- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- e2-514-1071/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01404-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Advokatai
- Domas Pakėnas, Eligijus Karbauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LT Jūrinis centras“ ieškinį atsakovui bankroto administratoriui R. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, M. N.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „LT Jūrinis centras“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovo R. J. 30 077,90 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Reikalavimą grindžia tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje UAB „Jūrinis centras” iškėlė bankroto bylą, šios įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Atenergo“. Pagal BUAB „LT Jūrinis centras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieškinį atsakovui BUAB „Logistikos sprendimai“, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuos ieškinį patenkino iš dalies. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą ir, be kita ko, pripažino 2009 m. lapkričio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartis, sudarytas tarp BUAB „LT Jūrinis centras“ ir UAB „Logistikos sprendimai“ pagal 2009 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitas faktūras, negaliojančiomis, taikė restituciją ir grąžino šalis į padėtį, buvusią iki 2009 m. lapkričio 30 d. pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo, t. y. įpareigojo atsakovę UAB „Logistikos sprendimai“ grąžinti ieškovei BUAB „LT Jūrinis centras“ 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo - perdavimo aktuose išvardytas ir atsakovei UAB „Logistikos sprendimai“ natūra perduotas prekes už 30 077,90 Eur (103 852,96 Lt) sumą, o perduotų prekių nesant - sumokėti ieškovei šiuose priėmimo - perdavimo aktuose nurodytą negrąžintų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentą). Nurodė, jog UAB „Logistikos sprendimai“ 2016 m. liepos 29 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl turto grąžinimo, bet turtas nebuvo grąžintas. 2016 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Logistikos sprendimai“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirtas R. J.. BUAB „Logistikos sprendimai“ turto, kuris buvo priteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi ieškovei negrąžino, todėl ieškovė, turėdama žinių, jog įmonei priteistą turtą turi buvęs BUAB „Logistikos centras“ vadovas M. N., pateikė Klaipėdos rajono apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. N. 30 077, 90 Eur dydžio žalą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. sausio 30 d. sprendimu šį ieškovės ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi jų pateiktą apeliacinį skundą atmetė ir paliko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimą nepakeistą. Šioje byloje teismas konstatavo, jog žala iš buvusio BUAB „Logistikos sprendimai“ vadovo M. N. negali būti priteista, kadangi ginčo prekės yra BUAB „Logistikos sprendimai“ žinioje, jos yra saugomos 2017 m. lapkričio 3 d. sudarytos sutarties Nr. ST-11 „Dėl prekių sandėliavimo“ pagrindu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju ginčo prekės nėra BUAB „Logistikos sprendimai“ nuosavybė, todėl byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išsakyta trečiojo asmens bankroto administratoriaus R. J. pozicija, kad artimiausiu metu prekes įvertins bei jas realizuos bankroto proceso metu, vertintina kritiškai. Nurodė, jog po priimtų sprendimų BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratorius R. J. nevykdė pareigos perduoti jo valdomą, tačiau BUAB „LT Jūrinis centras“ priteistą, BUAB „LT Jūrinis centras“ nuosavybės teise priklausantį turtą. BUAB „Logistikos sprendimai“ šiuo metu yra likviduota bei išregistruota, todėl, ieškovės nuomone, bankroto administratorius R. J. įvykdė savo neteisėtus ketinimus ir jo žinioje buvusį svetimą turtą realizavo. Nors ieškovės bankroto administratorius ne kartą skambino ir prašė perduoti turtą, bet iki šios dienos turtas nėra grąžintas. Kadangi prarastų prekių vertė nebuvo kompensuota pinigais, šio turto atgauti nebėra galimybės, prašo priteisti iš buvusio BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratoriaus R. J. ieškovei padarytą 30 077, 90 Eur žalą. Mano, jog buvusio BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratoriaus neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis, žinodamas apie 2016 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria iš BUAB „Logistikos sprendimai“ ieškovės naudai buvo priteista prekių už 30 077,90 Eur, bei suprasdamas, kad šios prekės, esančios BUAB „Logistikos sprendimai“ žinioje, šiai bankrutuojančiai įmonei nepriklauso, dėl ko negali būti realizuojamos bankroto procese, o privalo būti grąžinamos jų tikrajam savininkui, teismo sprendimo dėl nepaaiškinamų priežasčių neįvykdė ir ieškovei negrąžino nei turto, nei šio turto ekvivalento pinigais. Jų manymu turtas buvo parduotas BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto byloje, kas byloja apie bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus. Bankroto administratorius neturėjo teisės minėto turto realizuoti bankroto byloje, šis turtas, bankroto administratoriui jį perėmus, nedelsiant turėjo būti grąžintas teisėtam savininkui.
Atsiliepimas
Atsakovas R. J. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Logistikos sprendimai“, bankroto administratoriumi paskyrė jį. 2017 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimo metu, buvo nustatyta, jog atsakovui pradėjus administruoti BUAB „Logistikos sprendimai“ bankrotą, atsakovas pirmiausia ėmėsi veiksmų surasti direktorių M. N., kadangi iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalėjo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus per nustatytus terminus. Įmonės direktorius M. N. jam pateikė 2015 m. rugsėjo 28 d. Komisijos aktą Nr. 1, kuriuo pažymėta, kad avarijos metu, užpylus patalpas vandeniu, įmonės dokumentai buvo sugadinti neįskaitomai. Jam buvo perduoti dokumentai ir daiktai: įmonės antspaudas, kreditorių - debitorių sąrašai, komisijos aktas ir Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo aktas 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. FR0680-878. 2016 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienai, buvo sudarytas BUAB „Logistikos sprendimai“ balansas, pagal kurį trumpalaikis ir ilgalaikis turtas sudarė 4131,28 Eur. Nurodė, jog 2017 m. spalio 18 d. BUAB „Logistikos sprendimai“ buvęs direktorius M. N. pateikė jam aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad dalis įmonei priklausančio turto (pramoginių laivų detalės), saugomos Rygoje, Latvijos bendrovėje SIA „Bellena“, kurios atlikinėjo logistikos paslaugas ir subnuomavo patalpas UAB „Kalnuvėnai“ Klaipėdos rajone. Nurodė, kad jis sudarė pasaugos sutartį dėl šių pramoginių laivų detalių, tačiau vėliau sužinojo, kad ši įmonė Lietuvoje nebeteikia paslaugų ir minėtas detales pervežė į Rygą. Nurodė, jog jam nebuvo žinoma apie Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. priimtą nutartį ir restitucijos taikymą, nes visi UAB „Logistikos sprendimai“ dokumentai, sudaryti iki 2015 m. rugsėjo 28 d., buvo sunaikinti įvykusios avarijos, užpylus vandeniu. Dokumentai apie prekes neišliko, o 2016 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis jam nebuvo perduota su kitais UAB „Logistikos sprendimai“ dokumentais. Apie nutartį jis sužinojo tuomet, kai ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu buvusiam BUAB „Logistikos sprendimai“ direktoriui M. N. dėl turtinės žalos priteisimo. Nurodė, jog nuo bankroto bylos UAB „Logistikos sprendimai“ iškėlimo (2016 m. rugsėjo 13 d.) ieškovas nei karto nesikreipė į jį ir nereiškė jokių reikalavimų susijusių su prekėmis. Jis negavo jokio ieškovės siųsto pranešimo, be to, tuo metu UAB „Logistikos sprendimai“ buvo veikianti įmonė, bankroto byla jai iškelta 2016 m. rugsėjo 13 d., todėl pranešimas galėjo būti siunčiamas tik pačiai įmonei. Jis nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovė ne kartą telefonu kreipėsi į jį. Ieškovė niekada ir jokia forma nesikreipė į jį, tokios ieškovės nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės. Jo manymu, ieškovė reikšdama ieškinį buvusiam vadovui M. N. savo veiksmais patvirtino, jog siekia ne susigrąžinti prekes, o gauti piniginių lėšų, nes ji nepasinaudojo teise kreiptis į BUAB „Logistikos sprendimai“ ar į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Nurodė, jog ieškovas žinojo atsakovo poziciją dėl prekių, kad jis gali atsiimti prekes, o neatsiėmus, kad jos bus įvertintos ir parduotos, tačiau jokių veiksmų dėl to nesiėmė. Ieškovas vengė prekių atgavimo ir reikalavo žalos atlyginimo, todėl tikėtina, jog tokį su teise nesuderinamą ir nesąžiningą bei neprotingą savo teisių gynimo būdą ieškovas pasirinko todėl, kad jam buvo žinoma prekių būklė, amžius, bei tai, kad jų vertė yra gerokai mažesnė nei 30077,90 Eur. Toks ieškovo elgesys vertintinas kaip nepateisinamas ir nesuderinamas su jo teisėmis bei pareigomis kylančiomis iš įstatymų ir pažeidžiantis bendruosius civilinės teisės principus - sąžiningumo, protingumo. Atsakovo teigimu, jis buvo sąžiningas ir apdairus - apie prekių pardavimą informavo ieškovę Klaipėdos apylinkės teismo procese, tačiau šis į tai nereagavo, laukė, kol galiausiai prekės bus realizuotos, tam neprieštaravo. Nurodė, kad jis nepadarė ir negalėjo padaryti 30077,90 Eur žalos ieškovui parduodamas 1400 Eur vertės prekes. Prekių vertinimas buvo atliktas 2018 m. balandžio 23 d., todėl jis daro išvadą, jog jis perėmė 1400 Eur vertės prekes, taigi tarp jo veiksmų (prekių realizavimo) ir žalos dydžio (30077,90 Eur) priežastinio ryšio nėra. Mano, jog nesant neteisėtų veiksmų, jo kaltės nėra. Be to, jis ieškovui nepadarė jokios žalos, nes jis perėmė prekes sudarydamas 2017 m. lapkričio 3 d. pasaugos sutartį su SIA „Bellena“, prekių vertinimas buvo atliktas 2018 m. balandžio 23 d., po prekių pardavimas įvyko 2018 m. vasaros pabaigoje. Taigi nurodo, kad jis perėmė 1400 Eur, o ne 30077,90 Eur vertės prekes. Dėl šių priežasčių mano, kad jo veiksmuose nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl šios priežasties ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė neįrodė visų reikiamų civilinės atsakomybės sąlygų. Nurodė, jog bankroto administratoriui, pradėjus administruoti bankrutuojančią įmonę UAB „Logistikos sprendimai“, negalėjo būti žinoma apie ieškovės reikalavimą dėl turto grąžinimo ir apskritai apie tokio turto egzistavimą. Net ir sužinojęs apie galimai šio ginčo turtą atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad turtas nepriklauso bankrutuojančiai bendrovei, nes ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nereiškė reikalavimų dėl turto atgavimo nuo pat 2016 m. birželio 14 d. nutarties priėmimo iki šiuo metu pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo, tai yra nesikreipė į antstolį dėl priverstinio vykdymo veiksmų, nesikreipė į bankroto administratorių dėl turto grąžinimo ar įtraukimo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Mano, kad šiuo atveju teismas turėtų nagrinėti ne tik paties atsakovo elgesį bankroto procese, bet ir kitas svarbias faktines aplinkybes - paties ieškovo veiksmus. Nurodė, jog nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu, nes bankroto administratorius rado prekių, kurios buvo sandėliuojamos SIA Bellena patalpose ir kurių pirminė vertė buvo 25289,20 Eur, o jų reali vertė 1400 Eur, todėl ieškovo žala negali sudaryti 30077,90 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovei nuosavybės teise priklausė turtas, kuris buvo UAB „Logistikos sprendimai“ žinioje, ir kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi įpareigojo grąžinti ieškovei. To turto bankroto administratorius ieškovei negrąžino. Ieškovė nesikreipė į ikiteismines įstaigas dėl turto neperdavimo, tačiau turėdama žinių, jog ieškovei priteistą turtą turi buvęs BUAB „Logistikos centras“ vadovas M. N., pateikė teismui ieškinį dėl žalos priteisimo iš M. N., tačiau teismas ieškovės ieškinį atmetė. Paaiškino, kad civilinėje byloje Nr. e2A-846-265/20018, apeliacine tvarka buvo išnagrinėtas ieškovės skundas, kuriuo 2018 m. sausio 30 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Nutartyje buvo pasisakyta, kad žala iš M. N. negali būti priteista, nes prekės randasi BUAB „Logistikos sprendimai“ žinioje, kad jos yra saugomos (duomenys neskelbtini) ir kad ieškovė turtą gali perimti iš BUAB „Logistikos sprendimai“. Bankroto administratorius, žinodamas, kad to turto negali parduoti, turtą perėmė, įvertino ir pardavė tam, kas jį įvertino (Latvių įmonei). Tokiu atveju bankroto administratorius pasielgė neteisingai, nes jis galėjo parduoti tik bankrutuojančios įmonės turtą, o pardavė ne įmonei priklausantį turtą. Paaiškino, kad pagal 2017 m. lapkričio 3 d. pasaugos sutartimi „Dėl prekių sandėliavimo“, prekės buvo perduotos saugoti Latvijos įmonei, tai yra tuo laikotarpiu, kai buvo nagrinėjamas ginčas kitoje byloje pagal ieškovės ieškinį įmonės vadovui dėl turto grąžinimo. Paaiškino, kad M. N. identifikavo, kad turtas yra ir jį reikia perduoti ieškovei, todėl bankroto administratorius (atsakovas) turėjo pareigą jį perduoti, tačiau tą turtą pardavė. Paaiškino, kad jie neturi jokių įrodymų, be to, ir bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, kad tas turtas buvo blogos būklės. Teismo sprendimas, kuriuo turtas buvo įpareigotas grąžinti ieškovei yra įsiteisėjęs, turto kaina buvo nustatyta pagal buhalterinius dokumentus, turtas trūkumų neturėjo. Paaiškino, kad nuo 2017 m. kovo mėnesio turtas galėjo būti perduotas ieškovei, tačiau bankroto administratorius atliko neteisėtus veiksmus, kai neturėdamas teisės pardavė svetimą turtą. Paaiškino, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl turto grąžinimo, atsakovas informavo, kad turto neturi, kad turtas yra M. N. žinioje, todėl teismas ir atmetė ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes turtas buvo natūroje, kad jis gali būti perduotas. Jis neturi duomenų ar ieškovė kreipėsi raštu į atsakovą dėl turto grąžinimo. Atsakovas turtą pardavė 2018 m. rugpjūčio 31 d., žinodamas, kad tas turtas yra ieškovės. Mano, kad atsakovo veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Domas Pakėnas su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti, nes ieškovė tiesiogiai nesikreipė į atsakovą dėl turto grąžinimo, atsakovas nežino kodėl taip viskas buvo. Paaiškino, kad jeigu šalis nesikreipia dėl turto perdavimo, neišreiškė valios to turto perimti, bankrutavusios UAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratorius, neturėdamas kito pasirinkimo tą turtą pardavė, kadangi bankrutavusią įmonę reikėjo uždaryti. 2018 m. sausio 30 d. priimant sprendimą, bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas dalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau nesikreipė į atsakovą dėl to turto grąžinimo. Turtas buvo įvertintas 2018 m. balandžio mėn., o parduotas 2018 m. rugpjūčio mėn. Apie šį turtą bankroto administratorius sužinojo 2017 m. gale, kai jį informavo M. N., kad turtas yra Latvijoje, kad 2017 m. lapkričio 3 d. yra sudaryta sutartis dėl to turto saugojimo su Latvijos įmone. Kadangi niekas tuo turtu nesidomėjo, neprašė jo grąžinti, atsakovas tam turtui atliko vertinimą ir tą turtą realizavo. Paaiškino, kad bankroto administratoriui dokumentai, susiję su ginčo turtu nebuvo perduoti. Iki tos sutarties sudarymo bankroto administratoriui turto fiziškai niekas ir neperdavė, tik informavo, kad prekės yra Latvijoje. Paaiškino, kad jis nežino, kodėl bankroto administratorius nesikreipė į ieškovę dėl prekių grąžinimo, o prekių vertė sumažėjo, nes jos stovėdamos nenaudojamos susidėvėjo, buvo pažeistos pakuotės, apgraužtos graužikų. Jis neturi duomenų, ar buvo reikštos pretenzijos ieškovės atsakovui, tačiau jei ieškovas atsisako perimti tas prekes, atsakovas padarė išvadą, kad ieškovui nereikia tų prekių. Jis mano, jog atsakovas žinojo, kad tos prekės nepriklausė UAB „Logistikos sprendimai“. Kada prekės buvo išvežtos į Latviją jis nežino, nes ne atsakovas jas vežė. Kodėl prekes defektavo ir jas nupirko tas pats asmuo, jis nežino. Be turto įvertinimo atsakovas jokių dokumentų neturėjo. Sutinka, kad 2016 m. birželio 14 d. priimtą sprendimą turėjo vykdyti skolininkas, tai yra atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir atsakovo atstovų paaiškinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Nustatyta, kad 2014 m. gegužės 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovei BUAB „LT Jūrinis centras“ iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios įmonės administratore paskirta UAB „Atenegro“ (1 t., e. b. l. 9-10).
2016 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016 pagal ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1025-253/2015 pagal ieškovės BUAB „Lt Jūrinis centras“ ieškinį atsakovei UAB „Logistikos sprendimai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo bankrutavusi UAB „Ostmarina LT“, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą pakeitė, pripažino 2009 m. lapkričio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartis sudarytas tarp BUAB „LT Jūrinis centras“ ir UAB „Logistikos sprendimai“ pagal 2009 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitas - faktūras Nr. JCP9021V, JCP9022V, JCP9024V ir JCP9025V, negaliojančiomis. Taikė restituciją – įpareigojo UAB „Logistikos sprendimai“ grąžinti ieškovei BUAB „LT Jūrinis centras“ 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo - perdavimo aktuose išvardytas ir atsakovei UAB „Logistikos sprendimai“ natūra perduotas prekes už 30077,90 Eur sumą, o perduotų prekių nesant – sumokėti ieškovei šiuose priėmimo – perdavimo aktuose nurodytą negrąžintų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentą) (1 t., e. b. l. 11-21).
Nustatyta, kad 2016 m. liepos 29 d. ieškovės bankroto administratorė UAB „Atenegro“ išsiuntė UAB „Logistikos sprendimai“ pranešimą dėl 2016 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymo (1 t., e. b. l. 22).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai civilinėje byloje Nr. e2-142-1025/2018 pagal ieškovės BUAB „LT Jūrinis centras“ ieškinį atsakovui M. N. dėl turtinės žalos atlyginimo priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. 2018 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-846-265/2018 pagal ieškovės BUAB „LT Jūrinis centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal BUAB „LT Jūrinis centras“ ieškinį atsakovui M. N. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Logistikos sprendimai“, kuria Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016, grąžinti BUAB „Lt Jūrinis centras“ 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo - perdavimo aktuose išvardytas ir atsakovei UAB „Logistikos sprendimai“ natūra perduotas prekes už 30077,90 Eur sumą, o perduotų prekių nesant – sumokėti ieškovei šiuose priėmimo - perdavimo aktuose nurodytą negrąžintų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentą), įpareigota UAB „Logistikos sprendimai“, o ne atsakovas M. N. (1 t., e. b. l. 23-31, 149-155).
Iš 2017 m. kovo 30 d. BUAB „Logistikos sprendimai“ 1-ojo kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, kad įmonės bankroto administratoriui R. J. buvo perduoti: įmonės antspaudas, kreditorių – debitorių sąrašas, komisijos aktas ir Klaipėdos apskrities VMĮ patikrinimo aktas 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. FR0680-878. Taip pat perduotas 2015 m. rugsėjo 28 d. komisijos aktas Nr. 1, kuriame pažymėta, kad avarijos metu (pastato stogas prarado sandarumą ir to pa sekoje patalpos buvo užpiltos vandeniu) įmonės dokumentai buvo sugadinti neįskaitomai. (1 t., e. b. l. 74-81).
Nustatyta, kad 2016 m. sausio 12 d. tarp SIA „Bellena“, būstinės adresas Prūšu iela 23b-13, Ryga ir UAB „Logistikos sprendimai“ atstovaujamos direktoriaus M. N. buvo sudaryta pasaugos sutartis dėl perduotų laivų detalių ir kitų daiktų išvardintų Priede Nr. 1, saugojimo (1 t., e. b. l. 98 -111).
2017 m. lapkričio 3 d. Sutartis Nr. ST-11 „Dėl prekių sandėliavimo“ sudaryta tarp SIA „Bellena“, būstinės adresas Prūšu iela 23b-13, Ryga ir BUAB „Logistikos sprendimai“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. J., patvirtina, kad SIA „Bellena“ įsipareigojo sandėliuoti prekes nurodytas Sutarties Priede Nr. 1 (1 t., e. b. l. 84-92).
2018 m. rugpjūčio 31 d., be varžytinių parduoto turto perdavimo – priėmimo aktas Nr. 18-08-31/02 patvirtina, kad BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratorius R. J. pardavė A. S. prekes pagal išrašytą sąskaitą LS 001/2018 už 1400,00 Eur sumą (1 t., e. b. l. 96).
Nustatyta, kad 2018 m. balandžio 23 d. A. S. atliko BUAB „Logistikos sprendimai“ priklausančių prekių vertinimą pagal pateiktą sąrašą. Nustatyta, kad prekių likvidumo rinkoje vertė yra 1400 Eur (1 t., e. b. l. 117-127).
Nustatyta, kad 2017 m. spalio 18 d. UAB „Logistikos sprendimai“ direktorius M. N. BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratoriui R. J. pateikė aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, jog pramoginių laivų detalės yra saugomos Rygoje, Latvijos bendrovėje SIA „Bellena“ (1 t., e. b. l. 128).
Nustatyta, kad atsakovas R. J. kreipėsi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo sutarties nutraukimo nuo 2018 m. spalio 30 d. (4 t., e. b. l. 8).
Dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų.
Lietuvos Respublikos įmonės bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kai įmonės bankroto administratorius yra fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektas (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į pirmiau paminėtus jo profesinei veiklai keliamus standartus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015). Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas R. J., būdamas BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratoriumi pardavė ne bankrutuojančiai įmonei (BUAB „Logistikos sprendimai“), o ieškovei BUAB „LT Jūrinis centras“ priklausantį turtą. Ginčo byloje dėl šios aplinkybės nėra. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino ir nepaneigė tų aplinkybių, kad ieškovei priklausantis turtas, kurį Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016 BUAB „Logistikos sprendimai“ buvo įpareigota grąžinti ieškovei, buvo parduotas A. S.
Ieškovės atstovas savo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš buvusio BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratoriaus argumentavo tuo, kad bankroto administratoriaus neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, žinodamas apie 2016 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria iš BUAB „Logistikos sprendimai“ ieškovės naudai buvo priteista prekių už 30 077,90 Eur, bei suprasdamas, kad šios prekės, esančios BUAB „Logistikos sprendimai“ žinioje, šiai bankrutuojančiai įmonei nepriklauso, dėl ko negali būti realizuojamos bankroto procese, o privalo būti grąžinamos jų tikrajam savininkui, teismo sprendimo dėl nepaaiškinamų priežasčių neįvykdė ir ieškovei negrąžino nei turto, nei šio turto ekvivalento pinigais.
Aplinkybę, kad atsakovas, buvęs BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratorius apie šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį žinojo, patvirtina byloje pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimas civilinėje byloje pagal BUAB „LT Jūrinis centras“ ieškinį atsakovui M. N. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Logistikos sprendimai“, kuriame atsakovas dalyvavo kaip trečiojo asmens atstovas ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie ginčo prekes jis sužinojo 2017 metų pabaigoje. Jis patvirtino, jog sukontaktavo su Latvijos įmone, nuotraukose matė, kad tos prekės yra, todėl pasirašė sutartį dėl šių prekių saugojimo. Jis patvirtino, kad sudarant įmonės turto balansą jam ginčo prekės perduotos nebuvo, tačiau vėliau jos jam buvo perduotos. Jis patvirtino, kad įmonei bankrutavus, jis tas prekes realizuos ir atsiskaitys su įmonės kreditoriais. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad jam nebuvo žinoma apie Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. priimtą nutartį ir restitucijos taikymą.
Ieškovė savo reikalavimą iš atsakovo priteisti 30077,90 Eur žalos dydį grindė tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi įpareigojo BUAB „Logistikos sprendimai“ grąžinti jai 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo - perdavimo aktuose išvardytas ir atsakovei UAB „Logistikos sprendimai“ natūra perduotas prekes už 30077,90 Eur sumą, o perduotų prekių nesant – sumokėti ieškovei šiuose priėmimo - perdavimo aktuose nurodytą negrąžintų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentą). Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu. Tai argumentuoja tuo, kad prekių vertė sandėliuojant sumažėjo, pakuotės buvo pažeistos, apgraužtos graužikų, todėl prieš parduodant prekes jie atliko jų vertinimą, ir jas pardavė pagal nustatytą turto vertę už 1400,00 Eur. Todėl atsakovas mano, kad jeigu ir būtų padaryta ieškovei turtinė žala, tai reikėtų remtis būtent ginčo turto vertės nustatymo pažyma. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, kad ginčo prekės buvo parduotos Latvijos piliečiui A. S., kuris pats 2018 m. balandžio 23 d. ir atliko ginčo prekių vertinimą pagal pateiktą sąrašą. Būtent pirkėjas (A. S.) nustatė, kad prekių likvidumo rinkoje vertė yra 1400 Eur. Taigi jau vien ši aplinkybė lemia kritišką prekių vertės nustatymo vertinimą. Be to, byloje atsakovas neįrodinėjo prekių susidėvėjimo, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prekių prekinės vertės netekimą, vadovavosi vien tik pirkėjo A. S. atliktu vertinimu. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas, šį atsakovo turto vertės įrodantį dokumentą, vertina kritiškai, nes turto vertinimą atliko tas pats asmuo, kuriam ir buvo parduotos šios ginčo prekės. Be to, 2017 m. lapkričio 3 d. sudarytoje sutartyje Nr. ST-11 „Dėl prekių sandėliavimo“ ginčo prekių vertė yra nurodyta 25 280,20 Eur (87287,47 Lt), o vertinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d., todėl darytina išvada, kad per tokį trumpą laiko tarpą (pusę metų) nuo prekių perdavimo saugojimui iki jų įvertinimo, jų vertė tiek stipriai pakisti negalėjo. Taip pat šiame kontekste pažymima tai, kad ieškovės prašoma priteisti žalos suma yra nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016, kuria „Logistikos sprendimai“ buvo įpareigota grąžinti 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo - perdavimo aktuose išvardytas ir atsakovei „Logistikos sprendimai“ natūra perduotas prekes už 30077,90 Eur sumą, o perduotų prekių nesant – sumokėti ieškovei šiuose priėmimo – perdavimo aktuose nurodytą negrąžintų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentą) (1 t., e. b. l. 11-21).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, teismas daro išvadą, kad buvęs BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratorius (atsakovas) nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis tinkamai vykdė pareigą veikti itin rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir sąžiningai vykdant ginčo turto pardavimą. Priešingai, nustatyta, kad jis, žinodamas, jog ginčo turtas bankrutuojančiai įmonei nepriklauso, ir kad šis turtas pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį turi būti grąžintas ieškovei, tokias aplinkybes ignoravo, ir šį turtą pardavė kitam asmeniui.
Anksčiau nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti administratoriaus veiksmus neteisėtais, nes atsakovas, būdamas bankroto administratoriumi, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeistos ieškovės teisės ir jai nebūtų padaryta žalos, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įvykdyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis ir ieškovei grąžintas jai priklausantis turtas.
Žala (nuostoliai) ieškovei atsirado dėl bankroto administratoriaus kaltės šiam netinkamai atliekant ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytas funkcijas, nes ieškovei nebuvo grąžintas jai priklausantis turtas. Kaip minėta anksčiau, ieškovės žalą sudaro 30 077,90 Eur, tai yra toks dydis, koks buvo nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartyje, jeigu ieškovei nebus grąžintas turtas natūra, kas nagrinėjamu atveju ir įvyko. Teismas, nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus, konstatuoja, kad ši žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais, ir kad ji paskaičiuota teisingai, negrąžintų prekių verte (piniginiais ekvivalentai) ir sudaro – 30 077,90 Eur.
Kiti atsakovo argumentai, kad ieškovė atsisakė įgyvendinti savo nuosavybės teises į ginčo prekes, tai yra atsiimti jas natūra, nes ji niekada tiesiogiai nesikreipė į atsakovą dėl turto grąžinimo, kad atsakovas negavo jokio reikalavimo ar raginimo grąžinti ginčo prekes, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Atsakant į tokius teiginius, pirmiausia pažymima tai, kad ieškovė byloje pateikė įrodymus, pagrindžiančius tą aplinkybę, kad ieškovės BUAB „LT Jūrinis centras“ bankroto administratorė UAB „Atenegro“ 2016 m. liepos 29 d. išsiuntė UAB „Logistikos sprendimai“ pranešimą dėl 2016 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymo. Be to, ieškovė, neatgaudama ginčo prekių ir sužinojusi, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos teismui iškėlus UAB „Logistikos sprendimai“ bankroto bylą, bendrovės vadovas M. N. paskirtam bankroto administratoriui (atsakovui) neperdavė įmonės turto, kreipėsi dėl žalos priteisimo iš bendrovės vadovo. Vadinasi, ieškovė buvo pakankamai aktyvi, ji siekė apginti savo teises kreipdamasi į teismą ir siekdama susigrąžinti jai priklausančias prekes, kurios Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi jai turėjo būti grąžintos. Todėl teismas nemato jokio pagrindo išvadai, kad dėl atsiradusios žalos yra pačios ieškovės kaltės.
Teismui, įvertinus pirmiau išdėstytus ir išanalizuotus byloje esančius įrodymus, bei nustačius anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju yra nustatyta bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio, todėl šis mokestis – 676,00 Eur, priteistinas iš atsakovo R. J. valstybės naudai (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 96 straipsnis).
Ieškovės atstovas taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad už teisines paslaugas ieškovė advokatui sumokėjo 2783,00 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.
Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė rašytinius įrodymus, kad už teisines paslaugas trečiasis asmuo advokatei sumokėjo 650 Eur. Kadangi ieškinys netenkintinas, o trečiasis asmuo palaikė atsakovo pusę, šios trečiojo asmens patirtos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo bankroto administratoriui R. J. 30077,90 Eur (trisdešimt tūkstančių septyniasdešimt septynis eurus 90 ct) žalos atlyginimą ir 2783,00 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „LT Jūrinis centras“, įmonės kodas 300851922.
Priteisti iš atsakovo R. J. 676,00 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.