- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2A-886-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01404-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LT Jūrinis centras“ ieškinį atsakovui bankroto administratoriui R. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, M. N..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 30 077,90 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Jūrinis centras“ iškėlė bankroto bylą, šios įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Atenergo“. Pagal BUAB „LT Jūrinis centras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieškinį atsakovei BUAB „Logistikos sprendimai“ Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą ir, be kita ko, pripažino 2009 m. lapkričio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp BUAB „LT Jūrinis centras“ ir UAB „Logistikos sprendimai“ pagal 2009 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitas faktūras, negaliojančiomis, taikė restituciją ir grąžino šalis į padėtį, buvusią iki 2009 m. lapkričio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, t. y. įpareigojo atsakovę UAB „Logistikos sprendimai“ grąžinti ieškovei BUAB „LT Jūrinis centras“ 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo–perdavimo aktuose išvardytas ir atsakovei UAB „Logistikos sprendimai“ natūra perduotas prekes už 30 077,90 Eur (103 852,96 Lt) sumą, o perduotų prekių nesant – sumokėti ieškovei šiuose priėmimo–perdavimo aktuose nurodytą negrąžintų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentą).
2.2. Pranešimas dėl turto grąžinimo UAB „Logistikos sprendimai“ buvo išsiųstas 2016 m. liepos 29 d., tačiau turtas grąžintas nebuvo.
2.3. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi UAB „Logistikos sprendimai“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas R. J.. BUAB „Logistikos sprendimai“ turto, kuris buvo priteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi, ieškovei negrąžino, todėl ieškovė, turėdama žinių, jog įmonei priteistą turtą turi buvęs BUAB „Logistikos centras“ vadovas M. N., pateikė Klaipėdos rajono apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. N. 30 077, 90 Eur dydžio žalą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. sausio 30 d. sprendimu šį ieškovės ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi jų pateiktą apeliacinį skundą atmetė ir paliko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimą nepakeistą. Šioje byloje teismas konstatavo, jog žalos atlyginimas iš buvusio BUAB „Logistikos sprendimai“ vadovo M. N. negali būti priteistas, kadangi ginčo prekės yra BUAB „Logistikos sprendimai“ žinioje, jos yra saugomos 2017 m. lapkričio 3 d. sudarytos sutarties Nr. ST-11 „Dėl prekių sandėliavimo“ pagrindu.
2.4. Po priimtų sprendimų BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratorius R. J. nevykdė pareigos perduoti jo valdomą, tačiau BUAB „LT Jūrinis centras“ priteistą BUAB „LT Jūrinis centras“ nuosavybės teise priklausantį turtą. BUAB „Logistikos sprendimai“ šiuo metu yra likviduota bei išregistruota, todėl jos bankroto administratorius R. J. įvykdė savo neteisėtus ketinimus ir jo žinioje buvusį svetimą turtą realizavo, nors ieškovės bankroto administratorius ne kartą skambino ir prašė perduoti turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo 30 077,90 Eur žalos atlyginimą ir 2 783 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „LT Jūrinis centras“. Priteisė iš atsakovo 676 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybės naudai.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovas, buvęs BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratorius, apie Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį žinojo, patvirtina byloje pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimas civilinėje byloje pagal BUAB „LT Jūrinis centras“ ieškinį atsakovui M. N. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Logistikos sprendimai“, kurioje atsakovas dalyvavo kaip trečiojo asmens atstovas ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie ginčo prekes jis sužinojo 2017 metų pabaigoje. Jis patvirtino, jog sukontaktavo su Latvijos įmone, nuotraukose matė, kad tos prekės yra, todėl pasirašė sutartį dėl šių prekių saugojimo.
4.2. Nustatė, kad ginčo prekės buvo parduotos Latvijos piliečiui A. S. (A. S.), kuris pats 2018 m. balandžio 23 d. ir atliko ginčo prekių vertinimą pagal pateiktą sąrašą. Teigia, jog būtent pirkėjas (A. S.) nustatė, kad prekių likvidumo rinkoje vertė yra 1 400 Eur. Nurodė, kad jau vien ši aplinkybė lemia kritišką prekių vertės nustatymo vertinimą. Be to, byloje atsakovas neįrodinėjo prekių susidėvėjimo, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prekių prekinės vertės netekimą, vadovavosi vien tik pirkėjo A. S. atliktu vertinimu. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo turto vertę įrodantį dokumentą vertino kritiškai, nes turto vertinimą atliko tas pats asmuo, kuriam ir buvo parduotos šios ginčo prekės.
4.3. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d. sudarytoje sutartyje Nr. ST-11 „Dėl prekių sandėliavimo“ ginčo prekių vertė yra nurodyta 25 280,20 Eur (87 287,47 Lt), o vertinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d. Darė išvadą, kad per tokį trumpą laiko tarpą (pusę metų) nuo prekių perdavimo saugoti iki jų įvertinimo prekių vertė tiek stipriai pakisti negalėjo.
4.4. Konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti administratoriaus veiksmus neteisėtais, nes atsakovas, būdamas bankroto administratoriumi, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeistos ieškovės teisės ir jai nebūtų padaryta žalos, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įvykdyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis ir ieškovei grąžintas jai priklausantis turtas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad teismas neįvertino esminės faktinės aplinkybės – ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl prekių grąžinimo, todėl mano, kad ši aplinkybė eliminuoja atsakovo neteisėtus veiksmus. Taigi dėl šios faktinės aplinkybės buvo netinkamai taikytos CK 6.245, 6.246 straipsnių teisės normos, reglamentuojančios civilinės atsakomybės sąlygas ir neteisėtus veiksmus.
Atsiliepimas
6.2. Atsakovas nurodė, kad turėjo minimalią informaciją apie UAB „Logistikos sprendimai“ turimą turtą, kurią pateikė vėliausiai UAB „Logistikos sprendimai“ direktoriaus pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ėjęs M. N.. Teigia, jog atsakovui nebuvo žinoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016 dėl restitucijos taikymo ir įpareigojimo UAB „Logistikos sprendimai“ grąžinti UAB „LT Jūrinis centras“ 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo–perdavimo aktuose išvardytas ir UAB „Logistikos sprendimai“ natūra perduotas prekes už 30 077,90 Eur sumą, o perduotų prekių nesant — sumokėti ieškovei šiuose priėmimo–perdavimo aktuose nurodytą negrąžintų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentą). Teigia, jog visi UAB „Logistikos sprendimai“ dokumentai, sudaryti iki 2015 m. rugsėjo 28 d., buvo sunaikinti įvykusios avarijos, užpylus vandeniu, metu. Dokumentai apie prekes neišliko, o Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis atsakovui nebuvo perduota su kitais UAB „Logistikos sprendimai“ dokumentais.
6.3. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 23 d. atsakovas kreipėsi į vertintoją prekėms įvertinti. Vertintojas atvyko į sandėlį, kuriame buvo saugomos prekės, jas apžiūrėjo ir įvertino 1 400 Eur suma, už kurią šios prekės ir buvo parduotos. Atsakovas teigia, jog perėmė prekes sudarydamas 2017 m. lapkričio 3 d. pasaugos sutartį su SIA „Bellena“. Prekių vertinimas buvo atliktas 2018 m. balandžio 23 d. Prekių pardavimas įvyko 2018 m. vasaros pabaigoje, todėl darė išvadą, jog atsakovas perėmė 1 400 Eur, o ne 30 077,90 Eur vertės prekes. Mano, kad atsakovas negalėjo padaryti ieškovui 30 077,90 Eur žalos, kai prekių vertė ir pardavimo kaina siekė vos 1 400 Eur. Tikėtina, jog ieškovas realizavęs prekes būtų gavęs tokią pačią arba ne didesnę pinigų sumą nei 1 400 Eur. Darė išvadą, jog teismo nustatytas žalos dydis yra nepagrįstas, kadangi faktinė prekių vertė sudarė 1 400 Eur.
6.4. Nurodė, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, įtvirtintas CPK 45 straipsnyje (Netinkamos šalies pakeitimas tinkama). Teigia, kad šiuo atveju teismas turėjo pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą šalį tinkama ir tik po šio procesinio veiksmo tęsti bylos nagrinėjimą. Mano, jog pagal pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo turėjo atsakyti ir tinkamas atsakovas šioje byloje – „BTA Baltic Insurance Company“ SE.
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo bankroto administratoriaus R. J. apeliacinį skundą atmesti. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad apeliaciniame skunde atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad jam nebuvo žinoma apie Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą, pakeistą 2016 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Teigia, jog byloje yra įrodymai apie tai, kad 2016 m. liepos 29 d. ieškovės BUAB „LT Jūrinis centras“ bankroto administratorė UAB „Atenegro“ pateikė UAB „Logistikos sprendimai“ pranešimą dėl 2016 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymo. Be to, atsakovas R. J. buvo įtrauktas į procesą ir dalyvavo ir civilinėje byloje, kurioje BUAB „Logistikos centras“ reiškė ieškinį M. N. dėl 30 077,90 Eur dydžio žalos atlyginimo, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog atsakovas žinojo apie Lietuvos apeliacinio teismo įpareigojimus.
8.2. Mano, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas pripažinti administratoriaus veiksmus neteisėtais, nes atsakovas, būdamas bankroto administratoriumi, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeistos ieškovės teisės ir jai nebūtų padaryta žalos, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įvykdyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis ir ieškovei grąžintas jai priklausantis turtas. Mano, kad atsakovas privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad teismas netinkamai pritaikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, tačiau kuo pasireiškė teismo klaidos, nėra nurodoma.
8.3. Nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo numatyta alternatyva ir tuo atveju, jei prekės nebūtų rastos: „perduotų prekių nesant – sumokėti ieškovei šiuose priėmimo–perdavimo aktuose nurodytą negrąžintų prekių vertę pinigais 30 077,90 Eur“. Mano kad, esant tokiai teismo sprendimo rezoliucinei daliai, visiškai aišku, kad mokant piniginį ekvivalentą neturi reikšmės nei prekių nusidėvėjimas, nei pardavimo kaina, nei kitos aplinkybės, kurias dėsto apeliantas šioje apeliacinio skundo dalyje.
8.4. Nurodė, kad proceso metu nei atsakovas, nei jos civilinę atsakomybę apdraudęs trečiasis asmuo klausimų dėl netinkamo atsakovo nekėlė. Teigia, jog, tik teismui priėmus nepalankų sprendimą, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į, pasak apelianto, netinkamą atsakovą. Pažymėjo, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas jokių procesinių teisės normų pažeidimų nepadarė.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo nagrinėti savo nuožiūra.
10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
10.1. Nurodė, kad bankroto administratoriui taikomi didesni atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, be to, nagrinėjama žala padaryta administratoriui pažeidus jo profesinę veiklą tiesiogiai reglamentuojančias imperatyviąsias ĮBĮ nuostatas (kurių administratorius, kaip savo srities profesionalas, negalėjo nežinoti ir privalėjo nepriekaištingai jų laikytis), taigi tokie bankroto administratoriaus veiksmai civilinės teisės prasme vertintini kaip tyčiniai (įskaitant ir didelį neatsargumą, prilyginamą tyčiai). Teigia, jog dėl šių priežasčių draudikui nekiltų pareiga išmokėti draudimo išmoką, kadangi tai nedraudžiamasis įvykis pagal Taisyklių 8.1 punktą.
10.2. Nurodė, kad nuketėjusio asmens reikalavimas iš draudiko galėtų būti tenkinamas tik, pirma, įrodžius visas kalto asmens deliktinę civilinę atsakomybę pagrindžiančias sąlygas, antra, privalo egzistuoti sąlygos pagal draudimo sutartį, pagrindžiančios draudiko pareigos sumokėti draudimo išmoką atsiradimą. Nesant kalto asmens civilinės atsakomybės kilimo sąlygų ir (ar) nesant draudžiamojo įvykio pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, draudimo bendrovei neatsiranda prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš bankroto administratoriaus padarytos žalos atlyginimą ir nustatytas žalos dydis, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.
14. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
15. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės faktinės aplinkybės – ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl prekių grąžinimo, todėl mano, kad ši aplinkybė eliminuoja atsakovo neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus – pasirenka įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012). Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad ieškovė turėjo kreiptis į atsakovą dėl turto perdavimo ar į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, tačiau tai, kad ieškovė pasirinko kitą jos pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. kreipėsi į teismą su reikalavimu atsakovui M. N. dėl turtinės žalos atlyginimo, savaime nereiškia, kad ši aplinkybė eliminuoja atsakovo neteisėtus veiksmus.
17. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, neatgaudama ginčo prekių ir sužinojusi, kad, Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iškėlus UAB „Logistikos sprendimai“ bankroto bylą, bendrovės vadovas M. N. paskirtam bankroto administratoriui (atsakovui) neperdavė įmonės turto, kreipėsi dėl žalos atlyginimo priteisimo iš bendrovės vadovo, ieškovė buvo pakankamai aktyvi. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė siekė apginti savo teises kreipdamasi į teismą ir siekdama susigrąžinti jai priklausančias prekes, kurios Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi jai turėjo būti grąžintos. Teisėjų kolegija sutinka, kad nėra pagrindo išvadai, kad dėl atsiradusios žalos kalta pati ieškovė.
18. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Taigi teismo procesinio sprendimo privalomumas reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, net ir nedalyvavę nagrinėjant bylą, tuo labiau jis privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 37 straipsnis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016 buvo taikyta restitucija – įpareigojimas UAB „Logistikos sprendimai“ grąžinti ieškovei BUAB „LT Jūrinis centras“ 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo–perdavimo aktuose išvardytas ir atsakovei UAB „Logistikos sprendimai“ natūra perduotas prekes už 30 077,90 Eur sumą, o perduotų prekių nesant – sumokėti ieškovei šiuose priėmimo–perdavimo aktuose nurodytą negrąžintų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentą). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad UAB „Logistikos sprendimai“ iškėlus bankroto bylą bei paskyrus atsakovą šios bendrovės administratoriumi, grąžinti 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo–perdavimo aktuose išvardytas prekes ieškovei pirmiausia buvo atsakovo pareiga, kadangi įsiteisėjusia teismo nutartimi toks įpareigojimas buvo nustatytas UAB „Logistikos sprendimai“. Darytina išvada, kad argumentai, jog pirmiausia ieškovė privalėjo reikalauti iš atsakovo įvykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį ar kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties įvykdymo, laikytini nepagrįstais.
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovui nebuvo žinoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016 dėl restitucijos taikymo ir įpareigojimo UAB „Logistikos sprendimai“ grąžinti UAB „LT Jūrinis centras“ 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo–perdavimo aktuose išvardytas ir UAB „Logistikos sprendimai“ natūra perduotas prekes už 30 077,90 Eur sumą, o perduotų prekių nesant — sumokėti ieškovei šiuose priėmimo–perdavimo aktuose nurodytą negrąžintų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentą). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. liepos 29 d. ieškovės bankroto administratorė UAB „Atenegro“ išsiuntė UAB „Logistikos sprendimai“ pranešimą dėl 2016 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymo. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi UAB „Logistikos sprendimai“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-142-1025/2018 pagal ieškovės BUAB „LT Jūrinis centras“ ieškinį atsakovui M. N. dėl turtinės žalos atlyginimo ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-846-265/2018 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtose bylose trečiuoju asmeniu į bylą įraukta BUAB „Logistikos sprendimai“, jose atsakovas dalyvavo kaip trečiojo asmens atstovas ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie ginčo prekes jis sužinojo 2017 metų pabaigoje. Atsakovas patvirtino, jog buvo susisiekęs su Latvijos įmone, nuotraukose matė, kad tos prekės yra, todėl pasirašė sutartį dėl šių prekių saugojimo. Jis patvirtino, kad sudarant įmonės turto balansą jam ginčo prekės perduotos nebuvo, tačiau vėliau jos jam buvo perduotos. Patvirtino, kad, įmonei bankrutavus, jis tas prekes realizuos ir atsiskaitys su įmonės kreditoriais. Ginčo prekės buvo parduotos 2018 m. vasaros pabaigoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog jam nebuvo žinoma apie Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. priimtą nutartį ir restitucijos taikymą.
20. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad 2018 m. balandžio 23 d. atsakovas kreipėsi į vertintoją prekėms įvertinti. Vertintojas atvyko į sandėlį, kuriame buvo saugomos prekės, jas apžiūrėjo ir įvertino 1 400 Eur suma, už kurią šios prekės ir buvo parduotos. Darė išvadą, jog atsakovas perėmė 1 400 Eur, o ne 30 077,90 Eur vertės prekes. Mano, kad atsakovas negalėjo padaryti ieškovui 30 077,90 Eur žalos, kai prekių vertė ir pardavimo kaina siekė vos 1 400 Eur. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo prekės buvo parduotos 2018 m. vasaros pabaigoje Latvijos piliečiui A. S., kuris pats 2018 m. balandžio 23 d. ir atliko ginčo prekių vertinimą pagal pateiktą sąrašą. Tai reiškia, jog ginčo prekių pirkėjas nustatė, kad prekių likvidumo rinkoje vertė yra 1 400 Eur. Be to, nors byloje yra pateiktas detalizuotas turto aprašymas bei įvertinimas, tačiau byloje nėra jokių tokias išvadas patvirtinančių įrodymų (fotonuotraukų ar kitų vaizdinėmis techninėmis priemonėmis užfiksuotų ginčo prekių susidėvėjimo įrodymų). Dar daugiau, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių 2018 m. balandžio 23 d. ginčo prekių vertinimą atlikusio A. S. kvalifikaciją (ar A. S. yra kvalifikuotas teikti tokį turto vertinimą, ar ne), todėl apeliacinės instancijos daro išvadą, jog atsakovo į bylą pateiktas 2018 m. balandžio 23 d. ginčo prekių vertinimas nelaikytinas pakankamu įrodymu, kuriuo remiantis būtų galima objektyviai nustatyti ginčo turto vertę, todėl pirmosios instancijos teismas minėtu turto vertinimu pagrįstai nesivadovavo.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės nurodomais argumentais, kad ginčo prekės (pramoginių laivų detalės, tarp kurių yra ir įvairių šalių vėliavėlės, kiti smulkūs aksesuarai, t. y. klijai, gruntas, dažai, lipdukai, apranga, t. y. kepurės, pirštinės, batai, striukės, kelnės, kostiumai vandens sportui, botai), pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, sandėliuose saugomos nuo 2016 metų, galėjo nuvertėti. Apeliacinės instancijos teismas esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nesant byloje duomenų apie realią ginčo prekių vertę, konstatuoja, jog yra pagrindas sumažinti ieškovės iš atsakovo prašomą priteisti sumą 20 proc., t. y. iki 24 062,32 Eur (30 077,90 Eur – 20 proc.).
22. Apeliaciniu skundu teigiama, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, įtvirtintas CPK 45 straipsnyje (Netinkamos šalies pakeitimas tinkama). Teigia, kad šiuo atveju teismas turėjo pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą šalį tinkama ir tik po šio procesinio veiksmo tęsti bylos nagrinėjimą. Mano, jog pagal pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo turėjo atsakyti ir tinkamas atsakovas šioje byloje – „BTA Baltic Insurance Company“ SE. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Akcentuotina, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų ir neprivalėjo siūlyti ieškovei pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, kadangi reikalavimas buvo pareikštas tinkamam atsakovui.
23. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl jų pasisakė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas būtų neįvertinęs kokių nors įrodymų.
24. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
25. Teisėjų kolegija vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos sprendimas keistinas sumažinant priteistą žalos atlyginimo sumą nuo 30 077,90 Eur iki 24 062,32 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
26. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.
27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2 783 Eur. Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovė į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2019 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija EK, Nr. 048/2019, bei 2019 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog ieškovė sumokėjo už teisines paslaugas 1 936 Eur. Taip pat pateikė 2020 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija EK, Nr. 007/2020, bei 2020 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog ieškovė sumokėjo už teisines paslaugas 847 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų ir į tai, kad buvo patenkinta 80 procentų ieškinio reikalavimų (24 062,32 Eur (priteista suma) x 100 : 30 077,90 Eur (prašoma priteisti suma), konstatuoja, jog iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2 226,40 Eur (2 783 Eur x 80 procentai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
28. Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo pateikė rašytinius įrodymus, kad už teisines paslaugas trečiasis asmuo advokatei sumokėjo 650 Eur. Ieškinys netenkintas, trečiasis asmuo palaikė atsakovo pusę, todėl trečiojo asmens patirtos išlaidos nepriteistinos. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista nuo 676 Eur žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinas 541 Eur žyminis mokestis, kuris apskaičiuojamas taip: 24 062,32 Eur (priteista suma) x 3 proc. x 75 proc. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Atsakovas už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo 676 Eur. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 20 proc., iš ieškovės atsakovei priteistinas 135,20 Eur (676 Eur x 20 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme.
33. Duomenų apie atsakovės ir trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą pakeisti – sumažinti iš atsakovo R. J. ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „LT Jūrinis centras“ priteistą 30 077,90 Eur žalos atlyginimo sumą iki 24 062,32 Eur, priteistą 2 783 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą – iki 2 226,40 Eur.
Sumažinti iš atsakovo R. J. valstybei priteistą 676 Eur žyminio mokesčio dydį iki 541 Eur.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LT Jūrinis centras“ atsakovui R. J. priteisti 135,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.