- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-645-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01404-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- "BTA Baltic Insurance Company" SE filialas Lietuvoje
- Ieškovas
- BUAB "LT JŪRINIS CENTRAS"
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankroto administratoriaus R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LT Jūrinis centras“ ieškinį atsakovui bankroto administratoriui R. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, M. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LT Jūrinis centras“ ieškinį atsakovui bankroto administratoriui R. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, M. N.. 2020 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai ir priteistas iš atsakovo bankroto administratoriaus R. J. 30 077,90 Eur žalos atlyginimas ir 2 783,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei BUAB „LT Jūrinis centras“, bei 676,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybės naudai.
2. 2020 m. kovo 16 d. teisme gautas atsakovo bankroto administratoriaus R. J. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo panaikinimo. Už paduotą apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 150 Eur, o nuo likusios 526 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo prašo atleisti. Nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nes: jis neturi jokio registruotino turto, išskyrus nelikvidžią dalį paveldėto nekilnojamojo turto; jo gaunamos pajamos nėra pakankamos žyminiam mokesčiui sumokėti; jis turi išlaikytinių – neįgalų pilnametį sūnų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi atsakovo R. J. prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą atmetė. Nustatė atsakovui R. J. 7 dienų terminą sumokėti 526 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Išaiškino atsakovui, kad teismo nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas savo turtinę padėtį atspindinčius duomenis teikia selektyviai, nurodydamas, kad savo vardu turi tik nelikvidžią dalį paveldėto nekilnojamojo turto, teismui duomenų, pagrindžiančių tokias aplinkybes nepateikė. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo prašyme nurodytą aplinkybę, kad tai vienintelis jo turimas nekilnojamasis turtas. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie nuosavybės teise turimas / neturimas transporto priemones, kitą vertingą kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, pateiktas tik iš vieno banko išrašas, t. y. „Citadelės“ banko, be to, šis išrašas suformuotas tik 1 d. laikotarpiu.
5. Teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog jis nebeturi objektyvios galimybės sumokėti apskaičiuoto žyminio mokesčio, kadangi atsakovas į bylą visų tikrą jo turtinę padėtį atspindinčių duomenų nepateikė.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas R. J. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Atsakovo turtinė padėtis yra sunki ir nepakankama tam, kad sumokėti įstatymo nustatytą žyminio mokesčio sumą. Mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 676 EUR ir atsakovas negali visos šios sumos skirti žyminio mokesčio mokėjimui, kadangi jo pajamos nėra pakankamos, o turimas turtas negeneruoja pajamų, iš kurių jis galėtų sumokėti.
6.2. Teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas neturi jokio registruotino turto, išskyrus paveldėtą nelikvidžią nedidelės vertės NT dalį, gaunamos pajamos yra nepakankamos visam žyminiam mokesčiui sumokėti, turi išlaikytinių – neįgalų pilnametį sūnų, kuriam privalo skirti dalį pajamų.
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi mokėti teismo nustatytą 526 Eur žyminio mokesčio dalį, pateikiant apeliacinį skundą. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad neturi jokio registruotino turto, išskyrus paveldėtą nelikvidžią nedidelės vertės NT dalį, gaunamos pajamos yra nepakankamos visam žyminiam mokesčiui sumokėti, turi išlaikytinių – neįgalų pilnametį sūnų, kuriam privalo skirti dalį pajamų.
10. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau pažymėtina, jog ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 80 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
11. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti.
12. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sumos, svarbu nustatyti, ar asmens turtinė padėtis sunki ir nuo kokios dalies žyminio mokesčio jį reikėtų atleisti.
13. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Įstatymo nuostatos, leidžiančios teismui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tikslas yra atidėti tam tikram terminui įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį išimtinais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.
14. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo savo teisėmis. CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o CPK 84 straipsnyje įtvirtinta galimybė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, tai yra, jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Bet kuriuo atveju tiek pateikiant prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo dėl sunkios turtinės padėties, turi būti pateikiamas motyvuotas prašymas, prie kurio turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys būtinumą atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 178 straipsnis).
15. Atsakovas atskirajame skunde nesutinka mokėti teismo nustatytą 526 Eur žyminio mokesčio dalį ir nurodo, kad neturi jokio registruotino turto, išskyrus paveldėtą nelikvidžią nedidelės vertės NT dalį, gaunamos pajamos yra nepakankamos visam žyminiam mokesčiui sumokėti, turi išlaikytinių – neįgalų pilnametį sūnų, kuriam privalo skirti dalį pajamų. Įrodinėdamas savo sunkią turtinę padėtį atsakovas pateikė teismui banko sąskaitos išrašą, 2012 m. kovo 6 d. nutartį dėl išlaikymo, SODROS pažymą, 2018 m. pajamų deklaraciją ir nekilnojamojo turto registro išrašą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenys apie asmens sunkią turtinę padėtį turi būti vertinami ne formaliai, o visapusiškai – asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias turtinę padėtį. Be to, būtina atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ieškiniu, priešieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki. Asmens turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir kitų (pvz., transporto priemonių) registrų, bankų ir kredito įstaigų išrašai, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, kurie turi būti pateikiami ne tik šiai dienai, o „su istorija“. Šių duomenų visuma leidžia nuspręsti ne tik tai, ar asmens turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis bei priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas, prašydamas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikė duomenų, visapusiškai pagrindžiančių jo sunkią turtinę padėtį. Atsakovas neteikė nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu duomenų, kad kito nekilnojamojo turto neturi, apie sąskaitas kituose bankuose ar kredito įstaigose, duomenų, kad negauna kitų rūšių pajamų, kad neturi santaupų ar kitų pajamų šaltinių. Išrašas iš Citadele banko pateiktas tik vienos dienos, t.y. be istorijos, neteikė jokių duomenų apie nuosavybės teise turimas transporto priemones, kitą vertingą kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir pan. Vadinasi, atsakovui nepagrindus jo sunkios turtinės padėties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė sumokėti 526 Eur už paduodamą apeliacinį skundą.
18. Remdamasis nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovas įpareigotas sumokėti teismo nustatytą žyminio mokesčio dalį, teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas 7 dienų terminas teismo nustatyto dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą minėtam žyminiam mokesčiui sumokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui R. J. 7 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 526 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.