- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- e2-17885-1099/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Atsakovas
- užsienio bendrovės AAS, „BTA Baltic Insurance Company“
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Advokatai
- Neringa Petrauskaitė
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LT Jūrinis centras“, kuriai atstovauja nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Atenegro“, atstovui A. M.,
atsakovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, atstovei advokato padėjėjai Neringai Petrauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LT Jūrinis centras“, kuriai atstovauja nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Atenegro“, ieškinį atsakovei užsienio bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo R. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką pagal bankroto (nemokumo) administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir bankroto administratoriaus kaltės formos nustatymo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „LT Jūrinis centras“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Atenergo“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per Lietuvos filialą, 27 603,15 Eur draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1218-479/2014, iškėlė UAB „LT Jūrinis centras“ bankroto bylą; bankroto (nemokumo) administratore paskirta UAB „Atenegro“. Aiškina, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-514-1071/2020, priteisė ieškovei BUAB „LT Jūrinis centras“ iš bankroto administratoriaus R. J. 30 077,90 Eur žalos atlyginimo ir 2 783 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-886-777/2020, minėtą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą pakeitė ir sumažino priteistiną sumą – žalos atlyginimą, iki 24 062,32 Eur, o bylinėjimosi išlaidas – iki 2 226,40 Eur.
4. Anot ieškovės, trečiasis asmuo R. J. buvo apsidraudęs administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu atsakovės draudimo bendrovėje (draudimo sutartis nebuvo nuginčyta), o žala dėl atsakovo veiksmų atsirado būtent tuo laikotarpiu, kai galiojo profesinės civilinės atsakomybės draudimas. Teigia, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 21 d. pateikė atsakovei, kaip trečiojo asmens draudikei, reikalavimą apmokėti priteistą sumą pagal trečiojo asmens draudimo polisą, tačiau atsakovė 2021 m. sausio 12 d. atsisakė tenkinti šį prašymą, nurodydama, jog ginčo atvejį vertina kaip nedraudžiamąjį, nes žala, anot atsakovės, atsirado dėl tyčinių bankroto administratoriaus veiksmų.
Šalies argumentai
5. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka ir pažymi, kad nei Klaipėdos apylinkės teismas, nei Klaipėdos apygardos teismas minėtuose procesiniuose sprendimuose nepasisakė/nekonstatavo, jog administratorius vykdė tyčinius veiksmus. Anot ieškovės, kasacinis teismas aktualioje praktikoje (2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020) yra išaiškinęs, kad tyčia turi būti įrodyta byloje ir įrodymų pagrindu konstatuota teismo sprendimu; tuo tarpu žala, padaryta dėl administratoriaus didelio neatsargumo, patenka į draudžiamojo įvykio apibrėžimą.
6. Be to, ieškovė nurodo, kad draudimo sutartis pagal įstatymą yra privalomoji sutartis, kurią sudarant draudimo sutarties šalys turi mažai laisvės nustatyti tokios sutarties sąlygas, dėl jų derėtis, nes šios sąlygos apibrėžiamos teisės aktu. Teigia, kad tokio pobūdžio sutartis sudaroma prisijungimo būdu pagal draudiko parengtas draudimo taisykles, todėl teismui aiškinant tokią sutartį, suformuotos sutarties sąlygos aiškinamos parengusios draudimo taisykles šalies nenaudai. Taigi, anot ieškovės, jei sutartyje nėra nurodytos tyčinių veiksmų sąlygos, tai reiškia, jog administratorius neatliko tyčinių veiksmų, o juos įrodyti yra draudiko pareiga. Ieškovės vertinimu, atsakovė trečiojo asmens tyčinių veiksmų nagrinėjamu atveju neįrodė.
7. Ieškovė aiškina, kad draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį; be to, atlyginamos ir visos išlaidos, susijusios su žalos atlyginimu. Ieškovės teigimu, šiuo atveju atsakovė neatlygino priteistos 24 062,32 Eur draudimo išmokos, taip pat priteistų 2 226,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovė papildomai paskaičiavo atsakovei mokėtinas 6 proc. palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 1 d., kurios sudaro 1 314,43 Eur sumą. Taip pat pažymi, jog ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, nes atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką 2021 m. sausio 12 d. raštu.
Šalies argumentai
8. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją. Papildomai pažymėjo, kad trečiasis asmuo R. J., kaip bankroto administratorius, tik vykdė bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimus, t. y. kreditoriai patvirtino turto pardavimo tvarką, o administratorius tą turtą realizavo. Atstovo teigimu, trečiasis asmuo, prieš realizuodamas minėtą turtą, darė prielaidą, jog šis turtas priklauso jo administruojamai įmonei – šis turtas buvo įtrauktas į įmonės balansą. Aiškino, kad teismai konstatavo trečiojo asmens tik neteisėtus veiksmus, tačiau ne tyčinius; atstovo vertinimu, neteisėti veiksmai negali būti tyčiniai.
Atsiliepimas
9. Atsakovė užsienio bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per Lietuvos filialą, atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad atsakovė buvo apdraudusi bankroto administratoriaus R. J. profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudimo poliso Nr. PCAD 051383, draudimo laikotarpis nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. spalio 30 d., pagal Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisykles (toliau – Taisyklės), patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143.
11. Kita vertus, pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismas minėtame 2020 m. vasario 14 d. sprendime, be kita ko, aiškiai nurodė, jog R. J., žinodamas, kad turtas jo administruojamai bankrutuojančiai įmonei nepriklauso ir kad šis turtas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą privalo būti grąžintas ieškovei BUAB „LT Jūrinis centras“, tokias aplinkybes ignoravo ir šį turtą pardavė kitam asmeniui. Teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi tik sumažino priteistinos žalos dydį, iš esmės patvirtindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (ir jame nustatytų aplinkybių) pagrįstumą.
12. Anot atsakovės, Taisyklių 8.1 punkte nustatyta, jog nedraudžiamasis įvykis yra tyčiniai administratoriaus ir (ar) jo darbuotojo veiksmai, kuriais padaryta žala. Be to, pažymi, kad bankroto administratoriui, kaip savo srities profesionalui, taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Taigi, atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju teismų nustatytos faktinės aplinkybės (kad trečiasis asmuo pardavė svetimą turtą, nors žinojo, jog privalo jį grąžinti teisėtam savininkui) leidžia daryti išvadą, jog R. J. pažeidė teisės aktų nuostatas (kurių negalėjo nežinoti), veikė sąmoningai, suprato, kad tokiu savo elgesiu lems žalos turto savininkui atsiradimą, todėl, atsakovės vertinimu, šiuo atveju žala ieškovei padaryta tyčiniais trečiojo asmens veiksmais. Atitinkamai atsakovei nekyla pareiga išmokėti draudimo išmoką dėl nedraudžiamojo įvykio. Nurodo, kad nurodytos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl laikytinos prejudiciniais faktais.
13. Be to, atsakovė pažymi, kad minėtos Taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, atitinkamai jas parengė ne atsakovė, todėl nėra pagrindo Taisyklių nuostatas aiškinti draudiko nenaudai.
Šalies argumentai
14. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog trečiajam asmeniui buvo žinoma, jog jis vykdo svetimo turto pardavimą, sąmoningai ignoruodamas šią aplinkybę. Aiškino, kad trečiasis asmuo nuslėpė/neatskleidė jo administruojamos įmonės kreditoriams, jog ginčo turtas priklauso ne įmonei; priešingai, nurodė, jog šis turtas priklauso įmonei. Anot atstovės, trečiasis asmuo jau yra sumokėjęs priteistos skolos dalį, tačiau ieškovė nepagrįstai iš draudikės reikalauja priteisti visą iš trečiojo asmens priteistą sumą, t. y. kreipiasi pakartotinai dėl tos pačios sumos. Be to, pažymėjo, kad pagal Taisykles atlyginama tik žala, t. y. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepatenka į atlygintinos žalos dydį.
15. Trečiasis asmuo R. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė; teismui pateiktame prašyme prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, o teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
16. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1218-479/2014, iškėlė UAB „LT Jūrinis centras“ bankroto bylą; bankroto (nemokumo) administratore paskirta UAB „Atenegro“.
17. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1418-730/2016 (vėliau Nr. eB2-311-730/2018), UAB „Logistikos sprendimai“ iškelta bankroto byla; bankroto (nemokumo) administratoriumi paskirtas R. J..
18. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė buvo apdraudusi bankroto administratoriaus R. J. profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, draudimo poliso Nr. PCAD 051383, draudimo laikotarpis nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. spalio 30 d. (kai pats administratorius pateikė prašymą nutraukti draudimo sutartį).
19. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-514-1071/2020, priteisė ieškovei BUAB „LT Jūrinis centras“ iš bankroto administratoriaus R. J. 30 077,90 Eur žalos atlyginimo ir 2 783 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodytame sprendime, be kita ko, nurodė, kad R. J., būdamas BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratoriumi, pardavė ne bankrutuojančiai įmonei (BUAB „Logistikos sprendimai“), o ieškovei BUAB „LT Jūrinis centras“ priklausantį turtą, nors žinojo apie Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-426-464/2016, kurioje teismas pripažino 2009 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp BUAB „LT Jūrinis centras“ ir UAB „Logistikos sprendimai“ pagal 2009 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. JCP9021V, JCP9022V, JCP9024V ir JCP9025V, negaliojančiomis; taikė restituciją – įpareigojo UAB „Logistikos sprendimai“ grąžinti ieškovei BUAB „LT Jūrinis centras“ 2011 m. vasario 28 d. ir 2012 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktuose išvardytas ir atsakovei UAB „Logistikos sprendimai“ natūra perduotas prekes už 30 077,90 Eur sumą, o perduotų prekių nesant – sumokėti ieškovei šiuose priėmimo-perdavimo aktuose nurodytą negrąžintų prekių vertę pinigais (piniginį ekvivalentą). Klaipėdos apylinkės teismas pripažino R. J. veiksmus neteisėtais, nes R. J., būdamas bankroto administratoriumi, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeistos ieškovės teisės ir jai nebūtų padaryta žalos, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įvykdyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis ir ieškovei grąžintas jai priklausantis turtas; priešingai, žinodamas, jog ginčo turtas bankrutuojančiai įmonei nepriklauso, ir kad šis turtas pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį turi būti grąžintas ieškovei, tokias aplinkybes ignoravo, ir šį turtą pardavė kitam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
20. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-886-777/2020, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą pakeitė – sumažino iš R. J. priteistiną sumą – žalos atlyginimą, iki 24 062,32 Eur (įvertino turto nusidėvėjimą), o bylinėjimosi išlaidas – iki 2 226,40 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad apie ginčo prekes R. J. sužinojo 2017 m. pabaigoje; jis (administratorius) patvirtino, jog buvo susisiekęs su Latvijos įmone, nuotraukose matė, kad tos prekės yra, todėl pasirašė sutartį dėl šių prekių saugojimo; patvirtino, kad sudarant įmonės turto balansą jam ginčo prekės perduotos nebuvo, tačiau vėliau jos jam buvo perduotos; patvirtino, kad, įmonei bankrutavus, jis tas prekes realizuos ir atsiskaitys su įmonės kreditoriais; ginčo prekės buvo parduotos 2018 m. vasaros pabaigoje. Taigi, teismas sprendė, kad R. J. buvo žinoma apie Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. priimtą nutartį ir restitucijos taikymą.
21. Nustatyta, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į atsakovę, kaip R. J. draudikę, dėl aukščiau nurodytos žalos ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, tačiau atsakovė 2021 m. sausio 12 d. raštu minėto ieškovės prašymo netenkino, konstatavusi, jog jai nekyla pareiga išmokėti draudimo išmoką dėl nedraudžiamojo įvykio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju ir draudimo išmokos (ne)išmokėjimo
22. Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 15 dalis; iš esmės identiškas reglamentavimas nurodytas ir aktualiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) – 131 straipsnyje). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo R. J. neteisėtus veiksmus atliko ir žalą padarė 2018 m., todėl šiuo atveju taikytinos ĮBĮ, kuris galiojo žalos padarymo metu, nuostatos. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygos yra apibrėžtos ĮBĮ, Taisyklėse ir draudimo sutartimi, sudaryta draudiko ir bankroto administratoriaus.
23. ĮBĮ 11 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą. Pagal šio straipsnio 17 dalį draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas.
24. Administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (ĮBĮ 11 straipsnio 20 dalis). Draudimo sutarties, sudarytos bankroto administratoriaus R. J. ir draudikės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, galiojimo nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. spalio 30 d. metu galiojo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintos Taisyklės (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo). Taisyklės apibrėžia atvejus, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi.
25. Taisyklių 8.1 punkte nustatyta, kad draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas netinkamu, kai jis teikiamas dėl žalos, kuri padaryta tyčiniais neteisėtais draudėjo veiksmais (veikimu, neveikimu), išskyrus CK nustatytas išimtis, kai draudikas vis tiek privalo mokėti draudimo išmoką, t. y. iš esmės nustatyta, kad įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju kai žala padaryta tyčiniais veiksmais.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės draudimas, taip pat administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas priskirtini nuostolių draudimo sutarčiai. Šia sutartimi užtikrinamas tiek žalą patyrusio nukentėjusio asmens nuostolių atlyginimas, tiek ir draudėjo turtinių interesų apsauga, kai nustatoma administratoriaus kaip profesinės veiklos vykdytojo civilinė atsakomybė. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai yra reguliuojami privatinės teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020).
27. Nagrinėjamu atveju ginčijamą draudimo išmoką sudaro žalos atlyginimas dėl administratoriaus jau teismų procesiniais sprendimais nustatytų ir konstatuotų neteisėtų veiksmų – trečiasis asmuo R. J., būdamas BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratoriumi, pardavė ne BUAB „Logistikos sprendimai“, o ieškovei BUAB „LT Jūrinis centras“ priklausantį turtą, nors žinojo, jog ginčo turtas bankrutuojančiai įmonei nepriklauso, ir kad šis turtas pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį turi būti grąžintas ieškovei, tokias aplinkybes ignoravo, ir šį turtą pardavė kitam asmeniui.
28. Kaip minėta, atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką remdamasi Taisyklių 8.1 punktu, teigdama, jog žala atsirado dėl R. J. tyčinių veiksmų.
29. CK 6.248 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017; 2017 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-219/2018). Tyčia turi būti įrodyta byloje ir įrodymų pagrindu konstatuota teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-1075/2020).
31. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nei Klaipėdos apylinkės teismas, nei Klaipėdos apygardos teismas tiesiogiai nekonstatavo R. J. tyčinių veiksmų. Kita vertus, teismas pažymi, kad nurodytose civilinėse bylose R. J. kaltės pobūdis (tyčia ar neatsargumas) iš viso nebuvo nustatinėjamas, ši aplinkybė nebuvo bylos dalyku, teismai iš esmės apsiribojo R. J. neteisėtų veiksmų nustatymu. Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės turi būti nustatyta esminė aplinkybė – ar trečiojo asmens kaltė pasireiškė tyčiniais veiksmais ar neatsargumu.
32. Teismas pažymi, kad bankroto administratoriui keliami aukštesni šios profesijos rūpestingumo reikalavimai lemia administratoriaus pareigą veikti pamatuotai, atliekant veiksmus, apdairiai įvertinti galimas pasekmes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).
33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
34. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju privaloma remtis (nereikia įrodinėti) jau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių, o būtent, jog R. J., būdamas BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto administratoriumi, pardavė ne bankrutuojančiai įmonei (BUAB „Logistikos sprendimai“), o ieškovei BUAB „LT Jūrinis centras“ priklausantį turtą, nors žinojo, jog ginčo turtas bankrutuojančiai įmonei nepriklauso, ir kad šis turtas pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį turi būti grąžintas ieškovei, tokias aplinkybes ignoravo, ir šį turtą pardavė kitam asmeniui (CPK 182 straipsnis). Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės (dėl kurių ginčo šioje byloje nekilo; tuo labiau, kaip minėta, jos konstatuotos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais), leidžia daryti išvadą, kad žala ieškovei buvo padaryta tyčiniais bankroto administratoriaus R. J. veiksmais, t. y. bankroto administratorius sąmoningai, žinodamas, jog ginčo turtas priklauso ne jo administruojamai, o kitai įmonei, ir žinodamas teismo sprendimą, kuris įpareigojo grąžinti ieškovei nurodytą turtą, vis tiek jį pardavė. Taigi, tokie R. J., kaip bankroto administratoriaus, kuriam, kaip minėta, taikomi aukštesni standartai, veiksmai vertintini kaip tyčiniai; atitinkamai nėra pagrindo jų vertinti kaip neatsargių.
35. Be to, šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad ginčo turto pardavimo tvarką patvirtino BUAB „Logistikos sprendimai“ kreditorių susirinkimas. Kaip matyti iš BUAB „Logistikos sprendimai“ bankroto bylos medžiagos (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-311-730/2018), būtent bankroto administratorius R. J. kreditoriams 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkimo metu nurodė, kad nurodytas turtas priklauso BUAB „Logistikos sprendimai“, nors, kaip minėta anksčiau, žinojo, jog šis turtas priklauso ne jo administruojamai įmonei, o ieškovei, atitinkamai žinojo/turėjo žinoti, jog jį pardavus, ieškovei bus padaroma žala.
36. Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad jei sutartyje nėra nurodytos tyčinių veiksmų sąlygos, tai reiškia, jog administratorius neatliko tyčinių veiksmų, o sutarties sąlygos turi būti aiškinamos draudikės nenaudai. Kaip minėta, ir byloje ginčo dėl šios aplinkybės nekilo, šiuo atveju draudimo sutarties, sudarytos bankroto administratoriaus R. J. ir draudikės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, galiojimo metu galiojo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintos Taisyklės, t. y. ne draudikė sudarė/pasiūlė nurodytas Taisykles, o jos buvo patvirtintos kompetentingos institucijos ir privalomos tiek draudėjui, tiek draudikui.
37. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad R. J. tyčiniai veiksmai nagrinėjamu atveju laikytini įrodyti, atitinkamai jo tyčiniai veiksmai patenka į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą pagal Taisyklių 8.1 punktą, todėl ieškinio reikalavimai (dėl draudimo išmokos ir atitinkamai išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų bei procesinių palūkanų priteisimo) atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
38. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
40. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos; kita vertus, ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė tokių išlaidų patvirtinančių įrodymų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
41. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė byloje 847 (605 + 242) Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų.
42. Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
43. Ieškinio netenkinus, atsakovei iš ieškovės priteistina 847 Eur bylinėjimosi išlaidų; teismas pažymi, jog minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės bankroto proceso administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis; JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punkte).
44. Byloje iš viso patirta 7,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tačiau ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LT Jūrinis centras“, kuriai atstovauja nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Atenegro“, ieškinio atsakovei užsienio bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo R. J., netenkinti.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LT Jūrinis centras“, j. a. k. 300851922, bankroto proceso administravimui skirtų lėšų atsakovei užsienio bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, j. a. k. 300665654, 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.