- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- 2YT-3055-1069/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02556-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) Ž. K. skundą dėl antstolio Kęstučio Košio veiksmų, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir antstolis Kęstutis Košys,
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme gautas pareiškėjo (skolininko) Ž. K. skundas dėl antstolio Kęstučio Košio veiksmų – išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje ir išskaičiuotų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo. Skolininkas prašo grąžinti antstolio areštuotas lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau ir – MMA) bei į antstolio sąskaitą nepervedinėti lėšų, kurios neviršija vieno MMA. Nurodo, kad iš skolininko nepagrįstai išieškotos visos lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, kad jų dydis neviršija MMA dydžio, todėl skolininkui neliko pajamų, kurias galėtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA (CPK 668 str. 1 d.). Teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausme atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotu skirtingai, nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016), todėl nėra pagrindo spręsti, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, dėl ko galėtų būti nesilaikoma įstatyme nustatytų išieškojimų apribojimų. Tuo atveju, jeigu šios lėšos buvo nurašytos kaip darbo užmokestis, pagal CPK LI skyriaus 733 – 743 straipsnių reglamentavimą, išskaitų iš tokių pajamų dydis turėjo būti nustatytas pagal CPK 736 straipsnio nuostatas.
Antstolis Kęstutis Košys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2017-10-19 patvarkymu (Nr. S17-25271) nustatęs, jog skundas yra nepagrįstas, jo netenkino bei kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė Šilutės rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad 2017-09-14 patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, buvo priimtas CPK 733-743 straipsnių pagrindu ir šiuo patvarkymu iš skolininko nėra išskaitoma 100 proc. jo gaunamu pajamų, todėl dalį turimų lėšų skolininkas gali naudotis savo reikmėms. Skolininkas nepateikia įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos priskirtinos CPK 739 straipsnyje aprašytos pinigų sumos, iš kuriu išieškojimas yra negalimas, todėl antstolis neprivalo riboti pareiškėjo lėšų išskaitų dydžių pagal CPK 736 straipsnį. Skolininkas, kurio laisvė yra apribota, taip pat turi įstatyme nustatytas teises, tačiau nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėse negali būti daugiau ginama nei nukentėjusiųjų teisė gauti nusikalstamais veiksmais padarytą žalos atlyginimą vykdymo procese. Tokia pozicija atitinka ir teisminę praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-517-513/2017). Be to, antstolis turi pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas).
Atsiliepimas
Antstolis Kęstutis Košys atsiliepime prašo netenkinti skolininko skundo. Nurodo, kad jo nesutikimo su skundo argumentai jau buvo išdėstyti 2017-10-19 patvarkyme (Nr. S17-25271).
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime prašo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodo, kad antstolio veiksmai ir 2017-10-19 patvarkyme nurodyti argumentai yra teisėti bei pagrįsti.
Suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodo, kad antstolio veiksmai, susiję su baudos išieškojimu, yra teisėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis Kęstutis Košys vykdomojoje byloje Nr. 0118/16/00201 vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. T-385-606/2014 dėl 188,25 Eur įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą išieškojimo iš skolininko Ž. K. išieškotojai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai; vykdomojoje byloje Nr. 0118/13/00188/2 vykdo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtą nutarimą Nr. 85N-2293855-13 dėl 34 Eur baudos išieškojimo iš skolininko Ž. K. Valstybinei mokesčių inspekcijai; vykdomojoje byloje Nr. 0118/08/06547/2 vykdo Tauragės rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą Nr. A.2.2-245-782 dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo iš skolininko Ž. K. Valstybinei mokesčių inspekcijai; vykdomojoje byloje Nr. 0118/08/06496/2 vykdo Tauragės rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą Nr. A.2.2-324-760 dėl 86,89 Eur baudos išieškojimo iš skolininko Ž. K. Valstybinei mokesčių inspekcijai; vykdomojoje byloje Nr. 0118/08/07786/2 vykdo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtą nutarimą Nr. N352977 dėl 11,58 Eur baudos išieškojimo iš skolininko Ž. K. Valstybinei mokesčių inspekcijai (t. y. skolos suma – 466,28 Eur, vykdymo išlaidų suma – 460,61 Eur, iš viso iš skolininko išieškoma suma – 926,89 Eur).
Taip pat nustatyta, kad antstolis 2017-09-14 priėmė patvarkymą Nr. S17-22254 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S17-22254, kuriuo: 1) vadovaudamasis CPK 688 straipsniu areštavo 926,89 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje; 2) vadovaudamasis CPK 733-743 straipsniais, nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų, t. y. ir davinių dalies sumos ir trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA; 3) nurodė areštuotas skolininko lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Byloje keliamas klausimas dėl minėto antstolio patvarkymo Nr. S17-22254 nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo.
Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taigi, antstolis tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai. Tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.
Tačiau CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos – MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (CPK 4 straipsnis). Vadinasi, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), taikytinas ir laisvės atėmimo vietos administruojamoje nuteistojo skolininko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.
Nagrinėjamu atveju antstolis 2017-09-14 patvarkymu, nukreipė išieškojimą į 926,89 Eur sumą, ją išieškant iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, nenurodydamas išieškojimo apribojimų, t. y. nenurodė, kad nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, esančią įkalinimo įstaigoje, lėšos gali būti nurašomos tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA. Tokiu būdu antstolis nukreipė išieškojimą ir į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nors išieškojimas, kaip minėta, galėtų būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA (CPK 668 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, bei kasacinio teismo praktiką, suformuotą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, teismas sprendžia, jog antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuota 926,89 Eur suma, nurodant ją pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, netinkamai taikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, todėl šiose dalyse antstolio 2017-09-14 patvarkymas Nr. S17-22254 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, naikintinas, nurodant, kad areštuojamos ir pervedamos gali būti tik skolininkui priklausančios lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, 926,89 Eur sumoje (CPK 443 straipsnio 8 dalis, 513 straipsnio 1 dalis).
Tokią praktiką nuosekliai formuoja ir aukštesnieji teismai (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose: Nr. 2S-1919-613/2016; Nr. 2S-1296-538/2017; Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose: Nr. 2S-2613-560/2016; Nr. 2S-2620-340/2016; Nr. 2S-192-450/2017; Nr. 2S-384-881/2017; Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose: Nr. 2S-988-254/2016; Nr. 2S-282-264/2017 ir kt.).
Ir nors antstolis pareiškėjo skundo netenkino, remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-517-513/2017 išaiškinimais, tačiau, kaip ne sykį yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Be to, būtina atsižvelgti ir į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017, 49 punktą). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos vertinimo kriterijus, sprendžia, kad susiklosčius precedentų konkurencijos atvejui, antstolis tinkamai šių kriterijų neįvertino.
Pareiškėja taip pat prašo grąžinti jam pagal ginčijamą patvarkymą areštuotas ir nurašytas lėšas. Kadangi nei vykdomosiose bylose, nei civilinėje byloje nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokia konkrečiai suma buvo išieškota, vykdant skundžiamą antstolio 2017-09-14 patvarkymą, o antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, taip pat nenurodė, iš skolininko išieškos lėšų sumos, šios pareiškėjo skundo dalies tenkinti nėra pagrindo. Tačiau pripažinus antstolio veiksmus, kuriais išieškojimas nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos MMA, neteisėtais, antstolis, turėdamas duomenis apie konkrečias išieškotas lėšas nuo minėto patvarkymo priėmimo iki šios dienos, privalo jas grąžinti pareiškėjui. Tokios pozicijos laikomasi ir teisminėje praktikoje (žr., Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1919-613/2016, 18 punktą).
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje dirbtų ir kad antstolis būtų nukreipęs išieškojimą į pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti skundo dalies dėl įpareigojimo antstolį vykdyti išieškojimą, vadovaujantis CPK 733-743 straipsnių nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjo Ž. K. skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolio Kęstučio Košio 2017 m. rugsėjo 14 d. patvarkymo Nr. S17-22244, dalis dėl 926,89 Eur sumos arešto ir nurodymo ją pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriomis buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjo (skolininko) Ž. K. lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0118/16/00201; Nr. 0118/13/00188/2; Nr. 0118/08/06547/2; Nr. 0118/08/06496/2; Nr. 0118/08/07786/2 grąžinti antstoliui Kęstučiui Košiui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.