Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi tenkino pareiškėjo O. V. skundą ir panaikino antstolio D. B. 2015 m. kovo 16 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Reg. Nr. S-2015004468, ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą, kuriuo antstolis atmetė skolininko O. V. 2016 m. rugpjūčio 1 d. prašymą leisti naudotis pinigų suma, neviršijančia 1 MMA.

Teismas pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0035/10/00018 duomenimis nustatė, kad antstolis D. B. vykdo 2009 m. rugsėjo 26 d. Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK išduotą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H199509 dėl 28,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininko O. V. išieškotojo Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK (VMI) naudai. Vykdydamas vykdomąjį dokumentą antstolis atliko vykdymo veiksmus, nustatė skolininko buvimo vietą (Alytaus pataisos namai) bei 2015 m. kovo 16 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Reg. Nr. S-2015004468, nurodydamas, jog areštuoja 28,96 Eur skolos ir 82,54 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2016 m. rugpjūčio 1 d. prašymu skolininkas O. V. kreipėsi į antstolį, prašydamas leisti naudotis pinigų suma, neviršijančia 1 MMA. 2016 m. rugpjūčio 18 d. skundžiamu patvarkymu Nr. S-2016002838 antstolis atsisakė tenkinti skolininko prašymą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad CPK 668 str. 1 d. draudžia išieškojimą nukreipti į pinigų sumą, neviršijančią vieną MMA, vadovaudamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016), konstatavo, jog antstolis D. B., priimdamas 2015 m. kovo 16 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Reg. Nr. S-2015004468, ir areštuodamas skolininko sąskaitoje esančias lėšų dalis, neviršijančias vienos MMA, t. y. 111,50 Eur, pažeidė CPK 668 str. 1 d. ir tuo atliko neteisėtus vykdymo veiksmus. Antstolis, areštuodamas skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turėtų palikti vienos MMA dydžio pinigines lėšas, skirtas naudoti skolininkui savo reikmėms, įskaitant įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Skundžiamame patvarkyme areštuotos skolininko sąskaitoje esančios piniginės lėšos neatsižvelgiant į tai, kad išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA (CPK 668 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas antstolio D. B. veiksmus, 2015 m. kovo 16 d. patvarkymu priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko O. V. pinigų sumą, kuri neviršija 1 MMA, pripažino neteisėtais.

Teismas, remdamasis CPK 594 str. 1 d., 179 str. 2 d., 443 str. 8 d., manė, kad nors pareiškėjas skunde neprašė panaikinti antstolio 2015 m. kovo 16 d. priimto patvarkymo, tačiau įvertinęs teisėtų lūkesčių principą (CK 1.2 str. 1 d.), eliminuojant pareiškėjui teisinio neapibrėžtumo galimybę, realizuojant teisinės gynybos principą (CPK 5 str.), sprendė, jog yra pagrindas ex officio panaikinti antstolio 2015 m. kovo 16 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Reg. Nr. S-2015004468.

Teismas, įvertinęs tai, kad antstolio 2015 m. kovo 16 d. patvarkymas priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko pinigų sumą, kuri neviršija 1 MMA, pripažino neteisėtu, kas reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją, sprendė, jog pareiškėjo skundžiamas 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymas reg. Nr. S-2016002838, kuriuo antstolis atsisakė tenkinti skolininko prašymą leisti naudotis pinigų suma, neviršijančia 1 MMA, taip pat yra neteisėtas, todėl pareiškėjo skundą tenkino ir naikino antstolio D. B. 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą reg. Nr. S-2016002838.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Antstolis, priimdamas 2015 m. kovo 16 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vadovavosi CPK 688 str. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priedu. Skolininko artimųjų į jo sąskaitą, administruojamą Alytaus pataisos namų, pervestos sumos, yra laikomos skolininkui priklausančiomis pajamomis gautomis iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). CPK 688 str. 1 d. imperatyviai nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 str. reglamentuoja pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Minėtame straipsnyje nėra nurodyta, jog išieškojimas iš Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) negalimas. Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. ir 668 str. 1 d. nurodytus atvejus. Be to, lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas.

2) Išmokos būtiniausioms reikmėms įsigyti yra mokamos nuteistiesiems iš valstybės biudžeto. Be to, nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėse nėra daugiau ginama nei nukentėjusiųjų teisė gauti nusikalstamomis veikomis padarytą žalos atlyginimą vykdymo procese.

3) Teismų sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Klaipėdos apygardos teismo 2616-10-13 nutartis Nr. 2S-1478-513/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016-09-27 nutartis Nr. 2S-2258-392/2016).

Žemesnės instancijos teismas

1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimtoje c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausme atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotu skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų ir pripažinta, kad ta aplinkybė, jog bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, negali pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimų apribojimų nesilaikymą, todėl antstolio nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas yra išlaikomas valstybės ir dėl to CPK 668 str. apribojimai negali būti taikomi yra visiškai nepagristi.

2) CPK 668 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimtoje c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016 puikiai sąveikauja tarpusavyje ir nustato aiškų, prielaidoms neturintį vietos teisinį reglamentavimą, kuris draudžia iš bausmę atliekančių asmenų turto išieškoti, jei šio piniginės išraiškos turto suma neviršija 1 MMA. CPK 4 str. nustatyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šiuo atveju yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės LAT praktikos.

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Iš bylos duomenų matyti, jog antstolis vykdo 2009 m. rugsėjo 26 d. Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK išduotą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H199509 dėl 28,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininko O. V. išieškotojo Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK (VMI) naudai. Vykdydamas vykdomąjį dokumentą antstolis atliko vykdymo veiksmus, nustatė skolininko buvimo vietą (Alytaus pataisos namai) bei 2015 m. kovo 16 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Reg. Nr. S-2015004468, nurodydamas, jog areštuoja 28,96 Eur skolos ir 82,54 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2016 m. rugpjūčio 1 d. prašymu skolininkas O. V. kreipėsi į antstolį, prašydamas leisti naudotis pinigų suma, neviršijančia 1 MMA, tačiau 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu Nr. S-2016002838 antstolis atsisakė tenkinti skolininko prašymą.

Nagrinėjamu atveju antstolis nurodo, kad lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. ir 668 str. 1 d. nurodytus atvejus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais antstolio argumentais nesutinka ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo piniginėms lėšoms yra taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ribojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nesivadovautina aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat papildomai pažymėtina, kad antstolis siaurinamai interpretuoja kasacinio teismo išaiškinimą, taikomą nagrinėjamoje byloje. Kasacinis teismas yra aiškiai pasakęs, jog 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, patikslindamas, jog prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pinigų sumos, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, apima lėšas, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo, tačiau jomis neapsiriboja. Šios sumos gali apimti ir artimųjų skolininkui teikiamas lėšas pragyvenimui bei lėšas, gaunamas iš kitų šaltinių.