Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK, antstolis Darius Bliznikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0035/10/00018 duomenimis nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo 2009 m. rugsėjo 26 d. Kauno AVPK Kaišiadorių raj. PK išduotą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H199509 dėl 28,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininko O. V. išieškotojo Kauno AVPK Kaišiadorių raj. PK (VMI) naudai (v. b. l. 2). Vykdydamas vykdomąjį dokumentą antstolis atliko vykdymo veiksmus, nustatė skolininko buvimo vietą (Alytaus pataisos namai) (v. b. l. 34) bei 2015 m. kovo 16 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Reg. Nr. S-2015004468, nurodydamas, jog areštuoja 28,96 Eur skolos ir 82,54 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 35). 2016 m. rugpjūčio 1 d. prašymu skolininkas O. V. kreipėsi į antstolį, prašydamas leisti naudotis pinigų suma, neviršijančia 1 MMA (v. b. l. 39-41). 2016 m. rugpjūčio 18 d. skundžiamu patvarkymu Nr. S-2016002838 antstolis atsisakė tenkinti skolininko prašymą (v. b. l. 42-43).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau - AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Pareiškėjas nurodo, jog vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), tačiau skundžiamu atveju pagal antstolio patvarkymus dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra nurodyta išieškoti visas lėšas, esančias asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA. Pareiškėjo teigimu, išieškojimas, nuskaičiuojant iš jo pinigines lėšas, kurios neviršija MMA, yra neteisėtas, ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016.

Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, kad pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Kauno apygardos teismas taip pat pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolis 2015 m. kovo 16 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Reg. Nr. S-2015004468, nurodydamas, jog areštuoja 28,96 Eur skolos ir 82,54 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų administruojamoje sąskaitoje bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 35). Atsižvelgiant į tai, kad CPK 668 straipsnio 1 dalis draudžia išieškojimą nukreipti į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, teismas konstatuoja, jog antstolis Darius Bliznikas, priimdamas minėtą patvarkymą ir areštuodamas skolininko sąskaitoje esančias lėšų dalis, neviršijančias vienos MMA, t. y. 111,50 Eur, pažeidė CPK 668 straipsnio 1 dalį ir tuo atliko neteisėtus vykdymo veiksmus. Antstolis, areštuodamas skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turėtų palikti vienos MMA dydžio pinigines lėšas, skirtas naudoti skolininkui savo reikmėms, įskaitant įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Kasacinis teismas pažymėjo, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnis – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnis – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA, leidžia daryti išvadą, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai nėra negalimas.

Skundžiamame patvarkyme areštuotos skolininko sąskaitoje esančios piniginės lėšos neatsižvelgiant į tai, kad išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolio Dariaus Blizniko veiksmai, 2015 m. kovo 16 d. patvarkymu priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko O. V. pinigų sumą, kuri neviršija 1 MMA, pripažintini neteisėtais.

Pažymėtina, jog antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, kad nors pareiškėjas skunde neprašo panaikinti antstolio 2015 m. kovo 16 d. priimto patvarkymo, tačiau įvertinęs teisėtų lūkesčių principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), eliminuojant pareiškėjui teisinio neapibrėžtumo galimybę, realizuojant teisinės gynybos principą (CPK 5 straipsnis), sprendžia, jog yra pagrindas ex officio panaikinti antstolio 2015 m. kovo 16 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Reg. Nr. S-2015004468 (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus tai, kad antstolio 2015 m. kovo 16 d. patvarkymas priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko pinigų sumą, kuri neviršija 1 MMA, pripažintas neteisėtu, kas reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją, teismas sprendžia, jog pareiškėjo skundžiamas 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymas reg. Nr. S-2016002838, kuriuo antstolis atsisakė tenkinti skolininko prašymą leisti naudotis pinigų suma, neviršijančia 1 MMA, taip pat yra neteisėtas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir naikintinas antstolio Dariaus Blizniko 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymas reg. Nr. S-2016002838 (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjo O. V. skundą.

Panaikinti antstolio Dariaus Blizniko 2015 m. kovo 16 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Reg. Nr. S-2015004468, ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą, kuriuo antstolis atmetė skolininko O. V. 2016 m. rugpjūčio 1 d. prašymą leisti naudotis pinigų suma, neviršijančia 1 MMA, Reg. Nr. S-2016002838.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.