Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-12-27 · Civilinė byla Nr. 2S-2613-560/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-27
Bylos Nr.
2S-2613-560/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26905-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas
Civilinė byla Nr. 2S-2613-560/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26905-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3.; 3.4.4.11.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) V. D. skundą dėl antstolės R. D. veiksmų, suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančio lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti arešto tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Pareiškėjas nesutinka su antstolės patvarkymu vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes suma neviršija vieno MMA ir pareiškėjas negali įsigyti nedraudžiamų daiktų. Lėšos, kurias gauna yra siunčiamos artimųjų.Antstolė R. D., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016-07-19 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad teisinis reguliavimas įgalina antstolį išieškojimą nukreipti į visas skolininko banko sąskaitoje esančias lėšas, išskyrus tas, kurių išieškojimą draudžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK yra numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas, o pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje gaunamos lėšos iš artimųjų ar įstaigos administracijos nei vienai iš šių kategorijų nepriklauso, todėl išieškojimas iš jų galimas.

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-15 nutartimi patenkino pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės R. D. veiksmų dalyje – panaikino antstolės R. D. 2016-06-21 patvarkymą Nr. S16-4781 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje; skundą dalyje dėl antstolės R. D. 2016-06-21 patvarkymo Nr. S16-4779 dėl skolos išieškojimo atmetė.Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733 – 743 straipsniai). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja.Teismas sprendė, jog pagal 2016-06-21 patvarkyme Nr. S16-4779 nurodytą tvarką gali būti išieškoma ir iš pareiškėjo į asmeninę sąskaitą gaunamų lėšų, kurios laikytinos kitomis pajamomis, todėl antstolės 2016-06-21 patvarkymas Nr. S16-4779 laikytinas teisėtu ir pagrįstu.Teismas nurodė, jog po išskaičiavimų, atliktų CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka iš skolininko gautų kitų pajamų, išieškojimas gali būti atliekamas CPK 668 straipsnio nustatyta tvarka, jei skolininko turima suma viršija vieną MMA. Antstolė, priimdama 2016-06-21 patvarkymą Nr. S16-4781, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, t. y. nenurodė, kad, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 668 straipsnių normomis, kurios riboja išieškojimą iš sumos neviršijančios vienos MMA. Šiame patvarkyme toks ribojimas nebuvo nurodytas. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, antstolės 2016-06-21 patvarkymą Nr. S16-4781 teismas pripažintino nepagrįstu ir naikintinu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo antstolė R. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-15 nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. D. skundą atmesti. Nurodo, jog antstolė tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai.Teismo argumentas, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, yra teisiškai nepagrįstas. CPK 737 straipsnyje yra numatytas baigtinis išieškojimo iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, sąrašas, į kurį į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą gaunamos lėšos nepatenka ir CPK 668 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. CPK 668 straipsnio 1 dalis galėtų būti taikoma tik lėšoms, kurios liko skolininkui iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Lėšos, pervedamos į įkalinimo įstaigą, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą, todėl išieškojimas iš tokių lėšų nėra galimas.Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVĮ) 2 punktas imperatyviai nurodo, jog vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti SVĮ nurodytas procesinių dokumentų formas. Skundžiamas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S16-4781, atitinka SVĮ priedo formą, kurioje nėra numatyta jokių išlygų dėl laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančių skolininkui priklausančių lėšų areštuojamos sumos diferencijavimo, ar tos sumos procentinės išraiškos. Pareiškėjas V. D., suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios šioje dalyje naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Iš bylos duomenų matyti, jog antstolė vykdo išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 13N-23149037-14 dėl 36,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato naudai. Antstolė 2016-06-21 priėmė patvarkymą Nr. S16-4781 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Vykdymo proceso metu taip pat antstolė priėmė 2016-06-21 patvarkymą Nr. S16-4779 dėl skolos išieškojimo, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį nuskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.Iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-15 nutartis skundžiama dalyje, kuria pareiškėjo skundas tenkintas dalyje ir panaikintas antstolės R. D. 2016-06-21 patvarkymas Nr. S16-4781 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl nurodytos skundžiamos dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Anot antstolės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino 2016-06-21 patvarkymą Nr. S16-4781, nurodydamas, kad patvarkymas neapėmė CPK 668 straipsnyje įtvirtinto ribojimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais antstolės argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo turtui, likusiam po išskaitymų, vadovaujantis CPK 736 straipsniu, yra taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ribojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nesivadovautina aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį skundžiamoje dalyje, pagrįstai vadovavosi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika.Apeliacinės instancijos papildomai teismas nurodo, jog antstolė siaurinamai interpretuoja kasacinio teismo išaiškinimą, taikomą nagrinėjamoje byloje. Kasacinis teismas yra aiškiai pasakęs, jog 668 nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, patikslindamas, jog prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pinigų sumos, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, apima lėšas, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo, tačiau jomis neapsiriboja. Šios sumos gali apimti ir artimųjų skolininkui teikiamas lėšas pragyvenimui bei lėšas, gaunamas iš kitų šaltinių. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog SVĮ yra poįstatyminis teisės aktas ir aplinkybė, kad jo priedai nėra suderinti su įstatyminiu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo praktika, nėra pagrindu netaikyti įstatymo ir ignoruoti kasacinio teismo praktiką.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-15 nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Suinteresuoto asmens antstolės R. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius