Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio D. J. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-1047-853/2016 pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio D. J. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Skolininkas A. K. kreipėsi į antstolį D. J. prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Antstolis D. J. 2016 m. gegužės 23 d. patvarkymu Nr. S045394 „Dėl 2016-05-16 gauto skundo“ pareiškėjo A. K. skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė jį nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

Skolininkas A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byla yra sudėtinga.Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.).Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimus į atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria antstolio patvarkymas pareiškėjo prašymą leisti jam naudotis vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) neviršijančia pinigų suma buvo atmestas, panaikintas ir išieškojimą iš skolininko nuteistojo turto leista vykdyti tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-10-04 nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo A. K. skundas dėl lėšų arešto A. K. sąskaitoje panaikinimo ir nurašytų lėšų sugrąžinimo, neskundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str.1 d.). BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Iš civilinės bylos bei vykdomųjų bylų Nr. 0117/10/00287/1, Nr. 0117/11/01578/1, Nr. 0117/10/00765/1 nustatyta, kad antstolio D. J. kontoroje 2010-02-03 buvo priimtas vykdymui Trakų rajono apylinkės teismo 2010-01-14 išduotas teismo įsakymas Nr. L2-3700-213/2009 dėl 734,49 Eur (2536,06 Lt) skolos, 71,66 Eur (247,75 Lt) delspinigių, 6,08 Eur (21 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. K. ieškotojui AB bankas SNORAS; 2011-10-18 buvo priimtas vykdymui Vilniaus AVPK Elektrėnų PK 2011-07-22 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 28N-1018187-11 dėl 57,92 Eur (200 Lt) nuobaudos išieškotojo valstybės naudai išieškojimo; 2010-05-10 buvo priimtas vykdymui 2010-03-24 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.11-240-239-2010 dėl 86,88 Eur (300 Lt) nuobaudos išieškotojos valstybės naudai. Vykdant skolų išieškojimą antstolis ėmėsi priemonių skolai išieškoti, atlikdamas skolininko turimo turto patikrą, patikrinta ar skolininkas dirba, areštuotos sąskaitos. Antstolis 2016-04-21 priėmė patvarkymą Nr.S042952 vykdomojoje byloje Nr.0117/11015778/1 areštuoti skolininko A. K. pinigines lėšas, vykdant Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 28N-1018187-11/2011 dėl 57,92 Eur skolos ir 155 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo (2016-04-21 patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S042954); patvarkymą Nr.S042955 areštuoti pinigines lėšas, antstoliui vykdant Trakų rajono apylinkės teismo 2010-03-24 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A.2.11-240-239/10 dėl 86,89 Eur skolos ir 19,00 Eur vykdymo išlaidų (vykdomoji byla Nr. 0117/10/00765/1); vykdomojoje byloje Nr. 0117/10/00287/1 2016-04-21 priėmė patvarkymą Nr. S042948 areštuoti lėšas vykdant Trakų rajono apylinkės teismo 2009-12-08 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3700-213/09 dėl 812,33 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. K., areštuojant - 992,25 Eur sumą, esančią skolininkui priklausančioje banko sąskaitoje, kurią sudaro 563,25 Eur skolos ir 429 Eur vykdymo išlaidų suma (vykdomoji byla Nr. 0117/10/00287/1). Skolininkas antstoliui pateikė skundą nurodydamas, kad priimtas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Antstolis skolininko skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Apelianto teigimu, išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą, o vykdant skolų išieškojimą iš A. K. vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą, esančią pataisos namuose būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos (CPK 178 str.) taip pat nėra duomenų, kad skolininkas per nustatytą terminą antstoliui būtų pateikęs nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.Todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (Pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2038-262/2016).Taigi, vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-988-254/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2208-260/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1884-730/2016).Vien tai, kad skolininkas antstoliui nepateikė duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, nepaneigia CPK 668 str. 1 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Tačiau vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Todėl nagrinėjant apelianto apeliacinį skundą teismas nesiremia teismine praktika (Šiaulių apygardos teismo 2016-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr.2S-420-267/2016), kuri neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad antstolis areštuodamas skolininko pinigines lėšas esančias pataisos namuose, surašė Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą formą, kurioje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA, todėl antstolis Sprendimo vykdymo instrukcijoje numatytų formų neturi teisės pakeisti. Nors vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, tačiau antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA, dar nereiškia, kad antstolis neprivalo laikytis įstatymo nuostatų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu.Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą šios išlaidos iš jo nepriteistinos, kadangi jos (1,22 Eur) neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.