- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-2208-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14209-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2YT-18970-717/2016 pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, atmestas pareiškėjo D. B. skundas dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. 2016 m. birželio 28 d. per paštą pateikė antstolei J. Ž. skundą dėl jos veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė panaikinti antstolės 2016 m. birželio 21 d. patvarkymą, kuriuo antstolė nepatenkino pareiškėjo 2016 m. birželio 13 d. prašymo panaikinti areštą, kuriuo areštuota pareiškėjo asmeninė sąskaita Vilniaus pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), leisti laisvai disponuoti lėšomis, kurios neviršytų Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos – 350 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė J. Ž. 2016 m. liepos 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė tenkinti pareiškėjo D. B. skundą ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad antstolė vykdo 2014 m. gegužės 16 d. Trakų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo priteisimo išieškotojui UAB „IPF Digital Lietuva“. Patvarkyme nurodė, jog įstatymas numato, kad išieškoti negalima tik iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios vieną minimalią mėnesinę algą, o išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, įstatymas nedraudžia. Priešingai, CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas teisinis reguliavimas įgalina antstolį nukreipti išieškojimą į visas skolininko sąskaitoje esančias lėšas, išskyrus tas, iš kurių išieškoti draudžia CPK 738-739 straipsniai, taip pat tas, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK 733 straipsnio ir 736 straipsnio nustatyta tvarka, o skolininkui suteikiama teisė disponuoti ne tik šiomis sąskaitoje esančiomis lėšomis, bet ir grynųjų pinigų suma, neviršijančia vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė.
Teismas nurodė, kad vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas (CPK 688–689 str.). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis priima patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, ir siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.81,4 punktai). CPK 739 straipsnyje išdėstytas sąrašas sumų, priklausančių skolininkui, iš kurių negalima išieškoti, tačiau piniginės lėšos įkalinimo įstaigoje nepatenka į turto sąrašą, iš kurio negali būti vykdomas išieškojimas. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, numato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normas (BVK 173 str.). Todėl konstatavo, kad atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas.
Teismas taip pat nurodė, kad BVK 92 straipsnyje yra įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius avalynę ir kt. (BVK 97 str. 1 d.), tačiau ši norma pati savaime neeliminuoja skolininkui, įrodinėjančiam, kad antstolei skundžiamu patvarkymu areštavus skolininko lėšas, jis negali įsigyti maisto produktų ir pirmo būtinumo prekių, taip pat pareigos įrodyti bei pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Tai reiškia, kad skolininkas, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo areštuotos lėšos, priklausančios jam, privalo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų jis nepateikė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – jo, pareiškėjo D. B., skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas yra viskuo aprūpintas valstybės, kadangi nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normas, o jų gaunamas maistas atitinka fiziologines mitybos normas, tačiau visiškai nevertino aplinkybės, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 yra patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas. Šio įsakymo vykdymo užtikrinimas pavestas laisvės atėmimo vietos direktoriams. Todėl jau vien pats faktas, kad teisės aktais reglamentuojamas privalomas būtiniausių reikmenų sąrašas, reiškia, jog valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis, kuriuos nuteistieji turi patys įsigyti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje iš lėšų, kurias jiems į įkalinimo įstaigoje esančią jų sąskaitą perveda artimieji.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, kurioje nurodyta, jog išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys antstolė J. Ž. ir UAB „IPF Digital Lietuva“ atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, susijusių su skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, arešto.
Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str.1 d.). Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Apeliacinės instancijos teismas byloje ir prijungtoje Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų pagrindu nustatė, kad antstolės J. Ž. kontoroje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko D. B. išieškotojo UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „MCB Finance“) naudai pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. išduotą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą. Vykdomasis dokumentas antstolės J. Ž. kontoroje 2014 m. birželio 17 d. patvarkymu priimtas vykdyti, 2014 m. birželio 17 d. antstolė išsiuntė pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 12 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 33). 2016 m. birželio 14 d. antstolės kontoroje buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl arešto įkalinimo įstaigoje esančiai jo sąskaitai panaikinimo, leidimo jam laisvai disponuoti lėšomis, neviršijančiomis Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos – 350 Eur. Antstolė J. Ž. 2016 m. birželio 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gautų prašymų“ (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 52-53) pareiškėjo D. B. skundo netenkino, nurodydama, kad piniginės lėšos, kurias nuteistasis gauna iš savo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 ar 739 straipsniuose nurodytų pinigų sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Kitu tos pačios dienos patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2014-11-12 patvarkymo patikslinimo“ nurodė, kad patikslinta D. B. skola yra 332,09 Eur, vykdymo išlaidos – 191,87 Eur, iš viso išieškotina suma sudaro 523,96 Eur. 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjas D. B. per paštą pateikė antstolei J. Ž. skundą dėl jos veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė panaikinti antstolės 2016 m. birželio 21 d. patvarkymą, kuriuo antstolė nepatenkino pareiškėjo 2016 m. birželio 13 d. prašymo panaikinti areštą, kuriuo areštuota pareiškėjo asmeninė sąskaita Vilniaus pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), leisti laisvai disponuoti lėšomis, kurios neviršytų Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos – 350 Eur. Antstolė J. Ž. 2016 m. liepos 8 d. patvarkymu pareikėjo skundą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad antstolė areštuodama skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, elgėsi teisėtai, įstatymų nuostatų nepažeidė, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų atmetė. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino susidariusią situaciją, netinkamai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose.
CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl pripažino, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.
Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Tačiau vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Todėl nagrinėjant apelianto atskirąjį skundą teismas remiasi teismine praktika, kurią suformavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, dėl CPK 668 straipsnio 1 dalies taisyklių aiškinimo.
Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu (BVK 173 str.), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolės veiksmų, skundžiamoje nutartyje iš esmės nurodė motyvus, kurie atitiktų pirmiau paminėtą teismų praktiką, aiškinant 668 straipsnio 1 dalyje nustatytus išieškojimo iš turto ribojimus. Tačiau, vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas dėl ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, netinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį (CPK 329 str. 1 d.), kadangi byloje nagrinėjamu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš jo asmeninėje sąskaitoje laisvės atėmimo įstaigoje turimų pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą, – 380 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų patenkina. (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo turinį, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, sutinka su apelianto atskirajame skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolės veiksmų, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo iš turto ribojimus (CPK 668 str.1 d.), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią apeliacinės instancijos teismas naikina ir klausimą išsprendžia iš esmės taip, kaip tą nustato CPK 513 straipsnio 1 dalis – patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina, antstolį įpareigoja veiksmą atlikti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų tenkinti, pripažinti neteisėtais antstolės J. Ž. veiksmus, Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimant 2016 m. birželio 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gautų prašymų“, šį patvarkymą panaikinti ir įpareigoti antstolę J. Ž. iš naujo išnagrinėti skolininko D. B. 2016-06-13 prašymą Dėl arešto panaikinimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.