Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Kęstučio Košio atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą suinteresuotiems asmenims TEO LT, AB, antstoliui Kęstučiui Košiui dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į antstolį Kęstutį Košį su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio Kęstučio Košio patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininkės teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), bei sugrąžinti tokias nurašytas lėšas arba panaikinti jų areštą. Nurodė, kad pagal antstolio patvarkymą iš skolininkės išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija ar ne vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą mėnesinę minimalią algą (toliau – MMA), todėl nelieka pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.Antstolis Kęstutis Košys 2016-06-13 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir su vykdomąja byla Nr. 0118/14/00915 persiuntė Šilutės rajono apylinkės teismui. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-09-05 nutartimi pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Pripažino neteisėtais antstolio Kęstučio Košio veiksmus, 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymu Nr. S16-11687 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininkės D. P. pinigų sumą, kuri neviršija vienos MMA, kitos skundo dalies netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis netinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, ir šis procesinės teisės pažeidimas sąlygojo iš dalies neteisingo skundžiamo 2016-05-10 patvarkymo priėmimą. Esant tokiems argumentams antstolio veiksmai, skundžiamu 2016-05-10 patvarkymu Nr. S16-11687 nukreipiant išieškojimą į pareiškėjos (skolininkės) pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, pripažinti neteisėtais. Išieškojimas iš skolininkės turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Tačiau teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio bei kitų pajamų, nes tam yra skirtas atskiras reglamentavimas (CPK 733–743 straipsniai), o skundžiamas antstolio veiksmas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininkės darbo užmokesčio. Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų taip pat prašė tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkei priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms. Pareiškėja skunde tiksliai nenurodė, iš vykdomosios bylos taip pat nenustatyta, kokia pinigų suma iš jos jau buvo išieškota skundžiamu antstolio patvarkymu, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo dalies dėl minėtų nurašytų ar areštuotų lėšų grąžinimo. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolis Kęstutis Košys prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-09-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos ne tik nenumato draudimo, bet ir antstolį tiesiogiai įpareigoja priimti patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl antstolio veiksmai nukreipiant išieškojimą į skolininkės lėšas negali būti pripažinti neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių, todėl minėtos nutarties išaiškinimais nėra pagrindo remtis šioje byloje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punktas detalizuoja CPK 668 straipsnyje nurodytą turtą, iš kurio negali būti išieškoma. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte numatyta, kad išieškoti negalima ne iš sąskaitose esančių lėšų, o iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Antstolis yra areštavęs tik lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o ne skolininkei priklausančias grynąsias pinigines lėšas.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis Kęstutis Košys vykdo vykdomąją bylą Nr. 0118/14/00915 dėl 491,70 EUR skolos išieškojimo iš pareiškėjos (skolininkės) D. P. išieškotojos TEO LT, AB, naudai pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-04-09 teismo įsakymą Nr. L2-1026-204/2014. Išieškojimo sumą kartu su vykdymo išlaidomis sudaro 715,10 EUR. Antstolis nustatęs, kad pareiškėja (skolininkė) atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose, 2016-05-10 priėmė patvarkymą Nr. S16-11687 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodė areštuotas 715,10 EUR pinigines lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos skundą iš dalies, pripažino, jog antstolio veiksmai, 2016 m. gegužės 10 d. patvarkymu Nr. S16-11687 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininkės D. P. pinigų sumą, kuri neviršija vienos MMA, yra neteisėti.Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad nei įstatymas, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nedraudžia nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl antstolio veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais.Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis), o CPK 739 straipsnis reglamentuoja, iš kokių skolininkui priklausančių pinigų sumų išieškojimas negalimas (kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos). Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, jas nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių aktų nustatyta tvarka. Taigi, piniginės lėšos, kurias pareiškėja (skolininkė) gauna iš savo artimųjų į laivės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, nėra priskiriamos nė vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Toks pats reglamentavimas numatytas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Taigi, sutiktina su apeliantu, kad draudimo nukreipti išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias kalinimo įtaigos sąskaitoje įstatymai nenumato. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymas draudžia vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančios pinigų sumos, kuri neviršija vienos MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 suformuota aktuali CPK 668 straipsnio, CPK 736 straipsnio taikymo praktika ir išaiškinta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitoje esančių piniginių lėšų, kurios nepatenka į CPK 736 straipsnio reguliavimą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA dydžio, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis skundžiamu patvarkymu, vadovaudamasis CPK 668 straipsniu, areštavo 715,10 EUR skolininkei priklausančių lėšų, esančių kalinimo įstaigos sąskaitoje. Kadangi skolininkės iš artimųjų gautos lėšos nelaikytinos pajamomis, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnis), išieškojimui iš šių lėšų taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas nukreipti išieškojimą į mažesnę nei 1 MMA pinigų sumą. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 2016-03-23 nutartyje pateiktais išaiškinimais, nes minėtos bylos bei šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Kasacinio teismo suformuota praktika, kad tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Taigi, nors byloje, kurioje kasacinis teismas priėmė 2016-03-23 nutartį, faktinės aplinkybės nėra tapačios, tačiau minėtoje byloje taip pat buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo bei suformuota aktuali CPK 668 straipsnio taikymo taisyklė, todėl yra pagrindas ja vadovautis šioje byloje. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas draudžia nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, o ne į pinigų sumą, esančią sąskaitoje, pažymėtina, kad CPK 668 straipsnyje, kuriame nurodytas turtas, iš kurio išieškojimas negalimas, imperatyviai nurodyta, kad į pinigų sumą, kuri neviršija vienos MMA, išieškojimo nukreipti negalima, neišskiriant, ar tai grynieji pinigai, ar pinigai asmens banko sąskaitoje. Be to, BVK 98 straipsnyje numatyta, kad nuteistiesiems artimųjų atneštos piniginės lėšos įskaitomos į sąskaitą, tik kai kuriems nuteistiesiems leidžiama turėti grynųjų pinigų (BVK 98 straipsnio 2 dalis), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog skolininkės sąskaitoje esančios piniginės lėšos nėra laikytinos grynaisiais pinigais.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nurodytų aplinkybių visumai, sutiktina su apeliantu, kad išieškojimas iš pareiškėjai (skolininkei) priklausančių piniginių lėšų, esančių kalinimo įstaigos sąskaitoje, yra galimas, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio veiksmai, kuriais skundžiamu 2016-05-10 patvarkymu Nr. S16-11687 išieškojimas nukreiptas į skolininkei priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos MMA, esančias Panevėžio pataisos namų sąskaitoje, neteisėti.Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo dalies, kuria ji prašė grąžinti pagal minėtą patvarkymą nurašytas lėšas ir panaikinti joms areštą, jei toks buvo taikytas, kadangi pareiškėja tiksliai skunde nenurodė, o vykdomoje byloje nėra pateikta įrodymų, kokia suma buvo išieškota. Skundo dėl šios nutarties dalies nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais, kuriais išieškojimas nukreiptas į skolininkei priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos MMA, antstolis turėdamas duomenis apie konkrečias išieškotas lėšų sumas, turėtų jas grąžinti pareiškėjai. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 668 straipsnis), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Vykdomąją bylą Nr. 0118/14/00915 grąžinti antstoliui Kęstučiui Košiui.