- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- 2S-2038-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20241-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Pareiškėjas
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio R. V. 2014-11-25 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0179/09/01220. Nurodė, kad dėl antstolio R. V. 2014-11-25 patvarkymo, areštuotos laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančios pareiškėjo lėšos. Patvarkymu antstolis nukreipė išieškojimą į lėšas, skirtas būtiniausioms pragyvenimo reikmėms, kurias pareiškėjas gauna iš artimųjų. Pareiškėjas nesutinka su tokiais antstolio veiksmais ir nurodo, kad išieškojimas iš šių lėšų nėra galimas.
2. Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. su skundu nesutiko, 2016-05-30 patvarkymu skundo netenkino. Patvarkyme antstolis nurodė, kad nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei CPK normose apribojimas išieškoti iš lėšų, esančių įkalinimo įstaigos skolininkui priklausančioje sąskaitoje, į kurią lėšas perveda skolininko artimieji ar kiti asmenys nenumatytas. Nepagrįstas skolininko argumentas, jog jis dėl lėšų arešto negali patenkinti būtiniausių poreikių. Nėra pateikta jokių duomenų apie skolininko būtiniausius, papildomus poreikius. Taip pat pažymima, kad patvarkyme, kuriuo areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, buvo nurodyta, kad gaunamas darbo užmokestis neareštuotinas. Taigi iš šių lėšų skolininkui nėra uždrausta įsigyti maisto produktų ir (ar) kitų būtiniausių reikmenų, o iš kitų į sąskaitą patenkančių lėšų gali būti vykdomas išieškojimas, todėl arešto naikinti nėra pagrindo.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimo į skundą teismui nepateikė, nurodė, kad prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Teismas nurodė, kad piniginės lėšos, kurias pareiškėjas gauna į laivės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą iš artimųjų kaip asmeniniams poreikiams skirtas lėšas, nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 str. ar 739 str. nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Pareiškėjo gautos lėšos nėra laikomos darbo užmokesčiu ar jam prilygintomis išmokomis. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kokiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos, kokio dydžio lėšų pareiškėjui reikia, todėl argumentas, kad atskaičiavus lėšas nukenčia pareiškėjo būtiniausi poreikiai, atmestinas. Be to, kaip ir nurodė antstolis, 2014-11-25 patvarkyme nurodyta, kad antstolis areštuoja 84,04,83 Lt sumą, esančią Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, priklausančių pareiškėjui, išskyrus darbo užmokestį. Teismo manymu, nors ir yra išskaičiuojama skola iš gaunamų lėšų, tačiau pareiškėjas nelieka visiškai be jokių pajamų, nes pareiškėjas gauna darbo užmokestį, kurį gali skirti savo poreikiams tenkinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti antstolio R. V. 2014-11-25 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0179/09/01220 dalį, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; panaikinti pateiktus patvarkymus vykdyti išieškojimus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigų sąskaitose, kuriais nėra ribojamas išieškojimas iš pareiškėjo turto, priverstinius išieškojimus nukreipiančius į skolininko pinigų sumą, dalyse, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.
6. Nurodo, kad antstolis nepagrįstai areštavo jo įkalinimo įstaigoje atidarytą sąskaitą, į kurią pareiškėjo artimieji jam perveda pinigus. Šie pinigai reikalingi pareiškėjo pragyvenimui – būtiniausių daiktų įsigijimui, kurių nesuteikia įkalinimo įstaiga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, lėšoms, kurios nėra gautos iš darbo santykių, turėtų būti taikoma CPK 668 str. 1 d., ir išieškojimas į sumą, neviršijančią vienos MMA, negali būti nukreipiamas. Pirmosios instancijos teismas į šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neatsižvelgė, todėl priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžianti pareiškėjo teises ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 buvo aptartos CPK LI skyriaus 736-739 straipsnių normos, apibrėžiančios tam tikras skolininko periodinių pajamų rūšis bei išieškojimo iš jų ribojimus, taip pat šių pajamų santykis su CPK 668 straipsnyje numatytu vieno MMA dydžio išskaitų ribojimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Remiantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu bei CPK LI skyriaus 736-739 straipsniais, darytina išvada, kad ir artimųjų skolininkui teikiamos lėšos pragyvenimui taip pat nėra reglamentuojamos CPK LI skyriaus normų, todėl joms taip pat turėtų būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas.
9. Taigi, pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį numatytas bendras draudimas, jog išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). CPK 736 straipsnis numato išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžio ribojimus. CPK 737 straipsnis apibrėžia skolininko pajamas, prilygintas darbo užmokesčiui, CPK 738 straipsnis nustato, kada galima išieškoti iš skolininko gaunamų socialinio draudimo pašalpų ir išmokų, o CPK 739 straipsnis pateikia sąrašą pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti. Pažymėtina, kad į skolininko, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, sąskaitą, administruojamą pataisos namų administracijos, gali būti pervedamos visų rūšių jo pajamos, tai yra ir tos iš kurių išieškojimas apribotas tam tikru procentu nuo gaunamos sumos, ir tos, iš kurių negalima išieškoti, jeigu jos neviršija vieno MMA, ir tos, iš kurių įstatymas iš viso draudžia išieškojimą. Todėl teismas, norėdamas įvertinti, ar antstolis pagrįstai 2014 m. lapkričio 25 d. patvarkymu areštavo pareiškėjo Marijampolės pataisos namų depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, nenustatydamas jokių CPK nurodytų ribojimų, turėjo išsireikalauti iš pataisos namų duomenis apie šių lėšų, gaunamų į skolininko depozitinę sąskaitą, sudėtį ir jų kilmę. Nagrinėjamoje byloje šių duomenų nepateikė nei pareiškėjas, nei antstolis. Taip pat jų neišsireikalavo ir pirmos instancijos teismas. Tinkamai įvertinti skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą bei antstolio atliktų išieškojimo veiksmų teisėtumą galima tik turint duomenis apie nuteistojo gaunamų lėšų kilmę ir jų pobūdį bei periodiškumą. Pažymėtina, kad minėtų duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi, todėl klausimo išsprendimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra įmanomas.
10. Esant šioms aplinkybėms atskirasis skundas tenkinamas iš dalies: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundas dėl antstolio R. V. 2014-11-25 patvarkymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio R. V. 2014-11-25 patvarkymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.