Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. O. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. O. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui Kęstučiui Košiui dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į antstolį Kęstutį Košį su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio Kęstučio Košio 2016-03-30 patvarkymo Nr. S16-8062 dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, ir, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms.Antstolis Kęstutis Košys 2016-07-15 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir su vykdomąja byla Nr. 0118/09/00794 persiuntė Šilutės rajono apylinkės teismui. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-09-15 nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis 2016-03-30 patvarkyme atsisakyti patenkinti skundą (dokumento Nr. S16-8062) teisingai nurodė, kad CPK 668 straipsnyje nurodyto turto, iš kurio negali būti išieškoma, sąrašas yra nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte numatyta, kad išieškoti negalima ne iš sąskaitose esančių lėšų, o iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Ši teisės norma taikoma vienodai tiek laisvės atėmimo bausmę atliekantiems, tiek ir kitiems asmenims. Antstolis nurodo, kad jis nėra areštavęs skolininko grynųjų piniginių lėšų, o tik lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Todėl teismas sutinka su antstolio motyvais, kad antstolis teisėtai priėmė minėtą patvarkymą, nepažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų taisyklių. Kadangi atmestina prašymo dalis, kuria prašoma panaikinti antstolio patvarkymą, negali būti tenkinamas reikalavimas sugrąžinti pagal patvarkymą nurašyti tokias lėšas.Atskirajame skunde apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-09-15 nutartį, pareiškėjo skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 dėl išieškojimo iš fiziniams asmenims priklausančių lėšų sumos, neviršijančios vienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad išieškoti negalima tik iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA, o iš pinigų sumos, esančios banko sąskaitoje, nėra draudžiama išieškoti. Pažymėtina, kad nuteistieji grynųjų pinigų negali turėti, todėl į sąskaitoje esančias lėšas, kurios neviršija vienos MMA, taip pat negalima nukreipti išieškojimo. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Kęstutis Košys prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra reglamentuotas CPK 668 straipsnyje, Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl antstolio veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais. Be to, pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje numatytą dvidešimties dienų terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis Kęstutis Košys vykdo dešimt vykdomųjų bylų dėl bendros 8630,67 EUR skolos išieškojimo iš skolininko D. O. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis nustatęs, kad pareiškėjas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, 2016-03-30 priėmė patvarkymą Nr. S16-8062 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodė areštuotą 8630,67 EUR skolą bei 1593,10 EUR vykdymo išlaidas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais, nukreipiant išieškojimą į skolininkui D. O. priklausančią pinigų sumą, kuri neviršija vienos MMA.Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 dėl išieškojimo iš fiziniams asmenims priklausančių lėšų sumos, neviršijančios vienos MMA. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis), o CPK 739 straipsnis reglamentuoja, iš kokių skolininkui priklausančių pinigų sumų išieškojimas negalimas (kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos). Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, jas nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių aktų nustatyta tvarka. Taigi, piniginės lėšos, kurias pareiškėjas gauna iš savo artimųjų į laivės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, nėra priskiriamos nė vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Toks pats reglamentavimas numatytas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog antstolis negali nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, kurios neviršija vienos MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 suformuota aktuali CPK 668 straipsnio, CPK 736 straipsnio taikymo praktika ir išaiškinta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitoje esančių piniginių lėšų, kurios nepatenka į CPK 736 straipsnio reguliavimą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA dydžio, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis skundžiamu patvarkymu, vadovaudamasis CPK 668 straipsniu, areštavo iš viso 10 223,77 EUR skolininkui priklausančių lėšų, esančių kalinimo įstaigos sąskaitoje. Piniginės lėšos, kurios gautos iš kitų asmenų, nelaikytinos pajamomis, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnis), išieškojimui iš šių lėšų taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas nukreipti išieškojimą į mažesnę nei viena MMA pinigų sumą. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje teismas negalėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 2016-03-23 nutartyje pateiktais išaiškinimais, nes minėtos bylos bei šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Kasacinio teismo suformuota praktika, kad tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Taigi, nors byloje, kurioje kasacinis teismas priėmė 2016-03-23 nutartį, faktinės aplinkybės nėra tapačios, tačiau minėtoje byloje taip pat buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo bei suformuota aktuali CPK 668 straipsnio taikymo taisyklė, todėl yra pagrindas ja vadovautis šioje byloje. Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis nepažeidė išieškojimą reglamentuojančių teisės normų, kadangi Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodyta, jog negalima išieškoti iš grynųjų piniginių lėšų sumos, neviršijančios vienos MMA, o ne iš sąskaitose esančių lėšų. Pažymėtina, kad CPK 668 straipsnyje, kuriame nurodytas turtas, iš kurio išieškojimas negalimas, imperatyviai nurodyta, kad į pinigų sumą, kuri neviršija vienos MMA, išieškojimo nukreipti negalima, neišskiriant, ar tai grynieji pinigai, ar pinigai asmens banko sąskaitoje. Be to, BVK 98 straipsnyje numatyta, kad nuteistiesiems artimųjų atneštos piniginės lėšos įskaitomos į sąskaitą, tik kai kuriems nuteistiesiems leidžiama turėti grynųjų pinigų (BVK 98 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas išvadai padaryti, kad skolininko sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra laikytinos grynaisiais pinigais.Esant nurodytų aplinkybių visumai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išieškojimas iš pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų, esančių kalinimo įstaigos sąskaitoje, yra galimas, tačiau antstolio veiksmai, kuriais skundžiamu 2016-03-30 patvarkymu išieškojimas nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos MMA, esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje, neteisėti.Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo dalies, kuria jis prašė grąžinti pagal minėtą patvarkymą nurašytas lėšas ir panaikinti joms areštą, jei toks buvo taikytas. Kadangi iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų bei civilinėje byloje pateiktų įrodymų neįmanoma nustatyti, kokia suma buvo išieškota, antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, nurodė, kad iš skolininko jokių piniginių lėšų nėra išieškota, šios pareiškėjo skundo dalies tenkinti nėra pagrindo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pripažinus antstolio veiksmus, kuriais išieškojimas nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos MMA, neteisėtais, antstolis, turėdamas duomenis apie konkrečias išieškotas lėšų sumas nuo minėto patvarkymo priėmimo iki šios dienos, turėtų jas grąžinti pareiškėjui. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis Kęstutis Košys teigia, kad pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje numatytą dvidešimties dienų terminą skundui dėl skundžiamo patvarkymo paduoti. CPK 512 straipsnis numato, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Kadangi antstolis skundo nėra pateikęs, apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, jog iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad skundžiamas patvarkymas priimtas 2016-03-30, pareiškėjas su skundais dėl minėto patvarkymo į antstolį kreipėsi 2016-06-29 ir 2016-07-08, nepraleidęs naikinamojo devyniasdešimties dienų termino nuo patvarkymo priėmimo, todėl konstatuotina, kad terminas skundui paduoti nepraleistas. Be to, matyti, kad pareiškėjas dar anksčiau tai yra, 2016-06-02 į antstolį kreipėsi ne su skundu, o su prašymu dėl skundžiamo patvarkymo, prašydamas panaikinti areštą lėšoms. Šis prašymas antstolio nebuvo patenkintas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 668 straipsnis), priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina – pripažintini neteisėtais antstolio Kęstučio Košio veiksmai, 2016 m. kovo 30 d. patvarkymu Nr. S16-8062 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko D. O. pinigų sumą, kuri neviršija vienos MMA, esančią laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, ir ši antstolio 2016 m. kovo 30 d. patvarkymo dalis panaikintina, kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį:

Tenkinti pareiškėjo D. O. skundą dėl antstolio Kęstučio Košio veiksmų iš dalies.

Pripažinti neteisėtais antstolio Kęstučio Košio veiksmus, 2016 m. kovo 30 d. patvarkymu Nr. S16-8062 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko D. O. pinigų sumą, kuri neviršija vienos MMA, esančią laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, ir šią antstolio 2016 m. kovo 30 d. patvarkymo dalį panaikinti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Vykdomąją bylą Nr. 0118/09/00794 grąžinti antstoliui Kęstučiui Košiui.