- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- 2S-2620-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28735-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- L. I.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „General Financing“, asociacija „Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuras“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. I. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys - UAB „General Financing“, asociacija „Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuras“, antstolis D. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančio lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėjas teigė, kad įstatymai reglamentuoja, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, tačiau įstatymų pakeitimai, numatantys ribojimus konkrečiai sumai, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, įsigalios tik 2017-01-01. Tai reiškia, kad tokia teisė negali būti ribojama labiau, nei tai įtvirtinta įstatymu. Paaiškino, jog išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis, t. y. išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos – 350,00 Eur dydžio sumą. Taigi išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Teigė, kad skundžiamu antstolio patvarkymu, iš skolininko yra iš išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija, ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti;
Antstolis 2016-06-17 patvarkymu atsisakė priimti 2016-06-13 pateiktą pareiškėjo skundą dėl praleisto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnyje nustatyto termino antstolio 2016-03-24 patvarkymui apskųsti ir skundą grąžino pareiškėjui (skolininkui) (b. l. 2).
Pareiškėjas 2016-08-08 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, su vėlesniais paaiškinimais, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2016-06-17 patvarkymą bei išnagrinėti 2016-06-13 pateiktą skundą. Pareiškėjas papildomai paaiškino, jog terminą skundui dėl antstolio veiksmų praleido dėl to, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, kurioje atliekamos planinės ir neplaninės įkaltintų asmenų gyvenamųjų patalpų kratos, kurių metų dingsta dokumentai bei daiktai. Pareiškėjas teigė, kad iš po vienos tokių kratų pasigedo iš antstolio atsiųstų dokumentų ir būtent dėl šios priežasties per įstatyme numatytą terminą nespėjo pateikti skundo dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės yra svarios sprendžiant termino atnaujinimo klausimą (b. l. 1, 19).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo asociacija „Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuras“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog iš esmės palaiko antstolio 2016-06-17 patvarkyme išdėstytus argumentus, o skundo prašė netenkinti (b. l. 23).
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „General Financing“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino antstolio D. Š. 2016-06-17 patvarkymą atsisakyti priimti skundą dėl antstolio veiksmų; atnaujino pareiškėjui terminą skundui dėl antstolio D. Š. 2016-03-24 patvarkymo pateikti; panaikino antstolio 2016-03-24 patvarkymą Nr. S16-11353 (Nr. 0178/07/10220) dalyje, kurioje vykdomas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjo L. I. lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos; kitoje dalyje skundo netenkino. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 73 straipsnio 3 dalimi bei 74 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui (skolininkui) 20 dienų antstolio patvarkymo apskundimo terminas prasidėjo 2016-04-02 ir baigėsi 2016-04-22 (imtinai). Skundas antstolio kontoroje buvo gautas 2016-06-13 (b. l. 3). Teismo nuomone, viena vertus, pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių duomenų, jog laikotarpiu nuo 2016-04-01 (skundžiamo patvarkymo įteikimo dienos) iki 2016-06-13 (skundo pateikimo antstoliui) buvo atlikti kokios nors kratos pareiškėjo (skolininko) gyvenamosiose patalpose, esančiose įkalinimo įstaigoje, kita vertus, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas (skolininkas) aktyviai gina savo teises, taip pat į tai, jog pareiškėjas (skolininkas) atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, t. y. pareiškėjo (skolininko) laisvė yra realiai apribota, taip pat į tai, kad pareiškėjas (skolininkas) nepraleido CPK 512 straipsnyje numatyto 90 dienų naikinamojo termino, teismas sprendė, jog šiuo nagrinėjamu atveju praleistas terminas skundžiama patvarkymui priimti ir išnagrinėti turi būti atnaujintas. Pažymėjo, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Pažymėjo, jog CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Nurodė, jog teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016). Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo antstolio 2016-03-24 patvarkymo matyti (v. b. Nr. 0178/07/10200, v. b. l. 90), kad antstolis areštavo 1 692,18 Eur dydžio sumą ir įkalinimo įstaigą įsipareigojo areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, nenurodydamas išieškojimo apribojimų, t. y. nenurodė, kad nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, esančią įkalinimo įstaigoje, lėšos gali būti nurašomos tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, jog antstolio patvarkymas naikintinas iš dalies, pripažįstant neteisėtais antstolio veiksmus, 2016-03-2 patvarkymu priverstinį išieškojimą nukreipiant į pareiškėjo (skolininko) pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Antstolis D. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo L. I. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų atmesti (b. l. 38-39). Nurodė šiuos atskirojo skundo argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių duomenų, jog laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-06-13 buvo atliktos kokios nors kratos pareiškėjo gyvenamosiose patalpose, esančiose įkalinimo įstaigoje, tačiau teismas atnaujino terminą skundui paduoti, nors pareiškėjo pateiktas skundas yra šabloniškas, kuriame nėra nurodytas net skundžiamas antstolio atliktas procesinis veiksmas. Terminas antstolio veiksmams apskųsti atnaujintas nepagrįstai, nesant svarbių priežasčių;Skolininko gautos lėšos nėra grynieji pinigai, todėl antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą. Vykdomojoje byloje antstolis tik atliko tokius veiksmus, kuriuos jį įpareigoja atlikti šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, todėl tokie jo veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Pagal skundžiamą patvarkymą iki šiol jokių piniginių lėšų nebuvo gauta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą tenkinti (b. l. 48-49). Nurodė, kad minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į šias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti. Terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas tik dėl svarbių priežasčių, tačiau teismas terminą atnaujino nesant tokių priežasčių. Pareiškėjas tik piktnaudžiauja savo teisėmis, skųsdamas jam nepalankius antstolio teisėtus veiksmus, pamiršdamas, jog turi ne tik teises, bet ir pareigas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria tenkintas iš dalies pareiškėjo L. I. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatyta, kad antstolio kontoroje pareiškėjo L. I. atžvilgiu buvo užvestos dvi vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0178/07/10200 pagal Vilniaus miesto 9 notarų biuro notaro 2007-09-26 vykdomąjį įrašą dėl 426,55 Eur (1 472,79 Lt) dydžio skolos bei 6,00 procentų dydžio metinių palūkanų iki prievolės įvykdymo išieškotojo asociacijos „Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuras“ naudai (v. b. Nr. 0178/07/10200, v. b. l. 1) bei vykdomoji byla Nr. 0178/09/01987 pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro 2009-06-30 vykdomąjį įrašą dėl 871,12 Eur (3 007,82 Lt) dydžio skolos bei 6,00 procentų dydžio metinių palūkanų (v. b. Nr. 0178/09/01987, v. b. l. 1). Antstolis, patikrinęs akivaizdžias kliūtis vykdomiesiems dokumentams priimti, priėmė vykdomuosius dokumentus bei pradėjo vykdymo veiksmus. Vykdomojoje byloje Nr. 0178/07/10200 antstolis 2007-10-17 priėmė raginimą įvykdyti vykdomąjį įrašą, kuris skolininkui buvo įteiktas 2007-10-27 (v. b. Nr. 0178/07/10200, v. b. l. 7). Vykdomojoje byloje Nr. 0178/09/01987 raginimas įvykdyti vykdomąjį įrašą buvo priimtas 2009-08-27, o pareiškėjui (skolininkui) įteiktas 2009-09-03 (v. b. Nr. 0178/09/01987, v. b. l. 6-7). Vykdant vykdomuosius dokumentus antstolis 2014-09-22 atliko užklausą į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą, o registrui pateikus informaciją antstolis nustatė, jog 2014-09-22 pareiškėjas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje (v. b. Nr. 0178/07/10200, v. b. l. 84). Antstolis 2016-03-24 priėmė bendrą abiems vykdomosioms byloms patvarkymą Nr. S16-11353 „vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, kuriame nurodė, jog areštuoja 945,39 Eur dydžio skolos, 576,51 Eur dydžio palūkanų ir 170,28 Eur dydžio vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje, taip pat nurodė įkalinimo įstaigai areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. Nr. 0178/07/10200, v. b. l. 90). Skundžiamas patvarkymas pareiškėjui per įkalinimo įstaigos administraciją buvo įteiktas 2016-04-01 (b. l. 25). Pareiškėjas nesutiko su priimtu patvarkymu bei 2016-06-13 pateikė skundą (b. l. 3-5). Antstolis 2016-06-17 patvarkymu atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir grąžino jį pateikusiam asmeniui (b. l. 2). Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2016-06-17 patvarkymą, atnaujinti terminą skundui pateikti bei išnagrinėti 2016-06-13 pateiktą skundą (b. l. 1, 19).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino antstolio D. Š. 2016-06-17 patvarkymą atsisakyti priimti skundą dėl antstolio veiksmų; atnaujino pareiškėjui terminą skundui dėl antstolio D. Š. 2016-03-24 patvarkymo pateikti; panaikino antstolio 2016-03-24 patvarkymą Nr. S16-11353 (Nr. 0178/07/10220) dalyje, kurioje vykdomas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjo L. I. lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos; kitoje dalyje skundo netenkino. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pareiškėjas (skolininkas) aktyviai gina savo teises, nors atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, t. y. pareiškėjo (skolininko) laisvė yra realiai apribota. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepraleido CPK 512 straipsnyje numatyto 90 dienų naikinamojo termino, todėl praleistas terminas skundžiama patvarkymui priimti ir išnagrinėti turi būti atnaujintas. Nurodė, jog teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.
Nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, apeliantas skunde nurodė, jog teismas terminą antstolio veiksmams apskųsti atnaujino nepagrįstai, nesant svarbių priežasčių. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, jog laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-06-13 buvo atliktos kokios nors kratos pareiškėjo gyvenamosiose patalpose, esančiose įkalinimo įstaigoje, pareiškėjo pateiktas skundas yra šabloniškas, jame nėra nurodytas net skundžiamas antstolio atliktas procesinis veiksmas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) yra įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio veiksmus. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2007).
Sprendžiant, ar CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai, jeigu jie praleidžiami, gali būti atnaujinami, atsižvelgtina į tai, kad CPK 78 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistus procesinius terminus, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas antstolio veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjo skundžiamas antstolio D. Š. 2016-03-24 priimtas patvarkymas dėl lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje, arešto pareiškėjui (skolininkui) buvo įteiktas 2016-04-01 (b. l. 25), todėl vadovaujantis CPK 73 straipsnio 3 dalimi bei 74 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui 20 dienų antstolio patvarkymo apskundimo terminas prasidėjo 2016-04-02 ir baigėsi 2016-04-22 (imtinai). Atsižvelgiant į tai, jog skundas dėl antstolio veiksmų antstolio kontoroje buvo gautas 2016-06-13, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti praleido 51 dieną. Kaip jau minėta, prašymą atnaujinti praleistą terminą, pareiškėjas argumentavo iš esmės tuo, kad jo gyvenamosiose patalpose, esančiose įkalinimo įstaigoje, dažnai yra atliekamos kratos, kurių metu nuolat dingsta dokumentai, o per vieną iš tokių kratų dingo ir skundžiamas antstolio patvarkymas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-06-13 iš tikro buvo atliktos tam tikros kratos pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Kita vertus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), bei aplinkybėmis, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir jo laisvė yra apribota, bei į tai, jog CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinamasis terminas ginčo atveju nėra praleistas, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas neužkirsti ir nepagrįstai neriboti pareiškėjui teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo pozicija, kad šiuo atveju praleistas terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti turi būti atnaujintas.
Skundu apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Apelianto teigimu, skolininko gautos lėšos nėra grynieji pinigai, todėl antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte numatyta, jog antstolis nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, todėl konstatuotina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Byloje iš esmės kilo klausimas dėl to, ar antstolio vykdomam išieškojimui iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir SVI 93.6 punkte numatytas apribojimas, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo klausimu pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri numato, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Minėtoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad teismai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu (BVK 173 straipsnis), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis.
Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, todėl apelianto argumentai atmetami.
Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.