- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-1296-538/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05729-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- K. L.
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo K. L. ir suinteresuoto asmens antstolio G. J. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. J., P. P., L. R., A. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio 2017-03-24 patvarkymą Nr. 3.5.-17-2693, nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0091/15/00312 ir Nr. 0091/15/00042 dėl senaties termino suėjimo, grąžinti nurodytose bylose išieškotas sumas, kurios išieškotos po senaties termino pabaigos, išieškojimą nukreipti tik į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančias sumas, kurios viršija 1 MMA bei vykdant išieškojimą iš laisvės atėmimo įstaigos sąskaitos išieškojimą vykdyti vadovaujantis CPK 733-743 straipsnių normomis. Nurodė, kad vykdomosios bylos Nr. 0091/15/00312 ir Nr. 0091/15/00042 turi būti nutrauktos dėl senaties termino suėjimo, kadangi jose išieškomos baudos, paskirtos administracinių teisės pažeidimų bylose, o pareiškėjas iki šiol nebuvo gavęs nei raginimo, nei jokių patvarkymų, o pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išvengti mokėjimų. Taip pat nurodė, kad antstolis nepagrįstai 2017-03-24 patvarkymu Nr. 3.5.-17-2693 atsisakė tenkinti prašymą nukreipti išieškojimą į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančias sumas, kurios viršija 1 MMA. Teigia, kad nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme yra leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pažymėjo, kad pagal Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios LR Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį. Tuo tarpu šiuo atveju antstolio priimtas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausiųjų reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, kadangi yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, todėl nelieka pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms.Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, jo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-17 nutartimi pareiškėjo K. L. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies. Iš dalies panaikino antstolio G. J. 2017 m. kovo 27 d. patvarkymą Nr. S-17-91-2358 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalyje, kurioje vykdomas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjo (skolininko) K. L. lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, kurios neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos. Kitą dalį skundo atmetė.Nurodė, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0091/15/00312 ir Nr. 0091/15/00042 po vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti yra atliekami nuosekliai, jose nėra susidaręs dvejų metų laikotarpis, per kurį antstolis nesiėmė pakartotinių veiksmų patikrinti viešųjų registrų duomenis apie pareiškėjo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, darbovietę, faktinę buvimo vietą ar kitokių vykdymo veiksmų: antstolis sistemingai atliko vykdymo veiksmus, t. y. išieškojimo veiksmai buvo atliekami reguliariai, sistemingai ir periodiškai pateikiant užklausimus, tikrinant skolininko turtinę padėtį ir kt. Taip pat nurodė, kad antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuota 4 775,58 Eur suma, netinkamai taikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, todėl šioje dalyje antstolio 2017-03-27 patvarkymas Nr. S-17-91-2358 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, naikintinas, nurodant, kad areštuojamos gali būti tik skolininkui priklausančios lėšos, esančios . (duomenys neskelbtini), viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, 4 775,58 Eur sumoje. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje dirbtų ir kad antstolis būtų nukreipęs išieškojimą į pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį, todėl nėra pagrindo tenkinti skundo dalies dėl įpareigojimo antstolį vykdyti išieškojimą, vadovaujantis CPK 733-743 straipsnių nuostatomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo vykdomąsias bylas Nr. 0091/15/00312 ir 0091/15/00042 nutraukti suėjus senaties terminui.Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-05-31 administracinėje byloje Nr. N(9)-l 105/2007 yra suformavęs teismų praktiką analogiškose bylose ir pasisakęs, jog jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Pažymi, kad skundą paduodantis asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, daugiau nei dvejus metus į Pataisos namus negavo jokių antstolio patvarkymų ar raginimų dėl vienokių ar kitokių veiksmų atlikimo, o pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo nutarties kokie neva veiksmai ir kada buvo atlikti, o tik deklaratyviai paminėjo, jog tokie veiksmai buvo atliekami, nors skundą paduodančiam asmeniui apie tai nebuvo žinoma. Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-17 priimtą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo K. L. skundo dėl antstolio G. J. veiksmų netenkinti.Nurodo, kad išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia skolininko poziciją, kad iš pastarojo lėšų išieškojimas yra negalimas visais atvejais. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Nurodo, kad priėmus ginčijamą patvarkymą, jokių lėšų iš skolininko sąskaitos nebuvo išskaičiuota, todėl darytina išvada, kad CPK 668 straipsnis nagrinėjamam atvejui taip pat nėra taikomas. Pažymi, jog Sprendinių vykdymo instrukcijos 11 priede įtvirtintos Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, forma yra griežto turinio bei nesudaro galimybės antstoliui šio teksto keisti, modifikuojant išieškojimo tvarką. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 (23 dalis) išaiškino, jog išdėstytos CPK LI skyriaus 736, 737 straipsnių teisės normos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Būtent taip nurodytos teisės normos išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje pažymėta, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vieno MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir (lot. inter alia) pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.Atsiliepimai į atskiruosius skundus nepateikti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai netenkintini.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas dėk antstolio veiksmų ir iš dalies panaikintas antstolio patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, bei netenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nustatyta, kad antstolis G. J. vykdomojoje byloje Nr. 0091/06/00830 vykdo Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1430/2002 dėl 425,65 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko K. L. išieškotojo P. P. naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0091/09/00185 vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-227-201/2008 dėl 1 737,72 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko K. L. išieškotojos L. R. naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0091/09/00258 vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-227-201/2008 dėl 2 612,21 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko K. L. išieškotojos A. G. naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00042 vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2101-972/2014 dėl 260 Eur baudos išieškojimo iš skolininko K. L. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00312 vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-19 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3432-549/2014 dėl 434,43 Eur baudos išieškojimo iš skolininko K. L. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos naudai.
Dėl antstolio G. J. atskirojo skundo.
Suinteresuotas asmuo argumentuoja, kad įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia skolininko poziciją, kad iš pastarojo lėšų išieškojimas yra negalimas visais atvejais. Šis argumentas atmestinas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Kaip byloje nustatyta, antstolis 2017-02-28 patvarkymu, kuris patikslintas 2017-03-27 patvarkymu (padidinta areštuota suma) nukreipė išieškojimą į 4 775,58 Eur sumą, ją išieškant iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių . (duomenys neskelbtini), nenurodydamas išieškojimo apribojimų, t. y. nenurodė, kad nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, esančią įkalinimo įstaigoje, lėšos gali būti nurašomos tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA. Tokiu būdu antstolis nukreipė išieškojimą ir į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nors išieškojimas galėtų būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA (CPK 668 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatavo, jog antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuota 4 775,58 Eur suma, netinkamai taikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, ir antstolio 2017-03-27 patvarkymo Nr. S-17-91-2358 dalį vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, panaikino, nurodydamas, kad areštuojamos gali būti tik skolininkui priklausančios lėšos, esančios . (duomenys neskelbtini), viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, 4 775,58 Eur sumoje.
Dėl pareiškėjo atskirojo skundo.
Pareiškėjas argumentuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog skundą paduodantis asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę daugiau nei dvejus metus, jokių patvarkymų negavo ir antstoliui neteikė jokių prašymų, įrodo tai, kad nebuvo atlikti jokie veiksmai, kuriais būtų bandoma išvengti baudos mokėjimo, ar buvo atlikti kiti išieškojimo veiksmai vykdomosiose bylose, nes tokių veiksmų nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad pagal galiojančio (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, o pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą, – nuo išdėstymo termino pabaigos. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.Byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00312/15 nutarimas skirti baudą priimtas 2014-08-19, vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00042/15 nutarimas skirti baudą priimtas 2014-08-21, taigi priverstinio vykdymo senaties terminai nėra pasibaigę. Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad skundą paduodantis daugiau nei dvejus metus į pataisos namus negavo jokių antstolio patvarkymų ar raginimų dėl vienokių ar kitokių veiksmų atlikimo, o pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai paminėjo, jog tokie veiksmai buvo atliekami, nors skundą paduodančiam asmeniui apie tai nebuvo žinoma.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdydamas vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš pareiškėjo Valstybės naudai, 2015-09-09 užklausė AB SEB banko Operacijų departamentą (vykd. b. Nr. 0091/15/00312/15, b. l. 48), 2015-12-04 LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (vykd. b. Nr. 0091/15/00312/15, b. l.49), 2015-12-04 LR kelių transporto priemonių registrą (vykd. b. Nr. 0091/15/00312/15, b. l. 50), 2015-12-04 Valstybinį ginklų registrą (vykd. b. Nr. 0091/15/00312/15, b. l. 51), taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad antstolis daugiau nei 2 metus neatliko jokių vykdymo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju esminę reikšmę turi ne tai, kad pareiškėjas negavo pranešimų apie atliekamus veiksmus, o tai, kad antstolis tokius veiksmus atliko.Kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės procesiniam bylos rezultatui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.