Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Padalinti bendrą santuokinį turtą sekančiai:

1. S. V. priteisti miško ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 10.800 ha ploto – 21 473 Eur vertės.

2. O. V. priteisti pastatą kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 13 062 Eur ir miško ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1,0300 ha, kurio vertė 2670 Eur.

3. O. V. priteisti transporto priemonę „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės.

4. Priteisti iš O. V. S. V. naudai 4 800 Eur kompensacijos už transporto priemones.

Po santuokos nutraukimo grąžinti atsakovei mergautinę pavardę „A.“, priteisti iš S. V. bylinėjimosi išlaidas.

2.12. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina, motina turi teisę keliauti su vaiku į užsienio valstybes, įskaitant ir keisti savo bei vaiko poreikius atitinkančią nuolatinę buvimo valstybę, prieš tai gavusi rašytinį vaiko tėvo sutikimą.

2.13. Bendravimo su dukra tvarka gali būti keičiama vėliau, atsižvelgiant į tai, kad dukros amžius lems, jog ji taps savarankiškesnė, bei pati galės nuspręsti ir nurodyti ar nori ir toliau/dar artimiau palaikyti ryšius su ieškovu ar ne;

priteisti iš O. V. išlaikymą nepilnametės M. V. naudai periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį iki M. V. pilnametystės, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš O. V. išlaikymo nepilnametei dukrai M. V. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2018 m. lapkričio mėnesio 4080 Eur sumoje; pripažinti sandorį, sudarytą 2015 m. balandžio 20 d. tarp T. Š., I. T. ir R. V., notarinio registro Nr. 1655 ir sandorį, sudarytą 2017 m. vasario 21 d. tarp R. M. ir A. S., notarinio registro Nr. SK-1795 dėl objektų: Sodyba (žemės sklypas su statiniais), esanti adresu (duomenys neskelbtini), objektų unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir autoservisas, esantis (duomenys neskelbtini), objektų unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apsimestiniais ir negaliojančiais bei nustatyti, kad tikroji šių sandorių šalis pirkėjo pusėje yra sutuoktiniai O. V. ir S. V.; pripažinti objektus: sodybą (žemės sklypas su statiniais), esančią adresu (duomenys neskelbtini), objektų unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), objektų unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe; padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruotą turtą sekančiai:

1. Atsakovei S. V. pripažinti nuosavybės teisę į: pastatą – kiaulidę, 1801,57 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 80 000 Eur vertės; sodybą (žemės sklypas su statiniais), esančią adresu (duomenys neskelbtini), objektų unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

2. Ieškovui O. V. pripažinti nuosavybės teisę į: miško ūkio paskirties 10,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 54 600 Eur vertės; miško ūkio paskirties 1,0300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 3,400 Eur vertės; autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), objektų unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

priteisti 15 950 eur kompensaciją už sumažintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą ir be atsakovės sutikimo perleistą turtą; pakeisti S. V. ir M. V. pavardę į „A.“; priteisti iš O. V. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas O. V. pateiktu atsiliepimu su patikslintu priešieškiniu nesutinka visiškai, patikslintame ieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad su S. V. yra santuokoje daugiau nei 10 metų, susituokė tik atsakovei baigus mokyklą, tuo metu ji nedirbo, šeimą išlaikė pats. Kartu su atsakove turi nepilnametę dukrą M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo santuokos sudarymo gyveno jo tėvų namuose. Atsakovės teiginiai, kad jis neskyrė pakankami lėšų vaiko priežiūrai ir šeimos poreikiams neatitinka tikrovės. Savanaudiškai į šeimyninius santykius žiūrėjo būtent atsakovė. Tikroji santuokos iširimo priežastis buvo atsakovės neištikimybė. Viskuo aprūpinta, galinti atostogauti užsienyje po keletą kartų per metus, atsakovė susirado sau draugą A. S., pats juos kartu matė automobilyje 2018 m., prieš atsakovei iki galo išsikraustant. Dukrai apie tai nesakė, nesakė jai, kad tai jos naujas tėtis. Pačiam ne kartą minėjo bendri draugai, kad matė atsakovę su kitu vyru. Į jo (ieškovo) prašymą paaiškinti, atsakovė atsakė, kad sprendė darbinius klausimus. Matė, kad atsakovė nepaleidžia telefono iš savo rankų, net užblokavo jį (ieškovą), kad negalėtų susipažinti su turiniu, bet tikėti, kad atsakovė gali taip pasielgti ir apgaudinėti su kitu vyru, nenorėjo. Atsakovė tikslingai nenurodė tikrosios santuokos nutraukimo priežasties, nes ši aplinkybė yra jai nenaudinga. Atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo gali patvirtinti liudytojai, bei jos telefono išklotines už, pvz., paskutinius 18 mėnesių, iš kurių matysis, su kuo dažniausiai bendravo atsakovė. Dėl atsakovės neištikimybės, neatsakingo požiūrio į šeimą, aiškiai išreikštos nepagarbos sutuoktinio atžvilgiu, nenoro stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamo ir nepagrįsto nusistatymo sutuoktinio atžvilgiu, iširo jų šeima ir kalta dėl šeimos iširimo pripažintina atsakovė, S. V.. Prieš atsakovę santuokos metu nė karto nesmurtavo, su atsakove ramiai sprendė konfliktus, nerėkauja. Šiuo metu supranta priežastis, dėl kurių atsakovė keldavo visiškai nepagrįstas pretenzijas, inicijavo konfliktus, manipuliavo juo, tačiau kadangi visą dėmesį ir laiką skyrė šeimai, dirbo dėl šeimos, planavo atostogas, investicijas, nevartojo alkoholio, su atsakove bendravo ramiai, atsakovė faktiškai negalėjo priekaištauti ir neturėjo priežasties, dėl kurios ji galėtų jaustis skriaudžiama ir panašiai. Galiausiai, kai vis dažniau pradėjo domėtis jos laisvalaikiu, apkaltino jį nežinia kuo, pati, savo iniciatyva išsikraustė su vaiku iš namų, savo elgesiu sukeldama didelį skausmą jam ir vaikui. Tai nebuvo pirmas kartas, kai atsakovė išėjo iš namų, nes prieš 5 metus situacija buvo analogiška. Atsakovei išsikėlus pas tėvus ji galėjo be jokių kliūčių ir niekam neaiškindama laisvalaikį praleisti taip, kaip nori. Atsakovės elgesys buvo nebūdingas konfliktinei situacijai tarp sutuoktinių, nes ji toliau palaikė su juo artimus santykius, jie kartu važiavo apsipirkti, jis likdavo nakvoti pas jos tėvus, ėjo kaip šeima į svečius, kartu atostogavo. Tikėjosi, kad kaip ir eilinį kartą, atsakovė sugrįš, tačiau prasidėjo konfliktai, nes atsakovė pradėjo manipuliuoti vaiku ir ribojo jų su vaiku bendravimą. 2018-05-06 atsakovė galutinai išvežė visus likusius savo ir vaiko daiktus, leisdama suprasti, kad šį kartą negrįš. Būtent atsakovė nesirūpino pakankamai vaiku ir šeima, nes pavyzdžiui, 2017-2018 metais ji buvo Izraelyje, Kryme, Romoje, Egipte. Atsakovė niekada neklausė jo nuomonės dėl savo atostogų, į keliones važiavo su draugėmis. 2018 m. vasarą su tėvais ir vaiku buvo Kryme. Iki 2017 m. imtinai kartu važiavo reguliariai į Egiptą ir Krymą, kur ilsėjosi trumpiausiai 25 dienas, už šias keliones mokėjo iš šeimos lėšų. Su atsakove gyveno jo tėvams priklausančiame name, tris metus su jais gyveno atsakovės močiutė. Keturis metus apmokėjo po 1600 Lt į pusmetį jos mokslo išlaidas, kai ji mokėsi kolegijoje, nors pinigai buvo pervedami iš jos motinos sąskaitos, pinigus duodavo S. V. pats ir ji perdavinėjo tuos pinigus motinai, kadangi mokėti už du vaikus – atsakovę ir jos brolį, taip būdavo pigiau. Namo priežiūra, šildymu, rūpinosi tik pats. Kai pradėjo dirbti, atsakovė mokėjo tik už internetą, visus kitus komunalinius mokesčius dengė pats. Už transporto priemonės priežiūrą, kuria važinėjo atsakovė, mokėjo tik pats, už kurą atsakovei mokėjo darbovietė. Kartu pirko vaikui avalynę, drabužius. Visiškai nėra aišku, už ką mokėjo atsakovės tėvai, ir dėl kokios priežasties jie privalėjo išlaikyti vaiką, jei atsakovės atlyginimas siekė 800 Eur. Šeimos pinigai buvo bendri, namuose visada buvo gryni pinigai, kuriais atsakovė galėjo naudotis, niekada jokių konfliktų dėl pinigų nebuvo. Atsakovė niekada nesidomėjo jo veikla, niekada neklausdavo apie patirtas išlaidas, pajamas, investicijas. Aiškino jai, kad, pavyzdžiui, perka pastatą, kuriame planuoja įrengti servisą, kad trūksta pinigų ir reikia paskolinti, atsakovė leisdavo suprasti, kad tai jo reikalai ir jai visiškai nėra įdomu. Neprieštarauja, kad atsakovė grįžtų prie mergautinės pavardės „A.“. Nuo 2018-05-06 M. V. gyveno su motina adresu (duomenys neskelbtini). Nuo rugsėjo 1 d. M. V. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Kaip teigiama priešieškinyje, nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio atsakovė nuomoja butą adresu (duomenys neskelbtini) (buto numerio atsakovė nenurodo). Jam yra žinoma vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos, dėl ko neprieštarauja ir sutinka, kad mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jos valią ir interesus. Tačiau atsakovė nuomoja butą už 420 Eur, nors galima surasti pigesnį butą. Nuo 2018 m. gruodžio 18 d. perveda atsakovei vaiko išlaikymui po 200 Eur. Atsakovei 2018 m. kovo mėnesį perdavė 2000 Eur į rankas vaiko išlaikymui, ji pasakė, kad padės juos į sąskaitą ir išleis vaikui, pinigų perdavimo metu dalyvavo vaikas. Tikėtina, kad perduotus 2000 Eur atsakovė įnešė į savo banko sąskaitą. Kartu gyvenant vaikui per mėnesį užtekdavo apie 250-270 Eur, porą mėnesių tokią sumą apskaičiavo. Pats vykdo prekybą mediena ir dirba pagal patentą, priklausomai nuo pardavimų mąsto, kas susiję su sezoniškumu, pajamos per mėnesį gali svyruoti nuo 700 Eur iki 800 Eur. Be to, turi planuoti išlaidas medienos įsigijimui, gabenimui, miško kirtimui ir atsodinimui. 2018 metais jo turtinė padėtis buvo itin sunki, nes turėjo nenumatytų išlaidų dėl automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo ir pardavimo. Dukra M. V. specialių poreikių neturi, jam yra žinomos jos išlaidos, dėl ko 200 Eur išlaikymo suma yra pakankama. Atsakovė dirba ir taip pat prie vaiko išlaikymo prisideda. Atsakovė su vaiku 2018 m. vasarą gyveno atsakovės tėvams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), dėl ko nėra aišku, dėl kokios priežasties atsakovė išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad atsakovė 2018-09-12 sudarė buto nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) tikslu padidinti reikalaujamą išlaikymo vaikui sumą. Pats taip pat gyvena tėvams priklausančiame name ir nuosavo būsto neturi. Atsižvelgiant į turtinę padėtį bei vaiko poreikius gali skirti dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį po 200 Eur, negalės mokėti ieškovės prašomų 350 Eur, kadangi tiek neuždirba, pajamos krenta. Teiginiai, kad neskyrė vaiko išlaikymui lėšų nuo 2017 m. sausio 1 d, neatitinka tikrovės. Kaip minėjo ankščiau, atsakovė galutinai išsikėlė iš namų 2018 m. gegužės mėnesį. Iki to laiko jų santykiai buvo geri, vedė bendrą ūkį. Šias aplinkybes patvirtina pridedamos šeimos nuotraukos, darytos 2018 m. sausio, vasario, balandžio mėnesiais. Kartu su vaiku ir draugais atšventė 2018 m. gruodžio 31 d. Naujųjų metų šventę. Net įvykus konfliktui 2018 m. birželio mėnesį buvo kartu su šeima Rygoje. Kartu važiavo apsipirkti, arba perdavinėjo pinigus atsakovei. Skaičiuojant išlaikymą vaikui, kaip priešieškinyje nurodo atsakovė, po 190 Eur per mėnesį, perduotų atsakovei 2000 Eur turėjo užtekti 10 mėnesių. Reikalavimas dėl įsiskolinimo vaikui priteisimo atmestinas, atsakovė yra nesąžininga ir pasinaudojo aplinkybe, kad gyveno ir su tėvais ir su juo. Pabrėžtina, kad net ir šio proceso metu, kuomet jis ėmėsi visų priemonių tikslu užtikrinti bendravimą su vaiku ir net esant teismo nutarčiai dėl laikinųjų ieškinio apsaugos priemonių, kuri yra galiojanti ir įpareigojantį atsakovę perduoti vaiką kas antrą savaitgalį, atsakovė vaiko neperdavė, nežiūrint ir švenčių laikotarpį, elgėsi itin ciniškai ir piktybiškai. Dėl atsakovės nesuvokiamo elgesio per Šv. Kalėdas, žiemos atostogas, su vaiku pasimatyti nepavyko. Atsižvelgiant į mergaitės amžių, užimtumą, vaiko ir tėvo interesus, prašo teismo nustatyti sekančią bendravimo su dukra tvarką:

1. Kas antrą savaitgalį O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiima dukrą M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžina vaiką sekmadienį 19.00 val. Apie tai, kad vaikas bus paimtas, tėvas įsipareigoja pranešti vaiko motinai prieš 24 val.

2. O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę vieną kartą į savaitę paimti M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įspėjus iš anksto vaiko motiną S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bet ne vėliau nei prieš 24 val., darbo dieną, paimant vaiką iš mokyklinės įstaigos ir grąžinant sekančią dieną į mokyklą. Tuo atveju, jei savaitės viduryje šventadienis, tėvas, įspėjęs motiną ne vėliau nei prieš 24 val., turi teisę paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinti kitą dieną atitinkamai arba į mokyklą arba į gyvenamąją vietą.

3. Kiekvienais metais M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šv. Kalėdas (pradedant nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 21.00 val.) ir neporiniais metais Šv. Velykas (pradedant nuo šeštadienio 10.00 val. iki pirmadienio 21.00 val.) praleidžia su tėvu, o poriniais metais Šv. Velykas (pradedant nuo šeštadienio 10.00 val. iki pirmadienio 21.00 val.) praleidžia su motina S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Tėvas įsipareigoja pranešti motinai apie tai, kad paims vaiką ne vėliau nei prieš 24 val.

4. O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę paimti M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įspėjus iš anksto vaiko motiną S. V., bet ne vėliau nei prieš 24 val. darbo ar savaitgalio dieną esant tėvo šeimos narių šventei ar gimtadieniui, į kurią pakviesta M. V..

5. Tėvas O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę praleisti su M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 dienų vasaros atostogų metu, su teise išvykti į užsienį, įspėjus apie tai motiną S. V. ne vėliau nei prieš mėnesį.

6. Motina S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę išvykti atostogauti su dukra M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į šalį, kuri nėra Šengeno sutarties šalis, tik iš anksto pranešus O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

7. Jeigu dėl vaiko ligos ar kitų priežasčių vaikas negalėjo praleisti laiką su tėvu, tėvas turi teisę kompensuoti savaitgalį ar dieną sekančiu savaitgaliu ar kita diena, vaiko paėmimo laiką iš anksto, bet nė vėliau nei prieš 24 val. suderinus su vaiko motina.

Pats, jo šeima bei vaikas yra katalikiško tikėjimo, puoselėja katalikiškas tradicijas ir švenčia Kalėdas. Kiekvienais metais su atsakove ir dukra šventė Kalėdas pas jo tėvus. Pati atsakovė ir jos tėvai yra ortodoksų tikėjimo, dėl ko Kalėdas švenčia sausio 6-7 dienomis. Dėl šios priežasties bendravimo su vaiku tvarkoje prašo leisti mergaitei Kūčių vakarą ir Šv. Kalėdas praleisti su juo ir jo šeima, kaip buvo nuo vaiko gimimo. Siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra pakankamai konkreti ir aiški. Joje atsižvelgta į tėvo ir motinos teisę praleisti su vaiku laisvalaikį, teisę atostogauti, giminaičių teisę matytis su vaiku. Mano, kad nustačius tokią bendravimo tvarką ir esant galimybei bendrauti su dukra be atsakovės, pavyks su dukra rasti bendrą kalbą. Su vaiku telefonu nebendrauja, nes jie pakeitė jos numerį. Su vaiku santykiai ne kokie, vaikas yra primokytas, su ja nepavyksta rasti bendros kalbos nuo 2018 m. 2018-06-01 kai dukra nukrito nuo dviračio ir išsimušė dantį, nuvažiavo į Šalčininkus pas odontologą, kuris pasakė, kad galima įstatyti dantį, nuvažiavo jo ieškoti, bet nerado, tada jis pasakė, kad priaugins, tačiau atsakovė pasakė, kad čia gydytojais nepasitiki ir veš vaiką pas savo gydytoją, jis sutiko, davė 200 Eur. Nėra prisijungęs prie dukros elektroninio dienyno, nes nemoka prisijungti, buvo vieną kartą atvažiavęs į mokyklą, bet dukra iš karto paskambino motinai, ji greitai atvažiavo ir pasiėmė dukrą, jį apkaltino, kad jis norėjo dukrą pavogti, o iš mokyklos jį paprašė išeiti. Su dukra du metus negali pasišnekėti, ji nekelia ragelio, todėl nežino, kokius būrelius lanko, mano, kad atsakovė ir jos tėvai nuteikinėja vaiką prieš jį. Bandė prašyti dukros telefono numerio, bet jam buvo atsakyta, kas jis toks, kad jam duotų. Tėvystės kursų nelankė. Konflikte (duomenys neskelbtini) jokio smurto nebuvo, vaikas matė konfliktą, jo net neįleido į butą, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika. Nufilmavo, kaip vaikas jam paskirtu laiku išeina su seneliais, atsakovės nefilmuoja. Nustačius laikinąsias apsaugos priemones su dukra bendravo dešimt minučių, padovanojo jai grandinėlę, ji apsidžiaugė, bet pribėgo motina ir atėmė, pasakė, kad joms nereikia, vaikas nuliūdo.

Santuokos metu įsigijo ir valdo sekantį nekilnojamąjį turtą:

1. Miško ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 10.800 ha ploto – 21 473 Eur vertės.

2. Pastatą kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 13 062 Eur vertės.

3. Miško ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1.0300 ha, 2 670 Eur vertės.

Atsakovės pateikta UAB „Centro kubas“ konsultacija dėl nekilnojamojo turto vertės nėra tinkamu įrodymu sprendžiant dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės, nes padaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo 23 straipsnį, kuriame nurodyta, kad įvertinus turtą turi būti surašyta įvertinimo ataskaita. UAB „Centro kubas“ vertintojas nepranešė apie turto vertinimą ieškovui, negavo jo sutikimo, dėl ko negalėjo pateikti įvertinimo ataskaitos, o įformino paslaugą „konsultacija“. Nekilnojamojo turto kainos yra stipriai padidintos, ypač padidinta pastato – kiaulidės rinkos vertė. Nei pats, nei atsakovė neprašo kompensacijų dalijant nekilnojamąjį turtą, dėl ko, tikslu išvengti nereikalingų bylinėjimosi išlaidų, nesikreipia į turto vertintojus dėl tikrosios rinkos vertės nustatymo ir tikisi, kad pavyks surasti bendrą sprendimą ir padalinti esamą turtą natūra. Atsakovė tyčia prašo teismo priteisti jai kiaulidės pastatą, kuris yra neįrengtas, iš dalies nugriautas, nes žino, kad šis statinys reikalingas jo veiklai, kadangi superka ir parduoda medieną, kurios sandėliavimo sąlygos yra specifinės: lygus paviršius, oro cirkuliacija, apsauga nuo kritulių, svorių buvimas, dėl ko buvusios kiaulidės pastatas atitinka visus reikalavimus. Atsakovė taip pat nutylėjo apie jai žinomą aplinkybę, kad pastatą kiaulidę jis įsigijo už močiutės Z. K. padovanotus pinigus, nes patys tokios pinigų sumos neturėjo. Patalpos kainavo 95 000 Lt, iš kurių 65 000 Lt jam padovanojo močiutė, likusią sumą turėjo skolintis iš pažįstamo. Dėl šios priežasties nesutinka, kad dalijant santuokinį turtą šios patalpos būtų dalintinos lygiomis dalimis, šias aplinkybes patvirtina 2010-10-18 pinigų dovanojimo sutartis, remiantis kuria Z. K. padovanojo jam 65 000 Lt, 2010-11-23 grynų pinigų įnešimo kvitas, 2010-10-28 pirkimo – pardavimo sutartis bei 2010-12-02 priėmimo – perdavimo aktas. Taigi, 65 proc. kainos sumokėjo asmeniniais pinigais, o 35 proc. bendrais pinigais (skolino ir santuokos metu grąžino) Dėl šios priežasties prašo dalijant pastatą – kiaulidę nukrypti nuo lygių dalių principo ir jam skaičiuoti 3/4 dalis pastato (65 proc. +17,5 proc.), o atsakovei – 1/4 dalį.(17,5 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad pastatą naudoja savo veiklai, bei į tai, kad atsakovei ekonomine prasme naudingesnis yra miško ūkio sklypo valdymas, nes šį žemės sklypą ji galės bet kada parduoti, prašo teismo dalijant nekilnojamąjį turtą atsižvelgti į tai, kad: nukrypus nuo lygių dalių principo, atsakovei turi būti priteista turto už (21 473 Eur/2 + 2 670 Eur/2 + 13 062 Eur/4) viso 15 337 Eur; jam (ieškovui) turi būti priteista turto už (21 473 Eur/2 + 2 670 Eur/2 + 13 062 Eur/4x3, viso už 21 868 Eur; jeigu vadovautis UAB „Centro kubas“ konsultacija, atsakovei: 54 600 Eur/2+3400 Eur/2+80 000 Eur/4, viso – 49 000 Eur; jam: 54 600 Eur/2+3400 Eur/2+80 000 Eur/4x3, viso - 89 000 Eur. Atsižvelgiant į paskaičiavimus prašo S. V. priteisti: Miško ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 10.800 ha ploto - 21 473 Eu vertės (UAB „Centro kubas“ nurodyta vertė 54 600 Eur). Viso S. V. priteistino turto vertė 21 473 Eur (UAB „Centro kubas“ vertė 54 600 Eur). Jam prašo priteisti:

- Pastatą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) - 13 062 Eur (UAB „Centro klubas“ nurodyta vertė 80 000 Eur)

- Miško ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1.0300 ha, kurio vertė 2670 Eur (UAB „Centro kubas“ nurodyta vertė sklypo 3400 Eur).

Viso, jam priteistino turto vertė 15 732 Eur (UAB „Centro kubas“ vertė 83 400 Eur).

Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad jis, neva, žinodamas, kad atsakovė ketina nutraukti santuoką, siekdamas įgyto turto padalijimo, be sutuoktinės žinios ir sutikimo realizavo transporto priemones. Tačiau apie tai, kad atsakovė apsisprendė nutraukti santuoką sužinojo tik susipažinęs su priešieškiniu.

Dėl automobilių:

1. Automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važinėjo atsakovė, 2018-03-12 pardavė už 9000 Eur UAB „Rytų kryptis“. 2018-03-31 įsigijo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pirko atsakovei, už 12 000 Eur iš D. S.. Automobilį įsigijo Marijampolėje ir tik išvažiavus iš miesto sugedo variklis, nors automobilis buvo prieš tai tikrintas. Dėl pinigų grąžinimo kreipėsi per advokatą į pardavėją, net parašė skundą policijai (ROIK011800154034). Su automobilio pardavėju susitarti nepavyko. 2018-04-30 pardavė automobilį už 4000 Eur, automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje pažymėti trūkumai, dėl šios priežasties atsakovei priteistina kompensacija sumoje 2000 Eur. Šios aplinkybės atsakovei buvo žinomos. Automobilis mėnesį stovėjo nenaudojamas kiaulidėje, tuo metu ten buvo ir malkos. Dėl šio automobilio susirado advokatą, nusiuntė perspėjimą, kad kreipsis į teismą, bet prasidėjus skyrybų procesui viskas taip ir liko. Už pirmą automobilį pinigų iš jos tėvų neskolino, skolino iš draugo. S. V. tėvas du kartus 2015-2016 m. skolinosi po 1500 Eur iš jos, tuo metu atsakovė jau dirbo.

2. Automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo broliui R. V. pardavė jau 2015 metais, tačiau sutartį įformino 2018-04-25. Sutartyje nurodyta kaina 720 Eur, tačiau pinigai buvo jiems perduoti 2015 metais ir panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Šiuo automobiliu naudojosi nuo 2015 metų tik brolis R. V., tai gali patvirtinti jis pats ir visi kaimynai. Pas atsakovę ši transporto priemonė įvertinta 1900 Eur, nes variklio tūris yra ne 2370 cm/3, kaip nurodyta UAB „Emprekis“ pažymoje, o 1970 cm/3.

3. Automobilį „MAN 17.232“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė 2018-04-31 A. S. už 2800 Eur, atsakovei priteistina kompensacija 1400 Eur. Beje, sunkvežimis buvo senas ir beveik nenaudojamas. Prieš jį parduodant investavo lėšų, kad bent jau galėtų važiuoti. Šį automobilį pardavė brangiau, nei įvertinta pas atsakovę, sutinka mokėti kompensaciją.

4. Automobilį „MB 814“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 1000 Eur, tai buvo 1987 m. gamybos automobilis, jį turėjo 6-7 metus, pardavė broliui naudoti ūkyje. Atsakovės nurodyta kaina atitinka (pardavė jį be PVM, todėl pas atsakovę įvertinta 1199 Eur su PVM). Atsakovei priteistina kompensacija sumoje 500 Eur.

5. Automobilį „VW Pick-UP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 2018-07-10 už 800 Eur A. S.. Transporto priemonės sutartyje įvardinti defektai (kėbulo ir vairo kolonėlės pažeidimai). Su atsakovės automobilio kaina sutampa, atsakovei priteistina kompensacija sumoje 400 Eur.

6. Automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 2018-08-29 už 500 Eur broliui, nes jam šio automobilio nereikėjo. Transporto priemonės sutartyje įvardinti automobilio defektai (sugadintas kėbulas, sulenktas variklio dangtis). Atsakovei priteistina kompensacija sumoje 250 Eur. Atsakovė įvertino daug brangiau – 2300 Eur, tačiau automobilis, kaip minėta, buvo su defektais. Jį pirko taip pat su defektais, visą surūdijusį.

7. Transporto priemonė „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota jo vardu, 500 Eur vertės, asmeninėn nuosavybėn priteistina jam, o atsakovei priteistina kompensacija sumoje 250 Eur.

Automobilių kainos nėra sumažintos, jie buvo nuvažinėti, apie pirkimus – pardavimus atsakovei buvo žinoma, atsakovei priteistina kompensacija: 2000 Eur+1400 Eur+500 Eur+400 Eur+250 Eur+ 250 Eur, viso – 4800 Eur. Automobilių pardavimą nuo gegužės mėnesio lėmė jo sunki turtinė padėtis. Dėl sunkios situacijos šeimoje negalėjo dirbti, stipriai išgyveno šeimos iširimą. Dėl šios priežasties neįvykdė eilės užsakymų, skubiai reikėjo pinigų. Kreditorių neturi, išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Be to, visi teiginiai, apie neva jo gaunamas pajamas iš autoserviso, (duomenys neskelbtini) arba apie suremontuotą sodybą (duomenys neskelbtini) kuri neva priklausė jam, neatitinka tikrovės. Atsakovė aprašė jai žinomą ir jo giminaičiams priklausantį turtą ir siekdama neigiamai jį charakterizuoti, bandė paaiškinti teismui, kad jis dėl neaiškių priežasčių slepia turtą. Iš tikrųjų įrengti autoservisą buvo jo svajonė ir atsakovė apie tai puikiai žino, nes būtent dėl šios priežasties 2010-12-02 įsigijo pastato – kiaulidės patalpas, (duomenys neskelbtini). Tik dėl pinigų trūkumo negalėjo pradėti įrenginėti patalpas ir iki šiol šios patalpos tarnauja kaip sandėlis malkoms laikyti. Atsakovei taip pat yra žinoma, kad kiaulidės pastatą įsigijo faktiškai iš močiutės pinigų, dalį pinigų reikėjo skolinti, kadangi patalpos yra reikalingos jo veiklai, dėl ko įvertinusi ženkliai didesne kaina, reikalauja, kad teismas patalpas priteistų jai. Pažymėtina, kad atsakovė nutylėjo apie tai, kad 2016 m. šeima įsigijo vieną kitos paskirties žemės sklypą, kuris, nors ir įsigytas už bendrus pinigus, buvo įformintas atsakovės motinos vardu. Taip pat atsakovė 2017 m., tikėtina, gruodžio mėnesį, įsigijo transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią taip pat įformino savo motinos vardu. Sandoriai nebuvo apsimestiniai. T. Š. su vyru padėdavo jam miške, o jis remontuodavo pas juos, pats su šeima tuo pastatu (pirtimi) nesinaudojo, jo niekam jokiems pobūviams nenuomojo, ten vieną ar du kartus šventė savo ir atsakovės gimtadienį, švęsti prašė pas T. Š.. Toje sodyboje kūdros nekasė, ją bandė kasti T. Š., pirtį ir kitus statinius taip pat statė T. Š., jai padėjo dažyti, kokią nors lentą užmesti ar pan., nežino, ar sodyba buvo nuomojama kitiems asmenims. Žino, kad tą pastatą nupirko brolis R. V., jam nupirkus savaitgaliais su broliu važiavo į pirtį. Pats jokių preliminarių sutarčių dėl to pastato nesudarinėjo. T. Š. paklausė, gal kas turi elektroninį paštą, kur galėtų nurodyti „ESO“ deklaruoti gedimus ir pan. ir jis jai davė elektroninį paštą, atsakovės darbinį, į kurį ir atėjo laiškas apmokėti sąskaitą. Dėl pastatų, kuriuos nupirko A. S., gali paaiškinti, kad pats norėjo juos pirkti, bet paskui su atsakove nuvažiavo apžiūrėti, pamatė, kad ten buvo sudegęs stogas, viskas apgriuvę, buvo parašę lapelį, kad pirks, bet nusprendė jo nepirkti, nes būtų reikėję daug investicijų, apie tą pastatą pasakė A. S., nes nenorėjo prarasti 1000 Eur užstato ir A. S. nusprendė pirkti ir atidavė jam 1000 Eur. Draugas A. S. nupirko pastatą, viską ten remontavo, jame planuoja daryti servisą, nežino, ar jis jau veikia. 2009 m. mišką įformino savo asmenine nuosavybe, kartu su ieškove važiavo pas notarą, kadangi tai buvo jo darbas, o būtų du savininkai, būtų darbui reikalinga visur važinėti, pasirašinėti, o ji pasakė, kad niekur nevažinės, todėl buvo įforminta jo vardu, ji neprieštaravo, perkant šį mišką jam pinigus 30000 Eur paskolino močiutė. Ar močiutė skolino pinigus jo broliams, nežino, ji visą gyvenimą dirbo fermoje, gaudavo apie 2000 Eur pensijos, taip pat buvo pardavusi namą, todėl turėjo pinigų. Santykiai iki 2017 m. su atsakovės tėvais buvo normalūs, bet jie niekuo jiems nepadėjo. Automobilių pardavimo verslu neužsiiminėjo. Servisas yra šalia kiaulidės. Automobiliai, kurie buvo parduoti stovėdavo kiaulidėje, vienu metu galėjo stovėti 3-5 automobiliai, stovėdavo ir draugų automobiliai. Šalia pastatą nupirko atsakovės tėvas, nors turėjo pirkti kartu.

Atsakovė S. V. patikslintame priešieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) su ieškovu O. V. Vilniaus Šventų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje sudarė santuoką. Santuokos sudarymas (duomenys neskelbtini) įregistruotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2015. (duomenys neskelbtini) gimė jų dukra M. V.. Tekėjo iš meilės, tuo metu atrodė, kad su ieškovu gyvens ilgai ir laimingai, bet teko suprasti, kad tai tik iliuzija. Faktiškai nuo pirmų santuokos metų šeimos poreikiams ieškovas skirdavo minimalias lėšas, visos išlaidos jos aprangai, mokslams turėjo būti dengiamos iš jos tėvų V. A. ir B. A. lėšų, nors iki santuokos sudarymo ieškovas žadėjo, kad kurs tikrą šeimą, kurioje vyras rūpinsis visos šeimos gerove. Ją be galo skaudino situacija, kai turėdama sutuoktinį, kurio pajamos buvo pakankamos šeimos poreikiams tenkinti, kiekvieną kartą drabužiams, mokslui ir kitiems būtiniesiems poreikiams pinigų prašydavo iš tėvų, todėl tiek ji, tiek dukra buvo visiškai aprūpintos jos tėvų lėšomis. Ją nustebino ir ieškovo reikalavimai pasirašyti dokumentus ir patvirtinti, kad santuokos metu įgyjamas turtas priklauso O. V. asmeninės nuosavybės teise. 2009-09-29 pirktas 7,5000 ha miško paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo reikalavimu buvo įregistruotas jo asmeninės nuosavybės teise. Pas notarą dalyvavo ir vyro močiutė. Kai vyras pradėjo užsiiminėti malkomis, pradėjo ieškoti tam tinkamo pastato, surado kiaulidę. Apie tai, kad močiutė jam dovanojo pinigus, nežinojo. Bendromis lėšomis įsigyjamą turtą ieškovas registravo kitų asmenų vardu, pavyzdžiui, autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), pirko savo vardu, tačiau jai nesutikus pasirašyti, jog jis priklausytų ieškovui asmeninės nuosavybės teise, sudarė apsimestinį sandorį – autoserviso nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre įregistravo artimo draugo A. S. vardu. Šį faktą įrodo 2017-01-20 Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje matyti, kad aptariamo autoserviso pastatų pirkėju buvo nurodytas O. V., tikrasis savininkas ir naudotojas. 2012 m. dėl pardavėjo nesutvarkytų paveldėjimo dokumentų, preliminarios sutarties pagrindu jiems buvo perduotas valdyti žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurios pirkimo – pardavimo dokumentai buvo oficialiai sudaryti tik 2016 metais. Perduotame pagal preliminariąją sutartį žemės sklype buvo pastatyta dviejų aukštų sodyba, suremontuotas buvęs namas, sutvarkyta ir aptverta teritorija. Visiškai įrengta sodyba yra nuomojama pobūviams, bet ir šis turtas jai atsisakius įregistruoti jį ieškovo asmeninės nuosavybės teise, buvo įregistruotas kito asmens – ieškovo brolio R. V. vardu. Sužinojusi šį faktą prašė ieškovo paaiškinti, kodėl sunkiai dirba kartu, o turtas yra įregistruojamas jo artimųjų vardu, tokiu būdu nukenčia jų dukros gerovė. Ieškovas žadėjo sutvarkyti dokumentus, bei perregistruoti sodybą abiejų sutuoktinių vardu, tačiau tai buvo tik pažadai. Nuo 2016 m. gruodžio mėn. bendram gyvenimui kartu tapus negalimam, su dukra išsikraustė iš bendros gyvenamosios vietos į (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus V. A. ir B. A., ir nuo to laiko bendro ūkio su ieškovu neveda. 2018-05-04 ieškovas įsiveržė į jos močiutei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir vaiko akivaizdoje prieš ją panaudojo smurtą. Šį incidentą matė ne tik dukra M. V., kurią labai išgąsdino ir traumavo ieškovo elgesys, tačiau ir jos tėvai. Šis įvykis buvo užfiksuotas ir teisėsaugos institucijų. 2018 m. rugsėjo 24 d. gavo ieškovo ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kuriuo ieškovas prašė M. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ja (atsakove), priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki pilnametystės po 200 Eur bei nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Suvokdama, kad santuoka iširo galutinai ir išsaugoti šeimos nepavyks dėl ieškovo kaltės, 2018 m. gruodžio 14 d. pateikė priešinį ieškinį dėl santuokos registracijos įrašo panaikinimo. Nesutinka su ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka, nes baiminasi dėl dukros gerovės. Tarp ieškovo ir jos jau kuris laikas nėra tikrų šeiminių santykių, nėra ir jokių bendrų interesų. Ieškovo perdėtas nepasitikėjimas yra netoleruotinas šeimos teisės požiūriu ir neatitinka CK 3 knygoje įtvirtintų sutuoktinių pareigų. Visą laikotarpį, kurį gyveno santuokoje, patirdavo psichologinę prievartą, kaltinimus dėl neva neištikimybės ieškovui. Jos darbo vieta yra įmonė (duomenys neskelbtini), kuri teikia logistikos paslaugas Lietuvoje. Pagrindinės jos veiklos sritys yra krovinių gabenimas, pervežimas tarptautiniais maršrutais, ekspedijavimo, sandėliavimo paslaugos. Iš darbo pobūdžio akivaizdu, kad jai tenka nuolat bendrauti su vežėjais, užsakovais, darbo pobūdis lemia, kad įvykus tam tikriems nesklandumams kelyje ar kitoje valstybėje, tenka dirbti viršvalandžius po darbo valandų – vakarais, savaitgaliais ir pan. Todėl jai tenka susitikti, bendrauti, kalbėti telefonu darbiniais klausimais su įvairiais asmenimis, o statistiškai dauguma darbuotojų – vairuotojų yra vyriškosios lyties. Todėl nepagrįsto pavydo vedinas ieškovas teigia jokiais įrodymais nepagrįstus teiginius. Be to, vyras savaitgaliais girtavo, o pati turėjo rūpintis vaiku. Nuolatinis ieškovo įtarinėjimas, pastovūs grasinimai ir konfliktai dėl jos darbo ją vargino. Ieškovas nepagrįsto nepasitikėjimo pagrindu net buvo neteisėtai įrengęs jos sekimo įrangą. Todėl nuolatiniai konfliktai, terorizavimas ir pavydo scenos privertė ją išsikraustyti su dukra gyventi pas tėvus. Tačiau net ir po to įtarimai tęsėsi, ieškovas ėmė sekti ir jos tėvų namus, tokie veiksmai pažeidžia protingos tolerancijos, pakantumo, pareigos gerbti vienas kitą principus, sudarančius lojalumo pareigos turinį. Be to, ieškovas nesilaikė lojalumo pareigos jos atžvilgiu, iš bendrų lėšų pirkdamas turtą ir jį teisiškai registruodamas kitų asmenų vardu, grasindamas, kad arba turtas bus registruojamas jo vardu, arba jie išsiskirs. Tokie veiksmai pažeidžia bendrų sutuoktinių interesų, vienas kito nuomonės paisymo principus. Ieškovas patikslintame ieškinyje teigia, kad ji ir jų dukra buvo materialiai viskuo aprūpintos, ieškovas finansavo jos kelionių į užsienį išlaidas, vaiko poreikių išlaidas. Tačiau šie teiginiai neatitinka tikrovės, nes finansiškai ją ir jos dukrą išlaikė jos tėvai, nes gimus dukrai jai buvo 19 metų, ir pati savęs ir vaiko išlaikyti dar negalėjo. Ieškovo minimos kelionės taip pat buvo finansuojamos iš jos tėvų lėšų, pavyzdžiui, tai įrodo 2017-06-29 automobilio rezervacijos sutartis, kuria jos tėtis V. A. išnuomojo transporto priemonę „Renault Trafic Kombi“ kelionei su šeima į Rusiją. Taigi, ieškovas neprisidėdamas prie šeimos materialinės gerovės užtikrinimo pažeidė savo, kaip lojalaus sutuoktinio pareigas, o nesilaikydamas prioritetinio šeimos interesų reikalavimo. Iš ieškovo jausdavo psichologinį spaudimą ir prievartą. Ieškovas dažnai girtaudavo su draugais, todėl apsvaigęs tapdavo agresyvus ir nesuvaldomas. Jo agresijos priepuoliai jos atžvilgiu ėmė kartotis dar dažniau, kai su dukra išsikraustė gyventi pas tėvus. Ieškovo agresijos nesustabdydavo nei kitų asmenų buvimas šalia – dukros, tėvų ar svečių, apsilankančių namuose. Paskutinis įvykis, leidęs suprasti, kad santuokos nebepavyks išgelbėti buvo ieškovo įsiveržimas į jos močiutės butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018-05-04 ieškovas sukėlė konfliktą, norėdamas pasiimti ir išsivežti dukrą M. V.. Pastebėjo, kad ieškovas yra nestabilios psichinės būsenos, o dukra jo bijo ir vengia, todėl neleido M. V. išsivežti, kilo konfliktas ir ieškovas panaudojo smurtą jos (atsakovės) atžvilgiu. Šis įvykis buvo užfiksuotas policijos ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Incidentas sutraumavo dukrą, kurios akivaizdoje ieškovas sužalojo ją (atsakovę) nublokšdamas į daugiaaukščio namo laiptinės sieną. Po šio įvykio M. V. jaučia baimę ieškovo atžvilgiu, ją kamuoja košmarai, atvaizduojantys iš atminties iškylantį įvykį. Taigi, moralinės paramos nei anksčiau, nei po faktinio santuokos iširimo tarp jų nebuvo. Smurto, sekimo atvejai parodo ieškovo agresyvumą, liguistą įtarumą, nepasitikėjimą, todėl yra netoleruotini moraliniu požiūriu, ir lėmė santuokos iširimą. Akivaizdu, kad faktas, jog ieškovas nuslėpė bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei turintį priklausyti turtą, parodo, jog jis neveikė šeimos interesais, o elgėsi nelojaliai ir savanaudiškai. Ieškovas nederino su ja šeimos gyvenimo klausimų, o juos sprendė pats, panaudodamas bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias lėšas savo interesams tenkinti. Taigi, šie faktai parodo ir materialinės paramos jai nebuvimą. Atsižvelgiant į dukros poreikius, gerovę ir jos nuomonę, bei ieškovo prašymą, M. V. gyvenamoji vieta nustatytina su ja – S. V.. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su M. V. tvarka ne tik pažeidžia dukros, bet ir jos pačios interesus. Ieškovas dukra naudojasi tam, kad galėtų manipuliuoti ja (atsakove), dukra yra gąsdinama, nuteikinėjama priešiškai, kiekvieną kartą grįžusi iš susitikimo su ieškovu, elgiasi vangiai, būna suirzusi, pikta. Paminėtinas 2018-06-01 incidentas, kai M. V. buvo pasilikusi nakvoti pas ieškovą. Dukra buvo atvežta ir palikta jos (atsakovės) tėvų namų kieme sutraumuota, su sulaužytais priekiniais dantimis. Buvo kreiptasi į gydytojus – traumatologą, neurologą ir odontologą, tai patvirtina į bylą pateikiami gydytojų išrašai. Po šio incidento ieškovas nepaaiškino, kas atsitiko, dukra grįžo išsigandusi, verkė, labai išgyveno dėl patirtų sužalojimų, ieškovas dukrai liepė meluoti, todėl ji negalėjo tiksliai paaiškinti kas atsitiko, nes buvo primokinta ieškovo nepasakoti visos situacijos. Po šio įvykio teko tvarkyti nulūžusius M. V. dantis, dėl ko vaikas patyrė tiek fizinių, tiek psichologinių išgyvenimų. Ieškovas vėliau dėl šio įvykio ir dukros sveikatos nesidomėjo, prie vaiko gydymo išlaidų po traumos neprisidėjo. Dukra patyrė didžiulę traumą, iki šiol užsiminus apie šį įvykį negali ramiai reaguoti, pergyvena, ima verkti. Tai tik vienas įvykis, kuris parodo ieškovo neatsakingumą, nesugebėjimą pasirūpinti vaiku, tinkamų įgūdžių neturėjimą. Taip yra todėl, kad visą laiką, nuo pat gimimo dukra rūpinosi pati su savo močiutės ar tėvų pagalba, o ieškovui dukra dabar tapo reikalinga tam, kad galėtų manipuliuoti ja (atsakove). Mano, kad šiuo metu, ieškovui esant neprognozuojamam ir psichologiškai nepasirengusiam maksimaliai dalyvauti M. V. auklėjime, maksimalus ieškovo bendravimas su M. V. ir dalyvavimas jos vystymęsi gali pažeisti dukros interesus, todėl prašo nustatyti bendravimo su M. V. tvarką.

1 Motina ir tėvas įsipareigoja informuoti vienas kitą apie esminius sprendimus dėl vaiko auklėjimo ir /ar lavinimo ar šių aplinkybių pasikeitimus.

2 Šalys susitaria, kad tėvo teisė matytis ir bendrauti su pas motiną gyvenančiu vaiku, dalyvauti jo auklėjime bus įgyvendinama šiomis sąlygomis:

2.1 Tėvas turi teisę bendrauti ir praleisti su vaiku vieną dieną (pasirinktinai) per dvi savaites vaiko gyvenamojoje vietoje, ar kitoje iš anksto su vaiko motina suderintoje vietoje, be galimybės likti nakvoti. Papildomai, vaiko tėvas, pageidaudamas susitikti su vaiku trumpiems iki 2-3 val. pasimatymams, šį laiką turi suderinti su motina ne vėliau, kaip prieš 48 val. iki numatomo susitikimo.

2.2 Tėvas turi teisę bendrauti su Vaiku ir praleisti su juo laiką kas antras Šv. Kalėdas (pirmąją arba antrąją Šv. Kalėdų dieną), kas antras Šv. Velykas (pirmąją arba antrąją Šv. Velykų dieną), kas antrus Naujuosius metus (gruodžio 31 ir sausio 1 dienomis) pagal kintamą grafiką (pavyzdžiui: jei Šv. Kalėdų pirmąją dieną Vaikas praleidžia su motina, tuomet tėvas turi teisę su Vaiku praleisti antrąją Šv. Kalėdų dieną ir t. t.) Vaiko pasiėmimo/grąžinimo ir bendravimo laikas suderinamas šalių susitarimu;

2.3 Vaiko gimimo dienomis gimtadienių šventės organizuojamos vaiko gyvenamojoje vietoje. Vaiko tėvas turi teisę dalyvauti vaiko gimtadienio šventėse.

2.4 Neatsižvelgiant į aukščiau išdėstytą tėvų bendravimo su vaiku tvarką, visais atvejais tėvai privalo įvertinti vaiko būklę, įsiklausyti į vaiko interesus ir nuomonę, užtikrinti, kad vaikas lankytų būrelius arba kitus užsiėmimus, kurie yra šeštadienį ir sekmadienį.

2.5 Vaiko buvimo su tėvu metu tėvas privalo nedelsiant informuoti motiną apie pablogėjusią vaiko sveikatos būklę, traumas, alergines organizmo reakcijas, skubią medicinos pagalbą, konfliktus su kitais asmenimis;

2.6 Tėvas pasimatymų su vaiku metu privalo savo rizika ir lėšomis užtikrinti vaiko maitinimą, būtinų priemonių, vaistų ir/ar pasikeitus orams būtinos aprangos ir/ar avalynės parūpinimą vaikui, įskaitant ir neapsiribojant: nuvykti pas motiną paimti būtinų vaikui daiktų, medikamentų, o esant didesniam atstumui tarp vaiko ir motinos, būtinais daiktais pasirūpinti asmeniškai savo lėšomis, kurios nėra atskirai tėvui kompensuojamos;

2.7 Tėvas pasimatymų su vaiku metu privalo užtikrinti, jog vaikas būtų pasiekiamas telefonu, įskaitant pasirūpinti, jog telefonas būtų neišjungtas ir pakrauta telefono baterija. Tėvas turi pranešti motinai apie numatomas ir esamas vaiko buvimo kartu su tėvu vietas;

2.8 Tėvas privalo užtikrinti, kad vaiko pasimatymo metu vaikas būtų prižiūrėtas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir savarankiškumą nepalikti be priežiūros;

2.9 Tiek poriniais, tiek neporiniais metais tėvas bendrauja su vaiku per Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį (vaiko pasiėmimo/grąžinimo ir bendravimo laikas suderinamas šalių susitarimu).

2.10 Tiek poriniais, tiek neporiniais metais motina per Motinos dieną ir jos gimtadienį su vaiku bendrauja kaip įprastai visą dieną.

2.11 Abu tėvai įsipareigoja nedaryti jokių kliūčių vienas kitam matytis ir bendrauti su vaiku, informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatos pablogėjimą, kitas svarbias aplinkybes.

2.12 Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina, motina turi teisę keliauti su vaiku į užsienio valstybes, įskaitant ir keisti savo bei vaiko poreikius atitinkančią nuolatinę buvimo valstybę, prieš tai gavusi rašytinį vaiko tėvo sutikimą.

Dėl to, kad kiekvienas Kalėdas dukra švęs su ieškovu, nesutinka, nes ir pati švenčia abejas Kalėdas ir Velykas, nes jos mama yra katalikė. Bendravimo su dukra tvarka gali būti keičiama vėliau, atsižvelgiant į tai, kad dukros amžius lems, jog ji taps savarankiškesnė, bei pati galės nuspręsti ir nurodyti ar nori ir toliau/dar artimiau palaikyti ryšius su ieškovu ar ne. Ieškovui visiškai nerūpėjo nei ji, nei jų dukra, kurios išlaikymui jis neskyrė lėšų nuo 2017 m. sausio mėnesio. Kadangi dukra lanko mokyklą Vilniuje, teko ieškoti būsto netoli mokyklos. Nuo 2017-08-21 jos ir dukros faktinė ir deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio su dukra gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), už būsto nuomą moka jos tėvai, pati iš savo darbo užmokesčio apmoka vaiko kasdienius poreikius, t. y. perka maistą, vežioja į būrelius ir už juos sumoka, skiria lėšas mokyklinėms prekėms, laisvalaikiui, drabužiams ir pan. Jai reikalinga tėvų pagalba, nes ieškovas nevykdo savo pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovas dukra nesidomėjo, jo nėra matę būreliuose. Ieškovas prie dukros išlaikymo neprisidėjo nei finansiškai nei morališkai, net ir tuo atveju, kai dukrą pasiimdavo kuriam laikui, M. V. su tėvu laiką leisdavo minimaliai, jis ją palikdavo kitiems asmenims. Ieškovas tik žaloja vaiką, po pasimatymų su juo, dukra grįžta susinervinusi, nepasakoja apie susitikimą su tėčiu. Dukrą skatina bendrauti su tėvu, bet dukra po visko ką yra mačiusi ir girdėjusi iš tėvo pusės, nenori su juo bendrauti. Ieškovas dukrai liepia su juo susitikti, bendrauti, nes aiškina, jog yra toks teismo sprendimas. Dukra nori būti su ja bendravimo su tėvu metu, neleidžia jai išeiti, o atsakovas tada bando kelti ginčus prie vaiko. Kadangi, tą laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2018 m. galo atsakovas dukros neišlaikė, nieko nepirko, finansine dukros gerove teko rūpintis jai vienai, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ne daugiau kaip už 3 metus, t. y. po 190 Eur už 2017 metus (12 x 190 Eur) bei po 200 Eur už 2018 m. iki ieškinio padavimo dienos (11 x 200 Eur). Ieškovas po patikslinto ieškinio pateikimo sumokėjo dalį dukros išlaikymo įsiskolinimo – 400 Eur, todėl visa išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 4080 Eur. 2000 Eur ieškovas jai nedavė, tai buvo tėvų dovana jos gimimo dienos proga, tuos pinigus įnešė į savo sąskaitą, nes planavo kelionę, už juos kelionę ir apmokėjo. Reikalaujama išlaikymo įsiskolinimo suma yra minimali, bei nesudaro faktinės pinigų vaiko poreikiams patenkinti sumos mėnesiui. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad neįmanoma nustatyti visų išlaidų dukros poreikiams patenkinti, prašytina priteisti tik minimali suma, skirta būtinosioms vaiko išlaidoms. Ieškovas nežino ir nesupranta savo dukros poreikių, ar apskritai tokio amžiaus vaikų poreikių, kurie tokio amžiaus vaikui, natūralu, tik didėja. M. V. ne tik lanko mokyklą, tačiau ir sporto būrelius, dalyvauja draugų gimtadieniuose ir kitose pramogose. Taigi, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Ieškinyje nurodyta 9636 Eur išlaidų dukrai suma per metus, paskaičiuota suma pagrįsta realiai patiriamomis išlaidomis ir atitinka vaiko poreikius. Ji vengia nereikalingų ir nebūtinų išlaidų, o parinkdama pirkinius stengiasi paisyti ekonomiškumo principų. Kita vertus, siekia užtikrinti, kad būtų patenkinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai, bet ir užtikrintos vaiko laisvalaikio pramogos, taigi išlaidos yra neišvengiamos. Vaikui per mėnesį išlaidžia apie 300 Eur, nes vien mokykloje pavalgyti kainuoja apie 60 Eur maistui, už būrelius moka apie 100 Eur, išleidžia drabužiams ir batams, sportinei aprangai, kanceliarinėms prekėms, vitaminams. Be to, nuomoja butą arti dukros mokyklos, į kurią labai stengėsi patekti, taip pat arti yra būrelių vietos, iš viso vaiko išlaikymui išleidžia apie 800 Eur. Už butą moka jos tėvai. Todėl prašoma priteisti 350 Eur suma kas mėnesį periodinėmis išmokomis M. V. išlaikyti, yra pagrįsta ir atitinkanti vaiko kasdienius poreikius bei interesus, bei atitinka tėvų galimybes, nes atsakovas turi daug turto. Ieškovas patikslintame ieškinyje įvardina tik dalį faktiškai sutuoktiniams priklausančio turto. Sodyba bei autoservisas ieškovui ruošiantis santuokos nutraukimo procesui iš anksto buvo įregistruoti kitų asmenų vardu, taip faktiškai nuslepiant bendrąja jungtine nuosavybe pripažintiną turtą ir pažeidžiant sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Todėl šie sandoriai pripažintini apsimestiniais, negaliojančiais, bei pripažintina, jog tikroji sutarties šalis pirkėjo pusėje yra sutuoktiniai, bei objektai pripažintini sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe įtrauktini į dalintino turto vertę. Kaip minėta, autoservisas buvo perkamas bendromis jų lėšomis, tačiau jai nesutikus pasirašyti, jog įsigytas turtas priklausytų ieškovui asmeninės nuosavybės teise, jis sudarė apsimestinį sandorį – autoserviso nuosavybės teisę nekilnojamojo turto registre įregistravo artimo draugo A. S. vardu. Tai, jog A. S. tėra statytinis patvirtina 2017-01-20 Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje matyti, kad aptariamo autoserviso pastatų pirkėju buvo nurodytas O. V.. Be to, įgijus nurodytą turtą, juo faktiškai naudojasi ieškovas. Lygiai taip pat jai atsisakius įregistruoti sodybą ieškovo asmeninės nuosavybės teise, ji buvo įregistruota kito asmens – ieškovo brolio R. V. vardu. Ieškovas žadėjo perregistruoti sodybą abiejų sutuoktinių vardu, tačiau to nepadarė. Be to, ieškovo ir jos vaidmuo sodybos įgijimo, tvarkymo ir priežiūros procesuose, kuriuose jie veikė kaip tikrieji turto savininkai, liudija buvus sutuoktinių susitarimą su kitu asmeniu įgyti sodybą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pabrėžtina, kad iki šiol ji gauna elektroninius laiškus dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo už sodybą. Į sodybos įrengimo darbus, autoserviso įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas buvo investuotos sutuoktinių uždirbamos lėšos, o po faktinio santuokos iširimo tik ieškovas gauna pajamas iš šių dviejų objektų. Taigi, galima pagrįstai teigti, jog tikroji sandorių šalis yra sutuoktiniai. Atsižvelgiant į tai, teisės ir pareigos pagal sandorius atsiranda tikrajai sandorių šaliai pirkėjo pusėje – sutuoktiniams. Automobilį „BMW“ jai padovanojo vyras iš jos tėvų skolintais pinigais, bet įregistravo savo vardu. Šio automobilio nepardavinėjo, nežinojo, kad ieškovas jį parduos, jį pardavė net be registracijos liudijimo. Po to, jis nieko nesakęs nuvažiavo pirkti kito automobilio, apie tai ji sužinojo, kai jis jai paskambino ir pasakė, kad nupirko ir automobilis sugedo, sakė jai skambinti policijai, vartotojų teisėms. Kitos transporto priemonės – krovininiai automobiliai buvo naudojami vežioti medieną, daug kitų transporto priemonių buvo registruota jo brolių, tėvų vardu, kai kurios iš jų ir toliau stovi kiaulidėje. Pažymėtina, kad valstybės įmonės „Registrų centro“ duomenys, nurodantys dalintino turto vertes objektyviai yra nebeaktualūs, nes neatspindi tikrosios turto vertės bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, neatspindi turto pagerinimo nuo jo įsigijimo momento. Ieškovas buvo pasyvus ir priešiškas turto įvertinimo procese, nedavė sutikimo dėl turto vertinimo. Taip yra todėl, kad Registrų centro išrašuose pateikta turto rinkos vertė yra jam palankesnė, remiantis šiais duomenimis neįmanoma nustatyti tikrosios turto vertės, įvertinti turto vertės padidėjimo. Be to, ieškovas matydamas, kad santuoka iširo ir siekdamas išvengti santuokoje įgyto turto padalijimo, be jos žinios ir sutikimo pradėjo realizuoti turtą, kurio pardavimui nereikalavo jos patvirtinimo. Taip ieškovas 2018-03-12 pardavė automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 11 000 Eur) , 2018-04-25 pardavė automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2300 Eur); 2018-04-30 pardavė automobilį „MAN 17.232“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2900 Eur); 2018-04-30 pardavė automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 11 000 Eur); 2018-06-07 pardavė automobilį „MB814“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1400 Eur); 2018-07-10 pardavė automobilį „VW Pick- UP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1000 Eur), 2018-08-29 pardavė automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2300 Eur). Viso turto vertė 31 900 Eur. Nurodydama bendrą perleisto turto vertę, naudojasi VšĮ „Emprekis“ duomenų baze, nes perleidimo sutartyse nurodytos tikrovės neatitinkančios kainos dėl to, kad ieškovas sudarė tariamus sandorius. Tariamai perleistomis transporto priemonėmis ir šiuo metu naudojasi ieškovas. Todėl jos naudai priteistina iš ieškovo 15 950 Eur dydžio kompensacija. Taigi sutuoktinių dalintino turto balansą sudaro: miško ūkio paskirties 10,8000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 54,600 Eur vertės; miško ūkio paskirties 1,0300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 3,400 Eur vertės; pastatas – kiaulidė, 1801,57 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 80 000 Eur vertės; sodyba (žemės sklypas su statiniais), esanti adresu (duomenys neskelbtini), objektų unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), autoservisas, esantis (duomenys neskelbtini), objektų unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).Visas kilnojamas turtas, kurį buvo įgiję, lieka ieškovui, nes jie iki faktinio santuokos iširimo gyveno ieškovo tėvų namuose. Visi baldai bei įranga buvo pirkti individualiai pritaikyti šiam namui. Namo apstatymui pirkti prabangūs baldai bei įranga, bet ji neturi galimybių jų pasiimti, nes neturi nuosavo būsto. Į policiją kreipėsi tik vieną kartą, prasidėjus skyrybų procesui. Šventėse kartu su atsakovu dalyvavo. Sudarius santuoką nuo 2007 m. studijavo, studijos buvo mokamos, vyko kas antrą savaitgalį, tuo laiku vyras vaiko neprižiūrėjo, visą savaitgalį praleisdavo pas tėvus, kurie vaiką prižiūrėjo. Pradėjo dirbti 2012 m. Šiuo metu gauna 870 Eur atlyginimą. Gyvenat santuokoje turtas buvo perkamas iš atsakovo lėšų, bet daug prisidėjo jos tėvai, apmokėdavo jos mokslus, keliones, o vyras pirkdavo tik maistą. Prie žemės sklypo ir kiaulidės pirkimo jos tėvai neprisidėjo. Vyras visas pajamas leido pirkiniams, bet prie jos ir vaiko išlaikymo neprisidėjo. 2007 m. nupirko automobilį „Audi“, kuris buvo kelių metų senumo, tokiems pirkiniams pinigų jis turėjo. Kokios vyro pajamos, nežino, nes jis dalį pinigų slėpė, turėjo daugiau pinigų nei rodė, nes pirko automobilius, padėjo savo šeimos nariams. Santuoka iširo 2016 m. gruodžio mėnesį, kai išsikraustė pas tėvus, nes ieškovas pradėjo girtauti ne tik savaitgaliais, bet ir paprastą dieną, be to, aptiko, kad 2015 m. jis įregistravo sodybą brolio vardu, tai jis paaiškino, kad atvykus pas notarą pamatė, kad pasibaigęs paso galiojimo laikas, todėl iškvietė brolį. Nuo 2016 m. su O. V. negyveno. 2013 m. taip pat buvo ilgam išėjusi. Smurtas pasireiškė tuo, kad ne vieną kartą teko nakvoti automobilyje, su išmestais daiktais, vieną kartą ieškovas buvo subadęs peiliu jos automobilio padangas. Kadangi pradėjus dirbti, vaikas sirgdavo, tai močiutė padėjo prižiūrėti vaiką, bet su jais negyveno. A. S. nepažįsta, bendravo darbo reikalais su jo broliu, kalbėjo telefonu ir buvo vieną kartą susitikus. Nors 2016 m. išsiskyrė, bet dar porą metų ieškovas su dukra bendravo, bet paskui pradėjo dukrą pasiimti girtas. 2018 m. iškepė su dukra atsakovo gimtadieniui tortą, visi kartu šventė, nes bandė palaikyti vaiko ryšį su tėvu. Su ieškovu per metus vieną kartą išvažiuodavo į keliones, daugiausiai buvo išvykę dviem savaitėms, buvo Egipte, Kryme, keliones apmokėdavo jos tėvai, nes ieškovas sutikdavo pirkti bilietą tik sau. Nuo 2018 m., kai prasidėjo skyrybų procesas, ieškovas bendraudavo likus porai savaičių iki posėdžio, ir mėnesį po posėdžio. Prasidėjus karantinui, atsakovas bendravo su vaiku sausio mėnesį, o atsirado tik prieš posėdį, dukrai net nerašė žinučių, gimtadienio proga pasveikino žinute, atvykęs nebuvo, skambino jai sakė, kad privažiavo, bet ji nematė, siūlė jam užeiti, bet jis nepasirodė. Su atsakovu ir vaiku buvo kelis kartus nuvykę į kavinę, bet susitikimų metu jis dukrai sako, kad ji privalo su juo bendrauti, spaudžia ją, pati susitikimų metu, kad nekeltų konfliktų, nieko jam nesako. Sausio mėnesį ieškovas dukrai parodė nuotraukas, kaip ji (atsakovė) su kažkuo užeina į laiptinę, pasakė, kad čia naujas tėvelis, vaikas apsiverkė ir išėjo, po to atsisakė su juo bendrauti. Nežino, kaip įtikinti dukrą bendrauti su ieškovu, todėl jo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra tinkama. Stengiasi vaiką atriboti nuo šios situacijos, užrašyti ją į būrelius, kad ji negalvotų apie šią situaciją. Vaiką pradėjo vežioti pas psichologą, pirmą kartą apsilankė 2020-08-31, vasarą su psichologu bendravo telefonu ir vizitas vis buvo nukeliamas. Nustatytą bendravimo tvarką vykdo, pats ieškovas neatvažiuoja į susitikimus. Kiaulidę pirko iš bendrų pinigų 100000 Lt, pinigų nesiskolino. (duomenys neskelbtini) sodybą pirko, nes mirus T. Š. motinai, jie susitarė, kad parašo raštiškai, kad jie parduoda jiems, o perrašys vėliau. Tada jie pradėjo statyti sodybą ir tvarkyti žemės sklypą, nuo pat pradžių pati dalyvavo statybose, atsakovas norėjo padaryti ežerą teritorijoje, bet jam nepavyko, liko didžiulė duobė, trinkeles darė tas pats asmuo, kuris darė ir jo tėvams. Visi tie darbai buvo daromi nelegaliai. Šioje sodyboje buvo švenčiami Naujieji metai, gimtadieniai, ji buvo nuomojama kitiems asmenims, giminėms. Šioje sodyboje atskirame namelyje gyvena moteris, iš kurios nuomos mokesčio neima, bet prašė jos sutvarkyti sodybą. Dėl A. S. vardu įregistruoto pastato, paaiškino, kad 2017 m. pamatė preliminarią sutartį, nors kartu negyveno, bet ieškovas pas ją atvažiuodavo, apsidžiaugė, kad jis perka tas patalpas, jis papasakojo, kad planuoja pirkti, pati dalyvavo darant pertvarką ir ten viską remontuojant, tvarkant, užsakinėjo vartus, automobilių keltuvą. Nesutinka, kad jai būtų priteistas ieškovo siūlomas miško sklypas, kadangi nežino, ką su juo daryti, be to, jis jau yra iškirstas, o priteisus kiaulidę, ją galėtų nuomoti ir taip išlaikyti šeimą, padengti buto nuomą, mano, kad ieškovas galėtų medieną ir malkas laikyti pas tėvus, be to, jis pinigus gauna iš sodybos nuomos. Skirtis nusprendė bendrai su ieškovu. 2017 m. su ieškovu buvo Kryme, nes to paprašė dukra, nors kartu jau negyveno, ten gyveno atskirame bute. 2017 m. pervedė ieškovui 500 Eur, kadangi jis dalyvavo varžytinėse, jis turėjo turėti banko sąskaitoje pinigų, o pas jį visada buvo gryni pinigai, todėl jis paprašė jam pervesti tuos pinigus. 2017 m. Kalėdas šventė kartu su ieškovu ir jų abiejų tėvais. 2018 m. sausio mėnesį sutiko su jos tėvais. 2018 m. dalyvavo draugų gimtadienyje, dukra nuotraukos darymo metu jau išvažiavo. Šeštadienį susitarimo nepažeidė, nes su vaiku išėjo 13 val., susitiko su atsakovu, jis pradėjo grubiai kalbėtis su vaiku, šaltai pasveikino su gimtadieniu, pati pradėjo dukrai siūlyti, kad su juo važiuotų, bet ji atsisakė ir pradėjo ją tempti namo. Atsakovas kiekvieną dieną skambinėjo jai, vaikui neskambino, dukros telefono numeris nėra pakeistas.

Atsakovas R. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.

Atsakovai T. Š. ir I. T. atsiliepime nurodė, kad S. V. reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi žemės sklypą su statiniais, (duomenys neskelbtini), jie paveldėjo po savo tėvų mirties ir pardavė ūkininkui R. V., kuris įsigijo iš jų ne vieną jiems priklausantį ūkio paskirties žemės sklypą. Visiškai nesupranta, dėl kokios priežasties S. V. teigia, kad pirkimo – pardavimo sandoris yra apsimestinis ir negaliojantis. Sutuoktiniai S. V. ir O. V. nieko bendro su 2015-04-20 pirkimo – pardavimo sutartimi ir jos pagrindu parduotu turtu neturi. Reikalavimas pripažinti 2015-04-20 pirkimo – pardavimo sutartį apsimestine ir negaliojančia yra visiškai nepagrįstas, dėl ko atmestinas.

Atsakovas A. S. atsiliepime nurodė, teisme paaiškino, kad su atsakovės reikalavimu kategoriškai nesutinka. Statinius įsigijo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš buvusio savininko R. M., kuris savo ruožtu įsigijo šiuos statinius iš varžytinių. Iš tikrųjų, apie galimybę įsigyti statinius už labai patrauklią kainą sužinojo iš O. V., kuris siekė įsigyti šiuos statinius pats, tačiau vėliau persigalvojo. Sutiko įsigyti patalpas net negalvodamas, nes pirkėjo pasiūlyta pardavimo kaina buvo labai patraukli – 6000 Eur (įskaitant O. V. sumokėtą užstatą), notaro mokesčius mokėjo per pusę su R. M.. Metų pabaigoje paaiškėjo, dėl kokios priežasties pirkėjas taip greitai faktiškai perpardavė statinius. O būtent, 2018 m. balandžio mėnesį jam (atsakovui) buvo paskambinta iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir pranešta, kad atvyktų pas juos. Nuvykęs į Mokesčių inspekciją sužinojo, kad privalo ko skubiau sumokėti 2400 Eur turto mokesčio. Tuo metu buvo šokiruotas, nes planavo išlaidas susijusias su įsigytų patalpų remontu, tačiau sukauptus ir remontui skirtus pinigus turėjo skirti turto mokesčio mokėjimui. Pradėjo domėtis galimybe įrengti patalpose autoservisą, galiausiai išnuomojo patalpas trečiajam asmeniui, kuris po truputį įrenginėja šias patalpas. O. V. už šį pastatą buvo sumokėjęs 1000 Eur užstatą, kurį pats jam grąžino. Apie S. V. vaidmenį dėl šio pastato nieko nežino. Pats yra santechnikas, kartais pastate krauna statybines medžiagas, O. V. ten savo daiktų nesaugo. Įsigijus pastatą, šis buvo apdegęs, pats padarė stogą, jį įrengė seną, parsivežė iš tėvų namų, įrengė vartus, kuriuos rado pagal skelbimą. O. V. yra kaimynas, be to, jų pastatai yra vienas šalia kito, kartais pravažiuodamas jis ką nors jam padėdavo – pakraudavo lentas, padėjo užmesti skardą ant stogo. Nežino, ar S. V. lankėsi šiame pastate. Iš O. V. įsigijo sunkvežimį, mokėjo apie 3000 Eur, kuris reikalingas darbe, saugo ten sunkvežimį. Pastatas yra su dviem adresais, vieną dalį naudoja savo tikslais, kitą dalį naudoja pažįstamas. Serviso įranga yra suvežinėjama, iki galo neįrengta, pradėjo tvarkyti gal 2019 m. O. V. automobilis „BMW“ galėjo stovėti šiame pastate, jis galėjo į jį įvažiuoti. Šiuo metu yra sudaręs nuomos sutartį ir rengiasi pateikti ją Registrų centrui.

Atsakovas R. V. atsiliepime nurodė, teisme paaiškino, kad reikalavimas pripažinti 2015 m. balandžio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia turi tiesioginės įtakos jo teisėms ir interesams, yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko atmestinas. Yra S. V. sutuoktinio O. V. brolis. 2015 m. balandžio 20 d. iš atsakovų T. Š. ir I. T. įsigijo ūkio paskirties žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), kiek mokėjo, neprisimena, perkant jį labiausiai domino žemė, bet jam nesutiko parduoti be namo, nes T. Š. brolio namas sudegė ir jam reikėjo pinigų statytis. Su notaru tarėsi T. Š., mokesčius notarui mokėjo pats. Kai pirko, pirtis jau buvo pastatyta, pats asmeniškai ten nieko nedarė. Už nekilnojamąjį turtą atsiskaitė, kai perrašė jo vardu nuosavybę, įregistravo jam priklausančias daiktines teises VĮ „Registrų centras“ ir naudojasi turtu pagal paskirtį iki šiol. Yra ūkininkas ir turi ūkininko pažymėjimą. Iš T. Š. ir I. T. įsigijo ne vieną ūkio paskirties žemės sklypą ir esant reikalui gali pateikti apie tai įrodymus. Ūkio paskirties žemės sklypus įsigijo tikslu juos dirbti, ką ir daro šiuo metu. S. V. teiginiai apie tai, kad 2015 m. balandžio 20 d. pirkimo – pardavimo sandoris yra apsimestinis neatitinka tikrovės. Faktiškai yra sunku atsikirsti atsakovės reikalavimui, nes ji savo priešieškinyje nenurodo jokių argumentų, remiantis kuriais jos teiginiais ginčijamas sandoris yra apsimestinis. Kaip minėjo, įsigijo kelis ūkio paskirties žemės sklypus, tinkamai už juos atsiskaitė, vykdo ūkinę veiklą. Apie atsakovės S. V. gaunamus elektroninius laiškus dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo už „Sodybą“ nieko paaiškinti negali. S. V. reikalavimą pripažinti pirkimo – pardavimo sandorį negaliojančiu vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šiuo metu namas yra griūvantis, jame niekas negyvena, kartais su šeima atvažiuoja laisvalaikiu. Pirtis yra nedidelė, ten yra stalas ir viskas, pobūvių salės nėra. O. V. kartais atvažiuoja pasėdėti, ten buvo švenčiamas O. V. gimtadienis. Atsakovės tėvai lankėsi, kai buvo švenčiamas ieškovo, paties (atsakovo) gimtadienis. Kol nebuvo nusipirkęs, šioje sodyboje nieko nedarė, buvo kelis kartus užvažiavęs apžiūrėti, neprisimena, ar dalyvavo kokioje nors šventėje. Pirkimo metu jau buvo ūkininkas, turėjo pajamų sodybai įsigyti, taip pat buvo gavęs tėvo palikimą. Ūkininkauja nuo 2013 m., nuo 2015 m. deklaruoja šitą žemę. Sandoris sudarytas jo vardu ir nuosavybė yra jo, ja naudojasi jo šeima, brolis sudaryti sandorio neprašė. Pirko transporto priemonę iš brolio už 720 Eur, nes tai buvo senas automobilis.

Trečiasis asmuo notarė Snieguolė Kaplerienė atsiliepime nurodė, kad su pareikštu S. V. priešieškiniu nesutinka. Notaras, atlikdamas notarinį veiksmą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, kurio 30 straipsnyje numatomos notarinio veiksmo atlikimo taisyklės, t.y. kad „notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti“. Ši notaro pareiga apima ir tikrosios šalių valios išsiaiškinimą. Taigi abiem šalims buvo paaiškinta dokumento prasmė ir pasekmės, t. y. prieš sandorio sudarymą ir tvirtinimą buvo bendraujama tiek su pardavėju, tiek su pirkėju, taip pat buvo išaiškinta sandorio sudarymo prasmė ir pasekmės, t. y., jog pagal šią sutartį nuosavybės teisė į įgyjamus daiktus pereis pirkėjui. Prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, siekiant išsiaiškinti tikrąją šalių valią, kuri yra pagrindinis kiekvieno sandorio elementas, notarė šalims išaiškino pirkimo – pardavimo sutarties esmę. Paaiškinus notarinio veiksmo sukeliamas teisines pasekmes, bei išsiaiškinus tikrąją šalių valią ir buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Pardavėjo bei pirkėjo tarpusavio santykių, kurie galėjo sukelti notarei abejonių dėl tikrosios ieškovo valios sudaryti ginčijamą sutartį, nebuvo. Jokios aplinkybės, tariamai galėjusios sutrukdyti sutarties sudarymui nebuvo žinomos. Jokios aplinkybės dėl piliečio O. V. dalyvavimo sandoryje notarei nebuvo žinomos ir atskleistos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsniu, notaras gali atsisakyti atlikti notarinį veiksmą tik, jeigu tokio notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymų reikalavimams ar neatitinka jų reikalavimų. Notaras įstatymo yra įpareigotas atlikti notarinius veiksmus visiems į jį besikreipiantiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas ir pirkėjas buvo veiksnūs fiziniai asmenys, tikroji valia buvo nustatyta betarpiškai bendraujant su klientais, kurie patys atvyko į notarų biurą, visi sandoriui sudaryti dokumentai buvo tvarkingi ir nebuvo jokių kitų aplinkybių dėl kurių notaras turėtų teisėtą ir pagrįstą pagrindą neatlikti notarinio veiksmo. Atsižvelgiant į šalių ketinimus, buvo patvirtinta sutarties šalių valią atitinkanti sutartis.

Trečiasis asmuo notarė Žana Bžuškevič atsiliepime nurodė, kad 2015 m. balandžio 20 d. biure buvo sudaryta I. T., T. Š. (pardavėjai) ir R. V. (pirkėjas) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)., pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 1655, bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 1658. Jai buvo pateikti visi būtini sutarties sudarymo dokumentai, tarp jų: žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracija, kurią savo ranka užpildė pirkėjas R. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus 2015-03-31 išduota pažyma dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę, jį pirkti Nr. 43PAŽ-(14.43.33.)-135 su priedu, t. y. 2015-03-24 pranešimu apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus 2015-03-31 išduota pažyma dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę, jį pirkti Nr. 43PAŽ-(14.43.33.)-136 su priedu, t. y. 2015-03-24 pranešimu apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Preliminarioji sutartis jai pateikta nebuvo, o iš nekilnojamojo turto registro 2015-04-17 gautų duomenų tikslinimų Nr. 8779569, Nr. 8779595, matyti, kad jokių įregistruotų Nekilnojamojo turto registre preliminariųjų sutarčių nebuvo. Sutarčių šalys pareiškė, kad pilnai atsiskaitė prieš pasirašant sandorius. Sutartys buvo sudarytos, šalių suprastos ir, kaip atitinkančios šalių valią, pasirašytos. Tai patvirtina šalių pasirašytos sutarties 9.2. punktas apie tai, kad ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, sudaryta be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais. Šalys atskleidė viena kitai visas sutarties sudarymo aplinkybes. Teisme ar arbitraže nėra pateikta jokių ieškinių, nėra nagrinėjama jokių bylų ar pradėta procesinių veiksmų prieš šalis ar vieną iš jų, ir šalims nėra žinoma, kad būtų grėsmių, kurios gali turėti įtakos sutarties galiojimui ar sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Šalys pateikė jai visus būtinus sandorių sudarymui dokumentus. Patikrinus valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, įsitikinus šalių valia ir jų prašymu, sandoriai buvo patvirtinti. Pažymima, kad notarai yra įpareigoti atlikti notarinius veiksmus ir negali atsisakyti atlikti jų asmenims, kurie jų prašo, jeigu tokių veiksmų atlikimas neprieštarauja įstatymams.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė papildomą išvadą, kurioje nurodė, teisme paaiškino, kad 2020-06-16 skyriaus vyr. specialistė Rita Pechovska pasiūlė šalims po teismo posėdžio atvykti į skyrių. Be to, šalims ir vaikui buvo pasiūlyta psichologinė pagalba, siekiant užmegzti ir atnaujinti tarp tėvo ir vaiko galimai nutrukusį ryšį. Skyriuje, dalyvaujant vyr. specialistei (teisininkei) ir patarėjui Zdislavui Kulevičiui, šalims buvo suteikta konsultacija, įteiktos tėvų teisių ir pareigų, reglamentuojamų LR CK nuostatos, pasiūlyta psichologinė pagalba. Buvo sutarta, kad atsižvelgiant į vaiko M. V. užimtumą, artimiausias tėvo ir vaiko bendravimas vyks 2020-06-26 nuo 10.00 val. iki 14.00 val., kuriame dalyvaus skyriaus atstovai. Abu tėvai su tuo sutiko. Motinai S. V. buvo įteiktas Centro poliklinikos psichologų kontaktų sąrašas. Tėvai mediacijos nepageidavo, nes jau ją turėjo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Teritorinis skyrius) Šalčininkų rajone specialistai įvykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjo M. Gerasimovič pavedimą civilinėje byloje Nr. e2-721-604/2020 dėl Teritorinio skyriaus specialistų dalyvavimo ieškovo O. V. bendravime su pastarojo dukra M. V., gim. (duomenys neskelbtini). 2020-06-26 vyriausioji specialistė Olga Voronecka bei patarėjas Zdislavas Kulevičius iš anksto suderintu laikų atvyko į Vilniaus miestą prie vaiko M. V. gyvenamosios vietos. O. V. jau buvo atvažiavęs prie vaiko gyvenamosios vietos. M. V. motina S. V. sutartu laiku kartu su vaiku išėjo į kiemą. Vaikas išėjęs į kiemą pasisakė, kad su tėvu bendraus tik dalyvaujant motinai. O. V. pasiūlė dukrai vykti pramogauti į Akropolį, tačiau pastaroji nepanorėjo važiuoti į Akropolį, todėl derybų metu buvo priimtas sprendimas, kad tėvas bendraus su dukra dalyvaujant pastarosios motinai S. V. kavinėje, esančioje netoli vaiko gyvenamosios vietos. Prie minėtos kavinės Teritorinio skyriaus specialistai vyko kartu su O. V., o M. V. vyko kartu su S. V.. Atvykus į kavinę, O. V., M. V. bei S. V. atsisėdo kavinėje už atskiro staliuko, o Teritorinio skyriaus specialistai atsisėdo per vieną staliuką nuo jų, todėl bendravimo/pokalbio turinio negirdėjo, bet emocijų išraiškos Teritorinio skyriaus specialistams buvo matomos. Kavinėje M. V. atsisėdo šalia motinos S. V., o O. V. sėdėjo priešais. Stebint iš šalies buvo matyti, kad M. V. faktiškai atkartojo motinos S. V. emocijas, tai yra juokėsi, kai juokėsi motina ir pyko, kai pyko motina. Buvo labai aiškiai matyti, kad S. V. bendravimas su O. V. labai priešiškas ir tas priešiškumas buvo atkartojamas ir paties vaiko. Bendraujant, vienu metu, mergaitė apsiverkė. Guodžiama mamos, apsiramino. Pokalbio su tėvu metu, M. V. stebėdavo motinos reakciją. Po kelių valandų, bendravimui pasibaigus vaikas išvažiavo su motina. 2020-09-11 skyriaus vyr. specialistė Rita Pechovska telefonu bendravimo su abiem tėvais. S. V. paaiškino, kad visada duoda vaiką tėvui pagal teismo nutartį, tačiau M. V. pati nenori bendrauti su tėvu. S. V. paaiškino, kad nedavė vaiko jo savaitgalį tik tada, kai vasarą buvo išvykusi su dukra atostogauti į Palangą. Paaiškino, kad tėvas kažkur vieną kartą per pastaruosius mėnesius nebuvo atvažiavęs bendrauti su dukra. Jos su M. V. išėjo į lauką, tėvas nepranešęs, neatvažiavo, jos grįžo namo. Motinos teigimu, tėvas nepasveikino dukros rugsėjo 4 d. gimtadienio proga, neatvežė dovanos, tik parašė žinutę. Motina paaiškino, kad rugsėjo 12 d. O. V. turėtų atvažiuoti bendrauti su dukra. O. V. paaiškino, kad problema neišnyko ir S. V. toliau jam daro kliūtis dėl bendravimo su vaiku. Š. m. liepos mėnesį jis kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių Vilniaus mieste dėl bendravimo tvarkos netinkamo vykdymo. S. V. su dukra dažniausiai išeina į kiemą, kai jis atvažiuoja pas vaiką teismo nutartyje nurodytu savaitgaliu, tačiau vaikas yra nuteiktas priešiškai, nenori su juo bendrauti. Kai vaikas prieina prie tėvo, motina ištraukia telefoną, nufotografuoja bendravimo faktą ir jos po poros minučių išeina namo. S. V. pasako, jog joms yra šalta ar kažką panašaus. (duomenys neskelbtini) yra dukros gimtadienis, O. V. pakvietė tą dieną į šventę. Tėvo teigimu, jis atvažiavo į šventę, priėjo ir paprašė S. V., kad dukra išeitų, kadangi nenorėjo užeiti, siekdamas išvengti problemų, kadangi žmona skundžia jį policijai, todėl bijo būti apkaltintas vagyste ar įsilaužimu. Motina pasakė, kad dukra žaidžia su vaikais, todėl neišeis. Tėvas dovanos neįteikė, paaiškino, kad ketina ją įteikti 2020-09-12 bendravimo su dukra metu. Tėvas paaiškino, kad apie vaiko nedavimo faktus elektroniniais laiškais informuoja antstolį, todėl vykdymo byloje tai fiksuojama. Patikrinus eSpis duomenis paaiškėjo, jog 2020-07-14 Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas O. V. skundas dėl vaiko motinos S. V. galimai netinkamų veiksmų vykdant bendravimo su vaiku tvarką. Vilniaus m. skyriaus specialistai atliko teisės aktuose nurodytus veiksmus dėl reagavimo į pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimas, t. y. išklausė vaiko bei mamos nuomonės susitikimo skyriuje metu, pasikalbėjo su tėvu mobiliuoju telefonu. Nustačius vaiko teisių pažeidimų buvo priimtas sprendimas atlikti vaiko situacijos vertinimą bei buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos poreikį, buvo inicijuotas atvejo vadybininko paskyrimas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Nuo 2020-08-04 S. V. šeimai yra paskirta atvejo vadyba, su šeima dirba atvejo vadybininkė M. J.. S. V. užsiregistravo pas psichologą, tačiau kol kas, per visą laiką, mergaitė buvo pas psichologą tik vieną kartą. Pažymėtina, kad Tarnyba nėra įgaliota užtikrinti teismo sprendimų (nutarčių) vykdymą (išskyrus, jeigu teismas įpareigoja Tarnybą), o, atsižvelgdama išskirtinai į vaiko interesus, gali imtis priemonių motyvuojant vaiko įstatyminius atstovus vykdyti teismo nutartį (sprendimą), t. y. išaiškinti vaiko atstovams pagal įstatymą jų teises ir pareigas (sprendimus privalo vykdyti asmenys, kurių atžvilgiu jie yra priimti), padėti tėvų pareigų turėtojams susitarti tarpininkaujant ar kitomis, priemonėmis palengvinti kartu negyvenančio tėvo/motinos bendravimą su vaikais. Teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra antstolio, bet ne Tarnybos ar Skyriaus prerogatyva. Šioje situacijoje, skyriaus nuomone, M. V. motina S. V. turėtų labiau pasistengti dėl tėvo ir dukros tarpusavio ryšių atstatymo, palaikymo, nuolatinio bendravimo, skatinimo, pasinaudojant jai paskirtų ir pasiūlytų specialistų (atvejo vadybininko, psichologo) pagalba.

Atsakovė T. Š. paaiškino, kad 2010 m. kartu su broliu priėmė mamos palikimą, o būtent seną namą su pirtimi su priestatu, kuriuos patys su broliu ir vyru įrenginėjo, juos vėliau pardavė R. V.. S. V. pas juos nesilankė nė karto, O. V. kartais atvažiuodavo padėti jos vyrui. Pardavimo metu pirtis ir tualetas buvo įrengti, paskui pastatė pavėsinę. Šioje sodyboje buvo šulinys, taip pat yra gręžinys, kurį darė S. V. tėvas. Nežino, kiek kainavo statybos, medžiagas pirko savo lėšomis, per pusę su broliu, dar pardavė vyrui priklausantį mišką. Yra ieškovo kaimynė. 2017-2018 metais matydavo S. V., jos dukra ateidavo žaisti pas jos dukrą, bei jos dukra eidavo pas M. V.. Nežino, kada S. V. išsikraustė. Matė, kad M. V. labai myli tėvą, nežino, kas tarp jų atsitiko. Nė karto negirdėjo, kad S. V. nakvotų automobilyje. Tvenkinį kasė dar mamai esant gyvai, iki 2009 m., ten vandens nėra. Nuosavybę pardavė, kainos nenori sakyti, pinigus gavo iš karto, grynais. Nežino, kas vyksta sodyboje šiuo metu. Paveldėjimo metu sodyboje niekas negyveno.

Liudytoja A. K. paaiškino, kad iki 2018 m. birželio mėnesio nežinojo, kad šalių santykiuose kažkas vyksta, nes iki to laiko visose šventėse jie dalyvavo kartu, jie gyveno kartu. 2018 m. sausio 13 d. šventėje kartu dalyvavo O. V. ir S. V.. Švenčių metu nematė, kad ieškovas netinkamai elgtųsi su dukra, matėsi, kad dukra jį labai mylėjo. Šventės vykdavo dažnai, 2018 m. šalys dalyvavo kartu šventėse vasario ir balandžio mėnesį. Nepastebėjo, kad O. V. piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, pavartojęs alkoholinių gėrimų jis netapdavo agresyviu, konfliktų jos akivaizdoje nebuvo, su atsakove elgėsi gerai. Su atsakove buvo draugėmis, jos bendravo, nei karto atsakovė nesiskundė, kad šeimoje kažkas negerai. Šventes švęsdavo kavinėse, taip pat ne kartą buvo R. V. pirtyje, pirmą kartą buvo 2017 m., kviesdavo R. V., kadangi ir su juo buvo draugai. Vieną kartą 2017 m. šventė ten savo gimtadienį, R. V. ten dalyvavo, sodybos nenuomojo. Šiuo metu su S. V. nebendrauja. S. V. niekada neminėjo, kad sodyba priklauso ne R. V., mano, kad jis yra tikrasis savininkas.

Liudytojas T. V. paaiškino, kad O. V. ir S. V. yra jo draugai. Apie tai, kad jų šeima skiriasi sužinojo kažkur prieš metus. Yra buvęs pas juos svečiuose 2016-2017 m., namuose buvo ir S. V. su dukra. 2018 m. vasario mėn. šventė savo penkiasdešimtmetį, jie kartu su vaiku dalyvavo šventėje. Iš jų elgesio nematė, kad tarp jų yra problemos, jie atrodė draugiška šeima. Šalys kartu atvažiuodavo pas jį į pirtį. Nepastebėjo, kad O. V. piktnaudžiautų alkoholiu. R. V. jį yra kvietęs švęsti šventę į sodybą (duomenys neskelbtini). R. V. yra jo draugas.

Liudytoja B. A. paaiškino, kad yra S. V. motina. Dukra su žentu nuo 2016 m. pabaigos – 2017 m. pradžios kartu praktiškai negyveno, ieškovas atvažiuodavo tik dėl vaiko, kažkur du kartus per savaitę, bet nenakvojo, patys su sutuoktiniu dar tikėjosi, kad šalių santuoka neiširs. Santuoka galutinai iširo 2016 m. Dukra iš namų buvo praktiškai išvaryta, viską paliko bendruose namuose, reikėjo viską pirkti ir vaikui irgi, pati su vyru viską ir pirko. Neprisimena, ar dukra pas sutuoktinį nakvojo, tuo metu, kelis kartus nakvojo anūkė. Nuo šalių santuokos sudarymo jiems reikėjo labai daug padėti, nes ieškovas nelabai daug dėmesio skyrė šeimai, visi rūpesčiai dėl darželio, vežiojimo buvo ant jų pečių, S. V. močiutė savaitę dirbo, o savaitę prižiūrėjo vaiką. Dukra negalėjo gyventi su ieškovu, nes visas turtas buvo registruojamas ieškovo vardu, grasino priešingu atveju išsiskirti, ieškovas nedaug dėmesio skyrė žmonai ir dukrai, gyveno dėl savęs. Taip pat šeimai nuolat padėdavo materialiai, apmokėdavo keliones, kartais jie (šalys) ir patys apmokėdavo keliones. Santuokos pradžioje dukra nedirbo, mokėsi, kai baigė mokslus, kai anūkei sukako 5 metai, dukra pradėjo dirbti, paskui O. V. pradėjo užsiimti verslu, pardavinėjo malkas. Nuolatos padėdavo dukrai ir anūkei, duodavo pinigų, vežiodavo anūkę į mokyklą, būrelius. Už dukters studijas mokėjo pati, vėliau susigrąžindavo pinigus per mokesčius. Taip pat tiek dukrai, tiek anūkei pirko rūbus. Matė, kad rūpesčio iš ieškovo nėra. Apie jų šeimos pajamas tiksliai nežino, tačiau dukra dirbo, į šeimą nešė savo pinigus. Žino, kad santuokos metu šalys įgijo žemės sklypą, mišką, kiaulides. Į sodybą (duomenys neskelbtini) pradėjo važinėti nuo 2012 m., pirko iš kaimynų, paskui sužinojo, kad viskas perrašyta giminaičiui. Šioje sodyboje dalyvavo gimtadieniuose, taip pat ieškovas tarėsi, kaip statyti pirtį, sodyba būdavo nuomojama, pačios vyras įrengė ten gręžinį, neprisimena, kuriais metais. Šioje sodyboje buvo iškastas tvenkinys, ieškovas tarėsi dėl jo, kvietė giminaičius, kad patartų, ką su juo daryti. Pati šioje sodyboje buvo 6-7 kartus. Atvažiuodama į svečius pas dukrą matė tuščią šaldytuvą, matė, kad dukra neturi ko užsidėti į darbą. O. V. turėjo dvi kiaulides, viena buvo pirkta 2010 m. matė, kad į ją pats O. V. atveždavo malkas, kita – pirkta 2017 m., jis tarėsi kokią veiklą joje vykdyti, nežino, kas joje, mano, kad O. V. ją nuomoja, ten kažkas yra padaryta, yra servisas. Į kažkurią kiaulidę buvo įstatyti seni langai iš jos namų. Jos šeima šalia šių statinių turi tokį patį angarą, jį įsigijo 2019 m., iki tol sutuoktinis toje vietoje nuomojo patalpas, laikė savo techniką. Dukrai trisdešimtmečio proga padovanojo 2000 Eur kelionei, dar prisidėjo močiutė, surinko iš giminaičių. Dukra važiavo su anūke į Bulgariją. Dukra nuomoja butą, už nuomą moka dukra, pati jai padeda, kiekvieną mėnesį dukrai duoda 350-400 Eur. Dukra Izraelyje, Romoje buvo viena. 2017 m. buvo Kryme, gyveno pas pažįstamus, bet jiems mokėjo, ar O. V. prisidėjo prie išlaidų, nežino, jis kartu važiavo dėl vaiko, O. V. su S. V. kelionėje gyveno atskirai. Šį savaitgalį anūkė buvo pas juos. Prie turto pirkimo su sutuoktiniu neprisidėjo.

Liudytojas V. A. paaiškino, kad sodyboje (duomenys neskelbtini) buvo per šventes – gimtadienius ir pan., dėl šios sodybos O. V. klausė jo patarimų. Šioje sodyboje darė gręžinį, dėl jo tarėsi O. V., kada tiksliai, neprisimena. Kūdroje vandens nebuvo. Šioje vietoje yra senas namas, buvo pastatyta pavėsinė. O. V. taip pat tarėsi su juo dėl serviso įsigijimo, kainos. Šis pastatas buvo apgriuvęs, jame viską darė O. V., žino, kad buvo padarytas servisas, kurį ketino išnuomoti. Šalia pats turi patalpas, jose laiko techniką, prekes, mato, kad ten vyksta verslas, sandėliuojama ir prekiaujama mediena. Dukros trisdešimtmečio proga padovanojo jai 2000 Eur kelionei, dukra su anūke važiavo į Bulgariją. Kai O. V. pirko S. V. automobilį, pats dar pridėjo trūkstamą pinigų sumą, jį O. V. užrašė savo vardu, šį automobilį O. V. iš jų kiemo pasiėmė ir pardavė. Padėdavo ir iki šiol padeda dukrai finansiškai, neskaičiuoja, kiek duoda. Už buto nuomą dukra apmoka ne iš ieškovo lėšų, jie nuomoja butą (duomenys neskelbtini) ir pinigus duoda dukrai. Dukra pas juos atsikėlė 2017 m., tuo metu jos ir ieškovo santykiai buvo prasti. Ieškovas nuo 2016 m. prie dukros išlaikymo neprisidėjo, atvažiuodavo tik pas savo dukrą, jam nedraudė. 2017 m. ieškovas kartu važiavo į Krymą tik dėl dukros, šeimos jau nebuvo, šias atostogas ieškovas apmokėjo pats, už gyvenamąją vietą jie mokėjo pažįstamiems, atsakovas nemokėjo, taip pat nemokėjo už kurą. (duomenys neskelbtini) niekas negyvena, močiutę jie prižiūri, tas butas nėra dukros, ji gyvena arčiau vaiko mokyklos.

Liudytoja J. B. paaiškino, kad S. V. yra jos sesuo, su jos šeima visas šventes švęsdavo kartu. Sesers šeima pradėjo byrėti, kartu su vyru sesuo nebegyveno nuo 2016 m. pabaigos – 2017 m. pradžios, dėl to, kad ieškovas šeimai skyrė mažai dėmesio. Seseriai persikrausčius O. V. atvažiuodavo į svečius, visi turėjo vilčių, kad jie susitaikys. Sodyba (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta santuokos metu, gal 2012 m., jie pradėjo statybą pirties, kuri yra labai panaši į jų tėvų pirtį, ten buvo ne vieną kartą, šventė O. V. gimtadienį, taip pat ten buvo dar tris kartus, sutuoktinis ten važiavo dažniau, konsultavo O. V. dėl tvenkinio, nes patys turi tvenkinį, tėvas konsultavo O. V. dėl kasimo, nepatarė jam kasti, nes ten nėra vandens. Kiek žino, tvenkinys buvo iškastas, bet vandens jame nėra. Kiek žino, tėvai patarė dėl pirties statybų. O. V. dalinosi planais, kad nuomos pirtį, uždirbs pinigų. O. V. pasakojo, kad šią sodybą nuomoja. Sesers trisdešimtmečio proga visa šeima susidėjo pinigus, iš viso 2000 Eur, pačios šeima prisidėjo 300 Eur, norėjo padovanoti S. V. kelionę. Sesuo išvažiavo į Bulgariją su dukra, kartu vyko ir pati su vyru. Tėvai visada padėdavo pinigais sesers šeimai, aprūpindavo jos dukrą. Pačios šeimą tėvai neremia, nes nėra tokios būtinybės, bet dovanoja geras dovanas. Sesuo minėjo, kad sutuoktinis moka 200 Eur per mėnesį vaikui, bet nuo kada, nežino, pačioje pradžioje jis visai nenorėjo prisidėti.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad sodyba (duomenys neskelbtini) jo žiniomis priklauso šalims, ten buvo tris kartus, vieną kartą bendravo su O. V. dėl tvenkinio, tvenkinys buvo dalinai iškastas, jis norėjo kasti, klausė, ar bus vandens, jam pasakė, kad greičiausiai nebus, siūlė daryti gręžinį ir statyti siurblį, tai buvo kažkur prieš septynis metus. Šioje sodyboje pirtyje O. V. darė antrą aukštą. Antrą kartą irgi buvo kažko nuvažiavęs, o trečią kartą šventė jubiliejų. S. V. su O. V. kartu negyvena apie keturis metus. Žino, kad O. V. pirtį nuomojo, tai pats O. V. jam sakė, planavo daryti kambarius, kad žmonės galėtų likti nakvoti. Vizualiai ši pirtis panaši į uošvių pirtį, tik padidinta kvadratūra. Šioje sodyboje gyveno močiutė, kuri prižiūrėjo sodybą, jai leido gyventi O. V.. Prie angarų pats buvo, su O. V. ten nebuvo. Pirko malkas iš O. V., jokių nuolaidų neturėjo. Pats inicijavo susitikimą, kuriame dalyvavo žmona, O. V. ir S. V., stengėsi juos sutaikyti, išklausė visų nuomonės, O. V. pasiūlė, kad jis duotų S. V. 15000 Eur buto pirkimui, o ji į nieką nepretenduos, bet jis sutiko duoti 10000 Eur ir kad butas būtų įformintas vaiko vardu, nesutikus O. V. siūlė įforminti butą jo vardu, paskui jis sutiko su 15000 Eur, bet atsakovė pasakė, kad už tokią sumą nieko nenupirks, tada prašė 20000 Eur, todėl susitarti nepavyko.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš jo išlaikymą vaikui, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, padalinti santuokos metu įgytą turtą, atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui, nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, pripažinti sandorius negaliojančiais, o turtą – bendra sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, kurią (duomenys neskelbtini) apskaitė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 2015).

Šalys sutaria, jog jų santuoka yra faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas, tačiau santuokos iširimo priežastis šalys įvardina skirtingas, dėl santuokos iširimo šalys kaltina viena kitą. Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės motyvuojant atsakovės neištikimybe, teigia matęs ją su kitu vyru. Atsakovė teigia, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, kuri pasireiškė nesirūpinimu šeima ir vaiku, kadangi nors atsakovo pajamos buvo žymiai didesnės nei ieškovės, tačiau atsakovas vengė didesne dalimi prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, priešingai tenkino daugiau savo asmeninius poreikius, o likusius pinigus taupydavo, atsakovę su dukra išlaikė atsakovės tėvai, taip pat noru gyventi laisvą gyvenimą, smurto panaudojimu prieš atsakovę, taip pat teigė, jog prieš galutinai nutrūkstant santuokai ieškovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, tarp jų įvykdavo konfliktai, ji buvo varoma iš namų, nakvojo automobilyje. Šalių paaiškinimai dėl jų paskutinių bendro santuokinio gyvenimo metų prieštaringi – atsakovės teigimu, nuo 2013 metų pabaigos šeimoje buvo konfliktai, barniai, tačiau pasak ieškovo, konfliktų šeimoje nebuvo.

3.Kiekvienais metais M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šv. Kalėdas (pradedant nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 21.00 val.) ir neporiniais metais Šv. Velykas (pradedant nuo šeštadienio 10.00 val. iki pirmadienio 21.00 val.) praleidžia su tėvu, o poriniais metais Šv. Velykas (pradedant nuo šeštadienio 10.00 val. iki pirmadienio 21.00 val.) praleidžia su motina S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Tėvas įsipareigoja pranešti motinai apie tai, kad paims vaiką ne vėliau nei prieš 24 val.

4.O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę paimti M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įspėjus iš anksto vaiko motiną S. V., bet ne vėliau nei prieš 24 val. darbo ar savaitgalio dieną esant tėvo šeimos narių šventei ar gimtadieniui, į kurią pakviesta M. V..

5.Tėvas O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę praleisti su M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 dienų vasaros atostogų metu, su teise išvykti į užsienį, įspėjus apie tai motiną S. V. ne vėliau nei prieš mėnesį.

6.Motina S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę išvykti atostogauti su dukra M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į šalį, kuri nėra Šengeno sutarties šalis, tik iš anksto pranešus O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

7.Jeigu dėl vaiko ligos ar kitų priežasčių vaikas negalėjo praleisti laiką su tėvu, tėvas turi teisę kompensuoti savaitgalį ar dieną sekančiu savaitgaliu ar kita diena, vaiko paėmimo laiką iš anksto, bet nė vėliau nei prieš 24 val. suderinus su vaiko motina.

Atsakovė su ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka nesutinka ir siūlo nustatyti tokią bendravimo tvarką:

1.1. Tėvas turi teisę bendrauti ir praleisti su vaiku vieną dieną (pasirinktinai) per dvi savaites vaiko gyvenamojoje vietoje, ar kitoje iš anksto su vaiko motina suderintoje vietoje, be galimybės likti nakvoti. Papildomai, vaiko tėvas, pageidaudamas susitikti su vaiku trumpiems iki 2-3 val. pasimatymams, šį laiką turi suderinti su motina ne vėliau, kaip prieš 48 val. iki numatomo susitikimo.

1.2. Tėvas turi teisę bendrauti su Vaiku ir praleisti su juo laiką kas antras Šv. Kalėdas (pirmąją arba antrąją Šv. Kalėdų dieną), kas antras Šv. Velykas (pirmąją arba antrąją Šv. Velykų dieną), kas antrus Naujuosius metus (gruodžio 31 ir sausio 1 dienomis) pagal kintamą grafiką (pavyzdžiui: jei Šv. Kalėdų pirmąją dieną Vaikas praleidžia su motina, tuomet tėvas turi teisę su Vaiku praleisti antrąją Šv. Kalėdų dieną ir t. t.) Vaiko pasiėmimo/grąžinimo ir bendravimo laikas suderinamas šalių susitarimu;

1.3. Vaiko gimimo dienomis gimtadienių šventės organizuojamos vaiko gyvenamojoje vietoje. Vaiko tėvas turi teisę dalyvauti vaiko gimtadienio šventėse.

1.4. Neatsižvelgiant į aukščiau išdėstytą tėvų bendravimo su vaiku tvarką, visais atvejais tėvai privalo įvertinti vaiko būklę, įsiklausyti į vaiko interesus ir nuomonę, užtikrinti, kad vaikas lankytų būrelius arba kitus užsiėmimus, kurie yra šeštadienį ir sekmadienį.

1.5. Vaiko buvimo su tėvu metu tėvas privalo nedelsiant informuoti motiną apie pablogėjusią vaiko sveikatos būklę, traumas, alergines organizmo reakcijas, skubią medicinos pagalbą, konfliktus su kitais asmenimis;

1.6. Tėvas pasimatymų su vaiku metu privalo savo rizika ir lėšomis užtikrinti vaiko maitinimą, būtinų priemonių, vaistų ir/ar pasikeitus orams būtinos aprangos ir/ar avalynės parūpinimą vaikui, įskaitant ir neapsiribojant: nuvykti pas motiną paimti būtinų vaikui daiktų, medikamentų, o esant didesniam atstumui tarp vaiko ir motinos, būtinais daiktais pasirūpinti asmeniškai savo lėšomis, kurios nėra atskirai tėvui kompensuojamos;

1.7. Tėvas pasimatymų su vaiku metu privalo užtikrinti, jog vaikas būtų pasiekiamas telefonu, įskaitant pasirūpinti, jog telefonas būtų neišjungtas ir pakrauta telefono baterija. Tėvas turi pranešti motinai apie numatomas ir esamas vaiko buvimo kartu su tėvu vietas;

1.8. Tėvas privalo užtikrinti, kad vaiko pasimatymo metu vaikas būtų prižiūrėtas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir savarankiškumą nepalikti be priežiūros;

1.9. Tiek poriniais, tiek neporiniais metais tėvas bendrauja su vaiku per Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį (vaiko pasiėmimo/grąžinimo ir bendravimo laikas suderinamas šalių susitarimu).

1.10. Tiek poriniais, tiek neporiniais metais motina per Motinos dieną ir jos gimtadienį su vaiku bendrauja kaip įprastai visą dieną.

1.11. Abu tėvai įsipareigoja nedaryti jokių kliūčių vienas kitam matytis ir bendrauti su vaiku, informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatos pablogėjimą, kitas svarbias aplinkybes.

1.12. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina, motina turi teisę keliauti su vaiku į užsienio valstybes, įskaitant ir keisti savo bei vaiko poreikius atitinkančią nuolatinę buvimo valstybę, prieš tai gavusi rašytinį vaiko tėvo sutikimą.

1.13. Bendravimo su dukra tvarka gali būti keičiama vėliau, atsižvelgiant į tai, kad dukros amžius lems, jog ji taps savarankiškesnė, bei pati galės nuspręsti ir nurodyti ar nori ir toliau/dar artimiau palaikyti ryšius su ieškovu ar ne;

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, 2018-06-01 šalių dukra M. V. būdama su tėvu patyrė traumą, susilaužė dantis, gydytojui teigė, kad apie įvykius pasakoti nenori, nes uždraudė tėvas (2020-06-20 VšĮ „Antakalnio poliklinika“ medicinos dokumentų išrašas).

Taip pat byloje yra duomenų, kad ieškovas sukėlė konfliktą matant dukrai, to teismo posėdžio metu neneigė ir pats ieškovas.

Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas dėl prašomos priteisti išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui sumos. Ieškovas prašo priteisti iš jo nepilnametės dukters M. V. naudai išlaikymą, mokamą po 200,00 kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters naudai išlaikymą, mokamą po 350,00 kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

Spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, teismas turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo O. V. išlaikymo nepilnametei dukrai M. V. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2018 m. lapkričio mėnesio 4080 Eur sumoje. Ieškovas nurodė, kad nuo 2018 m. gruodžio 18 d. perveda atsakovei vaiko išlaikymui po 200 Eur, be to, teigia, jog atsakovei 2018 m. kovo mėnesį perdavė 2000 Eur į rankas vaiko išlaikymui.

Kaip buvo minėta, šalių santuoka faktiškai iširo nuo 2018 m. gegužės mėnesio, kai atsakovė galutinai išsikraustė iš bendrų su ieškovu namų. Kaip matyti iš atsakovės S. V. sąskaitos išrašo, atsakovė 2018-02-15 įnešė į sąskaitą 2000 Eur. Ieškovo teigimu šiuos pinigus jis perdavė atsakovei vaiko išlaikymui už dešimt mėnesių grynais pinigais, nuo 2018 m. gruodžio 18 d. išlaikymo lėšas atsakovei pradėjo pervedinėti. Atsakovė paaiškino, kad šie pinigai buvo jos tėvų dovana gimtadienio proga, atsakovės parodymus teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai V. A., B. A., J. B., kurie paaiškino, kad visa šeima susidėjo, norėdami gimtadienio proga padovanoti atsakovei kelionę. Įrodymų apie tai, kad pinigus atsakovei davė ieškovas, byloje nėra. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas neteikė vaikui materialinės paramos septynių mėnesių laikotarpiu, iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2018 m. gegužės mėnesio (santuokos iširimo) iki 2018 m. lapkričio mėnesio, iš viso 1400 Eur (200 Eur x 7 mėnesiai), t. y. nuo santuokos galutinio iširimo momento.

CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 17 punktas). CK 1.87 straipsnio 2 ir 3 dalys įtvirtina apsimestinių sandorių galiojimo tretiesiems asmenims teisines pasekmes. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu.

Atsakovė teigia, kad 2015-04-20 atsakovų T. Š., I. T. ir R. V. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 1655, bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 1658, yra apsimestinis sandoris ir negalioja.

Teisme apklausta atsakovė T. Š. parodė, kad sodybą paveldėjo iš motinos ir ją pardavė R. V., šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovas R. V.. Kaip matyti iš notarės Snieguolės Kaplerienės atsiliepimo į ieškinį, jokios aplinkybės dėl O. V. dalyvavimo sandoryje jai nebuvo žinomos ir atskleistos, sudarant sandorį pardavėjas ir pirkėjas buvo veiksnūs fiziniai asmenys, tikroji valia buvo nustatyta betarpiškai bendraujant su klientais, kurie patys atvyko į notarų biurą, visi sandoriui sudaryti dokumentai buvo tvarkingi ir nebuvo jokių kitų aplinkybių dėl kurių notaras turėtų teisėtą ir pagrįstą pagrindą neatlikti notarinio veiksmo. Be to, iš atsakovo R. V. paaiškinimų matyti, jog ginčijamo sandorio dieną jis turėjo santaupų, kadangi tuo metu jau ūkininkavo, buvo gavęs tėvo palikimą, šios lėšos taip pat buvo panaudotos įgyjant ginčo turtą. Byloje esančiais įrodymais nebuvo paneigti atsakovo argumentai, jog ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną jis turėjo pakankamai piniginių lėšų ginčo turtui pirkti. Be to, atsakovas R. V. nurodė, kad šia sodyba naudojasi jo šeima, šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja A. K., kuri parodė, kad būtent R. V. kvietimu dalyvavo sodyboje vykusiose šventėse, taip pat nurodė, kad su S. V. buvo draugėmis ir pastaroji niekada neminėjo, kad ši sodyba priklauso ne R. V., o jai ir O. V.. Vien atsakovės pateiktos nuotraukos iš sodybos teritorijos neįrodo nuosavybės teisės, kadangi joje jai ir dukrai lankytis nebuvo uždrausta, be to, tiek pati S. V., tiek ieškovas O. V., atsakovas R. V., tiek liudytojai patvirtino, kad S. V. šioje sodyboje lankėsi. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė ir atsakovas būtų vedę derybas su turto pardavėjais T. Š. ir I. T. dėl ginčo turto įsigijimo, taip pat nėra įrodymų, kad buvę sutuoktiniai būtų dalyvavę sudarant ginčijamą sandorį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas O. V. su atsakovu R. M. 2017-01-20 sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria R. M. pasiūlė O. V. nupirkti pastatą – pašarų sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – katilinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – siurblinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei pastatą – sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o O. V. priėmė šį pasiūlymą, bei įsipareigojo pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip 2017-02-28, nurodyta sutarties kaina – 6000 Eur, taip pat O. V. įsipareigojo sumokėti 1000 Eur užstatą grynaisiais pinigais. Tačiau 2017-02-21 buvo sudaryta šių objektų pirkimo pardavimo sutartis tarp R. M. ir A. S..

Kaip paaiškino ieškovas O. V. ir atsakovas A. S., iš tikrųjų šį nekilnojamąjį turtą iš pradžių ketino įsigyti O. V., kuris sudarė preliminarų pirkimo – pardavimo sandorį, tačiau persigalvojo ir pasiūlė jį pirkti A. S., kuris nusprendė šį turtą pirkti ir sumokėjo O. V. jo įmokėtą užstatą. Kaip nurodė A. S. ir patvirtina jo pateiktas 2019-04-06 mokėjimo nurodymas, už šį turtą jis sumokėjo 1970 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai, be to, atsakovas A. S. šį sandorį išviešino – įregistravo nuosavybę savo vardu, kas patvirtina, kad jis yra tikrasis turto šeimininkas, teismo posėdžio metu tvirtino, kad šia nuosavybe naudojasi, ją įsigijus savo lėšomis atliko remonto darbus, laiko ten jam priklausančius daiktus, kitą dalį – nuomoja.

Atsakovė S. V. pateikė UAB „Centro kubas“ sudarytas turto vertinimo konsultacijas, pagal kurias žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 54600 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), -3400 Eur vertės, pastato – kiaulidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – 80000 Eur. Tačiau priimdamas sprendimą teismas šiomis konsultacijomis nesiremia, kadangi tokios konsultacijos neatitinka įstatymų reikalavimų turto vertinimui. Kadangi šalys neprašė skirti turto vertinimo ekspertizės, todėl teismas remiasi turto verte, nurodyta Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašuose.

Santuokos metu šalys įgijo ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 21473 Eur vertės, pastatas – kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3670 Eur vertės, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Ieškovas prašo padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovui priteisiant pastatą kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 13 062 Eur ir Miško ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 1.0300 ha, kurio vertė 2670 Eur ir Transporto priemonę „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės, o atsakovei S. V. priteisiant miško ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 10.800 ha ploto – 21 473 Eur vertės.

Atsakovė S. V. prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į: pastatą – kiaulidę, 1801,57 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovui O. V. pripažinti nuosavybės teisę į: miško ūkio paskirties 10,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); miško ūkio paskirties 1,0300 ha žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 3,400 Eur vertės.

CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras turtas ir vieno ir kito asmens turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kuriuos galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Byloje kilo ginčas dėl pastato – kiaulidės, 1801,57 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad šį pastatą įsigijo už jam asmeninės nuosavybės teise padovanotas lėšas ir tik dalis už pastatą sumokėtų lėšų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl prašo priteisti pastatą jo asmeninėn atsakomybėn ir atsakovei priteisti tik dalies pasato vertės kompensaciją, nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Atsakovė prašo priteisti šį pastatą jai.

1. Automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris parduotas už 4000 Eur. Atsakovės pateiktame VšĮ „Emprekis“ automobilio įvertinime nurodyta 9108 Eur vertė be PVM ir 11020 Eur vertė su PVM, tačiau iš 2018-04-30 šio automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, matyti, kad automobilis buvo su variklio defektais ir kitais trūkumais, todėl teismas vadovaujasi pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina ir atsakovei priteisia 2000 Eur kompensaciją.

4. Automobilį „MB 814“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris parduotas už 1000 Eur. 2018-06-07 šis automobilis parduotas už 1000 Eur. Atsakovės pateiktame VšĮ „Emprekis“ automobilio įvertinime nurodyta 1199 Eur vertė be PVM ir 1450 Eur vertė su PVM, kas, įvertinus automobilio nusidėvėjimą ir techninę būklę, iš esmės atitinka šio automobilio pardavimo kainą, todėl atsakovei priteistina 500 Eur kompensacija.

5. Automobilį „VW Pick-UP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris parduotas už 800 Eur. Atsakovės pateiktame VšĮ „Emprekis“ automobilio įvertinime nurodyta 1000 Eur vertė su PVM, kas, įvertinus automobilio nusidėvėjimą ir techninę būklę, iš esmės atitinka šio automobilio pardavimo kainą todėl atsakovei priteistina 400 Eur kompensacija.

Ieškovo pateiktas perleisto turto įvertinimas atitinka faktines bylos aplinkybes. Ieškovas iš esmės paaiškimo apie transporto priemonių būklę ir jų vertę, kuri iš esmės nesiskiria su atsakovės pateiktu vertnimu, remiantis VšĮ Emperiks duomenu baze, kurioje pateikiaama rūšinė transport priemonių vertė.