- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1731-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01049-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- O. V.
- Atsakovas
- S. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties pagal ieškovo O. V. (O. V.) ieškinį atsakovei S. V. dėl santuokos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsakovės S. V. patikslintą priešieškinį ieškovui O. V. dėl santuokos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, sandorių pripažinimo apsimestiniais ir negaliojančiais, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas O. V. pateikė ieškinį atsakovei S. V. dėl santuokos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.
2. Atsakovė S. V. pateikė teisme priešieškinį ieškovui O. V. dėl santuokos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, sandorių pripažinimo apsimestiniais ir negaliojančiais, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei santuokos metu įgyto turto padalijimo.
3. Atsakovė S. V., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29, 30 str., prašo teismo išspręsti teismingumo klausimą ir civilinę bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tokį prašymą motyvuoja tuo, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, tikslios atsakovės gyvenamosios vietos nežinojo. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovės ir dukros M. V. nuolatinė gyvenamoji vieta jau kurį laiką buvo (duomenys neskelbtini), kur ji ir dukra nuo 2017-08-21 yra deklaravusios gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-09-05 nutartimi atsakovės S. V. prašymo dėl civilinės bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui netenkino.
5. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius šalių procesinių dokumentus, nustatė, kad ieškovas ieškinį atsakovei pareiškė pagal šios gyvenamąją vietą, kuri yra Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų aptarnaujamoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad minėtu adresu dukra kartu su atsakove gyvena nuo 2018-05-06. Ieškinys atsakovei minėtu adresu buvo įteiktas tinkamai. Atsakovė 2018-10-23 atsiliepime į ieškinį nurodė procesinių dokumentų įteikimo adresą, kuris sutapo su ieškovo nurodytu – (duomenys neskelbtini).
6. Teismas sprendė, jog tokiu pareiškimu atsakovė iš esmės procese tiek teismui, tiek proceso šalims viešai deklaravo, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) rajone. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, nurodė žinomą atsakovės gyvenamąją vietą, tai yra tą gyvenamąją vietą, kurioje atsakovė turi galimybę gauti jai siunčiamus procesinius dokumentus. Teismas konstatavo, kad ieškinys buvo pateiktas ir byla priimta nepažeidžiant teismingumo taisyklių, o aplinkybė, jog atsakovės gyvenamoji vieta pirmiau buvo žinoma, nesuteikia pagrindo taikyti CPK 34 str. 2 d. 2 p. nuostatos dėl bylos perdavimo kitam teismui. Aplinkybę, jog faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), atsakovė nurodė 2018-11-13 jos atstovės pateiktame prašyme, tai yra po ieškinio ir atsiliepimo į pateikimo teismui. Tačiau teismas šią aplinkybę dėl bylos teismingo, vadovaudamasis CPK 34 str. 1 d., laikė nereikšminga.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) rūmų veiklos teritorijoje yra dalies liudytojų, kuriuos prašoma apklausti byloje, gyvenamoji vieta bei nekilnojamojo turto, kuris turi būti padalintas nutraukiant santuoką, buvimo vieta.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) S. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-05 nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neįsigilino į faktines ir teisines bylos aplinkybes. Teismas nesilaikė CPK 34 str. 1 d. nuostatų. Būtent ieškovas protingomis pastangomis turėjo pasinaudoti galimybe sužinoti atsakovės gyvenamąją vietą bei patikrinti valstybės įmonės Gyventojų registro duomenis. Atsakovės gyvenamoji vieta buvo žinoma ieškinio pateikimo metu, o ieškovas neišnaudojo protingų galimybių sužinoti atsakovės gyvenamosios vietos adresą. Teismas, priimdamas ieškinį, neatsižvelgė į tai, jog CPK 29 ir 335 str. 1 d. įtvirtinta teritorinio teismingumo taisyklė buvo pažeista ieškinio priėmimo stadijoje – priimant teismui neteismingą ieškinį.
10. Teigia, jog teismas, teigdamas, jog atsakovės gyvenamoji vieta pirmiau buvo žinoma, per siaurai aiškina CPK 34 str. 2 d. 2 p. nuostatas. Ieškovas nuo 2016 m. nebepalaiko artimų ryšių su atsakove, todėl nežinojo atsakovės gyvenamosios vietos adreso. Nuo 2017-08-21 faktinė ir registruota atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsakovė ir jos dukra savo nuolatinę gyvenamąją vietą sieja su (duomenys neskelbtini) miestu, jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), dukra nuo 2011 m. rugsėjo mėn. lankė darželį-mokyklą (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. lanko V. K. gimnaziją (duomenys neskelbtini).
11. Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, kuris nuo 2017-08-21 buvo įregistruotas valstybės įmonėje Gyventojų registre. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neatsižvelgė, jog atsakovės prašymas perduoti civilinę bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui taip pat yra grindžiamas ekonomiškumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Liudytojai, kuriuos prašo apklausti ieškovas ir atsakovė, dirba (duomenys neskelbtini). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra specializuotų, tik šeimos teisės bylas nagrinėjančių, teisėjų.
Atsiliepimas
12. Ieškovas O. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-05 nutartį palikti nepakeistą.
13. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovės teiginiai neatitinka tikrovės. Ieškovė Vilniuje apsigyveno 2018 m. lapkričio–gruodžio mėn. adresu: (duomenys neskelbtini). Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė būtent šį adresą, tikslingai nenurodydama buto numerio, neva tokiu būdu siekdama nuslėpti savo tikrąją gyvenamąją vietą, kad ieškovas negalėtų susisiekti su dukra. Adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė niekada negyveno, kadangi šiuo adresu gyvena atsakovės šeimos pažįstami, kurie leido atsakovei deklaruoti savo gyvenamąją vietą, kad vaikas galėtų lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini). Atsakovė į bylą yra pateikusi 2018-09-12 patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė susitarė dėl buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuomos. Pažymėtina, kad sutartyje nėra nurodytas buto numeris. Nuomos sutartis sudaryta po ieškinio teismui pateikimo dienos. Ieškinys teismui pateiktas 2018-09-27. Sutartis negalėjo būti sudaryta 2018-09-12, nes atsakovė nežinojo, kad ieškovas rengiasi teikti ieškinį teismui, dėl ko nebuvo jokios priežasties nuomos sutartyje slėpti nuomojamo buto numerio.
14. Priešingai, nei nurodo ieškovė, atsakovui buvo žinoma, kokiu adresu atsakovė su dukra deklaravo gyvenamąją vietą ir kad realiai šiuo adresu atsakovė negyvena. Ieškovas domėjosi, kur gyvena jo dukra, kai šalys bandė susitarti dėl tėvo ir vaiko bendravimo 2018 m. gruodžio mėn. Ieškovas buvo nuvykęs prie gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), matė ten atsakovę, tačiau su vaiku susitikti atsakovė jam neleido. Tikslus adresas, kuriuo (duomenys neskelbtini) faktiškai gyvena atsakovė su vaiku, ieškovui nežinomas iki šiol.
Šalies argumentai
15. Ieškinio pateikimo teismui metu atsakovė gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Šį adresą atsakovė nurodė savo 2018-07-17 atsakyme ir 2018-06-19 sutartyje su advokatu. Iki 2018-05-06 atsakovė gyveno pas ieškovą. Po 2018-05-06 konflikto, atsakovė su savo ir vaiko daiktais persikėlė gyventi pas tėvus, adresu: (duomenys neskelbtini). Pirminiuose procesiniuose dokumentuose atsakovė teismingumo neginčijo.
16. Atsakovės tėvai, kuriuos atsakovė prašo apklausti liudytojais, gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Visi ieškovo prašomi apklausti liudytojais asmenys gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Nekilnojamas turtas, kurį šalis dalina šioje byloje yra (duomenys neskelbtini) rajone.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Atskirasis skundas netenkintinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 str. 2 d., teismas nenustatė (CPK 338 str.).
19. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-03 nutarties, kuria atsakovės prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė atskirajame skunde įrodinėja, jog teismas, priimdamas ieškovo ieškinį, pažeidė teismingumo taisykles. Apeliantė nurodo, jog nuo 2017-08-21 yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), savo nuolatinę gyvenamąją vietą sieja su Vilniaus miestu, todėl byla turi būti perduodama nagrinėti kitam teismui.
20. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). CPK normos, reglamentuojančios bylų teismingumą, nenustato reikalavimo, kad bylos teritorinį teismingumą lemia išimtinai atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.16 str. nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai daugiausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. CK 2.17 str. 1 d. išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). Taigi, atskirajame skunde apeliantės nurodoma aplinkybė apie gyventojų registre atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą gali būti tik vienu iš jos gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, bet ne vieninteliu ir lemiančiu atsakovės gyvenamosios vietos konstatavimą, o kartu ir išvadą dėl bylos teismingumo. Nepavykus įteikti atsakovei procesinių dokumentų ieškovės ieškinyje nurodytu adresu, teismas gali įpareigoti ieškovą patikslinti atsakovės gyvenamąją vietą arba atlikti kitus veiksmus, nepavykus dokumentų atsakovei įteikti jos gyvenamosios vietos adresu, prašoma juos įteikti viešo paskelbimo būdu.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, jog ieškovas, teikdamas ieškinį teismui, jame nurodė tokią atsakovės gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Ieškovas kartu su ieškiniu pirmosios instancijos teismui pateikė atsakovės atsakymą į ieškovo 2018-07-05 pranešimą dėl nepilnamečio vaiko teisių ir interesų, taip pat atsakovės ir advokatų sudarytą 2018-06-19 atstovavimo sutartį, kurioje nurodomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovas ieškinyje nurodė paskutinę jam žinomą atsakovės gyvenamąją vietą, kurią ji, kaip minėta, buvo pati nurodžiusi ieškovui. Ieškinys atsakovei minėtu adresu buvo įteiktas tinkamai. Atsakovė 2018-10-23 pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė procesinių dokumentų įteikimo adresą, sutampantį su ieškovo ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), prašydama visą su teisminiu procesu susijusią informaciją ir procesinius dokumentus siųsti būtent šiuo adresu. Pažymėtina, jog atsiliepime į ieškinį atsakovė neginčijo aplinkybės, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai, priimdami ieškovo ieškinį, pažeidė teismingumo taisykles.
23. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išdėstytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog tokiu pareiškimu atsakovė iš esmės procese tiek teismui, tiek proceso šalims viešai deklaravo, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) rajone. Apeliantės teiginiai, jog šiuo atveju ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu, privalėjo pasinaudoti galimybe sužinoti atsakovės gyvenamąją vietą bei patikrinti valstybės įmonės Gyventojų registro duomenis, o teismas, priėmęs ieškinį, pažeidė teismingumo taisykles, yra nepagrįsti įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei pačios atsakovės veiksmus – gyvenamosios vietos adreso nurodymą ieškovui tiek prieš jam kreipiantis į teismą, tiek savo procesiniame dokumente patvirtinant gaunamos korespondencijos adresą.
24. Apeliantė atskirajame skunde įrodinėja, kad ji savo nuolatinę gyvenamąją vietą sieja su Vilniaus miestu. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau teismo išdėstytus argumentus, bei į pirmosios instancijos teisme skundžiamoje nutartyje nustatytas aplinkybes, jog atsakovė aplinkybę, kad jos faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nurodė 2018-11-13 prašyme, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ši aplinkybė bylos teismingumui nėra reikšminga, kadangi pagal CPK 34 str. 1 d. nuostatas teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui.
25. Priešingai, nei nurodo apeliantė, teismas, pasisakydamas dėl bylos nagrinėjimo (duomenys neskelbtini) rūmų veiklos teritorijoje, atsižvelgė į ekonomiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Šiuo atveju apeliantė atskirajame skunde tik deklaratyviai nurodė, kad liudytojai, kuriuos prašo apklausti ieškovas ir atsakovė, dirba (duomenys neskelbtini), todėl neįrodė, jog byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame mieste (CPK 178 str.). Duomenų, jog byla bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
26. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl bylos pagal teismingumą perdavimo kitam teismui, tinkamai taikė procesines teisės normas ir ištyrė visus su šiuo klausimu susijusius įrodymus, dėl ko pagrįstai sprendė, jog nėra CPK 34 str. 2 d. 2 p. nustatyto pagrindo perduoti bylą kitam teismui.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019-09-05 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1p.).
29. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.