Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-159-357/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-26
Bylos Nr.: e2A-159-357/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02910-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Rasa Bartašienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: R. P.
Atsakovas: E. P.
Trečiasis asmuo: R. J. Š., B. M., A. P., K. P., „AS Inbank filialas“
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-159-357/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02910-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.4.2; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei E. P., tretiesiems asmenims R. J. Š., B. M., A. P., K. P., išvadą teikiančiai institucijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl santuokos nutraukimo, turto ir prievolių padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovės E. P. priešieškinį ieškovui R. P., tretiesiems asmenims R. J. Š., B. M., A. P., K. P., AS Inbank filialas, išvadą teikiančiai institucijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl santuokos nutraukimo, turto ir prievolių padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos, uzufrukto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. P. ieškiniu prašė: 1) nutraukti R. P. ir E. P. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) padalyti santuokos metu įgytą turtą: 2.1.) R. P. po santuokos nutraukimo atitenka šis turtas: 2.1.1.) 43,03 procentai viso nekilnojamojo turto - 114,90 kv. m iš 267,05 kv. m viso nebaigto statyti gyvenamojo namo bendro ploto (antras aukštas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atitinkamai 43,03 procentai žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 13554,45 eurų; 2.1.2.) namų apyvokos daiktai: šaldytuvas „Samsung“ – 750,00 Eur vertės, slidžių „Fisher vyriškas komplektas“ – 150,00 Eur vertės, lauko baldai (kėdės 2 vnt., hamakas, gultai 2 vnt.) - 100 Eur vertės, viso turto už 1000,00 eurų; 2.1.3.) pripažinti asmenine R. P. prievole: 1290,90 eurus, t. y. 43,03 procentų nuo 3000,00 eurų prievolės kreditoriui R. J. Š. pagal 2019-05-18 pinigų skolinimo sutartį; 1721,20 eurus, t.y. 43,03 procentų nuo 4000,00 eurų prievolės kreditorei B. M. pagal 2019 m. lapkričio mėn. paskolos sutartį; 3012,10 eurus, t. y. 43,03 procentų nuo 7000,00 eurų prievolę kreditoriams A. P. ir K. P. pagal 2 paskolos sutartis, viso pripažinti asmeninėmis R. P. prievolėmis minėtiems asmenims 6024,20 eurus; 2.2.) E. P. po santuokos nutraukimo atitenka šis turtas ir prievolės: 2.2.1) automobilis „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5400,00 Eur vertės; 2.2.2.) 56,97 procentai viso nekilnojamojo turto - 152,15 kv. m iš 267,05 kv. m viso nebaigto statyti gyvenamojo namo bendro ploto (pirmas aukštas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atitinkamai 56,97 procentai žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 17945,55 eurų; 2.2.3.) namų apyvokos daiktai E. P. po santuokos nutraukimo atitenka šis turtas (jo verte): skalbimo mašina „Whirpool“ – 230,00 Eur vertės, indaplovė „AEG“ – 180,00 Eur vertės, TV „Philips“ – 130,00 Eur vertės, mini kombainas – 30,00 Eur vertės, spausdintuvas „BROTHER“ – 100,00 Eur vertės, kavos aparatas (jo vertė) 430,00 Eur vertės, fotoaparatas (jo vertė) – 500,00 Eur vertės, filmavimo kamera (jo vertė) – 500,00 Eur vertės, „Beghof“ puodų rinkinys (jų verte) – 250,00 Eur vertės, „Tuperware“ indai (jų vertė) – 700,00 Eur vertės, taurės (jų vertė) – 50,00 Eur vertės, stalo įrankių komplektas (jo vertė) – 30,00 Eur vertės, skalbimo mašina „Miele“, kuris atiduotas J. B. – 30,00 Eur vertės, virtuvinis kombainas „Philips“, kuris atiduotas J. B. – 30,00 Eur vertės, slidžių „Fisher“ moteriškas komplektas – 150,00 Eur vertės, miegmaišiai 2 vnt. – 100,00 Eur vertės, indų rinkinys 8 asmenims (lėkštės, lėkštutės, puodeliai su lėkštutėmis, dubenėliai 3 vnt.) (jų vertė) – 100,00 Eur vertės, mikrobangų krosnelė „Electrolux“ – 30,00 Eur vertės, elipsinis treniruoklis – 180,00 Eur vertės, viso turto už 3750 eurų; 2.3.4.) E. P. lieka asmeniškai įsipareigojusi kreditoriui „AS Inbank filialui“ pagal 2019-08-10 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 6876,40 Eur; 2.3.5.) pripažinti asmeninėmis E. P. prievolėmis: 1709,10 eurus, t. y. 56,97 procentų nuo 3000,00 eurų prievolės kreditoriui R. J. Š. pagal 2019-05-18 pinigų skolinimo sutartį; 2278,80 eurus, t.y. 56,97 procentų nuo 4000,00 eurų prievolės kreditorei B. M. pagal 2019 m. lapkričio mėn. paskolos sutartį; 3987,90 eurus, t. y. 56,97 procentų nuo 7000,00 eurų prievolę kreditoriams A. P. ir K. P. pagal 2 paskolos sutartis, viso pripažinti asmeninėmis E. P. prievolėmis minėtiems asmenims 7975,80 eurus. Nustatyti, kad tuo atveju, jei nustatytomis sąlygomis prievolė kreditoriams nebus įvykdyta ar bus įvykdyta netinkamai ir prievoles bus priverstas įvykdyti R. P., jis įgis teisę reikalauti iš E. P. atlyginti sumokėtą prievolės sumą bei visus dėl prievolės įvykdymo patirtus nuostolius; 3) priteisti iš E. P. R. P. 13 891,10 Eur už jai tenkančią didesnę turto dalį, dalį sumokėtos skolos Angelei ir K. P. bei už dingusį asmeninį auksinį žiedą sumokant per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti iš E. P. R. P. 679,92 eurų dydžio skolą už mokėtus komunalinius patarnavimus už butą, adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.; 5) nustatyti nepilnametės dukters G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. P.; 6) priteisti iš E. P. nepilnametės dukters G. P. išlaikymui po 50,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į R. P. atsiskaitomąją sąskaitą, nustatyti, kad nepilnametės dukters išlaikymui skirtas lėšas R. P. tvarkys uzufrukto teise; 7) nustatyti tokią atsakovės E. P. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 7.1.) atsakovė su dukra G. P. bendrauja metų neporinėmis savaitėmis (nuo pirmadienio iki pirmadienio) nepertraukiamai, pirmadienį pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir pirmadienį ryte nuvežant vaiką į ugdymo įstaigą prieš užsiėmimų pradžią; 7.2.) esant išeiginei/šventinei/atostogų dienai metų porinių savaičių pirmadieniais ieškovas atveža nepilnametę dukrą į atsakovės nurodytą gyvenamąją vietą 17.00 val., o atsakovė atveža vaiką į ieškovo nurodytą gyvenamąją vietą neporinių savaičių pirmadieniais iki 17.00 val.; 7.3.) mokyklos atostogų dienas šalys dalinasi per pusę (ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra pirmąją atostogų pusę, atsakovė - antrąją); 7.4.) iki einamųjų metų kovo 31 d. tėvai tarpusavyje raštu susitaria dėl ilgesnio bendravimo (iki 4 savaičių nepertraukiamai) dukters G. P. vasaros atostogų metu; 7.5.) atsakovė su nepilnamete dukra G. P. poriniais kalendoriniais metais bendrauja Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.); ieškovas bendrauja su dukra poriniais kalendoriniais metais Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.); 7.6.) atsakovė su nepilnamete dukra G. P. neporiniais kalendoriniais metais bendrauja Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.). Ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra neporiniais kalendoriniais metais Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.); 7.7.) ieškovas ir atsakovė turi teisę dalyvauti nepilnametės dukters gimtadienio šventėje (duomenys neskelbtini) d., net jei ši diena nėra nustatyta bendravimui pagal bendravimo tvarką; 7.8.). atsakovė su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais metais spalio 19 d. per savo gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi savaitė, ieškovas pristato/pasiima dukterį į/iš atsakovės nurodytos gyvenamosios vietos; 7.9.) ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais metais gruodžio 2 d. per savo gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra atsakovės bendravimo su nepilnamete dukterimi savaitė, atsakovė pristato/pasiima dukterį į/iš ieškovo nurodytą gyvenamąją vietą; 7.10.) atsakovė su nepilnamete dukra G. P. bendrauja kiekvienais metais per Motinos dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi savaitė, ieškovas pristato/pasiima dukterį į/iš atsakovės nurodytos gyvenamosios vietos; 7.11.) ieškovas su nepilnamete dukra G. P. bendrauja kiekvienais metais per Tėvo dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra atsakovės bendravimo su nepilnamete dukterimi savaitė, atsakovė pristato/pasiima dukterį į/iš ieškovo nurodytą gyvenamąją vietą; 7.12.) jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą nukeliant į artimiausią laiką apie tai susitarus raštu. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti raštu kai tik šios priežastys paaiškėja; 7.13.) tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimus privalo informuoti kitą tėvą nedelsiant, kai tik ši informacija paaiškėja, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) kalendorines dienas nuo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo; 7.14.) nepilnametė duktė G. P. gali būti išvežama už Lietuvos Respublikos ribų ne ilgesniam kaip 20 dienų laikotarpiui, ilgesniam terminui turi būti gautas kito iš tėvų rašytinis sutikimas; 8) palikti R. P. pavardę „P.“; 9) nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo; 10) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė E. P. priešieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką tarp E. P. ir R. P., įregistruotą (duomenys neskelbtini) dieną (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl ieškovo R. P. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko G. P. gyvenamąją vietą su motina E. P.; 3) priteisti iš R. P. išlaikymą nepilnametei dukrai G. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 315,00 Eur nuo priešieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus dukros išlaikymui pervedant iki 15 einamojo mėnesio dienos į E. P. sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš R. P. išlaikymo nepilnametei dukrai G. P. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-09-20 iki 2021-09-03 – 2815,00 Eur; 5) paskirti E. P. tvarkyti nepilnametės dukros G. P. pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; 6) nustatyti R. P. bendravimo su dukra G. P. tvarką: 6.1.) ieškovas R. P. su dukra G. P. bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį pasiima dukrą 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną iki 17 val. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą; 6.2.) pasiimdamas dukrą bendravimui R. P. įsipareigoja užtikrinti dukros ir mamos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis; 6.3.) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku R. P. negali atvykti bendravimui su dukra G., jis apie tai informuoja E. P. telefonine trumpąja sms žinute; 6.4.) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku R. P. bendravimas su dukra G. negalimas (pvz. dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.) E. P. apie tai informuoja R. P. trumpąja sms žinute; 6.5.) R. P. su dukra G. P. bendrauja telekomunikacijų priemonėmis; 7.) Santuokoje įgytą turtą padalyti taip: 7.1.) E. P., po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: 7.1.1. Transporto priemonę „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN): (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 4000,00 Eur; 1. 7.1.2. Šaldytuvą „Samsung“ – 500,00 Eur; 7.1.3. Skalbimo mašiną „Whirlpool“ – 200,00 Eur; 7.1.4. Elipsinį treniruoklį – 100,00 Eur; 7.1.5. Slides (1 pora) – 50,00 Eur; 7.1.6. Kavos aparatą „Jura“ – 300,00 Eur; 7.1.7. Prieškambario komplektą – 100,00 Eur; 7.1.8. Puodų rinkinį „Bergoff“ (6 vnt.) – 60,00 Eur; 7.1.9. Indų servizą (8 asmenims) – 50,00 Eur; 7.1.10. Taurių komplektus – 50,00 Eur; 7.1.11. Pinigines santaupas – 1500,00 Eur; 7.1.12. Piniginę kompensaciją – 30 000,00 Eur (1/2 nekilnojamo turto dalies vertę) iš ieškovo R. P. už jam likusį po santuokos nutraukimo visą bendrai santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą; 7.1.13. Piniginę kompensaciją – 3920,00 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų) iš ieškovo R. P. už jam likusią po santuokos nutraukimo didesnę kilnojamojo turto dalį; 7.2.) ieškovui R. P. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: 7.2.1. Žemės sklypą, kurio plotas: 0,1501 ha, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 15 000,00 Eur; 7.2.2. Nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 45 000,00 Eur; 7.2.3. Televizorių „Panasonic“ – 1000,00 Eur; 7.2.4 Namų kino sistemą (2 mažos kolonėlės, 4 didelės kolonėlės, 1 bosinė kolonėlė, media centras „Zidoo Z10“, resiveris „Pioneer“, kolonėlė „JBL“) – 2000,00 Eur; 7.2.5 Sekciją – 200,00 Eur; 7.2.6 Minkštą kampą – 100,00 Eur; 7.2.7 TV komodą – 70,00 Eur; 7.2.8 Svetainės stalą – 70,00 Eur; 7.2.9 Televizorių „Philips“ – 130,00 Eur; 7.2.10 Indaplovę „AEG“ – 200,00 Eur; 7.2.11 Mikrobangų krosnelę „Elektrolux“ – 30,00 Eur; 7.2.12 Mini kombainą – 30,00 Eur; 7.2.13 Stacionarų kompiuterį – 100,00 Eur; 7.2.14 Palydovinę anteną – 50,00 Eur; 7.2.15 Fotoaparatą „Sony“ – 450,00 Eur; 7.2.16 Filmavimo kamerą „Sony“ – 500,00 Eur; 7.2.17 Slides (1 porą) – 50,00 Eur; 7.2.18 Lauko baldus – 300,00 Eur; 7.2.19 Palapinę – 100,00 Eur; 7.2.20 Miegmaišius (2 vnt.) – 70,00 Eur; 7.2.21 Darbo įrankius – 7000,00 Eur; 7.2.22 Statybų namelį, esantį adresu Sportininkų k. 8A, Raizgių k., Šiaulių r., - 500,00 Eur; 7.2.23 „Ford Fiesta“ žiemines padangas – 300,00 Eur; 7.2.24 Pinigines santaupas – 1500,00 Eur; 8) pripažinti, kad mokinio baldų komplektas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 100,00 Eur; planšetė – 200,00 Eur vertės, mobilus telefonas „Redmi“ – 300,00 Eur vertės, elektrinis paspirtukas – 300,00 Eur, dviejų durų spinta su paaukštinimu – 150,00 Eur vertės, spausdintuvas „Brother“ – 100,00 Eur, sofa-lova – 100,00 Eur, komoda – 70,00 Eur, yra daiktai, skirti dukros G. P. poreikiams tenkinti, todėl jie neįtraukiami į dalintino turto balansą ir lieka atsakovei E. P., nes su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas; 9) nustatyti uzufruktą ieškovo R. P. asmeniniam turtui - butui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), paliekant E. P. ir nepilnametę dukrą G. P. gyventi šiame ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute iki nepilnametės dukros G. P. pilnametystės ir paskiriant E. P. ir nepilnametei dukrai G. P. naudotis vienu kambariu - plane pažymėtu 39-4 (15,89 kv. m), o kitas patalpas, plane pažymėtas 39-1 (6,25 kv. m), 39-2 (2,84 kv. m), 39-3 (5,37 kv. m), paliekant naudotis bendrai su ieškovu R. P.; 10) priteisti E. P. iš ieškovo R. P. 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 11) priteisti E. P. iš ieškovo R. P. pusę sumokėtų laikotarpiu nuo 2020-09-20 iki 2022-07-25 bendram kreditoriui AS Inbank filialas įmokų sumos - 1352,80 Eur; 12) taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo 2020-09-20; 13) E. P. sau išlaikymo iš R. P. nereikalauja; 14) Po santuokos nutraukimo likusius skolinius įsipareigojimus kreditoriui AS Inbank filialas (sutarties sudarymo metu pavadinimas buvo AB „Mokilizingas“) įsipareigoja padengti E. P. asmeniškai; 15) pripažinti asmeninėmis R. P. prievolėmis prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams: R. J. Š. 3000,00 Eur pagal 2019-05-18 pinigų skolinimo sutartį; B. M. 4000,00 Eur pagal 2019 m. lapkričio mėn. paskolos sutartį; A. P. ir K. P. 9000,00 Eur pagal 2 paskolos sutartis, viso kreditorinių įsipareigojimų 16 000,00 Eur sumai; 16) po santuokos nutraukimo E. P., palikti pavardę „P.“; 17) priteisti E. P. iš ieškovo R. P. bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo B. M. atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog 4000,00 Eur skola buvo pripažinta asmenine ieškovo skola. Teismo posėdžio metu nurodė, kad lėšos ieškovui buvo skolintos namo statyboms. Paskola nebuvo grąžinta (2021-12-15 teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 30 sek. – 1 val. 2 min. 30 sek.).

4. Trečiasis asmuo R. J. Š. atsiliepime nurodė, kad 2019-05-18 ieškovas pasiskolino iš jo 3000,00 Eur ir jų nėra grąžinęs. Atkreipė dėmesį į tai, kad neprieštarauja, jog ši skola liktų asmenine ieškovo skola. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas iki 2019 m. pabaigos pasiskolino 3000,00 Eur. Lėšos buvo ieškovui perduotos trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje ir pats trečiasis asmuo surašė paskolos dokumentą. Trečiasis asmuo suprojektavo ieškovui gyvenamąjį namą ir matė, kad namas yra ieškovo statomas (2021-11-16 teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 30 sek. – 1 val. 14 min. 40 sek.).

5. Tretieji asmenys A. P. ir K. P. (ieškovo tėvai) atsiliepime pažymėjo, kad paskolino ieškovui 9000,00 Eur namo statybai (2 tomas, 6 b. l.). Trečiasis asmuo A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigai (santaupos) ieškovui buvo skolinti namo statybai. Atsakovė nedalyvavo namo statybos procese. Televizorių pirko ieškovui (2021-11-16 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 17 min. 10 sek. – 2 val. 6 min. 45 sek.; 2021-12-15 teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 20 sek. – 32 min. 15 sek.). Trečiasis asmuo K. P. pažymėjo, kad lėšos ieškovui buvo skolintas namo statyboms ir 2000,00 Eur sūnus grąžino (2022-01-19 teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 55 sek. – 1 val. 19 min. 30 sek.).

6. Trečiasis asmuo AS Inbank filialas atsiliepime teigė, kad 2019-08-10 paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta šeimos poreikiams tenkinti ir yra solidari šalių prievolė (6 tomas, 35–36, 7 tomas, 31–31 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovo R. P. ieškinį ir atsakovės E. P. priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė R. P. ir E. P. santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui R. P. paliko pavardę – „P.“, atsakovei E. P. paliko pavardę – „P.“. Nustatė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020-09-20. Nustatė nepilnametės dukters G. P. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina E. P.. Nustatė 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovas R. P. bendrauja su dukterimi G. P. neutralioje aplinkoje vieną kartą per savaitę 2 valandas psichologo nurodytu laiku ir vietoje, susitikimą stebint tėvų bendru sutarimu pasirinktam psichologui. Atsakovė E. P. nurodytu laiku privalo nepilnametį vaiką G. P. atvežti į ieškovo R. P. ir vaiko G. P. susitikimo vietą, t. y. psichologo nurodytą vietą (neutralią aplinką). Ieškovas R. P. su dukterimi G. P. pas psichologą bendrauja nedalyvaujant atsakovei (vaiko motinai) E. P., išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip. Psichologui už suteiktas paslaugas apmoka ieškovas R. P.. Ieškovui ir atsakovei nesutarus dėl psichologo, jo kandidatūrą atsakovė pasirenka iš dviejų ieškovo pasiūlytų psichologų. Bendravimas dalyvaujant psichologui nevyksta vaiko ugdymo (mokymosi) laiku. Pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, nustatė tokią R. P. bendravimo su dukterimi G. P. tvarką: ieškovas R. P. su dukra G. P. bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį pasiima dukrą 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną iki 17 val. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą; pasiimdamas dukrą bendravimui R. P. įsipareigoja užtikrinti dukros ir mamos E. P. bendravimą telekomunikacijų priemonėmis; jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku R. P. negali atvykti bendravimui su dukra G. P., jis apie tai informuoja E. P. telefonine trumpąja sms žinute; jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku R. P. bendravimas su dukra G. negalimas (pvz. dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.) E. P. apie tai informuoja R. P. trumpąja sms žinute; R. P. su dukra G. P. bendrauja telekomunikacijų priemonėmis. Priteisė iš ieškovo R. P. išlaikymą G. P. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio priėmimo dienos, t. y. 2021-09-07, iki G. P. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus dukros išlaikymui pervedant iki 15 einamojo mėnesio dienos į E. P. sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Priteisė iš ieškovo R. P. nepilnamečiam vaikui G. P. 2650,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės G. P. atstovei pagal įstatymą – motinai E. P.. Pripažino, kad mokinio baldų komplektas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 100,00 Eur; planšetė – 200,00 Eur vertės, mobilus telefonas „Redmi“ – 300,00 Eur vertės, elektrinis paspirtukas – 300,00 Eur, dviejų durų spinta su paaukštinimu – 150,00 Eur vertės, spausdintuvas „Brother“ – 100,00 Eur vertės, sofa-lova – 100,00 Eur vertės, komoda – 70,00 Eur vertės, yra daiktai, skirti nepilnametės G. P. poreikiams tenkinti, todėl jie nedalytini ir perduodami E. P., su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Pripažino asmeninėmis ieškovo R. P. prievoles kreditoriams R. J. Š.; B. M., A. P. ir K. P. iki visiško šių prievolių įvykdymo. Priteisė iš ieškovo R. P. atsakovei E. P. 1352,80 Eur įmokų dalį. Priteisė R. P. asmeninės nuosavybės teise: žemės sklypą, kurio plotas: 0,1501 ha, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); vertė 15 000,00; nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 45 000,00 Eur; šaldytuvą „Samsung“, vertė 625,00 Eur; lauko baldus, vertė 200,00 Eur; slidžių „Fisher“ vyrišką komplektą, vertė 100,00 Eur; media centrą, vertė 200,00 Eur; automobilio žieminių padangų komplektą (jo 300,00 Eur vertę); statybų namelį (jo 500,00 Eur medžiagų vertę); indaplovę „AEG“, vertė 190,00 Eur; fotoaparatą „Sony“, vertė 475,00 Eur; miegmaišius 2 vnt., vertė 85,00 Eur; sekciją, vertė 200,00 Eur; TV komodą, vertė 70,00 Eur; „Tuperware“ indus, vertė 700,00 Eur; minkštą kampą, vertė 100,00 Eur; palydovinę anteną, vertė 50,00 Eur. Priteisė E. P. asmeninės nuosavybės teise: automobilį „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN): (duomenys neskelbtini), vertė 155,20 Eur; kavos aparatą „Jura“ (jo 300,00 Eur vertę); skalbimo mašiną „Whirlpool“, vertė 215,00 Eur; elipsinį treniruoklį, vertė 140,00 Eur; slidžių „Fisher“ moterišką komplektą, vertė 100,00 Eur; puodų rinkinį „Bergoff“ (6 vnt.), vertė 155,00 Eur; indų servizą (8 asmenims), vertė 75,00 Eur; taurių komplektą, vertė 50,00 Eur; prieškambario komplektą, vertė 100,00 Eur; televizorių „Philips“, vertė 130,00 Eur; filmavimo kamerą „Sony“, vertė 500,00 Eur; mini kombainą, vertė 30,00 Eur; mikrobangų krosnelę „Electrolux“, vertė 30,00 Eur; stacionarų kompiuterį, vertė 100,00 Eur; stalo įrankių komplektą, vertė 30,00 Eur; palapinę, vertė 100,00 Eur; svetainės stalą, vertė 70,00 Eur. Priteisė atsakovei E. P. iš ieškovo R. P. 30 757,40 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui po santuokos nutraukimo atitekusį turtą. Nustatė, kad prievolės AS Inbank filialui pagal 2019-08-10 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarios ieškovo R. P. ir atsakovės E. P. prievolės, tačiau atsakovė E. P. asmeniškai vykdo likusias prievoles šiam kreditoriui. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Priteisė iš ieškovo R. P. atsakovei E. P. 563,08 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo R. P. ir atsakovės E. P. po 300,00 Eur žyminių mokesčių dalis valstybei. Priteisė iš ieškovo R. P. 42,20 Eur, o iš atsakovės E. P. 25,00 Eur proceso išlaidas valstybei. Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.

8. Teismas, byloje nesant pakankamų objektyvių duomenų, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, sprendė, jog abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Pripažino, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Byloje nustatė, kad nepilnametis vaikas (šalių duktė G. P.) šiuo metu gyvena su atsakove ir nėra duomenų, kad atsakovė vaikui sudaro netinkamas sąlygas augti ir vystytis. Byloje nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarautų vaiko interesams ir vaikui išsakius norą toliau gyventi su mama (atsakove), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai 2022-10-28 išvadoje nurodžius, jog vaiko ir mamos santykis yra gerokai artimesnis, nei su tėčiu, teismas sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl nepilnamečio vaiko G. P. gyvenamąją vietą nustatė su motina E. P.. Teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, įvertino, kad Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota vaiko nuomonė, kad vaikas su tėvu bendrauti nenori, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2022-10-28 išvadoje nurodė, kad inicijavo šeimai atvejo vadybos procesą, 2022-02-07 atvejo vadybos posėdyje ieškovas nurodė, kad nemato poreikio bendrauti su vaiku, jeigu vaikas to nenori, per visą laikotarpį nuo atvejo vadybos pradžios (nuo 2021-07-05) ieškovas su socialiniu darbuotoju bendravo epizodiškai, dažnai neatsiliepdavo į skambučius, neperskambindavo, vaiko tėvui buvo rekomenduojama konsultuotis su psichologu, siekiant atkurti ryšį su vaiku, tačiau ieškovas šių rekomendacijų nesilaikė, pagalbos nesikreipė, nes nematė poreikio. Nuo 2022-05-13 ieškovas iš viso atsisakė priimti socialinių darbuotojų pagalbą, nebendrauja. 2022-05-12 šeimos atvejo vadybos posėdyje nedalyvavo. Nesiekė bendravimo su dukra apie metus laiko. Atsižvelgė į tai, kad skyriaus nuomone, tikslinga skirti pereinamąjį laikotarpį, tam kad atkurti ieškovo emocinį ryšį su dukra, pasitelkiant psichologo pagalbą. Teismas nustatė 4 mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, nustatė atsakovės E. P. siūlytą ieškovo bendravimo su dukterimi tvarka.

9. Teismas sprendė, kad minimali 600,00 Eur suma (įvertinus „vaiko pinigų“ sumą) užtikrintų, kad tokio amžiaus vaikas (devynių metų) turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Teismas, priteisdamas vaikui iš ieškovo 300,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą, atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtent atsakovei, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti jo kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgyti, lavinti ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą. Nustatęs, kad ieškovas savo pareigą teikti vaikui būtiną išlaikymą vykdė tik iš dalies, iš ieškovo priteisė 2650,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 11 mėn., skaičiuojant po 300,00 Eur kas mėnesį (CK 3.200 str.) (300,00 Eur x 11 mėn. – 650,00 Eur). Teismas sprendė, kad šalių bendras gyvenimas 2 kambarių bute, esant ypatingai konfliktiškiems santykiams, nuolatiniams nesutarimams, durų spynų keitimams, trukdymams naudotis bute esančiais daiktais, bute lankantis pašaliniams asmenims, be aiškiai išreiktos šalių valios, šalių vaikui nenorint bendrauti su ieškovu ir nutrūkus jų emociniam ryšiui, neužtikrintų geriausių vaiko interesų ir saugios aplinkos. Pažymėjo, kad atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su vaiku jau ilgą laiką gyvena pas savo mama kur vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir mokytis (vaiku nupirkti būtini baldai). Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog nėra galimybės kitu būdu užtikrinti vaiko teisę į būstą kaip tik suvaržant ieškovo nuosavybės teisę nustatant uzufruktą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo ieškovo nekilnojamajam daiktui atmetė.

10. Teismas konstatavo, kad prievolės R. J. Š., B. M., A. P. ir K. P. pripažintinos asmeninėmis ieškovo R. P. prievolėmis iki šių prievolių įvykdymo. Teismas sprendė, kad daiktai, dėl kurių tarp šalių nekilo ginčo, taip pat spausdintuvas „Brother“, 100 Eur vertės, skirti nepilnametės G. P. poreikiams tenkinti, nedalytini ir perduodami E. P.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prieš paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, sprendžia, jog prievolės AS Inbank filialui pagal 2019-08-10 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarios ieškovo ir atsakovės prievolės, tačiau atsakovė asmeniškai vykdo tolesnes prievoles šiam kreditoriui, kadangi asmeniškai naudojasi automobiliu, kuriam įsigyti buvo suteikta paskola. Šalims patvirtinus aplinkybes, kad nuo 2020 m. rugsėjo jie negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, tenkino atsakovės reikalavimą priteisti pusę įmokų atsakovės sumokėtų bendram kreditoriui, t. y. 1352,80 Eur pagal šeimos poreikiams tenkinti paimtos 2019-08-10 paskolos sutartį. Pažymėjo, kad visa pagal minėtą sutartį skolos suma siekia 8870,40 Eur ir kreditorius AS Inbank filialas 2022-07-05 pažymoje nurodė, jog buvo padengta 4325,60 Eur skolos dalis, todėl skolos likutis siekia 4544,80 Eur. Ši suma įvertinta sudarant turto balansą, atimant pasyvą iš automobilio vertės (aktyvo).

11. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 679,92 Eur dydžio skolą už mokėtus komunalinius patarnavimus už butą adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. Pažymėjo, kad atsakovė jau ilgą laiką negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pats ieškovas nurodė, kad atsakovė bute nebegyvena apie 6–7 mėnesius (2022-05-18 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 35 min. 20 sek. – 1 val. 35 min. 40 sek.). Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute bylos nagrinėjimo teisme metu tam tikrą laiką gyveno ieškovo tėvai, nuolat lankėsi kiti asmenys. Šalių santykiai buvo konfliktiški, šalims buvo sudaryta galimybė naudotis tik atskirais kambariais ir atsakovė nurodė, jog bute buvo nuolat paliekama įjungta šviesa ir vanduo. Atsakovė taip pat pateikė duomenis, jog pati apmokėdavo dalį ieškovui priklausančiam butui teiktų komunalinių paslaugų.

12. Nustatė, kad šalims priklauso nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad minėtų nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė siekia 31 500,00 Eur ir pateikė vieno lapo raštą dėl preliminarios nekilnojamojo turto kainos. Vėliau nurodė 32 800,00 Eur nekilnojamųjų daiktų rinkos vertę, vertę grįsdamas analogiško turinio dokumentu. Atsakovės vertinimu, šalių nekilnojamųjų daiktų vertė siekia 60 000,00 Eur ir ji rėmėsi nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodyta, jog vidutinė nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertė siekia 44 300,00 Eur. Taip pat UAB „OBER-HAUS“ 2022-01-26 konsultacija dėl galimo turto kainos, kurioje nurodyta, kad šalių 40 proc. baigtumo gyvenamojo namo vertė siekia 45 000,00 Eur, o žemės sklypo – 15 000,00 Eur. Iš VĮ Registrų centro išrašo teismas nustatė, kad 2013-04-30 masinio vertinimo būdu atlikto vertinimo duomenimis, žemės sklypo vidutinės rinkos vertė siekia 10 977,00 Eur. Teismo vertinimu, ieškovo pateikta neinformatyvi pažyma neatspindi nekilnojamojo turto rinkos vertės, kadangi neaiškūs jos nustatymo kriterijai ir ši pažyma neparodo rinkos vertės nustatymo objektyvumo. Teismas, siekdamas, kad būtų išvengta su nekilnojamojo turto nuosavybės įgyvendinimu ginčų ir būtų užtikrintas racionalus turto panaudojimas ateityje, sprendė, jog šalių nekilnojamasis turtas priteistinas ieškovui, kartu jį įpareigojant kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais (30 000,00 Eur).

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad visi statybos įrankiai buvo ir yra eilę metų naudojami išimtinai ieškovo profesinėje veikloje, nurodė, jog ieškovo statybos darbų įrankiai yra asmeninio naudojimo daiktai ir nedalytini (CPK 3.89 str. 1 d. 3 p.). Teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus duomenis, sprendė, jog automobilio rinkos vertė siekia 4700,00 Eur (5400,00 Eur + 4000,00 Eur/2) ir jis priteistinas atsakovei. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad AS Inbank filialas nurodė, jog skolos likutis siekia 4544,80 Eur ir atsakovė E. P. asmeniškai vykdys tolesnes prievoles šiam kreditoriui, o ieškovas nepageidavo po santuokos nutraukimo prisidėti prie įsiskolinimo mokėjimo, iš 4700,00 Eur automobilio vertės (aktyvo) atėmė 4544,80 Eur skolą kreditoriui (pasyvą) ir nurodė, kad automobilio vertė, įvertinus neišmokėtos paskolos dalį sudaro 155,20 Eur. Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovės reikalavimą padalyti 3000,00 Eur pinigines santaupas, taip pat ieškovo reikalavimą dėl dingusio auksinio žiedo. Teismas padalijo šalių nurodytus kilnojamuosius daiktus. Teismas nustatė tokį bendrą sutuoktinių dalytiną turtą (balansą): 60 000,00 vertės nekilnojamasis turtas, 6 075,20 vertės kilnojamieji daiktai. Taigi, tarp šalių dalytinas 66 075,20 Eur vertės turtas, t. y. lygiomis dalimis po 33 037,60 Eur. Atsakovei priteistino kilnojamojo turto vertė sudarė 2280,20 Eur, todėl iš ieškovo atsakovei priteisė 30 757,40 Eur (33037,60 Eur – 2280,20 Eur) kompensaciją už jam atitekusį santuokoje įgytą turtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas R. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį, kuria priteista atsakovei E. P. iš ieškovo R. P. 30 757,40 Eur piniginė kompensaciją už ieškovui po santuokos nutraukimo atitekusį turtą ir priteistiną sumą sumažinti iki 21 791,9 Eur; pakeisti sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo R. P. išlaikymas G. P. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio priėmimo dienos, t. y. 2021-09-07, iki G. P. pilnametystės ir priteistiną sumą sumažinti iki 260 Eur; pakeisti sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo R. P. nepilnamečiam vaikui G. P. 2650,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas ir priteistiną sumą sumažinti iki 2210 Eur; priteisti iš atsakovės E. P. visas ieškovo apelianto R. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir perskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Nesutinka su teismo nustatyta 60 000 Eur nekilnojamojo turto verte. Ekspertizė nekilnojamo turto vertei nustatyti nebuvo atlikta. Abi šalys pateikė iš esmės analogiško pobūdžio dokumentus – įmonių, užsiimančių nekilnojamojo turto pardavimu, konsultacijas dėl turto kainos. Tačiau teismas šalių pateiktus duomenis vertino selektyviai – ieškovo pateiktus duomenis laikė neinformatyviais ir jais nesivadovavo, o atsakovės pateiktus duomenis laikė patikimais ir remiantis jais nekilnojamojo turto vertę nustatė atsakovės prašomą 60 000 Eur sumą.

14.2. Teismas nekilnojamojo turto vertę nustatė remdamasis subjektyviais duomenimis – atsakovės pateikta 2022 m. sausio 26 d. nekilnojamojo turto agentūros ,,OBER HAUS“ konsultacija dėl galimos turto kainos. Pateikta konsultacija yra tik konsultacinio pobūdžio ir neatitinka turto vertinimo ataskaitos formos, joje nėra lyginami analogiški sandoriai rinkoje. Ataskaitoje kaip priedai pridėta kadastrinių matavimų byla ir registrų centro išrašas, bet šiuose dokumentuose nurodomomis turto vertėmis pati ,,OBER HAUS“ konsultacijoje nesiremia. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ir akcentuojama, kad reali nekilnojamojo turto vertė turėjo būti nustatyta remiantis objektyviais duomenimis – kadastrinių matavimų byla ir registrų cento išrašu. Be to, konsultacija buvo padaryta atsakovės prašymu, todėl akivaizdu, kad konsultacijoje ir buvo nurodyta ta subjektyvi nekilnojamojo turto kaina, kurią atsakovė įvardijo savo dar 2021 m. rugsėjo 6 d. pateiktame priešieškinyje.

14.3. R. P. pateiktos internetinės nekilnojamojo turto vertinimo svetainės UNTU ataskaitos, kur nekilnojamojo turto kaina pirmą kartą įvertinta 31 500 Eur (pateikta 2022-02-28 ieškovo atstovės V. B.), vėliau 2022 m. gegužės 17 d. pakilo iki 32 800 Eur (pateikta 2022-05-17 ieškovo atstovės V. B.) įrodomąja prasme turi būti vertinamos taip pat kaip ir atsakovės pateikta ,,OBER HAUS“ konsultacija (pateikta 2022-04-08 atsakovės atstovės D. O. kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį). Nei vienai jų neturi būti suteikta išskirtinė įrodomoji reikšmė.

14.4. Byloje nesant turto ekspertizės nekilnojamo turto vertei nustatyti, o šalims pateikiat skirtingus duomenis dėl turto verčių, teismas, nustatydamas nekilnojamojo turto vertę, turėjo vadovautis objektyviais duomenimis – kadastrinių matavimų byla ir registrų centro išrašu. 2022 m. sausio 18 d. kadastrinių matavimų byloje nustatyta nebaigto statyti namo vertė – 31 100 Eur (pateikta 2022-04-08 atsakovės atstovės D. O. kaip OBER HAUS“ konsultacijos sudedamoji dalis). Registrų centro išraše nustatyta žemės sklypo vertė – 10 977 Eur (pateikta 2022-05-17 ieškovo atstovės V. B.). Viso nekilnojamojo turto vertė – 42 077 Eur. Žemės sklypas yra ne mieste, o rajone, namas nebaigtas statyti, jame nėra net stogo, langų, durų. Tokiam nekilnojamajam turtui rasti pirkėją itin sudėtinga, kadangi namas tik 40 proc. baigtumo. Akivaizdu, kad toks turtas nėra likvidus ir jo kaina negali siekti pirmosios instancijos teismo nustatytų 60 000 Eur. Teismas netinkamai nustatė nekilnojamojo turto vertę, objektyvi ir reali nekilnojamojo turto vertė – 42 077 Eur. R. P. asmeninės nuosavybės teise priteisus šį nekilnojamąjį turtą, atsakovei mokėtinos kompensacijos dalis sudaro 21 038,5 (42 077:2). Teismas atsakovei iš ieškovo taip pat priteisė 757,40 Eur kompensaciją už ieškovui atitekusią didesnę dalį kilnojamojo turto. Todėl viso iš ieškovo atsakovei turi būti priteista 21 791,9 Eur kompensacijos (21 038,5 + 757,40).

14.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, šiuo metu ,,vaiko pinigai“ sudaro 80,5 Eur. Todėl viso vaiko išlaikymui tenkanti suma sudaro 680,5 Eur. Taigi, teismo nustatyta vaiko išlaikymui tenkanti suma iš esmės būtent tokia, kokios ir prašė atsakovė (atsakovės vertinimui dukteriai išlaikyti kas mėnesį reikia apie 700,00 Eur). Tačiau pats teismas nurodė, kad atsakovė tik iš dalies įrodymais pagrindė vaiko poreikių detalizaciją. Taigi, šiuo atveju susiklosto situacija, jog pats teismas konstatuoja, kad atsakovė tik iš dalies pagrindė vaiko poreikių detalizaciją, tačiau vis tiek priteisia iš esmės tokią sumą, kokios ir reikalauja atsakovė. Sutinka su teismo pozicija, jog vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga 600 Eur suma, tačiau ji turi būti mažinama iš jos atimant ,,vaiko pinigus“, kurie šiuo metu sudaro 80,5 Eur. Todėl abiem tėvams tenkanti išlaikymo suma – 519,5 Eur. Mano, jog abiejų tėvų turtinė padėtis yra iš esmės vienoda, todėl išlaikymą nepilnamečiam vaikui tėvai turi skirti lygiomis dalimis po 260 Eur (suapvalinus).

14.6. Patenkinus apeliacinį skundą ir sumažinus dukters išlaikymui priteistą sumą nuo 300 Eur iki 260 Eur, įsiskolinimo dydis sudarytų 2210 Eur. Todėl prašome priteistą 2650 Eur išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 2210 Eur.

Atsiliepimas

15. Suinteresuotas asmuo „AS Inbank filialas“ pateiktu atsiliepimu nurodė, kad prieštaravimų neturi, nes apeliaciniame skunde nėra nuostatų dėl 2019-08-10 paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Atsakovė E. P. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir iš jo atsakovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas, dalyje dėl šalių santuokoje įgyto nekilnojamo turto vertės nustatymo, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės išaiškinimus, todėl apelianto (ieškovo) R. P. apeliaciniame skunde skundžiamoje dalyse dėl priteistos iš jo mokėtinos atsakovei E. P. piniginės kompensacijos už ieškovui po santuokos nutraukimo atitekusį turtą yra teisėtas ir pagrįstas.

16.2. Apelianto pateikta internetinės svetainės nuoroda negali būti laikoma tinkamu, juo labiau patikimu įrodymu byloje, kadangi iš pateikto atvaizdo nėra aišku, koks turtas, kokiais kriterijais ir metodais remiantis preliminariai buvo įvertintas, www.untu.lt pateikti duomenys nėra oficialus dokumentas, tai tik automatinė būsto vertinimo paslauga, neapžiūrint konkretaus turto, nevertinant jo savybių ir ypatumų.

16.3. Turto vertinimas, atliktas asmenų ar bendrovių, turinčių turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus, bei atliktas individualiai, jį apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimą ir esamą būklę, yra tikslesnis, nei turto vertinimo duomenys, įrašyti VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre, atlikti masinio vertinimo būdu ar nurodyta vienos iš šalių esant ginčui, numanoma (pageidaujama) vertė, subjektyviai vertinant pagal internetiniuose portaluose toje pačioje vietoje parduodamo turto kainas.

16.4. Byloje nėra apelianto poziciją pagrindžiančių duomenų dėl netinkamos nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Apeliantas, nepateikė duomenų, kad turto vertė yra kitokia, neteikė savo vertinimo, ekspertizės skirti neprašė.

16.5. Teismas teisingai nustatė reikalingą ir būtiną išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. P. dydį bei realias abiejų tėvų galimybes teikti vaikui reikalingą išlaikymą, teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą, nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, išlaikymo priteisimo momentą, išlaikymo įsiskolinimo, jei išlaikymas vaikui nebuvo teikiamas, priteisimą, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų kriterijų visumą dėl vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, teisės išaiškinimus vaikų išlaikymo klausimu ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog minimali 600,00 Eur suma (įvertinus „vaiko pinigų“ sumą) užtikrintų, kad tokio amžiaus vaikas, kokia yra G. P., turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus, ir kad minimaliausių ir būtiniausių G. P. poreikių tenkinimui per mėnesį ieškovas (apeliantas) R. P. turi skirti 300 Eur sumą. Taigi, apeliantas R. P. yra neteisus, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš jo išlaikymą dukrai neįvertino „vaiko pinigų“.

16.6. Apelianto ir atsakovės turtinė padėtis nėra vienoda: apeliantas gauna didesnes darbines pajamas nei atsakovė, apeliantas turi asmeninio turto - butą, apeliantas turi realias galimybes gauti dar didesnes pajamas, tuo tarpu atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose 1.25 etatu ir gauna vidutiniškai 700 Eur atlyginimą, atskaičius mokesčius, dirbti dar didesniu krūviu atsakovė neturi galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl nekilnojamojo turto vertės

18. Ieškovas R. P. nesutinka su teismo nustatyta 60 000 Eur nekilnojamojo turto verte. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir atsakovas nurodė skirtingas nekilnojamojo turto vertes. Pažymi, kad abi šalys bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis, kurie jų manymu pagrindžia nekilnojamo turto vertę. Ieškovo vertinimu, abi šalys pateikė iš esmės analogiško pobūdžio dokumentus – įmonių, užsiimančių nekilnojamojo turto pardavimu, konsultacijas dėl turto kainos. Nurodo, kad teismas šalių pateiktus duomenis vertino selektyviai – ieškovo pateiktus duomenis laikė neinformatyviais ir jais nesivadovavo, o atsakovės pateiktus duomenis laikė patikimais ir remiantis jais nekilnojamojo turto vertę nustatė atsakovės prašomą 60 000 Eur sumą.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenimis šalims priklauso nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad minėtų nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė siekia 31 500,00 Eur ir pateikė vieno lapo raštą dėl preliminarios nekilnojamojo turto kainos (6 tomas. 3 b. l.). Vėliau nurodė 32 800,00 Eur nekilnojamųjų daiktų rinkos vertę, vertę grįsdamas analogiško turinio dokumentu (6 tomas, 96 b. l.). Atsakovės vertinimu, šalių nekilnojamųjų daiktų vertė siekia 60 000,00 Eur ir ji rėmėsi nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodyta, jog vidutinė nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertė siekia 44 300,00 Eur (2 tomas, 47 b. l.). Taip pat atsakovė rėmėsi UAB „OBER-HAUS“ 2022 m. sausio 26 d. konsultacija dėl galimos turto kainos, kurioje nurodyta, kad šalių 40 proc. baigtumo gyvenamojo namo vertė siekia 45 000,00 Eur, o žemės sklypo – 15 000,00 Eur (6 tomas, 49–72 b. l.). Remiantis VĮ Registrų centro išrašu, 2013 m. balandžio 30 d. masinio vertinimo būdu atlikto vertinimo duomenimis, žemės sklypo vidutinės rinkos vertė siekia 10 977,00 Eur (1 tomas, 27 b. l.).

20. Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

21. Kasacinio teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam 43,03 procentus viso nekilnojamojo turto, o atsakovei 56,97 procentus viso nekilnojamojo turto. Atsakovė su turto padalijimu natūra nesutiko. Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad pats ieškovas patvirtino aplinkybes, kad gyvenamasis namas statomas vienai šeimai ir jo pritaikymas gyventi buvusiems sutuoktiniams atskirai, pareikalautų naujų projektinių sprendimų ir techninių pokyčių. Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo baigtumas siekia tik apie 40 proc., name įrengti pamatai ir sumūrytos sienos, o tolesni statybos darbai reikalaujantys didelių investicijų šiuo metu nevyksta. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė neturi lėšų tęsti pradėtus statybos darbus ir nepageidauja name gyventi su ieškovu bei bendrai naudotis patalpomis, kad šalių santykiai yra konfliktiški, kad ieškovas dokumentais nepagrindė objektyvios galimybės šalims paskirstyti konkrečias gyvenamojo namo dalis, išvengiant galimybės bendrai naudotis priskirtomis ir kitomis namo patalpomis, ieškovui nepateikus duomenų, kad įstatymo nustatyta tvarka atliko specialų techninio projekto keitimą, sprendė, jog šalių nekilnojamasis turtas priteistinas ieškovui, kartu jį įpareigojant kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais (30 000,00 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nekilnojamojo turto padalijimo būdo apeliaciniu skundu neginčija, jis ginčija atsakovei iš jo priteistos kompensacijos dydį, nesutikdamas su teismo nustatyta turto verte.

23. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios proceso šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pripažįstama, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Nors nurodyti išaiškinimai suformuluoti bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos piniginės kompensacijos dydis, yra tapatūs, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju kompensuojama už bendraturčiui priklausančią turto dalį. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 35 punktas).

25. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Nesant pagrindo teismui būti aktyviam ir taikyti dispozityvumo ir rungimosi principų išimtį, teismas neprivalo abejoti turto verte bei pagrindu įtraukti jį į dalijamo turto balansą ir savo iniciatyva rinkti bei tirti įrodymus, pagrindžiančius šio turto vertę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015). Kai turto rinkos vertė nustatyta individualaus vertinimo būdu, teismas turi imtis papildomų įrodinėjimo veiksmų tuo atveju, jeigu bylos medžiagos duomenys teikia pagrindą pagrįstai abejoti turto vertinimo išvados teisingumu arba daryti pagrįstą prielaidą, kad turto vertė galėjo reikšmingai pasikeisti per laiką, praėjusį nuo pradinio vertinimo. Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).

26. Byloje šalys neprašė skirti nekilnojamojo turto vertę nustatančios ekspertizės. Ieškovas R. P. teismui pateikė internetinės svetainės www.untu.lt atvaizdą, iš kurio matyti, jog preliminari nekilnojamojo turto (nėra nurodytų tikslių turto duomenų, adreso) kaina yra 31 500,00 Eur, vėliau - 32 800,00 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovo pateikta internetinės svetainės nuoroda negali būti laikoma tinkama turto vertei nustatyti, kadangi iš pateikto atvaizdo nėra aišku, koks konkrečiai turtas, kokiais kriterijais ir metodais remiantis preliminariai buvo įvertintas, www.untu.lt pateikti duomenys nėra oficialus dokumentas, tai tik automatinė būsto vertinimo paslauga, neapžiūrint konkretaus turto, nevertinant jo individualių savybių ir ypatumų.

27. Atsakovė E. P. nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti pateikė UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės įvertinimą, konsultaciją dėl galimos turto kainos, kurioje nurodyta, kad šalių turto vertė yra 60 000 Eur, t. y. žemės sklypo, kurio plotas: 0,1501 ha, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 15 000 Eur, nebaigto statyti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 45 000 Eur.

28. Byloje yra pateiktos dvi kadastrinių matavimų bylos – 2021 m liepos 27 d. ir 2022 m. sausio 18 d. Remiantis atsakovės pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla 2021 m. liepos 22 d. nebaigto statyti namo vertė – 44 300 Eur. Pirminėje kadastrinių matavimų byloje buvo netinkamai apskaičiuotas namo tūris, todėl kadastriniai matavimai buvo atlikti pakartotinai ir 2022 m. sausio 18 d. sudaryta tiksli kadastrinių matavimų byla (pateikta 2022-04-08 atsakovės atstovės D. O. kaip OBER HAUS konsultacijos sudedamoji dalis). 2022 m. sausio 18 d. kadastrinių matavimų byloje nustatyta nebaigto statyti namo vertė – 31 100 Eur (pateikta 2022-04-08 atsakovės atstovės D. O. kaip OBER HAUS konsultacijos sudedamoji dalis). Registrų centro išraše nustatyta žemės sklypo vertė – 10 977 Eur, ji nustatyta 2013 m. balandžio 30 d. masinio vertinimo būdu (pateikta 2022-05-17 ieškovo atstovės V. B.). Viso nekilnojamojo turto vertė – 42 077 Eur. Apelianto teigimu, būtent pagal šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti šalių nekilnojamojo turto kainą. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka, ir pažymi, kad minėti duomenys (kadastrinių matavimų byla, registrų centro išrašas) yra vertinami kartu su šalių pateiktais duomenimis turto vertei nustatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad išraše iš Nekilnojamojo turto registro turto vidutinė rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių nekilnojamojo turto vertę nustatė pagal UAB „OBER-HAUS“ 2022-01-26 konsultacijoje dėl galimo turto kainos nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę (45 000,00 Eur vidutinė nebaigto statyti gyvenamojo namo vertė ir 15 000,00 Eur žemės sklypo rinkos vertė). Ieškovo pateikta neinformatyvi pažyma, žemės sklypo vertė nuo nurodytų 2013 metų akivaizdžiai keitėsi (didėjo), nustatyta nekilnojamojo turto vertė neatspindi realios turto rinkos vertės, kadangi neaiškūs jos nustatymo kriterijai ir ši pažyma neparodo rinkos vertės nustatymo objektyvumo. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad turto vertinimas, atliktas asmenų ar bendrovių, turinčių turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus, atliktas individualiai, jį apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimą ir esamą būklę, yra tikslesnis, nei turto vertinimo duomenys, įrašyti VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre, atlikti masinio vertinimo būdu. Nurodoma vertė pagal internetiniuose portaluose toje pačioje vietoje parduodamo turto kainas yra preliminari ir neatitinka realios turto rinkos kainos. Pažymėtina, kad nors UAB „OBER-HAUS“ 2022-01-26 konsultacija dėl galimo turto kainos neatitinka turto vertinimo ataskaitos formos, joje nėra lyginami analogiški sandoriai rinkoje, šalims neprašius ekspertizės turto vertei nustatyti, teismas turto vertę nustato pagal jam pateiktus duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas kartu su apeliaciniu skundu neprašo nei turto vertės nustatymui ekspertizės skyrimo, nei savo iniciatyva nepateikia šalių nekilnojamojo turto įvertinimo, galinčio paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytos turto vertės pagrįstumą. Vien apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis buvo suinteresuotas turtą dalinti natūra, todėl neinicijavo ekspertizės atlikimo, nors atsakovė prašė nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui, o jai kompensaciją, nereiškia, kad apeliantas neturi pareigos įrodinėti ginčijamo turto vertės. Pažymėtina, kad apeliacinėje instancijoje ieškovas nebekelia reikalavimo dėl nekilnojamojo turto atidalijimo natūra, todėl nesutikdamas su teismo nustatyta turto verte turi pateikti įrodymus, kad teismo nustatyta turto vertė nėra teisinga. Naujų duomenų turto vertei nustatyti apeliantas nepateikė, tuo tarpu teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jam pateiktus turto vertei nustatytus duomenis ir pagrįstai turto vertę nustatė pagal UAB „OBER-HAUS“ 2022-01-26 konsultaciją dėl galimo turto kainos.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles nagrinėjamoje byloje, nėra. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus.

Dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio

31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

32. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

33. Be jau aptartos kasacinio teismo praktikos, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

34. Atsakovė E. P. byloje prašė priteisti iš R. P. kasmėnesinį 315,00 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai G. P. ir nurodė, kad dukteriai išlaikyti kas mėnesį reikia apie 700,00 Eur (priešieškinis, 2022-09-06 teismo posėdžio garso įrašas: 59 min. 55 sek. – 1 val. 1 min. 10 sek.).

35. Byloje nustatyta, kad vaikui G. P. yra devyneri metai, vaikas yra normalios sveikatos būklės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino atsakovės vaiko poreikiams nurodytas sumas, teisingai nustatė, kad atsakovė tik iš dalies įrodymais pagrindė vaiko poreikių detalizaciją (3 tomas, 184 b. l.), ji pridėtais kvitais tik iš dalies įrodė, kad kas mėnesį vitaminams ir vaistams išleidžia po 50,00 Eur, jog yra objektyvus poreikis kas mėnesį vaiko rūbams ir avalinei skirti po 150,00 Eur, o lavinimo priemonėms apie 40,00 Eur, nepagrindė kitų 25,00 Eur nenumatytų išlaidų ir 50,00 Eur kasmėnesinių vaiko laisvalaikio išlaidų. Taigi, teismas vertino atsakovės nurodytas išlaikymui skiriamas sumas ir dėl jų pagrįstumo pasisakė.

36. Byloje teismas įvertino vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatyta, kad ieškovas R. P. nuo 2020 m. liepos 7 d. yra įregistravęs individualią veiklą (statybos ir apdailos darbai), intensyviai dirba; pajamų mokesčio deklaracijų duomenimis, 2019 m. ieškovas deklaravo 12 045,39 Eur pajamų sumą, o 2020 m. – 9793,00 Eur pajamų sumą (4 tomas, 69–74 b. l.); ieškovo vardu registruota transporto priemonė (1 tomas, 164 b. l.); ieškovui nuosavybės teise (pagal 2004-02-20 dovanojimo sutartį) priklauso 2 kambarių butas, esantis Šiauliuose (1 tomas, 29 b. l.). Nustatyta, kad atsakovės E. P. mėnesinis atlyginimas siekia apie 700,00 Eur (2022-09-06 teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 9 min. 55 sek. – 2 val. 10 min. 10 sek.) (1 tomas, 152–162 b. l.); atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė (1 tomas, 163 b. l.). Šalys santuokos metu (2013-05-06) įsigijo žemės sklypą. Iš aptartų duomenų matyti, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Į tai atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad minimali 600,00 Eur suma (įvertinus „vaiko pinigų“ sumą) užtikrintų, kad tokio amžiaus vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Pažymėtina, kad vaiko pinigų suma patenka į 600 Eur sumą, o byloje nustačius, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, iš jo priteistas didesnis, t. y. 300 Eur išlaikymas nei iš atsakovės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad būtent atsakovei, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti jo kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgyti, lavinti ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas teismo posėdžio metu sutiko, jog dukters poreikiams patenkinti kas mėnesį tėvams reikia skirti po 300,00 Eur (2022-05-18 teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 5 sek. – 46 min. 20 sek.; 49 min. 35 sek. – 49 min. 45 sek.). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo priteisto iš apelianto išlaikymo jo vaikui dydžio pagrįstumo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

37. Kasacinis teismas, nagrinėdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo klausimą savo plenarinėje sesijoje pažymėjo, jog kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, sprendimas priimamas nustačius ne tik teisės į išlaikymą atsiradimo momentą, bet ir išanalizavus šias faktines aplinkybes: 1) vaiko poreikius, 2) abiejų tėvų turtinę padėtį, 3) būtino išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, 4) išlaikymo dydį, kurį kiekvienas iš tėvų teikė ginčijamu laikotarpiu bei 5) momentą, nuo kurio vaiko tėvas (motina) nebeteikė vaikui išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, Nr. Nr. 3K-3-189/2009).

38. Apeliantas nurodo, kad patenkinus apeliacinį skundą ir sumažinus dukters išlaikymui priteistą sumą nuo 300 Eur iki 260 Eur, įsiskolinimo dydis sudarytų 2210 Eur, todėl prašo priteistą 2650 Eur išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 2210 Eur. Pažymėtina, kad atmetus apelianto reikalavimą dėl teismo priteisto išlaikymo dydžio, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Byloje atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 2815,00 Eur laikotarpio nuo 2020-09-20 (nuo ieškovo gyvenimo skyrium pradžios) iki 2021-09-03 (priešieškinio pateikimo dienos) išlaikymo įsiskolinimą. Teismas nustatė, kad minėtu laikotarpiu ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą 650,00 Eur, nurodęs paskirtį „vaiko išlaikymui“ (1 tomas, 23 b. l.), todėl šia suma teismas mažino išlaikymo įsiskolinimą. Nustačius, kad ieškovas per minėtą laikotarpį buvo finansiškai pajėgus teikti 300,00 Eur išlaikymą savo vaikui, tačiau to nedarė dėl subjektyvių aplinkybių, kad ieškovas savo pareigą teikti vaikui būtiną išlaikymą vykdė tik iš dalies, iš ieškovo teismas pagrįstai priteisė 2650,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 11 mėn., skaičiuojant po 300,00 Eur kas mėnesį (CK 3.200 str.) (300,00 Eur x 11 mėn. – 650,00 Eur). Apelianto reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimo atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, jo naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų apmokėjimą pagrindžiančius duomenis, šios išlaidos atitinka bylos pobūdį ir sudėtingumą, todėl jos priteistinos atsakovės E. P. naudai iš ieškovo R. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėJurga Kramanauskaitė - ButkuvienėEgidijus Mockevičius