Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7143-1042/2021, kuria išspręstas atsakovės E. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui R. P., tretiesiems asmenims A. P., K. P., išvadą teikiančiai institucijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei E. P., tretiesiems asmenims R. J. Š., B. M., A. P., K. P., išvadą teikiančiai institucijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl santuokos nutraukimo, turto ir prievolių padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo gautas atsakovės E. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. atsakovė prašo: nustatyti atsakovei E. P. laikiną uzufrukto teisę į ieškovui R. P., asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; areštuoti ieškovui R. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei uždrausti ieškovui R. P., išnuomoti, suteikti panaudai šeimos turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims (tame tarpe ir ieškovo tėvams A. P. ir K. P.), uždrausti ieškovui be atsakovės sutikimo leisti bute gyventi tretiesiems asmenims (tame tarpe ir ieškovo tėvams A. P. ir K. P.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 16 d. nutartimi atsakovės E. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

3. Teismas nustatė, kad atsakovė E. P. prašo nustatyti jai laikiną uzufrukto teisę į ieškovui R. P., asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė uzufrukto teisę į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą prašo nustatyti sau, o ne šalių nepilnamečiam vaikui. Kadangi realios grėsmės vaiko teisei į būstą, teismo vertinimu, nėra, tarp šalių (ieškovo ir atsakovės) tik konfliktiški santykiai, be to, atsakovė nepateikė teismui duomenų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, kad ieškovas ketina minimą butą parduoti, išnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti teises į jį, kaip ir duomenų apie tai, kad atsakovė negalėtų patekti į gyvenamąjį būstą ir atsakovė teismui nėra pateikusi atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio, kuriame būtų reiškiami turtiniai reikalavimai dėl aukščiau minimo turto, teismas sprendė, jog atsakovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė E. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti atsakovei E. P. ir nepilnamečiui vaikui G. P. laikiną uzufrukto teisę į ieškovui R. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) areštuoti ieškovui R. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį minėtą butą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) uždrausti ieškovui R. P. išnuomoti, suteikti panaudai šeimos turtą – minėtą butą tretiesiems asmenims (tame tarpe ir ieškovo tėvams A. P. ir K. P.) bei uždrausti ieškovui be atsakovės sutikimo leisti bute gyventi tretiesiems asmenims (tame tarpe ir ieškovo tėvams A. P. ir K. P.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas visiškai nevertino nurodytų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad butas yra šeimos turtas, ir kad ieškovas R. P. jau dabar suvaržė atsakovės ir nepilnamečio vaiko teises į šeimos turtą, nes bute, kuriame atsakovė gyvena nuo 2006 metų balandžio mėnesio, o dukra G. P. gyvena nuo gimimo, t. y. nuo (data neskelbtina), ir kuriame pats ieškovas negyvena nuo 2020 metų rugsėjo 20 d., ieškovas be atsakovės sutikimo apgyvendino trečiuosius asmenis (savo tėvus), kurie visą laiką gyveno savo nuosavybėje.

5.2. Teismas nevertino aplinkybių, jog nepilnamečiui vaikui G. P. yra daroma psichologinė žala, jog vaikas šiuo metu patiria stresą, saugumo nebuvimą, kad nepilnamečio vaiko ir atsakovės interesai yra pažeidinėjami, nes šeimos turte apsigyvenę tretieji asmenys elgiasi netinkamai – prie vaiko yra keliamos konfliktinės situacijos, nepilnamečiui vaikui nebėra sąlygų normaliai gyventi įprastinėje gyvenamojoje aplinkoje, ilsėtis, mokytis, leisti laisvalaikį. Dėl ieškovo tėvų elgesio, atsakovė buvo priversta keletą kartų kviesti policiją, vaikas yra stresinėje būklėje, dėl dukros fizinės ir emocinės sveikatos buvo kreiptasi į gydymo įstaigą ir į psichologą.

5.3. Teismas šeimos bylose yra aktyvus ir tai reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių gynimo būdą ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, įvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Jei atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovei, laikiną uzufrukto teisę į ieškovui R. P., asmeninės nuosavybės teise priklausantį minimą butą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos –

teismo nuomone, neteisingai suformuotas, tai teismas turėjo teisę peržengti pareikšto reikalavimo ribas, šį reikalavimą koreguoti, o ne jį atmesti.

6. Atsiliepimu į atsakovės E. P. atskirąjį skundą, ieškovas R. P. prašo jį atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovė su dukra šiai dienai gyvena ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ji nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieškovas kokiomis nors priemonėmis ar veiksmais jai ir jų nepilnametei dukrai draustų gyventi šiame bute. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimo pagrįstumą kaip vienos iš privalomų sąlygų, kurias įstatymas nustato laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

6.2. Atsakovė taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad dukrai būtų buvusi padaryta psichologinė žala, atsakovė pateikė tik pastarojo mėnesio (2021 m. birželio 21 d. ir 23 d.) medicinos pažymas su labai „skurdžia“ informacija apie pačios atsakovės ir dukters sveikatos būklę. Šios pažymos nėra informatyvios ir iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad atsakovė šią situaciją apie neva daromą žalą jai ir dukrai sukūrė dirbtinai, gavusi nepalankią skundžiamąją teismo nutartį.

6.3. Atsakovė taipogi nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių būtinybę taikyti areštą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nepateikė priešieškinio, kuriame būtų suformuluotas koks nors turtinis reikalavimas, kurio užtikrinimui reikėtų taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę. Šiuo metu bute teisėtu pagrindu gyvena ieškovo tėvai A. ir K. P., kurie į butą persikraustė 2021 m. pavasarį pablogėjus sveikatai, kad esant reikalui galėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus, pas kuriuos lankosi (mieste). Jiems yra sudėtinga vykti pas medikus iš (rajono), (kaimo), kur jie gyveno sodo namelyje, todėl atsakovė neturi jokio teisėto ir pagrįsto reikalavimo prašyti uždrausti deklaruotiems ieškovo tėvams gyventi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsakovė E. P. nurodo, jog teismas visiškai nevertino nurodytų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad šalių šeimos turte, bute, ieškovas be atsakovės sutikimo apgyvendino trečiuosius asmenis (savo tėvus) ir taip suvaržė jos ir nepilnametės dukros teises į šeimos turtą. Atsakovės nuomone, trečiųjų asmenų apgyvendinimas šeimos turte daro psichologinę žalą nepilnamečiui vaikui, kelia jam stresą ir saugumo nebuvimo jausmą, vaikui nėra sąlygų normaliai gyventi įprastinėje gyvenamojoje aplinkoje, ilsėtis, mokytis, leisti laisvalaikį, nes tretieji asmenys kelia konfliktines situacijas. Be to, pasak atsakovės, teismas nebuvo aktyvus (CPK 376 straipsnis), neperžengė pareikštų reikalavimų ribų, netaikė alternatyvaus asmens teisių gynimo būdo ir specialiųjų laikinųjų apsaugos priemonių, įvardytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, ką galėjo padaryti, ir atsakovės prašymą, tiesiog atmetė. Su šiais atsakovės argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Todėl Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 str. 1 d.), taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (CK 3.65 str. 2 d. 3 p.) ir/arba, areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui (CK 3.65 str. 2 d. 6 p.).

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti su atsakove sudarytą santuoką dėl abiejų šalių kaltės bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Atsakovė byloje pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – nustatyti atsakovei E. P. laikiną uzufrukto teisę į ieškovui R. P., asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; areštuoti ieškovui R. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei uždrausti ieškovui R. P., išnuomoti, suteikti panaudai šeimos turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims (tame tarpe ir ieškovo tėvams A. P. ir K. P.), uždrausti ieškovui be atsakovės sutikimo leisti bute gyventi tretiesiems asmenims (tame tarpe ir ieškovo tėvams A. P. ir K. P.). Vėliau, atsakovė pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Prašymą atsakovė motyvuoja tuo, kad butas yra šeimos turtas, suremontuotas už šeimos lėšas, jame gyvena atsakovė ir šalių nepilnametė duktė, tačiau ieškovas be atsakovės ieškovas be atsakovės sutikimo apgyvendino trečiuosius asmenis (savo tėvus) ir taip suvaržė jos ir nepilnametės dukros teises į šeimos turtą. Atsakovės nuomone, trečiųjų asmenų buvimas šeimos bute daro psichologinę žalą nepilnamečiui vaikui, kelia jam stresą ir saugumo nebuvimo jausmą, vaikui nebėra sąlygų normaliai gyventi įprastinėje gyvenamojoje aplinkoje, ilsėtis, mokytis, leisti laisvalaikį, nes tretieji asmenys kelia konfliktines situacijas.

12. Minėta, kad civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šio straipsnio 2 dalyje išdėstytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Dvi iš prašomų pritaikyti priemonių – nustatyti atsakovei E. P. laikiną uzufrukto teisę į ieškovui R. P., asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei uždrausti ieškovui R. P., išnuomoti, suteikti panaudai šeimos turtą – butą tretiesiems asmenims (tame tarpe ir ieškovo tėvams A. P. ir K. P.), uždrausti ieškovui be atsakovės sutikimo leisti bute gyventi tretiesiems asmenims (tame tarpe ir ieškovo tėvams A. P. ir K. P.) iš esmės atitinka CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktą – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei byloje esančius kitus duomenis, nepagrįstais pripažįsta atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nevertino nurodytų faktinių aplinkybių, jog nepilnamečiui vaikui yra daroma psichologinė žala ar sudarytos sąlygos tiek atsakovei, tiek nepilnamečiui vaikui toliau gyventi nesaugioje aplinkoje. Aplinkybę, kad šalių santykiai yra konfliktiški patvirtina procesiniuose dokumentuose abi šalys, tačiau vienintelis šeimoje nepilnametis vaikas gyvena su atsakove, ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame pats ieškovas negyvena, vaikui užtikrintos teisės į saugią aplinką, sudarančią galimybes visapusiškai vystytis, šalių konfliktų nepilnametis vaikas nemato, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesai nėra pažeidžiami. Juo labiau, kad atsakovė teismo prašė nustatyti jai laikiną uzufrukto teisę į butą, o ne nepilnamečiui vaikui.

14. Tai, kad šeimos bute šiuo metu gyvena ieškovo tėvai, nepilnametės G. P. seneliai A. P. ir K. P., kurie pasak atsakovės gąsdina vaiką, kad jis bus atimtas iš mamos, kelia triukšmą, prie vaiko kalba apie tėvų skyrybas, apie tai, kad atsakovė su dukra neturi teisės gyventi bute, keletą kartų dėl konfliktų buvo kviesta policija, vaikas yra stresinėje būklėje, sutrikdyta vaiko dienotvarkė (ieškovo tėvai per naktį po keletą kartų eina į tualetą, tranko durimis, garsiai kalba), dukra atsisako valgyti, verkia, nesant tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ir atitinkamų institucijų užfiksuotų duomenų, jog nepilnamečiui vaikui kyla grėsmė ar jis randasi nesaugioje, smurtinėje aplinkoje, apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo daryti išvados, jog yra būtina taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

15. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacine tvarka vertinama nutartis šių tikslų įgyvendinimą užtikrina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens, šiuo atveju ieškovo teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nenusižengė, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas, atsižvelgiant į teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 24 punktą).

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui R. P. asmeninės nuosavybės teise nuo 2004-03-03 priklauso nekilnojamasis turtas: 47,57 kv. m. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šalys susituokė (data neskelbtina) ir kartu apsigyveno apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste, o tai reiškia, kad pagal CK 3.84 straipsnio nuostatas šis turtas įgijo šeimos turto teisinį statusą. Atsakovė savo gyvenamąją vietą deklaravo taip pat šiuo adresu. Ieškovas nesiekia, kad atsakovė dar iki teismo sprendimo byloje priėmimo išsikeltų iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, nedraudžia nei atsakovei, nei šalių nepilnametei dukrai gyventi šiame bute, neketina jo išnuomoti ir tokių duomenų byloje nėra. Atsakovė byloje nereiškia reikalavimo dėl uzufrukto į ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą nustatymo.

17. Taigi, tarp šalių nėra iškilusio ginčo dėl ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ar dėl piniginės kompensacijos už minėto turto pagerinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra realaus poreikio taikyti suvaržymus ieškovui priklausančio turto atžvilgiu, tikslu apsaugoti atsakovės turtinius ir neturtinius interesus iki bus išnagrinėtas šalių ginčas. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti vieno iš sutuoktinių ir nepilnamečio vaiko interesus, kol bus priimtas byloje teismo sprendimas, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog būsimas teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas (CPK 144 str., CK 3.65 str.).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina būtinybės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tokiu būdu užtikrinant laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą bei apsaugant atsakovės interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas byloje laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės priėmė teisėtą nutartį, kuri paliktina nepakeista, o apeliantės E. P. atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.