- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- e2A-565-407/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00082-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Maistulis“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Almos Urbanavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Maistulis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Officeday“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Maistulis“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad ieškinyje nurodyti viešojo pirkimo (toliau – Pirkimas) sąlygų reikalavimai ir nuostatos (dėl pirkimo objekto tikslios apimties, dėl prekių pristatymo termino ir prekių pristatymo dažnumo, dėl ekonominio naudingumo kriterijaus „Transporto priemonių, kuriomis bus tiekiamos prekės, atitiktis EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimus ir (arba), kad transporto priemonės bus varomos elektra” ir jo kontrolės) yra neteisėti, nepakankamai apibrėžti, neaiškūs, dviprasmiški, neproporcingi; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Techninėje specifikacijoje yra nurodyta, jog jos 1 lentelėje nurodyto preliminaraus 12 mėn. prekių kiekio neįsipareigojama išpirkti. Ieškovės teigimu, Pirkimo sąlygose sudaryta praktiškai neribota galimybė įstaigoms neįsigyti viso preliminaraus maisto produktų kiekio – numatyta tik maksimali išperkamų produktų riba eurais, yra neteisėta, sukelia itin didelius sunkumus tiekėjams ir neteisėtai sutarties vykdymo riziką perkelia išimtinai Pirkimo dalyviams. Atkreipė dėmesį į Pirkimo sąlygų 15 punkto reikalavimus, kuriame yra numatyti prekių pristatymo terminai. Teikdamas pasiūlymą tiekėjas turi įvertinti pristatymo kaštus. Šiuo atveju įmanoma situacija, kai įstaiga teiks užsakymus kiekvieną dieną, tai yra Pirkimo sąlygose nenustatytas prekių pristatymo dažnis (pvz. maksimalus), t. y. tiksliai ir aiškiai neapibrėžtas pirkimo objektas. Akivaizdu, kad tiekėjas gali pasiūlymu įsipareigoti prekes, ne vėliau nei per 12 mėnesių nuo preliminariosios sutarties įsigaliojimo dienos, tiekti transporto priemonėmis, kurios atitinka EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimus ir (arba) transporto priemonėmis, kurios bus varomos elektra. Pagal šį kriterijų toks tiekėjas gali gauti 2 balus, kurie nulemtų laimėtoją prieš tiekėją, kuris gaus 0 balų (neįsipareigos dėl atitinkamų transporto priemonių), bet pasiūlytų pigesnes prekes. Tačiau laimėjęs tiekėjas 12 mėnesių tiektų prekes taip pat transporto priemonėmis, kurios neatitinka EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) ar kurios varomos elektra, o po 12 mėnesių nebepratęstų preliminariosios sutarties. Tokiu atveju perkančioji organizacija akivaizdžiai būtų neracionaliai panaudojusi lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė 2023 m. sausio 2 d. 23:47 val. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl Pirkimo sąlygų, kurioje prašė: 1) patikslinti Pirkimo sąlygas dėl Pirkimo objekto tikslios apimties (pvz., minimali išperkamų prekių kiekių riba); 2) patikslinti Pirkimo sąlygų reikalavimus dėl prekių pristatymo dažnumo (pvz., nustatant atitinkamas ribas); 3) patikslinti ekonominio naudingumo kriterijų „Transporto priemonių, kuriomis bus tiekiamos prekės, atitiktis EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimams ir (arba), kad transporto priemonės bus varomos elektra“ pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų (toliau – VPĮ) reikalavimus ir principus, taip pat numatant privalomą, objektyvų ir skaidrų minėto reikalavimo kontrolės mechanizmą vykdant sutartį. Atsakovė atmetė šią pretenziją 2023 m. sausio 10 d. raštu Nr. A51-6197/23(3.10.15E-ŠVA).
Šalies argumentai
5. Ieškovė teigia, kad Techninės specifikacijos 4 punkto („4. Preliminarūs 12 (dvylikos) mėn. perkamų prekių kiekiai nurodyti 1 lentelėje. 1 lentelėje nurodytos prekės bus užsakomos / perkamos pagal Užsakovo (-ų) poreikį, tačiau bendra preliminariosios sutarties pagrindu Užsakovų sudarytų pirkimo sutarčių vertė 36 (trisdešimt) mėn. prekių tiekimo laikotarpiu, negalės viršyti 2 044 290,00 Eur įskaitant visus mokesčius. Šios techninės specifikacijos 1 lentelėje nurodyto preliminaraus 12 mėn. prekių kiekio neįsipareigojama išpirkti.“) sąlygoje sudaryta praktiškai neribota galimybė įstaigoms neįsigyti viso preliminaraus maisto produktų kiekio. Joje numatyta tik maksimali išperkamų produktų riba eurais, yra neteisėta, sukelia itin didelius sunkumus tiekėjams ir neteisėtai sutarties vykdymo riziką perkelia Pirkimo dalyviams.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas sprendė, kad ieškovės priekaištai dėl šios pirkimo sąlygos yra nepagrįsti. Pirkimo objektas Pirkimo dokumentuose apibrėžtas, nustatant maksimalią pagrindinės sutarties vertę ir preliminarius prekių kiekius. Taip pat Pirkimo sąlygų 4.2 priedo „Prekių pirkimo sutarties specialiosios sąlygos“ 3.1 punkte nurodyta, kad minimalus vienu užsakymu užsakomų prekių krepšelio dydis – 30,00 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Kas teismo vertinimu atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 17.2 punkto reikalavimus. Atsakovė, pirkdama kiaulieną 134 ikimokyklinio ugdymo, negali iš anksto žinoti tikslaus kiaulienos poreikio šiose įstaigose, todėl teismas sprendė, kad kainodaros nustatymas Pirkimo dokumentuose yra pakankamai reglamentuotas ir atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-727-790/2020.
7. Ieškovas tvirtina, kad Pirkimo sąlygų 15 punkto reikalavimas: „Prekių pristatymo terminai: perkančiosios organizacijos užsakytos prekės turi būti pristatomos ne vėliau nei per 24 val. nuo užsakymo pateikimo momento arba per ilgesnį terminą, jei jį nurodė perkančioji organizacija. Prekės turi būti pristatomos darbo dienomis nuo 7 val. 00 min. iki 13 val. 00 min. Prekės gali būti pristatomos ir kitu laiku, jei perkančioji organizacija ir tiekėjas raštu suderina prekių pristatymo grafiką, kurį pirkimo sutarties vykdymo metu šalys gali keisti bendru rašytiniu susitarimu.“ yra neaiškus ir nepakankamai apibrėžtas, nes pirkimo sąlygose nenustatytas prekių pristatymo dažnis. Ieškovė nepaminėjo ginčijamą nuostatą detalizuojančio Pirkimo sąlygų 4.2 priedo „Prekių pirkimo sutarties specialiosios sąlygos“ 3.2 punkto nuostatų: „3.2. Jei Užsakovo užsakomų Prekių krepšelio dydis, įvertinus Specialiųjų sutarties sąlygų 3.1 punkto nuostatas, yra mažesnis nei 30,00 EUR be PVM – Tiekėjas užsakymą privalo įvykdyti, o Užsakovas, Tiekėjui pareikalavus, privalo sumokėti Specialiųjų sutarties sąlygų 6.4 punkte nustatyto dydžio baudą.“. Įvertinęs šio Pirkimo specifiką (sunkumai dėl išankstinių tiekimo prognozių), Pirkimo sąlygų 15 punkto ir Pirkimo sąlygų 4.2 priedo „Prekių pirkimo sutarties specialiosios sąlygos“ 3.2 punkto nuostatas, teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygos yra maksimaliai detalizuotos, iš jų tiekėjas žinos ir prekių pristatymo laiką, ir dažnumą, numatytas kompensacijų mechanizmas, pateikus užsakymą, mažesnį už Pirkimo sąlygose nustatytą minimalią ribą. Tokios pirkimo sąlygos atitinka Pirkimo specifiką ir negali būti laikomos nepakankamai apibrėžtomis.
8. Ieškovė ginčija ir sąlygas, įtvirtintas Pirkimo sąlygų 97.4 punkte, kuriose yra numatyta „97.4. Trečias kriterijus (C) – „Transporto priemonių, kuriomis bus tiekiamos prekės, atitiktis EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimams ir (arba), kad transporto priemonės bus varomos elektra“, balai priskiriami tiesiogiai pagal 2 lentelėje nurodytas reikšmes. Tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, pasiūlymo formoje (pirkimo sąlygų 2 priedas) nurodo tik vieną pasirinktą įsipareigojimą, kurio įsipareigoja laikytis vykdant pirkimo sutartį (-is). Jeigu tiekėjas nurodys (pažymės) kelis įsipareigojimus, tuomet bus vertinamas įsipareigojimas su žemesne tiekėjo pažymėta reikšme. Jeigu tiekėjas pasiūlymo formoje (pirkimo sąlygų 2 priedas) nenurodys pasirinkto įsipareigojimo, šis ekonominio vertinimo kriterijus bus įvertinamas 0.“.
Šalies argumentai
9. Ieškovė teigia, kad šie tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai neatitinka objektyvumo reikalavimo, kadangi numatyti tik riboti 6 ir 12 mėnesių laikotarpiai, kuriems praėjus tiekėjas privalo įgyvendinti Pirkimo sąlygų 97.4 punkte nurodytus įsipareigojimus, kuriuos pasiūlyme prisiėmė. Taip pat nėra numatytas kontrolės mechanizmas, užtikrinantis paminėtame Pirkimo sąlygų punkte prisiimtų įsipareigojimų laikymąsi. Teismo vertinimu, ši pirkimo sąlyga yra aiškiai suformuluota ir nėra galimybės jos suprasti kitaip, negu išdėstyta Pirkimo dokumentuose. Pagal Pirkimo dokumentų bendrąsias nuostatas prekių tiekimo laikotarpis gali tęstis 36 mėnesius nuo Pirkimo sutarties sudarymo dienos, todėl įsipareigojimas tiekti prekes ne vėliau nei per 12 mėnesių nuo preliminariosios sutarties įsigaliojimo dienos transporto priemonėmis, kurios atitinka EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimus ir (arba) transporto priemonėmis, varomomis elektra, turi prasmę. Teisės aktuose nėra nustatyti kriterijai, per kiek laiko turi būti įgyvendinami tam tikri kokybės reikalavimai. Dėl to kokybės (šiuo atveju prekes pristatančių transporto priemonių ekologiškumo) reikalavimų įgyvendinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecija. Ji paminėtus reikalavimus aiškiai suformulavo pirkimo dokumentuose. Ieškovės nuogąstavimai, kad nėra šioje sprendimo pastraipoje aptariamų sąlygų vykdymo kontrolės mechanizmo, yra nepagrįsti. Sutarčių vykdymą kontroliuoja jos šalys, paslaugos gavėjas yra suinteresuotas, kad prekės į jo buveinę būtų gabenamos ekologiškomis transporto priemonėmis. Dėl to, pastebėjęs, kad atitinkamos sąlygos nesilaikoma, paslaugos gavėjas galėtų pasinaudoti pagal įstatymą galimais savo teisių gynimo būdais. Ieškovės reikalavimas numatyti sutarties sąlygų laikymosi kontrolės mechanizmą yra perteklinis, kadangi pakanka bendrųjų pagal civilinės teisės normas prieinamų kontrolės ir sutarties šalių teisių gynimo būdų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Dėl išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų teismas konstatavo, kad ieškinyje ginčijamos Pirkimo sąlygos atitinka įstatymų reikalavimus ir Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas, nepažeidžia viešųjų pirkimų principų ir ieškovo teisių bei interesų, dėl to nėra pagrindo jų pakeisti ar panaikinti.
11. Teismas taip pat atmetė atsakovės prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovė UAB „Maistulis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė vien tik atsakovės pateiktais argumentais, nemotyvuotai atmesdamas kitus byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.
12.2. Akivaizdu, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos (ne)atitikimą VPĮ ir Kainodaros taisyklėms lemia faktas ar įmanoma nustatyti minimalius išpirktinų prekių kiekius ar neįmanoma. Atsakovė tvirtina, kad minėtų sąlygų (kiekių) žinoti neįmanoma, nes Pirkimo sutarčių vykdymo metu užsakomų prekių kiekiai kinta atsižvelgiant į ugdytinių skaičių, kuris kiekvieną dieną yra skirtingas. Ieškovė supranta, kad ugdytinių skaičius kiekvieną dieną yra skirtingas, todėl ir neteigia, kad Pirkimo sąlygose būtų įsipareigojama išpirkti tikslų maksimalų kiekį maisto produktų. Ieškovė teigia, kad būtina nustatyti bent minimalų prekių kiekį, kurį įsipareigoja išpirkti iš tiekėjo. Tokį minimalų kiekį atsakovė turi visas galimybes nustatyti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pagal pačios nustatytą tvarką kiekvieną mėnesį gauna statistiką apie visų įstaigų lankomumą, taigi ir minimalus lankomumo skaičius yra žinomas.
12.3. Iki šiol Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos įsigyja maisto produktus per Centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – CPO) katalogą. Sudarytose sutartyse numatyta tiek minimali išperkamų maisto produktų riba, taip pat numatyti ir maksimalūs priekių pristatymų kiekiai per savaitę. Akivaizdu, kad jeigu kiekviena ugdymo įstaiga gali sudaryti sutartis su minimalia išperkamų maisto produktų riba, tai ir vykdant centralizuotą pirkimą tokia pati galimybė yra, tačiau dėl visiškai neaiškių priežasčių atsakovė Pirkimo sąlygose atitinkamų ribų nenustatė. Taigi, atsakovės pozicija šiuo klausimu paremta tik jos pačios prielaidomis. Ieškovės minėti pirkimai per CPO yra objektyvus įrodymas (faktas), kad lopšeliai-darželiai sudaro viešojo pirkimo sutartis su įsipareigojimais išpirkti minimalų kiekį maisto produktų.
12.4. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė ginčo metu taip ir nepateikė logiškų argumentų ir / ar skaičiavimų kodėl būtent numatomi tik 6 ir 12 mėnesių atitinkami terminai, tačiau nėra jokių tarpinių (7, 8 ir t.t.), kurie taip pat būtų objektyviai ir lengvai įvertinami.
12.5. Šiame Pirkime, iki šio momento nėra paskelbti (pateikti pirkimo dalyviams) jokie rezultatai dėl Pirkimo procedūrų. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, kol nepaskelbta pasiūlymų eilė ir pirkimo laimėtojai, tiekėjai nežino kas pateikė pasiūlymus ir pan. Taip pat pasiūlymus pateikę tiekėjai nežino (negali žinoti) kas pateikė pretenzijas ir / ar ieškinius teismui (taip pat nežino ieškinio reikalavimų). Visgi, UAB „Officeday“ pateikdama Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl prisijungimo prie elektroninės bylos kortelės jau žinojo (tai nurodyta prašyme), kas pateikė ieškinį ir koks ieškinio reikalavimas. Logiška UAB „Officeday“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, jeigu, pavyzdžiui, būtų paskelbta pasiūlymų eilė, UAB „Officeday“ būtų paskelbtas pirkimo laimėtoju ir UAB „Maistulis“ (jei būtų pateikęs pasiūlymą) ginčytų sprendimą dėl laimėtojo pasiūlymo, taip pat, jeigu, pavyzdžiui, būtų paskelbta pasiūlymų eilė, UAB „Officeday“ būtų paskelbtas pirkimo laimėtoju, o UAB „Maistulis“ ginčytų jo pasiūlymo atmetimą (kai pasiūlymo kaina būtų mažesnė nei UAB „Officeday“). Pagal dabartinę UAB „Officeday“ įtraukimo į bylą logiką, į bylą turėtų būti traukiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, ar ketinantys juos teikti.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovė šioje byloje kvestionavo Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 4 punktą. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados dėl Techninės specifikacijos 4 p. teisėtumo visiškai atitinka analogiškose bylose teismų formuojamą praktiką dėl minimalaus prekių kiekio nenurodymo esant objektyviam negalimumui tą įvertinti, pavyzdžiui, tokios pozicijos laikėsi Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-727-790/2020 dėl maisto produktų (perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimo Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.
13.2. Be to, ieškovės argumentai apie pirkimų vykdymus per CPO katalogą negali būti nagrinėjami teisme. Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad juose nė vienu žodžiu nebuvo užsiminta apie maisto produktų įsigijimą per CPO katalogą, bei tokiu būdu sudarytų sutarčių sąlygas (įskaitant sąlygas dėl minimalios išperkamų maisto produktų ribos ir maksimalių prekių pristatymų kiekių). Ieškovės naujai išdėstyti argumentai, kurie nebuvo nurodyti nei ikiteisminėje pretenzijoje, nei ieškinyje, visiškai pagrįstai teismo šioje byloje nebuvo vertinami kaip peržengiantys pretenzijoje ir ieškinyje nustatytas ginčo ribas. Todėl jie neturėtų būti vertinami ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
13.3. Dėl ieškinyje kvestionuoto Pirkimo sąlygų 15 punkto reikalavimo, kuriame nustatyti prekių pristatymo terminai, teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad įvertinus Pirkimo specifiką (sunkumai dėl išankstinių tiekimo prognozių), Pirkimo sąlygų 15 punkto ir Pirkimo sąlygų 4.2 priedo „Prekių pirkimo sutarties specialiosios sąlygos“ 3.2 punkto nuostatas, jos atitinka Pirkimo specifiką ir negali būti laikomos nepakankamai apibrėžtomis. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių pagrįstų argumentų šiuo aspektu, taigi laikytina, kad skundžiamo sprendimo dalyje dėl Pirkimo sąlygų 15 punkto reikalavimų teisėtumo ieškovė nebekvestionuoja, o pirmosios instancijos teismo išvados šioje dalyje yra pagrįstos ir teisėtos.
13.4. Ieškinyje taip pat buvo ginčijama ir Pirkimo sąlygų 97.4. papunkčio nuostata (ekonominio naudingumo kriterijus). Atsakovė, atsiliepdama į ieškovės argumentus šioje dalyje nurodė, kad ekonominio naudingumo kriterijų bei jų lyginamųjų reikšmių nustatymas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė. Šiuo atveju esami Pirkimo sąlygų 97.4 papunkčio ekonominio naudingumo kriterijaus lyginamieji terminai (6 ir 12 mėn.) yra pakankami, neprieštarauja jokiems teisės aktų ar viešųjų pirkimų principų reikalavimams. Be to, analogiškas ekonominio naudingumo kriterijus naudojamas ir kituose atsakovės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, o tiekėjams yra suteikiama pakankamai laiko įsigyti šį ekonominio naudingumo kriterijų atitinkančias transporto priemones, jeigu jie pageidauja tiekti maisto prekes aplinkai draugiškomis transporto priemonėmis ir nori gauti papildomus ekonominio naudingumo balus, didinančius Pirkimo laimėjimo galimybes. Taip pat Pirkimo sąlygose įtvirtintas ir aiškus šio kriterijaus kontrolės mechanizmas.
13.5. Be kita ko, ieškovė savo skunde remiasi ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, pateikta kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1593-603/2023, kurioje buvo skundžiamas analogiškas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Visgi, kaip kitoje byloje gautos išvados duomenys, kurių teismas šioje byloje skundžiamame sprendime nevertino, ieškovės nuomone pagrindžia jos poziciją dėl skundžiamo sprendimo tariamo neteisėtumo, nėra nurodoma. Pažymėjo, kad valstybės institucijų išvada, gauta civilinėje byloje, neturi teismui išankstinės galios ir vertinama kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais. Šiuo atveju teismas skundžiamame sprendime išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus ir įvertino ginčijamas Pirkimo sąlygas bei motyvuotai jas pripažino teisėtomis, taigi teismo sprendimas vertintinas kaip pagrįstas tiek teisine, tiek faktine prasme.
13.6. Galiausiai, apeliaciniame skunde ieškovė dėsto samprotavimus dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą aplinkybių, tačiau neaišku, kaip šios aplinkybės yra susijusios su apeliacinio proceso tikslais patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, šie ieškovės skundo argumentai neturėtų būti vertinami ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Officeday“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Techninės specifikacijos 4 punkto nuostata atitinka VPĮ ir Kainodaros metodikos reikalavimus, kadangi reikalingas maisto produktų kiekis yra nustatomas atsižvelgiant į artimiausiu metu esančių vaikų skaičių, o ne į galimą ir prognozuojamą jų kiekį pagal praėjusių metų statistiką.
14.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė, pirkdama kiaulieną 134 ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, negali iš anksto žinoti tikslaus kiaulienos poreikio šiose įstaigose, todėl pagrįstai sprendė, jog kainodaros nustatymas Pirkimo dokumentuose yra pakankamai reglamentuotas ir atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos Kainodaros metodiką. Nustačius minimalius prekių kiekius, kuriuos privaloma išpirkti, įstaigos susidurtų su problemomis, kur laikyti perteklinius maisto produktus. Kaip tik tokiu atveju būtų neracionaliai naudojamos pirkimams skirtos lėšos, nes įstaigos būtų priverstos įsigyti maisto produktus nepriklausomai nuo jų poreikio ir konkrečiu laikotarpiu esamo vaikų skaičiaus. Be to, Pirkimo atveju nustatyta minimalaus užsakymo suma: „Minimalus vienu užsakymu užsakomų Prekių krepšelio dydis – 30,00 EUR be PVM. Krepšelio suma skaičiuojama pagal bendrą, visų pirkimo sutarčių, sudarytų su Užsakovu, Prekių užsakymų sumą“. Tai akivaizdžiai sumažina menamą riziką, apie kurią savo apeliaciniame skunde kalba ieškovė.
14.3. Pasak ieškovės, atsakovė dalį savo kitų pirkimų vykdo per CPO sistemą bei šiuose Pirkimuose nurodo minimalius ir maksimalius perkamų prekių kiekius. Esą tai pagrindžia, kad Techninės specifikacijos 4 punktas yra neteisėtas, o Pirkimo objektas – neapibrėžtas. Trečiasis asmuo su tokiu argumentu nesutinka ir mano, kad šie argumentai yra pateikti naujai ir jie nebuvo nagrinėjami ikiteismine tvarka.
14.4. Dėl ekonominio naudingumo rodiklio trečiasis asmuo nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba iškėlė tik hipotetinės situacijos vertinimą, kas būtų, jei pagrindinė Pirkimo sutartis būtų sudaryta iš karto, o potencialus tiekėjas dar neturėtų EURO 6 standartą atitinkančių transporto priemonių. Tuo tarpu tarpinių terminų (7, 8 ir t.t.) nenurodymas, nieko bendro su Pirkimo sąlygų neteisėtumu neturi, kadangi šiuo metu nustatyto kriterijaus C tvarka yra aiški, konkrečiai aprašyta, lengvai patikrinama ir nepriklausoma nuo ieškovės valios ar subjektyvaus vertinimo.
14.5. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės argumentais dėl jo (ne)suinteresuotumo. Pažymėjo, kad jis suinteresuotas ne tik šiuo konkrečiu Pirkimu, bet ir visais kitais atsakovės vykdomais viešaisiais pirkimais, kuriuos ieškovė ir UAB „Laukesta“ ginčija. Atsakovė didesnėje dalyje vykdomų maisto prekių viešųjų pirkimų paskelbė, kad procedūros yra stabdomos dėl ieškovės ir / ar UAB „Laukesta“ pareikštų ieškinių. Trečiojo asmens žiniomis šiuo metu yra nagrinėjamos 7 civilinės bylos, pradėtos pagal ieškovės ar UAB „Laukesta“ ieškinius, iš kurių nei vienas nebuvo patenkintas dėl jų nepagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Apeliaciniame skunde yra keliami klausimai dėl perkančiosios organizacijos nustatytų viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo bei byloje pateiktų įrodymų (ne)tinkamo vertinimo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, taip pat ar tinkamai vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis.
Dėl minimalių išpirktinų kiekių (ne)nustatymo
17. Pirmiausia savo skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė vien tik atsakovės pateiktais argumentais, nemotyvuotai atmesdamas kitus byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.
18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
19. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
20. Apeliantė skunde nenurodė jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei pateiktų procesinių dokumentų turiniu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepažeidė CPK nustatytų ir pirmiau aptartų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl neturi pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentais šioje dalyje.
21. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad atsakovė nenustatė minimalaus išpirktino produktų kiekio, nors tokį minimalų kiekį atsakovė turi visas galimybes nustatyti.
22. Atsakydama į apeliantės skundo argumentus teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime (bylos Nr. 33/03) išaiškino, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga.
23. Kadangi, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas turi vadovautis savo paties sukurtais precedentais ir savo paties suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas remtis teismų praktika suformuota Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-727-790/2020 ir 2023 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-520-798/2023.
24. Aukščiau nurodytose nutartyse apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, jog tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimo sąlygų aiškumas, inter alia, apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
25. VPĮ įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodytas prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Jei tam tikri duomenys pirkimo sąlygų ir pasiūlymų rengimo metu perkančiajai organizacijai ir tiekėjams nepaaiškėja ir po pasiūlymų vertinimo, o jie svarbūs tiekėjams rengiant pasiūlymus (pavyzdžiui, apsibrėžiant pirkimo objektą ar jo apimtį) ir perkančiajai organizacijai, kai ši juos vertina, tokiu atveju perkančioji organizacija gali pažeisti skaidrumo principą, jei dėl iš anksto nežinomų bei pirkimo sąlygose neapibūdintų (neapibrėžtų) duomenų tiekėjai negalėjo tinkamai pateikti pasiūlymų, šių vertinimas tampa neobjektyvus, o sutarties vykdymas rizikingas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
26. VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog rašytinėje pirkimo sutartyje turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Kainodaros metodikos nuostatų taikymas pagal šią VPĮ normą privalomas, įskaitant ir vieno iš kelių kompleksinio objekto sudėtinių dalių įkainojimą; joje įtvirtinta, kad, esant būtinybei, vienoje sutartyje gali būti taikomi keli kainos apskaičiavimo būdai (pavyzdžiui, sutartyje numatomų atskirų pirkimo objekto dalių kainos gali būti apskaičiuojamos taikant skirtingus būdus) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Techninės specifikacijos 4 punkte nurodyta: „4. Preliminarūs 12 (dvylikos) mėn. perkamų prekių kiekiai nurodyti 1 lentelėje. 1 lentelėje nurodytos prekės bus užsakomos / perkamos pagal Užsakovo (-ų) poreikį, tačiau bendra preliminariosios sutarties pagrindu Užsakovų sudarytų pirkimo sutarčių vertė 36 (trisdešimt) mėn. prekių tiekimo laikotarpiu, negalės viršyti 2 044 290,00 EUR įskaitant visus mokesčius. Šios techninės specifikacijos 1 lentelėje nurodyto preliminaraus 12 mėn. prekių kiekio neįsipareigojama išpirkti.“. Taigi, šiuo atveju Pirkimo dokumentuose yra nurodyta maksimali pirkimui skirta lėšų suma, kuri prekių tiekimo laikotarpiu negalės būti viršyta. Techninės specifikacijos 3 punkte yra nustatytas minimalus vienu užsakymu užsakomų Prekių krepšelio dydis – 30,00 Eur be PVM. Krepšelio suma skaičiuojama pagal bendrą, visų pirkimo sutarčių, sudarytų su konkrečiu užsakovu, prekių užsakymų sumą, t. y. jei tiekėjas tiekia prekes užsakovui pagal kelias skirtingas pirkimo sutartis, tai užsakomų prekių kiekis (Eur) pagal kiekvieną pirkimo sutartį sumuojamas ir laikomas vienu užsakomų prekių krepšeliu. Preliminarios sutarties 10 punkte yra numatyta analogiška taisyklė dėl užsakomo minimalaus prekių kiekio, t. y. nurodyta minimalų prekių krepšelio suma. Be kita ko, minėtame punkte yra numatyta, kad jei užsakomas mažesnis nei 30,00 Eur be PVM prekių krepšelis, tiekėjas šį užsakymą turi įvykdyti, o užsakovas, tiekėjui pareikalavus, mokės Pirkimo sutartyje nustatyto dydžio baudą. Užsakovo užsakytos prekės turi būti pristatomos ne vėliau nei per 24 val. nuo užsakymo pateikimo momento arba per ilgesnį terminą, jei jį nurodė užsakovas. Prekės turi būti pristatomos darbo dienomis nuo 7 val. 00 min. iki 13 val. 00 min. Prekės gali būti pristatomos ir kitu laiku, jei užsakovas ir tiekėjas raštu suderina prekių pristatymo grafiką, kurį Pirkimo sutarties vykdymo metu šalys gali keisti bendru rašytiniu susitarimu.
28. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gruodžio 31 d.) 17.2 papunktį, įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų kiekiai gali būti nustatomi nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei minimalią ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą. Taip pat gali būti nurodoma procentinė paklaida, pavyzdžiui „z eurų ± q procentų. Jeigu neįmanoma nurodyti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos, nurodoma maksimali. Pirkimo vykdytojas turi nurodyti preliminarius lyginamuosius prekių ir (ar) paslaugų kiekius ar koeficientus, kurie bus naudojami tik pasiūlymų vertinime ir nebus laikomi maksimaliais.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos nuostatos patvirtina, kad atsakovė ne vien tik nustatė maksimalią pirkimui skirtą sumą bei preliminarius perkamų prekių kiekius, tačiau nurodė ir vienu kartu užsakomo minimalaus krepšelio dydį iš vieno užsakovo – 30 Eur be PVM. Taigi, teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad tokiu būdu ginčo pirkimų objektas nėra aiškiai apibrėžtas, o jos ginčijama Pirkimo sąlyga neatitinka VPĮ ir Kainodaros taisyklių.
30. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė taip pat nurodė, kad iki šiol Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos įsigyja maisto produktus per CPO katalogą, o sudarytose sutartyse numatyta tiek minimali išperkamų maisto produktų riba, tiek ir maksimalūs priekių pristatymų kiekiai per savaitę. Ieškovės manymu, jos minėti pirkimai per CPO yra objektyvus įrodymas (faktas), kad lopšeliai-darželiai sudaro viešojo pirkimo sutartis su įsipareigojimais išpirkti minimalų kiekį maisto produktų.
31. Pagal VPĮ įtvirtintą reglamentavimą tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis, CPK 423² straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamo ginčo ribas apibrėžia ieškovės pretenzijos ir atsakovės atsakymo į pretenziją turinys (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis, 102 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 423² straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodė, kad paminėti argumentai nebuvo nurodyti tuo metu, kai ieškovė teikė pretenziją atsakovei dėl Pirkimo sąlygų, todėl atsakovė atsakymo į šiuos pretenzijos argumentus ieškovei neteikė. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau išdėstyti apeliantės argumentai nebuvo nurodyti teikiant pretenziją atsakovei, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jų vertinti. Todėl teisėjų kolegija taip pat jų detaliau neanalizuoja.
32. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą šioje dalyje, todėl apeliantės skundas yra netenkinamas.
Dėl ekonominio naudingumo kriterijų ir nustatytų terminų
33. Pirkimo sąlygų 97.4 punkte nustatyta: Trečias kriterijus (C) – „Transporto priemonių, kuriomis bus tiekiamos prekės, atitiktis EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimams ir (arba), kad transporto priemonės bus varomos elektra“, t. y. tiekėjams įsipareigojusiems tiekti maisto prekes transporto priemonėmis, kurios atitinka EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimus ir (arba) transporto priemonės, kuriomis bus tiekiamos prekės, bus varomos elektra, skiriami ekonominio naudingumo balai pagal 2 lentelėje nurodytas reikšmes.
34. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo prieitos išvados šioje dalyje, tačiau apeliantė teigia, kad atsakovė nagrinėjamo ginčo metu taip ir nepateikė logiškų argumentų ir / ar skaičiavimų kodėl būtent numatomi tik 6 ir 12 mėnesių atitinkami terminai, tačiau nėra jokių tarpinių (7, 8 ir t.t.) terminų, kurie taip pat galėtų būti objektyviai ir lengvai įvertinami.
35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad paminėto ekonominio naudingumo kriterijaus taikymo tvarka yra neaiški, nėra konkrečiai aprašyta. Priešingai nei teigia apeliantė, ji yra lengvai patikrinama ir nepriklausoma nuo įgaliotosios perkančiosios organizacijos valios ar subjektyvaus vertinimo, taigi yra objektyvi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovės nuogąstavimai dėl kontrolės mechanizmo galimo nebuvimo yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai nurodė, kad sutarčių vykdymą kontroliuoja jos šalys, todėl paslaugos gavėjas pastebėjęs, jog atitinkamos sąlygos nesilaikoma, gali pasinaudoti įstatyme numatytais savo teisių gynimo būdais.
36. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo pritarti ieškovės argumentui, kad Pirkimo sąlygų 97.4 papunkčio ekonominio naudingumo kriterijaus lyginamieji terminai (6 ir 12 mėn.) nėra pakankami, arba prieštarauja teisės aktų ar viešųjų pirkimų principų reikalavimams. Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė svarių argumentų ar įrodymų leidžiančių daryti priešingą išvadą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tiekėjams yra suteikiama pakankamai laiko įsigyti šį ekonominio naudingumo kriterijų atitinkančias transporto priemones, jeigu jie pageidauja tiekti maisto prekes aplinkai draugiškomis transporto priemonėmis ir nori gauti papildomus ekonominio naudingumo balus, didinančius Pirkimo laimėjimo galimybes.
37. Bendrieji sutarties vykdymo pagrindai tame tarpe yra taikytini ir Pirkimo sutarties vykdymui. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas (lot. pacta sunt servanda) – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023, 71 punktas). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai nei tie lūkesčiai, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).
38. Atsižvelgdama į aukščiau pacituotą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad Pirkimo sutartis sudaręs tiekėjas ir perkančioji organizacija privalės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pirmiausia bendraisiais sutarčių vykdymo pagrindais bei vadovautis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principais. Jeigu tiekėjas savo įsipareigojimus vykdys netinkamai, įstaigos galės nutraukti sudarytas Pirkimo sutartis su tiekėju ir reikalauti nuostolių atlyginimo, įtraukiant tiekėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą bei taikyti Pirkimo sutartyje ir teisės aktuose numatytas sankcijas. Analogiškos nuostatos taikytinos ir perkančiosios organizacijos atžvilgiu, kuomet jai netinkamai vykdant sutartį tiekėjas gali naudotis įstatymo numatytomis pažeistų teisių gynybos priemonėmis bei taikyti atitinkamas sankcijas perkančiosios organizacijos atžvilgiu.
39. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovė, Pirkimo sąlygų 4.2 priedo „Prekių pirkimo sutarties specialiosios sąlygos“ 4.2 papunktyje nustatytas reikalavimas sutarties vykdymo metu tiekėjui įpareigojimas laikytis Tiekėjo pasiūlyme (2 priedas) nurodyto termino, per kurį tiekėjas įsipareigojo, kad prekės bus tiekiamos transporto priemonėmis, kurios atitinka EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimus ir (arba) transporto priemonės, kuriomis bus tiekiamos prekės, bus varomos elektra. To paties priedo 6.2.6 papunktyje numatyta, kad tiekėjui nesilaikant Specialiųjų sutarties sąlygų 4.2 punkte prisiimto įsipareigojimo, tiekėjui taikoma 1 000 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį. Pirkimo sąlygų 4.1 priedo „Prekių pirkimo sutarties bendrosios sąlygos“ 4.2.3 papunktyje numatyta, kad tiekėjas garantuos, jog turi visas technines, intelektualines, fizines bei bet kokias kitas galimybes ir savybes, reikalingas ir leidžiančias jam deramai vykdyti sutarties sąlygas. To paties priedo 5.1.4 papunktyje tiekėjas įsipareigoja vykdant sutartį taikyti priemones, nurodytas aprašant atitiktį užsakovo nustatytiems pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams (jeigu jie buvo numatyti), bei laikytis kitų techniniame pasiūlyme nurodytų įsipareigojimų. 6.3 papunktyje įtvirtinta, kad užsakovas turi teisę sustabdyti mokėjimus tiekėjui, jeigu tiekėjas nevykdo arba netinkamai vykdo bet kokius Sutartimi prisiimtus ar teisės aktuose numatytus įsipareigojimus, iki kol šie įsipareigojimai bus tinkamai įvykdyti; ir kt.
40. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė nustatė aiškų ekonominio rodiklio įgyvendinimo kontrolės mechanizmą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė apeliaciniame skunde neįrodė, jog Pirkimo sąlygų 97.4 papunkčio ekonominio naudingumo kriterijaus lyginamieji terminai (6 ir 12 mėn.) yra nepakankami, arba prieštarauja teisės aktų ar viešųjų pirkimų principų reikalavimams, todėl turėtų būti nustatomi kitokie tarpiniai terminai nei tą padarė atsakovė.
41. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo tenkinimui šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.
Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą ir kitų apeliacinio skundo argumentų
42. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nurodė, kad į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiško reikalavimo, nepagrįstai buvo įtraukta UAB „Officeday“, kuri anot apeliantės negalėjo žinoti apie šioje byloje ieškovės pareikštą reikalavimą.
43. Nagrinėjamu aspektu pirmiausia pažymėtina, kad klausimą dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiško reikalavimo, įtraukimo į bylą pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti ir savo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Antra, CPK nėra atskirai numatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria asmuo į bylą įtraukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, tokia nutartimi neužkertama galimybė tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988/2013). Trečia, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų teisėjų kolegija nenustatė, kad apeliantė būtų kėlusi klausimą dėl trečiojo asmens nepagrįsto įtraukimo į bylą pirmosios instancijos teisme ir / arba teikusi prašymą pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos, kaip neturintį teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai šioje dalyje yra niekaip nesusiję su apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
44. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
45. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo ir jį atmesdamas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teisinius santykius dėl viešųjų pirkimų, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
46. Apeliantė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 1 700 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliantės skundas atmetamas, teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
47. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Officeday“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė iš apeliantės UAB „Maistulis“ priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2 456,30 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
48. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
49. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 2 470,39 Eur sumą. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas bei į tai, kad trečiojo asmens UAB „Officeday“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, sprendžia, kad iš apeliantės UAB „Maistulis“ trečiajam asmeniui UAB „Officeday“ priteistina 2 456,30 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ (juridinio asmens kodas 302920648) 2 456,30 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 30 euro centų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Officeday“ (juridinio asmens kodas 124931353).