Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-520-798/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-13
Bylos Nr.: e2A-520-798/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00063-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Maistulis“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė ,,Officeday“

Kategorijos

2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-520-798/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00063-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Maistulis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Maistulis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos nustatytų viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Officeday“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Maistulis“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad ieškinyje nurodyti atviro konkurso „Bakalėja ir kiti produktai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (toliau – Pirkimas) sąlygų reikalavimai ir nuostatos (dėl Pirkimo objekto tikslios apimties, dėl prekių pristatymo termino ir prekių pristatymo dažnumo, dėl Pirkimo objekto neskaidymo į dalis, bent dėl aliejaus, perdirbtų vaisių ir konservuotų daržovių, dėl Techninės specifikacijos, dėl ekonominio naudingumo kriterijaus „Transporto priemonių, kuriomis bus tiekiamos prekės, atitiktis EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimams ir (arba), kad transporto priemonės bus varomos Elektra“ ir jo kontrolės) yra neteisėti, nepakankamai apibrėžti, neaiškūs, dviprasmiški, neproporcingi.

2. Ieškovė nurodė, kad šio Pirkimo atveju yra suvaržyta tiekėjų konkurencija; pirkimo objekto neskaidymas grindžiamas tariama finansine nauda; pirkimo objekto neskaidymas akivaizdžiai nėra vienintelis galimas ir būtinas sprendimas; perkančioji organizacija nepateikė aiškių ir įtikinamų argumentų dėl pirkimo objekto neskaidymo būtinybės (nėra jokių skaičiavimų ir įrodymų dėl perkančiosios organizacijos teiginių apie brangesnes prekes ir mažesnę konkurenciją). Pirkimo sąlygų 1 priede nurodytas pirkimo objektas, t. y. rauginti agurkai, kuriam keliamas reikalavimas dėl fasavimo į stiklinę tarą, patvirtina Pirkimo sąlygų reikalavimų ydingumą, akivaizdų konkurencijos ribojimą. Pažymėjo, kad rinkoje praktiškai nėra raugintų agurkų stiklinėje taroje (nuo 800 g iki 3 kg). Akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti šio Pirkimo į atitinkamas dalis ir reikalauti tiekėjų siūlyti visą prekių kiekį, neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatų ir juose įtvirtintų viešųjų pirkimų principų.

3. Bulvių krakmolui nenustatyti jokie reikalavimai dėl fasavimo, todėl, pavyzdžiui, sutarties vykdymo metu neaišku, kaip bus sprendžiami ginčai dėl užsakymų, kai pirkėjas pateiks užsakymą mažesniam kiekiui, kurio pardavėjas negalės pateikti, kadangi jo turima fasuotė bus didesnė nei reikalauja pirkėjas. Pirkimo objektui, t. y. mineraliniam vandeniui nenurodyta, kaip turi būti pateikiama kaina (su depozitu ar be), todėl tiekėjai gali pateikti skirtingus pasiūlymus (tai gali nulemti ir laimėjusius pasiūlymus). Akivaizdu, kad Pirkimo sąlygose sudaryta praktiškai neribota galimybė įstaigoms neįsigyti viso preliminaraus maisto produktų kiekio – numatyta tik maksimali išperkamų produktų riba eurais, yra neteisėta, sukelia itin didelius sunkumus tiekėjams ir neteisėtai sutarties vykdymo riziką perkelia išimtinai Pirkimo dalyviams. Tinkamai neapibrėžus Pirkimo objekto (nenustačius minimalios išperkamų produktų ribos), darytina išvada, kad Pirkimo sąlygos nesudaro objektyvių galimybių tiekėjams įvertinti ir apskaičiuoti jų pasiūlymų kainų. Tai suponuoja, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymus ir remdamiesi skirtingomis prielaidomis dėl tikėtino įstaigų išperkamo produktų kiekio, apskritai pateiks nepalyginamus pasiūlymus.

4. Pirkimo sąlygų neaiškumo ir neapibrėžtumo kontekste atkreipė dėmesį ir į Pirkimo sąlygų 15 punkte reikalavimą: „15. Prekių pristatymo terminai: perkančiosios organizacijos užsakytos prekės turi būti pristatomos ne vėliau nei per 24 val. nuo užsakymo pateikimo momento arba per ilgesnį terminą, jei jį nurodė perkančioji organizacija. Prekės turi būti pristatomos darbo dienomis nuo 7 val. 00 min. iki 13 val. 00 min. Prekės gali būti pristatomos ir kitu laiku, jei perkančioji organizacija ir tiekėjas raštu suderina prekių pristatymo grafiką, kurį pirkimo sutarties vykdymo metu šalys gali keisti bendru rašytiniu susitarimu.“ Akivaizdu, kad teikdamas pasiūlymą tiekėjas turi įvertinti pristatymo kaštus. Šiuo atveju įmanoma situacija, kai įstaiga teiks užsakymus kiekvieną dieną, tai yra Pirkimo sąlygose nenustatytas prekių pristatymo dažnis (pvz. maksimalus), t. y., tiksliai ir aiškiai neapibrėžtas pirkimo objektas.

5. Pirkimo sąlygų 97.4 punkte nustatyta: Trečias kriterijus (C) – „Transporto priemonių, kuriomis bus tiekiamos prekės, atitiktis EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimams ir (arba), kad transporto priemonės bus varomos elektra“, balai priskiriami tiesiogiai pagal 2 lentelėje nurodytas reikšmes. Tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, pasiūlymo formoje (pirkimo sąlygų 2 priedas) nurodo tik vieną pasirinktą įsipareigojimą, kurio įsipareigoja laikytis vykdant pirkimo sutartį (-is). Jeigu tiekėjas nurodys (pažymės) kelis įsipareigojimus, tuomet bus vertinamas įsipareigojimas su žemesne tiekėjo pažymėta reikšme. Jeigu tiekėjas pasiūlymo formoje (pirkimo sąlygų 2 priedas) nenurodys pasirinkto įsipareigojimo, šis ekonominio vertinimo kriterijus bus įvertinamas 0. Akivaizdu, kad tiekėjas gali pasiūlymu įsipareigoti tiekti prekes, ne vėliau nei per 12 (dvylika) mėnesių nuo preliminariosios sutarties įsigaliojimo dienos, tiekti transporto priemonėmis, kurios atitinka EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimus ir (arba) transporto priemonėmis, kurios bus varomos elektra. Pagal šį kriterijų toks tiekėjas gali gauti 2 balus, kurie nulemtų laimėtoją prieš tiekėją, kuris gaus 0 balų (neįsipareigos dėl atitinkamų transporto priemonių), bet pasiūlytų pigesnes prekes. Tačiau laimėjęs tiekėjas 12 mėnesių tiektų prekes taip pat transporto priemonėmis, kurios neatitinka EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) ar kurios varomos elektra, o po 12 mėnesių nebepratęstų preliminariosios sutarties. Tokiu atveju perkančioji organizacija akivaizdžiai būtų neracionaliai panaudojusi lėšas. Pažymėjo ir tai, kad minėti kriterijai neatitinka objektyvumo kriterijų, kadangi numatomi tik 6 ir 12 mėnesių atitinkami terminai, tačiau nėra jokių tarpinių (7, 8 ir t. t.), tai reiškia, jog įsipareigojimą dėl 7 mėn. pateikęs tiekėjas gautų tokį patį balų skaičių kaip ir tiekėjas, pateikęs atitinkamą įsipareigojimą dėl 12 mėnesių. Pirkimo sąlygose (sutarties projekte) neužtikrintas pakankamas ir objektyvus minėto ekonominio naudingumo kriterijaus kontrolės mechanizmas (nors ir numatytos baudos). Tiekėjas transporto priemonių sąrašą privalės pateikti tik pagal perkančiosios organizacijos pareikalavimą (perkančioji organizacija galės ir nereikalauti), taip pat nėra žinoma, kas tikrintų su kokia transporto priemone kiekvieną kartą yra pristatomos prekės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pirma, kaip matyti iš Techninės specifikacijos 1 lentelės, visi maisto produktai priskiriami bakalėjos prekių grupei ir iš esmės visi šie maisto produktai naudojami kaip ingredientai kitų patiekalų gamybai (pvz., skirtingų rūšių arbata, kakavos milteliai, mielės, krakmolas, pipirai, kiti prieskoniai, lauro lapai, ciberžolė, kt.). Antra, išskaidžius Pirkimo objektą į 63 dalis, būtų sumažinta konkurencija; ir akivaizdu, kad šiuo atveju perkant labai mažos apimties ar kiekių pirkimo objektus, gali sumažinti tiekėjų suinteresuotumą dalyvauti tokiame pirkime / pirkimo dalyse, dėl to atitinkamai mažėja ir potencialių dalyvių skaičius, atitinkamai ūkio subjektų konkurencija. Kaip minėta, Pirkimu siekiama įsigyti smulkias, mažos apimties prekes, ir išskaidžius Pirkimo objektą į 63 dalis, tiekėjų suinteresuotumas Pirkimu būtų mažesnis, nes taip pat akivaizdu, kad tokiu atveju maisto prekių tiekėjams ekonomiškai neapsimokėtų konkuruoti dėl kiekvienos iš Pirkimo objekto dalies, nes objektyviai įmanoma situacija, kai sutartis gali būti sudaryta tik dėl vienos ar kelių objekto dalių. Trečia, svarbu ir tai, kad išskaidžius Pirkimo objektą, sutarties vykdymas taptų brangus ir sudėtingas techniniu požiūriu, nes smulkių Pirkimo objekto dalių vykdymas skirtingų sutarčių pagrindu keltų papildomas logistines problemas; išskaidžius Pirkimo objektą, sutarties vykdymas taptų brangus ne tik dėl pasiūlytų didesnių kainų, bet ir atsakovės skiriamų resursų organizuojant bei koordinuojant skirtingų sutarčių vykdymą.

8. Pažymėjo, kad perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kurį (kuriuos) iš VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkimo objekto skaidymo į dalis kriterijų taikyti, siekiant perkančiosios organizacijos tikslų; ir kaip nurodyta Pirkimo sąlygose, perkančioji organizacija šiuo metu atlieka iš viso 22 pirkimus atskirų maisto produktų grupėms, todėl Pirkimo objekto neskaidymas į smulkiausias atskiras dalis, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, yra paremtas ne tik ekonominio racionalumo, bet ir mažesnės administracinės naštos argumentais – visų 134 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurių naudai vykdomi maisto produktų pirkimai, buhalterinė apskaita vykdoma centralizuotai, t. y. ją atlieka atskira biudžetinė įstaiga, kiekvieno pirkimo laimėtojas turės sudaryti 134 atskiras maisto produktų tiekimo sutartis su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, kurių naudai yra atliekami pirkimai (iš viso dėl maisto prekių tiekimo bus pasirašytos 2 948 sutartys (134 įstaigos x 22 atskiri maisto prekių pirkimai), pagal kiekvieną sutartį tiekėjai už jų pateiktas ir perkančiosios organizacijos priimtas prekes, pateiks sąskaitą apmokėjimui centralizuotą buhalterinę apskaitą vykdančiai įstaigai, kurios turės būti patikrintos, peržiūrėtos ir apmokėtos (jau nevertinant iš kitų tiekėjų už kitas suteiktas paslaugas išrašytų sąskaitų patikros ir apmokėjimo); ir dėl to laikytina, kad, šiuo atveju, Pirkimo objektų apimtis yra optimali, ir viešųjų pirkimų tikslas racionaliai panaudojant Pirkimui skirtas lėšas yra proporcingas ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir jų buhalterinės įstaigos administracinei naštai.

9. Paskelbusi išankstinę rinkos konsultaciją bei paviešinusi Techninę specifikaciją, atsakovė jokių pastabų iš potencialių pirkimo dalyvių nesulaukė. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog Pirkimo objekto – bakalėjos produktų išskaidymas į dar smulkesnes dalis, šiuo nagrinėjamu atveju prisidėtų prie konkurencijos didėjimo bei visų su tuo susijusių teigiamų pasekmių.

Šalies argumentai

10. Ieškovės teigimu, Pirkimo sąlygų 1 priede nurodytas produktas rauginti agurkai, kuriam keliamas reikalavimas dėl stiklinės taros, patvirtina Pirkimo sąlygų reikalavimų ydingumą, akivaizdų konkurencijos ribojimą, ir pažymi, kad rinkoje praktiškai nėra raugintų agurkų stiklinėje taroje (nuo 800 g iki 3 kg). Tačiau ir šiuo atveju teismas nematė pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, nes į bylą nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys ieškovės nurodomas aplinkybes dėl raugintų agurkų taros. Kaip nurodo atsakovė, reikalavimas, kad rauginti agurkai turi būti pristatomi stiklinėje taroje, paremtas ilgamete perkančiųjų organizacijų patirtimi perkant tokio pobūdžio produktus. Akivaizdu, jog šiuo atveju stiklinėje taroje pristatomų produktų kokybę vizualiai yra lengviau patikrinti, ir tokiu būdu išvengiama situacijų, kai tik prieš naudojimą paaiškėja, kad pristatytos prekės neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų (vienkartiniuose maišeliuose ir kibirėliuose pristatomų prekių vizualiai patikrinti neįmanoma). Be to, teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad stiklinėje taroje pristatomos prekės leidžia pagrįstai tikėtis, jog jų estetinė išvaizda, struktūra bus nepakitusi, kaip tai galėtų nutikti tuo atveju, jei prekės būtų pristatomos vienkartiniuose maišeliuose arba plastikiniuose kibirėliuose (gabenant prekės suspaudžiamos, todėl praranda išvaizdą ir skonio savybes). Prekes pristatant stiklinėje taroje yra palaikoma higiena, švara, ką sunkiau užtikrinti, kai tos pačios prekės pristatomos vienkartinėse pakuotėse (plastikinei pakuotei įplyšus, įskilus, prekės gauna deguonies, todėl greičiau genda, išteka skystis, kuris priėmimo metu išsilieja patalpoje ir t. t.). Todėl stiklinė pakuotė yra žymiai pranašesnė lyginant su kitomis pakuočių rūšimis.

11. Ieškovės teigimu, Pirkimo sąlygose bulvių krakmolui nenustatyti jokie reikalavimai dėl fasavimo, todėl neaišku, kaip bus sprendžiami ginčai dėl užsakymų, kai pirkėjas pateiks užsakymą mažesniam kiekiui, kurio pardavėjas negalės pateikti. Visų pirma, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė Pirkimo sąlygose nustatė fasavimo reikalavimą, t. y. numatyta, kad tinkami visi įmanomi įpakavimai, neribojant jų dydžio, ir svarbu, jog tiekėjas galėtų užtikrinti 5 500 kg bulvių krakmolo tiekimą 134 įstaigoms. Antra, aplinkybė, kad tinka visų dydžių pakuotės iš esmės užtikrina didesnę konkurenciją, nes šiuo atveju tiekėjai nėra ribojami siūlyti tokio įpakavimo, kuris jiems yra prieinamas. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad bet kuriam pakankamai protingam ir atidžiam rinkos dalyviui, siekiančiam dalyvauti Pirkime, vien susipažinus su Pirkimo sąlygų reikalavimais yra matyti, jog preliminarus perkamos prekės kiekis per 12 mėn. laikotarpį nėra didelis, ypač įvertinus, kas šis kiekis bus skaidomas per 134 ikimokyklinio ugdymo įstaigas, todėl teikdamas pasiūlymą tiekėjas gali įsivertinti protingo dydžio pakuotę, kad galėtų įvykdyti preliminarius prekių kiekius. Trečia, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, principiniai sutarties vykdymo metu galinčių kilti ginčų sprendimo būdai yra nustatyti Pirkimo sutarties projekte, kur nurodyta, kad jei tiekėjas nepristato prekės, tai užsakovas turi teisę tokią pačią prekę ar analogišką (lygiavertę) įsigyti pats iš kito tiekėjo ir reikalauti atlyginti nuostolius, taip pat nurodyti ir kiti sprendimo būdai, kurie randami šalims bendradarbiaujant Pirkimo sutarties vykdymo metu. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad Pirkimo sąlygose reikalavimų bulvių krakmolo pakuotės dydžiui nenustatymas neužtikrina tiekėjų konkurencijos, juo labiau laikyti šį reikalavimą neteisėtu.

12. Ieškovė teigė, kad pirkimo objektui, t. y. mineraliniam vandeniui nenurodyta, kaip turi būti pateikiama kaina (su depozitu ar be), todėl tiekėjai gali pateikti skirtingus pasiūlymus. Tačiau, kaip matyti iš Pirkimo sąlygų 68 punkto reikalavimų, yra nustatyta, kad į kainą turi būti įskaityti visi tiekėjo mokami mokesčiai ir visos tiekėjo patiriamos su pasiūlymo rengimu ir su pirkimo sutarties vykdymu susijusios, tame tarpe elektroninių sąskaitų faktūrų pateikimo išlaidos, ir ši nuostata pakartotinai numatyta Pirkimo dokumentų 2 priede (pasiūlymo forma), preliminariosios sutarties 16 punkte. Taigi, laikytina, kad prekių pakuotės depozitas turi būti įskaičiuotas į tiekėjo pasiūlyme nurodytą prekės įkainį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl šių Pirkimo sąlygų taip pat laikytinas nepagrįstu.

Žemesnės instancijos teismas

13. Ieškovės manymu, Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 4 punktu, kuriame įtvirtinta nuostata „preliminaraus 12 mėn. prekių kiekio neįsipareigojama išpirkti“, yra sudaryta neribota galimybė įstaigoms neįsigyti viso preliminaraus maisto produktų kiekio, todėl tokia nuostata laikytina nepakankamai apibrėžta ir neatitinkančia VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų parengti aiškias, tikslias ir nedviprasmiškas sąlygas; be to, ieškovės teigimu, tinkamai neapibrėžus Pirkimo objekto (nenustačius minimalios išperkamų produktų ribos), Pirkimo sąlygos nesudaro objektyvių galimybių tiekėjams įvertinti ir apskaičiuoti jų pasiūlymų kainų, o tiekėjai, remdamiesi skirtingomis prielaidomis dėl tikėtino įstaigų išperkamo produktų kiekio, pateiks nepalyginamus pasiūlymus. Teismas sprendė, kad šiuo atveju perkančioji organizacija Techninės specifikacijos 4 punkte yra išviešinusi maksimalią Pirkimui skirtą lėšų sumą, kuri 36 mėn. prekių tiekimo laikotarpiu negalės būti viršyta. Taip pat Techninės specifikacijos 1 lentelėje nurodžiusi preliminarius 12 mėn. perkamų prekių kiekius. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad minimalių išpirktinų prekių kiekių šiuo atveju neįmanoma nustatyti dėl pirkimo objekto specifikos – perkamos maisto prekės eilei Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų, o Pirkimo sutarčių vykdymo metu užsakomų prekių kiekiai kinta atsižvelgiant į ugdytinių skaičių, kuris kiekvieną dieną yra skirtingas. Kitu atveju, būtent nustačius minimalius prekių kiekius, kuriuos privaloma išpirkti, įstaigos susidurtų su problemomis, kur laikyti perteklinius maisto produktus, todėl būtų neracionaliai naudojamos pirkimams skirtos lėšos, nes įstaigos būtų priverstos įsigyti maisto produktus nepriklausomai nuo jų poreikio ir aktualiu laikotarpiu esamo vaikų skaičiaus. Be to, Pirkimo atveju nustatyta minimalaus užsakymo suma, t. y. Pirkimo sąlygų 4.2 priedo (Prekių pirkimo sutarties specialiosios sąlygos) 3.1 papunktyje yra nustatytas minimalus vienu užsakymu užsakomų Prekių krepšelio dydis – 30 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kai būtent minimalių prekių kiekių nenustatymas, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos nuostatas, taip pat Pirkimo objektų ir perkančiosios organizacijos poreikių specifiką, šiuo atveju yra galimas ir nepagrįstai neperkelia sutarties vykdymo rizikos tiekėjui.

14. Vertindamas ieškovės argumentus dėl Techninės specifikacijos 15 punkto nepagrįstumo, teismas nurodė, kad prekių pristatymo terminas šiuo atveju atsakovei yra labai svarbus, siekiant užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaikų kokybišką, tinkamą ir savalaikį maitinimą, tai kas ir yra pagrindinis Pirkimo sutarties vykdymo tikslas. Svarbu tai, kad perkami maisto produktai turės būti tiekiami operatyviai visoms 134 Pirkimo sąlygų 9 priede nurodytoms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms užtikrinant daugiau nei 28 000 ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą. Akivaizdu, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimo procesas yra kintantis dėl besikeičiančio vaikų skaičiaus ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos privalo operatyviai reaguoti į atsirandančius poreikius. Pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 4.2 priede (Specialiosios sutarties sąlygos) 3.4 punkte nustatyta, kad užsakymas kitai dienai tiekėjui turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki einamosios dienos 13 val. 00 min., o jei prekės užsakomos vėliau, t. y. po 13 val. 00 min., tiekėjas turi teisę užsakytas prekes pristatyti per Specialiųjų sutarties sąlygų 3.5 punkte nustatytą 24 val. terminą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad šalių įsipareigojimų pusiausvyra ginčo atveju nėra išlaikyta, kai būtent Pirkimo sąlygų 15 punkte yra suteikta galimybė tiekėjui ir perkančiajai organizacijai konkrečiu atveju lanksčiai spręsti susidariusias situacijas, tame tarpe nustatant, jog Prekės gali būti pristatomos ir kitu laiku, jei perkančioji organizacija ir tiekėjas raštu suderina prekių pristatymo grafiką, kurį sutarties vykdymo metu šalys gali keisti bendru rašytiniu susitarimu.

15. Dėl Pirkimo sąlygų 97.4 papunktyje nurodyto ekonominio naudingumo kriterijaus teismas pažymėjo, kad preliminariosios sutarties įsigaliojimo diena yra momentas (atskaitos taškas), nuo kurio pradedamas skaičiuoti 12 mėnesių arba 6 mėnesių laikotarpis (priklausomai nuo to kokią kriterijaus C reikšmę pasiūlyme būtų nurodęs Pirkimo laimėtojas), kuriam suėjus tiekėjas turės pradėti tiekti prekes su transporto priemone atitinkančia EURO 6 standartą arba transporto priemone, kuri bus varoma elektra. Prekės turės būti tiekiamos tik po to, kai su atitinkama ikimokyklinio ugdymo įstaiga pasirašys Pirkimo sutartį. Taigi, šiuo atveju prekės turės būti tiekiamos ne pagal su perkančiąja organizacija sudarytą preliminariąją sutartį, o pagal su konkrečia ikimokyklinio ugdymo įstaiga pasirašytą Pirkimo sutartį. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad Pirkimo sutartis (-ys) turi būti sudaroma (-os) preliminariosios sutarties pagrindu bei jos galiojimo laikotarpiu, t. y. per 12 (dvylika) mėnesių nuo preliminariosios sutarties įsigaliojimo dienos, neatnaujinant tiekėjų varžymosi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės teiginiai dėl prekių tiekimo ekonominio naudingumo kriterijaus neatitinkančiomis transporto priemonėmis, laikytini nepagrįstais.

Šalies argumentai

16. Ieškovės teigimu, minėti kriterijai neatitinka objektyvumo kriterijų, nes numatomi tik 6 ir 12 mėnesių atitinkami terminai, tačiau nėra jokių tarpinių (7, 8 ir t. t.), todėl įsipareigojimą dėl 7 mėnesių pateikęs tiekėjas gautų tokį patį balų skaičių kaip ir tiekėjas, pateikęs atitinkamą įsipareigojimą dėl 12 mėnesių. Su tokia ieškovės pozicija teismas nesutiko, nes visų pirma, kaip teisingai nurodė atsakovė, kriterijaus C tvarka yra aiški, konkrečiai aprašyta, lengvai patikrinama ir nepriklausoma nuo įgaliotosios perkančiosios organizacijos valios ar subjektyvaus vertinimo, taigi yra objektyvi. Antra, nėra duomenų, kad balai pagal kriterijų C tiekėjams būtų skiriami neobjektyviai. Pirkimo sutartį (-is) sudaręs tiekėjas, privalės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pirmiausia bendraisiais sutarčių vykdymo pagrindais, sutarties privalomumo ir vykdytinumo principais, o jeigu juos vykdys netinkamai, įstaigos galės nutraukti sudarytas Pirkimo sutartis su tiekėju ir reikalauti nuostolių atlyginimo, įtraukiant tiekėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą, bei taikyti Pirkimo sutartyje ir teisės aktuose numatytas sankcijas. Be to, Pirkimo sutarties X skyriuje ,,KITOS NUOSTATOS“ bus nustatytas kiekvienos perkančiosios organizacijos, kuri pasirašys Pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju, asmuo, atsakingas už šios sutarties vykdymo priežiūrą ir šis asmuo prižiūrės bei tikrins, kaip tiekėjas laikosi prisiimtų įsipareigojimų. Taigi, šiuo atveju nėra laikytini pagrįstais ieškovės teiginiai, jog neaišku, kas tikrintų, su kokia transporto priemone kiekvieną kartą yra pristatomos prekės. Taigi, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinio tenkinimui nėra teisinio pagrindo.

17. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl to, kad ieškovė neturi suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygų, kadangi nėra pateikusi pasiūlymo bei atsakovės prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Ieškovė UAB „Maistulis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą motyvavo iš esmės tik atsakovės į bylą pateiktais argumentais, nemotyvuotai atmesdamas kitus byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas savo iniciatyva pareikalavo Viešųjų pirkimų tarnybos pateikti išvadą byloje, tačiau pateiktos išvados nevertino.

18.2. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad kyla tam tikrų klausimų dėl Pirkimo sąlygose nurodyto reikalavimo, pagal kurį tiekėjas gali gauti 2 balus, jeigu įsipareigoja ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo preliminariosios sutarties įsigaliojimo dienos prekes tiekti transporto priemonėmis, kurios atitinka EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimus ir (arba) transporto priemonėmis, kurios varomos elektra. Pagal Pirkimo sąlygų 14 punktą, Pirkimo sutartis (-ys) turi būti sudaroma(-os) preliminariosios sutarties pagrindu bei jos galiojimo laikotarpiu, t. y. per 12 mėnesių nuo preliminariosios sutarties įsigaliojimo dienos, neatnaujinant tiekėjų varžymosi. Prekių tiekimo laikotarpis pagal pirkimo sutartį – 12 mėnesių nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Prekių tiekimo laikotarpis tomis pačiomis pirkimo sutarties sąlygomis gali būti pratęstas dar du kartus po 12 mėnesių. Bendras (su pratęsimais) prekių tiekimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip 36 mėnesiai nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Taigi, tuo atveju, jeigu Pirkimo sutartis būtų sudaroma netrukus po to, kai įsigalioja preliminarioji sutartis ir jeigu pagrindinė sutartis nebūtų pratęsiama, teoriškai galėtų susidaryti tokia situacija, jog pareiga prekes tiekti minėtomis transporto priemonėmis, už kurią tiekėjui būtų suteikti 2 balai, galėtų likti realiai neįgyvendinta, kadangi (beveik) visas pasiruošimo tiekti prekes nurodytomis transporto priemonėmis laikotarpis galėtų sutapti su pirkimo (pagrindinės) sutarties vykdymo laikotarpiu.

18.3. Nors sudėtinio Pirkimo objekto sujungimas automatiškai nėra laikomas neteisėtu, tačiau kasacinio teismo praktikoje atskirų objektų sujungimas pateisinamas tik esant pagrįstoms aplinkybėms. Pareiga pagrįsti pirkimo apjungimą tenka Perkančiajai organizacijai. Pirkimo apjungimas privalo atitikti proporcingumo principą, t. y. šis sprendimas privalo būti vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis.

18.4. Šio Pirkimo atveju perkančioji organizacija ne siekia didesnės konkurencijos ir racionalaus lėšų panaudojimo, bet priešingai – Pirkimo sąlygų 1 priede nurodyti maisto produktai ir reikalavimas pateikti pasiūlymą dėl visos prekių apimties akivaizdžiai riboja konkurenciją. Ypatingai atkreipia dėmesį į tai, kad preliminarioji sutartis bus sudaroma su vienu tiekėju.

18.5. Europos Sąjungos (toliau – ES) ir nacionaliniai teisės aktai skatina pirkimų centralizavimą, kadangi tai turi daug privalumų, tačiau atkreipia dėmesį į tokių procesų trūkumus ir grėsmes. Šiuo atveju, Vilniaus miesto savivaldybės administracija sąmoningai deda visas pastangas, kad kitus 36 mėnesius Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms maisto produktus parduotų tik stambiausios įmonės, o smulkusis ir vidutinis verslas praktiškai neturėtų galimybių laimėti šių viešųjų pirkimų ir dalyvauti šioje rinkoje. Kitaip sakant, atsakovė siekia sudaryti sąlygas maisto produktus tiekti tik stambiausiems maisto produktų tiekėjams (pvz., UAB „Officeday“ ir(ar) UAB „Handelshus“, kurie tikėtina ir laimės didžiąją dalį paskelbtų atsakovės pirkimų). Atsakovė praktiškai vienu metu paskelbė 20 viešųjų pirkimų dėl maisto produktų įsigijimo, kiekvienas pirkimas yra gana didelės apimties, nesuskaidytas į dalis, o kiekvieną pirkimą galės laimėti tik vienas tiekėjas.

18.6. Nors teismas ir nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl pirkimo objekto, t. y. raugintų agurkų fasavimo, atsakovė nepateikė nei vieno pavyzdžio, kad rinkoje yra raugintų agurkų, kurie tiekiami stiklinėje taroje, patenkančioje į Techninėje specifikacijoje nurytas svorio ribas. Neaišku, kokiais kriterijais atsakovė Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje parinko reikalavimus dėl stiklinės taros įgyvendinant ES politiką aplinkos apsaugos srityje, nes daugeliui kitų produktų reikalavimai dėl stiklinės taros nekeliami, o kitiems keliami būtent pateikti plastikinėje taroje.

18.7. Atsakovės argumentai dėl raugintų agurkų fasavimo reikalavimų ir bulvių krakmolo yra prieštaringi. Pati atsakovė teigė, kad reikalavimai krakmolo pakuotės dydžiui nenustatyti atsižvelgiant į tai, jog rinkoje yra skirtingų krakmolo pakuočių dydžių. Tam, kad nebūtų ribojama konkurencija daugiau nei to reikia Pirkimo tikslui pasiekti, t. y. jog pasiūlymus Pirkime galėtų pateikti ir tokie tiekėjai, kurie patys fasuoja produkciją pagal norimus dydžius ir tiekėjai, kurie pristato produkciją tokiose pakuotėse, kurias įsigijo iš gamintojų, reikalavimas konkretaus dydžio pakuotei nėra nustatytas. Tačiau raugintiems agurkams nustatė itin specifinius reikalavimus dėl fasuotės dydžio ir rūšies.

18.8. Pirkimo sąlygos (ne)atitikimą VPĮ ir Kainodaros taisyklėms lemia faktas, ar įmanoma nustatyti minimalius išpirktinų prekių kiekius ar neįmanoma. Atsakovė tvirtina, kad minėtų sąlygų (kiekių) žinoti neįmanoma, nes Pirkimo sutarčių vykdymo metu užsakomų prekių kiekiai kinta, atsižvelgiant į ugdytinių skaičių, kuris kiekvieną dieną yra skirtingas. Ieškovė supranta, kad ugdytinių skaičius kiekvieną dieną yra skirtingas, todėl ir neteigia, jog Pirkimo sąlygose būtų įsipareigojama išpirkti tikslų maksimalų kiekį maisto produktų. Ieškovė teigia, kad būtina nustatyti bent minimalų prekių kiekį, kurį įsipareigoja išpirkti iš tiekėjo. Tokį minimalų kiekį atsakovė turi visas galimybes nustatyti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pagal pačios nustatytą tvarką kiekvieną mėnesį gauna statistiką apie visų įstaigų lankomumą, taigi ir minimalus lankomumo skaičius yra žinomas.

18.9. Iki šiol Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos įsigyja maisto produktus per Centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – CPO) katalogą. Sudarytose sutartyse numatyta tiek minimali išperkamų maisto produktų riba, taip pat numatyti ir maksimalūs prekių pristatymų kiekiai per savaitę. Akivaizdu, kad, jeigu kiekviena ugdymo įstaiga gali sudaryti sutartis su minimalia išperkamų maisto produktų riba, tai ir vykdant centralizuotą pirkimą tokia pati galimybė yra, tačiau dėl visiškai neaiškių priežasčių atsakovė Pirkimo sąlygose atitinkamų ribų nenustatė. Taigi, atsakovės pozicija šiuo klausimu paremta tik jos pačios prielaidomis, tačiau ieškovės minėti pirkimai per CPO yra objektyvus įrodymas (faktas), kad lopšeliai–darželiai sudaro viešojo pirkimo sutartis su įsipareigojimais išpirkti minimalų kiekį maisto produktų.

18.10. Atsakovė nepateikė logiškų argumentų ir(ar) skaičiavimų, kodėl būtent numatomi tik 6 ir 12 mėnesių tiekimo terminai, tačiau nėra jokių tarpinių (7, 8 ir t. t.), kurie taip pat būtų objektyviai ir lengvai įvertinami. Atsakovė savo poziciją argumentavo racionaliu lėšų panaudojimu, siekiu įsigyti prekes mažesnėmis kainomis, tačiau nepagrindė, kaip ginčijamas kriterijus susijęs su pirkimo objektu (iš esmės, pagal VPĮ, kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu, t. y. su siūlomo pirkimo objekto savybėmis), kokią įtaką turės prekių kainai, kokią konkrečią, apskaičiuotą naudą suteiks atsakovei.

18.11. Nėra paskelbti (pateikti pirkimo dalyviams) jokie rezultatai dėl Pirkimo procedūrų. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, kol nepaskelbta pasiūlymų eilė ir pirkimo laimėtojai, tiekėjai nežino, kas pateikė pasiūlymus ir pan. Taip pat pasiūlymus pateikę tiekėjai nežino (negali žinoti), kas pateikė pretenzijas ir(ar) ieškinius teismui (taip pat ir nežino ieškinio reikalavimų). Tačiau trečiasis asmuo UAB „Officeday“ sužinojo apie pateiktą ieškinį. Būtų buvę logiška UAB „Officeday“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, jeigu, pavyzdžiui, būtų paskelbta pasiūlymų eilė, UAB „Officeday“ būtų paskelbtas pirkimo laimėtoju ir UAB „Maistulis“ (jei būtų pateikęs pasiūlymą) ginčytų sprendimą dėl laimėtojo pasiūlymo, taip pat, jeigu, pavyzdžiui, būtų paskelbta pasiūlymų eilė, UAB „Officeday“ būtų paskelbtas pirkimo laimėtoju, o UAB „Maistulis“ ginčytų jo pasiūlymo atmetimą (kai pasiūlymo kaina būtų mažesnė nei UAB „Officeday“). Tačiau šiuo metu nebuvo tikslo į bylą traukti trečiuoju asmeniu UAB „Officeday“, kadangi pagal tokią logiką į bylą būtų reikėję traukti visus tiekėjus, pateikusius pasiūlymus Pirkime.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Atsakovė, susipažinusi su apeliacinio skundo turiniu, pažymi, kad teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus šiuo atveju nemato – pirmosios instancijos teismas teisingai taikė šioje byloje aktualias teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išvadas ginčijamais klausimais motyvavo, taigi, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai skundžiamo sprendimo tariamo neteisėtumo niekaip nepagrindžia.

19.2. Teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, iš esmės tėra grindžiami vieninteliu konkretumo turinčiu argumentu, jog teismas savo iniciatyva pareikalavo Viešųjų pirkimų tarnybos pateikti išvadą byloje, tačiau jos nevertino. Atsakovė pažymi, kad valstybės institucijų išvada, gauta civilinėje byloje, neturi teismui išankstinės galios ir vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje teismo padarytos išvados dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų yra priimtos įvertinus tiek tiekėjo, tiek perkančiosios organizacijos argumentus pagal teismo vidinį įsitikinimą, tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nei vienos iš ieškovės ginčytų Pirkimo sąlygų neįvertino kaip prieštaraujančios įstatymui. Teismui bylos aplinkybes ir ginčijamas Pirkimo sąlygas įvertinus ne taip, kaip to pageidavo ieškovė, savaime nesuponuoja nei šių bylos aplinkybių neobjektyvaus įvertinimo, nei skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo.

19.3. Ginčo Pirkimas yra sudėtinė maisto produktų pirkimo darželiams dalis, maisto produktų darželiams pirkimo objektas jau yra išskaidytas į atskirus pirkimus pagal atitinkamas produktų grupes, taigi perkančioji organizacija VPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą yra atlikusi ir dar labiau skaidyti Pirkimo objektą, atskirais viešaisiais pirkimais perkant pavienes prekes, kaip kad bando šioje byloje teigti ieškovė, būtų visiškai neracionalu atsižvelgiant tai, kokios prekės (maisto produktai), kokiams kiekiui gavėjų (134-oms Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigoms) ir kokiam tikslui (užtikrinti kokybišką vaikų maitinimą) yra perkamos. Siekdama racionalaus viešajam pirkimui skirtų lėšų panaudojimo, perkančioji organizacija privalo paisyti viešojo intereso, kurio neatitiktų maisto prekių kainų išaugimas vien dėl to, kad jos būtų tiekiamos atskirai, o ne kartu su kitomis tai pačiai kategorijai (šiuo atveju – bakalėjos) priklausančiomis prekėmis.

19.4. Ieškovė pirmosios instancijos teismui taip ir nepateikė įrodymų, kad, būdama maisto produktų perpardavėja (platintoja, o ne gamintoja), negalėtų tiekti visų prie bakalėjos priskirtų maisto produktų, nepateikė ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog Pirkimo objekto didesnis išskaidymas būtų racionalesnis ir labiau užtikrintų sąžiningą tiekėjų konkurenciją, prekės būtų siūlomos mažesne kaina ar kitaip užtikrinamas racionalesnis Pirkimui skirtų lėšų panaudojimą. Kitaip tariant, akivaizdu, kad organizuojant viešąjį pirkimą kiekvienai maisto prekei atskirai (tarkime, prieskoniams, kurių užsakomi kiekiai sąlyginai maži), tikėtina, jog tiekėjui jų tiesiog neapsimokėtų tiekti, kadangi logistikos kaštai (išvežiojimas po 134 įstaigas) elementariai viršytų pristatomų maisto produktų vertę. Tokia situacija ne padidintų, o kaip tik sumažintų konkurenciją. Atsižvelgiant į tai, teismo išvados, kad maisto produktų, priklausančių bakalėjos grupei, apjungimas į vieną pirkimą yra ir racionalus, ir efektyvus, laikytini pagrįstais.

19.5. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame sprendime, Pirkimo sąlygų 17.1 – 17.3 papunkčiuose buvo nurodyti konkretūs Pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai. Pirkimo objekto skaidymas į dar smulkesnes pirkimo dalis nesudarys sąlygų racionaliai panaudoti biudžeto lėšų dėl to, kad skaidant pirkimo objektą į daugiau dalių sumažės perkamų produktų kiekiai, dėl to tiekėjai negalės pasiūlyti konkurencingesnių kainų.

19.6. Sprendžiant dėl Pirkimo objekto neskaidymo į dar smulkesnes dalis itin svarbi aplinkybė, į kurią atsižvelgė ir teismas skundžiamame sprendime, yra tai, kad maisto produktai centralizuotai perkami 134-oms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Visų 134 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurių naudai vykdomi maisto produktų pirkimai, buhalterinė apskaita vykdoma centralizuotai, t. y. ją atlieka atskira biudžetinė įstaiga, kiekvieno pirkimo laimėtojas turės sudaryti 134 atskiras maisto produktų tiekimo sutartis su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, kurių naudai yra atliekami pirkimai (iš viso dėl maisto prekių tiekimo bus pasirašytos 2 948 sutartys (134 įstaigos x 22 atskiri maisto prekių pirkimai), pagal kiekvieną sutartį tiekėjai už jų pateiktas ir perkančiosios organizacijos priimtas prekes, pateiks sąskaitą apmokėjimui centralizuotą buhalterinę apskaitą vykdančiai įstaigai, kurios turės būti patikrintos, peržiūrėtos ir apmokėtos (jau nevertinant iš kitų tiekėjų už kitas suteiktas paslaugas išrašytų sąskaitų patikros ir apmokėjimo). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju Pirkimo objektų apimtis yra optimali, o viešųjų pirkimų tikslas racionaliai panaudojant Pirkimui skirtas lėšas yra kiek įmanoma proporcingas ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir jų buhalterinės apskaitos administracinei naštai.

19.7. Ieškovė, skunde dėstydama argumentus dėl pirkimo objekto, t. y. dėl raugintų agurkų, sąmoningai siekia suklaidinti teismą. Ieškovė abejoja atsakovės argumentais dėl aplinkos apsaugos pasirinkus stiklines pakuotes raugintiems agurkams, teigdama, kad „daugeliui kitų produktų reikalavimai dėl stiklinės taros nekeliami, o kitiems keliami būtent pateikti plastikinėje taroje“. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktoje lentelėje išskirtiems maisto produktams plastikinės pakuotės reikalavimas nėra nustatytas, nurodytas tik pakuotės dydis, taigi net nekalbant apie tai, jog kitų Pirkimo objektą sudarančių maisto produktų pakuočių ieškovė ieškinyje apskritai neginčijo (tik raugintų agurkų ir bulvių krakmolo), ieškovės teiginiai apie „neaiškius kriterijus“ įgyvendinant ES politiką aplinkos apsaugos srityje, šiuo atveju yra nepagrįsti.

19.8. Atsiliepdama į ieškovės argumentus dėl krakmolo pakuočių, atsakovė nurodo, kad rauginti agurkai ir bulvių krakmolas yra absoliučiai skirtingi maisto produktai tiek savo konsistencija, tiek kokybinėmis savybėmis, tiek elementariai reikalingais kiekiais (raugintų agurkų poreikis yra maždaug tris kartus didesnis nei bulvių krakmolo, tai atsispindi ir pakuotės dydžio reikalavimuose, rauginti agurkai parduodami su skysčiu, šis gali išbėgti, be skysčio agurkai praranda savo savybes ir greičiau sugenda, kai tuo tarpu bulvių krakmolas nėra tiek jautrus pažeidimams, būtent stiklinė tara raugintiems agurkams padeda tiek išlaikyti jų kokybę transportavimo metu, tiek ir ją patikrinti, tačiau tokio poreikio nėra bulvių krakmolo tikrinimui, ir t. t.). Taigi, ieškovės selektyvūs dviejų visiškai skirtingų maisto produktų palyginimai bei iš to daromos išvados, kad Perkančioji organizacija nepagrįstai kelia reikalavimą raugintus agurkus tiekti stiklinėje taroje, vertintinos kritiškai.

19.9. Apeliaciniame skunde teismo išvados dėl mineraliniam vandeniui nustatytų reikalavimų teisėtumo nebekvestionuojamos, laikytina, kad ieškovė su teismo sprendimu šiuo aspektu sutinka ir teismo išvadų neginčija.

19.10. Ieškovė ginčija Techninės specifikacijos 4 punktą. Ieškovė ir toliau laikosi pozicijos, kad šiuo atveju minimalią išperkamų produktų ribą buvo įmanoma nustatyti, nepaisydama nei teismų praktikos, nei išsamių perkančiosios organizacijos paaiškinimų, kuriuos įvertino ir teismas. Ieškovės argumentų dėl statistikos apie vaikų lankomumą ir sutarčių per CPO katalogą teismas skundžiamame sprendime nevertino, konstatavęs, kad ieškovės dublike yra pateikti visiškai nauji argumentai, kurie iš esmės nebuvo nurodyti nei ikiteisminėje pretenzijoje, nei ieškinyje, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako, pripažindamas, jog nurodyti argumentai peržengia pretenzijoje ir ieškinyje nustatytas ginčo ribas. Tačiau nepaisydama to, ieškovė šiuos argumentus pateikė apeliacinės instancijos teismui ir atsakovės manymu, jie neturėtų būti vertinami.

19.11. Ekonominio naudingumo kriterijų bei jų lyginamųjų reikšmių nustatymas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė. Šiuo atveju perkančiosios organizacijos vertinimu esami Pirkimo sąlygų 97.4 papunkčio ekonominio naudingumo kriterijaus lyginamieji terminai (6 ir 12 mėn.) yra pakankami, neprieštarauja jokiems teisės aktų ar viešųjų pirkimų principų reikalavimams. Be to, analogiškas ekonominio naudingumo kriterijus naudojamas ir kituose viešuosiuose pirkimuose (įskaitant ir visuose 22 maisto produktų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms viešuosiuose pirkimuose), o tiekėjams yra suteikiama ir pakankamai laiko įsigyti šį ekonominio naudingumo kriterijų atitinkančias transporto priemones, jeigu jie pageidauja tiekti maisto prekes aplinkai draugiškomis transporto priemonėmis ir nori gauti papildomus ekonominio naudingumo balus, didinančius Pirkimo laimėjimo galimybes. Pirkimo sąlygose įtvirtintas ir aiškus šio kriterijaus kontrolės mechanizmas.

19.12. Atsakovė pažymėjo, kad diferencijuoti kriterijaus iki ieškovės pageidaujamų tarpinių terminų nei poreikio, nei pagrindo perkančioji organizacija nematė, o pati ieškovė nurodo tik deklaratyvias abejones perkančiosios organizacijos nustatyto kriterijaus lyginamųjų terminų paskirstymu, remiasi savo pačios prielaidomis ir hipotetinių situacijų modeliavimu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kaip esami ekonominio naudingumo kriterijaus terminai pažeidžia konkrečiai ieškovės interesus (ieškovė pasiūlymo ginčo Pirkime neteikė, taigi net neaišku, su kokia transporto priemone būtų siūliusi tiekti maisto prekes). Šiuo aspektu perkančioji organizacija yra įsitikinusi, kad ieškovė neturi suinteresuotumo ginčyti ekonominio naudingumo kriterijaus tariamą neteisėtumą.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Officeday“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje, vadovaudamasi ieškovės hipotetinės situacijos analize, kiek suabejojo vieno iš ekonominio pasiūlymų naudingumo vertinimo kriterijumi. Pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba iškėlė tik hipotetinės situacijos vertinimą, kas būtų, jei pagrindinė Pirkimo sutartis būtų sudaryta iš karto, o potencialus tiekėjas dar neturėtų EURO 6 standartą atitinkančių transporto priemonių.

20.2. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės argumentais, kad pirkimo objektas turi būti išskaidytas. Atsakovė Pirkimu siekia įsigyti 63 pozicijas skirtingų maisto produktų (Pirkimo sąlygų 11 punktas, Techninės specifikacijos 1 lentelė). Pirkimo sąlygų 17 punkte atsakovė pateikė priežastis, kodėl Pirkimo objektas nėra skaidomas. Įvertinus Techninės specifikacijos 1 lentelę, matyti, kad visi maisto produktai priskiriami bakalėjos prekių grupei – visi šie maisto produktai paprastai naudojami kaip ingredientai kitų patiekalų gamybai. Pačios prekės yra „smulkios“, pvz., skirtingų rūšių arbata, kakavos milteliai, mielės, krakmolas, pipirai, kiti prieskoniai, lauro lapai, ciberžolė ir kt. Ieškovė jokių įrodymų, kaip Pirkimo objekto neskaidymas apriboja jos teisę dalyvauti Pirkime, nepateikia. Taip yra dėl to, kad pati ieškovė bakalėjos produktų negamina, jos veiklos sritis yra didmeninė prekyba, t. y. ieškovė, atstovaudama įvairaus spektro maisto prekių gamintojus, užsiima maisto prekių distribucija.

20.3. Išskaidžius Pirkimo objektą į 63 dalis, tiekėjų suinteresuotumas Pirkimu būtų mažesnis. Maisto prekių tiekėjams ekonomiškai neapsimokėtų konkuruoti dėl kiekvienos iš Pirkimo objekto dalies (63), kadangi gali susidaryti situacija, kuomet sutartis bus sudaryta tik dėl vienos ar kelių objekto dalių. Išskaidžius Pirkimo objektą, sutarties vykdymas taptų brangus ir sudėtingas techniniu požiūriu.

20.4. Aplinkybė, kad tiekėjai, įskaitant ieškovę, kuri taipogi yra dažna atsakovės skelbiamų pirkimų dalyvė, neteikė pastabų dėl techninės specifikacijos projekto papildomai pagrindžia, jog šios sąlygos rinkai buvo priimtinos. Ieškovės nepagrįstas Pirkimo objekto neskaidymo kvestionavimas, po to kai atsakovė ėmėsi veiksmų tartis su rinka, pasiruošti efektyviam Pirkimo paskelbimui, nesuderinamas su atsakingo ir rūpestingo viešųjų pirkimų dalyvio elgesio standartu.

20.5. Ieškovė neįrodinėja ir tik deklaratyviai nurodo, kad raugintų agurkų stiklinėje taroje praktiškai nėra. Atsakovė atsiliepime pateikė objektyvius argumentus, kad nustatytas taros reikalavimas atitinka įprastą praktiką, t. y. (i) reikalavimas paremtas ilgamete perkančiųjų organizacijų patirtimi perkant tokio pobūdžio produktus, bei yra susijęs su tuo, jog stiklinėje taroje pristatomų produktų kokybę vizualiai yra lengviau patikrinti, (ii) atsakovė buvo paskelbusi išankstinę rinkos konsultaciją dėl analogiškos techninės specifikacijos reikalavimų ir negavo nei vieno rinkos dalyvio pastabų dėl to, kad rauginti agurkai rinkoje nėra parduodami stiklinėje taroje nuo 800 iki 3 kg, (iii) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo buvo nustatyta bendra ES kryptis atsisakyti vienkartinių plastikinių pakuočių palaipsniui iš linijinės ekonomikos pereinant į žiedinę ekonomiką.

20.6. Ieškovės argumentai dėl krakmolo pakuočių turėtų būti atmesti. Šiuo atveju svarbu, kad tiekėjas galėtų pristatyti bendrą kiekį kilogramais ir jį paskirstyti po ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kadangi bulvių krakmolo poreikis bus žinomas Pirkimo sutarties vykdymo metu. Pakuotės reikalavimų nenustatymas šiuo atveju užtikrina tiekėjų konkurenciją ir laikyti tokį reikalavimą neteisėtu / ydingu nėra pagrindo.

20.7. Nagrinėjamu atveju, ieškovė dublike ir apeliaciniame skunde pateikė visiškai naują Pirkimo sąlygų tariamo neteisėtumo pagrindą dėl atsakovės vykdomų pirkimų per CPO, tai jos manymu pagrindžia, jog Pirkimo atveju turėjo būti nustatyti minimalūs ir maksimalūs perkamų prekių kiekiai. Trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovė, pateikdama visiškai naujus argumentus, kurių atsakovė nenagrinėjo ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimo 97 punkte nurodė, kad dėl šių argumentų nepasisako, nes nurodyti argumentai peržengia pretenzijoje ir ieškinyje nustatytas ginčo ribas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

22. Apeliaciniame skunde yra keliami klausimai dėl perkančiosios organizacijos nustatytų viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo bei byloje pateiktų įrodymų (ne)tinkamo vertinimo. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis, taip pat ar tinkamai vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Dėl įrodymų vertinimo

23. Apeliantė skunde pirmiausia nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą motyvavo iš esmės tik atsakovės į bylą pateiktais argumentais, paaiškinimais, nemotyvuotai atmesdamas kitus byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas savo iniciatyva pareikalavo Viešųjų pirkimų tarnybos pateikti išvadą byloje, tačiau visiškai pateiktos išvados nevertino.

24. Teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu pirmiausia pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

25. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje buvo nepakankami aktyvus ir(arba) rėmėsi vien tik atsakovės pateiktais paaiškinimais ir įrodymais. Apeliantė pati nurodė, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pareikalavo Viešųjų pirkimų tarnybos pateikti išvadą byloje. Tačiau pažymėtina ir tai, kad nei tarnybos pateikta išvada, nei kitas šalių pateiktas įrodymas pirmosios instancijos teismui neturi padidintos išankstinės įrodomosios galios ir yra vertinamas kartu su kitais, byloje esančiais įrodymais.

26. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Apeliantė skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad, jais remiantis, būtų padarytos kitokios išvados, nei tą padarė teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepažeidė CPK nustatytų ir pirmiau aptartų įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl pirkimo objekto skaidymo į smulkesnes dalis

27. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje ir nurodo, kad pareiga pagrįsti pirkimo apjungimą tenka Perkančiajai organizacijai. Pirkimo apjungimas privalo atitikti proporcingumo principą, t. y. šis sprendimas privalo būti vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis, priemonėmis. Šio Pirkimo atveju perkančioji organizacija ne siekia didesnės konkurencijos ir racionalaus lėšų panaudojimo, bet priešingai – Pirkimo sąlygų 1 priede nurodyti maisto produktai ir reikalavimas pateikti pasiūlymą dėl visos prekių apimties akivaizdžiai riboja konkurenciją. Ypatingai atkreipia dėmesį į tai, kad preliminarioji sutartis bus sudaroma tik su vienu tiekėju.

28. Nors teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal šiuo metu galiojančią teisinę reglamentaciją ir teismų praktiką pareiga pagrįsti pirkimo apjungimą tenka Perkančiajai organizacijai, tačiau pažymi ir tai, jog, remiantis viešai prieinamais Viešųjų pirkimo tarnybos išaiškinimais, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų įvertinti pirkimo objekto skaidymo į dalis reikalingumą ir būtinumą, ypatingai atsižvelgiant į rinkos specifiką bei į tai, ar bus užtikrinta konkurencija ir tiekėjų nediskriminavimas, ar pirkimo objekto skaidymas galėtų paskatinti naujų rinkos dalyvių pritraukimą. Pats pirkimo objekto skaidymas į dalis savaime nėra savitikslis, jis grindžiamas perkančiojo subjekto poreikių ir galimybių bei laisvos ūkio subjektų konkurencijos pusiausvyra. Perkantysis subjektas, prieš priimdamas sprendimą dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, turi įvertinti, (i) ar pirkimo objektas iš esmės yra dalus, ar, atvirkščiai, jis privalo būti vykdomas atskiromis procedūromis arba (ii) kaip reikėtų skaidyti pirkimą, kad būtų užtikrinta konkurencija.

29. Pirmosios instancijos teismas iš nagrinėjamoje byloje pateiktų Pirkimo dokumentų nustatė, kad Pirkimo sąlygų 11 punkte nurodyta, jog perkamų prekių kiekis nurodytas Techninės specifikacijos 1 lentelėje, ir joje nurodyta, kad atsakovė bendrai perka 63 pozicijas skirtingų maisto produktų. Pirkimo sąlygų 16 punkte nustatyta, kad Pirkimo objektas neskaidomas į dalis. Tiekėjai privalo siūlyti visą prekių kiekį. Pirkimo sąlygų 17.1 – 17.3 papunkčiuose nurodyti Pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai – įgaliotoji perkančioji organizacija atlieka daugiau nei 20 atskirų maisto produktų pirkimų, todėl maisto produktų pirkimai faktiškai yra išskaidyti atliekant atskirus pirkimus. Atliekant atskirus maisto produktų pirkimus, pagal atskiras maisto produktų grupes, įgaliotoji organizacija siekia sudaryti sąlygas (galimybę) dalyvauti viešuosiuose pirkimuose smulkiam ir vidutiniam verslui, verslo subjektams ar ūkininkams, kurie specializuojasi tam tikro produkto gaminime ir(ar) tiekime, bus tiekiami kokybiškesni produktai.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dalyje, kurioje apeliantė teigia, jog atsakovė nepagrindė Pirkimo objekto apjungimą yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pirkimo objekto skaidymas į dar smulkesnes pirkimo dalis nesudarys sąlygų racionaliai panaudoti biudžeto lėšų dėl to, kad skaidant pirkimo objektą į daugiau dalių sumažės perkamų produktų kiekiai, o tiekėjai negalės pasiūlyti konkurencingesnių kainų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, perkami produktai didžiąja dalimi bus naudojami kaip ingredientai patiekalų gamybai. Todėl priešingai nei skunde teigia apeliantė, perkant labai mažos apimties ar kiekių pirkimo objektus, tai gali sumažinti tiekėjų suinteresuotumą dalyvauti tokiame pirkime / pirkimo dalyse. Be to, teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo argumentais ir byloje pateiktais ginčo Pirkimo dokumentais, pritaria ir argumentui, kad Pirkimo objekto išskaidymas į smulkesnes dalis gali nepagrįstai padidinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir jų buhalterinės įstaigos administracinę naštą.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nustatė, kad atsakovė 2022 m. liepos 18 d. buvo paskelbusi išankstinę rinkos konsultaciją (CVP IS Nr. 614871) dėl numatomo vykdyti maisto produktų pirkimo Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms bei paskelbusi tapačią techninę specifikaciją su perkamomis prekėmis visiems rinkos dalyviams susipažinti ir iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo nustačiusi terminą tiekėjų pastaboms ir pasiūlymams paskelbtai techninei specifikacijai pateikti. 2022 m. rugpjūčio 2 d. įvyko nuotolinė išankstinė rinkos konsultacija su rinkos dalyviais ir po 2022 m. rugpjūčio 2 d. įvykusios rinkos konsultacijos, techninės specifikacijos projektas tiekėjų pastaboms buvo paskelbtas dar du kartus – 2022 m. lapkričio 28 d. (CVP IS Nr. 639173) ir 2022 m. gruodžio 5 d. (CVP IS pirkimo Nr. 640713). Jokių pastabų dėl viešojo pirkimo ar jo sąlygų pateikta nebuvo.

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nei į bylą pateiktose procesiniuose dokumentuose, nei apeliaciniame skunde neįrodė, jog, kaip ji teigia, Vilniaus miesto savivaldybės administracija sąmoningai deda visas pastangas, kad kitus 36 mėnesius Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms maisto produktus parduotų tik stambiausios įmonės, o smulkusis ir vidutinis verslas praktiškai neturėtų galimybių laimėti šių viešųjų pirkimų ir dalyvauti rinkoje, t. y. siekia sudaryti sąlygas maisto produktus tiekti tik stambiausiems maisto produktų tiekėjams (pvz., UAB „Officeday“ ir(ar) UAB „Handelshus“), kurie tikėtina laimės didžiąją dalį paskelbtų atsakovės pirkimų.

33. Taigi, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad apeliantė šioje ginčo dalyje neįrodė, jog atsakovė pažeidė imperatyvias įstatymo normas arba formuojamą teismų praktiką, nesutikdama išskaidyti Pirkimo objektą į dar smulkesnes dalis, todėl atmeta apeliantės argumentus kaip nepagrįstus bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje šalių ginčą išnagrinėjo teisingai.

Dėl raugintų agurkų taros

34. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad nors teismas ir nesutiko su ieškovės ieškiniu dėl pirkimo objekto, t. y. raugintų agurkų, atsakovė nepateikė nei vieno pavyzdžio, jog rinkoje yra raugintų agurkų, kurie tiekiami stiklinėje taroje, patenkančioje į Techninėje specifikacijoje numatytas svorio ribas. Nėra žinoma, kokiais kriterijais atsakovė Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje parinko reikalavimus dėl stiklinės taros įgyvendinant ES politiką aplinkos apsaugos srityje, nes daugeliui kitų produktų reikalavimai dėl stiklinės taros nekeliami, o kitiems keliami – pateikti plastikinėje taroje.

35. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neteisingai teigia, jog atsakovė nepateikė nei vieno pavyzdžio, jog rinkoje yra raugintų agurkų, kurie tiekiami stiklinėje taroje, patenkančioje į Techninėje specifikacijoje nurodytas svorio ribas. Atsakovė triplike pateikė tris nuorodas iš elektronine maisto prekyba užsiimančių parduotuvių („Last mile“, „Iki“, „Biopapa“), kurios gali patiekti raugintus agurkus tarose, atitinkančiose Pirkimo sąlygas. Taigi, darytina išvada, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog tokių pakuočių rinkoje paprasčiausiai nėra.

36. Antra, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą teigia atsakovė, Pirkimo sąlygose tapatus reikalavimas dėl stiklinės taros yra nustatytas tiek raugintiems, tiek ir marinuotiems agurkams, tačiau apeliantė kvestionuoja tik raugintiems agurkams nurodytą tarą, bet nekvestionuoja marinuotiems agurkams nustatytos stiklinės taros reikalavimų.

37. Apeliantė skunde teigia, kad daugeliui kitų produktų reikalavimai dėl stiklinės taros nekeliami, o kitiems keliami būtent pateikti plastikinėje taroje. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su Pirkimo sąlygų 1 priede nurodytų produktų lentele, nenustatė, kad atsakovė tam tikriems produktams būtų kėlusi reikalavimą dėl plastikinės taros. Kai kuriems produktams taros reikalavimai yra apskritai nekeliami, kaip pavyzdžiui, marinuotiems burokėliams, actui, cukrui ir kt., o nustatomas tik pakuotės dydis. Darytina išvada, kad nurodytiems produktams tinka bet kokia tara. Todėl apeliantės skundo argumentai dėl neaiškių kriterijų įgyvendinant ES politiką aplinkos apsaugos srityje, nepagrįsti.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su atsakovės procesiniuose dokumentuose dėstomais argumentais, kad stiklinėje taroje pristatomų produktų (nagrinėjamu atveju raugintų agurkų) kokybę vizualiai yra lengviau patikrinti ir tokiu būdu gali būti išvengta situacijų, kai tik prieš naudojimą paaiškės, jog pristatytos prekės neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų. Be to, stiklinėje taroje pristatomos prekės leidžia pagrįstai tikėtis, kad jų estetinė išvaizda, struktūra bus nepakitusi, kaip tai galėtų nutikti tuo atveju, jei prekės būtų pristatomos vienkartiniuose maišeliuose arba plastikiniuose kibirėliuose, tai neabejotinai leidžia teigti, kad pristatant prekes bus palaikoma higiena ir švara.

39. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantės argumentai šioje dalyje taip pat nėra pagrįsti, todėl jos skundo tenkinimui nėra teisinio pagrindo.

Dėl reikalavimų krakmolo pakuotiems

40. Šioje dalyje apeliantė skunde nurodo, kad atsakovės argumentai dėl krakmolo pakuotės dydžio yra prieštaringi, kadangi ji nurodė, jog reikalavimai krakmolo pakuotės dydžiui nenustatyti atsižvelgiant į tai, kad rinkoje yra skirtingų krakmolo pakuočių dydžių ir tam, jog nebūtų ribojama konkurencija daugiau nei to reikia Pirkimo tikslui pasiekti, t. y. kad pasiūlymus Pirkime galėtų pateikti ir tokie tiekėjai, kurie patys fasuoja produkciją pagal norimus dydžius ir tiekėjai, kurie pristato produkciją tokiose pakuotėse, kurias įsigijo iš gamintojų, reikalavimas konkretaus dydžio pakuotei nėra nustatytas. Tačiau kitiems produktams, tokiems kaip rauginti agurkai, atsakovė nustatė itin specifinius reikalavimus dėl fasuotės dydžio ir rūšies.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė Pirkimo sąlygose nustatė fasavimo reikalavimą, t. y. numatyta, jog tinkami visi įmanomi įpakavimai, neribojant jų dydžio, kad tiekėjas galėtų užtikrinti 5 500 kg bulvių krakmolo tiekimą 134 įstaigoms. Taigi, iš esmės nustatytas reikalavimas yra aiškus. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės procesinių dokumentų, tame tarpe ir apeliacinio skundo argumentai yra nenuoseklūs, kadangi apeliantė bando lyginti visiškai nepalyginamus savo paskirtimi produktus.

42. Negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aplinkybė, jog tinka visų dydžių pakuotės iš esmės užtikrina didesnę konkurenciją, nes šiuo atveju tiekėjai nėra ribojami siūlyti tokio įpakavimo, kuris jiems yra prieinamas. Svarbiausia, kad būtų užtikrintas 5 500 kg bulvių krakmolo tiekimas 134 ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Apeliantė skunde pirmosios instancijos teismo argumentų nepaneigė. Vien tik aukščiau apeliantės paminėta aplinkybė nedaro Pirkimo sąlygos dėl krakmolo pakuočių nenustatymo neteisėta.

43. Apeliantei nepaneigus atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentų šioje dalyje, jos skundas pripažintinas nepagrįstu.

Dėl minimalių išpirktinų kiekių nustatymo

44. Apeliantės manymu, akivaizdu, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos (ne)atitikimą VPĮ ir Kainodaros taisyklėms lemia faktas ar įmanoma nustatyti minimalius išpirktinų prekių kiekius, ar neįmanoma. Atsakovė tvirtina, kad minėtų sąlygų (kiekių) žinoti neįmanoma, nes Pirkimo sutarčių vykdymo metu užsakomų prekių kiekiai kinta, atsižvelgiant į ugdytinių skaičių, kuris kiekvieną dieną yra skirtingas. Ieškovė nurodo, kad sutinka, jog ugdytinių skaičius kiekvieną dieną yra skirtingas, tačiau ieškovė teigia, kad būtina nustatyti bent minimalų prekių kiekį, kurį įsipareigoja išpirkti iš tiekėjo. Tokį minimalų kiekį atsakovė turi visas galimybes nustatyti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pagal pačios nustatytą tvarką, kiekvieną mėnesį gauna statistiką apie visų įstaigų lankomumą, taigi ir minimalus lankomumo skaičius yra žinomas.

45. Teisėjų kolegija su aukščiau nurodytais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti ir pripažįsta juos nenuosekliais. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, jog tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimo sąlygų aiškumas, inter alia (be kita ko), apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

46. VPĮ įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodytas prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Jei tam tikri duomenys pirkimo sąlygų ir pasiūlymų rengimo metu perkančiajai organizacijai ir tiekėjams nepaaiškėja ir po pasiūlymų vertinimo, o jie svarbūs tiekėjams rengiant pasiūlymus (pavyzdžiui, apsibrėžiant pirkimo objektą ar jo apimtį) ir perkančiajai organizacijai, kai ši juos vertina, tokiu atveju perkančioji organizacija gali pažeisti skaidrumo principą, jei dėl iš anksto nežinomų bei pirkimo sąlygose neapibūdintų (neapibrėžtų) duomenų tiekėjai negalėjo tinkamai pateikti pasiūlymų, šių vertinimas tampa neobjektyvus, o sutarties vykdymas rizikingas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

47. VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog rašytinėje pirkimo sutartyje turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Kainodaros metodikos nuostatų taikymas pagal šią VPĮ normą privalomas, įskaitant ir vieno iš kelių kompleksinio objekto sudėtinių dalių įkainojimą; joje įtvirtinta, kad, esant būtinybei, vienoje sutartyje gali būti taikomi keli kainos apskaičiavimo būdai (pavyzdžiui, sutartyje numatomų atskirų pirkimo objekto dalių kainos gali būti apskaičiuojamos taikant skirtingus būdus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

48. Nagrinėjamo ginčo atveju yra nustatyta, kad Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 4 punkte yra išviešinta maksimali pirkimui skirta lėšų suma, kuri 36 mėnesių prekių tiekimo laikotarpiu negalės būti viršyta, t. y. 3 261 011,31 Eur, įskaitant visus mokesčius. Techninės specifikacijos 1 lentelėje nurodyti preliminarūs 12 mėnesių perkamų prekių kiekiai. Pirkimo sąlygų 4.2 priedo (Prekių pirkimo sutarties specialiosios sąlygos) 3.1 papunktyje yra nustatytas minimalus vienu užsakymu užsakomų Prekių krepšelio dydis – 30 Eur be PVM. Pirkimo sąlygų 4.2 priedo (Prekių pirkimo sutarties specialiosios sąlygos) 3.4 punkte nustatyta, kad užsakymas sekančiai dienai tiekėjui turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki einamosios dienos 13 val. 00 min., o jei Prekės užsakomos vėliau, t. y. po 13 val. 00 min., tiekėjas turi teisę užsakytas Prekes pristatyti per Specialiųjų sutarties sąlygų 3.5 punkte nustatytą 24 val. terminą. Pirkimo sąlygų 15 punkte yra suteikta galimybė tiekėjui ir perkančiajai organizacijai konkrečiu atveju lanksčiai spręsti susidariusias situacijas. Be kita ko, yra nustatyta, kad prekės gali būti pristatomos ir kitu laiku, jei perkančioji organizacija ir tiekėjas raštu suderina prekių pristatymo grafiką.

49. Pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gruodžio 31 d.) 17.2 papunktį, įsigyjamų prekių ir(ar) paslaugų kiekiai gali būti nustatomi nurodant įsigyjamų prekių ir(ar) paslaugų sąrašą bei minimalią ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą. Taip pat gali būti nurodoma procentinė paklaida, pavyzdžiui „z eurų ± q procentų. Jeigu neįmanoma nurodyti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos, nurodoma maksimali. Pirkimo vykdytojas turi nurodyti preliminarius lyginamuosius prekių ir(ar) paslaugų kiekius ar koeficientus, kurie bus naudojami tik pasiūlymų vertinime ir nebus laikomi maksimaliais.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos nuostatos patvirtina, kad atsakovė ne vien tik nustatė maksimalią pirkimui skirtą sumą bei preliminarius perkamų prekių kiekius, tačiau nurodė ir vienu kartu užsakomo krepšelio dydį – 30 Eur be PVM. Taigi, teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad tokiu būdu ginčo pirkimų objektas nėra aiškiai apibrėžtas, o jos ginčijama Pirkimo sąlyga neatitinka VPĮ ir Kainodaros taisyklių.

51. Apeliantė taip pat nurodė, kad iki šiol Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos įsigyja maisto produktus per CPO katalogą. Sudarytose sutartyse numatyta tiek minimali išperkamų maisto produktų riba, taip pat numatyti ir maksimalūs priekių pristatymų kiekiai per savaitę. Akivaizdu, kad jeigu kiekviena ugdymo įstaiga gali sudaryti sutartis su minimalia išperkamų maisto produktų riba, tai ir vykdant centralizuotą pirkimą tokia pati galimybė yra, tačiau dėl visiškai neaiškių priežasčių atsakovė Pirkimo sąlygose atitinkamų ribų nenustatė. Taigi, atsakovės pozicija šiuo klausimu paremta tik jos pačios prielaidomis, tačiau ieškovės minėti pirkimai per CPO yra objektyvus įrodymas (faktas), kad lopšeliai–darželiai sudaro viešojo pirkimo sutartis su įsipareigojimais išpirkti minimalų kiekį maisto produktų.

52. Pagal VPĮ įtvirtintą reglamentavimą tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis, CPK 423² straipsnio 1 dalis); ginčo ribas apibrėžia ieškovės pretenzijos ir atsakovės atsakymo į pretenziją turinys (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis, 102 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 423² straipsnio 1 dalis).

53. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad aukščiau išdėstyti apeliantės argumentai nebuvo nurodyti teikiant pretenziją atsakovei, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jų vertinti. Todėl teisėjų kolegija taip pat jų neanalizuoja ir argumentų dėl jų neteikia.

54. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą šioje dalyje.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

55. Pirkimo sąlygų 97.4 punkte nustatyta: Trečias kriterijus (C) – „Transporto priemonių, kuriomis bus tiekiamos prekės, atitiktis EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimams ir (arba), kad transporto priemonės bus varomos elektra“, t. y. tiekėjams įsipareigojusiems tiekti maisto prekes transporto priemonėmis, kurios atitinka EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimus ir (arba) transporto priemonės, kuriomis bus tiekiamos prekės, bus varomos elektra, skiriami ekonominio naudingumo balai pagal 2 lentelėje nurodytas reikšmes.

56. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad preliminariosios sutarties įsigaliojimo diena yra momentas (atskaitos taškas), nuo kurio pradedamas skaičiuoti 12 mėnesių arba 6 mėnesių laikotarpis (priklausomai nuo to kokią kriterijaus C reikšmę pasiūlyme būtų nurodęs Pirkimo laimėtojas), kuriam suėjus, tiekėjas turės pradėti tiekti prekes su transporto priemone atitinkančia EURO 6 standartą arba transporto priemone, kuri bus varoma elektra; prekės turės būti tiekiamos tik po to, kai su atitinkama ikimokyklinio ugdymo įstaiga tiekėjas pasirašys Pirkimo sutartį. Taigi, šiuo atveju prekės turės būti tiekiamos ne pagal su perkančiąja organizacija sudarytą preliminariąją sutartį, o pagal su konkrečia ikimokyklinio ugdymo įstaiga pasirašytą Pirkimo sutartį; ir Pirkimo sąlygose nustatyta, jos Pirkimo sutartis (-ys) turi būti sudaroma (-os) preliminariosios sutarties pagrindu bei jos galiojimo laikotarpiu, t. y. per 12 (dvylika) mėnesių nuo preliminariosios sutarties įsigaliojimo dienos, neatnaujinant tiekėjų varžymosi.

57. Apeliantė aukščiau nurodytų teismo argumentų skunde iš esmės neginčijo, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė logiškų argumentų ir(ar) skaičiavimų kodėl būtent numatomi tik 6 ir 12 mėnesių atitinkami terminai, tačiau nėra jokių tarpinių (7, 8 ir t. t.), kurie taip pat būtų objektyviai ir lengvai įvertinami. Atsakovė savo poziciją argumentavo racionaliu lėšų panaudojimu, siekiu įsigyti prekes mažesnėmis kainomis, tačiau nepagrindė, kaip ginčijamas kriterijus susijęs su pirkimo objektu (iš esmės, pagal VPĮ, kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu, t. y. su siūlomo pirkimo objekto savybėmis), kokią įtaką turės prekių kainai, kokią konkrečią, apskaičiuotą naudą suteiks atsakovei.

58. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad šio ekonominio naudingumo kriterijaus taikymo tvarka yra aiški, konkrečiai aprašyta, lengvai patikrinama ir nepriklausoma nuo įgaliotosios perkančiosios organizacijos valios ar subjektyvaus vertinimo, taigi yra objektyvi.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekonominio naudingumo kriterijų bei jų lyginamųjų reikšmių nustatymas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo pritarti ieškovės argumentui, kad Pirkimo sąlygų 97.4 papunkčio ekonominio naudingumo kriterijaus lyginamieji terminai (6 ir 12 mėn.) nėra pakankami, arba prieštarauja teisės aktų ar viešųjų pirkimų principų reikalavimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tiekėjams yra suteikiama pakankamai laiko įsigyti šį ekonominio naudingumo kriterijų atitinkančias transporto priemones, jeigu jie pageidauja tiekti maisto prekes aplinkai draugiškomis transporto priemonėmis ir nori gauti papildomus ekonominio naudingumo balus, didinančius Pirkimo laimėjimo galimybes.

60. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Pirkimo sutartis sudarę tiekėjai, turės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pirmiausia bendraisiais sutarčių vykdymo pagrindais, sutarties privalomumo ir vykdytinumo principais, o jeigu juos vykdys netinkamai, įstaigos galės nutraukti sudarytas Pirkimo sutartis su tiekėju ir reikalauti nuostolių atlyginimo, įtraukiant tiekėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą, bei taikyti Pirkimo sutartyje ir teisės aktuose numatytas sankcijas.

61. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 4.2 priedo „Prekių pirkimo sutarties specialiosios sąlygos“ 4.2 papunktyje nustatytas reikalavimas sutarties vykdymo metu tiekėjui įpareigojimas laikytis Tiekėjo pasiūlyme (2 priedas) nurodyto termino, per kurį tiekėjas įsipareigojo, jog prekės bus tiekiamos transporto priemonėmis, kurios atitinka EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimus ir(arba) transporto priemonės, kuriomis bus tiekiamos prekės, bus varomos elektra. To paties priedo 6.2.6 papunktyje numatyta, kad tiekėjui nesilaikant Specialiųjų sutarties sąlygų 4.2 punkte prisiimto įsipareigojimo, tiekėjui taikoma 1 000 Eur bauda už kiekvieną nustatytą atvejį. Pirkimo sąlygų 4.1 priedo „Prekių pirkimo sutarties bendrosios sąlygos“ 4.2.3 papunktyje numatyta, kad tiekėjas garantuos, jog turi visas technines, intelektualines, fizines bei bet kokias kitas galimybes ir savybes, reikalingas ir leidžiančias jam deramai vykdyti sutarties sąlygas. To paties priedo 5.1.4 papunktyje tiekėjas įsipareigoja vykdant sutartį taikyti priemones, nurodytas aprašant atitiktį užsakovo nustatytiems pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams (jeigu jie buvo numatyti), bei laikytis kitų techniniame pasiūlyme nurodytų įsipareigojimų. 6.3 papunktyje įtvirtinta, kad užsakovas turi teisę sustabdyti mokėjimus tiekėjui, jeigu tiekėjas nevykdo arba netinkamai vykdo bet kokius Sutartimi prisiimtus ar teisės aktuose numatytus įsipareigojimus, iki kol šie įsipareigojimai bus tinkamai įvykdyti; ir kt.

62. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovės teiginiai, kad neaišku, kas tikrintų, su kokia transporto priemone kiekvieną kartą yra pristatomos prekės, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė ginčo Pirkimo sąlygose nustatė aiškų ekonominio naudingumo kontrolės mechanizmą. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad apeliantės skundas galėtų būti tenkinamas šioje dalyje.

63. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

64. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo ir jį atmesdamas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teisinius santykius dėl viešųjų pirkimų, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

65. Apeliantė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 1 900 Eur. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliantės skundas atmetamas, teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAsta RadzevičienėAntanas Rudzinskas