Vilniaus apygardos teismo sprendimas

4. Pirkimo prekių apimtis yra nurodyta Pirkimo sąlygų 1 priede, iš kurio matyti, kad atitinkamų maisto prekių pateikimu yra suinteresuoti visiškai skirtingi gamintojai: pavyzdžiui, aliejaus, perdirbtų vaisių, perdirbtų, konservuotų daržovių tiekimu suinteresuoti visiškai skirtingi tiekėjai, taip pat minėtų maisto produktų tiekimu suinteresuoti tiekėjai netiekia likusių maisto produktų, numatytų techninėje specifikacijoje.

7. Kaip matyti iš aukščiau nurodytos teismų praktikos ir teisės aktų nuostatų, perkančiosios organizacijos yra skatinamos sudaryti sąlygas pirkimuose dalyvauti kuo didesniam tiekėjų ratui, įskaitant smulkias ir vidutines įmones.

10. Apibendrinant aukščiau išdėstytą teismų praktiką ir VPĮ nuostatas, konstatuotina, kad, pirma, pareiga pagrįsti pirkimo apjungimą tenka perkančiajai organizacijai, antra, pirkimo apjungimas turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, trečia, pirkimo apjungimas privalo atitikti proporcingumo principą, t. y. šis sprendimas privalo būti vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis.

11. Darytina išvada, kad teismų praktikoje nustatytos komuliatyvios pirkimo objekto neskaidymo išimties taikymo sąlygos, kurioms kartu egzistuojant galima neskaidyti tarptautinio pirkimo objekto į atskiras dalis: 1) dėl pirkimo objekto neskaidymo nebuvo suvaržyta tiekėjų konkurencija; 2) pirkimo objekto neskaidymas nėra išimtinai grindžiamas tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmogiškųjų išteklių administravimo tikslais; 3) pirkimo objekto neskaidymas yra vienintelis galimas ir būtinas sprendimas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis; 4) perkančioji organizacija pateikė aiškius ir įtikinamus argumentus dėl pirkimo objekto neskaidymo būtinybės.

12. Taigi, šio Pirkimo atveju, yra suvaržyta tiekėjų konkurencija; pirkimo objekto neskaidymas grindžiamas tariama finansine nauda; pirkimo objekto neskaidymas akivaizdžiai nėra vienintelis galimas ir būtinas sprendimas; perkančioji organizacija nepateikė aiškių ir įtikinimų argumentų dėl pirkimo objekto neskaidymo būtinybės (nėra jokių skaičiavimų ir įrodymų dėl perkančiosios organizacijos teiginių apie brangesnes prekes ir mažesnę konkurenciją).

13. Šio Pirkimo atveju perkančioji organizacija ne siekia didesnės konkurencijos ir racionalaus lėšų panaudojimo, bet priešingai - Pirkimo sąlygų 1 priede nurodyti maisto produktai ir reikalavimas pateikti pasiūlymą dėl visos prekių apimties akivaizdžiai riboja konkurenciją.

14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pirkimo sąlygų 1 priede nurodytas produktas Rauginti agurkai, kuriam keliamas reikalavimas dėl stiklinės taros, patvirtina Pirkimo sąlygų reikalavimų ydingumą, akivaizdų konkurencijos ribojimą. Pažymėtina, kad rinkoje praktiškai nėra raugintų agurkų stiklinėje taroje (nuo 800 g iki 3 kg).

15. Akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti šio Pirkimo į atitinkamas dalis ir reikalauti tiekėjų siūlyti visą prekių kiekį, neatitinka VPĮ nuostatų ir juose įtvirtintų viešųjų pirkimų principų.

17. Pažymi, kad Bulvių krakmolui nenustatyti jokie reikalavimai dėl fasavimo, todėl, pavyzdžiui, sutarties vykdymo metu neaišku kaip bus sprendžiami ginčai dėl užsakymų, kai pirkėjas pateiks užsakymą mažesniam kiekiui, kurio pardavėjas negalės pateikti, kadangi jo turima fasuotė bus didesnė nei reikalauja pirkėjas.

18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mineralinio vandens reikalavimuose nenurodyta kaip turi būti pateikiama kaina (su depozitu ar be), todėl tiekėjai gali pateikti skirtingus pasiūlymus (tai gali nulemti ir laimėjusius pasiūlymus).

20. Akivaizdu, kad Pirkimo sąlygose sudaryta praktiškai neribota galimybė įstaigoms neįsigyti viso preliminaraus maisto produktų kiekio – numatyti tik maksimali išperkamų produktų riba eurais, yra neteisėta, sukelia itin didelius sunkumus tiekėjams ir neteisėtai sutarties vykdymo riziką perkelia išimtinai Pirkimo dalyviams.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad Pirkimo sąlygose apskritai nenurodžius minimalios įsigyjamų produktų ribos, Pirkimo objektas yra nepakankamai apibrėžtas ir neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų parengti aiškias, tikslias ir nedviprasmiškas sąlygas: „Kai perkančioji organizacija nustato, kad pirkimo objekto apimtis (kiekiai) yra tokio orientacinio pobūdžio, kad gali būti nepasiekta viršutinė jos riba arba ji gali būti viršijama trečdaliu, tokia situacija de jure tampa labai artima tai, kai pirkimo objektas visai neapibrėžtas“.

23. Paaiškintina, kad tinkamai neapibrėžus Pirkimo objekto (nenustačius minimalios išperkamų produktų ribos), darytina išvada, jog Pirkimo sąlygos nesudaro objektyvių galimybių tiekėjams įvertinti ir apskaičiuoti jų pasiūlymų kainų. Tai automatiškai suponuoja, jog tiekėjai, teikdami pasiūlymus ir remdamiesi skirtingomis prielaidomis dėl tikėtino įstaigų išperkamo produktų kiekio, apskritai pateiks nepalyginamus pasiūlymus. Kaip matyti, tokiu būdu yra neužtikrinama VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga pirkimo dokumentus parengti taip, kad tiekėjai realiai galėtų pateikti tinkamus pasiūlymus.

25. Kaip matyti, Lietuvos apeliacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad pirkimo sąlygos, neleidusioms tiekėjams jų vienodai suprasti (nepakankamai apibrėžiančios pirkimo objektą), lemia labai skirtingų ir tarpusavyje nepalyginamų pasiūlymų pateikimą, todėl turi būti pripažįstamos neteisėtomis.

26. Nurodytų argumentų ir teismų praktikos kontekste yra akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos nustatyta Pirkimo objekto apimtis yra nepakankamai apibrėžta, pažeidžianti VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą parengti tikslius ir aiškius dokumentus, taip pat neužtikrinanti VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų skaidrumo ir proporcingumo principų laikymosi, racionalaus lėšų panaudojimo siekio ir nepagrįstai pagrindinės sutarties vykdymo riziką perkelianti tiekėjui.

28. Akivaizdu, kad teikdamas pasiūlymą tiekėjas turi įvertinti pristatymo kaštus. Šiuo atveju įmanoma situacija, kai įstaiga teiks užsakymus kiekvieną dieną, tai yra Pirkimo sąlygose nenustatytas prekių pristatymo dažnis (pvz. maksimalus), t. y., tiksliai ir aiškiai neapibrėžtas pirkimo objektas.

29. Pirkimo sąlygų 97.4 punkte nustatyta: Trečias kriterijus (C) – „Transporto priemonių, kuriomis bus tiekiamos prekės, atitiktis EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimams ir (arba), kad transporto priemonės bus varomos elektra“, balai priskiriami tiesiogiai pagal 2 lentelėje nurodytas reikšmes. Tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, pasiūlymo formoje (pirkimo sąlygų 2 priedas) nurodo tik vieną pasirinktą įsipareigojimą, kurio įsipareigoja laikytis vykdant pirkimo sutartį (-is). Jeigu tiekėjas nurodys (pažymės) kelis įsipareigojimus, tuomet bus vertinamas įsipareigojimas su žemesne tiekėjo pažymėta reikšme. Jeigu tiekėjas pasiūlymo formoje(pirkimo sąlygų 2 priedas) nenurodys pasirinkto įsipareigojimo, šis ekonominio vertinimo kriterijus bus įvertinamas 0.

30. VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti.

31. ESTT (Europos Sąjungos Teisingumo Teismas) šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad tiek vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, jog viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (ESTT 2012-05-10 sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandus, Nr. C-368/10).

32. Iš pirkimo sąlygose nurodytų formuluočių tiekėjai tarpusavyje ir perkančioji organizacija turi vienodai suprasti ir vertinti nustatytus kriterijus. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pavyzdžiui, fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai (LAT 2018-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).

33. Akivaizdu, kad tiekėjas gali pasiūlymu įsipareigoti tiekti prekes, ne vėliau nei per 12 (dvylika) mėnesių nuo preliminariosios sutarties įsigaliojimo dienos, tiekti transporto priemonėmis, kurios atitinka EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimus ir (arba) transporto priemonėmis, kurios bus varomos elektra. Pagal šį kriterijų toks tiekėjas gali gauti 2 balus, kurie nulemtų laimėtoją prieš tiekėją, kuris gaus 0 balų (neįsipareigos dėl atitinkamų transporto priemonių), bet pasiūlytų pigesnes prekes. Tačiau laimėjęs tiekėjas 12 mėnesių tiektų prekes taip pat transporto priemonėmis, kurios neatitinka EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) ar kurios varomos elektra, o po 12 mėnesių nebepratęstų preliminariosios sutarties. Tokiu atveju perkančioji organizacija akivaizdžiai būtų neracionaliai panaudojusi lėšas.

34. Pažymėtina ir tai, kad minėti kriterijai neatitinka objektyvumo kriterijų, kadangi numatomi tik 6 ir 12 mėnesių atitinkami terminai, tačiau nėra jokių tarpinių (7, 8 ir t. t.), tai reiškia, kad įsipareigojimą dėl 7 mėn. pateikęs tiekėjas gautų tokį patį balų skaičių kaip ir tiekėjas, pateikęs atitinkamą įsipareigojimą dėl 12 mėnesių.

35. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirkimo sąlygose (sutarties projekte) neužtikrintas pakankamas ir objektyvus minėto ekonominio naudingumo kriterijaus kontrolės mechanizmas (nors ir numatytos baudos). Tiekėjas transporto priemonių sąrašą privalės pateikti tik pagal perkančiosios organizacijos pareikalavimą (perkančioji organizacija galės ir nereikalauti), taip pat neaišku kas tikrintų su kokia transporto priemone kiekvieną kartą yra pristatomos prekės.

36. Darytina išvada, kad perkančiosios organizacijos aukščiau nurodyti neteisėti, nesilaikant VPĮ imperatyvių reikalavimų priimti sprendimai (tvirtinant ir paskelbiant neaiškias, VPĮ neatitinkančias pirkimo sąlygas), prieštarauja VPĮ įtvirtintiems principams. Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-583/2008). Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytasis viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti.

38. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinį šioje byloje yra pateikęs tokios teisės neturintis asmuo, todėl ieškinys turi būti atmestas jau vien dėl prieštaravimo CPK 5 straipsnio nuostatai, t. y. kaip pareikštas asmens, neturinčio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teigia, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia ne apginti savo tariamai pažeistas teises, o tikslingai sutrikdyti administracijos vykdomas Pirkimo procedūras ir užsitikrinti sau galimybę tiekti maisto produktus ikimokyklinio ugdymo įstaigoms tiesiogiai su jomis sudarytų sutarčių pagrindu be konkurencijos didesnėmis kainomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, jau anksčiau bausta už viešuosiuose pirkimuose draudžiamus veiksmus, elgiasi nesąžiningai, neleistinai bei nepaisydama Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, šioje byloje ginčija Pirkimo sąlygas ne tikslu sudalyvauti Pirkime, o atvirkščiai – siekdama šį Pirkimą sutrikdyti ir tiekti maisto produktus įstaigoms potencialiai didesnėmis kainomis be konkurencijos, manome, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kaip tai įtvirtinta CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

39. Dėl Pirkimo objekto neskaidymo nurodo, kad ieškinyje pirmiausia kvestionuojama skirtingų maisto produktų apjungimą kaip tariamai varžantį tiekėjų konkurenciją, ir ieškovė nurodo, kad „perkančioji organizacija nepateikė aiškių ir įtikinimų argumentų dėl pirkimo objekto neskaidymo būtinybės (nėra jokių skaičiavimų ir įrodymų dėl perkančiosios organizacijos teiginių apie brangesnes prekes ir mažesnę konkurenciją)“. Atsakovės teigimu, prekių apimtis nurodyta Pirkimo sąlygų 1 priede (1 lentelė), t. y. perkama kelių rūšių arbata, kakavos milteliai, įvairūs prieskoniai ir maisto gaminimo priedai, kelių rūšių sėklos, druska, cukrus, actas, mineralinis vanduo ir kiti gėrimai, džiovintos spanguolės, konservuotos, marinuotos ir raugintos daržovės, pomidorų padažas ir kelių rūšių aliejus. Taigi kaip matyti iš Pirkimo objektu esančių maisto produktų rūšių, visi maisto produktai priskiriami bakalėjos prekių grupei, t. y. visi šie maisto produktai paprastai naudojami kaip ingredientai kitų patiekalų gamybai, jų laikymui nereikia specialių sąlygų (šaldytuvo, šaldiklio ir pan.).

41. Nagrinėjamu atveju ieškovė tik deklaratyviai teigia, kad Pirkimo objekto neskaidant į dar smulkesnes dalis suvaržoma konkurencija, visgi jokių įrodymų, kad Pirkimo objekto neskaidymas apriboja jo teisę dalyvauti Pirkime, nėra pateikiama.

42. Pažymi, kad ieškovė neužsiima nei vieno iš Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ nurodyto produkto gamyba, o užsiima tik maisto produktų perpardavimu, tuo tarpu Pirkimo sąlygomis nereikalaujama iš tiekėjų pateikti įrodymus dėl sutarčių su prekių gamintojais, niekaip neribojamos tiekėjų teisės pasitelkti subtiekėjus ar dalyvauti kartu su jungtinės veiklos partneriais ir (ar) kooperuoti jėgas atsižvelgiant į savo pajėgumus, todėl pačiai ieškovei neturint pajėgumų patiekti Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ nurodytas prekes ar kurią nors jų dalį, ieškovė turi teisę pasitelkti subtiekėjus ar jungtinės veiklos partnerius, kurie tokius pajėgumus turėtų. Šiuo gi atveju ieškovė ne ieško galimybių (subtiekėjų, partnerių ar pan.), kad galėtų pateikti konkurencingą pasiūlymą Pirkime, o gi ginčija Pirkimo sąlygas ir pageidauja dar smulkesnio maisto produktų išskaidymo, visgi tiekėjo pageidavimas kitokių Pirkimo sąlygų nieko bendro su tariamu konkurencijos ribojimu neturi.

43. Atkreiptinas dėmesys, jog Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ yra nurodytas nespecifinis bakalėjos ir kitų produktų asortimentas, o atsakovės turima patirtis rodo, kad dauguma tiekėjų gali pasiūlyti perkamas prekes visa Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ nurodyta apimtimi, ką patvirtina ir anksčiau vykdytas įgaliotosios perkančiosios organizacijos bakalėjos ir kitų produktų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pirkimas. Taip pat pagal viešai paskelbtas sutartis matyti, kad UAB „Maistulis“ pagal sudarytas sutartis tiekia ir perdirbtas, konservuotas daržoves ir aliejų, ir kitus maisto produktus, kurie perkami šio Pirkimo objekto apimtyje, todėl ieškovės ieškinyje dėstoma pozicija, neva šio Pirkimo objektu esančių prekių neskaidymu į dalis varžomos būtent UAB „Maistulis“ teisės, vertintina kaip deklaratyvi ir jokiais įrodymais nepagrįsta.

44. Šiame kontekste atsakovė papildomai pabrėžia, kad dar 2022 m. liepos 18 d. buvo paskelbusi išankstinę rinkos konsultaciją (CVP IS Nr. 614871) dėl numatomo vykdyti maisto produktų pirkimo Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms bei paskelbusi analogišką techninę specifikaciją su perkamomis prekėmis visiems rinkos dalyviams susipažinti, bei iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo nustačiusi terminą tiekėjų pastaboms ir pasiūlymams paskelbtai techninei specifikacijai pateikti, 2022 m. rugpjūčio 2 d. įvyko nuotolinė išankstinė rinkos konsultacija su rinkos dalyviais, po 2022 m. rugpjūčio 2 d. įvykusios rinkos konsultacijos, techninės specifikacijos projektas tiekėjų pastaboms buvo paskelbtas dar 2 (du) kartus 2022 m. lapkričio 28 d. (CVP IS Nr. 639173) ir 2022 m. gruodžio 5 d. (CVP IS pirkimo Nr. 640713), tačiau nei vienas tiekėjas nei žodžiu, nei raštu nepateikė pastabų paskelbtiems techninių specifikacijų projektams, taigi laikytina, kad visiems suinteresuotiems rinkos dalyviams šis Pirkimo objektas (jo apimtis ir perkamos prekės) buvo priimtinas, todėl Pirkimo objekto neskaidymo į dalis ginčijimas jau paskelbus Pirkimą vertintinas kaip ieškovės piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.

45. Pažymi, jog bakalėjos prekės perkamos sąlyginai nedideliais kiekiais, palyginus su kitomis prekių grupėmis, todėl šio bakalėjos prekių grupę sudarančio Pirkimo objekto išskaidymas į dar smulkesnes dalis neužtikrintų Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinto tikslo racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, kadangi tiekėjams gali būti ekonomiškai netikslinga dalyvauti pirkime (išskaidžius pirkimą į dalis, kai į kiekvieną pirkimo objekto vietą reikia vežti labai nedidelius prekių kiekius, tiekėjai pirkime gali apskritai atsisakyti dalyvauti), todėl galiausiai Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų už prekes mokama bendra kaina gali būti ženkliai didesnė nei vyrauja rinkoje. Šiuo atveju Pirkimo sąlygų 4.2 priedo (Prekių pirkimo sutarties specialiosios sąlygos) 3.1 papunktyje yra nustatytas minimalus vienu užsakymu užsakomų Prekių krepšelio dydis – 30,00 Eur be PVM.

46. Paaiškina, jog suskaidžius Pirkimą į smulkesnes dalis, dėl logistikos kaštų pabrangtų numatomi įsigyti maisto produktai, nes tiekėjai, įvertinę logistikos kaštus, būtų priversti siūlyti prekes kur kas brangiau, nei perkant visas Pirkimo sąlygose šiuo atveju nurodytas prekes, kai didesniam perkamų prekių kiekiui paskirsčius tuos pačius logistikos kaštus, būtų patiriamos mažesnės išlaidos dėl logistikos konkrečiai prekei. Todėl skaidyti šio Pirkimo objektą į dar daugiau smulkesnių dalių būtų nepagrįsta, nes tik tokio pobūdžio prekes perkant kaip vieną pirkimo objektą yra gaunamas masto ekonomikos efektas, kuomet dėl perkamo kiekio tiekėjai gali siūlyti mažesnes kainas tai pačiai prekei, nei tuo atveju, jei kiekviena prekė būtų perkama atskirai. Pavyzdžiui, atskiru pirkimu perkant 150 kg kvapiųjų pipirų, tiekėjai siūlytų kainą įvertindami, kad per 12 mėn. jiems reikės pristatyti tik 150 kg šių kvapniųjų pipirų į visas 134 Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas, atitinkamai į kainą tiekėjai įskaičiuotų pipirų pristatymo kainą, kas ženkliai padidintų prekės įkainį. Tačiau, jei kartu su kvapniaisiais pipirais būtų perkamos ir kitos panašios prekės (pvz. arbata, druska, aliejus ir kt.), tai konkuruodami tiekėjai brangesnių prekių kainas (įkainius) galėtų mažinti kitų, pigesnių prekių kainos (įkainio) sąskaita, o prekių pristatymo išlaidos būtų išskaidomos / paskirstomos į visų prekių įkainius, dėl ko bendra sumokama kaina už prekes būtų mažesnė. Be to, jei būtų užsakomas platesnis prekių asortimentas, tiekėjai galėtų gauti didesnes nuolaidas iš prekių gamintojų, dėl ko prekių įkainius pirkimui galėtų siūlyti mažesnius. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju Pirkimo objekto apimtis yra proporcinga siekiamam tikslui – racionaliai naudojant biudžeto lėšas ir užtikrinant pakankamą tiekėjų konkurenciją įsigyti tai, ko reikia. Jei pirkimo objektas būtų skaidomas į dar smulkesnes dalis, nebeliktų masto ekonomikos efekto ir biudžeto lėšas grėstų panaudoti neracionaliai.

47. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kurį (kuriuos) iš Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkimo objekto skaidymo į dalis kriterijų taikyti, siekiant perkančiosios organizacijos tikslų. Pažymėtina, kad kaip ir yra nurodyta Pirkimo sąlygose, atsakovė šiuo metu atlieka iš viso net 22 pirkimus atskirų maisto produktų grupėms, taigi Pirkimo objekto neskaidymas į smulkiausias atskiras dalis šiuo atveju yra paremtas ne tik ekonominio racionalumo, bet ir mažesnės administracinės naštos argumentais - visų 134 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurių naudai vykdomi maisto produktų pirkimai, buhalterinė apskaita vykdoma centralizuotai, t. y. ją atlieka atskira biudžetinė įstaiga, kiekvieno pirkimo laimėtojas turės sudaryti 134 atskiras maisto produktų tiekimo sutartis su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, kurių naudai yra atliekami pirkimai (iš viso dėl maisto prekių tiekimo bus pasirašytos net 2 948 sutartys (134 įstaigos x 22 atskiri maisto prekių pirkimai), pagal kiekvieną sutartį tiekėjai už jų pateiktas ir perkančiosios organizacijos priimtas prekes, pateiks sąskaitą apmokėjimui centralizuotą buhalterinę apskaitą vykdančiai įstaigai, kurios turės būti patikrintos, peržiūrėtos ir apmokėtos (jau nevertinant iš kitų tiekėjų už kitas suteiktas paslaugas išrašytų sąskaitų patikros ir apmokėjimo). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju Pirkimo objektų apimtis yra optimali, o viešųjų pirkimų tikslas racionaliai panaudojant Pirkimui skirtas lėšas proporcingas ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir jų buhalterinės įstaigos administracinei naštai.

48. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pabrėžia, kad ieškovės teiginiai dėl Pirkimo objekto netinkamo skaidymo yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, deklaratyvūs, prieštaraujantys atliktos išankstinės rinkos konsultacijos metu surinktiems duomenis (t. y. tuo, kad rinkos dalyviai Pirkimo objekto (ne)skaidymui pastabų neteikė, taigi laikė, kad Pirkimo objektas išskaidytas tinkamai ir pakankamai), Pirkimo objekto apimtis leidžia pagrįstai tikėtis mažesnių kainų pasiūlymų dėl masto ekonomijos efekto, kas nebūtų pasiekta, jei kiekvienas Pirkimo objektu perkamas maisto produktas būtų įsigytas atskirai, galiausiai Pirkimo objekto apimtis pagrįsta protinga proporcija tarp siekio racionaliai panaudoti biudžeto lėšas masto ekonomijos efekto pagrindu, turimų administracinių išteklių atliekant sudarytų sutarčių vykdymo priežiūrą bei apskaitą ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimo.

49. Dėl atskiriems maisto produktams nustatytų reikalavimų nurodo, kad kadangi ieškinyje kvestionuojami ir atskiroms prekėms – raugintiems agurkams, bulvių krakmolui bei mineraliniam vandeniui keliami reikalavimai, atsakovė vardan patogumo toliau atskirai pasisako dėl kiekvieno iš jų.

50. Dėl raugintų agurkų nurodo, kad ieškinyje teigiama, jog „rinkoje praktiškai nėra raugintų agurkų stiklinėje taroje (nuo 800 g iki 3 kg)”, todėl Pirkimo sąlygos tariamai riboja konkurenciją. Atsiliepdami į tokius ieškinio teiginius paaiškina, jog reikalavimas, kad rauginti agurkai turi būti pristatomi stiklinėje taroje, paremtas ilgamete perkančiųjų organizacijų patirtimi perkant tokio pobūdžio produktus, bei yra susijęs su tuo, kad stiklinėje taroje pristatomų produktų kokybę vizualiai yra lengviau patikrinti ir išvengiama situacijų, kai tik prieš naudojimą paaiškėja, kad pristatytos prekės neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų (vienkartiniuose maišeliuose ir kibirėliuose pristatomų prekių vizualiai patikrinti neįmanoma). Taip pat stiklinėje taroje pristatomos prekės leidžia pagrįstai tikėtis, kad jų estetinė išvaizda, struktūra bus nepakitusi, kaip tai galėtų nutikti tuo atveju, jei prekės būtų pristatomos vienkartiniuose maišeliuose arba plastikiniuose kibirėliuose (gabenant prekės suspaudžiamos, todėl praranda išvaizdą ir skonio savybes), be to prekes pristatant stiklinėje taroje yra palaikoma higiena, švara, ką sunkiau užtikrinti, kai tos pačios prekės pristatomos vienkartinėse pakuotėse (plastikinei pakuotei įplyšus, įskilus, prekės gauna deguonies, todėl greičiau genda, išteka skystis, kuris priėmimo metu išsilieja patalpoje ir t.t.). Dėl nurodytų priežasčių stiklinė pakuotė vertintina kaip optimaliausias variantas dėl praktinių pranašumų prieš kitas pakuočių rūšis.

51. Antra vertus, kaip jau minėta aukščiau, atsakovė buvo paskelbusi išankstinę rinkos konsultaciją dėl analogiškos techninės specifikacijos reikalavimų ir negavo nei vieno rinkos dalyvio pastabų dėl to, kad rauginti agurkai rinkoje nėra parduodami stiklinėje taroje nuo 800 iki 3 kg, taigi darytina išvada, kad rinkos dalyviai laikė, jog šiuo reikalavimu konkurencija nėra ribojama. Pažymi, kad rinkoje jau šiuo metu yra raugintų agurkų, kurie tiekiami stiklinėje taroje, patenkančioje į techninėje specifikacijoje nurytas svorio ribas, todėl ieškovės teiginiai dėl reikalavimų raugintų agurkų tarai ir kiekiui vertintini kaip deklaratyvūs.

52. Pastebi ir tai, kad Pirkimo objektu esančios prekės bus įsigyjamos 2023 metais, o šiuo aspektu reikia priminti, kad dar 2019-06-05 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo buvo nustatyta bendra ES kryptis atsisakyti vienkartinių plastikinių pakuočių palaipsniui iš linijinės ekonomikos pereinant į žiedinę ekonomiką. Bendra kiekvienos ES valstybės narės politikos kryptis yra siekti vykdyti tvarų vartojimą atsisakant vienkartinių, nebūtinų plastikinių pakuočių ir pereiti į daugkartinių pakuočių naudojimą. Minėtos direktyvos nuostatos palaipsniui perkeltos į Lietuvos nacionalinę sistemą, nuo 2023 m. atsisakant vienkartinių plastikinių pakuočių. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektu esančios prekės bus pradedamos pirkti 2023 metais, atitinkamai ir Techninės specifikacijos reikalavimas raugintų agurkų pakuotei parengtas siekiant įgyvendinti aplinkos apsaugos politikos keliamus uždavinius ir tikslus bei vadovaujantis įsigaliosiančiu reglamentavimu dėl vienkartinių plastikinių pakuočių ribojimo. Kadangi viešieji pirkimai sudaro nemažą dalį rinkos paklausos, todėl keliant atitinkamus reikalavimus maisto produktus tiekti daugkartinėje pakuotėje, yra keliamas atitinkamas poreikis gamintojams maisto produktus tiekti būtent daugkartinėje, mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančioje pakuotėje.

53. Apibendrinant, keliamas reikalavimas raugintus agurkus tiekti stiklinėje taroje atitinka valstybės ir ES politiką aplinkos apsaugos srityje, teisės aktų reikalavimus, rinkoje yra gamintojų ir tiekėjų, gebančių patiekti produktus, atitinkančius aplinkosaugos teisės aktų reikalavimus atitinkančioje pakuotėje, todėl aptariamu Pirkimo sąlygų reikalavimu konkurencija nėra ribojama daugiau, nei to reikia Pirkimo tikslui pasiekti bei aplinkos apsaugos politikos strategijai įgyvendinti.

54. Dėl bulvių krakmolo nurodo, kad anot ieškovės, „Bulvių krakmolui nenustatyti jokie reikalavimai dėl fasavimo”, todėl ieškovės manymu neaišku, kaip bus sprendžiami ginčai dėl užsakymų, kai pirkėjas pateiks užsakymą mažesniam kiekiui, kurio pardavėjas negalės pateikti. Pažymi, kad reikalavimai krakmolo pakuotės dydžiui nenustatyti atsižvelgiant į tai, kad rinkoje yra skirtingų krakmolo pakuočių dydžių. Tam, kad nebūtų ribojama konkurencija daugiau nei to reikia Pirkimo tikslui pasiekti, t. y. kad pasiūlymus pirkime galėtų pateikti ir tokie tiekėjai, kurie patys fasuoja produkciją pagal norimus dydžius ir tiekėjai, kurie pristato produkciją tokiose pakuotėse, kurias įsigijo iš gamintojų, reikalavimas konkretaus dydžio pakuotei nėra nustatytas. Visgi bet kuriam pakankamai protingam ir atidžiam rinkos dalyviui, siekiančiam dalyvauti Pirkime, vien susipažinus su Pirkimo sąlygų reikalavimais jau yra matyti, kad preliminarus perkamos prekės kiekis per 12 mėn. laikotarpį nėra didelis, ypač įvertinus, kad šis kiekis bus skaidomas per 134 Ikimokyklinio ugdymo įstaigas, todėl teikdamas pasiūlymą tiekėjas gali įsivertinti protingo dydžio pakuotę, kad galėtų įvykdyti preliminarius prekių kiekius. Tuo tarpu dėl ateityje galinčių kilti ginčų pažymėtina, jog principiniai sutarties vykdymo metu galinčių kilti ginčų sprendimo būdai yra nustatyti Pirkimo sutarties projekte, kur nurodyta, kad jei tiekėjas nepristato prekės, tai užsakovas turi teisę tokią pačią prekę ar analogišką (lygiavertę) įsigyti pats iš kito tiekėjo ir reikalauti atlyginti nuostolius, taip pat nurodyti ir kiti sprendimo būdai, kurie randami šalims bendradarbiaujant Pirkimo sutarties vykdymo metu. Atsižvelgiant į tai, reikalavimų bulvių krakmolo pakuotės dydžiui nenustatymas nagrinėjamu atveju užtikrina tiekėjų konkurenciją ir laikyti tokį reikalavimą neteisėtu jokio teisinio pagrindo nematome.

55. Dėl mineralinio vandens nurodo, kad ieškinyje taip pat nurodoma, kad „mineralinio vandens reikalavimuose nenurodyta kaip turi būti pateikiama kaina (su depozitu ar be)”, todėl ieškovės teigimu tiekėjai gali pateikti skirtingus pasiūlymus. Atsakydami į tokius ieškovės teiginius atkreipia dėmesį, kad Pirkimo sąlygų 68 punkte nustatyta, kad „Į kainą turi būti įskaityti visi tiekėjo mokami mokesčiai ir visos tiekėjo patiriamos su pasiūlymo rengimu ir su pirkimo sutarties vykdymu susijusios, tame tarpe elektroninių sąskaitų faktūrų pateikimo išlaidos.“ Ši nuostata atkartojama ir Pirkimo dokumentų 2 priede (pasiūlymo forma), preliminariosios sutarties 16 punkte. Iš nurodytų nuostatų turinio neturi kilti abejonių, kad tiekėjai, siūlydami prekes, kurių pakuotėms taikomas depozitas, šį depozitą turi įskaičiuoti į pasiūlymo kainą.

56. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl vienkartinės pakuotės užstato sistemos taikymo viešuosiuose pirkimuose taip pat yra išaiškinęs, kad „vykdydama įstatyme nustatytas pareigas, ieškovė (pardavėja) turi imti užstatą iš atsakovės (vartotojos). Atsakovė, pagal prekių pirkimo sutartį įsigydama prekes, supakuotas į vienkartines pakuotes, nurodytas PPATĮ 11 straipsnio 2 dalyje, privalo dalyvauti užstato sistemoje ir mokėti užstatą pardavėjai“, „gamintojai ir importuotojai, kurių gaminių pakuotėms taikoma užstato sistema, taip pat pakuočių platintojai ar pakuočių pardavėjai, platindami ar parduodami gaminius šiose pakuotėse, turi apskaitos dokumentuose atskirai nurodyti gaminio kainą ir pakuotės užstato dydį. Vis dėlto ši norma per se nereiškia, kad ir prekių pardavimo sutartyje toks prekės kainos ir pakuotės užstato dydžio išskyrimas yra privalomas. Taigi didmeninėje prekių pirkimo–pardavimo sutartyje šalys gali teisėtai susitarti, kad pakuotės užstato dydis atskirai neišskiriamas, o jį apima bendra sutarties kaina ar prekės įkainis“, bei atsižvelgęs į tai, kad ginčas byloje buvo kilęs dėl Konkurso sąlygų 25 punkto nuostatų, kuriose įtvirtinta tiekėjo pareiga į siūlomą kainą įtraukti visus mokesčius ir išlaidas, kasacinis teismas pripažino pakuotės užstatą būtent tokiomis papildomomis išlaidomis Konkurso sąlygų 25 punkto prasme. Taigi nagrinėjamu atveju tiek Pirkimo sąlygos nurodo, tiek ir kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prekių pakuotės depozitas turi būti įskaičiuotas į tiekėjo pasiūlyme nurodytą prekės įkainį. Atsižvelgiant į tai, Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai mineraliniam vandeniui taip pat vertintini kaip visiškai teisėti, aiškūs ir jokių teisės aktų nuostatų nepažeidžiantys.

57. Dėl Techninės specifikacijos 4 punkto nurodo, kad taip pat ieškinys šioje byloje grindžiamas tuo, jog Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 4 punktu, kuriame įtvirtinta nuostata „preliminaraus 12 mėn. prekių kiekio neįsipareigojama išpirkti“, ieškovės teigimu sudaryta “neribota galimybė“ įstaigoms neįsigyti viso preliminaraus maisto produktų kiekio, todėl tokią nuostatą Ieškovas laiko nepakankamai apibrėžta ir neatitinkančia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų parengti aiškias, tikslias ir nedviprasmiškas sąlygas. Taip pat ieškovės teigimu tinkamai neapibrėžus Pirkimo objekto (nenustačius minimalios išperkamų produktų ribos), Pirkimo sąlygos nesudaro objektyvių galimybių tiekėjams įvertinti ir apskaičiuoti jų pasiūlymų kainų, o tiekėjai, remdamiesi skirtingomis prielaidomis dėl tikėtino įstaigų išperkamo produktų kiekio, pateiks nepalyginamus pasiūlymus.

58. Atsakovė pažymi, kad nesutinka dėl sunkumų sukėlimo tiekėjams ir neteisėtos sutarties vykdymo rizikos perkėlimo išimtinai Pirkimo dalyviams. Mano, kad Pirkimo sąlygose yra nustatyta aiški kainodara, kuri atitinka viešiesiems pirkimams taikomų teisės aktų reikalavimus, pirkimo objektas yra apibrėžtas perkančiajai organizacijai nustačius maksimalią pagrindinės sutarties vertę ir preliminarius prekių kiekius, taip pat Pirkimo sąlygų 4.2 priedo (Prekių pirkimo sutarties specialiosios sąlygos) 3.1 papunktyje yra nustatytas minimalus vienu užsakymu užsakomų Prekių krepšelio dydis – 30,00 Eur be PVM, tuo tarpu minimalių prekių kiekių nenustatymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos nuostatas, taip pat Pirkimo objektų ir Perkančiosios organizacijos poreikių specifiką, šiuo atveju yra galimas ir nepagrįstai neperkelia sutarties vykdymo rizikos tiekėjui.

59. Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-06-28 įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (redakcija nuo 2022-08- 11) (toliau – Kainodaros taisyklės) 17 punkte nustatyta, kad įsigyjamų prekių kiekiai gali būti nustatomi šiais būdais „17.2 nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei minimalią ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą, Jeigu neįmanoma nurodyti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos, nurodoma maksimali. Pirkimo vykdytojas turi nurodyti preliminarius lyginamuosius prekių ir (ar) paslaugų kiekius ar koeficientus, kurie bus naudojami tik pasiūlymų vertinime ir nebus laikomi maksimaliais.“ Šiuo atveju Techninės specifikacijos 4 punkte yra išviešinta maksimali pirkimui skirta lėšų suma, kuri 36 (trisdešimt) mėn. prekių tiekimo laikotarpiu negalės būti viršyta, taip pat Techninės specifikacijos 1 lentelėje nurodyti preliminarūs 12 (dvylikos) mėnesių perkamų prekių kiekiai. Tuo tarpu minimalių išpirktinų prekių kiekių šiuo atveju neįmanoma nustatyti dėl pirkimo objekto specifikos – perkamos maisto prekės eilei Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų, o Pirkimo sutarčių vykdymo metu užsakomų prekių kiekiai kinta atsižvelgiant į ugdytinių skaičių, kuris kiekvieną dieną yra skirtingas.

60. Kaip jau minėta, šio Pirkimo objektas yra maisto prekės 134-ioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, Pirkimo su kiekviena atskirai sudarys Pirkimo laimėtojas sutartis. Atsižvelgiant į kiekvienos įstaigos skirtingą darbo bei turimų patalpų specifiką bei įvertinus, kad prekės yra perkamos socialiai jautriausiai visuomenės grupei, minimalus prekių pristatymo kiekis per savaitę nėra nustatytas ir tokio nustatyti šiuo atveju neįmanoma, nes tai priklauso nuo kiekvienos sutarties vykdymo individualaus atvejo (ugdymo įstaigose formuojamų valgiaraščių, vaikų lankomumo), taigi iš anksto nustatyti, kiek vaikų kurią dieną valgys, Perkančioji organizacija neturi galimybės. Tuo tarpu Perkančiajai organizacijai Pirkimo sąlygose nustačius minimalius išperkamų prekių kiekius, kaip kad reikalauja ieškovė, Ikimokyklinio ugdymo įstaigos, nepriklausomai nuo jose ugdomų vaikų skaičiaus, turėtų užsakinėti galimai tuo metu nesuvartojamus maisto produktų kiekius, susidurtų su problemomis dėl perteklinio jų kiekio laikymo, tokiu atveju būtų neracionaliai naudojamos pirkimui skirtos lėšos ir švaistomi maisto produktai, nes Ikimokyklinio ugdymo įstaigos būtų priverstos įsigyti maisto produktus nepriklausomai nuo jų poreikio ir konkrečiu laikotarpiu esamo vaikų skaičiaus.

61. Atkreipia dėmesį, jog analogiškos pozicijos dėl minimalaus prekių kiekio nenurodymo esant objektyviam negalimumui tą įvertinti, laikosi ir teismai, nagrinėdami analogiško pobūdžio tiekėjų argumentus dėl pirkimo dokumentuose nenustatyto minimalaus išperkamo prekių kiekio (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis byloje Nr. e2A-727-790/2020), pabrėžiama, kad „maitinimas yra teikiamas kiekvieną dieną atsižvelgiant į faktiškai tą dieną esančių vaikų skaičių, todėl reikalingas maisto produktų kiekis yra nustatomas atsižvelgiant į artimiausiu metu esančių vaikų skaičių, o ne į galimą ir prognozuojamą jų kiekį”, nustačius minimalius prekių kiekius, kuriuos privaloma išpirkti, “būtų neracionaliai naudojamos pirkimams skirtos lėšos, nes įstaigos būtų priverstos įsigyti maisto produktus nepriklausomai nuo jų poreikio ir konkrečiu laikotarpiu esamo vaikų skaičiaus”.

62. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dar kartą pažymi, jog Techninės specifikacijos 1 lentelėje nurodyti preliminarūs 12 (dvylikos) mėnesių perkamų prekių kiekiai, kuriais vadovaudamiesi tiekėjai gali įsivertinti tiek kaštus, tiek rizikas ir apsispręsti, ar dalyvauti Pirkime bei kokį kainos pasiūlymą pateikti, tuo tarpu minimalaus išperkamo kiekio nenustatymas Pirkimo sąlygose šiuo atveju yra grindžiamas būtent Pirkimo objekto specifika – perkami maisto produktai ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kurių faktinis poreikis iš anksto nėra žinomas, minimalių išperkamų kiekių nustatymas sudarytų sąlygas neracionaliam pirkimo lėšų panaudojimui, kas prieštarautų viešųjų pirkimų principams bei Pirkimo tikslui.

63. Dėl Techninės specifikacijos 15 punkto nurodo, kad ieškinyje kvestionuojamas ir Pirkimo sąlygų 15 punktas, kuriame nustatyti prekių pristatymo terminai. Dėl Pirkimo sąlygose nenustatyto prekių pristatymo dažnio šią Pirkimo sąlygą ieškovė deklaratyviai teigia esant “aiškiai neapibrėžiančia pirkimo objekto”.

64. Atsiliepdama atsakovė atkreipia dėmesį, kad rengiant Pirkimo sąlygas buvo atsižvelgta į ypatingą Pirkimo objekto svarbą ir Pirkimo sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinę paskirtį, t. y. į tai, kad perkami maisto produktai turės būti tiekiami operatyviai visoms 134 Pirkimo sąlygų 9 priede nurodytoms Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms siekiant užtikrinti daugiau nei 28 000 ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą. Pabrėžia, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimo procesas yra kintantis dėl besikeičiančio vaikų skaičiaus, ikimokyklinio ugdymo įstaigos privalo operatyviai reaguoti į atsirandančius poreikius. Šiuo atveju Pirkimo sąlygų 4.2 priede yra nustatyti prekių užsakymo ir pristatymo laikai, o taip pat nurodyta, kad prekės galės būti pristatomos ir kitu laiku jeigu šių prekių pristatymo grafiką susiderins perkančioji organizacija ir tiekėjas.

65. Atsižvelgiant į tai, kad perkamos prekės yra skirtos itin jautriai socialinei grupei – ikimokyklinio amžiaus vaikams, jos turi būti kokybiškos ir naudojamos pagal patiekalo receptūrą, kurios laikymąsi prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, turinti teisę skirti perkančiajai organizacijai baudas už tai, kad patiekalo gamybai buvo naudojama ne tokia prekė, kokia nurodyta patiekalo recepto kortelėje arba, kad ji apskritai nebuvo naudota, taigi minimalus prekių pristatymo dažnumas šiuo atveju nėra ir negali būti nustatytas, nes prekės bus užsakomos pagal poreikį, laikantis specialiosiose sutarties sąlygose nustatytų terminų, kad būtų šviežios ir kokybiškos, siekiant užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaikų kokybišką, tinkamą ir savalaikį maitinimą.

66. Dėl Pirkimo sąlygų 97.4 papunktyje nurodyto ekonominio naudingumo kriterijaus nurodo, kad šiame punkte nustatyta: Trečias kriterijus (C) – „Transporto priemonių, kuriomis bus tiekiamos prekės, atitiktis EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimams ir (arba), kad transporto priemonės bus varomos elektra“, t. y. tiekėjams įsipareigojusiems tiekti maisto prekes transporto priemonėmis, kurios atitinka EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimus ir (arba) transporto priemonės, kuriomis bus tiekiamos prekės, bus varomos elektra, skiriami ekonominio naudingumo balai pagal 2 lentelėje nurodytas reikšmes.

67. Ieškinyje dėstomos ieškovės modeliuojamos hipotetinės situacijos, kad Pirkimo sąlygų 97.4. p. trečiu kriterijumi (C) tiekėjas gali gauti 2 balus, kurie nulemtų laimėtoją prieš tiekėją, kuris gaus 0 balų (neįsipareigos dėl atitinkamų transporto priemonių), bet pasiūlytų pigesnes prekes, tačiau laimėjęs tiekėjas 12 mėnesių tiektų prekes taip pat transporto priemonėmis, kurios neatitinka EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) ar kurios varomos elektra, o po 12 mėnesių nebepratęstų preliminariosios sutarties, Ieškovas pabrėžia, kad tokiu atveju perkančioji organizacija būtų neracionaliai panaudojusi lėšas.

68. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad preliminariosios sutarties įsigaliojimo diena yra momentas (atskaitos taškas), nuo kurio pradedamas skaičiuoti 12 mėnesių arba 6 mėnesių laikotarpis (priklausomai nuo to kokią Kriterijaus C reikšmę pasiūlyme būtų nurodęs Pirkimo laimėtojas), kuriam suėjus tiekėjas turės pradėti tiekti prekes su transporto priemone atitinkančia EURO 6 standartą arba transporto priemone, kuri bus varoma elektra. Tačiau prekės turės būti tiekiamos tik po to, kai su atitinkama ikimokyklinio ugdymo įstaiga tiekėjas pasirašys Pirkimo sutartį. Taigi pabrėžtina, kad prekės turės būti tiekiamos ne pagal su įgaliotąja perkančiąja organizacija (Administracija) sudarytą preliminariąją sutartį, o pagal su konkrečia ikimokyklinio ugdymo įstaiga pasirašytą Pirkimo sutartį. Tuo tarpu Pirkimo sąlygose nustatyta, jos Pirkimo sutartis (-ys) turi būti sudaroma(-os) preliminariosios sutarties pagrindu bei jos galiojimo laikotarpiu, t. y. per 12 (dvylika) mėnesių nuo preliminariosios sutarties įsigaliojimo dienos, neatnaujinant tiekėjų varžymosi. Atsižvelgiant į tai, ieškovės hipotetiniai pasvarstymai apie tai, kad kaip Pirkimą laimėjęs tiekėjas galėtų tiekti prekes ekonominio naudingumo kriterijaus neatitinkančiomis transporto priemonėmis, vertintini kaip visiškai nepagrįsti.

69. Ieškovė taip pat nurodo, kad „minėti kriterijai neatitinka objektyvumo kriterijų, kadangi numatomi tik 6 ir 12 mėnesių atitinkami terminai, tačiau nėra jokių tarpinių (7, 8 ir t.t.), todėl įsipareigojimą dėl 7 mėn. pateikęs tiekėjas gautų tokį patį balų skaičių kaip ir tiekėjas, pateikęs atitinkamą įsipareigojimą dėl 12 mėnesių“, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Kriterijaus C tvarka yra aiški, konkrečiai aprašyta, lengvai patikrinama ir nepriklausoma nuo įgaliotosios perkančiosios organizacijos valios ar subjektyvaus vertinimo, taigi yra objektyvi. Tuo tarpu vien tai, kad Kriterijus C nėra vertinamas taip, kaip to norėtų ieškovė, nesudaro pagrindo laikyti, kad balai pagal Kriterijų C tiekėjams būtų skiriami neobjektyviai.

70. Atsiliepiant į ieškovės teiginius, kad šiuo atveju neužtikrintas pakankamas ir objektyvus minėto ekonominio naudingumo kriterijaus kontrolės mechanizmas, nes „tiekėjas transporto priemonių sąrašą privalės pateikti tik pagal perkančiosios organizacijos pareikalavimą (perkančioji organizacija galės ir nereikalauti), bet neaišku kas tikrintų, su kokia transporto priemone kiekvieną kartą yra pristatomos prekės“. Atkreipia dėmesį, jog Pirkimo sutartį(-is) sudaręs tiekėjas, privalės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pirmiausia bendraisiais sutarčių vykdymo pagrindais, sutarties privalomumo ir vykdytinumo principais, o jeigu juos vykdys netinkamai, įstaigos galės nutraukti sudarytas Pirkimo sutartis su tiekėju ir reikalauti nuostolių atlyginimo, įtraukiant tiekėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą, bei taikyti Pirkimo sutartyje ir teisės aktuose numatytas sankcijas.

71. Pažymi, jog Pirkimo sąlygose nustatyti įsipareigojimai, už kuriuos juos prisiėmusiems tiekėjams bus skirti ekonominio naudingumo balai, nėra savitiksliai, ekonominio naudingumo balai dalyviams yra skiriami pagal dalyvių pasiūlymo formoje pažymėtus ekonominio naudingumo kriterijus, kuriuos dalyviai yra laisvi žymėti savo nuožiūra pagal tai, kokius papildomos apimties įsipareigojimus ketina prisiimti.

72. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sutarties X skyriuje „KITOS NUOSTATOS“ bus nustatytas kiekvienos perkančiosios organizacijos, kuri pasirašys Pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju asmuo, atsakingas už šios sutarties vykdymo priežiūrą. Šis asmuo ir prižiūrės bei tikrins, kaip tiekėjas laikosi prisiimtų įsipareigojimų. Pažymėtina, kad pagal Techninėje specifikacijoje pateiktų pastabų 5 punktą, tiekėjo pasiūlytą Kriterijų C atitinkančių transporto priemonių sąrašą laimėtojas turės pateikti ne tik ikimokyklinio ugdymo įstaigos kaip perkančiosios organizacijos pareikalavimu, bet ir pareikalavus atsakovei, o kadangi preliminariąją sutartį pasirašys būtent atsakovė kaip įgaliotoji perkančioji organizacija, priklausomai nuo to, ar laimėtojas prisiims įsipareigojimus pagal Kriterijų C, patikrins, kaip tiekėjas laikosi savo pasiūlyme prisiimto įsipareigojimo (paprašys pateikti naudojamų transporto priemonių sąrašą).

76. Ieškovė 2022 m. gruodžio 28 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl Pirkimo sąlygų, kuria prašė: 1) patikslinti Pirkimo sąlygas dėl Pirkimo objekto tikslios apimties (pvz., minimali išperkamų prekių kiekių riba); 2) patikslinti Pirkimo sąlygų reikalavimus dėl prekių pristatymo dažnumo (pvz., nustatant atitinkamas ribas); 3) išskaidyti Pirkimo objektą į dalis dėl aliejaus, perdirbtų vaisių ir konservuotų daržovių; 4) patikslinti techninės specifikacijos reikalavimus dėl bulvių krakmolo fasuotės, mineralinio vandens kainos ir kt.; 5) patikslinti ekonominio naudingumo kriterijų „Transporto priemonių, kuriomis bus tiekiamos prekės, atitiktis EURO 6 standarto (arba lygiaverčio) reikalavimams ir (arba), kad transporto priemonės bus varomos elektra“ pagal VPĮ reikalavimus ir principus, taip pat numatant privalomą, objektyvų ir skaidrų minėto reikalavimo kontrolės mechanizmą vykdant sutartį. Atsakovė 2023 m. sausio 5 d. pretenziją atmetė.

87. Ieškovės manymu, Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 4 punktu, kuriame įtvirtinta nuostata „preliminaraus 12 mėn. prekių kiekio neįsipareigojama išpirkti“, yra sudaryta neribota galimybė įstaigoms neįsigyti viso preliminaraus maisto produktų kiekio, todėl tokia nuostata laikytina nepakankamai apibrėžta ir neatitinkančia VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų parengti aiškias, tikslias ir nedviprasmiškas sąlygas; be to, ieškovės teigimu, tinkamai neapibrėžus Pirkimo objekto (nenustačius minimalios išperkamų produktų ribos), Pirkimo sąlygos nesudaro objektyvių galimybių tiekėjams įvertinti ir apskaičiuoti jų pasiūlymų kainų, o tiekėjai, remdamiesi skirtingomis prielaidomis dėl tikėtino įstaigų išperkamo produktų kiekio, pateiks nepalyginamus pasiūlymus.