Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-727-790/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-12
Bylos Nr.: e2A-727-790/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00731-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Egidija Tamošiūnienė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Sotėja“
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių

Civilinė byla Nr. e2A-727-790/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00731-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU2020 m. kovo 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sotėja“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ ieškinius atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl viešųjų pirkimų sąlygų teisėtumo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sotėja“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti viešojo pirkimo Nr. 449630 „Maisto produktų (perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (toliau – ir pirkimas, pirkimas Nr. 449630) sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus nepakankamais ir įpareigoti atsakovę įtraukti kvalifikacijos reikalavimą dėl teisės verstis maisto produktų transportavimo veikla; pripažinti, kad pirkimo sąlygos, nenumatančios minimalios pirkimo objekto apimties pagrindinėje sutartyje, yra neteisėtos, nepakankamai apibrėžtos, neaiškios, netikslios ir nepagrįstai visą sutarties vykdymo riziką perkeliančios tiekėjui, taip pat įpareigoti perkančiąją organizaciją tinkamai apibrėžti pirkimo objekto apimtį, nurodant konkrečią apatinę ribą (pavyzdžiui, ne mažiau kaip 50 procentų maksimalios pagrindinės sutarties vertės).

1.1. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 47 straipsnio 1 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Pirkimą vykdanti organizacija privalo išanalizuoti pirkimo objektą ir nustatyti tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie leistų įsitikinti tiekėjų pajėgumu tinkamai įvykdyti sutartį. Šiuo atveju į pirkimo apimtį įeina ne tik maisto produktų pirkimas, bet ir jų pristatymas (transportavimas) į švietimo ir ugdymo įstaigas. Maisto produktų transportavimas (krovininis kelių transportas) patenka tarp ūkinių komercinių veiklų, kurioms vykdyti reikalingas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. Įvertinus tai, kad maisto produktus ketinančioms transportuoti įmonėms specialieji teisės aktai numato reikalavimą turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, siekiant išrinkti tiekėją, kuris būtų pajėgus tinkamai įvykdyti sutartį, būtina įsitikinti jo teise verstis maisto produktų pristatymo veikla. Šio pirkimo objektas yra šaldytos uogos ir daržovės, o teisės aktai nustato specialius reikalavimus transporto priemonėms, kuriomis gabenami greitai užšaldomi maisto produktai. Pavyzdžiui, transporto priemonėse, kuriose laikomi greitai užšaldyti maisto produktai, turi būti įrengti matavimo prietaisai nuolatinei ar reguliariai oro temperatūros kontrolei, taip pat jose įrengti oro temperatūros matavimo prietaisai turi būti aprobuoti valstybės, kurioje transporto priemonė registruota, kompetentingos institucijos. Akcentavo, kad ketinami įsigyti produktai yra skirti ypatingai jautriai socialiniai grupei – ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams. Tai papildomai patvirtina, jog šiuo atveju yra būtina visa apimtimi įsitikinti tiekėjo pajėgumu pristatyti tinkamos kokybės maisto produktus.

1.2. Atsakyme į pretenziją atsakovė iš esmės sutiko su ieškovės pozicija, kad tiekėjai privalo turėti teisę verstis maisto produktų transportavimo veikla, tačiau, perkančiosios organizacijos nuomone, ji neprivalo nurodyti visų įmanomų reikalavimų. Ieškovė su šiais argumentais nesutinka ir laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pirkimo sąlygos neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad pirkimo sąlygos būtų aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos, ir pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, kadangi tai gali lemti dalies tiekėjų suklaidinimą.

1.3. Pirkimo sąlygose sudaryta praktiškai neribota galimybė švietimo ir ugdymo įstaigoms neįsigyti viso perkamų produktų preliminaraus kiekio, o tai sukelia itin didelius sunkumus tiekėjams ir sutarties vykdymo riziką perkelia išimtinai pirkimo dalyviams (pirkimo sąlygų 7.4 papunktis). Preliminarus produktų kiekis yra itin reikšmingas tiekėjui skaičiuojant prekių ir transportavimo kaštus bei bendrą pasiūlymo kainą. Kadangi šiuo atveju pirkimo sąlygos nenumato jokios minimalios išperkamų prekių dalies, tiekėjai ne tik gali patirti didelių nuostolių vykdydami sutartį (jei būtų išperkama tik nedidelė dalis numatytų prekių), bet ir yra priversti į kainą įskaičiuoti galimą riziką bei siūlyti didesnes produktų kainas. Įvertinus tai, kad šiuo atveju pirkimo sąlygos leidžia nepasiekti viršutinės prekių apimties ribos bei nenumato jokios apatinės, akivaizdu, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 pateiktu išaiškinimu, pirkimo objektas šiuo atveju laikytinas neapibrėžtu ir neatitinkančiu VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Ieškovės įsitikimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad negalima apibrėžti minimalios ribos, kadangi perkamo produkto kiekis iš esmės yra susijęs su mokinių lankomumu, kurį perkančioji organizacija gali prognozuoti ar bent apytikriai numatyti, įvertinusi kelių pastarųjų metų statistiką.

2. Ieškovė UAB „Sotėja“ taip pat kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti viešojo pirkimo Nr. 448935 „Maisto produktų (paukštienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (toliau – ir pirkimas, pirkimas Nr. 448935) sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus nepakankamais ir įpareigoti atsakovę įtraukti kvalifikacijos reikalavimą dėl teisės verstis maisto produktų transportavimo veikla; įpareigoti atsakovę patikslinti viešojo pirkimo Nr. 448935 sąlygas, reikalaujant produktų gamintojus nurodyti jau pradiniame pasiūlyme, teikiamame siekiant sudaryti preliminariąją sutartį, arba kitu būdu ištaisyti pirkimo sąlygų spragą, sudarančią prielaidas tiekėjų manipuliavimui; įpareigoti atsakovę patikslinti viešojo pirkimo Nr. 448935 pasiūlymų vertinimo arba sutarties vykdymo ir kontrolės tvarką, reikalaujant tiekėjų pateikti ne tik deklaraciją, bet ir kompetentingų trečiųjų šalių dokumentus, kurie be jokių abejonių pagrįstų vaikams ketinamų tiekti produktų tinkamumą; pripažinti, kad viešojo pirkimo Nr. 448935 sąlygos, nenumatančios minimalios pirkimo objekto apimties pagrindinėje sutartyje, yra neteisėtos, nepakankamai apibrėžtos, neaiškios, netikslios ir nepagrįstai visą sutarties vykdymo riziką perkeliančios tiekėjui, taip pat įpareigoti perkančiąją organizacija tinkamai apibrėžti pirkimo objekto apimtį, nurodant konkrečią apatinę ribą (pavyzdžiui, ne mažiau kaip 50 procentų maksimalios pagrindinės sutarties vertės).

2.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad VPĮ 47 straipsnio 1 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Pirkimo objektas yra greitai užšaldyta kalakutiena ir vištiena, todėl ypatingai svarbu laikytis norminių teisės aktų reikalavimų, inter alia (taip pat) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 patvirtinto Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo (toliau – Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašas) 1 priede ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 3 d. įsakyme Nr. 33 „Dėl greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas „Dėl greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento patvirtinimo“) nustatytų reikalavimų. Ieškinį taip pat grindė jau anksčiau nurodytais argumentais dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pakankamai aiškias, tikslias ir nedviprasmiškas pirkimo sąlygas (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).

2.2. Teikiant pradinį pasiūlymą, kuriuo teikėjai siekia sudaryti preliminariąją sutartį, nėra reikalaujama nurodyti produkto gamintojo (-ų), tačiau teikiant pasiūlymą atnaujintam varžymuisi, toks reikalavimas keliamas. Ieškovės nuomone, tai lemia pirkimo sąlygų nepakankamą aiškumą ir dviprasmiškumą (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis), ir niekaip neužtikrina atnaujinto varžymosi pasiūlymo formoje nurodyto reikalavimo, kad jeigu perkamos prekės yra nurodytos preliminariosios sutarties 3 priede, tiekėjas negali pakeisti pasiūlyme dėl preliminariosios sutarties sudarymo techninėje specifikacijoje nurodytos prekės. Tokia situacija sudaro prielaidas nesąžiningiems tiekėjams atnaujinto varžymosi metu siūlyti kito gamintojo produktus nei buvo siūlyti pradiniame pasiūlyme, o perkančiajai organizacijai nesudaro galimybių patikrinti, ar atnaujinto varžymosi metu nėra siūloma kita prekė, nei nurodyta preliminariojoje sutartyje. Taip pat pažymėjo, kad jei sutartis su tiekėju bus sudaroma be atnaujinto varžymosi procedūros, tokiu atveju produkto gamintojas potencialiai nebus nurodytas nei preliminariojoje, nei pagrindinėje sutartyje ir sutartis sudariusios švietimo ir ugdymo įstaigos ne tik nežinos, kokį produktą įsigijo, bet ir šiuo aspektu negalės kontroliuoti sutarties vykdymo.

2.3. Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje yra nustatyti reikalavimai siūlomo produkto jusliniams, cheminiams ir mikrobiologiniams rodikliams. Perkančioji organizacija šių reikalavimų atitikčiai įrodyti reikalauja tik pateikti užpildytą techninės specifikacijos formą ir joje deklaratyviai nurodyti, ar siūlomas produktas juos atitinka (prašoma įrašyti „atitinka / neatitinka“), tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2018 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, tokie deklaratyvūs tiekėjo pareiškimai nelaikytini pakankamais reikalaujamai atitikčiai įrodyti. Ieškovės įsitikinimu, viešasis interesas reikalauja, kad jusliniai, cheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai būti tikrinami prieš pateikiant produktus vaikams, tai yra patikrinami kartu su pradiniu pasiūlymu arba pristatant prekes. Tai galėtų būti įgyvendinama, pavyzdžiui, kartu su pradiniu pasiūlymu arba pristatant prekes reikalaujant pateikti akredituotos laboratorijos tyrimų rezultatus.

2.4. Pirkimo sąlygose (pirkimo sąlygų 7.4 papunktis) sudaryta praktiškai neribota galimybė švietimo ir ugdymo įstaigoms neįsigyti viso preliminaraus kiekio produktų, sukelia itin didelius sunkumus tiekėjams ir sutarties vykdymo riziką perkelia išimtinai pirkimo dalyviams. Atsakovės nustatyta pirkimo apimtis yra neapibrėžta, pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo ir proporcingumo principus, neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo ir nepagrįstai sutarties vykdymo riziką perkelia tiekėjui, pirkimo sąlygos šiuo aspektu neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pagal ieškovės ieškinius iškeltos civilinės bylos Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartimi buvo sujungtos.

Atsiliepimas

4. Atsakovė su pareikštais ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti. Atsakovės teigimu, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo, nenurodo, kaip skundžiamos pirkimų sąlygų nuostatos gali bent potencialiai pažeisti ieškovės interesus. Be to, ieškovė kelia tokius materialinius reikalavimus, kuriais iš esmės prašo įpareigoti atsakovę ieškovės reikalaujamu būdu pakeisti ar papildyti pirkimo sąlygas, tačiau tokio civilinių teisinių gynimo būdo nėra įtvirtinto nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nei VPĮ. Atsakovės manymu, pirkimų sąlygos yra teisėtos, atitinka VPĮ įtvirtintus reikalavimus, jose nustatyti reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai yra tinkami ir leidžia atsakovei įsitikinti tiekėjų pasirengimu vykdyti veiklą pagal pirkimų sutartis.

5. Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) nurodė, kad jai nėra suteikta teisė aiškinti maisto tvarkymo veiklą reglamentuojančių teisės aktų. VPT teigimu, jei nagrinėjamu atveju būtų pripažinta, kad teisės aktuose maisto produktus pervežančiam teikėjui įtvirtintas reikalavimas turėti specialų maisto produktų transportavimo leidimą, perkančioji organizacija turėtų įsitikinti, jog ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas yra įgijęs šį leidimą, ir tik tada galėtų sudaryti sutartį su laimėtoju. Papildomai pažymėjo, kad perkančiajai organizacijai nėra nustatyta pareiga patikslinti pirkimo sąlygų, gavus informaciją apie teisės aktuose tiekėjams įtvirtintus reikalavimus, nenurodytus pirkimo sąlygose. Taip pat nurodė, kad VPĮ nėra įtvirtinta pareiga perkančiajai organizacijai nurodyti prekių gamintojus, o pirkimo sąlygose reikalavimas nurodyti gamintoją teikiant pasiūlymą atnaujinus tiekėjų varžymąsi, yra aiškus ir nedviprasmiškas, apibrėžtas tiksliai. VPT teigimu, perkančiosios organizacijos nustatyta sąlyga, kuria tiekėjams suteikiama teisė patiems be papildomo pagrindimo deklaruoti atitiktį nustatytiems reikalavimams, yra ydinga. VPT pažymėjo, kad perkančioji organizacija turi nustatyti ir minimalią (jeigu tai objektyviai įmanoma), ir maksimalią pirkimui skirtų lėšų sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės teisinį suinteresuotumą, nurodė, kad ieškovė, be bendro siekio dalyvauti pirkimuose, savo subjektinių teisių pažeidimą dėl galimai neteisėtų pirkimų sąlygų grindė tuo, jog neįtraukus į pirkimo sąlygas jos nurodomų pataisų, būtų sudaryta galimybė pirkime dalyvauti nesąžiningiems tiekėjams, siūlantiems netinkamos kokybės produktus itin mažomis kainomis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš esmės nenurodė jokių kitų argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jos teisių suvaržymą ar pažeidimą, nepateikė kokių nors konkrečių įrodymų dėl savo teisių pažeidimo nei teisme, nei perkančiajai organizacijai kartu su pretenzijomis (ikiteisminėje stadijoje). Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog nustatant pirkimų sąlygas pažeistos jos subjektinės teisės ir kaip tai buvo padaryta.

8. Dėl tiekėjams nenustatyto reikalavimo turėti leidimą vykdyti maisto produktų transportavimo veiklą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija pirkimų sąlygų 2.5.2 papunktyje nustatė, jog tiekėjas savo kvalifikacijai pagrįsti turi pateikti nustatyta tvarka išduotą Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog perkančioji organizacija, neįtraukdama į pirkimų sąlygas reikalavimo dėl maisto produktų transportavimo veiklos, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus.

9. Teismas nustatė, kad viešojo pirkimo Nr. 448935 sąlygų 4 punkte numatyta, jog prekės turi atitikti Maisto produktų (kalakutienos) / (vištienos) techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Tiek kalakutienos (I pirkimo dalis), tiek vištienos (II pirkimo dalis) maisto produktų techninėse specifikacijose (pirkimo sąlygų 4 priedai I – II pirkimo dalims) yra nurodyta, kad specifikacijos dalyje būtina nurodyti maisto produkto atitiktį reikalavimams ir siūlomą konkrečią produkto fasuotę. Pasiūlymai, kuriuose siūlomos prekės neatitiks bendrųjų ir 3 – 4 stulpelių reikalavimų, bus atmetami. Tiekėjas turi teisę siūlyti geresnių charakteristikų prekes. Techninėse specifikacijose taip pat nurodyti bendrieji reikalavimai maisto produktams bei reikalaujama nurodyti maisto produktų pavadinimą ir nomenklatūrinį numerį (kodą), reikalavimų atitinkamiems maisto produktams aprašymus, galimą išfasavimą, o tai reiškia, kad tiekėjai gali siūlyti įvairių gamintojų produkciją, atitinkančią planuojamų įsigyti kokybiškų maisto produktų ypatybes. Teismas sprendė, kad tai, jog atnaujinus tiekėjų varžymąsi, tiekėjas pasiūlyme privalo nurodyti siūlomos prekės pavadinimą ir gamintoją (pirkimo sąlygų 5 priedo 1 priedėlis) nepaneigia fakto, kad tiekėjai atnaujintame varžymesi galėtų siūlyti netapačią prekę.

10. Teismas akcentavo, kad VPĮ nėra įtvirtinta perkančiosios organizacijos prievolė nustatyti reikalavimą tiekėjams pasiūlyme nurodyti prekių gamintojus. Perkančiajai organizacijai įtvirtinta pareiga apibrėžti planuojamų įsigyti prekių ypatybes, kurios būtų susijusios su pirkimo objektu, siekiant tiekėjui sudaryti sąlygas pateikti kuo tiksliau perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantį pasiūlymą (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas teikiant pasiūlymą atnaujinto tiekėjų varžymosi atveju nurodyti gamintoją yra aiškus ir nedviprasmiškas, apibrėžtas tiksliai, todėl nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju atsakovės nustatyti pirkimo sąlygų reikalavimai prieštarauja VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems viešųjų pirkimų principams.

11. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad, siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo tinkamumu, nepakanka tik formalaus dalyvio pažymėjimo techninėje specifikacijoje, jog siūlomas produktas atitinka nustatytus juslinius, cheminius ir mikrobiologinius rodiklius, nurodė, kad siūlomų prekių atitiktis nustatytiems reikalavimams turi būti grindžiama teisės aktų reikalavimais ir tiekėjas privalo tai deklaruoti, todėl, teismo vertinimu, ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie tiekėjų siūlomų maisto produktų atitikimą jusliniams, cheminiams ir mikrobiologiniams rodikliams pagrindžiančių dokumentų pateikimą atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Pažymėjo, kad VPT išvadoje nurodyta teismų praktika negali būti taikoma, kadangi iš esmės skiriasi bylų aplinkybės. Be to, pažymėjo, kad ieškovė nėra subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą CPK 49 straipsnio prasme.

12. Teismas nustatė, kad pirkimų sąlygų 2 ir 4 prieduose kiekvienai pirkimo daliai yra nurodytas planuojamas preliminarus prekių kiekis per metus, kuris nėra nei minimalus, nei maksimalus, tačiau orientacinis (galimas, numanomas), tai yra, nepaisant kiekio nurodymo, perkančioji organizacija pirkimų dokumentuose nenurodo įsipareigojimo nupirkti tam tikrą minimalų prekių kiekį, ar įsipareigojimo nepirkti daugiau prekių už nustatytą maksimalų kiekį. Pirkimo dokumentuose nurodytas planuojamų pirkti prekių sąrašas ir maksimali pirkimui skiriamų lėšų suma. Teismas, įvertinęs pirkimų sąlygas ir teisinį reglamentavimą, sprendė, kad perkančioji organizacija, nenustatydama pirkimo dokumentuose minimalaus prekių kiekio, nepažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo – įsigyti prekes racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Sotėja“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinius tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 pateiktu aiškinimu ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo, kadangi nėra pažeidžiamos ieškovės subjektinės teisės. Ieškovės teigimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje ir anksčiau minėtoje kasacinio teismo civilinėje byloje nustatytos ir nagrinėtos aplinkybės iš esmės skiriasi.

13.2. Nagrinėjamoje byloje yra skundžiami kvalifikacijos reikalavimai ir pasiūlymų vertinimo tvarka, potencialiai galintys lemti, jog ieškovei bus sudarytos mažiau palankios galimybės dalyvauti pirkime Nr. 449630 ir pirkime Nr. 448935. Be to, ginčijamos sutarties projekto nuostatos, nepagrįstai perkeliančios visą sutarties vykdymo riziką tiekėjui. UAB „Sotėja“ nuomone, ginčijant ankščiau nurodyto pobūdžio pažeidimus, dažniausiai nėra galimybės pateikti konkrečių įrodymų, todėl šie pažeidimai gali būti pagrindžiami tik iš dalies hipotetiniais argumentais, įrodančiais, kad nustatytos nuostatos tiekėjui potencialiai sudarys blogesnes sąlygas dalyvauti pirkime nei kitiems tiekėjams, o sutarties projekto punktai lems iš esmės neteisingą sutarties šalių teisių ir pareigų balansą. Pirmosios instancijos teismo pateiktas itin griežtas tiekėjo teisinio suinteresuotumo vertinimas lemtų, kad ginčyti nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymų vertinimo tvarką ar neteisėtas sutarties projekto nuostatas taptų praktiškai neįmanoma. Neabejotina, kad toks aiškinimas varžytų pamatinę tiekėjų teisę į pažeistų teisių gynybą.

13.3. Ieškovės teigimu, ieškinių reikalavimais siekiama apginti UAB „Sotėja“ subjektines teises: per žemi kvalifikacijos reikalavimai, nereikalaujant įrodyti tiekėjo teisės verstis maisto produktų transportavimo veikla, potencialiai gali nulemti, kad pirkimų laimėtojais bus pripažinti tiekėjai, kurie, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, neturės teisės teikti atitinkamų paslaugų, nors kitu atveju tokie tiekėjai būtų pašalinti iš pirkimų procedūrų, o laimėtoja galėtų tapti būtent ieškovė; atsisakymas reikalauti pasiūlyme nurodyti produkto gamintoją ir tikrinti produktų atitiktį konkretiems techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams sudaro palankesnes sąlygas nesąžiningiems tiekėjams, kurie gali dalyvauti pirkime siūlydami netinkamos kokybės produktus itin mažomis kainomis. Taigi ir tai gali lemti, kad ieškovė nepagrįstai netaps pirkimo Nr. 449630 laimėtoja. Minimalios pagrindinės sutarties kainos nenustatymas nepagrįstai perkelia sutarties vykdymo riziką paslaugų teikėjui. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Sotėja“ siekia sudaryti sutartį su perkančiąja organizacija, sutarties projekto nuostatos daro tiesioginę įtaką ieškovės interesams – laimėjus pirkimų procedūras, sutartys turės būti vykdomos griežtai jų laikantis. Tai, kad tam tikrais atvejais ieškovė nurodo ir žalą viešajam interesui, jokiu būdu nereiškia, jog ji siekia ginti ne savo, bet kitų subjektų interesus ar viešąjį interesą apskritai.

13.4. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas galiausiai nutartų, jog šiuo atveju ieškovė nepagrindė teisinio suinteresuotumo, egzistuoja pagrindas teismui ex officio (savo nuožiūra) spręsti dėl ieškiniuose nurodytų perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo.

13.5. Dėl tiekėjų teisės verstis maisto produktų transportavimo veikla nurodė, kad pirkimo Nr. 449630 ir pirkimo Nr. 448935 sąlygų 2.5.2.1 papunktyje tėra nustatytas reikalavimas tiekėjams ir pasitelkiamiems ūkio subjektams turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą. Įvertinus tai, kad į abiejų pirkimų apimtį įeina ne tik maisto produktų pirkimas, bet ir jų pristatymas (transportavimas) į švietimo ir ugdymo įstaigas, o maisto produktų transportavimas (krovininis kelių transportas) patenka tarp ūkinių komercinių veiklų, kurioms vykdyti maisto tvarkymo subjektai patvirtinami išduodant Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, akivaizdu, kad vien pirkimų sąlygose nurodytų dokumentų nepakanka įrodyti, jog tiekėjas bus pajėgus tinkamai įvykdyti sutartį. Akcentuoja, kad ji ginčijo tai, jog pirkimų sąlygose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai turi spragų ir sudaro sąlygas tam tikrais atvejais pirkimų laimėtojais pripažinti tiekėjus, neturinčius teisės transportuoti maisto produktus. Šiuo atveju pirkimų sąlygos vertintinos kaip neaiškios, netikslios ir dviprasmiškos, kadangi dėl neišsamių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo tiekėjai gali būti klaidinami.

13.6. Pirkimo Nr. 449630 objektas yra greitai užšaldyta kalakutiena ir vištiena, o pirkimo Nr. 448935 – šaldytos uogos ir daržovės, todėl ypatingai svarbu, kad transporto priemonės, kuriomis gabenami greitai užšaldomi maisto produktai, atitiktų Įsakymo „Dėl greitai užšaldytų maisto produktų techninio reglamento patvirtinimo“ reikalavimus.

13.7. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad VPĮ nėra įtvirtinta perkančiosios organizacijos prievolė nustatyti reikalavimą tiekėjams pasiūlyme nurodyti prekių gamintojus, nepakankamai įsigilino į ieškovės nurodytus argumentus ir tinkamai neįvertino situacijos. Teikiant pradinį pasiūlymą, kuriuo siekiama sudaryti preliminariąją sutartį, nėra reikalaujama nurodyti produkto gamintojo (-ų), tačiau teikiant pasiūlymą atnaujintam varžymuisi, toks reikalavimas keliamas. Ieškovės nuomone, tai lemia pirkimo sąlygų nepakankamą aiškumą ir dviprasmiškumą (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis), neužtikrina kitų pirkimo sąlygų nuostatų laikymosi, o būtent, atnaujinto varžymosi pasiūlymo formoje nurodyto reikalavimo, kad jei perkamos prekės yra nurodytos preliminariosios sutarties 3 priede, tiekėjas negali pakeisti pasiūlyme dėl preliminariosios sutarties sudarymo techninėje specifikacijoje nurodytos prekės.

13.8. Ieškovės teigimu, tai, kad pradiniame pasiūlyme nenurodomas gamintojas, ne tik sudaro prielaidas nesąžiningiems tiekėjams sudarant pagrindines sutartis teikti kito gamintojo produktus, bet ir sudaro sąlygas pateikti fiktyvius pasiūlymus neturint jokių susitarimų su potencialiais gamintojais bei nesant objektyvios galimybės apskaičiuoti realios pasiūlymo kainos. Dėl to egzistuoja rizika, kad tiekėjai, pateikę pasiūlymus, bus dar nesudarę susitarimų su konkrečiais gamintojais ir apskritai negalės vykdyti įsipareigojimų.

13.9. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 formuojamą praktiką ir nepagrįstai sprendė, kad „ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie tiekėjų siūlomų maisto produktų atitikimą jusliniams, cheminiams ir mikrobiologiniams rodikliams pagrindžiančių dokumentų pateikimą atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Be to, pažymėtina, jog ieškovė nėra subjektas turintis teisę ginti viešąjį interesą CPK 49 straipsnio prasme“. Pažymėjo, kad subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą – VPT – 2019 m lapkričio 8 d. išvadoje palaikė ieškovės poziciją ir konstatavo, kad „perkančiosios organizacijos nustatyta sąlyga, kuria tiekėjams suteikiama teisė patiems be papildomo pagrindimo deklaruoti atitiktį nustatytiems reikalavimams, yra ydinga“. Tai, kad ginčijamame sprendime neaptarta ši VPT pozicija, patvirtina, jog šiuo klausimu teismas netinkamai ištyrė bylai reikšmingus įrodymus bei padarė nepagrįstas išvadas.

13.10. Tinkamos produktų kokybės patikrinimo tvarkos nenustatymas neužtikrina ir ieškovės, ir visuomenės interesų, kadangi, pasinaudodami nustatyta tvarka, pirkimo Nr. 449630 nugalėtojais gali tapti nesąžiningi tiekėjai, tiekiantys nustatytų kokybės reikalavimų neatitinkančius produktus ir galintys pasiūlyti mažesnes kainas.

13.11. Pirkimo Nr. 449630 ir pirkimo Nr. 448935 sąlygose sudaryta neribota galimybė švietimo ir ugdymo įstaigoms neįsigyti viso preliminaraus kiekio prekių sukelia itin didelius sunkumus tiekėjams ir sutarties vykdymo riziką perkelia išimtinai pirkimų dalyviams. Teismas, atmesdamas ieškinių reikalavimus aptariamu aspektu, sprendime iš esmės rėmėsi VPT direktoriaus 2017 m. birželio 28 įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Kainodaros taisyklių nustatymo metodika) 17.2 papunkčiu, leidžiančiu įsigyjamų prekių kiekius apibrėžti paslaugų sąrašu ir maksimalia pirkimui skirta lėšų suma, kai neįmanoma nurodyti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos. Nors teismas aiškiai nenurodo, ieškovė daro prielaidą, kad teismas šiuo atveju sutiko su atsakovės pozicija, jog nėra įmanoma apibrėžti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos, tačiau ieškovė su tuo nesutinka. Švietimo įstaigos ne tik gali, bet ir faktiškai apskaičiavo jiems būtinų maisto produktų kiekį (tikėtina, maksimalų). Atitinkamai, panašiu būdu įmanoma apskaičiuoti ir minimalų kiekį. Be to, kiekviena švietimo ir ugdymo įstaiga kaupia duomenis apie vaikų lankomumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad neįmanoma prognozuoti įstaigų minimalaus prekių poreikio. Ieškovės teigimu, tinkamai neapibrėžus pirkimų objektų, pirkimų sąlygos nesudaro galimybių tiekėjams įvertinti ir apskaičiuoti jų pasiūlymų kainų. Tai gali lemti, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymus ir remdamiesi skirtingomis prielaidomis dėl tikėtino išperkamo produktų kiekio, apskritai pateiks nepalyginamus pasiūlymus.

13.12. Atsakovė ne pirmą kartą dalyvauja panašiuose teismo procesuose, be to, ji turi Teisės ir konsultavimo skyrių, kuriame dirba daugiau kaip dvidešimt specialistų, todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad šioje byloje buvo būtinas advokato dalyvavimas. Perkančioji organizacija, nesinaudodama savo turimų darbuotojų kompetencija, pirkdama teisines paslaugas iš advokatų kontoros ir priimdama neprotingo dydžio sąskaitas, neracionaliai naudoja tiek piniginius, tiek žmogiškuosius išteklius, neužtikrina viešojo intereso. Ieškovė prašo atsisakyti priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai, jeigu visiškai ar iš dalies bus atsisakyta tenkinti apeliacinio skundo reikalavimus.

Atsiliepimas

14. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

14.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo šioje civilinėje byloje ir tai sudaro savarankišką pagrindą civilinę bylą nutraukti. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) pripažįstamas tik tiems ūkio subjektams, kurie gali įrodyti, kad turi ar turėjo suinteresuotumą sudaryti konkrečią sutartį ir kad būtent dėl skundžiamų perkančiosios organizacijos veiksmų jiems buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika. Ši taisyklė kyla iš aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 apibendrintos teismų praktikos dėl tiekėjo suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sąlygas. Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika reikšmingai sugriežtina reikalavimus tiekėjų ieškiniams dėl pirkimo sąlygų nuginčijimo, nustatydama pareigą konkrečiais įrodymais pagrįsti tiekėjo teisių pažeidimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019).

Šalies argumentai

14.2. Ieškovė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad byloje skundžiami kvalifikacijos reikalavimai ir pasiūlymų vertinimo tvarka potencialiai gali lemti, jog ieškovei bus sudarytos mažiau palankios galimybės dalyvauti pirkimuose, pati pripažįsta, kad skundžiamos pirkimų sąlygos gali ir neturėti įtakos pirkimų rezultatams. Taigi, ieškovės sprendimas ginčyti pirkimų sąlygas nėra sąlygotas objektyvaus būtinumo, kuris kiltų iš ieškovės teisių pažeidimo.

14.3. Pirkimai jau yra užbaigti, todėl tiekėjai jau yra ne tik pateikę savo pasiūlymus, tačiau yra sudarytos preliminariosios sutartys su pirkimų laimėtojais. Taigi, jeigu vykdant pirkimus tariamai ydingos jų sąlygos būtų lėmusios ieškovės teisių pažeidimą – negalimumą pateikti pasiūlymus pirkimuose, ieškovė šias aplinkybes galėjo įrodinėti realiai, o ne hipotetiškai. Visgi, ieškovė ne tik nedalyvavo pirkimuose, pasiūlymų neteikė, nors jokių kliūčių tam nebuvo, tačiau ir neįrodė, kuo pirkimų sąlygos pažeidžia jos interesus.

Atsiliepimas

14.4. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog per žemi kvalifikacijos reikalavimai ieškovės teises pažeidžia tuo, kad tiekėjai, neturintys teisės verstis maisto produktų transportavimo veikla, potencialiai gali būti pripažinti laimėtojais, nors, nustačius papildomus reikalavimus, jie būtų pašalinti iš pirkimo procedūrų. Atsakovė akcentuoja, kad reikalavimai tiekėjui turėti teisę vykdyti pirkimo sutarčiai reikalingą veiklą yra nustatyti pirkimų sąlygose tiek kaip tiekėjo atrankos reikalavimas, tiek kaip bendras reikalavimas jau atrinktiems tiekėjams, vykdantiems pirkimų sutartis. Pirkimų sąlygų 2.5.2.1 papunktyje numatytas tiekėjo atrankos kvalifikacinis reikalavimas, jog konkurso dalyvis turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys (pirkimo sąlygų 6.11 papunktis, VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ieškovės minima hipotetinė situacija dėl neturinčio teisės vykdyti reikiamą veiklą tiekėjo atrankos faktiškai negali susidaryti.

14.5. Perkamų prekių techninės savybės yra išdėstytos techninėje specifikacijoje, kuri, išlaikant vienodo požiūrio, lygiateisiškumo principą yra taikoma visiems tiekėjams universaliai. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė netikrins gaminių atitikimo techniniams parametrams, yra nepagrįsti. Jeigu pasiūlyta produkcija būtų netinkamos kokybės, t. y. neatitiktų techninės specifikacijos, toks tiekėjo pasiūlymas būtų atmetamas. Nagrinėjamoje situacijoje ieškovė nepatiria jokios žalos, taip pat ir potencialiai negali žalos patirti, kadangi ginčijamos pirkimų sąlygos jokiu būdu neapribojo jos galimybių lygiomis teisėmis dalyvauti pirkimuose ir juos laimėti.

14.6. Remiantis VPĮ 47 straipsnyje ir VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika) 8.3 – 8.5 papunkčiuose išdėstytu teisiniu reglamentavimu, atsakovė, nustatydama kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, galėjo pirkimų sąlygose įtvirtinti tik tuos kvalifikacijos reikalavimus, kurie gali įrodyti tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį. Reikalavimai turėjo būti proporcingi pirkimo objektui bei dirbtinai neribojantys tiekėjų konkurencijos. Pirkimų sąlygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai yra pakankami ir leidžiantys įsitikinti tiekėjo turima teise vykdyti pirkimo sutartyje apibrėžtą veiklą. Bet kuriuo atveju, nepaisant to, kas vykdytų maisto transportavimo veiklą – pats tiekėjas ar jo pasitelkiamas subtiekėjas, šis subjektas privalo turėti būtent Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, kurio ir reikalauja atsakovė. Joks papildomas pažymėjimas maisto produktų transportavimui nėra reikalingas. Be to, kilus abejonėms dėl tiekėjo teisės verstis atitinkama veikla, perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjo paaiškinti ir patikslinti savo pasiūlymą (VPĮ 45 straipsnio 3 dalis, 55 straipsnio 9 dalis, pirkimų sąlygų 6.6.5, 6.9 papunkčiai).

Žemesnės instancijos teismas

14.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirkimo sąlygos, nenumačiusios, jog pasiūlyme tiekėjai privalo nurodyti prekių gamintoją, nepažeidė VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų. Pirkimo sąlygos yra suformuluotos tokiu būdu, kuris leido aiškiai identifikuoti, kuriuose pirkimo dokumentuose ir kokia apimtimi turi būti nurodyta informacija tiek apie siūlomas prekes, tiek apie maisto produktų gamintojus, todėl ieškovės argumentai dėl tariamo pirkimo sąlygų neaiškumo, yra nepagrįsti.

14.8. Pirkimu Nr. 449630 siekiama įsigyti maisto produktus, todėl pirkimo sąlygose yra numatyti reikalavimai būtent perkamiems produktams, o ne gamintojui. Perkančiajai organizacijai yra priimtinos visų gamintojų techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus atitinkančios prekės. Tos pačios prekės siūlymą atnaujintame varžymesi užtikrina pirkimo Nr. 449630 techninėje specifikacijoje įtvirtinti detalūs reikalavimai pačiam produktui. Techninėse specifikacijose nurodyti maisto produktai turi būti suprantami kaip produktai, atitinkantys jose nurodytus parametrus, ir būtent jų tiekėjas negali keisti (siūlyti blogesnių parametrų prekių) po pradinio pasiūlymo dėl preliminariosios sutarties sudarymo. Atsakovė nesureikšmina maisto produktų gamintojo, kadangi pirkimo tikslai yra pasiekiami per pasiūlytos ir tiekiamos produkcijos atitikimą techninei specifikacijai.

14.9. Pirkimo Nr. 449630 pagrindinės sutarties projekto 34.7 papunktyje yra nurodyta, jog atsakovė ar darželiai, įsigyjantys maisto produktus iš tiekėjo, sutarties vykdymo metu pristatytus maisto produktus tikrins pagal techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus ir, kilus įtarimams dėl maisto produktų atitikties nurodytiems reikalavimams, vykdys prekių kokybės kontrolę, atliekant tyrimus (cheminius ir (ar) mikrobiologinius) akredituotoje tyrimų laboratorijoje. Pirkimo Nr. 449630 techninėje specifikacijoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti reikalavimai tiekiamų maisto produktų kokybei. Taigi, pirkimo sąlygose įtvirtinta maisto produktų kokybės priežiūra padės užtikrinti kokybę visu sutarties vykdymo metu ir leis tai padaryti papildomai neapsunkinant potencialių tiekėjų. Atsakovės teigimu, reikalavimas tiekėjams pateikti kompetentingų trečiųjų šalių dokumentus, kurie pagrįstų vaikams ketinamų tiekti produktų tinkamumą, apsunkintų tiekėjų dalyvavimą pirkime Nr. 449630 ir, labai tikėtina, žymiai padidintų pasiūlymų kainas. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad net jeigu prieš pateikiant pasiūlymą ar prieš pradedant pristatinėti maisto produktus darželiams būtų atliekamas ieškovės nurodomas tyrimas akredituotoje laboratorijoje, tai nesudarytų pagrindo įsitikinti visų sutarties metu tiekiamų maisto produktų kokybe, kadangi tyrimas ir jo pagrindu išduoti dokumentai įrodytų tik pirmosios partijos kokybę ir šviežumą, o sutarties vykdymo metu būtų tiekiamos kitos partijos, kurių kokybės toks ieškovės reikalaujamas tyrimas neužtikrintų.

14.10. Bandant nuspėti galimą minimalią sutarties vertę, nepagrįstą riziką tektų prisiimti atsakovei (darželiams), kadangi darželiai būtų priversti įsigyti jiems visiškai nereikalingus ir perteklinius maisto produktus, kad pasiektų minimalią sutarties vertės ribą. Tai prieštarautų racionalaus lėšų naudojimo principui. Nagrinėjamu atveju pirkimų objektų specifika lemia tai, kad minimali sutarties vertė negali būti nustatyta. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1208-381/2018.

Atsiliepimas

14.11. Atsakovė nurodo, kad nors ji turi Teisės ir konsultavimo skyrių, kuriame dirba daugiau kaip 20 specialistų, tačiau šis skyrius atstovauja ne tik Kauno miesto savivaldybės administraciją, bet ir Kauno miesto savivaldybę, kurios abi dalyvauja daugybėje teisminių procesų, todėl jiems tenka didelis darbo krūvis. Be to, atstovavimas teismuose yra tik viena iš atsakovės teisininkų darbo funkcijų. Atsakovės teigimu, bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent ieškovei nepagrįstai pareiškus net du ieškinius, buvo parengti 8 procesiniai dokumentai, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, susijusios su nagrinėjama civiline byla. Teisę bet kuriam subjektui turėti advokatą suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

16. Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 14 d. paskelbė viešąjį pirkimą Nr. 448935 „Maisto produktų (paukštienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“.

17. Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 22 d. paskelbė viešąjį pirkimą Nr. 449630 „Maisto produktų (perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“.

18. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė pretenzijas pirkimuose dėl per žemų kvalifikacijos reikalavimų, neaiškių ir tiekėjus klaidinančių sąlygų bei nepagrįsto sutarties vykdymo rizikos perkėlimo tiekėjui; perkančioji organizacija atmetė šias pretenzijas.

19. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl pirkimo Nr. 448935 sąlygų teisėtumo, reikalaudama pripažinti pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus nepakankamais ir įpareigoti atsakovę įtraukti kvalifikacijos reikalavimą dėl teisės verstis maisto produktų transportavimo veikla; įpareigoti patikslinti pirkimo sąlygas, reikalaujant produktų gamintojus nurodyti jau pradiniame pasiūlyme, teikiamame siekiant sudaryti preliminariąją sutartį, arba kitu būdu ištaisyti pirkimo sąlygų spragą, sudarančią prielaidas tiekėjų manipuliavimui; įpareigoti atsakovę patikslinti pasiūlymų vertinimo arba sutarties vykdymo ir kontrolės tvarką reikalaujant tiekėjų pateikti ne tik deklaraciją, bet ir kompetentingų trečiųjų šalių dokumentus, kurie be jokių abejonių pagrįstų vaikams ketinamų tiekti produktų tinkamumą; pripažinti, kad pirkimo sąlygos, nenumatančios minimalios pirkimo objekto apimties pagrindinėje sutartyje, yra neteisėtos, nepakankamai apibrėžtos, neaiškios, netikslios ir nepagrįstai visą sutarties vykdymo riziką perkeliančios tiekėjui, taip pat įpareigoti perkančiąją organizaciją tinkamai apibrėžti pirkimo objekto apimtį, nurodant konkrečią apatinę ribą (pavyzdžiui, ne mažiau kaip 50 procentų maksimalios pagrindinės sutarties vertės).

20. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl pirkimo Nr. 449630 sąlygų teisėtumo, kuriuo reikalavo pripažinti pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus nepakankamais ir įpareigoti atsakovę įtraukti kvalifikacijos reikalavimą dėl teisės verstis maisto produktų transportavimo veikla; pripažinti, kad pirkimo sąlygos, nenumatančios minimalios pirkimo objekto apimties pagrindinėje sutartyje, yra neteisėtos, nepakankamai apibrėžtos, neaiškios, netikslios ir nepagrįstai visą sutarties vykdymo riziką perkeliančios tiekėjui, taip pat įpareigoti perkančiąją organizacija tinkamai apibrėžti pirkimo objekto apimtį, nurodant konkrečią apatinę ribą (pavyzdžiui, ne mažiau kaip 50 procentų maksimalios pagrindinės sutarties vertės).

21. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinius atmetė tiek dėl to, kad ieškovė neįrodė savo teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimų sąlygas, tiek dėl to, jog ieškovės ieškiniai yra nepagrįsti.

Dėl tiekėjo suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas

22. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji nėra suinteresuota ginčyti pirkimo sąlygas. Ieškovės teigimu, byloje skundžiami kvalifikacijos reikalavimai ir pasiūlymų vertinimo tvarka potencialiai gali lemti, kad ieškovei bus sudarytos mažiau palankios galimybės dalyvauti pirkimuose, kadangi potencialūs tiekėjai, realiai neturėdami teisės verstis maisto produktų transportavimo veikla, gali būti pripažinti laimėtojais. Be to, potencialūs tiekėjai, neturėdami būtinų transporto priemonių, nepatirs atitinkamų kaštų, todėl galės pasiūlyti mažesnes produktų kainas. Ieškovė laiko, kad atsisakymas reikalauti pasiūlyme nurodyti produkto gamintoją ir tikrinti produktų atitiktį konkretiems techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams sudaro palankesnes sąlygas nesąžiningiems tiekėjams, kurie taip pat gali dalyvauti pirkime siūlydami netinkamos kokybės produktus itin mažomis kainomis. Ieškovė yra suinteresuota ir tinkamos pagrindinės sutarties sąlygų (dėl minimalios sutarties kainos) nustatymu, kadangi sutarties projekto nuostatos daro tiesioginę įtaką ieškovės interesams – ieškovė tikisi laimėti pirkimus, sudaryti pirkimo sutartis su atsakove, o sutartys turės būti vykdomos griežtai jų laikantis.

23. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, ir joje nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

24. Pažymėtina, kad 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis derinimo 89/665/EEB (toliau – Direktyva 89/665) 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų peržiūros procedūros, kuriomis pagal išsamias taisykles, kurias gali nustatyti valstybės narės, galėtų pasinaudoti bent bet kuris asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas gauti konkrečią sutartį, ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika.

25. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas šias nuostatas, yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (žr. ESTT 2005 m. sausio 11 d. sprendimą Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03).

26. ESTT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad dalyvavimas viešojo pirkimo konkurse iš principo pagrįstai gali būti nustatomas kaip reikalavimas, kurį turi įvykdyti atitinkamas asmuo, kad įrodytų savo suinteresuotumą laimėti nagrinėjamą sutartį arba riziką patirti žalos dėl tariamai neteisėto sprendimo sudaryti nagrinėjamą sutartį. Nepateikęs pasiūlymo, toks asmuo sunkiai gali įrodyti, kad turi suinteresuotumą ginčyti minėtą sprendimą arba kad jam buvo ar gali būti padaryta žala dėl šio sprendimo sudaryti sutartį (žr. ESTT 2004 m. vasario 12 d. sprendimo Grossmann Air Service, C-230/02, 27 punktą). Vis dėlto, jei įmonė nepateikė pasiūlymo dėl tariamai diskriminacinių konkurso dokumentuose ar konkurso sąlygose pateiktų specifikacijų ir konkrečiai dėl jų ji nebūtų galėjusi teikti visų prašomų paslaugų, būtų nepagrįsta reikalauti, kad ji pirma pateiktų pasiūlymą per ginčijamą sutarties sudarymo procedūrą tam, kad vėliau galėtų pasinaudoti peržiūros procedūromis, siekdama užginčyti tokias specifikacijas, net jeigu dėl tokių specifikacijų jos galimybės laimėti sutartį būtų niekinės (žr. 2004 m. vasario 12 d. sprendimo Grossmann Air Service, C 230/02, 28 ir 29 punktus).

27. Plėtodamas šį teisės aiškinimą ESTT naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, kad reikalavimai, numatyti Direktyvos 89/665 1 straipsnio 3 dalyje, yra tenkinami, jeigu ekonominės veiklos vykdytojas, kuris nepateikė pasiūlymo, turi, be kita ko, teisę pareikšti ieškinį, kai mano, kad dėl konkurso dokumentuose nurodytų specifikacijų pasiūlymo pateikimas apskritai neįmanomas. Tačiau, kadangi ekonominės veiklos vykdytojo, kuris nepateikė pasiūlymo, teisė pareikšti ieškinį gali būti pripažinta tik išimtiniais atvejais, negali būti laikoma nepagrįsta iš jo reikalauti įrodyti, kad dėl konkurso sąlygų apskritai nebuvo įmanoma pateikti pasiūlymo. Direktyvos 89/665 1 straipsnio 3 dalis aiškintina taip, kad jomis nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais ekonominės veiklos vykdytojams neleidžiama pareikšti ieškinio dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, susijusių su konkurso procedūra, kurioje jie nusprendė nedalyvauti, nes dėl šiai procedūrai taikomų taisyklių atitinkamos viešojo pirkimo sutarties sudarymas su jais buvo labai mažai tikėtinas (žr. ESTT 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo Amt Azienda Trasporti e Mobilit? SpA, C‑328/17, 51, 53, 58 punktus).

28. Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus kasacinio teismo, inter alia, remiantis ESTT praktika, pripažįstama plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškinamas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014, 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).

29. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju, kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktas).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenų nustatyta, jog pirkimai Nr. 448935 ir Nr. 449630 yra pasibaigę, su laimėjusiais pirkimą tiekėjais yra sudarytos preliminarios pirkimo sutartys. Nustatyta, kad pirkime Nr. 448935 buvo pateikti keturi, o pirkime Nr. 449630 – šeši pirkimo pasiūlymai.

31. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nepateikė pasiūlymų ginčo pirkimuose ir, nors ši aplinkybė, atsižvelgiant į aptartą ESTT ir kasacinio teismo praktiką, savaime nepaneigia ieškovės teisinio suinteresuotumo turėjimo, tačiau ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad būtent ginčijamos pirkimų sąlygų nuostatos užkirto kelią jai pačiai dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, pažeidė jos teises ir (ar) teisėtus interesus bei galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinį atlygį.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovės argumentai dėl jos suinteresuotumo ginčyti pirkimų sąlygas (žr. šios nutarties 22 punkte nurodytus ieškovės argumentus) nepagrindžia, kad būtent ginčijamos pirkimų sąlygos užkirto kelią jai pačiai dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, pažeidė jos teises ir (ar) teisėtus interesus bei galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Ieškovė neįrodinėja, kad perkančiosios organizacijos nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra neproporcingi, dirbtinai ribojantys konkurenciją ar nesusiję su ginčo objektu (VPĮ 47 straipsnis), nenurodo, kad ji pati dėl ginčijamų pirkimų sąlygų negalėjo pateikti pasiūlymų. Priešingai, ieškovė ginče iš esmės įrodinėja, kad pirkimų sąlygos neteisėtos dėl per žemų kvalifikacinių reikalavimų, nenustatytų tam tikrų sąlygų (dėl produkcijos tikrinimo, dėl gamintojų nurodymo, dėl minimalaus išperkamo prekių kiekio), o tai, ieškovės įsitikinimu, lemia, kad kiti tiekėjai atsidurs palankesnėje padėtyje, galės pasiūlyti mažesnes produktų kainas ir pan. Tačiau ieškovės teisinis suinteresuotumas tokiais argumentais ginčyti pirkimo sąlygas galėtų būti konstatuojamas nebent tuo atveju, jei ieškovė iš tiesų būtų pateikusi pasiūlymus ginčo pirkimuose ir konkrečiai įrodinėtų, kaip ginčo pirkimų sąlygos pablogino jos galimybes konkuruoti su kitų konkrečių tiekėjų pasiūlymais, tačiau ieškovė tokių aplinkybių nenurodo.

33. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad minimalios pagrindinės sutarties kainos nenustatymas sukuria pirkimo neapibrėžtumą, sudaro nepalankias sąlygas tiekėjams dėl rizikos prisiėmimo ir potencialiai didina kainas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje teigiama, kad tiekėjui (ieškovui) nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus, a fortiori (juo labiau) nustatyti atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas, viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia jo subjektinių kaip viešojo pirkimo dalyvio teisių (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 51 punktą). Taigi, ieškovei neįrodžius jos subjektinių teisių pažeidimo, vien ekonominio racionalumo argumentai – perkeltos rizikos tiekėjams ir dėl to galimai pasiūlytų didelių kainų – negali pagrįsti viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, jei iš principo tiekėjai pagal konkurso sąlygas gali teikti pasiūlymus ir veiksmingai konkuruoti tarpusavyje.

34. Ieškovė nagrinėjamoje byloje taip pat akcentuoja prekių tiekimą socialiai jautriai grupei bei galimą situaciją, kad potencialus pirkimo laimėtojas negalės tinkamai vykdyti pirkimo sutarties ar tieks nepakankamos kokybės produkciją. Tačiau ieškovė tokiais argumentais iš esmės pasisako ne dėl savo pačios, o kitų asmenų – šiuo atveju ikimokyklinio amžiaus vaikų (bendruomenės) ir pačios perkančiosios organizacijos – galimo interesų pažeidimo. Tačiau, kaip ne kartą jau buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 straipsnis). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti VPT, prokurorai ar kitos valdžios institucijos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017)

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau išdėstytus motyvus, iš esmės sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovė galėjo realiai, o ne hipotetiškai įrodinėti savo teisių pažeidimą, tačiau ieškovė nedalyvavo ginčo pirkimuose ir neįrodė, kad būtent dėl ginčijamų pirkimų sąlygų juose negalėjo dalyvauti ir (ar) negalėjo veiksmingai konkuruoti dėl pirkimų sutarčių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepagrindė savo teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimų sąlygas ir tai yra pakankamas pagrindas ieškinius atmesti.

36. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad egzistuoja pagrindas teismui ex officio spręsti dėl ieškiniuose nurodytų perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, tai reiškia, jog jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 423⁸ straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

37. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą).

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo specifiką, į tai, kad ieškiniai buvo atmesti ieškovei nepagrindus teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimų sąlygas, į tai, kad ieškovė nuosekliai įrodinėjo pirkimų sąlygų neteisėtumą, siekdama užtikrinti teisingą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą, toliau pasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (ne)pagrįstumo ir pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo.

Dėl pirkimo sąlygose (ne)nustatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų

39. Ieškovė ieškiniuose nurodė, kad pirkimų sąlygose nustatyti nepakankami reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, kadangi, be kita ko, būtina įsitikinti tiekėjų teise verstis maisto produktų pristatymo veikla. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirkimų sąlygose nustatytas reikalavimas, jog tiekėjai savo kvalifikacijai pagrįsti turi pateikti nustatyta tvarka išduotą Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, yra pakankamas, siekiant įsitikinti tiekėjo teise verstis maisto produktų transportavimo veikla. Ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirkimų sąlygos šiuo aspektu yra nepakankamos ir neaiškios, kadangi laimėtoju gali būti nustatytas tiekėjas, neturintis specialių transporto priemonių ir įmonės savikontrolės sistemoje neapsirašęs, kaip vykdo transporto priemonių priežiūrą, plovimo kontrolę, jeigu reikia, temperatūros kontrolę, tai yra faktiškai neturintis teisės transportuoti maisto produktų, bet turintis Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą.

40. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. VPĮ 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, jog tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti.

Žemesnės instancijos teismas

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, neatsižvelgiant į tai, jog VPĮ 47 straipsnio normoje perkančiajai organizacijai suteikiama tam tikra sprendimo laisvė ir teisė taikyti vieną ar kitą kriterijų, vis dėlto ši pasirinkimo laisvė yra ribojama VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principinių nuostatų. Kaip neatitinkantys jų gali būti vertinami tiek per žemi, nepakankami užtikrinti, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimą, kvalifikacijos kriterijai, tiek per aukšti, nepagrįstai ribojantys konkurenciją reikalavimai tiekėjų pajėgumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018).

42. Pirkimų sąlygų 2.5.2 papunktyje yra nustatyti tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų sąrašas. Konkurso dalyvis turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti: 1) tiekėjas turi turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą; 2) tiekėjas turi turėti Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veterinarinį patvirtinimą (jei tiekėjas ir gamintojas yra tas pats fizinis / juridinis asmuo); 3) tiekėjas nėra įrašytas į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą, skelbiamą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos internetinėje svetainėje. Šiems kvalifikaciniams reikalavimams pagrįsti turi būti pateikiama galiojančio Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo kopija arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjektų registro išrašas su nurodytu maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo numeriu; Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veterinarinio patvirtinimo kopija (jei tiekėjas ir gamintojas yra tas pats fizinis / juridinis asmuo) arba Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto registro išrašas su nurodytu identifikaciniu numeriu; tiekėjo pasirašyta laisvos formos deklaracija, kad tiekėjas nėra įrašytas į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą (pirkimo Nr. 449630 sąlygose nenustatytas reikalavimas turėti Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veterinarinį patvirtinimą). Pirkimų sąlygų 6.11 papunktyje nustatyta, kad jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys.

43. Vadovaujantis Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo nuostatomis, maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduodamas dokumentas, kuriuo ūkio subjektui suteikiama teisė vykdyti maisto tvarkymo veiklą (4.2 papunktis). Jeigu maisto tvarkymo subjektas, jau turintis minėtą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, gamina maistą arba vykdo didmeninę / mažmeninę prekybą ir turi specialias transporto priemones, skirtas išvežioti savo pagamintą maistą, savo įmonės savikontrolės sistemoje apsirašo kaip vykdo transporto priemonių priežiūrą, plovimo kontrolę, jeigu reikia, temperatūros kontrolę, ir papildomos veiklos pažymėjimas nereikalingas. Krovininio transporto įmonės, teikiančios maisto produktų pervežimo paslaugas, privalo turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, kuriame kaip papildoma veikla įrašoma „Krovininis kelių transportas“. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar maisto pervežimo paslaugas teikia pats maisto tvarkymo subjektas ar maistą transportuoja kitas subjektas, jiems abiem privaloma turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, kuris ir privalo būti pateikiamas perkančiajai organizacijai pagrindžiant atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams.

44. Atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad laimėtoju gali būti nustatytas tiekėjas, neturintis specialių transporto priemonių ir įmonės savikontrolės sistemoje neapsirašęs, kaip vykdo transporto priemonių priežiūrą, plovimo kontrolę, jeigu reikia, temperatūros kontrolę. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 11 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai kiti norminiai teisės aktai numato pareigą tiekėjui turėti specifinę teisę verstis sertifikuojama (licencijuojama) veikla, pareiga pateikti pagal specialiuosius teisės aktus išduotus dokumentus ar kitus teisę veikti suteikiančius dokumentus išlieka net ir tais atvejais, kai iš anksto žinomas atitinkamas reikalavimas nebuvo įrašytas į pirkimo dokumentus ar buvo įrašytas klaidingai.

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į ESTT išaiškinimus, kad kitų valstybių narių tiekėjams yra sunkiau žinoti kitos šalies teisės normas ir teismų praktiką, nurodė, kad jei viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248-2017). Taigi, minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi išplėsta tiekėjų kvalifikacijos duomenų tikslinimo praktika, nurodant, kad tais atvejais, kai pirkimo dokumentuose nėra nurodomi konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos tiekėjas privalo atitikti siekdamas verstis veikla, dėl kurios paskelbtas pirkimas, perkančioji organizacija turėtų leisti tiekėjui tikslinti jo turimą kvalifikaciją ir toks kvalifikacijos tikslinimas turėtų apimti ir tiekėjo sudėties pasikeitimo, ir pasitelkiamų naujų trečiųjų asmenų situacijas.

46. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, tiek pirkimų sąlygos, inter alia pirkimo sąlygų 6.11 papunktis, tiek teisės aktų nuostatos ir jų taikymo bei aiškinimo praktika garantuoja, kad ginčo pirkimuose dalyvaus tik tiekėjai, turintys teisę verstis maisto produktų transportavimo veikla, o pirkimų sąlygos yra aiškios ir pakankamos.

Dėl ieškovės reikalavimo nurodyti maisto produktų gamintojus teikiant pasiūlymą dėl preliminarios sutarties sudarymo

47. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pirkimo Nr. 448935 atveju teikiant pasiūlymus dėl preliminarios sutarties sudarymo, nėra reikalaujama nurodyti produkto gamintojo (-ų), tačiau teikiant pasiūlymą atnaujintam varžymuisi, toks reikalavimas keliamas. Ieškovės teigimu, pradiniame pasiūlyme pateikta informacija niekaip neleidžia identifikuoti pasiūlyto produkto, todėl neužtikrinama, kad tiekėjas nepakeistų pasiūlyme dėl preliminariosios sutarties sudarymo techninėje specifikacijoje nurodytų prekių. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos ieškinio argumentus, nurodęs, kad perkančiajai organizacijai įtvirtinta pareiga apibrėžti planuojamų įsigyti prekių ypatybes, kurios būtų susijusios su pirkimo objektu, siekiant tiekėjui sudaryti sąlygas pateikti kuo tiksliau perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantį pasiūlymą, kaip tai nustatyta VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje, taip pat pažymėjęs, kad VPĮ nuostatos neįpareigoja perkančiosios organizacijos pareikalauti nurodyti konkrečius prekių gamintojus. Ieškovė apeliaciniame skunde su šiais argumentais nesutinka.

48. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje.

49. Pirkimo Nr. 448935 sąlygų 4 punkte nustatyta, kad prekės turi atitikti Maisto produktų (kalakutienos) / (vištienos) techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Tiek kalakutienos (I pirkimo dalis), tiek vištienos (II pirkimo dalis) maisto produktų techninėse specifikacijose (pirkimo sąlygų 4 priedai I–II pirkimo dalims) yra nurodyta, jog specifikacijos dalyje būtina nurodyti maisto produkto atitiktį reikalavimams ir siūlomą konkrečią produkto fasuotę; tiekėjai turi teisę siūlyti geresnių charakteristikų prekes. Techninėse specifikacijose taip pat nurodyti bendrieji reikalavimai maisto produktams: reikalaujama nurodyti maisto produktų pavadinimą ir nomenklatūrinį numerį (kodą), reikalavimų atitinkamiems maisto produktams aprašymus pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus. Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad tiekėjai gali siūlyti daugiau nei vieno išfasavimo prekę (1 t., b. l. 165–168, 169–174). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiekėjai gali siūlyti įvairių gamintojų produkciją, atitinkančią planuojamų įsigyti kokybiškų maisto produktų ypatybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šios nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos bei apibrėžtos tiksliai. Perkančiosios organizacijos reikalavimas, kad pasiūlyme atnaujintam tiekėjų varžymuisi tiekėjas negali pakeisti pasiūlyme dėl preliminariosios sutarties sudarymo techninėje specifikacijoje nurodytos prekės (1 t., b. l. 142, 145), užtikrina, jog tiekėjai gali siūlyti tik tas pačias prekes, kurias teikė su pasiūlymu preliminariai sutarčiai sudaryti, o siūlomų prekių techninės specifikacijos perkančiajai organizacijai yra žinomos ir patikrintos. Apeliacinio skundo argumentai, kad pradiniame pasiūlyme pateikta informacija niekaip neleidžia identifikuoti pasiūlyto produkto ir palyginti su produktais, kurie teikiami atnaujintam varžymuisi, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi prekės gali būti palyginamos pagal jų techninius parametrus, kurie negali keistis nuo tų, kurie buvo pateikti pirminio pasiūlymo metu.

Dėl produktų atitikties pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams vertinimo

50. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pirkimo Nr. 448935 sąlygų techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai siūlomo produkto jusliniams, cheminiams ir mikrobiologiniams rodikliams yra nepakankami, kadangi tiekėjas tik deklaratyviai turi nurodyti, ar produktas atitinka nustatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus atmetė, kadangi pirkimo sąlygose yra pakankamai reikalavimų, kuriais užtikrinamas tinkamos kokybės produktų įsigijimas. Ieškovė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir neaptarė išvadą teikiančios institucijos VPT nuomonės šiuo aspektu.

51. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė VPT išvados. VPT, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 ir 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-690/2018, išvadoje nurodė, kad vien tiekėjų deklaratyvus nurodymas, jog siūlomas produktas atitinka techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, yra nepakankamas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus atmetė, pažymėdamas, kad iš esmės skiriasi nagrinėjamos civilinės bylos ir VPT aptariamų bylų aplinkybės.

52. Pirkimo Nr. 448935 sąlygų techninėje specifikacijoje nurodyti bendrieji reikalavimai maisto produktams, pavyzdžiui, kad kalakutų skerdenų gabalų ženklinimas turi atitikti 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams ir Lietuvos higienos normos HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ (aktuali redakcija) reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ (aktuali teisės akto redakcija) 1 punktu, ši higienos norma nustato vartotojų informavimo apie maisto produktus ir maisto produktų partijos identifikavimo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo pirkimuose produktai bus tiekiami perkančiajai organizacijai nuolat, teikiant pirkimo pasiūlymą neįmanoma konkrečiais dokumentais pagrįsti, jog maisto produktų partijų, kurios bus įsigytos ir perkančiajai organizacijai tiekiamos ateityje, ženklinimas atitiks minėtų teisės aktų nuostatas, todėl šiuo atveju tiekėjo pareiškimas, kad siūlomas produktas šį reikalavimą atitiks, yra pakankamas. Be to, aptariamas teisės aktas nustato reikalavimus maisto produktų ženklinimui, tačiau nenumato, kad tiekėjui gali būti išduodamas koks nors dokumentas, patvirtinantis maisto produktų ženklinimo atitiktį šiam teisės aktui.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nenurodo, kokius konkrečius dokumentus tiekėjai turėtų pateikti, siekdami įrodyti, kad siūlomi produktai atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Todėl, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad teismas kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę ir deklaratyvius argumentus, detaliai nenagrinėja ir nepasisako dėl kiekvieno produktams keliamo bendrojo reikalavimo ir dokumentų, kurie būtų (ne)pakankami įsitikinti perkamų produktų kokybe.

54. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pirkimo dokumentuose nustatytos produktų atitikties pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams vertinimo priemonės yra pakankamos tam, kad būtų įsitikinta tinkama produktų kokybe. Antai, pirkimo pagrindinės sutarties projekto 34.7 papunktyje nurodyta, kad atsakovė ar darželiai sutarties vykdymo metu pristatytus maisto produktus tikrins pagal techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus ir, kilus įtarimams dėl maisto produktų atitikties nurodytiems reikalavimams, vykdys prekių kokybės kontrolę, atliekant tyrimus (cheminius ir (ar) mikrobiologinius) akredituotoje tyrimų laboratorijoje. Taigi, bet kuriuo atveju, kilus abejonėms dėl pateikto produkto kokybės, perkančioji organizacija ar jos įgaliotas atstovas gali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų prekių atitiktį techninėse specifikacijose nurodytiems reikalavimams patvirtinančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirkimo dokumentai (pirkimo sąlygos, techninė specifikacija, sutartis ir kt.) yra vientisas dokumentas, pirkimo sąlygose yra nustatyti saugikliai, kurie padės užtikrinti tinkamą maisto produktų kokybę visu sutarties vykdymo metu.

55. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti tiekėjus patiekti kompetentingų trečiųjų šalių dokumentus, kurie be jokių abejonių pagrįstų ketinamų tiekti produktų tinkamumą, savaime neužtikrintų tiekiamo maisto produktų tinkamos kokybės, kadangi akredituotos laboratorijos tyrimas ir jo pagrindu išduoti dokumentai įrodytų tik pirmosios partijos kokybę ir šviežumą, o sutarties vykdymo metu būtų tiekiamos kitos partijos, kurių kokybės ieškovės reikalaujamas tyrimas neužtikrintų.

Dėl pirkimo dokumentuose nenustatyto minimalaus išperkamo prekių kiekio

56. Ieškovė nurodė, kad pirkimų sąlygomis sudaryta neribota galimybė švietimo ir ugdymo įstaigoms neįsigyti viso preliminaraus kiekio produktų, tai sukelia didelius sunkumus tiekėjams ir jiems perkelia visą sutarties vykdymo riziką. Šiuo atveju laikytina, kad objektas yra visiškai neapibrėžtas, taigi neatitinkantis VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kad pirkimo sąlygos būtų aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, nurodydamas, kad pirkimų dokumentuose numatytas planuojamų pirkti prekių sąrašas ir maksimali pirkimui skiriamų lėšų suma atitinka Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 17.2 papunkčio nuostatas. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė gali apskaičiuoti minimalius išperkamų produktų kiekius, todėl jie turi būti aiškiai įvardinti pirkimų sąlygose.

57. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimo sąlygų aiškumas, inter alia, apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

58. VPĮ įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodytas prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Jei tam tikri duomenys pirkimo sąlygų ir pasiūlymų rengimo metu perkančiajai organizacijai ir tiekėjams nepaaiškėja ir po pasiūlymų vertinimo, o jie svarbūs tiekėjams rengiant pasiūlymus (pavyzdžiui, apsibrėžiant pirkimo objektą ar jo apimtį) ir perkančiajai organizacijai, kai ši juos vertina, tokiu atveju perkančioji organizacija gali pažeisti skaidrumo principą, jei dėl iš anksto nežinomų bei pirkimo sąlygose neapibūdintų (neapibrėžtų) duomenų tiekėjai negalėjo tinkamai pateikti pasiūlymų, šių vertinimas tampa neobjektyvus, o sutarties vykdymas rizikingas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

59. VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog rašytinėje pirkimo sutartyje turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Kainodaros metodikos nuostatų taikymas pagal šią VPĮ normą privalomas, įskaitant ir vieno iš kelių kompleksinio objekto sudėtinių dalių įkainojimą; joje įtvirtinta, kad, esant būtinybei, vienoje sutartyje gali būti taikomi keli kainos apskaičiavimo būdai (pavyzdžiui, sutartyje numatomų atskirų pirkimo objekto dalių kainos gali būti apskaičiuojamos taikant skirtingus būdus) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

60. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracija pirkimų sąlygų 7.1 papunktyje nustatė fiksuoto įkainio su peržiūra būdą bei preliminariųjų sutarčių 20 punktuose nurodė maksimalią lėšų sumą, už kurią ketina pirkti maisto produktus – paukštieną (vištieną, kalakutieną) bei perdirbtus vaisius, uogas ir daržoves. Preliminariosios sutarties 3 priede nurodyti perkamų prekių kiekiai yra preliminarūs, numatyta, kad pirkėjas neįsipareigoja užtikrinti visų preliminariosios sutarties 3 priede nurodytų prekių ar viso jų kiekio nupirkimo, preliminariosios sutarties 20 ir 26 punktuose nurodytų verčių išnaudojimo. Vykdant preliminariąją sutartį, jos 3 priede nurodyti preliminarūs prekių kiekiai ir apimtis gali kisti, neviršijant preliminariosios sutarties 20 punkte nurodytos pradinės preliminariosios sutarties vertės (pirkimų sąlygų 7.4 papunktis).

61. Pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d.) 17.2 papunktį, pirkimo dokumentuose ar sutartyje nustačius fiksuotą įkainį, pirkimo dokumentuose ir sutartyje pirkimo vykdytojas nurodo įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei minimalią ir maksimalią lėšų sumą, kurią planuojama skirti šiame sąraše nurodytų prekių ir (ar) paslaugų įsigijimui. Jeigu neįmanoma nurodyti minimalios planuojamos lėšų sumos – nurodoma maksimali. Pirkimo vykdytojas gali nurodyti preliminarius prekių kiekius, kurie šiuo atveju nebus laikomi maksimaliais.

62. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo pirkimuose perkančioji organizacija nustatė fiksuoto įkainio su peržiūra būdą (pirkimų sąlygų 7.1 papunktis), ji, laikydamasi Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 17.2 papunkčio nuostatų, bei atsižvelgdama į pirkimo objekto ir jo poreikio – maisto produktų švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo – specifiką, pirkimo dokumentuose nurodė tik maksimalią lėšų sumą, kurią planuoja skirti šiame sąraše nurodytų prekių įsigijimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad tokiu būdu ginčo pirkimų objektas nėra apibrėžtas.

63. Iš maisto produktų pirkimo pagrindinės sutarties matyti, kad konkretūs priekių kiekiai ir pristatymo grafikas gali būti koreguojami prieš 5 darbo dienas, prekės pristatomos ne dažniau kaip 3 kartus per savaitę (pirkimo sutarties 18.1 papunktis). Taigi, sutartimi yra numatytas nuolatinis prekių pristatymas ir galimybė operatyviai koreguoti prekių pristatymo kiekius, atsižvelgiant į greitai besikeičiančius perkančiosios organizacijos poreikius. Maitinimas yra teikiamas kiekvieną dieną atsižvelgiant į faktiškai tą dieną esančių vaikų skaičių, todėl reikalingas maisto produktų kiekis yra nustatomas atsižvelgiant į artimiausiu metu esančių vaikų skaičių, o ne į galimą ir prognozuojamą jų kiekį pagal praėjusių metų statistiką. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad nustačius minimalius prekių kiekius, kuriuos privaloma išpirkti, darželiai susidurtų su problemomis, kur laikyti perteklinius maisto produktus. Kaip tik tokiu atveju būtų neracionaliai naudojamos pirkimams skirtos lėšos, nes įstaigos būtų priverstos įsigyti maisto produktus nepriklausomai nuo jų poreikio ir konkrečiu laikotarpiu esamo vaikų skaičiaus.

64. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad minimalaus išperkamo prekių kiekio pirkimų sąlygose nenustatymas nesudaro objektyvių galimybių tiekėjams įvertinti ir apskaičiuoti jų pasiūlymų kainų. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, abu pirkimai yra įvykę ir su laimėjusiais tiekėjais sudarytos preliminarios pirkimų sutartys. Tokios aplinkybės paneigia ieškovės argumentus, kad tiekėjai negali apskaičiuoti pasiūlymų kainų. Nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad, priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, minimalios pagrindinės sutarties vertės ir minimalių prekių kiekių nenustatymas, atsižvelgiant į VPĮ ir VPT metodikų nuostatas, bei pirkimų objektų ir perkančiosios organizacijos poreikių specifiką, šiuo atveju yra galimas ir nepagrįstai neperkelia sutarties vykdymo rizikos tiekėjui.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

65. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme, nurodydama, kad atsakovė turi pakankamai kvalifikuotų specialistų, galinčių atstovauti ją teisme, todėl, atmetus ieškinį, iš ieškovės nepagrįstai buvo priteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad negali būti paneigta atsakovės teisė pasitelkti kvalifikuotų advokatų pagalbą. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, be kita ko, ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus atitinkamų išlaidų rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius.

67. Atsakovė prašo priteisti 5 105,46 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės patirtos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų rekomenduojamą priteisti išlaidų dydį, priteistinas išlaidas mažina ir iš ieškovės priteisia 1 712,88 Eur (1 317,60 Eur (skelbiamas 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) × 1,3) (Rekomendacijų 8.11 papunktis) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188764867) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ (juridinio asmens kodas 302536843) 1 712,88 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvylika eurų ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai Marius BajorasAntanas RudzinskasEgidija Tamošiūnienė