- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-880-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31224-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- S. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė: 1) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko, M. M., gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką pagal kurią: 1.1. Atsakovas su vaiku bendrauja ne mažiau kaip 2 (dvi) kiekvienos savaitės darbo dienas, po 3 (tris) valandas. Susitikimo laiką, vaiko paėmimo bei grąžinimo laiką ir vietą atsakovas suderina su ieškove prieš 2 (dvi) dienas telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu, taip pat atsižvelgiant į vaiko ugdymosi įstaigų, lankomų užsiėmimų pas specialistus užimtumo grafiką. Susitikimai darbo dienomis vyksta be nakvynės. 1.2. Atsakovas bendrauja su vaiku antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir pristatydamas vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Tuo atveju, jei bendravimo su vaiku savaitgalį, yra vaiko lankomi būreliai, specialistų konsultacijos, atsakovas įsipareigoja užtikrinti vaiko dalyvavimą juose. Šalys turi teisę susitarti dėl kitokio vaiko paėmimo ir parvežimo laiko bei vietos; 1.3. Atsakovas su vaiku leidžia atostogas ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) dienų per metus, kurios nepertraukiamai gali trukti ne ilgiau kaip 10 dienų. Apie konkretų atostogų, kurias atsakovas praleis su vaiku, laiką, atsakovas turi raštu informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios, o atostogų terminas turi būti suderintas su vaiko atostogų grafiku jo mokymosi įstaigose. Atsakovas atostogų su vaiku laikui turi pasiimti iš ieškovė pirmąją atostogų dieną 9 val. ir grąžinti paskutiniąją atostogų dieną 19 val. 1.4. Tėvo dieną, nesilaikant eiliškumo, vaikas bendrauja su atsakovu. Šiuo atveju atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 9.00 valandą ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val. 1.5. Kiekvieną Motinos dieną, nesilaikant eiliškumo, su vaiku bendrauja ieškovė. 1.6. Švenčių dienas – Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus – vaikas su atsakovu bendrauja tokia tvarka: a) lyginiais metais Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas su atsakovu, Šv. Kūčias ir Naujuosius metus su ieškove; b) nelyginiais metais Šv. Kūčias ir Naujuosius metus su atsakovu, o Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas su ieškove; c) a ir b punktuose numatytomis dienomis atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 9.00 valandą ir grąžina į jo gyvenamąją vietą kitos dienos 19.00 valandą, išskyrus Šv. Kūčias, – grąžina į jo gyvenamąją vietą kitos dienos 9.00 val. 1.7. Vaiko gimtadienio dieną atsakovas turi teisę švęsti kartu su sūnumi, t. y. atsakovas turi teisę atvykti pasveikinti vaiko ir dalyvauti jo gimtadienio šventėje. 1.8. Ieškovė ir atsakovas privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes nuotoliniu būdu, t. y. telefonu (skambučiais, trumposiomis žinutėmis ir kt.). 1.9. atsakovas visais atvejais pasirūpina vaiko pasiėmimu ir grąžinimu. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo grąžinimo vieta yra jo gyvenamoji vieta ar kita su ieškove sutarta vieta. Jeigu atsakovas nurodytu bendravimo tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali grąžinti vaiko, turi pareigą apie tai nedelsiant informuoti ieškovę. 1.10. Atsakovas bendravimo su vaiku metu užtikrina jo dienotvarkės režimą, rūpinimąsi vaiko visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais. 1.11. Pasikeitus atsakovo ar ieškovės, o kartu ir vaiko gyvenamajai vietai, kontaktiniams duomenims, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo. 1.12. Šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos, kuri atitinka vaiko interesus; 1.13. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos, atsakovas ar ieškovė per protingą laiką praneša vienas kitam ir tokiu būdu bendru sutarimu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. mokamą periodinėmis išmokomis po 450,00 Eur per mėnesį, o nuo 2020 m. spalio 1 d. – mokamą po 1 000,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo 2010 m. iki 2018 m. vidurio šalys vedė bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. M.. Nuo 2018 m. šalys iš esmės bendro ūkio nebevedė, tačiau ieškovė su vaiku dar gyveno kartu su atsakovu, jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Dėl atsakovo naudojamo psichologinio spaudimo, nepagrįstos ieškovės kritikos vaiko akivaizdoje, nesaugios vaikui aplinkos, ieškovė 2019 m. liepos 15 d. kartu su vaiku išsikraustė iš atsakovui priklausančio buto, ir pradėjo gyventi skyrium nuo atsakovo išsinuomotame bute. Atsakovas savo iniciatyva kas mėnesį teikė vaikui 200,00 Eur dydžio išlaikymą, papildomai mokėjo už vaiko ugdymo įstaigą, tačiau šis išlaikymas nebuvo pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė prašė atsakovo teikti didesnį išlaikymą, tačiau atsakovas tai daryti atsisakė.
3. Dėl (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į vaiko interesus, siekiant apsaugoti jo fizinę, psichinę ir emocinę raidą, įvertinus tai, kad ieškovė nuo pat vaiko gimimo didesne dalimi rūpinosi jo išlaikymu, sveikatos priežiūra, ugdymu, auklėjimu, o atsakovas niekada neišreiškė noro pasilikti vaiką gyventi kartu, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
4. Iki kreipimosi į teismą atsakovas su vaiku bendraudavo tik epizodiškai, buvo nusišalinęs nuo vaiko ugdymo ir auklėjimo, nerodė jokio susidomėjimo vaiko gyvenimu, nesidomėjo, kaip jam sekasi darželyje, visuomet siekdavo išvengti reguliaraus bendravimo su vaiku, prisidėti prie jo kasdienės priežiūros. Toks atsakovo nereguliarus bendravimas su vaiku pažeidžia ir ieškovės teises ir interesus, nes, visą laiką praleisdama su vaiku, ji neturi jokių galimybių planuoti savo asmeninio laiko, kelti kvalifikacijos. Dėl to yra būtina nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Be to, dėl vaiko (duomenys neskelbtini) jam yra itin svarbu iš anksto planuoti dienos režimą, vengti staigių pokyčių. Dėl to teismo patvirtinta bendravimo tvarka užtikrintų vaiko teises ir teisėtus interesus.
5. Vaiko išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos ieškovė kiekvieną mėnesį privalėjo paskirti ne mažiau kaip 795,00 Eur, o šiuo metu – apie 1 500,00 Eur. Atsakovas nuo 2020 m. spalio mėnesio pradėjo papildomai prisidėti prie vaiko poreikių, tačiau jo teikiamos lėšos yra minimalios. Nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2020 m. rugsėjo mėnesio vaiko būtinosios išlaidos kiekvieną mėnesį sudarė ne mažiau kaip 795,00 Eur: (duomenys neskelbtini) paslaugos – 60,00 Eur; maistas – 140,00 Eur; apranga ir avalynė – 70,00 Eur; užimtumo, ugdymo priemonės, žaislai – 20,00 Eur; nuoma – 175,00 Eur; komunaliniai mokesčiai – 75,00 Eur; higienos priemonės – 10,00 Eur; laisvalaikis – 15,00 Eur; 3 būreliai – 100,00 Eur; vitaminai, maisto papildai, vaistai – 20,00 Eur; investicinis gyvybės draudimas – 14,90 Eur; auklės paslaugos – 70,00 Eur; nenumatytos išlaidos – 25,00 Eur.
6. Šiuo metu vaiko poreikių patenkinimui reikalinga piniginių lėšų suma iš esmės nepakitusi ir sudaro apie 830,00 Eur. Tačiau dėl (duomenys neskelbtini) yra reikalinga papildoma specialistų (duomenys neskelbtini) pagalba, priežiūra. Dėl to bendros vaiko poreikiams užtikrinti reikalingos lėšos nuo 2020 m. spalio mėnesio yra apie 1 482,90 Eur, kurias sudaro: maistas, įskaitant ir mokykloje, – 190,00 Eur; apranga ir avalynė – 80,00 Eur; higieninės priemonės, kirpykla – 20,00 Eur; ugdymo, lavinimo priemonės, papildomos išlaidos klasės fondui, šventės, draugų gimtadieniai ir kt. – 51,00 Eur; nuoma ir komunaliniai mokesčiai – 216,00 Eur; laisvalaikis, pramogos – 30,00 Eur; investicinis gyvybės draudimas – 14,90 Eur; 3 būreliai (šachmatai, Code academy kids, baseinas) – 112,00 Eur; vitaminai, maisto papildai, vaistai – 20,00 Eur; specialistų paslaugos – 200,00 Eur; vaiko priežiūros paslaugos – 450,00 Eur; nenumatytos išlaidos – 25,00 Eur; naminio gyvūno priežiūra – 30,00 Eur; ryšio paslaugos, transporto išlaidos – 27,00 Eur; vaiko gimtadienio šventė – 17,00 Eur.
7. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas pajamos per mėnesį sudaro apie 892,68 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškovė jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, o trūkstamų lėšų dalį vaiko poreikiams užtikrinti ieškovė gauna, skolindamasi jas iš artimųjų. Atsakovo finansinė padėtis, gaunamos pajamos yra žymiai didesnės už ieškovės. Atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 4 300,00–4 500,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Be to, tikėtina, kad atsakovas gauna pajamas ir dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą. Taigi atsakovas turi visas galimybes ne tik teikti didesnį išlaikymą, bet ir didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių užtikrinimo. Dėl to iš atsakovo turėtų būti priteistas 1 000,00 Eur dydžio išlaikymas.
8. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nesutiko su ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, su prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydžiu, sutiko mokėti vaikui išlaikymą po 220 Eur per mėnesį. Nurodė, kad ieškovė, gyvendama kartu su atsakovu, niekada nemokėjo nei komunalinių nei kitų su butu susijusių mokesčių, o nuo 2016 m. šalys gyveno atskiruose kambariuose, kiekvienas valgė savo atskirai nusipirktą maistą. Šalys ėmė vis labiau konfliktuoti, iš ieškovės atsakovas patyrė nemažai psichologinio bei fizinio smurto. Dėl to atsakovas 2019 m. pradžioje išsiuntė ieškovei pretenziją dėl išsikėlimo iš gyvenamųjų patalpų per 3 mėnesius nuo pretenzijos gavimo dienos. Ieškovė 2019 m. liepos 15 d. išsikėlė iš atsakovui priklausančio buto
9. Ieškovė pati neleido atsakovui matytis su vaiku, o valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ignoravo atsakovo išsakytus nuogąstavimus dėl netinkamo vaiko auklėjimo, vaikui gyvenant pas ieškovę. Atsakovas nuo pat vaiko gimimo visuomet juo rūpinosi, mėnesį buvo pasiėmęs tėvystės atostogų. Vėliau, ieškovei pradėjus dirbti, šalys susitarė, kad kas antrą savaitgalį per mėnesį atsakovas pabus su vaiku. Atsakovas šį susitarimą visados vykdė, taip pat vaiką veždavo savaitgaliais į kaimą, kiekvieną dieną veždavo į darželį ir dažnai pasiimdavo iš darželio. Ieškovė, išsikėlusi iš atsakovo buto, neteikė atsakovui informacijos apie vaiką. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl šis reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas ir perteklinis.
10. Atsakovas su vaiku bendrauja ir jų ryšys labai stiprus, todėl dėl atsakovo bendravimo su vaiku tarp šalių nekyla ginčų. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra iš esmės panaši į tą, kokia egzistuoja ir dabar. Tokia tvarka puikiai atitinka vaiko interesus, todėl nesant ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku, nėra poreikio nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, šis ieškinio reikalavimas taip pat laikytinas pertekliniu. Atsakovas tik laikinai rečiau bendravo su vaiku, kai buvo mėnesį išvykęs į užsienį, o vėliau intensyviai ieškojo darbo bei stengėsi prisitaikyti prie naujo darbo. Atsakovas taip pat veždavo vaiką pas (duomenys neskelbtini), lankosi mokyklos klasės susitikimuose, stebi vaiko pasiekimus elektroninio dienyno sistemoje.
Šalies argumentai
11. Ieškovės prašomoje patvirtinti bendravimo tvarkoje nustatytas įpareigojimas atsakovui bendrauti su vaiku bent 2 kiekvienos savaitės darbo dienas nebus užtikrintas, nes atsakovas dirba nuo 9.00 val. ar 10.00 val. iki 19.00 val. ar 20.00 val. Dėl to vaiką atsakovas galėtų paimti apie 19.30–20.30 val. ir praleistų su juo apie valandą, nespėtų vaiko niekur nusivežti, normaliai pabendrauti. Tokia tvarka pačiam vaikui tai keltų stresą ir nerimą, o tai prieštarautų vaiko interesams. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam privalo skirti dėmesio ir su juo bendrauti, todėl darbo dienomis turėtų būti palikta laisva bendravimo su vaiku tvarka, prieš tai abiem šalims suderinus konkrečią datą, ne vėliau nei prieš 2 (dvi) dienas. Atsakovas neprieštaravo dėl atostogų leidimo su vaiku 20 dienų per metus, tačiau nesutiko, kad tai būtų vienos nepertraukiamos atostogos, trunkančios ne mažiau nei 10 dienų, nes vaiko interesų gali neatitikti priverstinis išbuvimas su tėvu nepertraukiamai 10 dienų, kai pats vaikas to nenori. Kuo lankstesnė bendravimo su vaiku tvarka, tuo labiau tai atitinka paties vaiko interesus.
12. Atsakovas niekada nevengė išlaikyti vaiko, iki šiol reguliariai perveda sumą vaiko išlaikymui, taip pat sumoka vienkartines išlaidas. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas yra per didelis, vaiko poreikiai yra gerokai mažesni. Maisto už 190,00 Eur per mėnesį nesuvalgo net suaugęs asmuo, be to, vaikui maitinimas skiriamas mokykloje. Išlaidos drabužiams ir avalynei taip pat yra nepagrįstai užaukštintos, nes sezoninius rūbus ir avalynę net ir vaikui sparčiai augant nėra būtinybės pirkti kiekvienais metais. Ieškovė nepateikė nei vieno pavedimo išrašo, kuris įrodytų, kad būtų sumokėjusi už vaiko lankomus tris būrelius, kurių vaikas galbūt net nelanko. Ieškovė nepagrindė ir 450 Eur išlaidų auklei. Vaikas darbo dienomis vaikas lanko mokyklą, po mokyklos – būrelius, savaitgaliais būna su ieškove arba atsakovu. Auklė šiuo metu nėra samdoma.
13. Vaiko gyvybės draudimo įmokos negali būti priskiriamos prie būtinųjų išlaidų, todėl ieškovė turi vienasmeniškai prisiimti tokių išlaidų naštą, nes naudos gavėja yra ieškovė. Atsakovui taip pat nesuprantama, kodėl ieškovė nesinaudoja nemokamomis (valstybės finansuojamomis) specialistų paslaugomis, kurios prieinamos mokykloje ir (ar) poliklinikoje. Ieškovė nepagrindė didžiosios dalies vaiko išlaikymo išlaidų, taip pat nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl nuo pirminio ieškinio pateikimo išaugo kai kurios išlaidos, kurios turėjo kaip tik sumažėti. Ieškovės nurodomi vaiko poreikiai, kurie siekia net 1 496,00 Eur, yra nepagrįsti ir dirbtinai užaukštinti, siekiant pasipelnyti atsakovo sąskaita.
14. Atsakovas pažymi, jog šiuo metu vykdo individualią veiklą, jo honoraras kartais būna itin mažas, jo pajamos šiuo metu yra itin nereguliarios, jis neturi sukaupęs didelių santaupų, taip pat turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį vaiką, kuriam kas mėnesį skiria 190 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovui išperkamosios nuomos teise priklauso motociklas, už jam suteiktą paskolą kiekvieną mėnesį savo draugei moka po 200,00 Eur, jam nuosavybės teise priklauso butas, už kurį moka paskolą – po 188,21 Eur sumą bei po 26,26 Eur sumą už parkingo vietą. Atsakovas buvo įsigijęs kompiuterį pagal lizingo sutartį, pagal kurią moka kas mėnesį po 123,95 Eur įmokas. Taigi, iš viso atsakovas savo finansiniams įsipareigojimams vykdyti kas mėnesį privalo skirti bent po 708,42 Eur sumą. Abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl nėra pagrindo atsakovui perkelti didesnės vaiko išlaikymo naštos. Ieškovei niekas netrukdo susirasti geriau apmokamą atlyginimą, ji gyvena (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą – (duomenys neskelbtini), tačiau visiškai nededa pastangų, kad uždirbtų didesnį atlyginimą.
15. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi vaiko emocinis ryšys su tėvu stiprus ir saugus, neprieštaravo, kad būtų nustatyta maksimali atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Nurodė, kad prašomas nustatyti išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaiko poreikiais. Ieškovė su vaiku gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute, kuriame vaikas turi savo atskirą kambarį, sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, laisvalaikiui ir poilsiui. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) (60,00 Eur per mėn.), CodeAcademy & CodeAcademy kids programavimo kursus (50,00 Eur per mėn.), plaukimo treniruotes (65,00 Eur per mėn.), Lego užsiėmimus (35,00 Eur per mėn.), vienkartines bokso treniruotes (25,00 Eur už 1 kartą).
16. Tarnyba išvadoje nurodė, kad vaikas pasakojo, jog gyvena su mama, o tėtis su drauge gyvena kitame bute. Anot berniuko, jam patinka bendrauti su tėčiu, su juo kartu žaidžia kortomis, stalo žaidimus, aktyvius žaidimus, skaito pasakas, žiūri filmukus. Vaikas teigė, kad tėtis kartais perka dovanas, yra nupirkęs žmogaus voro kaukę, rūbelių, žaislų. Vaikas sakė, kad tėtis nebūna piktas, visada laimingas ir visada laimi žaidimus. Berniukas pasakojo, kad su mama smagiau gyventi, nes tėtis nelabai perka daiktų, mama daugiau visko nuperka. Pasiteiravus berniuko, su kuo jis norėtų gyventi, berniukas nurodė, jog jam labiau patinka taip, kaip dabar yra – su mama gyventi, o ne su tėčiu. Pas tėtį smagu apsilankyti, nes ten dar atvažiuoja jo pusbrolis. Berniukas teigė, kad su tėčiu susiskambina telefonu ir susirašo trumposiomis žinutėmis šypsenėlių pagalba.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkinti iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamąją vietą su ieškove S. S., jos gyvenamojoje vietoje. Nustatė atsakovo A. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. M., pagal kurią: 1) atsakovas su vaiku bendrauja ne mažiau kaip 2 (dvi) kiekvienos savaitės darbo dienas. Susitikimo laiką, vaiko paėmimo bei grąžinimo laiką ir vietą atsakovas suderina su ieškove prieš 2 (dvi) dienas telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu, taip pat atsižvelgiant į vaiko ugdymosi įstaigų, lankomų užsiėmimų pas specialistus užimtumo grafiką. Susitikimai darbo dienomis vyksta be nakvynės; 2) Atsakovas bendrauja su vaiku antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 20.00 val. ir pristatydamas vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Tuo atveju, jei bendravimo su vaiku savaitgalį, yra vaiko lankomi būreliai, specialistų konsultacijos, atsakovas įsipareigoja užtikrinti vaiko dalyvavimą juose. Šalys turi teisę susitarti dėl kitokio vaiko paėmimo ir parvežimo laiko bei vietos; 3) Atsakovas su vaiku leidžia atostogas ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) dienų per metus, kurios nepertraukiamai gali trukti ne ilgiau kaip 10 dienų. Apie konkretų atostogų, kurias atsakovas praleis su vaiku, laiką, atsakovas turi raštu informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios, o atostogų terminas turi būti suderintas su vaiko atostogų grafiku jo mokymosi įstaigose. Atsakovas atostogų su vaiku laikui turi pasiimti vaiką iš ieškovės pirmąją atostogų dieną iki 9.00 val. ir grąžinti paskutiniąją atostogų dieną iki 19.00 val.; 4) Tėvo dieną, nesilaikant eiliškumo, vaikas bendrauja su atsakovu. Šiuo atveju atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki atitinkamos dienos 9.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.; 5) Kiekvieną Motinos dieną, nesilaikant eiliškumo, su vaiku bendrauja ieškovė; 6) Švenčių dienas – Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus – vaikas su atsakovu bendrauja tokia tvarka: a) lyginiais metais Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas su atsakovu; Šv. Kūčias ir Naujuosius metus su ieškove; b) nelyginiais metais Šv. Kūčias ir Naujuosius metus su atsakovu, o Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas su ieškove; c) a ir b punktuose numatytomis dienomis atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki atitinkamos dienos 9.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą iki kitos dienos 19.00 val., išskyrus Šv. Kūčias, kai atsakovas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki kitos dienos 9.00 val.; 7) Vaiko gimtadienio dieną atsakovas turi teisę švęsti kartu su sūnumi, t. y. atsakovas turi teisę atvykti pasveikinti vaiką ir dalyvauti jo gimtadienio šventėje; 8) Ieškovė ir atsakovas privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes nuotoliniu būdu, t. y. telefonu (skambučiais, trumposiomis žinutėmis ir kt.); 9) Atsakovas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir grąžinimu, išskyrus kai šalys susitaria kitaip. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo grąžinimo vieta yra jo gyvenamoji vieta ar kita su ieškove sutarta vieta. Jeigu atsakovas nurodytu bendravimo tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali grąžinti vaiko, turi pareigą apie tai nedelsiant informuoti ieškovę; 10) Atsakovas bendravimo su vaiku metu užtikrina jo dienotvarkės režimą, rūpinimąsi vaiko visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais; 11) Pasikeitus atsakovo ar ieškovės, o kartu ir vaiko gyvenamajai vietai, kontaktiniams duomenims, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; 12) Šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos, kuri atitinka vaiko interesus; 13) Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos, atsakovas ar ieškovė per protingą laiką praneša vienas kitam ir tokiu būdu bendru sutarimu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Priteisė iš atsakovo A. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. M., mokamą po 380,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Priteisė iš atsakovo A. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. M., mokamą po 450,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę S. S. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo ieškovei 2 119,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 134,94 Eur sumą. Sprendimui įsiteisėjus, nurodė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
18. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas, gyvendami kartu, susilaukė sūnaus, (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra nepilnametis. Šiuo metu vaikas gyvena kartu su motina (ieškove), o atsakovas gyvena skyrium. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Vaikas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, nepertraukiamai gyvena su motina (ieškove), byloje duomenų apie tai, kad ieškovė per tą laiką netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas ar kitaip pažeidinėtų vaiko interesus, nėra. Kadangi tėvai gyvena skyrium, egzistuoja būtina sąlyga vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su vienu iš tėvų. Dėl to teismas pripažino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove) atitinka vaiko teisėtus interesus.
19. Teismas nustatė, kad atsakovas sutinka ne su visomis ieškovės pasiūlytomis bendravimo tvarkos sąlygomis. Liudytojų I. T. (ieškovės socialinė darbuotoja), M. K. (šalių atvejo vadybininkė) parodymai patvirtina, kad tarp šalių neretai kyla ginčai dėl nepakankamo jų bendradarbiavimo, be to, dėl nepakankamo bendradarbiavimo šalims dažnai nepavyksta pasiekti bendrą susitarimą vaiko klausimais. Taigi tarp šalių periodiškai kyla ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, todėl egzistuoja CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga teismui nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
20. Teismas įvertinęs ieškovės prašomą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, taip pat atsikirtimus į ieškovės prašomą nustatyti tvarką, teismo posėdyje šalių duotus paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, atsižvelgiant į šalių vaiko amžių ir sveikatos būklę ((duomenys neskelbtini)), iš esmės atitinka vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kad vaiko bendravimas su tėvu iš esmės prieštarautų jo interesams ar darytų žalą jo raidai. Tarnybos pateiktos išvados ir vaiko nuomonės išklausymo aktas patvirtina, kad vaiko ir tėvo ryšys yra stiprus, vaikas su tėvu jaučiasi gerai. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka turėtų sudaryti mažiau prielaidų kilti ateityje ginčams tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos bei užtikrins tinkamą tėvų teisių ir pareigų savo vaikui lygybės principo įgyvendinimą.
21. Atsižvelgdamas į teismo posėdyje atsakovo išdėstytus argumentus dėl jo galimybių maksimaliai bendrauti su vaiku darbo dienomis, teismas nusprendžia, kad yra pagrindas pakeisti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, pakoreguojant tam tikras nuostatas taip, kad jos būtų aiškesnės ir (ar) labiau apibrėžtos, ypač kiek tai susiję su vaiko paėmimo ir grąžinimo laiku. Šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.
22. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje ieškovė atsisakė nuo reikalavimo įtraukti į vaiko poreikių sumą 14,90 Eur dydžio išlaidas investicinio gyvybės draudimo įmokoms mokėti. Dėl to ieškovės apskaičiuota vidutinė išlaidų per mėnesį suma vaiko poreikių patenkinimui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. mažintina iki 780,00 Eur (794,90 - 14,90) sumos, o nuo 2020 m. spalio 1 d. – iki 1 468,00 Eur (1482,90 - 14,90) sumos.
23. Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovės nurodomos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. vaikui tenkančios sumos (360,00 Eur), susijusios su išlaidomis maistui (140,00 Eur), už darželio paslaugas (60,00 Eur), aprangai ir avalynei (70,00 Eur), higienos priemonėms (10,00 Eur), vitaminams, maisto papildams, vaistams (20,00 Eur), užimtumo ir ugdymo priemonėms, žaislams (20,00 Eur), laisvalaikiui (15,00 Eur), taip pat nenumatytomis išlaidomis (25,00 Eur), įvertinus vaiko amžių, raidą ir sveikatą, iš esmės yra realios ir protingos, todėl pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis. Tačiau įvertinęs tai, kad kai kurios iš minėtų išlaidų yra labiau hipotetinio (neapibrėžto) pobūdžio, pavyzdžiui, nenumatytos išlaidos, taip pat kai kurios konkrečios išlaidos nėra pagrįstos detaliais įrodymais, pavyzdžiui, išlaidos aprangai ir avalynei ar išlaidos už darželio paslaugas, teismas nusprendė, jog yra pagrindas bendrą minėtų išlaidų sumą sumažinti iki 340,00 Eur.
24. Laikotarpiu nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. vaikui tenkanti būsto nuomos ir mokesčių už komunalines paslaugas dalis vidutiniškai per mėnesį sudarė 205,00 Eur (4 927,67 Eur / 12 mėn.) /2). Teismas padarė išvadą, kad vaikui tenkanti būsto nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidų dalis sudaro ne 250,00 Eur, bet 205,00 Eur. Teismas nustatė, kad vaikas ieškovės nurodomus būrelius (užsiėmimus) lankė nenuosekliai bei nereguliariai, todėl ieškovės nurodoma suma, reikalinga vaiko neformaliajam ugdymui užtikrinti, yra pagrįsta tik iš dalies. Pagrįsta ir reali suma vaiko neformaliajam ugdymui užtikrinti ginčo laikotarpiu sudarė 50,00 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat neįrodė, kad už vaiko auklės paslaugas ji patyrė 70,00 Eur išlaidų per mėnesį, todėl reikalavimas dėl minėtų išlaidų įtraukimo į vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų sumą atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog vaiko poreikių patenkinimui laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki 2020 m. rugsėjo 30 d. reikalinga bendra suma sudarė 595,00 Eur (340,00 + 205,00 + 50,00), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.).
25. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – IVĮ) 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto ginčo laikotarpiu buvo mokama 60,00 Eur dydžio išmoka vaikui, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina minėta išmokos suma (595,00 - 60,00). Teismas konstatavo, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis ginčo laikotarpiu, atėmus iš jo valstybės mokamą išmoką ir galutinę sumą suapvalinus, sudarė 540,00 Eur, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu.
26. Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovės nurodomos nuo 2020 m. spalio 1 d. vaikui tenkančios sumos (460,00 Eur), susijusios su išlaidomis maistui (190,00 Eur), aprangai ir avalynei (80,00 Eur), higienos priemonėms ir kirpimo paslaugoms (20,00 Eur), vitaminams, maisto papildams, vaistams (20,00 Eur), ugdymo ir lavinimo priemonėms (51,00 Eur), laisvalaikiui (30,00 Eur), vaiko gimtadienio šventei (17,00 Eur), taip pat ryšio ir transporto išlaidoms (27,00 Eur) bei nenumatytomis išlaidomis (25,00 Eur), įvertinus vaiko amžių, raidą ir sveikatą, yra realaus ir protingo dydžio, todėl laikytinos iš esmės pagrįstomis ir įrodytomis. Tačiau kai kurios iš minėtų išlaidų yra labiau hipotetinio (neapibrėžto) pobūdžio, pavyzdžiui, nenumatytos ar transporto, taip pat vaiko gimtadienio šventės išlaidos, taip pat kai kurios konkrečios išlaidos nėra pagrįstos detaliais įrodymais, pavyzdžiui, išlaidos aprangai ir avalynei, laisvalaikiui, taip pat ugdymo ir lavinimo priemonėms ir pan. Dėl to teismas pripažino, kad yra pagrindas bendrą minėtų išlaidų sumą sumažinti iki 410,00 Eur.
27. Teismas pripažino, kad ieškovės nurodoma vaikui tenkančių būsto nuomos bei komunalinių mokesčių išlaidų suma (216,00 Eur) iš esmės yra pagrįsta, todėl laikytina įrodyta. Teismas ieškovės nurodytas išlaidas, susijusias su vaiko neformaliuoju ugdymu, sumažino iki 100,00 Eur sumos per mėnesį. Ieškovės reikalavimą dėl 30 Eur išlaidų naminio gyvūno (katės) priežiūros įtraukimo į vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų sumą teismas atmetė, kaip nepagrįstą.
28. Byloje neginčytinai nustatyta, kad vaikui yra (duomenys neskelbtini) Teismas, įvertinęs vaiko amžių ir sveikatos būklę, vadovaudamasis vaiko geriausiais interesais bei vaikui reikalingų paslaugų įkainiais, taip pat iš valstybės biudžeto finansuojamų tokio pobūdžio paslaugų teikimo galimybėmis (apimtimis), nusprendžia, jog labiau tikėtina, kad ieškovės nurodoma 200 Eur suma, reikalinga vaiko (duomenys neskelbtini) yra reali ir įrodyta bei atitinka vaiko realiuosius poreikius.
29. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė aplinkybę dėl būtinumo samdyti vaikui auklę. Ieškovė pateikė įrodymus, kad šios išlaidos vidutiniškai per mėnesį sudarė 218,75 Eur. Ieškovei iš valstybės biudžeto yra mokama 132,00 Eur dydžio tikslinė kompensacija pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo (toliau – TKĮ) 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl to teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje pagrįstas tik iš dalies, sumažinant minėtų išlaidų sumą iki 100,00 Eur per mėnesį. Teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus amžių ir sveikatą, taip pat ne tik minimalius būtinuosius, bet ir specialiuosius poreikius išlaikymo suma yra 1 026,00 Eur (410,00 + 216,00 + 100,00 + 200,00 + 100,00).
30. Pagal IVĮ 6 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 punktą vaikui iš valstybės biudžeto mokama išmoka, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 111,20 Eur (1,75 + 1,03) x 40,00), taip pat taip pat pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo (toliau – ŠPĮ) 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą vaikui iš valstybės biudžeto mokama (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 214,50 Eur (1,5 x 143,00) sumą, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina vaiko išmokos ir (duomenys neskelbtini) sumomis, kurios bendrai sudaro 325,70 Eur (111,20 + 214,50) sumą. Taigi vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, sumą suapvalinus, sudaro 700,00 Eur (1 026,00 - 325,70), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu.
31. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis sudaro iki 1 000,00 Eur neatskaičius mokesčių. Šiuo metu ieškovės pajamos, atskaičius mokesčius, sudaro apie 660,00 Eur. Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos patvirtina, kad ieškovės visų rūšių pajamos 2019 m. sudarė vidutiniškai 889,13 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), o 2020 m. – 896,47 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Ieškovė nekilnojamojo turto bei registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių) neturi. Ieškovei finansinę paramą vaiko išlaikymui nuosekliai teikia ieškovės tėvai ir brolis.
32. Atsakovas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jo pajamas 2019 m. vidutiniškai sudarė apie 7 663,24 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių); nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 6 d. atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), jo pajamos sudarė vidutiniškai apie 4 800,00 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių); nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), jo pajamos sudarė vidutiniškai apie 5 000,00 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių); taip pat atsakovas nuo 2015 m. liepos 2 d. verčiasi individualia veikla. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas atsakovo visų rūšių pajamos 2019 m. sudarė vidutiniškai 5 720,16 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), o 2020 m. – 4 849,85 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Atsakovas individualios veiklos pagrindu teikia paslaugas (duomenys neskelbtini), o jo mėnesinės pajamos sudaro 3 600,00 Eur (neatskaičius mokesčių) arba apie 1 950,00 Eur (atskaičius mokesčius). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2-jų kambarių butas su parkingo dalimi, transporto priemonės valdymo teisė pagal 2017 m. kovo 30 d. Išperkamosios nuomos sutartį.
33. Atsakovas kas mėnesį moka po 170,00 Eur savo nepilnamečio sūnaus G. M. išlaikymui, kas mėnesį iki 2021 m. gegužės 15 d. mokėjo 123,95 Eur įmoką pagal 2019 m. gruodžio 25 d. Vartojimo kredito sutartį su (duomenys neskelbtini), kas mėnesį moka 188,21 Eur kredito įmoką už būsto paskolą ir 26,26 Eur už parkingo vietą pagal 2008 m. rugsėjo 23 d. Kredito sutartį su (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra sudaręs Studijų paskolos sutartį, kurios likutis 2020 m. vasario 17 dienai sudarė 808,15 Eur, ir pagal kurią atsakovas moka po 100,00 Eur įmoką per metus. Atsakovas moka po 200,00 Eur V. K. pagal 4 000,00 Eur dydžio paskolos sutartį, kurią atsakovas ėmė motociklui įsigyti. Taip pat atsakovas patiria išlaidas bendravimo su vaiku metu. Be to, atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog patiria papildomai apie 200,00 Eur išlaidų pagal kaupiamojo draudimo ir 3-ios pakopos pensijų fondo sutartis. Taigi, atsakovo teigimu, jis šiuo metu iš viso patiria apie 800,00 Eur, neįskaitant vaikui teiktino išlaikymo, būtinųjų išlaidų per mėnesį.
34. Teismas pripažino, kad labiau tikėtina, jog atsakovo prisiimtos prievolės tretiesiems asmenims pagal kredito (paskolos) sutartis, įrodo ne sunkesnę jo turtinę padėtį, t. y. ribotesnes galimybes teikti sūnui išlaikymą, o kaip tik tokią turtinę padėtį, pagal kurią atsakovas gali sau leisti prisiimti tokio pobūdžio ir dydžio finansinius įsipareigojimus. Šalys yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra, tačiau abiejų tėvų turtinė padėtis, vertinant jų gaunamas pajamas ir turimą turtą, skiriasi iš esmės. Ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai tuo pačiu tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo tiek būtinųjų, tiek (duomenys neskelbtini) tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Dėl to atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų daugiau prisidėti pinigais.
35. Teismas pripažino, kad yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių, teikiant išlaikymą, principo, nustatant, kad atsakovas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki 2020 m. rugsėjo 30 d. privalėjo teikti 380,00 Eur, t. y. apie 70 proc. nuo bendros sumos, o nuo 2020 m. spalio 1 d. privalo teikti 450,00 Eur, t. y. apie 65 proc. nuo bendros sumos, dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
36. Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka ir priteistas išlaikymas vaikui, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – nustatyti atsakovo bendravimo su tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas su vaiku darbo dienomis bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu ar programėlėmis, pvz., Messenger), išskyrus, kai ieškovė ir atsakovas susitaria kitaip. Jeigu atsakovas ketina pasiimti vaiką, susitikimo laiką, vaiko paėmimo bei grąžinimo laiką ir vietą atsakovas suderina su ieškove prieš 2 (dvi) dienas telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu; 2) atsakovas bendrauja su vaiku antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, paimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 20.00 val. ir pristatydamas vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Tuo atveju, jei bendravimo su vaiku savaitgalį yra vaiko lankomi būreliai, specialistų konsultacijos, atsakovas įsipareigoja užtikrinti vaiko dalyvavimą juose. Šalys turi teisę susitarti dėl kitokio vaiko paėmimo ir parvežimo laiko bei vietos; 3) atsakovas su vaiku leidžia atostogas ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) dienų per metus, kurios nepertraukiamai gali trukti ne ilgiau kaip 10 dienų. Apie konkretų atostogų, kurias atsakovas praleis su vaiku, laiką, atsakovas turi raštu informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios, o atostogų terminas turi būti suderintas su vaiko atostogų grafiku jo mokymosi įstaigose. Atsakovas atostogų su vaiku laikui turi pasiimti vaiką iš ieškovės pirmąją atostogų dieną iki 9.00 val. ir grąžinti paskutiniąją atostogų dieną iki 19.00 val.; 4) Tėvo dieną, nesilaikant eiliškumo, vaikas bendrauja su atsakovu. Šiuo atveju atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki atitinkamos dienos 9.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.; 5) kiekvieną Motinos dieną, nesilaikant eiliškumo, su vaiku bendrauja ieškovė; 6) Švenčių dienas – Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus – vaikas su atsakovu bendrauja tokia tvarka: a) lyginiais metais Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas su atsakovu; Šv. Kūčias ir Naujuosius metus su ieškove; b) nelyginiais metais Šv. Kūčias ir Naujuosius metus su atsakovu, o Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas su ieškove; c) a ir b punktuose numatytomis dienomis atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki atitinkamos dienos 9.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą iki kitos dienos 19.00 val., išskyrus Šv. Kūčias, kai atsakovas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki kitos dienos 9.00 val.; 7) vaiko gimtadienio dieną, atsakovas turi teisę švęsti kartu su sūnumi, t.y. atsakovas turi teisę atvykti pasveikinti vaiką ir dalyvauti jo gimtadienio šventėje; 8) Ieškovė ir atsakovas privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes nuotoliniu būdu, t. y. telefonu (skambučiais, trumposiomis žinutėmis ir kt.); 9) Atsakovas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir grąžinimu, išskyrus kai šalys susitaria kitaip. Vaiko pasiėmimo vieta ir jo grąžinimo vieta yra jo gyvenamoji vieta ar kita su ieškove sutarta vieta. Atsakovas praneša, kad atvyko pasiimti vaiko, o ieškovė vaiką išveda į kiemą. Jeigu atsakovas nurodytu bendravimo tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali grąžinti vaiko turi pareigą apie tai nedelsiant informuoti ieškovę; 10) Atsakovas bendravimo su vaiku metu užtikrina jo dienotvarkės režimą, rūpinimąsi vaiko visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais; 11) Aukščiau nurodyta bendravimo tvarka netaikoma, jeigu vaikas išreiškia nenorą bendrauti su atsakovu; 12) Ieškovė įsipareigoja, kad informuos raštu (elektroniniu paštu, žinute) atsakovą apie vaiko sveikatos būklę, gyvenimo įvykius, pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes; 13) pasikeitus atsakovo ar ieškovės, o kartu ir vaiko gyvenamajai vietai, kontaktiniams duomenims, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; 14) Šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos, kuri atitinka vaiko interesus; 15)Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos, atsakovas ar ieškovė per protingą laiką praneša vienas kitam ir tokiu būdu bendru sutarimu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 250,00 Eur per mėnesį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
36.1. Teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią atsakovas su vaiku turi bendrauti ne mažiau kaip 2 kiekvienos savaitės darbo dienas, neatitinka atsakovo galimybių ir vaiko interesų. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad jis negali darbo dienomis bendrauti su vaiku. Atsakovas teikia paslaugas juridiniam asmeniui, kuris yra registruotas (duomenys neskelbtini), todėl dėl laiko skirtumo jo darbo diena baigiasi apie 19.00 - 20.00 val. Kelionė iki ieškovės namų trunka nuo 30 minučių iki valandos. Dėl to atsakovas vaiką galėtų paimti apie 19.30 - 20.30 val. ir praleistų su juo tik valandą, nes tokio amžiaus vaikui 21.00 val. būtina eiti miegoti. Atsakovas nespėtų vaiko niekur nusivežti, normaliai pabendrauti, pačiam vaikui tai keltų stresą ir nerimą.
36.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką. Nors su kitu nepilnamečiu vaiku bendravimas vyksta nevaržomai ir nėra nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau tai nereiškia, kad kitam savo vaikui atsakovas turėtų skirti mažiau laiko. Teismo nustatyta bendravimo tvarka yra neaiški ir dviprasmiška, nes dėl vaiko paėmimo vietos ir laiko šalys turi susitarti pačios. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad šalys ne visuomet dėl to susitaria. Teismas priėmė sąlyginį sprendimą, nes bendravimo tvarką susiejo su sąlyga – tėvų susitarimu. Teismas turėjo nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimą darbo dienomis nuotoliniu būdu, kad vaikas galėtų bendrauti ir palaikyti ryšį su tėvu, o kas antrą savaitgalį laiką leistų pas tėvą.
36.3. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas neturi būti sietinas su prievartiniu mechanizmu, t. y. tokioje tvarkoje neturi vyrauti įpareigojimai, kurių skyrium gyvenantis tėvas nenori ar negali įgyvendinti. Teismas, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad vaikas nenori bendrauti su atsakovu, nustatė maksimalią įmanomą bendravimo tvarką, nors tai tik dar labiau pablogins tėvo ir sūnaus santykius. Todėl bendravimo tvarkoje turėtu būti sąlyga, kad atsakovas pasiima vaiką tik jam sutikus ir išreiškus tokį norą. Pagal teismo nustatytą tvarką atsakovas bendrauja su vaiku atostogų metu ne mažiau nei 20 dienų per metus, iš kurių 10 dienų bendrauja nepertraukiamai. Kadangi vaikas jau dabar atsisako su tėvu bendrauti ir nakvoti pas jį, vaikas bus verčiamas su tėvu išbūti tokį ilgą laiko tarpą, visiškai neatsižvelgiant į jo norus ir interesus.
36.4. Šalių vaikas nebuvo apklaustas dėl bendravimo su tėvu nei teisme, nei specialistų. Apklausus vaiką galima buvo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių vaikas nenori bendrauti su tėvu, kokia bendravimo tvarka ir forma jį motyvuotų bendrauti su atsakovu ir t.t. Po teismo sprendimo priėmimo vaiko nenoras bendrauti su tėvu dar labiau išryškėjo, vaikas atsisako bendrauti su tėvu ir su juo susitikti. Vaiką galima apklausti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, nes tokiu atveju būtų laikomasi proceso koncentracijos ir ekonomijos principo, nereikėtų grąžinti iš naujo bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
36.5. Byloje yra duomenys, kad atsakovas taip ir nepasiima vaiko, nes jo niekas į butą neįleidžia, o vaikas iš buto nėra išvedamas. Todėl bendravimo tvarkoje turėtų būti numatyta, kad atsakovas vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos, ieškovei jį išvedant iš buto į lauką. Tokiu būdu būtų išvengta bylos šalių konfliktų ir galimybių manipuliuoti situacija. Atsakovas ne kartą proceso metu akcentavo, kad ieškovė jam neteikia visiškai jokios informacijos apie vaiką, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Atsakovas visiškai nežino vaiko dienotvarkės, užsiėmimų ir jų laiko, todėl negali įgyvendinti bendravimo tvarkos 1.10 punkto. Vaikas perduodamas neparuoštas, neperduodami vaiko vartojami vaistai, vitaminai, kiti daiktai, kuriuos vaikas kasdien naudoja. Tai itin svarbu ir dėl vaiko (duomenys neskelbtini). Dėl to tvarkoje ieškovei turi būti nustatytas įpareigojimas dėl informacijos atsakovui teikimo.
36.6. Teismas nepagrįstai nustatė, kad vaiko poreikių patenkinimui iki 2020 m. rugsėjo 30 d. būtina 595 Eur suma, kuri, atėmus tuo metu teiktą valstybės paramą (vaiko pinigus), sudaro 540 Eur. Teismas nepagrįstai ieškovės nurodomas išlaidas vaiko maistui, darželiui, aprangai ir avalynei, higienos priemonėms, vitaminams, maisto papildams, vaistams, užimtumo ir ugdymo priemonėms, žaislams, laisvalaikiui ir nenumatytomis išlaidomis sumažino tik iki 340 Eur. Vaikas lankė darželį, kuriame maitinimas buvo nemokamas, todėl 80 Eur suma maistui yra pakankama. Vaiko poreikius rūbams ir avalynei galima patenkinti už 40 Eur. Be to, kartais drabužius ar avalynę atsakovas nuperka ir pats. Teismas nenurodė, kokia dalimi mažintinos šios išlaidos.
36.7. Teismas nepagrįstai ieškovės išlaidas buto nuomai ir komunalinėms paslaugoms dalino pusiau. Vaikas neišnaudoja tiek vandens, elektros bei kitų komunalinių paslaugų, kiek suaugęs asmuo, todėl vaikui tenkanti išlaidų dalis turi sudaryti tik 1/3 dalį ieškovės išlaidų. Dėl to vaiko poreikių suma turėjo būti sumažinta iki 435 Eur, kuri, atėmus išmokas vaikui (60 Eur), sudaro 375 Eur. Iš teismo nustatytos 595 Eur poreikių vaikui sumos atėmus 60 Eur išmoką vaikui, galutinė vaiko poreikių suma turėjo būti 535 Eur, o ne 540 Eur (595-60). Teismas nepagrįstai suapvalino galutinę sumą, nes to nenumato nei įstatymai, nei teismų praktika.
36.8. Teismas nepagrįstai nustatė, kad vaiko poreikių patenkinimui nuo 2020 m. spalio 1 d. būtina net 1 026 Eur suma, kuri, atėmus valstybės teikiamą paramą (vaiko pinigus, (duomenys neskelbtini)), sudaro 700 Eur. Tokio dydžio vaiko poreikiai yra visiškai neįrodyti ir nerealūs, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, kurių teismas neįvertino. Nėra aišku, kodėl tam tikrų vaiko poreikių suma padidėjo nuo 340 iki 410 Eur. Ieškovė nepagrindė, kodėl per metus laiko jos išaugo taip stipriai. Vartotojų kainų indeksas 2020 m. siekė apie 101, todėl kainos augo nežymiai. Teismas neatskleidė, kodėl ieškovės nurodytą 470 Eur sumą sumažino iki 410 Eur.
36.9. Teismas nepagrįstai nurodė, kad maistui yra išleidžiama 190 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad vaikui mokykloje maitinimas yra nemokamas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančiu, kad vaikui dėl kokių nors specialių poreikių išlaidos maistui sudarytų net už 190 Eur per mėnesį. Nors ieškovė teigia, kad vaikui būtina sveika mityba, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė vaiką itin dažnai vedasi į greitojo maisto restoranus, perka ledus, saldžiuosius gėrimus, įvairius saldumynus, tai yra maitina vaiką pigiu ir nesveiku maistu. Drabužiams ir avalynei nurodyta 80 Eur suma taip pat yra per didelė. Ieškovė specialiai perka drabužius dideliais kiekiais, kad įrodytų teismui dideles išleidžiamas sumas, tačiau nerealu, kad vaikas kiekvieną mėnesį sudėvėtų ar suplėšytų po 5 poras marškinėlių ar šortų. Išlaidos pramogoms nepagrįstai išaugo dvigubai (nuo 15 Eur iki 30 Eur). Be to, dėl Covid-19 pandemijos pramogų stipriai sumažėjo.
36.10. Teismas nepagrįstai pripažino, kad vaiko neformaliojo ugdymo (būrelių) išlaidos sudaro 100 Eur per mėnesį. Tokia suma neįrodyta, lankomų būrelių gausa neatitinka vaiko interesų. Ieškovė pateikė gitaros grojimo pamokų sutartį, sportinio ugdymo sutartimi, kuri pasirašyta tik ieškovės. Tačiau vaikas dažniausiai ieškovės nurodomų būrelių nelankydavo arba nueidavo tik į įvadinę pamoką. Taigi ieškovė vaiką į būrelius užrašydavo tik fiktyviai. Sprendimą dėl 3 būrelių lankymo turėjo priimti abu tėvai. Kadangi dėl visų būrelių ieškovė sprendžia viena, ji turi prisiimti ir tokio sprendimo pasekmes – papildomas išlaidas. Be to, liudytoja patvirtino, kad dėl sveikatos būklės vaikui nerekomenduotina lankyti daugiau nei 1-2 būrelių.
36.11. Teismas nepagrįstai pripažino pagrįsta ieškovės nurodytą sumą specialistų paslaugoms apmokėti, nes valstybė kompensuoja nemažą dalį tokių specialistų paslaugų. Dėl to ši teismo sprendimo dalis yra visiškai nemotyvuota, o bylos esmė šioje dalyje nebuvo atskleista (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas taip pat nepagrįstai pripažino, kad vaikui yra reikalinga auklė, kurios išlaidoms yra būtina 100 Eur suma per mėnesį. Vaiką 4-5 valandas per parą mokykloje prižiūri A. U., kuri yra įdarbinta mokykloje pagal darbo sutartį. Be to, atsakovas pats turėtų galimybę per pietų pertrauką pasiimti sūnų pas save namo ir prižiūrėti iki darbo dienos pabaigos, o po to vaiką iš jo namų galėtų pasiimti ieškovė. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Ieškovė iškart po teismo sprendimo priėmimo nutraukė sutartį su aukle. Taigi šios išlaidos pripažintinos nepagrįstomis.
36.12. Teismas nenurodė, kokia dalimi atsižvelgia į atsakovo su vaiku praleidžiamą bendravimo laiką. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką atsakovas privalo pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir ten pat jį grąžinti. Dėl to atsakovas patirs apie 70-80 Eur transporto išlaidų per mėnesį. Be to, vaikui būnant pas atsakovą, būtent jis rūpinsis nepilnamečio vaiko maitinimu ir patirs kitas nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas. Atsakovas per metus yra įpareigotas su nepilnamečiu vaiku praleisti 20 savo atostogų dienų, nors per šias atostogas atsakovas negaus pajamų, nes dirba pagal individualią veiklą. Teismas, pripažindamas, kad vaiko išlaikymui reikalinga 1 026 Eur suma, neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė tokių sumų iš viso neišleidžia. Iš šios sumos atėmus 111,20 Eur išmoką vaikui ir 214,50 Eur (duomenys neskelbtini), abu tėvai vaiko poreikiams turi skirti tik 324,98 Eur suma (650,68 - 325,70).
36.13. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo ir nustatė, kad atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovė savo duomenų apie gaunamą darbo užmokestį bylos nagrinėjimo eigoje neatnaujino, nors pagal jos užimamas pareigas ji turėtų gauti 1 321 Eur dydžio darbo užmokestį. Ieškovė, dirbdama pagal darbo sutartį, turi ne tik socialines garantijas, jai yra apmokamos atostogos, taip pat įvairūs mokymai ir seminarai. Be to, atsakovas teikė į bylą įrodymus, kad ieškovė galimai gauna ir kitų pajamų. Tuo tarpu atsakovo darbo užmokestis kiekvienais metais mažėja, o nuo 2020 m. pabaigos, atsakovui pradėjus vykdyti individualią veiklą, jo darbo užmokestis sumažėjo iki 3 600 Eur per mėnesį. Vykdydamas individualią veiklą, atsakovas patiria daug išlaidų, po kurių jam lieka apie 2 000 Eur, o, sumokėjus mokesčius valstybei, – apie 1 100 Eur. Atsakovas neturi sukaupęs didelių santaupų. Dėl to negalima konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra reikšmingai geresnė nei ieškovės.
36.14. Teismas tendencingai vertino ir priėmė ieškovės teikiamus įrodymus, tačiau atsisakydavo priimti atsakovo įrodymus. Teismo elgesys posėdžių metu turėjo šališkumo požymių. Teismas priimdavo ieškovės teikiamus įrodymus, nepaisant to, kad jie būdavo teikiami prieš pat paskirto teismo posėdžio dieną. Tuo tarpu atsakovo teikiami įrodymai ne visi būdavo priimami, būdavo ilgai svarstoma, dėl tokių įrodymų priėmimo. Teismas sprendime rėmėsi ieškovės įrodymais, nors jie buvo netiesioginiai ir paneigti kitų byloje esančių įrodymų. Teisėjas neretai diskutuodavo su atsakovu, jam teikiant paaiškinimus, mėgino įtikinti pakeisti savo nuomonę, moralizavo ir mėgino apeliuoti į atsakovo sąžinę. Teismas įrodymus vertino netinkamai, pažeisdamas lygiateisiškumo principą.
36.15. Teismas netinkamai apskaičiavo ir paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Teismas klaidingai nustatė, kad atsakovas iš viso patyrė tik 2 450 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas iš viso patyrė 3 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl to skirstant priteistinas bylinėjimosi išlaidas, jos turėjo būti skaičiuojamas nuo 3 250,00 Eur sumos. Teismas neturėjo priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas, susijusias su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi atsakovas niekada neprieštaravo dėl tokio reikalavimo. Dėl to bylinėjimosi išlaidos už šį reikalavimą neturėjo būti priteistos iš atsakovo ieškovei.
Atsiliepimas
37. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
37.1. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti ir papildyti jo bendravimo su vaiku tvarką naujais punktais, kurie nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad iš viso nėra pagrindo nustatyti konkrečios jo ir vaiko bendravimo tvarkos, nes šalys sutaria dėl bendravimo su vaiku laiko, tarp šalių faktiškai nekyla net ginčų. Atsakovas nepateikė teismui jokios sutarties, pagal kurią teikia paslaugas ir gauna pajamas. Dėl to byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra įsipareigojęs teikti paslaugas būtent jo nurodytomis valandomis. Atsakovas siekia suklaidinti teismą, kad jis dėl darbo laiko negali bendrauti su vaiku darbo dienomis. Atsakovo paslaugų teikimas yra susijęs su Lietuvoje registruota (duomenys neskelbtini), kuri veiklą vykdo Lietuvoje. Taigi atsakovas turi visas galimybes bendrauti su vaiku darbo dienomis ir toks bendravimas niekaip nepažeidžia vaiko interesų.
37.2. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovės pasiūlyta ir teismo nustatyta bendravimo tvarka kaip nors pažeistų kito atsakovo vaiko teises ir interesus. bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas su abiem savo vaikais įprastai bendrauja tuo pačiu metu. Dėl to teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka ne tik užtikrins šalių vaiko teises ir interesus, bet galimai sudarys sąlygas atsakovui daugiau laiko praleisti ir su kitu jo vaiku, kuris įprastai būna kartu.
37.3. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovė trukdytų ar kaip nors kitaip ribotų atsakovo ir vaiko bendravimą. Priešingai, byloje esantys duomenys ir specialistų paaiškinimai patvirtina, kad būtent pats atsakovas išreiškia nenorą ir nėra suinteresuotas nuolatiniu bendravimu su savo vaiku, nelinkęs bendradarbiauti su ieškove ir veikti vaiko interesais. Todėl nagrinėjamu atveju grėsmė nesutarti dėl vaiko bendravimo susitikimo vietos ir laiko darbo dienomis kyla būtent iš paties atsakovo, kuris ir bylos nagrinėjimo metu nuolatos ieškojo ir tebeieško įvairių priežasčių, kaip išvengti bendravimo su vaiku. Atsakovas nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad jo niekas į butą neįsileidžia, o vaikas iš buto nėra išvedamas. Atsakovas vengia ateiti iki vaiko gyvenamosios vietos buto durų ir nuolatos prašo, kad ieškovė jam išvestų vaiką į kiemą.
Atsiliepimas
37.4. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teisme nebuvo išsiaiškinta vaiko nuomonė dėl bendravimo su atsakovu, o teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka visiškai neatitinka paties vaiko interesų. Priešingai, nei teigia atsakovas, vaikas buvo apklaustas Vaiko teisių tarnybos specialistų, buvo išklausyta jo nuomonė. Vaikas ne kartą bendravo su socialine darbuotoja, kuri buvo apklausta teisme. Vaikas buvo išsakęs nuomonę, kad jam patinka bendrauti su tėčiu, su juo kartu žaidžia kortomis, stalo žaidimus, aktyvius žaidimus, skaito pasakas, žiūri filmukus. Dėl to teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo nei skirti ekspertizę, nei papildomai vaiką apklausti teisme. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu klausimo dėl vaiko apklausos teisme taip pat nekėlė.
37.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė jam neteikia visiškai jokios informacijos apie vaiką. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu jokio reikalavimo, susijusio su informacijos apie vaiką teikimu nereiškė. Teismas atsakovui nurodė, kad visa informacija apie vaiko sveikatą jam, kaip tėvui, yra prieinama ir jis gali stebėti vaiko sveikatos būklę, susipažinti su įkeltais duomenimis. Atsakovas moka naudotis e.sveikatos sistema, nes būtent iš šios sistemos teikė teismui duomenis apie vaiko sveikatą. Vien tai, kad atsakovas nėra suinteresuotas domėtis savo vaiku, tai nereiškia, jog ieškovei turi būti primesta pareiga teikti atsakovui informaciją apie vaiką. Jeigu atsakovas nevengtų bendravimo su vaiku, tai nepraleistų jokių svarbių vaiko gyvenimo įvykių ir aplinkybių, jos jam būtų žinomos.
Šalies argumentai
37.6. Ieškovės nurodytos ir teismo iš atsakovo priteistos išlaikymo vaikui sumos yra teisingos ir pagrįstos. Nors vaikas, lankydamas darželį, gaudavo maitinimą, tačiau vaikas dažnai sirgdavo ir darželio per mėnesį nelankydavo 7-14 dienų, o kartais ir daugiau. Šiuo metu ieškovė turėjo užtikrinti vaikui visos dienos maitinimą. Darželyje vaikas gaudavo tik pusryčius, pietus ir pavakarius, todėl ieškovė turėjo užtikrinti vaikui vakarienę. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad būsto nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidos vaikui sudaro tik 1/3 dalį. Pagal teismų praktiką šių išlaidų suma yra dalinama iš paslaugas gaunančių asmenų skaičiaus. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, keitėsi ir jo poreikiai. Nemokamai vaikams mokykloje skiriami tik pietūs, todėl ieškovė vaikui kasdien privalo įdėti užkandžių, dėl naujų veiklų, būrelių lankymo padidėjo išlaidos rūbams. Dėl vaiko sveikatos sąlygotų (duomenys neskelbtini) jam būtina aktyvi veikla, todėl jis lanko futbolą, baseiną.
Atsiliepimas
37.7. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad su vaiko sveikata ir jo (duomenys neskelbtini) susijusias išlaidas kompensuoja valstybė. Ieškovė pateikė teismui atsakymą iš (duomenys neskelbtini), kad konkrečių specialistų paslaugos centre neteikiamos. Didžioji dalis specialistų, (duomenys neskelbtini), paslaugas teikia privačiai, o pas tuos, kurie dirba nemokamai, yra didelės eilės ir konsultacijų reikia laukti daugiau nei vienerius metus. Tuo tarpu vaikui yra reikalingos (duomenys neskelbtini). Vaikui yra reikalinga ne auklė, bet suaugusio asmens priežiūra, kuris jam padėtų planuoti veiklas, padėtų jas atlikti, pasirūpintų kitais jo būtinaisiais poreikiais. Prižiūrinčio asmens paslaugos atitinka vaiko interesus ir jomis yra naudojamasi iki šiol.
37.8. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė neatnaujino duomenų apie savo darbo užmokestį, yra neteisinga. Ieškovė duomenis teismui apie darbo užmokestį paskutinį kartą pateikė 2021 m. lapkričio 4 d. Tuo tarpu atsakovas pateikė duomenis tik apie savo pajamas, gautas iki 2021 m. gegužės 25 d. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jo patiriamos išlaidos yra susijusios su jo vykdoma individualia veikla. Atsakovo turima kvalifikacija, patirtis sudaro galimybes gauti daug didesnes pajamas. Atsakovas pats pasirinko gauti pajamas, vykdant individualią veiklą. Jis taip pat turi visas galimybes dirbti pagal darbo sutartį ir turėti tokias pat socialines garantijas, kaip ir ieškovė. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra geresnė, nei ieškovės. Dėl to teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo ir nusprendė, kad atsakovas turi prisidėti didesne dalimi prie vaiko poreikių tenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
38. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka ir iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 380,00 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ir po 450,00 Eur per mėnesį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
39. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką, kuriam šiuo metu yra aštuoneri metai. Šalys nuo 2019 m. liepos mėnesio gyvena atskirai, nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove. Dėl tarp šalių kylančių nesutarimų vaiko auklėjimo ir priežiūros klausimais šeimai nuo 2019 m. kovo 16 d. yra taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, 2019 m. balandžio 8 d. vaikui nustatytas pirmas grėsmės lygis. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos ir vaikui teiktino išlaikymo dydžio. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su tam tikrais pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos punktais, taip pat prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį ir nustatyti, kad vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. mokamo periodinėmis išmokomis išlaikymo dydis būtų 190 Eur per mėnesį, o nuo 2020 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės – po 250 Eur per mėnesį.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
40. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes šalių vaikas nebuvo apklaustas dėl bendravimo su tėvu nei teisme, nei specialistų. Apklausus vaiką, galima būtų išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių vaikas nenori bendrauti su tėvu, kokia bendravimo tvarka ir forma jį motyvuotų bendrauti su atsakovu ir t.t. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su atsakovo prašymu, nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teismui nuspręsti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir jos atitikimo vaiko interesams, vaikas buvo apklaustas Tarnybos specialistų, vaiko apklausa teisme yra nesuderinama su vaiko, kuriam yra nustatytas (duomenys neskelbtini), interesais.
41. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
42. Sutiktina su atsakovu, kad pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais (CPK 380 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal nustatytą reglamentavimą vaikas gali būti išklausomas ir netiesiogiai, taip pat turi būti atsižvelgiama į vaiko gebėjimą išreikšti savo pažiūras ir norus.
43. Nagrinėjamoje byloje Tarnyba 2020 m. sausio 28 d. pateikė teismui 2019 m. lapkričio 11 d. vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. 1TSD-3338, kuriame nurodyta, kad su vaiku bendrauta vaiko kambaryje, motinai nedalyvaujant. Taip pat byloje yra nemažai duomenų apie vaiko ir jo tėvų santykius, kuriuos atskleidžia šalims taikyta atvejo vadyba. Taigi vaikas buvo apklaustas Tarnybos specialistų ir išsiaiškinta jo nuomonė, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų teismui objektyviai nustatyti geriausiai vaiko interesus atitinkančią tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
44. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama nuo 2019 m. spalio 21 d. (ieškinio priėmimo diena), bylos nagrinėjimo metu vyko septyni teismo posėdžiai (2020 m. sausio 21 d., 2020 m. rugpjūčio 18 d., 2020 m. spalio 14 d., 2021 m. kovo 30 d., 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. lapkričio 18 d.), atsakovas nuo proceso pradžios buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato. Viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas nei karto nereiškė teismui prašymų nei dėl vaiko nuomonės išklausymo teisme, nei per specialistus – psichologus. Atsakovo iniciatyva bylos nagrinėjimo metu buvo taikoma mediacija, kuri truko nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. sausio 4 d. Taigi atsakovas turėjo plačias procesines galimybes išsiaiškinti ir atskleisti teismui vaiko nenoro bendrauti su juo priežastis.
45. Pažymėtina, kad pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės buvo detaliai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, savo nesutikimą su teismo atliktu šių aplinkybių vertinimu atsakovas išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių vaikui yra nustatyti (duomenys neskelbtini). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendro apeliacinio skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka principo, nes vaiko nuomonė buvo išklausyta Tarnybos specialistų, byloje yra pakankamai kitų tiesioginių ir netiesioginių duomenų apie vaiko ir tėvų santykius, o vaikui nustatyta (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad jo apklausa teismo posėdyje prieštarauto jo interesams ir neatskleistų jo norų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
46. Atsakovas kartus su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2021 m. gruodžio 31 d. jo ir vaiko pokalbio telefonu įrašą, nurodydamas, kad šie duomenys atkleidžia vaiko nenorą bendrauti su atsakovu. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui duomenis, susijusius su išlaidomis vaiko lankomiems užsiėmimams (baseinui, futbolui, gitaros pamokoms), priežiūrai, būstui ir psichologo paslaugoms.
47. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
48. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
49. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo ir ieškovės pateikti nauji duomenys yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamo ginčo objektu – bendravimo su vaiku tvarka ir vaikui priteistino išlaikymo dydžiu. Nauji įrodymai yra susiję su kitais byloje jau esančiais duomenimis, todėl atsakovo ir ieškovės pateikti dokumentai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos
50. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią jis turi bendrauti su vaiku nemažiau, kaip dvi kiekvienos savaitės darbo dienas. Atsakovas teigia, kad nustatyta maksimali bendravimo su vaiku tvarka prieštarauja paties vaiko interesams, nes vaikas nebenori bendrauti su atsakovu, todėl bendravimo tvarkoje turėtų būti sąlyga, kad atsakovas pasiima vaiką tik jam sutikus ir išreiškus tokį norą. Taip pat nurodo, kad bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti papildyta, numatant, kad atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ieškovei jį išvedant iš buto į lauką, ir įpareigojant ieškovę informuoti atsakovą apie vaiko sveikatos būklę, gyvenimo įvykius, pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.
51. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
53. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
54. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos duomenys paneigia atsakovo apeliacinio skundo aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka lemia vaiko nenorą bendrauti su atsakovu. Tarnybos pateiktame 2019 m. lapkričio 11 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad vaikas pasakojo, jog jam patinka bendrauti su tėčiu, su juo kartu žaidžia kortomis, stalo žaidimus, aktyvius žaidimus, skaito pasakas, žiūri filmukus, pas tėtį smagu apsilankyti, nes ten dar atvažiuoja jo pusbrolis.
56. Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir 2021 m. lapkričio 17 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad atsakovo dalyvavimas ugdyme yra pasyvus, informacijos apie vaiko mokymosi pasiekimus tėvas reikalauja iš ieškovės. Atvejo vadybos posėdžių metu atsakovui buvo siūloma pasiimti sūnų kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, tačiau atsakovas šį sprendimą ignoravo, teigdamas, kad vaikas nenori pas jį važiuoti. Pastebėta, kad vaiko ir tėvo santykiai yra sudėtingi, ryšys nutolęs, pats vaikas išreiškia nenorą bendrauti su tėvu. Pagalbą teikiančių specialistų nuomone atsakovo dalyvavimas vaiko gyvenime išlieka nepakankamas (el.b., failas 10, l. 115-116).
57. Teismui pateikti (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad vaikui būtina (duomenys neskelbtini). Teismui yra pateiktas 2021 m. spalio 29 d. psichologo įvertinimas, kuriame nurodyta, kad, (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 10, l. 50-51).
58. Aptarti duomenys patvirtina, kad vaiko nenorą bendrauti su atsakovu lemia ne pati teismo nustatyta bendravimo tvarka, tačiau paties atsakovo retas ir nenuoseklus bendravimas su vaiku. Tuo tarpu pagal (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad ir bendravimas su vaiku turėtų vykti pagal (duomenys neskelbtini). Dėl to, vaikui atsisakant bendrauti su atsakovu, atsakovas turėtų reikalauti ne pačios bendravimo tvarkos pakeitimo, bet dėti daugiau pastangų, užmezgant ryšį su vaiku, kartu su juo dalyvaujant užsiėmimuose pas (duomenys neskelbtini).
59. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas procesiniuose dokumentuose teigė, kad nėra poreikio nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nes tarp šalių dėl bendravimo su vaiku ginčų nekyla. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad dėl savo darbo grafiko neturi galimybės bendrauti su vaiku tiesiogiai darbo dienomis, tačiau apeliaciniame skunde, ginčydamas auklės vaikui reikalingumą, teigia, kad turi galimybę per pietų pertrauką pasiimti vaiką pas save namo ir prižiūrėti iki darbo dienos pabaigos. Kadangi atsakovas nėra pateikęs teismui duomenų apie jo darbo grafiką, pripažintina, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos.
60. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovui, kaip vaiko tėvui, pagal įstatymus yra prieinami visi sveikatos bei ugdymo įstaigose esantys duomenys apie jo vaiko sveikatą bei mokymosi pasiekimus ir sunkumus. Tuo tarpu apie visus kitus vaiko gyvenimo įvykius jis gali sužinoti tiesiogiai iš vaiko, vykdydamas teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio
61. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nustatytu išlaikymo vaikui dydžiu, teigia, kad teismo pripažintos pagrįstomis ieškovės išlaidos maistui, būsto išlaikymui ir vaiko ugdymui yra per didelės, nėra atskleista, kodėl nuo 2020 m. spalio 1 d. išlaidos vaikui padidėjo, teismas netinkamai įvertino šalių turinę padėtį ir gaunamas pajamas, todėl nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo ir nustatė atsakovui pareigą teikti didesnį išlaikymą vaikui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.
62. Pažymėtina, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytų ir tobulintų savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą atsakingi vaiko tėvai. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
63. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
64. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
65. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).
66. Minimali mėnesinė alga nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo 607 Eur (po mokesčių – 437 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur (po mokesčių – 468,41 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
67. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko poreikių patenkinimui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki 2020 m. rugsėjo 30 d. reikalinga bendra suma sudarė 595,00 Eur, o nuo 2020 m. spalio 1 d. - 1 026,00 Eur. Iš šių sumų atėmus valstybės teikiamas išmokas vaikui pagal IVĮ ir ŠPĮ nuostatas, vaikui skirtinas išlaikymas sudarytų atitinkamai 540 Eur ir 700 Eur. Taigi ieškovės įrodinėtos ir teismo pripažintos pagrįstomis vaikui priteistino išlaikymo sumos viršija nustatytą minimaliąją mėnesinę algą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo ieškovės pateiktus duomenis, susijusius su išlaidomis, skirtomis vaikui.
68. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo pripažintos pagrįstos išlaidos maistui yra per didelės, nes vaikas tiek lankydamas darželį, tiek pradėjęs eiti į mokyklą, gauna nemokamą maitinimą. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad daželyje vaikas gavo nemokamą maitinimą, iš dalies jis yra nemokamas (pietūs) ir mokykloje. Tačiau ieškovė turi užtikrinti vaiko mitybą visą laiką, ne tik jam būnant ugdymo įstaigoje. Byloje esantys duomenys apie (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktoje (duomenys neskelbtini). Taigi pripažintina, kad bylos duomenys patvirtina, jog didesnes išlaidas maistui gali lemti ir vaiko (duomenys neskelbtini). Išrašas iš medicininių dokumentų taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Atitinkamai (duomenys neskelbtini) gali lemti ir nemažas ieškovės išlaidas vaiko aprangai.
69. Atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, kad tik trečdalį ieškovės išlaidų būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms galima pripažinti skirtomis vaikui. Pažymėtina, jog nėra įmanoma nustatyti, kokį kiekį realiai sunaudoja kiekvienas iš būsto gyventojų, todėl pripažintina pagrįstu nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidas dalinti iš gyventojų skaičiaus. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas taip pat detaliai analizavo ieškovės pateiktus duomenis, susijusius su vaiko lankomais būreliai, ir pripažino, kad ieškovės nurodoma suma, reikalinga vaiko neformaliajam ugdymui užtikrinti, yra pagrįsta tik iš dalies. Taip pat teismas ir visų ieškovės išlaidų, teikiamų vaiką prižiūrintiems asmenims, nepripažino pagrįstomis. Vertindamas vaiko (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į iš valstybės biudžeto finansuojamų tokio pobūdžio paslaugų teikimo galimybes. Taigi visos atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, galinčias sumažinti tėvams tenkančias išlaidas vaikui, pirmosios instancijos teismas įvertino. Atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė duomenų bei tikslių skaičiavimų, galinčių pagrįsti vaikui galimą skirti mažesnį išlaikymo dydį.
70. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
71. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
72. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, konstatavo, jog atsakovas turėtų teikti 70 proc. dydžio išlaikymą vaikui iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ir apie 65 proc. nuo 2020 m. spalio 1 d. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo pajamos nuo 2016 m. kiekvienais metais mažėja, jis turi dar vieną išlaikyti bei prisiimtų įsipareigojimų, tačiau visų byloje esančių duomenų visuma vis tik leidžia pripažinti labiau tikėtiną aplinkybę, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė, negu atsakovo. Todėl nenustatyta pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui galėtų būti mažinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
73. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teigdamas, kad teismas klaidingai nustatė visą atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, kurią iš tikrųjų sudaro 3 250,00 Eur, o ne 2 450,00 Eur. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, kadangi atsakovas niekada nereiškė prieštaravimo dėl šio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atsakovo argumentais.
74. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė iš viso 2 450,00 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą teismui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu pateikdamas 2019 m. gruodžio 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 150, pagal kurią atsakovas advokatui už susipažinimą su byla, atsiliepimų į ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą turėjo sumokėti 400 Eur, 2020 m. liepos 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 099, pagal kurią atsakovas advokatui už įrodymų rinkimą ir atstovavimą 2020 m. sausio 21 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžiuose turėjo sumokėti 400 Eur, iš viso – 800 Eur. Atsakovas pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo 800 Eur (el. b., falas 2, l. 195-196; 2020 m. rugpjūčio 18 d. DOK-158024).
75. Atsakovas 2021 m. liepos 28 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu pateikdamas 2020 m. spalio 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 143, pagal kurią už rašytinių paaiškinimų parengimą, įrodymų rinkimą ir pasirengimą bei atstovavimą 2020 m. spalio 14 d. teismo posėdyje atsakovas turėjo sumokėti advokatui 350 Eur, 2021 m. kovo 17 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 036, pagal kurią atsakovas už konsultacijas, atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį rengimą, turėjo sumokėti advokatui 550 Eur, 2021 m. liepos 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 092, pagal kurią atsakovas advokatui už konsultacijas, rašytinių paaiškinimų pateikimą, pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. kovo 30 d. ir 2021 m. liepos 29 d. teismo posėdžiuose turėjo sumokėti 750 Eur, iš viso – 1 650 Eur. Atsakovas pateikė mokėjimų nurodymus, kad šią sumą sumokėjo (el.b., failas 9, l. 75-81).
76. Atsakovas 2021 m. lapkričio 15 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu pateikdamas 2021 m. lapkričio 8 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 142, pagal kurią už informacijos paiešką, rašytinių paaiškinimų parengimą ir atstovavimą 2021 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje atsakovas advokatui turėjo sumokėti 450 Eur, 2021 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 113, pagal kurią atsakovas advokatui už konsultacijas, rašytinių paaiškinimų teikimą ir pasirengimą bei atstovavimą 2021 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje turėjo sumokėti 350 Eur, iš viso – 800 Eur. Atsakovas pateikė mokėjimų nurodymus, patvirtinančius, kad 800 Eur advokatui sumokėjo (el.b., failas 10, l. 103-107). Taigi aptarti duomenys patvirtina, kad iš viso atsakovas patyrė 3 250 Eur (800 Eur + 1 650 Eur + 800 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Dėl to yra pagrindas tikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo.
77. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
78. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pažymėjo, kad šalys nepateikė bendro susitarimo (taikos sutarties) dėl vaiko gyvenamosios vietos, nenustatyta, jog ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, nors ir sutiko su šiuo reikalavimu, tačiau taikos sutarties minėtoje dalyje nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamam klausimų dėl vieno iš tėvų bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo išsprendimui, visų pirma, turi būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, todėl ieškovės ieškinyje pagrįstai buvo suformuluotas šis reikalavimas.
79. Byloje nėra duomenų, kad šalių rašytinis susitarimas ar taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo nesudaryti būtent dėl ieškovės procesinių veiksmų. Dėl to nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-605-794/2018, nes šioje byloje nei vienai iš šalių bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos. Taigi pripažintina, kad nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje keisti pirmosios instancijos teismo nustatytos šalių reikalavimų patenkinimo proporcijos.
80. Kadangi nutarties 74-76 punktuose nustatyta, kad atsakovo faktiškai patirta bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, pripažintina, kad yra pagrindas perskaičiuoti teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas. Taigi ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 2 683,45 Eur (3 485,00 Eur x 0,77) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 747,50 Eur (3 250 Eur x 0,23) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 935,95 Eur (2 683,45 – 747,50) bylinėjimosi išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties
81. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 1 935,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
82. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovė pateikė duomenis, kad už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 1 200 Eur. Minėta suma neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punktą numatyto 2 077,53 Eur maksimalaus dydžio, mokėtino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
netenkinti atsakovo A. M. apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 935,95 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt penkis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.