Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. S. ir atsakovas A. M. nesudarę santuokos maždaug iki 2019 m. liepos mėnesio gyveno kartu, o maždaug nuo 2010 m. iki 2018 m., be minėto, vedė bendrą ūkį. Ieškovė ir atsakovas gyvendami kartu susilaukė sūnaus M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra nepilnametis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 13).

20. Nustatyta, kad 2019 m. sausio 18 d. ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl išsikraustymo iš jam priklausančio būsto (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 121), į kurią atsakovė atsakė 2019 m. balandžio 26 d. bei 2019 m. gegužės 6 d. atsakymais (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 123–126), į ką ieškovas pateikė 2019 m. gegužės 20 d. atsakymą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 127). Nustatyta, kad ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo raginimus išsikelti, 2019 m. liepos mėnesį kartu su vaiku išsikėlė iš atsakovui priklausančio būsto bei nuo minėto momento šalys pradėjo gyventi skyriumi.

21. Bylos duomenimis, atsakovas, nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, pradėjo kas mėnesį teikti savo nepilnamečiam sūnui M. M. 200,00 Eur dydžio išlaikymą, taip pat laikas nuo laiko apmokėdavo darželio ar kitokias išlaidas (el. bylos apyrašo 1 t., b. l. 81; 2 t., b. l. 34–36, 42–46).

22. Iš byloje pateiktų elektroninių susirašinėjimų matyti, jog tarp šalių kyla nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei vaiko išlaikymo klausimų (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 14–33, 78–79, 143–202; 3 t., b. l. 130–132, 140–141, 155–156; 5 t., b. l. 57–80; 6 t., b. l. 71–74). Bylos duomenimis, šalims buvo teikiama Tarnybos pagalba, taikoma atvejo vadyba, vyko atvejo vadybos posėdžiai, sudarytas pagalbos šeimai planas (el. bylos apyrašo 2 t., b. l. 138–140; 3 t., b. l. 16–17; el. b. priedas, b. l. 49–54), iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažymos matyti, jog policijoje buvo gautas pranešimas dėl šalių vaiko nepriežiūros (el. bylos apyrašo 5 t., b. l. 55–56), pateiktas BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2021 m. lapkričio 17 d. raštas dėl informacijos apie ieškovės šeimą (el. bylos apyrašo 6 t., b. l. 87–88).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

25. Iš ieškinyje ir Tarnybos pateiktoje išvadoje nurodytų aplinkybių, nustatyta, jog šalių nepilnametis sūnus M. M. šiuo metu gyvena kartu su motina S. S. (ieškove), o atsakovas A. M. gyvena skyrium. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra.

26. Minėta, byloje nustatyta, kad vaikas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, nepertraukiamai gyvena su motina (ieškove), byloje duomenų apie tai, kad ieškovė per tą laiką netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas ar kitaip pažeidinėtų vaiko interesus, nėra. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, jog vaiko motina tinkamai rūpinasi vaiku ir jo poreikiais, todėl prieštarauti, kad nepilnamečio M. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, neturi pagrindo. Pažymėtina, kad Tarnybos atstovui apsilankymo ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje metu išklausius nepilnamečio M. M. nuomonę, vaikas išreiškė norą gyventi su motina. Esant nurodytoms aplinkybėms, byloje nesant tai paneigiančių įrodymų, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove) atitinka vaiko teisėtus interesus.

27. Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 str.) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Be to, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12, 13 str.). Minėta, kad pagal CK 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp tėvų kyla ginčas, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.).

28. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tėvai gyvena skyrium, todėl konstatuotina būtina sąlyga vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su vienu iš tėvų. Nors byloje nustatyta, jog ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, tačiau byloje taip pat nebuvo pateiktas šalių bendras susitarimas (pavyzdžiui, taiko sutartis) dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvų sutarimu. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat nenustatė, jog ieškovė pareikšdama ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaudamasi dispozityvumo principu, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo teisę pareikšti reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Savo ruožtu atsakovas, vadovaudamasis tuo pačiu dispozityvumo principu, turėjo teisę su ieškiniu nesutikti, pripažinti ieškinį arba siekti taikaus susitarimo. Iš byloje pateiktų atsiliepimų ir teismo posėdyje duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas sutiko su minėtu ieškinio reikalavimu, t. y. ieškinį iš esmės pripažino, taikos sutarties minėtoje dalyje byloje nepateikė. Remiantis išdėstytu, atsakovo argumentas, kad ieškinys dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi būti atmestas, kadangi ginčo tarp šalių šioje dalyje nebuvo, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tokiu būdu būtų paneigtas civiliniame procese galiojantis šalių dispozityvumo principas.

29. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t. y. jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią:

31.1. Atsakovas su Nepilnamečiu vaiku bendrauja ne mažiau kaip 2 (dvi) kiekvienos savaitės darbo dienas, po 3 (tris) valandas. Susitikimo laiką, Nepilnamečio vaiko paėmimo bei grąžinimo laiką ir vietą Atsakovas suderina su Ieškove prieš 2 (dvi) dienas telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu, taip pat atsižvelgiant į Nepilnamečio vaiko ugdymosi įstaigų, lankomų užsiėmimų pas specialistus užimtumo grafiką. Susitikimai darbo dienomis vyksta be nakvynės;

31.2. Atsakovas bendrauja su Nepilnamečiu vaiku antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, paimdamas Nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir pristatydamas Nepilnametį vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. Tuo atveju, jei bendravimo su Nepilnamečiu vaiku savaitgalį, yra Nepilnamečio vaiko lankomi būreliai, specialistų konsultacijos, Atsakovas įsipareigoja užtikrinti Nepilnamečio vaiko dalyvavimą juose. Šalys turi teisę susitarti dėl kitokio Nepilnamečio vaiko paėmimo ir parvežimo laiko bei vietos;

31.3. Atsakovas su Nepilnamečiu vaiku leidžia atostogas ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) dienų per metus, kurios nepertraukiamai gali trukti ne ilgiau kaip 10 dienų. Apie konkretų atostogų, kurias Atsakovas praleis su Nepilnamečiu vaiku, laiką, Atsakovas turi raštu informuoti Ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios, o atostogų terminas turi būti suderintas su Nepilnamečio vaiko atostogų grafiku jo mokymosi įstaigose. Atsakovas atostogų su Nepilnamečiu vaiku laikui turi pasiimti iš Ieškovė pirmąją atostogų dieną 9 val. ir grąžinti paskutiniąją atostogų dieną 19 val.;

31.4. Tėvo dieną nesilaikant eiliškumo Nepilnametis vaikas bendrauja su Atsakovu. Šiuo atveju Atsakovas pasiima Nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 9.00 valandą ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.;

31.5. Kiekvieną Motinos dieną nesilaikant eiliškumo, su Nepilnamečiu vaiku bendrauja Ieškovė;

31.6. Švenčių dienas – Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus - Nepilnametis vaikas su Atsakovu bendrauja tokia tvarka:

a) lyginiais metais Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas su Atsakovu; Šv. Kūčias ir Naujuosius metus su Ieškove;

b) nelyginiais metais Šv. Kūčias ir Naujuosius metus su Atsakovu, o Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas su Ieškove;

c) a ir b punktuose numatytomis dienomis Atsakovas pasiima Nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos dienos 9.00 valandą ir grąžina į jo gyvenamąją vietą kitos dienos 19.00 valandą. Išskyrus Šv. Kūčias - grąžina į jo gyvenamąją vietą kitos dienos 9.00 val.

31.7. Nepilnamečio vaiko gimtadienio dieną, Atsakovas turi teisę švęsti kartu su sūnumi, t. y. Atsakovas turi teisę atvykti pasveikinti Nepilnamečio vaiko ir dalyvauti jo gimtadienio šventėje;

31.8. Ieškovė ir Atsakovas privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su Nepilnamečiu vaiku galimybes nuotoliniu būdu, t. y. telefonu (skambučiais, trumposiomis žinutėmis ir kt.);

31.9. Atsakovas visais atvejais pasirūpina Nepilnamečio vaiko pasiėmimu ir grąžinimu. Nepilnamečio vaiko pasiėmimo vieta ir jo grąžinimo vieta yra jo gyvenamoji vieta ar kita su Ieškove sutarta vieta. Jeigu Atsakovas nurodytu bendravimo tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali grąžinti Nepilnamečio vaiko turi pareigą apie tai nedelsiant informuoti Ieškovę;

31.11. Pasikeitus Atsakovo ar Ieškovės, o kartu ir Nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai, kontaktiniams duomenims, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo;

31.13. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos Nepilnamečio vaiko bendravimo su Atsakovu tvarkos, Atsakovas ar Ieškovė per protingą laiką praneša vienas kitam ir tokiu būdu bendru sutarimu suderina Nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 1–12; 3 t., b. l. 62–68).

33. Pažymėtina, kad CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 str.), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.).

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (jai). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 p.).

35. Teismas įvertinęs ieškovės prašomą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, taip pat atsikirtimus į ieškovės prašomą nustatyti tvarką, teismo posėdyje šalių duotus paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, atsižvelgiant į šalių vaiko amžių ir sveikatos būklę (vaikui diagnozuotas vaikystės autizmas, nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai bei nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), iš esmės atitinka vaiko interesus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog vaiko bendravimas su tėvu iš esmės prieštarautų jo interesams ar darytų žalą jo raidai, priešingai iš Tarnybos pateiktų išvadų ir vaiko nuomonės išklausymo akto nustačius, kad vaiko ir tėvo ryšys yra stiprus, vaikas su tėvu jaučiasi gerai, daro išvadą, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka turėtų sudaryti mažiau prielaidų kilti ateityje ginčams tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos bei užtikrins tinkamą tėvų teisių ir pareigų savo vaikui lygybės principo įgyvendinimą. Vis dėl to, atsižvelgdamas į teismo posėdyje atsakovo išdėstytus argumentus dėl savo galimybių maksimaliai bendrauti su vaiku darbo dienomis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, pakoreguojant tam tikras nuostatas atsižvelgiant į atsakovo pastabas, taip pat pakoreguojant jas taip, kad jos būtų aiškesnės ir (ar) labiau apibrėžtos, ypač kiek tai susiję su vaiko paėmimo ir grąžinimo laiku.

36. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkina iš dalies bei nustato atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. M. tvarką, pagal kurią:

36.1. Atsakovas su Nepilnamečiu vaiku bendrauja ne mažiau kaip 2 (dvi) kiekvienos savaitės darbo dienas. Susitikimo laiką, Nepilnamečio vaiko paėmimo bei grąžinimo laiką ir vietą Atsakovas suderina su Ieškove prieš 2 (dvi) dienas telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu, taip pat atsižvelgiant į Nepilnamečio vaiko ugdymosi įstaigų, lankomų užsiėmimų pas specialistus užimtumo grafiką. Susitikimai darbo dienomis vyksta be nakvynės;

36.2. Atsakovas bendrauja su Nepilnamečiu vaiku antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, paimdamas Nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 20.00 val. ir pristatydamas Nepilnametį vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Tuo atveju, jei bendravimo su Nepilnamečiu vaiku savaitgalį, yra Nepilnamečio vaiko lankomi būreliai, specialistų konsultacijos, Atsakovas įsipareigoja užtikrinti Nepilnamečio vaiko dalyvavimą juose. Šalys turi teisę susitarti dėl kitokio Nepilnamečio vaiko paėmimo ir parvežimo laiko bei vietos;

36.3. Atsakovas su Nepilnamečiu vaiku leidžia atostogas ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) dienų per metus, kurios nepertraukiamai gali trukti ne ilgiau kaip 10 dienų. Apie konkretų atostogų, kurias Atsakovas praleis su Nepilnamečiu vaiku, laiką, Atsakovas turi raštu informuoti Ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios, o atostogų terminas turi būti suderintas su Nepilnamečio vaiko atostogų grafiku jo mokymosi įstaigose. Atsakovas atostogų su Nepilnamečiu vaiku laikui turi pasiimti vaiką iš Ieškovės pirmąją atostogų dieną iki 9.00 val. ir grąžinti paskutiniąją atostogų dieną iki 19.00 val.;

36.4. Tėvo dieną nesilaikant eiliškumo Nepilnametis vaikas bendrauja su Atsakovu. Šiuo atveju Atsakovas pasiima Nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki atitinkamos dienos 9.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;

36.5. Kiekvieną Motinos dieną nesilaikant eiliškumo, su Nepilnamečiu vaiku bendrauja Ieškovė;

36.6. Švenčių dienas – Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus – Nepilnametis vaikas su Atsakovu bendrauja tokia tvarka:

a) lyginiais metais Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas su Atsakovu; Šv. Kūčias ir Naujuosius metus su Ieškove;

b) nelyginiais metais Šv. Kūčias ir Naujuosius metus su Atsakovu, o Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas su Ieškove;

c) a ir b punktuose numatytomis dienomis Atsakovas pasiima Nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki atitinkamos dienos 9.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą iki kitos dienos 19.00 val. Išskyrus Šv. Kūčias, kai Atsakovas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki kitos dienos 9.00 val.

36.7. Nepilnamečio vaiko gimtadienio dieną, Atsakovas turi teisę švęsti kartu su sūnumi, t. y. Atsakovas turi teisę atvykti pasveikinti Nepilnamečio vaiko ir dalyvauti jo gimtadienio šventėje;

36.8. Ieškovė ir Atsakovas privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su Nepilnamečiu vaiku galimybes nuotoliniu būdu, t. y. telefonu (skambučiais, trumposiomis žinutėmis ir kt.);

36.9. Atsakovas pasirūpina Nepilnamečio vaiko pasiėmimu ir grąžinimu, išskyrus kai šalys susitaria kitaip. Nepilnamečio vaiko pasiėmimo vieta ir jo grąžinimo vieta yra jo gyvenamoji vieta ar kita su Ieškove sutarta vieta. Jeigu Atsakovas nurodytu bendravimo tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali grąžinti Nepilnamečio vaiko turi pareigą apie tai nedelsiant informuoti Ieškovę;

36.11. Pasikeitus Atsakovo ar Ieškovės, o kartu ir Nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai, kontaktiniams duomenims, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo;

36.12. Šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios Atsakovo ir Nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, kuri atitinka Nepilnamečio vaiko interesus;

36.13. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos Nepilnamečio vaiko bendravimo su Atsakovu tvarkos, Atsakovas ar Ieškovė per protingą laiką praneša vienas kitam ir tokiu būdu bendru sutarimu suderina Nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

37. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

38. CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

39. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

40. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

41. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).

42. Ieškovė nepilnamečio sūnaus M. M. poreikių apskaičiavimo lentelėje (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 65) nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui, atsižvelgiant į jo būtinuosius ir specialiuosius poreikius, iki 2020 m. rugsėjo 30 d. vidutiniškai buvo reikalinga 794,90 Eur suma per mėnesį, kurią sudarė išlaidos: maistui – 140,00 Eur; aprangai ir avalynei – 70,00 Eur; už Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) paslaugas – 60,00 Eur; užimtumo, ugdymo priemonėms, žaislams – 20,00 Eur; būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams – 250,00 Eur (vaikui tenkanti išlaidų dalis); higienos priemonėms – 10,00 Eur; laisvalaikiui (kinas, teatras, muziejai ir pan.) – 15,00 Eur; trims būreliams – 100,00 Eur; vitaminams, maisto papildams, vaistams – 20,00 Eur; investiciniam gyvybės draudimui – 14,90 Eur; auklės paslaugoms – 70,00 Eur; nenumatytoms išlaidoms – 25,00 Eur.

43. Taip pat ieškovė nepilnamečio sūnaus M. M. poreikių apskaičiavimo lentelėje (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 66) nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui, atsižvelgiant į jo būtinuosius ir specialiuosius poreikius, nuo 2020 m. spalio 1 d. vidutiniškai reikalinga 1 482,90 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui (namuose ir mokykloje) – 190,00 Eur; aprangai ir avalynei – 80,00 Eur; higieninėms priemonėms, kirpyklai – 20,00 Eur; ugdymo, lavinimo priemonėms, papildomoms išlaidoms klasės fondui, šventėms, draugų gimtadieniams ir kt. – 51,00 Eur; būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams – 216,00 Eur (vaikui tenkanti išlaidų dalis); laisvalaikiui, pramogoms (kinas, teatras, muziejai ir pan.) – 30,00 Eur; investiciniam gyvybės draudimui – 14,90 Eur; trims būreliams (šachmatai, (duomenys neskelbtini), baseinas) – 112,00 Eur; vitaminams, maisto papildams, vaistams – 20,00 Eur;, specialistų paslaugoms – 200,00 Eur; vaiko priežiūros paslaugoms – 450,00 Eur; nenumatytoms išlaidoms – 25,00 Eur; naminio gyvūno priežiūrai – 30,00 Eur; ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms – 27,00 Eur; vaiko gimtadienio šventei – 17,00 Eur. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje ieškovė atsisakė nuo reikalavimo įtraukti į vaiko poreikių sumą 14,90 Eur dydžio išlaidas investicinio gyvybės draudimo įmokoms mokėti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apskaičiuotos išlaidos vaiko poreikiams patenkinti mažintinos minėta suma. Minėtu pagrindu ieškovės apskaičiuota vidutinė išlaidų per mėnesį suma sūnaus M. M. poreikių patenkinimui, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. mažintina iki 780,00 Eur (794,90 - 14,90) sumos, o nuo 2020 m. spalio 1 d. – iki 1 468,00 Eur (1482,90 - 14,90) sumos.

44. Ieškovė sūnaus būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydį grindžia savo žodiniais paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais: 2019 m. rugsėjo 5 d. priešmokyklinio ugdymo paslaugų sutartimi, sąskaitomis už prekes ir paslaugas, elektroniniais prekių (drabužių, kanceliarinių prekių ir ugdymo priemonių) bei maisto pristatymo į namus užsakymais, sąskaitos išrašais, kuriuose užfiksuoti atsiskaitymai (pervedimai) už perkamas prekes (maistą, buitines prekes, aprangą, vaistus, ugdymo priemones, kurą ir kt.) ir paslaugas (ryšio, maitinimo, pramogų, būrelius (duomenys neskelbtini), šahmatų), darželio, logopedo ir kt.), mokėjimo čekiais už maisto ir kanceliarines, prekes, vaistinius preparatus, aprangą, maitinimo paslaugas, kurą, pramogų paslaugas ir kt., 2019 m. spalio 15 d. paslaugų teikimo (baseino lankymo) sutartimi, neformalaus ugdymo (duomenys neskelbtini) užsiėmimų) sutartimi ir apmokėjimu, (duomenys neskelbtini) neterminuota paslaugų sutartimi, 2021 m. rugpjūčio 31 d. mokymo groti gitara sutartimi, teatro bilietais, sąskaita už kompiuterinę įrangą ir mokėjimo čekiu už monitorių, 2021 m. spalio 18 d. sportinio ugdymo (futbolo būrelio) sutartimi ir jos priedais, mokėjimu į klasės fondą ir kt. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 14–18, 19–23, 36–41, 42, 83; 2 t., b. l. 129–134, 257–258, 259; 3 t., b. l. 69, 83–85; 4 t., b. l. 2–9, 12a, 28–60, 64–89, 95–106, 168–183, 209, 213; 5 t., b. l. 91–99, 101–102, 173–174, 179–190; 6 t., b. l. 3–24, 29–30, 36–38, 40, 56–59, 62-63, 64a–65, 66a–67); 2019 m. birželio 5 d. būsto nuomos sutartimi ir mokėjimais už būsto nuomą (el. bylos apyrašo 1 t., b. l. 74–77, 82–83; 4 t., b. l. 12–15a, 18a–20a); sąskaitomis, pranešimais (sms žinutėmis) apie būstui suteiktas komunalines paslaugas (el. bylos apyrašo 1 t., b. l. 69–72; 3 t., b. l. 2–10, 88–96); informacija apie maitinimo paslaugų kainas mokykloje (el. bylos apyrašo 3 t., b. l. 157); susirašinėjimu su (duomenys neskelbtini) dėl šachmatų būrelio (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 69).

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. M. buvo pastebėtos elgesio problemos, dėl ko 2019 m. buvo kreiptasi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas dėl genetinės konsultacijos (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 32). Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyriaus 2020 m. spalio 9 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, jog M. M. yra nustatyti daugybiniai raidos sutrikimai bei diagnozuotas vaikystės autizmas (F84.0), taip pat tuo pagrindu vaikui rekomenduota individuali psichologinė/psichoterapinė pagalba, kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo bei ugdyti pagal PPT rekomendacijas, nuosekli, struktūruota aplinka, nuoseklus ir tarp prižiūrinčių asmenų suderintas auklėjimas, lavinti berniuko socialinius įgūdžius, įvairios meninės veiklos, aktyvūs žaidimai, stiprus kūno masažas, lavinti vaiko smulkiąją motoriką ir kt. (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 21, 70–71). Byloje pateikta Pedagoginės psichologinės tarnybos 2020 m. gruodžio 15 d. pažyma dėl specialiųjų poreikių įvertinimo, kurioje M. M. nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 73–76). Bylos duomenimis nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. sprendimais Nr. STS-1951 ir STS-1952 nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2023 m. gegužės 20 d. M. M. yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis bei pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, taip pat tuo pagrindu M. M. išduotos Neįgalumo lygio ir Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos bei neįgaliojo pažymėjimas (el. b. apyrašas 5 t., b. l. 175–178). Be to iš VšĮ Antakalnio poliklinikos 2021 m. lapkričio 9 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad M. M. yra diagnozuoti gėrybiniai ir nepatologiniai širdies ūžesiai; PAV nesandarumas (R01.0), kitos patikslintos problemos, susijusios su auklėjimu (Z62.8), specifinis tarimo sutrikimas (F80.0), nenormali laikysena (R29.3), vaikystės autizmas (F84.0), berniukui reikalinga tam tikrų specialistų pagalba (el. b. apyrašo 6 t., b. l. 89–90). Byloje pateiktas vaiko psichologo E. P. 2021 m. spalio 29 d. psichologo įvertinimas, kuriame psichologas rekomenduoja M. M. lankyti psichologo konsultacijas ne trumpiau nei 2 metus, ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (el. b. apyrašo 6 t., b. l. 53a–54).

47. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

48. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateikti įrodymai, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

Dėl vaiko poreikių nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

49. Įvertinęs šio sprendimo 42 punkte nurodytas nepilnamečio M. M. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės ir atsakovo bei jų atstovų paaiškinimus, taip pat šio sprendimo 44 punkte nurodytų įrodymų turinį, vadovaudamasis šio sprendimo 47 punkte suformuluota įrodymų vertinimo taisykle, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovės nurodomos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. vaikui tenkančios sumos (360,00 Eur), susijusios su išlaidomis maistui (140,00 Eur), už darželio paslaugas (60,00 Eur), aprangai ir avalynei (70,00 Eur), higienos priemonėms (10,00 Eur), vitaminams, maisto papildams, vaistams (20,00 Eur), užimtumo ir ugdymo priemonėms, žaislams (20,00 Eur), laisvalaikiui (15,00 Eur), taip pat nenumatytomis išlaidomis (25,00 Eur), įvertinus vaiko amžių, raidą ir sveikatą, iš esmės yra realios ir protingos, todėl pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis. Tačiau įvertinęs tai, jog kai kurios iš minėtų išlaidų yra labiau hipotetinio (neapibrėžto) pobūdžio, pavyzdžiui, nenumatytos išlaidos, taip pat kai kurios konkrečios išlaidos nėra pagrįstos detaliais įrodymais, pavyzdžiui, išlaidos aprangai ir avalynei ar išlaidos už darželio paslaugas, teismas sprendžia, jog yra pagrindas bendrą minėtų išlaidų sumą sumažinti iki 340,00 Eur.

50. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2019 m. birželio 5 d. yra sudariusi būsto nuomos sutartį Nr. 11-02 su V. A., kurios pagrindu išsinuomojo 44 kv. m ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 350,00 Eur dydžio nuomos mokestį, taip pat ieškovė sutartimi įsipareigojo mokėti už minėtam butui teikiamas komunalines paslaugas (el. bylos apyrašo 1 t., b. l. 74–77). Byloje pateikti ieškovės banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. spalio 18 d., t. y. už 12 mėnesių laikotarpį, ieškovė į V. A. sąskaitą yra pervedusi bendrą 4 927,67 Eur sumą, atskaičius 60,25 Eur sumą draudimo įmokai padengti. Iš byloje pateikto ieškovės ir V. A. susirašinėjimo sms žinutėmis bei sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovė nuomotojui pervesdavo nuompinigius kartu su mokesčiais už komunalines paslaugas (el. bylos apyrašo 1 t., b. l. 82–83; 3 t., b. l. 2–10, 88–96; 4 t., b. l. 12–15a, 18a–20a, 79a, 88a). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad laikotarpiu nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. šalių sūnui tenkanti būsto nuomos ir mokesčių už komunalines paslaugas dalis vidutiniškai per mėnesį sudarė 205,00 Eur (4 927,67 Eur / 12 mėn.) /2 asm.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vaikui tenkanti būsto nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidų dalis sudaro ne 250,00 Eur, bet 205,00 Eur (CPK 185 str.).

51. Ieškovė nurodo, kad ginčo laikotarpiu išlaidos, susijusios su vaiko neformaliuoju ugdymu (vaiko lankomais būreliais), sudarė vidutiniškai 100,00 Eur per mėnesį. Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo laikotarpiu vaikas lankė baseiną, (duomenys neskelbtini) būrelį, (duomenys neskelbtini) užsiėmimus (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 19–23, 36–41; 3 t., b. l. 83–85). Pažymėtina, jog iš šalių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 210–218, 227–251) matyti, jog šalių sūnus ieškovės nurodomus būrelius (užsiėmimus) lankė nenuosekliai bei nereguleriai. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų apie patirtas išlaidas vaiko būreliams nustatyta, kad ginčo laikotarpiu ieškovė iš viso sumokėjo paslaugų teikėjams (duomenys neskelbtini) apie 510,00 Eur sumą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 42; 2 t., b. l. 259; 4 t., b. l. 88). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovės nurodoma suma, reikalinga vaiko neformaliajam ugdymui užtikrinti, yra pagrįsta tik iš dalies. Atsižvelgdamas į išdėstytą, taip pat įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei tai, jog vaiko geriausius interesus atitinka ne tik vaiko būtinųjų poreikių patenkinimas, tačiau ir individualių poreikių, tokių kaip gabumų lavinimo ir pan., teismas sprendžia, jog pagrįsta ir reali suma nepilnamečio M. M. neformaliajam ugdymui užtikrinti ginčo laikotarpiu sudarė 50,00 Eur per mėnesį (CPK 185 str.).

53. Taigi, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis šio sprendimo 49–52 punktuose konstatuotomis aplinkybėmis bei šio sprendimo 47 punkte suformuluota įrodymų vertinimo taisykle, atsižvelgdamas į vaiko amžių, raidą ir sveikatą, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki 2020 m. rugsėjo 30 d. reikalinga bendra suma sudarė 595,00 Eur (340,00 + 205,00 + 50,00), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.).

54. Pažymėtina, kad būtinieji vaiko poreikiai neapima vaiko laisvalaikio, gabumų lavinimo ir pan. Tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, kultūriniam ugdymui, pomėgiams ir kitiems poreikiams, pvz. atostogoms, stovykloms, kurioms taip pat reikalingos papildomos lėšos. Šventės, teatrai, koncertai, sportas ir kitos vaiko kultūrinio ugdymo priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, todėl, tėvams turint galimybes, šis poreikis taip pat turėtų būti tenkinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ginčo laikotarpiu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma sudarė 595,00 Eur.

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (toliau – ŠPĮ) ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – IVĮ) valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal IVĮ ir ŠPĮ valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.).

56. Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad pagal IVĮ 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto ginčo laikotarpiu buvo mokama 60,00 Eur dydžio išmoka vaikui, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina minėta išmokos suma (595,00 - 60,00). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis ginčo laikotarpiu, atėmus iš jo valstybės mokamą išmoką ir galutinę sumą suapvalinus, sudarė 540,00 Eur, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Dėl vaiko poreikių nuo 2020 m. spalio 1 d.

57. Įvertinęs šio sprendimo 43 punkte nurodytas nepilnamečio M. M. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės ir atsakovo bei jų atstovų paaiškinimus, taip pat šio sprendimo 45 punkte nurodytų įrodymų turinį, vadovaudamasis šio sprendimo 47 punkte suformuluota įrodymų vertinimo taisykle, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovės nurodomos nuo 2020 m. spalio 1 d. vaikui tenkančios sumos (460,00 Eur), susijusios su išlaidomis maistui (190,00 Eur), aprangai ir avalynei (80,00 Eur), higienos priemonėms ir kirpimo paslaugoms (20,00 Eur), vitaminams, maisto papildams, vaistams (20,00 Eur), ugdymo ir lavinimo priemonėms (51,00 Eur), laisvalaikiui (30,00 Eur), vaiko gimtadienio šventei (17,00 Eur), taip pat ryšio ir transporto išlaidoms (27,00 Eur) bei nenumatytomis išlaidomis (25,00 Eur), įvertinus vaiko amžių, raidą ir sveikatą, yra realaus ir protingo dydžio, todėl laikytinos iš esmės pagrįstomis ir įrodytomis. Tačiau analogiškai, kaip ir šio sprendimo 49 punkte, įvertinęs tai, jog kai kurios iš minėtų išlaidų yra labiau hipotetinio (neapibrėžto) pobūdžio, pavyzdžiui, nenumatytos ar transporto, taip pat vaiko gimtadienio šventės išlaidos, taip pat kai kurios konkrečios išlaidos nėra pagrįstos detaliais įrodymais, pavyzdžiui, išlaidos aprangai ir avalynei, laisvalaikiui, taip pat ugdymo ir lavinimo priemonėms ir pan., teismas sprendžia, jog yra pagrindas bendrą minėtų išlaidų sumą sumažinti iki 410,00 Eur.

58. Ieškovė nurodo, kad vaikui tenkanti išlaidų už būsto nuomą bei komunalinius mokesčius dalis nuo 2020 m. spalio 1 d. sudaro 216,00 Eur. Įvertinęs šio sprendimo 50 punkte konstatuotas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į pasaulyje vyraujančias tendencijas, susijusias su energijos išteklių kainų brangimu, teismas sprendžia, jog ieškovės nurodoma vaikui tenkančių minėtų išlaidų suma (216,00 Eur) iš esmės yra pagrįsta, todėl laikytina įrodyta (CPK 185 str.).

59. Ieškovė nurodo, kad išlaidos, susijusios su vaiko neformaliuoju ugdymu sudaro vidutiniškai 112,00 Eur per mėnesį. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog vaikas lanko futbolo pamokas, baseiną, grojimo gitara pamokas bei šachmatų būrelį. Minėtas aplinkybes ieškovė taip pat grindžia rašytiniais įrodymais: 2019 m. spalio 15 d. paslaugų teikimo (baseino lankymo) sutartimi (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 19–23); 2021 m. rugpjūčio 31 d. mokymo groti gitara sutartimi (el. b. apyrašo 6 t., b. l. 29–30); susirašinėjimu su (duomenys neskelbtini) dėl šachmatų būrelio (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 69); 2021 m. spalio 18 d. sportinio ugdymo (futbolo būrelio) sutartimi (el. b. apyrašo 6 t., b. l. 56–58). Iš byloje pateiktos 2019 m. spalio 15 d. paslaugų teikimo (baseino lankymo) sutarties turinio matyti, jog minėtų paslaugų mokestis per mėnesį sudaro 65,00 Eur, tačiau ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės skiriamu neformaliojo vaikų švietimo krepšeliu yra kompensuojama 15,00 Eur suma, taigi galutinė minėtų paslaugų kaina sudaro 50,00 Eur. Iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. mokymo groti gitara sutarties turinio matyti, jog mokymosi groti gitara pamokos vyksta 4 arba 5 kartus per mėnesį, o vienos pamokos kaina sudaro 12,50 Eur, t. y. per mėnesį ugdymo paslaugų kaina sudaro nuo 50,00 Eur iki 62,50 Eur. Iš susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) matyti, jog vienos šachmatų pamokos kaina sudaro 4,00 Eur. Iš 2021 m. spalio 18 d. sportinio ugdymo (futbolo būrelio) sutarties turinio matyti, kad futbolo lankymo kaina sudaro 40,00 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė minėtų išlaidų realumo rašytiniais įrodymais iš esmės neįrodinėja. Taip pat byloje nėra duomenų (įrodymų), kiek reguliariai ir nuosekliai šalių sūnus lanko minėtus būrelius. Kita vertus, kaip minėta, vaiko geriausius interesus atitinka ne tik vaiko būtinųjų poreikių patenkinimas, tačiau ir individualių poreikių patenkinimas, tokių kaip gabumų lavinimo ir pan. Be to, vertinant šių išlaidų pagrįstumą atsižvelgtina ir į tai, jog šiuo metu minėtų būrelių (ne)lankymas gali būti sąlygojamas Lietuvoje ir pasaulyje esančios epidemiologinės situacijos, susijusios su Covid-19 viruso plitimu. Taigi, vertindamas minėtas išlaidas kaip būtinas ir tuo pačiu hipotetinio pobūdžio, kurios labiau tikėtina, jog šiuo metu yra patiriamos arba ateityje būtinai bus patirtos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat tuo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai, teismas sprendžia, jog ieškovė iš esmės pagrindė minėtų išlaidų realumą ir pagrįstumą, tačiau įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, šių išlaidų dydis mažintinas iki 100,00 Eur sumos per mėnesį (CPK 185 str.).

60. Ieškovė į vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų sumą taip pat įtraukė naminio gyvūno (katės) priežiūros išlaidas, kurios ieškovės skaičiavimu per mėnesį vidutiniškai sudaro 30,00 Eur. Pažymėtina, kad, pirma, ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tokių išlaidų dydį, antra, iš esmės neįrodė, jog naminis gyvūnas namuose laikomas išimtinai vaiko poreikiams tenkinti. Kita vertus, teismo vertinimu, naminis ar kitas gyvūnas pagal savo prigimtį bei humaniškumo principus apskritai negali būti vertinamas kaip kieno nors poreikių tenkinimo subjektas/objektas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, taip pat aplinkybę, jog laikotarpiu iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ieškovė šių išlaidų neįtraukė į vaiko poreikiams reikalingų išlaidų lentelę, be to, byloje nesant duomenų, kad nurodomo naminio gyvūno (katės) poveikis šalių vaikui yra tiek stiprus ir teigiamas, jog vien tai galėtų pateisinti šio naminio gyvūno priežiūros išlaidų įtraukimas į vaiko poreikius, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė šių išlaidų sąsajumą su vaiko poreikiais. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl minėtų išlaidų įtraukimo į vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų sumą atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).

61. Ieškovė nurodo, kad specialiesiems vaiko poreikiams (specialistų paslaugoms) apmokėti ji patiria papildomai 200,00 Eur dydžio išlaidas per mėnesį. Minėta, byloje neginčitinai nustatyta, kad šalių sūnui M. M. yra diagnozuotas vaikystės autizmas ir nustatytos šio sprendimo 46 punkte nurodytos su tuo susijusios rekomendacijos. Ieškovė šių išlaidų realumą ir pagrįstumą įrodinėja pranešimais apie pateiktas sąskaitas, sąskaitomis ir mokėjimais už psichologo konsultacijas (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 77; 6 t., b. l. 52–53, 68–69a) ir logopedo konsultacijas (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 78–79, 86–87). Teismas, įvertinęs vaiko amžių ir sveikatos būklę, vadovaudamasis vaiko geriausiais interesais bei vaikui reikalingų paslaugų įkainiais, taip pat iš valstybės biudžeto finansuojamų tokio pobūdžio paslaugų teikimo galimybėmis (apimtimis), sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ieškovės nurodoma suma, reikalinga vaiko specialiesiems poreikiams patenkinti yra reali ir įrodyta bei atitinka vaiko realiuosius poreikius. Pažymėtina, jog šioje konkrečioje situacijoje 200,00 Eur suma minėtiems vaiko poreikiams patenkinti nelaikytina didele. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad vaiko specialiesiems poreikiams patenkinti, teikiant specialistų pagalbą, reikalinga 200,00 Eur suma per mėnesį (CPK 185 str.).

62. Ieškovė taip pat nurodo, kad ji kas mėnesį patiria arba ateityje patirs papildomas 450,00 Eur dydžio išlaidas, susijusias su vaiko priežiūra, laikotarpiu nuo ugdymo proceso mokykloje pabaigos iki ieškovė grįš namo po darbo. Ieškovė nurodo, kad ji dirba, dėl to darbo dienomis negali prižiūrėti vaiko pasibaigus pamokoms (ugdymo procesui) mokykloje. Tuo tarpu dėl savo sveikatos, šalių sūnus negali būti prižiūrimas mokyklos prailgintoje grupėje. Kadangi atsakovas taip pat atsisako prižiūrėti minėtu laikotarpiu, ieškovė yra priversta samdytis auklę, kuri prižiūrėtų vaiką po pamokų iki po darbo grįš ieškovė. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus medicininius dokumentus apie šalių vaiko sveikatą, ieškovės paaiškinimus, liudytojų I. V. ir A. U. parodymus, sprendžia, kad ieškovė iš esmės įrodė aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) mokykla, kurią lanko šalių sūnus, negali užtikrinti tinkamos M. M. priežiūros, atsižvelgiant į vaiko specialiuosius poreikius, pasibaigus mokykloje ugdymo procesui. Kadangi abu tėvai dirba ir tikėtina neturi galimybių užtikrinti vaiko interesu atitinkančią priežiūrą pasibaigus pamokoms mokykloje, taip pat atsakovui nepaneigus aplinkybės, jog šalių sūnus, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatą, negali būti paliktas namuose vienas, darytina išvada, jog ieškovė įrodė aplinkybę dėl būtinumo samdyti vaikui auklę, kuri jį prižiūrėtų minėtu laikotarpiu. Ieškovė į bylą pateikė 2020 m. lapkričio 1 d. paslaugų teikimo (vaiko priežiūros) sutartį, sudarytą su paslaugų teikėja A. U. (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 82), ir 2021 m. spalio 11 d. Paslaugų teikimo (vaiko priežiūros) sutartį, sudarytą su paslaugų teikėja S. G. (el. b. apyrašo 6 t., b. l. 65a–66). Abiejose sutartyse numatytas vaiko priežiūros valandinis įkainis sudaro 5,00 Eur. Iš byloje pateiktų atsiskaitymų matyti, jog ieškovė už 2021 m. balandžio mėnesį suteiktas vaiko priežiūros paslaugas sumokėjo A. U. 205,00 Eur sumą (už 41 val.), už 2021 m. gegužės ir birželio mėnesius – 417,50 Eur (viso 83,5 val.)-(el. b. apyrašo 5 t., b. l. 100). Taip pat ieškovė spalio mėnesį už vaiko priežiūros paslaugas paslaugų teikėjai S. G. sumokėjo viso 252,50 Eur sumą (el. b. apyrašo 6 t., b. l. 64). Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovės nurodoma suma (450,00 Eur), reikalinga vaiko priežiūros užtikrinimui, yra labiau hipotetinio pobūdžio, kadangi ieškovė realiai dar niekada nėra patyrusi tokio dydžio išlaidų. Kita vertus pati ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad vasaros metu tokios išlaidos nėra patiriamos. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog realios ieškovės išlaidos sūnaus priežiūrai, samdant auklę, imant domėn tik tuos mėnesius, už kuriuos ieškovė pateikė įrodymus, vidutiniškai per mėnesį sudarė 218,75 Eur (205,00 + 417,50 + 252,50) / 4 mėn.). Kita vertus paminėtina ir tai, jog ieškovei iš valstybės biudžeto yra mokama 132,00 Eur dydžio tikslinė kompensacija pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo (toliau – TKĮ) 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pažymėtina, kad TKĮ 1 straipsnio 2 dalis nustato, jog tikslinių kompensacijų paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius. Tikslinės kompensacijos gali būti naudojamos tik specialiesiems nuolatinės slaugos, priežiūros (pagalbos) poreikiams tenkinti ir (ar) specialiosios pagalbos priemonėms įsigyti. Tai reiškia, jog valstybės skiriama tikslinė kompensacija yra skirta, be kita ko, išlaidoms, susijusioms su asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, nuolatine priežiūra. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, byloje pateiktus įrodymus apie realiai patirtas išlaidas, taip pat ieškovei valstybės mokamos tikslinės kompensacijos paskirtį, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas šioje dalyje pagrįstas tik iš dalies, sumažinant minėtų išlaidų sumą iki 100,00 Eur per mėnesį.

63. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis šio sprendimo 57–62 punktuose konstatuotomis aplinkybėmis bei šio sprendimo 47 punkte suformuluota įrodymų vertinimo taisykle, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus amžių ir sveikatą, taip pat ne tik minimalius būtinuosius, bet ir specialiuosius poreikius išlaikymo suma yra 1 026,00 Eur (410,00 + 216,00 + 100,00 + 200,00 + 100,00)-(CPK 185 str.).

64. Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad pagal IVĮ 6 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 punktą vaikui iš valstybės biudžeto mokama išmoka, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 111,20 Eur (1,75 + 1,03) x 40,00) sumą, taip pat taip pat pagal ŠPĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą vaikui iš valstybės biudžeto mokama šalpos neįgalumo pensija, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 214,50 Eur (1,5 x 143,00) sumą, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina vaiko išmokos ir šalpos neįgalumo pensijos sumomis, kurios bendrai sudaro 325,70 Eur (111,20 + 214,50) sumą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, sumą suapvalinus, sudaro 700,00 Eur (1 026,00 - 325,70), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

65. Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

66. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. dirba (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 24–31; 2 t., b. l. 225; 3 t., b. l. 33). Bylos duomenimis, ieškovės darbo užmokestis sudaro iki 1 000,00 Eur neatskaičius mokesčių (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 33–35; 2 t., b. l. 136–137; 3 t., b. l. 11–12, 33–38; 6 t., b. l. 60, 61a). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu ieškovės pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 660,00 Eur. Byloje taip pat pateiktas 2019 m. rugsėjo 2 d. susitarimo dėl ieškovės papildomo darbo nutraukimas (el. b. priedas, b. l. 210). Iš byloje pateiktų Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų už 2019 ir 2020 metus nustatyta, kad ieškovės visų rūšių pajamos 2019 m. sudarė vidutiniškai 889,13 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, o 2020 m. – 896,47 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 93–94). Byloje nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto bei registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių) neturi (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 62, 64). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (banko sąskaitų išrašų)-(el. b. apyrašo 2 t., b. l. 135, 142; 3 t., b. l. 72; 6 t., b. l. 60a-61), ieškovės paaiškinimų bei liudytojų K. S. ir A. S. parodymų nustatyta, kad ieškovei finansinę paramą vaiko išlaikymui nuosekliai teikia ieškovės tėvai ir brolis, pavyzdžiui, ieškovės brolis K. S. 2021 m. rugsėjo mėn. pervedė ieškovei 977,09 Eur ir 155,19 Eur sumas kompiuterinei įrangai ir monitoriui įsigyti (el. b. apyrašo 6 t., b. l. 31–32). Byloje taip pat pateikti ieškovės banko sąskaitų išrašai už 2019–2021 metus (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 10–92, 127–228; 6 t., b. l. 36–38). Byloje duomenų apie kitas ieškovės pajamas (papildomus pajamų šaltinius) nepateikta.

67. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad: atsakovas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini), kur jo pajamos 2019 m. vidutiniškai sudarė apie 7 663,24 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių; nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 6 d. atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), kur jo pajamos sudarė vidutiniškai apie 4 800,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių; nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), kur jo pajamos sudarė vidutiniškai apie 5 000,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių; taip pat atsakovas nuo 2015 m. liepos 2 d. verčiasi individualia veikla (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 81; 3 t., b. l. 28-29, 39-44). Iš byloje pateiktų Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų už 2019 ir 2020 metus nustatyta, kad atsakovo visų rūšių pajamos 2019 m. sudarė vidutiniškai 5 720,16 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, o 2020 m. – 4 849,85 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 3–6). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu atsakovas individualios veiklos pagrindu teikia paslaugas įmonei (duomenys neskelbtini), o jo mėnesinės pajamos sudaro 3 600,00 Eur neatskaičius mokesčių (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 138) arba apie 1 950,00 Eur atskaičius mokesčius. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2-jų kambarių butas su parkingo dalimi, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 43–61, 66), taip pat transporto priemonės valdymo teisė pagal 2017 m. kovo 30 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201703838 (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 83–86). Byloje taip pat pateikti atsakovo banko sąskaitų išrašai su lėšų likučiais, taip pat su atsakovo sąskaitose esančių lėšų judėjimais (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 121; 4 t., b. l. 108–121; 5 t., b. l. 20–44, 104–171; el. b. priedas, b. l. 67–202).

68. Atsakovas taip pat pateikė įrodymus apie savo patiriamas išlaidas, iš kurių matyti, kad atsakovas kas mėnesį patiria tokias išlaidas: atsakovas kas mėnesį moka po 170,00 Eur savo nepilnamečio sūnaus G. M. išlaikymui (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 37–41, 47); atsakovas kas mėnesį iki 2021 m. gegužės 15 d. mokėjo 123,95 Eur įmoką pagal 2019 m. gruodžio 25 d. Vartojimo kredito sutartį su UAB „SB lizingas“ (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 87); atsakovas kas mėnesį moka 188,21 Eur kredito įmoką už būsto paskolą ir 26,26 Eur už parkingo vietą pagal 2008 m. rugsėjo 23 d. Kredito sutartį su AB SEB banku (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 88–91, 126–127); atsakovas yra sudaręs Studijų paskolos sutartį, kurios likutis 2020 m. vasario 17 dienai sudarė 808,15 Eur, kurios pagrindu moka po 100,00 Eur įmoką per metus (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 219–220); atsakovas moka po 200,00 Eur V. K. pagal 4 000,00 Eur dydžio paskolos sutartį, kurią atsakovas ėmė motociklui įsigyti (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 136); taip pat atsakovas patiria išlaidas bendravimo su vaiku metu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 133–135, 139), be to, atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog patiria papildomai apie 200,00 Eur išlaidų pagal kaupiamojo draudimo ir 3-ios pakopos pensijų fondo sutartis. Taigi, atsakovo teigimu jis šiuo metu viso patiria apie 800,00 Eur, neįskaitant M. M. teiktino išlaikymo, būtinųjų išlaidų per mėnesį.

69. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

70. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės. Tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

71. Vadovaudamasis šio sprendimo 68 punkte nustatytomis aplinkybėmis bei šio sprendimo 70 punkte nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovo prisiimtos prievolės tretiesiems asmenims pagal kredito/paskolos sutartis, įrodo ne sunkesnę turtinę padėtį, t. y. ribotesnes galimybes teikti sūnui išlaikymą, o kaip tik tokią turtinę padėtį, pagal kurią atsakovas gali sau leisti prisiimti tokio pobūdžio ir dydžio finansinius įsipareigojimus.

72. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra, tačiau abiejų tėvų turtinė padėtis, vertinant gaunamas pajamas ir turimą turtą, skiriasi esmingai. Kita vertus, ieškovei gyvenant kartu su šalių sūnumi, jai tuo pačiu tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo tiek būtinųjų, tiek specialiųjų poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad didžioji vaiko auklėjimo ir priežiūros našta iš esmės yra perkelta ieškovei, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ne visada prisideda, todėl, teismo vertinimu, atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų daugiau prisidėti pinigais.

73. Remdamasis išdėstytu bei atsižvelgdamas į vaiko amžių ir sveikatą, jo poreikius ir vaiko ne tik būtinųjų poreikių, bet ir specialiųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, kuris iki 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarė 540,00 Eur, o nuo 2020 m. spalio 1 d. – 700,00 Eur, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas ir įsipareigojimus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, tai, jog atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pajamos šiuo metu ieškovės pajamas viršija maždaug trigubai, o anksčiau dar daugiau, taip pat tai, jog ieškovei šiuo atveju dar ir tenka žymiai didesnė vaiko auklėjimo ir priežiūros našta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, nustatant, kad atsakovas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki 2020 m. rugsėjo 30 d. privalėjo teikti 380,00 Eur, t. y. apie 70 proc. nuo bendros sumos, o nuo 2020 m. spalio 1 d. privalo teikti 450,00 Eur, t. y. apie 65 proc. nuo bendros sumos, dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Remiantis išdėstytu, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui M. M. priteistinas išlaikymas, mokamas po 380,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki 2020 m. rugsėjo 30 d., o nuo 2020 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, nepilnamečiam vaikui M. M. priteistinas išlaikymas, mokamas po 450,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

74. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, atitinka vaiko amžių ir sveikatą bei nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas M. M. vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

75. Ieškovė skirtina jos vaiko naudai iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

76. Pažymėtina, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose ar žodiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai, taip pat liudytojų parodymai ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, šios bylos išsprendimui neturi esminės teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

77. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

78. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaiku tvarkos, taip pat dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

79. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

80. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

81. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 150,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 79), taip pat patyrė 80,00 Eur išlaidų už banko sąskaitų išrašų gavimą (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 198–201), 7,99 Eur išlaidų už duomenų iš VšĮ Antakalnio poliklinikos gavimą (el. b. apyrašo 6 t., b. l. 82–85) bei 3 485,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 268–273; 3 t., b. l. 31–32, 144–147; 5 t., b. l. 202–203; 6 t., b. l. 34–35, 6 t., 82–85). Viso ieškovė patyrė 3 722,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

82. Atsakovas pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė viso 2 450,00 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 263–266; 5 t., b. l. 192–196).

83. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 77 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (100 proc. patenkintų reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo + apie 80 proc. – dėl bendravimo tvarkos nustatymo + 84 proc. – dėl išlaikymo priteisimo iki 2020 m. rugsėjo 30 d. + 45 proc. – dėl išlaikymo priteisimo nuo 2020 m. spalio 1 d. / 4).

84. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 2 683,45 Eur (3 485,00 Eur x 0,77) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 563,50 Eur (2 450,00 Eur x 0,23) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 2 119,95 Eur (2 683,45 - 563,50) bylinėjimosi išlaidų.

85. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už turtinius reikalavimus dėl išlaikymo vaikui priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 122,00 Eur (450,00 x 12) x 0,03) x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

86. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 16,80 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai suma, kuri sudaro 3,86 Eur (16,80 x 0,23), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytą minimalią valstybės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš ieškovės jai tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nepriteistina. Tuo tarpu iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina 12,94 Eur (16,80 x 0,77) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

87. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 134,94 Eur (122,00 + 12,94) suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1.1. Atsakovas su Nepilnamečiu vaiku bendrauja ne mažiau kaip 2 (dvi) kiekvienos savaitės darbo dienas. Susitikimo laiką, Nepilnamečio vaiko paėmimo bei grąžinimo laiką ir vietą Atsakovas suderina su Ieškove prieš 2 (dvi) dienas telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu, taip pat atsižvelgiant į Nepilnamečio vaiko ugdymosi įstaigų, lankomų užsiėmimų pas specialistus užimtumo grafiką. Susitikimai darbo dienomis vyksta be nakvynės;

1.2. Atsakovas bendrauja su Nepilnamečiu vaiku antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, paimdamas Nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį iki 20.00 val. ir pristatydamas Nepilnametį vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val. Tuo atveju, jei bendravimo su Nepilnamečiu vaiku savaitgalį, yra Nepilnamečio vaiko lankomi būreliai, specialistų konsultacijos, Atsakovas įsipareigoja užtikrinti Nepilnamečio vaiko dalyvavimą juose. Šalys turi teisę susitarti dėl kitokio Nepilnamečio vaiko paėmimo ir parvežimo laiko bei vietos;

1.3. Atsakovas su Nepilnamečiu vaiku leidžia atostogas ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) dienų per metus, kurios nepertraukiamai gali trukti ne ilgiau kaip 10 dienų. Apie konkretų atostogų, kurias Atsakovas praleis su Nepilnamečiu vaiku, laiką, Atsakovas turi raštu informuoti Ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios, o atostogų terminas turi būti suderintas su Nepilnamečio vaiko atostogų grafiku jo mokymosi įstaigose. Atsakovas atostogų su Nepilnamečiu vaiku laikui turi pasiimti vaiką iš Ieškovės pirmąją atostogų dieną iki 9.00 val. ir grąžinti paskutiniąją atostogų dieną iki 19.00 val.;

1.4. Tėvo dieną nesilaikant eiliškumo Nepilnametis vaikas bendrauja su Atsakovu. Šiuo atveju Atsakovas pasiima Nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki atitinkamos dienos 9.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.;

1.5. Kiekvieną Motinos dieną nesilaikant eiliškumo, su Nepilnamečiu vaiku bendrauja Ieškovė;

1.6. Švenčių dienas – Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus – Nepilnametis vaikas su Atsakovu bendrauja tokia tvarka:

a) lyginiais metais Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas su Atsakovu; Šv. Kūčias ir Naujuosius metus su Ieškove;

b) nelyginiais metais Šv. Kūčias ir Naujuosius metus su Atsakovu, o Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas su Ieškove;

c) a ir b punktuose numatytomis dienomis Atsakovas pasiima Nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki atitinkamos dienos 9.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą iki kitos dienos 19.00 val. Išskyrus Šv. Kūčias, kai Atsakovas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki kitos dienos 9.00 val.

1.7. Nepilnamečio vaiko gimtadienio dieną, Atsakovas turi teisę švęsti kartu su sūnumi, t. y. Atsakovas turi teisę atvykti pasveikinti Nepilnamečio vaiko ir dalyvauti jo gimtadienio šventėje;

1.8. Ieškovė ir Atsakovas privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su Nepilnamečiu vaiku galimybes nuotoliniu būdu, t. y. telefonu (skambučiais, trumposiomis žinutėmis ir kt.);

1.9. Atsakovas pasirūpina Nepilnamečio vaiko pasiėmimu ir grąžinimu, išskyrus kai šalys susitaria kitaip. Nepilnamečio vaiko pasiėmimo vieta ir jo grąžinimo vieta yra jo gyvenamoji vieta ar kita su Ieškove sutarta vieta. Jeigu Atsakovas nurodytu bendravimo tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali grąžinti Nepilnamečio vaiko turi pareigą apie tai nedelsiant informuoti Ieškovę;

1.10. Atsakovas bendravimo su Nepilnamečiu vaiku metu užtikrina jo dienotvarkės režimą, rūpinimąsi Nepilnamečio vaiko visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais;

1.11. Pasikeitus Atsakovo ar Ieškovės, o kartu ir Nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai, kontaktiniams duomenims, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo;

1.12. Šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios Atsakovo ir Nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, kuri atitinka Nepilnamečio vaiko interesus;

1.13. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos Nepilnamečio vaiko bendravimo su Atsakovu tvarkos, Atsakovas ar Ieškovė per protingą laiką praneša vienas kitam ir tokiu būdu bendru sutarimu suderina Nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 380,00 (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 450,00 (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 2 119,95 Eur (du tūkstančius šimtą devyniolika eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 134,94 Eur (šimto trisdešimt keturių eurų 94 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.