- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-08
- Bylos Nr.
- e2A-1138-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03758-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- K. S.
- Ieškovas
- R. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-40-1028/2025, pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį atsakovui K. S. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. S. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismo prašė:
1.1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. 436, tarp R. S. (ikisantuokinė pavardė K.) ir K. S., nutraukti dėl atsakovo K. S. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei R. S. palikti santuokinę pavardę.
Šalies argumentai
1.2. Priteisti ieškovei iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
1.3. Padalinti santuokos metu įgyta nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą bei namų ūkio apyvokos daiktus tokia tvarka:
Šalies argumentai
1.3.1. priteisti ieškovei butą su ūkinio pastato dalimi, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė – 46 300 Eur;
1.3.2. palikti ieškovei turtines teises ir iš jos kylančios pareigos į 0,1274 ha ploto valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris 2015 m. gegužės 6 d. sutarties Nr. 31SŽN-142 pagrindu išnuomotas 25 metams;
1.3.3. priteisti ieškovei metalinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal atsakovo pateiktus duomenis yra 500 Eur;
1.3.4. priteisti ieškovei namų ūkio apyvokos daiktus, kurių vertė 890 Eur;
1.3.5. priteisti atsakovui transporto priemonę Fiat Croma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin. kodas (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2005 m., registruotą atsakovo K. S. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė yra 2000 Eur;
1.3.6. priteisti atsakovui iš ieškovės 12 792,59 Eur kompensaciją už turto dalybas.
1.4. Nustatyti, kad ieškovė R. S. ir atsakovas K. S. prievolę kreditoriui AB SEB bankas, kilusią iš 2008 m. kovo 4 d. sutarties Nr. 0650818010300-14, vykdys solidariai.
1.5. Įpareigoti ieškovę prievolę kreditoriui AB SEB bankas, kilusią iš 2008 m. kovo 4 d. sutarties Nr. 0650818010300-14, vykdyti asmeniškai, nekeičiant sutarties sąlygų.
1.6. Priteisti ieškovei iš atsakovo skolą už ieškovės patirtas išlaidas dėl sumokėtos būsto paskolos ir būsto išlaikymo išlaidas.
1.7. Nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo;
1.8. Priteisti ieškovei iš atsakovo išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto kainos nustatymu - 150 Eur; priteisti 17,83 Eur už VĮ Registrų centro ir VĮ Regitros pateiktas byloje pažymas.
1.9. Priteisti iš atsakovo valstybei visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės reikalavimų netenkinti ir suformulavo savo prašymus:
2.1. Šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – K., atsakovui – S..
2.2. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: butą su ūkinio pastato dalimi, metaliniu garažu ir valstybinio žemės sklypo nuomos teise, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti šalims lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.
2.3. Nustatyti, kad visą likusį kreditą AB SEB bankui pagal 2008 m. kovo 4 d. kredito sutartį Nr. 0650818010300-14 joje nustatytomis sąlygomis po santuokos nutraukimo grąžins ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis asmeniškai iš savo lėšų.
2.4. Priteisti atsakovui transporto priemonę – automobilį FIAT CROMA, kurio vertė 400 Eur.
2.5. Priteisti ieškovei kilnojamąjį turtą (namų apyvokos daiktus), kurių vertė 890 Eur.
2.6. Šalių turimas pinigines lėšas banko sąskaitose padalinti taip: priteisti ieškovei iš atsakovo ½ dalį (53,73 Eur) atsakovo sąskaitoje 2023 m. balandžio 1 dienai buvusių 107,45 Eur piniginių lėšų; priteisti atsakovui iš ieškovės ½ dalį (3 361,14 Eur) ieškovės sąskaitoje 2023m. balandžio 1 dienai buvusių 6 722,27 Eur piniginių lėšų.
2.7. Priteisti ieškovei iš atsakovo 200 eurų dydžio kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenkantį automobilį.
2.8. Priteisti atsakovui iš ieškovės 445,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančius didesnės vertės kilnojamuosius daiktus.
2.9. Priteisti ieškovei iš atsakovo 2165,98 Eur dydžio kompensaciją už ieškovės asmeniškai sumokėtas būsto paskolos ir būstui teiktų komunalinių paslaugų įmokas.
2.10. Priteisti ieškovei iš atsakovo 17,83 eurų kompensaciją už ieškovės asmeniškai apmokėtas VĮ Registrų centro ir VĮ Regitros pateiktas byloje pažymas.
2.11. Nustatyti, kad 20 000 litų (5 792 Eur) paskolą, šalių gautą būsto remontui, po santuokos nutraukimo kreditoriui grąžins ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis asmeniškai iš savo lėšų.
2.12. Priteisti ieškovei iš atsakovo 339,87 Eur dydžio kompensaciją, t. y. ½ dalį nuo atsakovui į sąskaitą pervestos 679,73 eurų draudimo išmokos už butui padarytą žalą.
2.13. Priteisti atsakovui iš ieškovės 80,05 Eur dydžio kompensaciją, t. y. ½ dalį nuo atsakovo draudimo bendrovei asmeniškai sumokėtų 160,10 Eur dydžio draudimo už butą įmokų.
2.14. Priteisti iš ieškovės jam ir valstybei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:
3.1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 436, tarp R. S. ir K. S. nutraukti dėl atsakovo K. S. kaltės.
3.2. Po santuokos nutraukimo ieškovei R. S. palikti santuokinę pavardę „S.“.
3.3. Priteisti ieškovei iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
3.4. Priteisti atsakovui iš ieškovės 12 256,51 Eur piniginę kompensaciją.
3.5. Po santuokos nutraukimo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 331/2450 ūkinio pastato dalis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisti ieškovei R. S..
3.6. Turtinę teisę ir iš jos kylančias pareigas į 0,1274 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri 2015-05-06 sutarties Nr. 31SŽN-142 pagrindu išnuomota 25 metams, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei R. S..
3.7. Metalinį garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui K. S..
3.8. Transporto priemonę Fiat Croma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą K. S. vardu, po santuokos nutraukimo priteisti K. S..
3.9. Namų ūkio apyvokos daiktus - dujinę viryklę, šaldytuvą, šaldiklį, skalbimo mašiną, televizorių, priteisti ieškovei R. S..
3.10. Nustatyti, kad R. S. ir K. S. po santuokos nutraukimo pagal prievolę kreditoriui AB SEB bankas, kilusią 2008 m. kovo 4 d. sutarties, kurios Nr. 0650818010300-14, pagrindu, lieka atsakingi solidariai, nekeičiant jokių sutarties su banku sąlygų.
3.11. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose nustatyti, kad įsipareigojimus nurodytam kreditoriui vykdys ieškovė R. S., be regreso teisės išieškoti sumokėtas įmokas iš atsakovo K. S..
3.12. Nustatyti, kad jei atsakovui K. S. tektų įvykdyti prievolę ar jos dalį kreditoriui už ieškovę, atsakovas turės teisę regreso tvarka reikalauti tokio įvykdymo apimties iš ieškovės R. S..
3.13. Nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo.
3.14. Priteisti iš atsakovo ieškovei 1671,73 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Dėl santuokos nutraukimo
4. Teismas nurodė, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena, ieškovė išsikraustė gyventi pas dukrą, kadangi patyrė atsakovo smurtą ir sugyventi su atsakovu ilgainiui tapo nebeįmanoma. Iš pateiktų įrodymų (t. 1, b. l. 36-42) teismas nustatė, kad ieškovė 2023 m. balandžio 3 d. buvo pripažinta nukentėjusiąja, o 2023 m. gegužės 12 d. nutartyje konstatuota, jog atsakovas namuose prieš ieškovę 2023 m. balandžio 1 d. panaudojo smurtą, dėl ko buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kuris buvo nutrauktas šalims susitaikius, atsakovui paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas neigė smurtavęs prieš ieškovę, tačiau tai nėra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, gintis nuo tokių kaltinimų atsakovas galėjo ikiteisminio tyrimo procese, tačiau to nedarė ir jo metu savo kaltę dėl žmonai sukelto fizinio skausmo pripažino. Naudojamo prieš ieškovę smurto faktą patvirtino ir šalių dukra A. Ž., kuri nurodė, kad atsakovas yra konfliktiškas, vartojo alkoholį, smurtavo prieš sutuoktinę. Remdamasi nurodytu, teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė pareigą gerbti santuoką ir ieškovę, buvo konfliktiškas, vartojo alkoholį, keldavo konfliktus, žiauriai elgėsi su ieškove, panaudodamas prieš ją smurtą, dėl kurio ieškovė buvo priversta išsikraustyti iš namų. Todėl teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas nurodė, kad nors atsakovas prašė pripažinti kalta dėl iširusios santuokos ieškovę, tačiau ieškovės kaltę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Kadangi šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalavo, teismas nutarė, kad toks išlaikymas joms nepriteistinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
5. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
6. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.).
7. Anot teismo, tikėtina, kad dėl yrančios santuokos ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, skausmą, pažeminimą, prarado pasitikėjimą savimi, patyrė sveikatos sutrikimus, kadangi tai būdinga tokio pobūdžio psichologinėms situacijoms. Be to, byloje buvo nustatyta, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę. Vertindamas aptartą situaciją, teismas atkreipė dėmesį, kad šalių santuoka buvo sudaryta labai seniai, todėl gana dažni atvejai, kai sutuoktiniai per tiek metų vienas nuo kito nutolsta ir santuoka dėl to išyra. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių konkrečius ieškovės išgyvenimus ir apie patirtą faktinę žalą (pvz. sveikatai). Atsakovui kaltinant ieškovę dėl alkoholio vartojimo darbovietės švenčių metu, galimų ryšių su kitu vyru, atsakovė dėl to iš esmės nieko nenurodė, todėl teismas padarė išvadą, kad santuoka nenutrūko staiga, sutuoktiniai vienas nuo kito nutolo pamažu, galimai kažkiek pradėjo gyventi atskirus gyvenimus, o atsakovo panaudotas smurtas ieškovės atžvilgiu buvo tik paskutinis momentas, paskatinęs spręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas nusprendė sumažinti ieškovės prašomą priteisti neturtinę žalą iki 500 Eur.
Dėl turto padalijimo
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nustatė, kad šalys bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir su šiuo butu susijusią 331/2450 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14-20). Ieškovė reikalavo šį turtą priteisti jai, atsakovas su tokiu padalinimu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodydamas, kad pageidauja, jog butas būtų padalintas po lygiai, t. y. po 1/2 dalį.
9. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimas užtruko labai ilgai, buvo aptarinėjami įvairūs nekilnojamojo turto padalinimo variantai. Ieškovė siūlė atsakovui parduoti nekilnojamąjį turtą, grąžinti paskolą ir pasidalinti likutį, taip pat siūlė pasiimti turtą atsakovui, o ieškovei sumokėti už turto dalį kompensaciją, tačiau atsakovas su tuo nesutiko, nes neturi pakankamų pajamų ir galimybių mokėti kompensaciją. Teismas tokią atsakovo poziciją pripažino nepagrįsta. Pažymėjo, kad tuo atveju, kai sutuoktiniai nesutaria dėl turto padalinimo būdo, iš esmės geriausia būtų turtą parduoti ir pasidalinti tai, kas būtų gauta už realizuotą turtą ir kas liktų po kredito grąžinimo. Tokiu atveju būtų aiškiausia ir turto vertė, ir neliktų atsakomybės prieš kreditorių, būtų lengva pasidalinti turtą. Tačiau atsakovui su tuo nesutikus, teismas nutarė spręsti turto padalinimo klausimą iš esmės.
10. Teismas nustatė, kad sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl atsakovo alkoholio vartojimo ir negatyvaus elgesio, smurto ieškovės atžvilgiu panaudojimo. Iš faktinių bylos aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovės gyvenimas kartu su atsakovu viename būste po santuokos nutraukimo yra neįmanomas, gyvenimas tokioje konfliktiškoje, baimingoje aplinkoje neatitiktų ir ieškovės teisių bei teisėtų interesų. Anot teismo, padalinus šalių turtą po 1/2 dalį, jo bendras naudojimas ir valdymas taptų labai suvaržytas, pažeistų ieškovės interesus bei gyvenimo kokybę, kadangi ieškovė savo turto dalimi negalėtų naudotis, nes bijo dėl atsakovo smurto ir jo konfliktiško būdo. Dėl tokios padėties ateityje nebūtų galima išvengti ir su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Ieškovė, negalėdama bute gyventi, negalėtų naudotis turtu pagal jo tikslinę paskirtį ir neturėtų jokios naudos iš tokio turto.
11. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė ilgo bylos nagrinėjimo metu viena mokėjo buto išlaikymo mokesčius ir jo įsigijimui suteiktą banko paskolą, nors ir negalėjo naudotis savo turtu. Atsakovo pajamos nedidelės, jis yra pensininkas, gaunantis apie 446,97 Eur pensiją ir 12,25 Eur transporto išlaidų kompensaciją (t. 1, b. l. 116-117). Atsižvelgiant į turto vertę (48 000 Eur), likusią nesumokėtos paskolos dalį (beveik 18 000 Eur), apie 37 proc. būsto iš esmės priklauso kredito įstaigai. Atsakovas nesugebėjo prisidėti prie būsto išlaikymo, paskolos mokėjimo, ieškovė šias sumas mokėjo viena, todėl, anot teismo, yra visiškai realu, kad ir po santuokos nutraukimo ieškovei tektų vienai mokėti paskolą, apmokėti būsto išlaikymo išlaidas, nors šiuo turtu naudotis ji negalėtų. Kito būsto šalys neturi, todėl jų galimybės įsigyti gyvenamąjį būstą yra vienodos. Ieškovė laikinai gyvena pas dukrą, tačiau dukra neprivalo suteikti ieškovei gyvenamąją vietą vien dėl to, kad atsakovas savo elgesiu daro neįmanomą šalių gyvenimą kartu. Teismas nustatė, kad ieškovė yra dirbanti, o jos dukra sutinka paskolinti lėšų ieškovei, kad pastaroji galėtų sumokėti atsakovui kompensacijai už jam tenkančią turto dalį, arba net nupirkti butą (į bylą buvo pateiktas toks rašytinis sutikimas) (t. 2, b. l. 10-11; t. 3, b. l. 65). Tačiau atsakovas, vienu metu siūlęs sumokėti kompensaciją ieškovei, daugiau tokios pozicijos nebepalaikė, kadangi tam neturi finansinių galimybių. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nekilnojamasis turtas turi būti priteistas vienam iš sutuoktinių, kitam išmokant atitinkamą kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
12. Kadangi atsakovas neturi galimybių mokėti kompensaciją ieškovei, o ieškovė tokią galimybę turi, taip pat atsižvelgdamas į kitų byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas nusprendė ginčo butą ir atitinkamas ūkinio pastato dalis priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti iš ieškovės atitinkamo dydžio kompensaciją. Iš nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės (t. 2, b. l. 145-187) teismas nustatė, kad ginčo turtas yra įvertintas 48 000 Eur (t. 2, b. l. 162). Šalys su turto vertinimu sutiko ir turto vertei neprieštaravo. Turto vertinimo ekspertizės išvadas iš esmės patvirtina ir ieškovės su ieškiniu teikta turto vertinimo konsultacinė išvada (joje turtas įvertintas 46 300 Eur, tačiau pažyma parengta daugiau nei metais anksčiau, o nekilnojamojo turto kainos kilo) (t. 1, b. l. 43-53, t. 3, b. l. 45). Todėl teismas sprendė, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė yra 48 000 Eur.
13. Teismas nustatė, kad šalių butui ir ūkiniam pastatui eksploatuoti su valstybe 2015 m. gegužės 6d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl (duomenys neskelbtini), sklypo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,1274 ha, dalies. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo nekilnojamasis turtas (butas ir ūkinio pastato dalis) priteistini ieškovei, teismas nusprendė priteisti ieškovei ir turtines teises bei pareigos, susijusias su nurodyta žemės nuomos sutartimi. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo paskirtis yra būtent daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų, taigi žemė skirta tik pastatams tinkamai eksploatuoti ir savaime jokios įtakos jo vertei neturi. Turto vertinimo ekspertizės akte nurodyta, kad žemės nuomos sutartis nekilnojamojo turto vertei įtakos neturi (t. 2, b. l. 163), o jos vertė kartu su nekilnojamuoju turtu yra ta pati – 48 000 Eur. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad ieškovei priteistinos nurodytos teisės vertė nėra pozityvi ir vertintina 0 Eur.
14. Kadangi ginčo butas priteisiamas ieškovei, o daiktai yra ginčo bute, teismas nusprendė šiuos daiktus natūra priteisti ieškovei, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui už daiktus atitinkamą kompensaciją.
15. Pasisakydamas dėl garažo ir automobilio padalinimo, teismas nurodė, kad automobilį vairuoja atsakovas, šalys sutaria, kad automobilis, kurio vertė 400 Eur, būtų priteistas atsakovui, todėl ir garažas yra reikalingesnis atsakovui. Teismo vertinimu, padalinti garažą lygiomis dalimis nėra prasmės, kadangi jo naudojimas bendrai būtų komplikuotas. Todėl teismas nusprendė priteisti automobilį ir metalinį garažą natūra atsakovui, o ieškovei už jai tenkančią šio turto dalį priteisti 385 Eur kompensaciją už garažą ir 200 Eur kompensaciją už automobilį.
Dėl prievolės bankui
16. Teismas nustatė, kad šalys 2008 m. kovo 4 d. sudarė su AB SEB bankas kredito sutartį ginčo butui įsigyti (t. 1, b. l. 23-35). Atsižvelgdamas į tai, kad paskola buvo gauta bendram turtui įsigyti, taip pat į kasacinio teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad sutuoktinių bendrai prisiimtos prievolės kreditoriui po santuokos nutraukimo nesikeičia ir kreditoriui nesutinkant negali būti modifikuojamos. Todėl teismas nurodė, kad prievolę kreditoriui šalys po santuokos nutraukimo ir toliau vykdys solidariai, nekeičiant sutarties su banku sąlygų. Kadangi ginčo butas su ūkiniu pastatu priteistini ieškovei, įsipareigojimus kreditoriui vykdys ieškovė be regreso teisės išieškoti sumokėtas įmokas iš atsakovo. Jei atsakovui tektų vykdyti prievolę ar jos dalį kreditoriui už ieškovę, atsakovas turės teisę regreso tvarka reikalauti tokio įvykdymo apimties iš ieškovės.
Dėl kitų sumų priteisimo
17. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalaujamos priteisti iš atsakovo 1704,08 Eur skolos už ieškovės patirtas išlaidas dėl sumokėtos būsto paskolos ir būsto išlaikymo išlaidų, teismas pažymėjo, kad atsakovas tokiam reikalavimui neprieštarauja. Ieškovė į bylą pateikė daugybę įrodymų, patvirtinančių, kad šalims nustojus gyventi kartu, ieškovė viena mokėjo būsto paskolą ir būsto išlaikymo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad būstas yra šalių bendras turtas, taip pat bendra yra ir būstui įsigyti skirta paskola, todėl šalys turi dengti tokias išlaidas lygiomis dalimis. Be to, bylos nagrinėjimo metu būstu naudojosi tik atsakovas. Todėl teismas nusprendė šias išlaidas dalinti pusiau ir priteisti ieškovei iš atsakovo 2385,79 Eur dydžio kompensaciją.
18. Pasisakydamas dėl banko sąskaitose esančių lėšų padalinimo, teismas nurodė, kad šalims nustojus gyventi kartu, ieškovė turėjo 6 722,27 Eur lėšų (t. 1, b. l. 148). Iš pradžių atsakovas reikalavo, kad šios lėšos būtų padalintos pusiau, tačiau baigiant bylos nagrinėjimą pripažino, kad iš šios sumos 6000 Eur ieškovė yra paveldėjusi. Ieškovė pateikė įrodymų, kad iš giminaičių gavo 6000 Eur kaip kompensaciją pasidalinant paveldėtą turtą (t. 1, b. l. 147-148, 149, 150; t. 2, b. l. 83-86, 88-89). Teismas pažymėjo, kad asmenų paveldėtas turtas pagal įstatymą laikomas jų asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.), todėl gali būti padalintos tik 722,27 Eur dydžio lėšos, iš kurių pusė sumos, t. y. 361,13 Eur, priteistina atsakovui. Atsakovas turėjo 107,45 Eur, todėl pusė šios sumos, t. y. 53,72 Eur, priteistina ieškovei.
19. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalaujamos priteisti pusės nuo 679,73 Eur kompensacijos dalies, kurią draudimo įmonė 2023 m. balandžio 28 d. išmokėjo atsakovui už šalių butui iki 2023 m. balandžio mėn. padarytą žalą (t. 2, b. l. 23), teismas pažymėjo, kad atsakovas sutiko su 339,87 Eur dydžio kompensacijos išmokėjimu, todėl nusprendė priteisti 339,86 Eur dydžio kompensaciją.
20. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo pusę sumos už atsakovui išmokėtas 326,91 Eur ir 443,80 Eur dydžio kompensacijas už šildymą teismas nurodė, kad atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, pažymėdamas, kad kompensacija buvo skirta jam asmeniškai. Iš ieškovės pateiktos Šiaulių m. sav. administracijos socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2024 m. kovo 8 d. pažymos (t. 2, b. l. 58-59) teismas nustatė, kad nurodyto dydžio kompensacijos buvo skirtos ieškovės ir atsakovo šeimai, o ne asmeniškai atsakovui. Kompensacijos buvo skirtos už 2022 m. ir 2023 m. šildymo sezonus, kai šeima dar gyveno kartu, šeimos būstui šildyti. Todėl teismas sprendė, yra pagrindas šias kompensacijas padalinti per pusę ir priteisti ieškovei iš atsakovo 385,35 Eur.
21. Pasisakydamas dėl atsakovo atsiliepime į ieškinį iškelto reikalavimo priteisti iš ieškovės 80,05 Eur dydžio kompensaciją, t. y. 1/2 dalį nuo atsakovo asmeniškai sumokėtų 160,10 Eur dydžio draudimo įmokų už butą, teismas nurodė, kad atsakovas pateikė į bylą banko išrašą (t. 2, b. l. 23-26), iš kurio matyti, kad jis sumokėjo 7 įmokas po 11,42 Eur ir 3 įmokas po 13,36 Eur, iš viso 120,02 Eur. Ieškovė neginčijo tokių įmokų ir jų paskirties, pagal pateiktą informaciją jos buvo sumokėtos už šalių būsto draudimą, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas iš ieškovės priteisti atsakovui 60,01 Eur kompensaciją.
22. Pasisakydamas dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės 500 Eur dydžio kompensaciją, t. y. 1/2 dalies ieškovės paimtų bendrų šeimos pinigų, teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog atsakovas, gindamasis nuo ieškinio, priklausomai nuo sprendžiamų klausimų gali teikti atsiliepimą arba priešieškinį. Atsiliepimas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo teikiamas tais atvejais, kai ginčas vyksta dėl tų pačių klausimų, tik atsakovas reikalauja tuos klausimus spręsti kitaip, nei reikalauja ieškovas. Kai yra keliami visiškai nauji, papildomi reikalavimai, kurių ieškovas apskritai nereiškė, turi būti teikiamas priešieškinis, kuris turi būti pagrįstas rašytiniais ir kitokiais įrodymais, sumokamas žyminis mokestis. Teismas pažymėjo, kad tokia aplinkybė atsakovui bylos nagrinėjimo metu buvo išaiškinta, tačiau atsakovas priešieškinio nepateikė, taip pat nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių minėtų lėšų egzistavimą ir jų laikymą namuose. Todėl teismas šį reikalavimą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
23. Remdamasis tokiais pat argumentais, teismas atmėtė atsakovo atsiliepime į ieškinį iškeltą reikalavimą, kad šalių gautą 20 000 Lt (5 792 Eur) paskolą būsto remontui po santuokos nutraukimo kreditoriui grąžins ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis, asmeniškai iš savo lėšų.
24. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes dėl turto padalinimo būdo, teismas konstatavo, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 16 006,23 Eur kompensacija (15 140,09 Eur už nekilnojamąjį turtą, 0 Eur už teisę į sklypą, 445 Eur už buitinius daiktus, 361,13 Eur už ieškovės lėšas banke, 60,01 Eur už atsakovo sumokėtas draudimo įmokas). Ieškovei iš atsakovo priteistina 3 749,72 Eur kompensacija (385 Eur už garažą, 200 Eur už automobilį, 2 385,79 Eur už ieškovės sumokėtą paskolą ir mokesčius, 53,72 Eur už atsakovo lėšas banke, 339,86 Eur už atsakovo gautą draudimo išmoką, 385,35 Eur už atsakovo gautą šildymo kompensaciją). Atlikęs priteistinų pinigų sumų tarpusavio įskaitymą, teismas nusprendė priteisti atsakovui iš ieškovės 12 256,51 Eur dydžio kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 150 Eur išlaidas konsultaciniam turto vertinimui ir 17,83 Eur išlaidas už registrų pažymas.
26. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos sprendimu bylos pradžioje buvo suteikta 50 procentų antrinė teisinė pagalba (t. 1, b. l. 8-9), tarnybos išlaidos sudaro 1 248,29 Eur (t. 2, b. l. 143). Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias susideda iš 577,50 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 75, t. 2, b. l. 195), 150,00 Eur – už konsultacinę išvadą (t.1., b. l. 55), 17,83 Eur – už VĮ Regitra ir VĮ registrų centras pažymas (t. 1, b. l. 56), 1015,00 Eur – už teisines paslaugas.
27. Atsakovas patyrė 11,58 Eur išlaidas už banko išrašą. Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos sprendimu bylos pradžioje buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, tarnybos išlaidos sudaro 2078,34 Eur ir 1250,00 Eur už ekspertizę.
28. Ieškovės ieškinys iš esmės tenkinamas beveik visa apimtimi, išskyrus automobilio vertę (nustatyta 1600 Eur mažesnė vertė) ir garažo priteisimą (385 Eur kompensacija). Nuo visų reikalavimų tai maždaug sudaro kelis procentus. Atsižvelgdamas į reikalavimų pobūdį ir jų patenkinimo laipsnį, teismas nusprendė, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 95 proc. apimtimi, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 672,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių atimtina atsakovui proporcingai priteistina 0,58 Eur išlaidų už banko išrašą suma. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 671,73 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
29. Apeliaciniu skundu atsakovas K. S. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo ir šiose dalysi nurodyti taip:
29.1. Santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
29.2. nepriteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei.
29.3. po santuokos nutraukimo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 331/2450 ūkinio pastato dalis, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turtinę teisę ir iš jos kylančias pareigas į 0,1274 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri 2015 m. gegužės 6 d. sutarties Nr. 31SŽN-142 pagrindu išnuomota 25 metams, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei R. S. ir atsakovui K. S. lygiomis dalimis.
29.4. Atitinkamai perskaičiuoti mokėtinas kompensacijas ir šalims tenkančias bylinėjimosi išlaidas.
30. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
30.1. Teismas nevertino atsakovo argumentų, kad ne tik atsakovas, bet ir ieškovė iš esmės nevykdė tinkamai savo kaip sutuoktinės pareigų, nebuvo atsakovui lojali, nevykdė kitų sutuoktinės pareigų, buvo neištikima atsakovui, vartojo alkoholį. Teismas neturėjo teisinio pagrindo ypatingai sureikšminti 2023 m. balandžio 1 d. tarp šalių įvykusio konflikto ir dėl to vykdyto ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas šalims susitaikius. Šis faktas neturėjo būti vertinamas kaip preziumuojantis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo CK 3.60 straipsnio 3 dalies prasme. Tokiu atveju ir 500 Eur neturtinės žalos pritesimas ieškovei yra nepagrįstas, nes padarius išvadą, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisinės pasekmės turėtų būti tos pačios kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
30.2. Nepagrįsta teismo išvada ir dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, kadangi pažeidžia atsakovo teisėtus interesus bei lūkesčius ir CK trečiojoje knygoje numatytą santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarką. Atsakovas, teikdamas savo paaiškinimus teisme ir savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ginčo nekilnojamais turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis natūra.
30.3. Metalinis garažas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pastatytas nuomojame žemės sklype ir natūra priteistas atsakovui. Todėl šalių turimą turtinę teisę ir iš jos kylančias pareigas į 0,1274 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)) priteisus vien ieškovei, liko visiškai neišspręstas atsakovui priteisto metalinio garažo, esančio šiame žemės sklype, naudojimo pagal tikslinę paskirtį tvarka bei galimybės. Todėl atsakovas mano, kad tiek šalių turimas nekilnojamas turtas (butas ir ūkinio pastato dalis) tiek ir šalių turima turtinė teisė naudotis išnuomotu žemės sklypu turėjo būti padalinta šalims po lygiai.
31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti naujus rašytinius įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
31.1. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, kelia naujus reikalavimus, t. y. nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš esmės laikėsi pozicijos, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, t. y. dėl neva tai vartojamo alkoholio ir neištikimybės. Vis dėlto, kaip teisingai nustatė bylą išnagrinėjęs teismas, atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo. Nors apeliaciniame skunde atsakovas teigė nurodęs ieškovės kaltę savo procesiniuose dokumentuose bei duodamas paaiškinimus teisme, tačiau tai buvo tik atsakovo samprotavimai, nepagrįsti jokiais įrodymais.
31.2. Esant nepaneigtoms aplinkybėms, kad atsakovas naudojo prieš ieškovę tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, joks teismas negali priversti ieškovės gyventi kartu su atsakovu viename bute net ir po santuokos nutraukimo, kai nėra jokios galimybės turto padalinti natūra ne tik be žalos daiktui, bet ir tokiu būdu, kad turto bendraturčiai neturėtų jokių bendrų patalpų.
31.3. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes savo elgesiu privertęs ieškovę pabėgti iš nuosavų namų ir glaustis pas dukrą dar nuo 2023 m. balandžio mėnesio (t. y. beveik 2-ejus metus), pats gyvendamas bute ir naudodamasis ne tik visais daiktais, bet ir teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, nesiteikia už jas mokėti. Ieškovė jau dvejus metus negyvendama bute, privalo mokėti už atsakovo suvartotą vandenį, elektrą ir apmokėti kitus komunalinius mokesčius. Be to, ieškovė viena moka paskolą bankui, suteiktą bendram turtui įsigyti. Iš pasakyto akivaizdu, kad teismui tenkinus atsakovo reikalavimą ir turtą šalims padalinus po 1/2 dalį, ieškovė ir toliau turėtų išlaikyti atsakovą savo sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
31.4. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nurodytas nekilnojamasis turtas turi būti priteistas vienam iš sutuoktinių (ieškovei), kitam (atsakovui) išmokant atitinkamą kompensaciją pinigais.
31.5. Nors atsakovas nurodo, kad teismo sprendimu jam priteistas natūra metalinis garažas yra nuomojamame žemės sklype, tačiau nepateikia šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Be to, metalinis garažas laikytinas kilnojamuoju daiktu, todėl atsakovas gali jį nusikelti ir nusivežti į bet kokį žemės sklypą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
32. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus, kurie, jos vertinimu, patvirtina aplinkybes, jog atsakovas ir toliau nemoka mokesčių už butą, nors juo naudojasi ir jame gyvena.
33. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-943-933/2023).
34. Pateiktais naujais įrodymais ieškovė įrodinėja atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, jog apeliantas siekia, kad ginčo turtas būtų padalytas šalims po ½ dalį natūra, tačiau ir po skundžiamo sprendimo priėmimo jis neprisideda prie buto išlaikymo, nemoka mokesčių.
35. Šie dokumentai yra išsiųsti apeliantui, su jais atsakovas yra susipažinęs, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad naujų įrodymų prijungimas bylos neužvilkins, be to, jais grindžiami atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir jie yra gauti po skundžiamo sprendimo pateikimo, todėl minėtus įrodymus prijungia prie bylos (CPK 314 straipsnis).
36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
37. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turto padalijimo būdo ir atitinkamai priteistinų kompensacijų.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ar dėl vieno iš sutuoktinių kaltės
38. Skundžiamu sprendimu teismas šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Atsakovas savo apeliaciniame skunde su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka ir nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. kad teismas be pagrindo apsiribojo 2023 m. balandžio 3 d. įvykiu ir nevertino apelianto argumentų apie tai, jog ieškovė iš esmės nevykdė tinkamai savo kaip sutuoktinės pareigų, nebuvo atsakovui lojali, nevykdė kitų sutuoktinės pareigų, buvo neištikima atsakovui, vartojo alkoholį.
39. Pažymėtina, kad santuoka yra vienas iš įstatyminiu pagrindu šalių abipusiu susitarimu įformintas susitarimas, siekiant sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.
40. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.
41. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 30 punktas).
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti ir netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
43. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
44. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas girtaudavo, ne kartą prieš ieškovę vartojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, kas lėmė, jog atsakovui 2023 m. balandžio 2 d. panaudojus prieš ieškovę fizinį smurtą, atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, ieškovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija.
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. balandžio 1 d. šalių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atsakovas smurtavo prieš ieškovę, tuo sukeldamas savo sutuoktinei fizinį skausmą. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11617-23, kuris nutrauktas 2023 m. balandžio 27 d. Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu, kadangi šalys susitaikė. Atsakovas savo kaltę pripažino, sutuoktinės atsiprašė. Minėtą prokuroro nutarimą patvirtino Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi, taikydama atsakovui baudžiamojo poveikio priemonę (1 t., b. l. 41–42).
46. Taigi, faktinę aplinkybę, kad prieš savo sutuoktinę apeliantas panaudojo fizinį smurtą, jis pripažino ikiteisminio tyrimo metu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatyti duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą apie atsakovo žiaurų elgesį su ieškove, kas yra vienu iš įstatyme numatytų pagrindų preziumuoti, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.
47. Be to, atsakovo smurtavimo prieš ieškovę aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir šalių dukra A. Ž.. Liudytoja A. Ž. nurodė, kad atsakovas yra konfliktiškas, vartojo alkoholį, keldavo konfliktus ir blaivus, ir neblaivus, su visais buvo susipykęs, o po įvykio, kai mamos atžvilgiu panaudojo smurtą, ieškovė išsikraustė iš buto pas dukrą (2025 m. sausio 16d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 5 min. 58 s iki 9 min. 55 s).
48. Žiaurus elgesys suprantamas kaip visuomenės netoleruotini veiksmai, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė. Žiaurus elgesys paprastai apibūdinamas kaip veikimas ar neveikimas, sukeliantis nukentėjusiajam fizinį ar psichinį skausmą (sumušimas, kankinimas, tyčiojimasis, laisvės apribojimas ir pan.). Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo veiksmai, pasireiškę fizinio smurto vartojimu prieš ieškovę, dėl kurių jai teko kentėti fizinį skausmą bei patirti dvasinių išgyvenimų, atitinka žiauraus elgesio sampratą, todėl atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą pripažino kaltu dėl santuokos iširimo.
49. Apeliacinio skundo argumentai, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė, nes ji vartojo alkoholį, buvo neištikima savo sutuoktiniui, neturi faktinio pagrindimo, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
50. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apeliacinio skundo argumentus, kad dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė.
51. CK 3.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
52. Ieškovė prašė teismo, pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos nutrūkimo, priteisti jai iš atsakovo 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skundžiamu sprendimu teismas priteisė ieškovei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas prašo minėtą teismo sprendimo dalį panaikinti.
53. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).
54. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyti neturtinės žalos fakto ir žalos dydžio kriterijai (atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, neigiami ir ilgą laiką dėl atsakovo elgesio, fizinio ir psichologinio smurto patiriami išgyvenimai) yra išsamūs, nuoseklūs ir priimti nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šalių santuoka truko ilgą laiką, kad santuoka nutrūko ne staiga, tačiau 2023 m. balandžio 1 d. prieš ieškovę panaudojus smurtą. Todėl priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra neproporcingai didelis ieškovės patirtai žalai atlyginti ir pakeisti ar panaikinti teismo šią teismo sprendimo dalį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
55. Byloje kilo ginčas ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškovė prašė santuokoje įgytą butą su dalimi ūkio pastato bei teisę į dalies valstybinės žemės nuomą priteisti jai, o atsakovui už jam tenkančią šio nekilnojamojo turto dalį priteisti piniginę kompensaciją. Atsakovas prašė minėtą turtą padalinti šalims natūra lygiomis dalimis. Skundžiamu sprendimu teismas tenkino ieškovės reikalavimą. Apeliaciniame skunde apeliantas laikosi savo pirminės pozicijos, t. y. padalinti ginčo turtą natūra lygiomis dalimis.
56. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra įgijusios butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir su šiuo butu susijusią 331/2450 dalį ūkinio pastato (adresas (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 14-20). Minėto nekilnojamojo turto vertė 48 000 Eur nustatyta teismo eksperto ir dėl to ginčo byloje nėra,. Už šalių įsigytą turtą dar yra negrąžintas apie 18 000 Eur dydžio kreditas.
57. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
58. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
59. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesugeba bendradarbiauti ir taikiai spręsti iškylančių klausimų, turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
60. Dalydamas sutuoktinių turtą teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą).
61. Nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove. Dėl atsakovo žiauraus elgesio ieškovė buvo priversta išeiti iš namų ir apsigyventi pas dukrą, kadangi bijojo grįžti į namus dėl galimos grėsmės savo gyvybei ir sveikatai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti, šalys nesugeba bendradarbiauti ir rasti kompromisų sprendžiant iškylančius klausimus, todėl turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas panašaus pobūdžio konfliktams, lydimiems atsakovo smurtinių veiksmų proveržio, kilti ir ateityje. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja subjektyvios priežastys netaikyti turto padalijimo natūra būdo, yra pagrįsta.
62. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu, negyvendama ginčo patalpose, viena mokėjo buto išlaikymo mokesčius, paskolą bankui (t. 2, b. l. 1-20; t. 3, b. l. 64–84). Po skundžiamo sprendimo priėmimo apeliantas ir toliau nemoka būsto išlaikymo mokesčių, nors naudojasi butu ir teikiamomis komunalinėmis paslaugomis (elektra, vandeniu), gauna apie 500 Eur pajamas (pensiją). Tai reiškia, kad apeliantas prie ginčo būsto išlaikymo neprisideda ir negali savarankiškai mokėti privalomų buto išlaikymo mokesčių. Tuo tarpu ieškovė yra dirbanti, jos dukros šeima sutinka paskolinti ieškovei 15 000 Eur kompensacijai atsakovui sumokėti (2 t., b. l. 34).
63. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šalių gyvenimas bendrame būste yra neįmanomas, atsakovas nesutiko ir nesutinka parduoti šalių nekilnojamąjį turtą ir pasidalinti už jį gautus pinigus, dėl mažų pajamų ir kitų motyvų išlaikyti būstą ir mokėti privalumus mokesčius jis negali, taip pat, skirtingai nei ieškovė, atsakovas negali išmokėti ieškovei kompensacijos už jam atiteksiančią natūra nekilnojamojo turto dalį. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas ginčo nekilnojamojo turto padalinimo būdas pripažintinas pagrįstu.
64. Bylos duomenimis, šalių butui ir ūkiniam pastatui eksploatuoti 2015 m. gegužės 6 d. su valstybe buvo sudaryta 0,1274 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartis (t. 1, b. l. 124-127).
65. Kadangi ant šio sklypo esantys šalių butas ir ūkinio pastato dalis buvo priteisti ieškovei, tai ir turtinės teisės bei pareigos, susijusios su paminėta žemės nuomos sutartimi, buvo pagrįstai nustatytos ieškovei.
66. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad metalinis garažas, esantį (duomenys neskelbtini), natūra buvo priteistas atsakovui, tačiau visos teisės ir pareigos į nuomojamą žemės sklypą (jo dalį), ant kurio stovi garažas, nustatytos ieškovei. Dėl to, anot apelianto, liko neišspręstas metalinio garažo naudojimo tvarka bei galimybės. Todėl atsakovas mano, kad turtinė teisė naudotis išnuomotu žemės sklypu turėjo būti šalims padalinta po lygiai.
67. Visų pirma, kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje nėra įrodymų, kad atsakovui priteistas metalinis garažas stovi būtent valstybei priklausančiame ir šalims išnuomotoje žemės sklypo dalyje. Antra, jeigu garažas ir yra išnuomotoje valstybinės žemės sklypo dalyje, apeliantas dėl naudojimosi garažu galimybių (pvz. servituto nustatymo) turės teisę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri patikėjimo teise valdo valstybinę žemę. Taigi, šiuo atveju teismo sprendimu ieškovei priteista teisė naudotis žemės sklypu apelianto teisių naudotis garažu nepažeidžia.
68. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neišsprendė klausimo dėl galimybės naudotis garažu, nes šia teise, esant jos pažeidimui, apeliantas galės pasinaudoti ateityje, kreipdamasis dėl to į kompetentingas institucijas.
69. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl turto padalijimo būdo, dėl piniginės kompensacijos klausimų plačiau pasisakyti nėra pagrindo, nes apeliantas savo skunde apsiriboja tik abstrakčiu prašymu, jog padalijus turtą pagal jo skundo argumentus, atitinkamai perskirstyti priteistinos piniginės kompensacijos sumas.
70. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
71. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovo apeliacinį skundą atmesti, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 490 Eur už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
72. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
73. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytų tokių išlaidų dydžio, nes už 2025 m. kovo mėnesį parengtą apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 2 909,27 Eur (2 237,90 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 490 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 490 Eur (keturių šimtų devyniasdešimties eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.