Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. S. (ikisantuokinė pavardė K.) ir K. S. nutraukti dėl atsakovo K. S. kaltės;

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei R. S. palikti santuokinę pavardę “S.”;

3. Priteisti iš atsakovo K. S. ieškovei R. S. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

4. Priteisti iš ieškovės R. S. atsakovui K. S. 12792,59 Eur kompensaciją už turto dalybas;

5. Padalinti santuokos metu įgyta nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą bei namų ūkio apyvokos daiktus tokia tvarka:

5.1 Po santuokos nutraukimo butą su ūkinio pastato dalimi adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, priteisti ieškovei R. S., viso vertė 46300 Eur;

5.2 Turtinė teisė ir iš jos kylančios pareigos į 0,1274 ha ploto valstybinį žemės sklypą, adresu Šiaulių m. sav., Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), kuris 2015-05-06 sutarties Nr. 31SŽN-142 pagrindu išnuomotas 25 metams, po santuokos nutraukimo lieka ieškovei R. S.;

5.3 Metalinis garažas esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kurio vertė atsakovo K. S. pateiktais duomenimis sudaro 500 Eur, lieka ieškovei R. S.;

5.4 Transporto priemonę Fiat Croma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin. kodas (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2005 m., registruota K. S. vardu (vidutinė rinkos vertė remiantis „autoplius.lt“ duomenimis 2000 Eur), po santuokos nutraukimo priteisti K. S.;

5.5 Namų ūkio apyvokos daiktai dalijami tokia tvarka:

-dujinė viryklė vertė 100 Eur,

-šaldytuvas vertė 250 Eur,

-šaldiklis vertė 40 Eur,

-skalbimo vertė 150 Eur,

-televizorius vertė 350 Eur.

Bendra santuokoje įgytų namų ūkio apyvokos daiktų vertė - 890 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti R. S.;

6. Nustatyti, kad šalys, t. y. R. S. ir K. S., po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB SEB bankas, kilusią 2008-03-04 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, vykdys solidariai;

7. Įpareigoti ieškovę R. S. prievolę kreditoriui AB SEB bankas, kilusią 2008-03-04 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, vykdyti asmeniškai, nekeičiant sutarties su banku sąlygų;

8. Priteisti iš atsakovo K. S. ieškovei R. S. skolą už ieškovės patirtas išlaidas dėl sumokėtos būsto paskolos ir būsto išlaikymo išlaidas;

9. Nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo;

10. Priteisti iš atsakovo K. S. valstybei visas dėl ieškovės R. S. reiškiamų reikalavimų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus tikslinamos proceso metu;

11. Priteisti iš atsakovo K. S. ieškovei R. S. turėtas išlaidas rengiant išvadą dėl tikėtinos nekilnojamojo turto kainos 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų); taip pat priteisti 17,83 Eur (septyniolika eurų ir 83 centus) už VĮ Registrų centro ir VĮ Regitros pateiktas byloje pažymas.

2. Ieškinyje ir patikslinimuose nurodoma, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys susilaukė vieno vaiko, t. y. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra pilnametė. R. S. teigia, kad jos su atsakovu K. S. santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas K. S. ieškovės R. S. atžvilgiu naudojo psichologinį, o paskutinius kelis metus net ir fizinį smurtą, ko pasekoje 2023 m. balandžio mėn. pradžioje pradėtas ikiteisminis tyrimas LR BK 140 str. 2 d. pagrindu - nusikaltimas žmogaus sveikatai, be to, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, neprisidėjo nei finansiškai, nei kitu būdu prie šeimos poreikių tenkinimo. Visus komunalinius patarnavimus ir esančios paskolos įmokas mokėjo viena ieškovė, o į raginimus prisidėti atsakovas nereagavo. Ieškovė nurodo, kad jai yra padaryta didelė moralinė žala: santuokos nutraukimas pats savaime yra skausmingas procesas, tačiau jos atveju ištuoką lydi dvasiniai išgyvenimai, moralinės kančios, kurias patyrė dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo ieškovei priteisti 2000 Eur neturtinės žalos. Santuokos metu yra įgytas ir dalijamas šis nekilnojamas, registruotinas kilnojamas turtas bei namu ūkio apyvokos daiktai: 331/2450 ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, butas adresu (duomenys neskelbtini), turto 46300 Eur vertė; turtinė teisė į 0,1274 ha ploto valstybinį žemės sklypą, adresu Šiaulių m. sav., Šiaulių m., (duomenys neskelbtini); automobilis Fiat Croma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė 2000 Eur; metalinis garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kurio vertė atsakovo K. S. pateiktais duomenimis sudaro 500 Eur, taip pat įgyti ir dalintini namų ūkio apyvokos daiktai kurių bendra vertė - 890 Eur. 2023-04-01 lėšos R. S. sąskaitoje 722,27 Eur; 2023-04-01 lėšos K. S. sąskaitoje 107,45 Eur. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus į K. S. sąskaitą išmokėti 326,91 Eur (iki 2023 m. balandžio mėnesio) ir 443,80 Eur (iki 2023 m. birželio mėn.) pašalpa už šildymą iš viso 770,71 Eur. 2023-04-28 Swedbank PC Insurance AS Lietuvos filialo išmokėta į K. S. sąskaitą 679,73 Eur žalos atlyginimo suma už šalių butui padarytą žalą iki 2023 m. balandžio mėnesio. Bendra santuokoje įgyto turto vertė - viso 51970,16 Eur. Po santuokos nutraukimo butas su ūkinio pastato dalimi adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, turtinė teisė ir iš jos kylančios pareigos į 0,1274 ha ploto valstybinį žemės sklypą, adresu Šiaulių m. sav., Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), metalinis garažas ir įgyti namų ūkio apyvokos daiktai priteistini ieškovei R. S.. Transporto priemonę Fiat Croma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui K. S.. 2023-04-01 lėšos R. S. sąskaitoje viso 722,27 Eur, kurių ½ t. y. 361,14 Eur priteistini atsakovui K. S.. 2023-04-01 lėšos K. S. sąskaitoje 107,45 Eur, kurių 1/2 , t. y. 53,73 Eur priteistini ieškovei R. S.. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus į K. S. sąskaitą išmokėta 770,71 Eur pašalpa už šildymą iki 2023 m. balandžio ir birželio mėn., 1/2 , t. y. 385,36 Eur priteistina ieškovei R. S.. 2023-04-28 Swedbank PC insurance AS Lietuvos filialas išmokėtas į K. S. sąskaitą 679,73 Eur žalos atlyginimas už šalių butui padarytą žalą iki 2023 m. balandžio mėnesio, kurių ½ , t. y. 339,87 Eur priteistini ieškovei R. S.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas K. S. reikalauja dalinti turimas pinigines lėšas, ieškovė tikslina ieškininius reikalavimus ir nurodo, kad 2023-04-01 faktinio šalių santuokos nutraukimo dieną ieškovės sąskaitoje buvo 6722,27 Eur, iš kurių 6000 Eur yra ieškovės asmeninės lėšos, gautos už paveldėta tėvų turtą, todėl dalijamos tik 722,27 Eur, kurių ½ sudaro 361,14 Eur, o atsakovo K. S. sąskaitoje buvo 107,45 Eur, kuriu ½ sudaro 53,73 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad bendro turto vertė sudaro: būsto vertė 46300 Eur, automobilis 2000 Eur, metalinis garažas 500 Eur, namų ūkio apyvokos daiktai 890 Eur, lėšos ieškovės sąskaitoje 722,27 Eur, lėšos atsakovo sąskaitoje 107,45 Eur, kompensacijos už šildymą ir žalos atlyginimą bei esančios atsakovo K. S. sąskaitoje sudaro 1450,44 Eur, viso 51970,16 Eur; prievolių mastas iki 2023 m. balandžio mėnesio sudaro - kredito su palūkanomis už būstą likutis 19713,11 Eur, ieškovė prašo teismo nustatyti, kad ieškovė R. S. iš jai tenkančios turto vertės privalo sumokėti atsakovui K. S.: iš būsto vertės, t.y. 46300 Eur, išminusavus likusios dar neapmokėtos prievolės už būstą sumą, t.y. 19713,11 Eur, ½ sumą, kas sudaro 13293,50 Eur; ½ namų ūkio apyvokos daiktų suma daiktų vertės, kas sudaro 445 Eur; ½ , t. y. 361,14 Eur, jos sąskaitoje esančių lėšų; ½ metalinio garažo vertės, t.y. 250 Eur. Atsakovas K. S. iš jam tenkančio turto vertės ieškovei R. S. privalo sumokėti transporto priemonės 2000 Eur ½ automobilio vertės, kas sudaro 1000 Eur; ½, t. y. 53,73 Eur, jo sąskaitoje esančių lėšų; ½, t. y. 725,22 Eur sumą, už į K. S. sąskaitą išmokėtą kompensaciją už šildymą ir patirtą būto žalą. Viso ieškovė R. S. privalo sumokėti atsakovui K. S. 14349,64 Eur kompensaciją, o atsakovas K. S. ieškovei R. S. privalo sumokėti 1778,95 Eur kompensaciją. Atsižvelgiant į nurodytas sumas prašo teismo nustatyti, kad atsakovo mokėtina kompensacija įskaitoma į ieškovės mokėtiną kompensaciją, ko pasekoje ieškovė atsakovui turi sumokėti 12570,69 Eur kompensaciją, o atsakovas kompensacijos ieškovei mokėti neturi. Ieškovė prašo priteisti ½ dalį, išlaidų patirtų dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio būsto su priklausiniu, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliai, išlaikymo (nuo 2023 m. balandžio mėn.) už būsto paskolą ir būsto išlaikymo išlaidas. Nurodė, kad atsakovas jau eilę metų neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo bei turto išlaikymo, šias prievolės vykdo viena ieškovė, o nuo 2023 m. balandžio mėnesio dėl ieškovės iš atsakovo patirto fizinio smurto šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo ir bendro ūkio nebeveda. Nutraukus santuoką ieškovė pageidauju pasilikti santuokinę pavardę “S.”. Vienam iš kito išlaikymas nepriteisti. Taip pat patikslintu ieškiniu aptariama turtinė teisė, t.y. valstybinės žemės nuomos sutarties likimas po turto pasidalijimo, kuris randasi ant 2015-05-06 išnuomotos valstybinės žemės, sutarties Nr. 31SŽN-142. Bei šalių turimos prievolės bankui AB SEB bankas solidarus vykdymas. Likę ieškinio reikalavimai nesikeičia. 2024-03-08 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų ir kompensacijos skyrius raštu Nr. (28.1.4 Mr)SSP ieškovę informavo, kad kompensacija už būsto šildymą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai išmokėta ne tik 2023-04-20 (išmokėjo 326,91 Eur), tačiau ir 2023 m. birželio mėnesį sumoja 443,80 Eur, iš viso 770,71 Eur kurių ½, t. y. 385,36 Eur suma, prašo priteisti ieškovei, be to ieškovė dar papildomai mokėjo už būsto komunalinius patarnavimus bei paskolą, kuriuos prašo priteisti.

10. Teismo posėdžio metu liudytoja A. Ž. (dukra) nurodė, kad atsakovas yra konfliktiškas, vartojo alkoholį. Keldavo konfliktus ir blaivus, ir neblaivus. Su visais susipykęs. Mama po įvykio su policijos įsikišimu išsikraustė iš buto per savaitę. Atsakovas išgėręs trankydavo duris, daužydavo indus, apstumdydavo. Automobilis ieškinio padavimo metu buvo važiuojantis, tvarkingas, jo vertė ieškinyje nurodyta ieškinio padavimo metu. Mamos uždirbami pinigai buvo bendri, o atsakovo pajamos vien tik jo.

11. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (t. 1, b. l. 10). Ieškovė pateikė duomenis apie nekilnojamąjį turtą ir automobilius (t. 1, b. l. 12-20), gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą, pažymą apie šeimos sudėtį (t. 1, b. l. 21, 22), kredito sutartį (t. 1, b. l. 23-35), nutarimą pripažinti nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 36-38), nutartį (t. 1, b. l. 39-42), 2023-05-29 Nekilnojamojo turto specialisto konsultacinę išvadą (nuomonę) dėl tikėtinos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainos Nr. 2023-24 (t. 1, b. l. 43-53, t. 3, b. l. 45), turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą (t. 1, b. l. 54), sąskaitą faktūrą ir pinigų gavimo kvitą (t. 1, b. l. 55), sąskaitas ir apmokėjimus (t. 1, b. l. 56, 143-145, 147-148), mokėjimus už įsigytus namų ūkio apyvokos daiktus (t. 1, b. l. 57-59); mokėjimus už komunalinius mokesčius ir kitas su būstu susijusias išlaidas (t. 1, b. l. 60-74, 132-142, 181-192, t.2, b. l. 75,77-79, 81-82, 95-97, 197-198, 200, t. 3, b. l. 1, 3, 6-10, 12-14, 16, 54-60), „Autoplius“ išrašą apie preliminarias transporto priemonių vertes (t. 1, b. l. 146), ieškovės motinos mirties liudijimą (t. 1, b. l. 149); paaiškinimą dėl palikimo pasidalijimo (t. 1, b. l. 150), pažymą iš Respublikinio priklausomybių ligų centro (t. 1, b. l. 174), Būsto draudimo sutartį (t. 1, b. l. 175-178), apmokėjimą už būsto draudimą AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b. l. 179-180, t. 2, b. l. 76, 80,98, 199, t. 3, b. l. 7,11, 15 ), 2024-01-29 Sutikimą dėl paskolos (t. 2, b. l. 10), 2024-01-28 M. Ž. sąskaitos išrašą (t. 2, b. l. 11), socialinių išmokų ir kompensacijų pažymą (t. 2, b. l. 60), testamentų registro išrašus (t. 2, b. l. 83-87), gyventojų registro pažymas (t. 2, b. l. 88-90), kredito gražinimo grafiką (t. 2, b. l. 99-102), prašymus (t. 2, b. l. 196, t. 3, b.l. 53), duomenis automobilio vertei pagrįsti, sutikimą pirkti nekilnojamąjį turtą, kredito gražinimo grafiką.

12. Atsakovas pateikė žemės sklypo planą (t. 1, b. l. 101-106), banko sąskaitos išrašus (t. 1, b. l. 107, 113-115), asmens dokumentą (t. 1, b. l. 110), neįgaliojo pažymėjimo kopiją (t. 1, b. l. 111-112), Sodros pažymą apie išmokėtas išmokas (t. 1, b. l. 116-117), Valstybinės žemės nuomos sutartį (t.1, b. l. 119-121), duomenis apie nekilnojamąjį turtą (t. 1, b. l. 122-123), transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį (t.1, b. l. 157), skelbimus (t.1, b. l. 158-161), pažymėjimą (t. 1, b. l. 197), banko sąskaitos išrašus (t.2, b. l. 23-6) dokumentus ir nuotraukas, būtinus turto - automobilio ekspertizei atlikti (t.2, b. l. 45-56, 105-115), transporto priemonės techninės apžiūros ataskaitą, kurioje nurodyta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų (t. 3, b. l. 18).

14. Ieškovė 2024-04-12 patikslintu ieškiniu reikalauja nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovas su reikalavimu nesutinka, mano, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės.

15. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.). Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 str. 6 d.).

16. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena. Ieškovė išsikraustė gyventi pas dukrą, kadangi patyrė atsakovo smurtą ir sugyventi su atsakovu ilgainiui tapo nebeįmanoma. Iš pateiktų įrodymų (t. 1, b. l. 36-42) nustatyta, kad ieškovė 2023-04-03 buvo pripažinta nukentėjusiąja, o iš 2023-05-12 nutarties matyti, kad konstatuota, jog atsakovas prieš ieškovę 2023-04-01 namuose panaudojo smurtą, dėl ko vyko ikiteisminis tyrimas policijoje, kuris buvo nutrauktas šalims susitaikius, atsakovui paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Atsakovas savo smurtą bylos nagrinėjimo metu iš esmės neigė, tačiau tai nėra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, gintis nuo tokių kaltinimų atsakovas galėjo ikiteisminio tyrimo procese, tačiau to nedarė ir jo metu visgi savo kaltę dėl žmonai sukelto fizinio skausmo pripažino. Nurodyti duomenys, ikiteisminio tyrimo įstaigai pripažinus buvus atsakovo smurtą prieš ieškovę, patvirtina atsakovo žiaurų elgesį su ieškove, kas yra vienu iš įstatyme numatytų pagrindų preziumuoti, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Prieš ieškovę naudoto smurto faktą patvirtino ir šalių dukra A. Ž., apklausta liudytoja byloje.

17. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja A. Ž. nurodė, kad atsakovas yra konfliktiškas, vartojo alkoholį. Keldavo konfliktus ir blaivus, ir neblaivus. Su visais susipykęs. Mama po įvykio, kai jos atžvilgiu atsakovas pavartojo smurtą, išsikraustė iš buto per savaitę. Atsakovas išgėręs trankydavo duris, daužydavo indus, apstumdydavo.

18. Iš ieškovės, šalių dukros nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas buvo konfliktiškas ir iki nurodyto smurto atvejo. Toks žmonių charakterio būdas ar elgesys neretai būna viena iš santuokos iširimo priežasčių. Iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo ilgalaikio negatyvaus elgesio su ieškove, galų gale pasibaigusio minėtu 2023-04-01 smurto atveju. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad atsakovas pažeidė pareigą gerbti santuoką ir ieškovę, buvo konfliktiškas, vartojo alkoholį, keldavo konfliktus, žiauriai pasielgė su ieškove, prieš ją panaudodamas smurtą, po ko ieškovė buvo priversta išsikraustyti iš namų, o tokios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

19. Atsakovas teigė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, dėl jos vartoto alkoholio, neištikimybės, tačiau nepateikė jokių tokius argumentus pagrindžiančių įrodymų. Be to, būtent ieškovė kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, o atsakovas dėl ieškovės elgesio pats santuokos nutraukti į teismą nesikreipė. Pažymėtina, kad santuokos neišyra staiga, prie to paprastai einama daugybę metų, po truputį kaupiantis įvairiems smulkiems ir stambesniems negatyviems dalykams, todėl santuokos pabaigoje gali būti taip, kad nei vieno iš sutuoktinių elgesys nebeatitinka santuokinio gyvenimo ir jo pareigų sampratos, tačiau tai nereiškia, kad santuokos nutrūkimo priežastimi yra abiejų šalių elgesys. Jei vienas iš sutuoktinių ilgą laiką pažeidžia savo sutuoktinio pareigas, netinkamai, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, tai gali lemti, kad kitas sutuoktinis, byrant arba faktiškai jau subyrėjus santuokai, gali irgi nustoti uoliai vykdyti savo sutuoktinio pareigas. Tačiau tokiu atveju tai būna jau pasekmė kito sutuoktinio netinkamo elgesio su sutuoktiniu. Be to, smurto vartojimas santuokoje visada netoleruotinas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas tikrai yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, kai įrodymų apie kokią nors ieškovės kaltę byloje nėra. Taip pat konstatuotina, kad net jei būtų kokie nors ieškovės kaltės įrodymai, tai nepaneigtų ir atsakovo kaltės dėl santuokos nutrūkimo.

21. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę (CK 3.69 str. 2 d.). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, ji nėra pripažinta kalta dėl santuokos nutraukimo, todėl šis reikalavimas tenkintinas. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja. Esant šioms aplinkybėms sutuoktiniams išlaikymas vienas iš kito nepriteistinas.

22. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl nutrūkusios santuokos. Ieškovė nurodo, kad jai yra padaryta didelė moralinė žala: santuokos nutraukimas pats savaime yra skausmingas procesas, tačiau jos atveju ištuoką lydi dvasiniai išgyvenimai, moralinės kančios, kurias patyrė dėl atsakovo kaltės. Atsakovas prieš ieškovę smurtavo, ją žemino. Emociniai išgyvenimai ir dvasinės kančios buvo patirti dėl atsakovo elgesio ir turėjo įtakos ieškovės būsenai. Buvo apvilti ir nepasiteisino ieškovės teisėti lūkesčiai sukūrus šeimą joje gyventi darniai, sulaukti moralinės ir finansinės paramos, ir atsakovas yra dėl to tiesiogiai kaltas.

23. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. <...> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (LAT 2011-03-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2011).

28. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad šalys bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra įgijusios butą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir su šiuo butu susijusią 331/2450 dalį ūkinio pastato adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (t. 1, b. l. 14-20). Ieškovė reikalauja po santuokos nutraukimo butą su ūkinio pastato dalimi (ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei R. S.. Atsakovas su tokiu padalinimu nesutinka, atsiliepime nurodė, kad pageidauja, jog butas būtų padalintas po1/2 dalį.

29. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo smurto išėjo gyventi pas dukrą. Atsakovas rėkdavo ant jos prie kaimynų, visaip vadindavo, prisigalvodavo nebūtų dalykų, dėl to kildavo barniai. Dukra jai gali paskolinti pinigų kompensacijai mokėti, dėl to jai priteistinas visas butas. Jei atsakovas gyventų bute, savo dalyje, ji nenorėtų ten gyventi dėl atsakovo konfliktiško būdo ir buvusio bei galimo smurto jos atžvilgiu. Teigia, kad išnuomoti pusę buto yra sunku. Jei butas bus padalintas po 1/2, ieškovė negalės savo dalimi naudotis. O jei butas būtų priteistas atsakovui, jis nemokės paskolos, mokesčių, nes neturi tam lėšų. Ieškovė sutinka sumokėti pusę buto vertės atsakovui pagal atliktą turto vertinimą.

30. Bylos nagrinėjimas užtruko labai ilgai, buvo aptarinėjami įvairūs nekilnojamojo turto padalinimo variantai. Ieškovė siūlė atsakovui parduoti nekilnojamąjį turtą, grąžinti paskolą ir pasidalinti likutį, taip pat turtą pasiimti atsakovui ir sumokėti kompensaciją ieškovei, tačiau atsakovas nesutiko, nes neturi pakankamų pajamų ir galimybių mokėti kompensaciją, kaip nesutinka ir su ieškovės pasiūlymu perimti atsakovo dalį ir išmokėti atsakovui kompensaciją. Tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta. Tokiu atveju, kai sutuoktiniai nesutaria dėl turto padalinimo būdo, iš esmės geriausia būtų turtą parduoti ir atsidalinti tai, kas būtų gauta bei liktų po kredito grąžinimo. Tokiu būdu būtų aiškiausia ir turto vertė, ir neliktų atsakomybės prieš kreditorių, ir būtų lengva pasidalinti turtą. Tačiau atsakovui nesutinkant, spręstinas turto padalinimo klausimas.

36. Nagrinėjamu atveju byloje jau nustatyta, kad sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl atsakovo alkoholio vartojimo ir negatyvaus elgesio, smurto ieškovės atžvilgiu. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovei gyvenimas kartu su atsakovu viename būste po santuokos nutraukimo yra neįmanomas, gyvenimas tokioje konfliktiškoje, baimingoje aplinkoje neatitinka ir ieškovės teisių bei interesų. Turtą tarp sutuoktinių padalinus po 1/2 dalį, jo bendras naudojimas ir valdymas taptų labai suvaržytas, pažeistų ieškovės interesus bei gyvenimo kokybę, kadangi ieškovė savo turto dalimi negalėtų naudotis, kadangi bijo atsakovo smurto, taip pat dėl atsakovo nesugyvenamo, konfliktiško būdo. Dėl tokios padėties ateityje nebūtų galima išvengti ir su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Ieškovė, negalėdama bute gyventi, negalėtų ir turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį bei neturėtų jokios naudos iš tokio turto. Išnuomoti dalį buto šiais laikais irgi būtų sudėtinga, kadangi nebėra įprasta svetimiems asmenims nuomotis tą patį būstą, kuriame jau kažkas gyvena, nes toks gyvenimo būdas žmonių nebetraukia ir tapo nepriimtinas. Tokiu būdu atsakovė ne tik negautų didžiausios naudos iš savo turto dalies, bet labiausiai tikėtina, kad apskritai jokios naudos negautų.

38. Kadangi atsakovas neturi galimybių mokėti kompensaciją ieškovei, o ieškovė tokią galimybę turi, nes lėšų jai paskolintų dukros šeima, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, ginčo butas bei ūkinio pastato dalis priteistini ieškovei, apskaičiuojant atitinkamo dydžio kompensaciją, kurią ieškovė turės išmokėti atsakovui. Buvo atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė (t. 2, b. l. 145-187), nurodytas ginčo turtas įvertintas 48000 Eur (t. 2, b. l. 162). Šalys su turto vertinimu sutiko, nustatytai turto vertei neprieštaravo. Be to, turto vertinimo ekspertizė yra svarus įrodymas byloje, jį iš esmės patvirtina ir ieškovės su ieškiniu teikta turto vertinimo konsultacinė išvada (joje kaina 46300 Eur, tačiau ji parengta daugiau nei metais anksčiau, o nekilnojamojo turto kainos kilo) (t. 1, b. l. 43-53, t. 3, b. l. 45). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vertintina, kad ieškovei priteistino nurodyto nekilnojamojo turto vertė yra 48000 Eur.

39. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai priteisti turtinę teisę ir iš jos kylančias pareigas į 0,1274 ha ploto valstybinį žemės sklypą, adresu Šiaulių m. sav., Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), kuris 2015-05-06 sutarties Nr. 31SŽN-142 pagrindu išnuomotas 25 metams, kadangi turtą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, esantį ant nuomojamo valstybinės žemės sklypo taip pat prašo priteisti ieškovei.

41. Ieškovė reikalauja namų ūkio apyvokos daiktus - dujinę viryklę, šaldytuvą, šaldiklį, skalbimo mašiną, televizorių, kurių vertė - 890 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei. Ginčo dėl daiktų ir jų vertės, taip pat ir jų priteisimo ieškovei byloje nėra. Kadangi ginčo butas priteisiamas ieškovei, daiktai yra ginčo bute, yra pagrindas šiuo daiktus priteisti ieškovei, sumokant atitinkamą kompensaciją atsakovui.

43. Ieškovė reikalauja transporto priemonę Fiat Croma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin. kodas (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2005 m., registruotą K. S. vardu po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui K. S.. Atsakovas su tuo sutinka, todėl automobilis priteistinas atsakovui. Dėl šio turto vertės šalys nesutarė. Atsakovo vertinimu, nurodytu 2024-04-17 atsiliepime, jo vertė yra 400 Eur. Ieškovės vertinimas kito, buvo nurodoma apie 1800-2000 Eur vertė. Ieškovė automobilio vertę motyvavo viešais duomenimis iš automobilių prekybos portalų. Pažymėtina, kad pagal pateiktus duomenis tokia parduodamų automobilių vertė galėtų būti tik važiuojančių, tvarkingų, turinčių techninę apžiūrą. Taip pat skelbimų kaina nebūtinai reiškia, kad tokia ji ir bus sudarant sandorį, kadangi paprastai yra nusiderama kainos dalis. Taip pat pastebėtina, kad automobilis yra senas, 2005 m., tai yra nepopuliari rinkoje automobilio markė. Be to, atsakovas pateikė duomenis (t. 3, b. l. 18-19), kad automobilis yra techniškai netvarkingas, būtų reikalinga daug investicijų jam sutvarkyti.

44. Iš 2024-09-09 techninės apžiūros rezultatų ataskaitos matyti, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų, juo draudžiama važiuoti, techninė apžiūra negaliojanti. Buvo nustatyta labai daug ir esminių automobilio techninių trūkumų. Iš esmės atsižvelgiant į tokį trūkumų kiekį, automobilis tokios būklės yra labai mažai vertas, atidavus į sąvartyną tikėtinai būtų gauta tradicinė maždaug 200 Eur suma. Tokiems trūkumams ištaisyti būtų reikalinga tikrai nemažų investicijų, todėl tik po tokių investicijų automobilio vertė galėtų išaugti ir pasiekti 1000 Eur ir galbūt net kažkiek daugiau. Taip pat automobilis turi itin didelę ridą (352391 km), kuri yra vienas iš pagrindinių faktorių automobilio kainai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškovės nurodoma automobilio verte. Atsakovas net siūlė automobilį pasiimti ieškovei, o jam priteisti pusę ieškovės nurodomos automobilio vertės, tačiau ieškovė to nenorėjo. Kadangi atsakovas automobilio taip pat nepardavė ir neatidavė į metalo laužą, tikėtina, kad ateityje bandys automobilį tvarkyti. Atsižvelgiant į automobilio būklę, sutiktina su atsakovo pozicija, kad jo vertė yra 400 Eur, todėl jis šia suma ir įvertintinas.

45. Ieškovė teigia, kad šalims pradedant gyventi atskirai automobilis buvo tvarkingas, todėl tokia ir turi būti jo vertė, kokią nurodo ieškovė. Pažymėtina, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.), o byloje nėra duomenų, kad atsakovas specialiai pablogino automobilio vertę. Nustatyti trūkumai yra būdingi automobilio natūraliai eksploatacijai bei amžiui.

48. Ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovo 1704,08 Eur skolą už ieškovės patirtas išlaidas dėl sumokėtos būsto paskolos ir būsto išlaikymo išlaidų. Atsakovas 2024-04-17 atsiliepime nurodė, kad tokiam reikalavimui neprieštarauja. Ieškovė į bylą pateikė daugybę įrodymų apie tai, kad ji šalims nustojus gyventi kartu viena mokėjo būsto paskolą ir būsto išlaikymo išlaidas. Būstas yra šalių bendras turtas, taip pat bendra yra būstui įsigyti skirta paskola, todėl šalys turi dengti tokias išlaidas lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad bylos proceso metu būstu apskritai naudojosi tik atsakovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas šias išlaidas dalinti pusiau. Pažymėtina, kad paskutiniame patikslintame 2024-04-12 ieškinyje, ir šiaip kelis kartus, nurodytos išlaidos dar buvo tikslinamos, kadangi teismo procesas užtruko gerokai ilgiau. Tačiau tai nekeičia principo, kad šios išlaidos turi būti dalinamos pusiau. Pagal pateiktus dokumentus pusė šių išlaidų sudarė 2385,79 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina tokio dydžio kompensacija.

49. Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo padalinti jų bankų sąskaitose turėtas lėšas. Šalims nustojus gyventi kartu ieškovė turėjo 6722,27 Eur lėšas (t. 1, b. l. 148). Atsakovas 2024-04-17 atsiliepime nurodė, kad jos dalintinos per pusę, tačiau baigiant bylos nagrinėjimą pripažino, kad iš šios sumos 6000 Eur nėra dalintini, kadangi ieškovė nurodė jas paveldėjusi. Ieškovė pateikė įrodymų, kad iš giminaičių gavo 6000 Eur kaip kompensaciją pasidalinant paveldėtą turtą (t. 1, b. l. 147-148, 149, 150; t. 2, b. l. 83-86, 88-89). Asmenų paveldėtas turtas pagal įstatymą laikomas jų asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, dalintina tik 722,27 Eur suma. Atitinkamai pusė šios sumos – 361,13 Eur – priteistina atsakovui. Atsakovas nustojus gyventi kartu turėjo 107,45 Eur. Pusė šios sumos – 53,72 Eur – priteistina ieškovei.

50. Ieškovė 2024-04-12 patikslintame ieškinyje iškėlė reikalavimą atsakovui sumokėti jai pusę nuo 679,73 Eur kompensacijos, kurią draudimo įmonė 2023-04-28 išmokėjo atsakovui už šalių butui iki 2023 m. balandžio mėn. padarytą žalą (t. 2, b. l. 23). Atsakovas 2024-04-17 atsiliepime suformavo poziciją, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 339,87 Eur dydžio kompensacija nuo atsakovui į sąskaitą pervestos 679,73 Eur draudimo išmokos. Tokią poziciją atsakovas patvirtino ir teismo posėdžių metu. Taigi, atsakovas su tokiu išmokos faktu sutinka bei kompensacijos mokėjimui neprieštarauja. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ieškovei iš atsakovo priteistina 339,86 Eur suma, kadangi suma lygiai nepasidalina.

51. Ieškovė 2024-04-12 patikslintame ieškinyje iškėlė reikalavimą atsakovui sumokėti jai pusę nuo atsakovui išmokėtų 326,91 Eur ir 443,80 Eur kompensacijų už šildymą. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad kompensacija paskirta jam asmeniškai. Iš ieškovės pateiktos Šiaulių m. sav. administracijos socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2024-03-08 pažymos (t. 2, b. l. 58-59) matyti, kad nurodyto dydžio kompensacijos buvo mokėtos, tačiau jos buvo skirtos ieškovės ir atsakovo šeimai, o ne asmeniškai atsakovui. Kompensacijos buvo skirtos už 2022 m. ir 2023 m. šildymo sezonus, kai šeima dar gyveno kartu, skirtos šeimos būstui šildyti, tokiu būdu ir išsaugant bendrą turtą nuo šalčio bei drėgmės poveikio, todėl yra pagrindas šias kompensacijas padalinti per pusę. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ieškovei iš atsakovo priteistina 385,35 Eur suma, kadangi suma lygiai nepasidalina.

52. Atsakovas 2024-04-17 atsiliepime iškėlė reikalavimą priteisti iš ieškovės 80,05 Eur dydžio kompensaciją, t.y. 1/2 dalį nuo atsakovo asmeniškai sumokėtų 160,10 Eur dydžio draudimo už butą įmokų draudimo bendrovei. Nurodo, kad ieškovei išsikrausčius 2023-04-01 iš buto, atsakovas vienas pats sumokėjo 10 įmokų pagal buto draudimo polisą (laikotarpis nuo 2023-04-01 iki 2024-01-31): 7 įmokos po 11,42 eurų ir 3 įmokos po 13,36 eurų, t. y. iš viso 120,02 eurų, todėl prašo ½ dalį šios sumos, t.y. 60,01 eurų priteisti iš ieškovės. Bei papildomai sumokėjo už 3 mėn. (2024 m. vasario – balandžio mėn.) 40,08 Eur (13,36 Eur x 3) ir prašo ½, t.y. 20,04 Eur priteisti iš ieškovės, iš viso priteisti 80,05 Eur. Atsakovas pateikė banko išrašą (t. 2, b. l. 23-26), iš kurio matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023-04-01 iki 2024-01-31 sumokėjo 7 įmokas po 11,42 Eur ir 3 įmokas po 13,36 Eur, iš viso 120,02 Eur. Ieškovė neginčijo tokių įmokų ir jų paskirties, pagal pateiktą informaciją jos buvo sumokėtos už šalių būsto draudimą, todėl yra pagrindas iš ieškovės priteisti atsakovui 60,01 Eur kompensaciją. Dėl papildomai sumokėtų draudimo įmokų atsakovas įrodymų nepateikė, todėl šis reikalavimas netenkintinas.

54. Atsakovas 2024-04-17 atsiliepime iškėlė reikalavimą nustatyti, kad šalių gautą 20000 Lt (5792 eurai) paskolą būsto remontui po santuokos nutraukimo kreditoriui grąžins ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis, asmeniškai iš savo lėšų. Kaip jau minėta sprendimo 50 punkte, toks reikalavimas taip pat turėjo būti formuluojamas priešieškiniu, kuris nebuvo teiktas. Atsakovui tas buvo išaiškinta. Ieškovė tokio reikalavimo irgi neteikė, su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad tokių lėšų šeimoje nėra mačiusi. Vėlgi, atsakovas nenurodė, nei kokiomis aplinkybėmis ir kada tiksliai tokios lėšos tariamai buvo skolintos, nei asmens, iš kurio jos buvo pasiskolintos, taip pat nepateikė jokių tą pagrindžiančių įrodymų, neteikė prašymo įtraukti tokį asmenį byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Kita vertus, atsakovas dėl nurodytų lėšų prasitarė, kad jos galimai ir buvo investuotos į kažkokį verslą, bet nėra atgautos. Taigi, nėra jokių įrodymų, kad toks paskolos faktas buvo, o jei buvo, tai ar pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms. Taip pat atsakovo pozicija proceso metu nebuvo nuosekli, pvz., pirmajame 2023-10-25 atsiliepime į ieškinį nėra visiškai nieko užsiminta apie jokią paskolą, kaip ir 2023-11-28 triplike, o kreditoriumi nurodytas tik AB SEB bankas. Versija apie paskolą atsirado tik 2024-02-20 atsiliepime. Taip pat neįtikima, kad tariamai dar 2008 metais pasiskolinus tokią didelę sumą, septyniolika metų niekas nereikalavo tos paskolos grąžinti, o paskolai pagrįsti nebuvo pasirašytas joks rašytinis dokumentas. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes nėra pagrindo vertinti, kad nurodyta paskola egzistavo ir/ar buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti. Esant tokioms aplinkybėms toks reikalavimas negali būti tenkinamas.

57. Buto ir ūkinio pastato nustatyta vertė yra 48000 Eur. Kadangi paskola susijusi su šiuo turtu, likusi kredito dalis atimtina iš šios sumos, kadangi ieškovė įsipareigojo viena mokėti paskolą. Todėl, atskaičius nepabaigtą mokėti paskolą, šio dalintino turto vertė yra 30280,18 Eur. Kadangi šis turtas priteisiamas ieškovei, ji privalo sumokėti atsakovui 15140,09 Eur kompensaciją.

Kiti klausimai