Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui E. N., jo atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. N. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo atsakovei G. N., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ir atsakovės G. N. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Nepilnametės dukros E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), (toliau vaiko ir dukros) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnuo po 200 EUR nuo 2020-07-01 iki pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad lėšas uzufrukto teise naudoja ieškovas bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą 2700 EUR laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki 2021-08-15. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 560 EUR valstybės teiktas išmokas vaikui laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki 2021-03-17, panaudotas ne vaiko poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Priešieškinis tenkinamas dalinai.

Dėl santuokos nutraukimo

Civilinės bylos (toliau bylos) duomenimis yra nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) m. Jie susilaukė nepilnametės dukros E. dėl kurios gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos byloje reiškiami reikalavimai.

Kitų dviejų vaikų, gimusių nenutraukus bylos šalių santuokos, ieškovo tėvystė yra nuginčyta įsiteisėjusiais to paties teismo sprendimais, tai yra D. N., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovo tėvystė nuginčyta 2022-04-22 teismo sprendimu (byla Nr. e2-608-985/2022 ). P. N., gimusios (duomenys neskelbtini) , ieškovo tėvystė nuginčyta 2022-10-12 teismo sprendimu (byla Nr. e2-5853-1146/2022, CPK 179 str. 3 d.). Abiejų šių vaikų tėvu minėtais teismo sprendimais pripažintas L. P. su kuriuo bei minėtais vaikais atsakovė gyvena ir šiuo metu.

Civilinė byla dėl santuokos nutraukimo iškelta pagal E. N. ieškinį 2021-08-18 ir per visą laikotarpį sutuoktiniai nesusitaikė ir nepradėjo gyventi bendrai bei neatnaujino šeiminių ryšių.

Byloje liko ginčas dėl kurio sutuoktinių kaltės iširo santuoka, nes nei ieškovas, nei atsakovė savo kaltės dėl santuokos iširimo nepripažįsta.

Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.27 str. 1 d). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės nustačius, kad jis buvo neištikimas, žiauriai elgėsi su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, atsakovė įrodinėja jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, sutikdama, kad santuoka yra iširusi. Teismas pasisako jog nors atsakovės atstovė visą laiką tvirtino, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, pati atsakovė pripažino teismo posėdžio, vykusio 2023-09-11, metu, kad santuoka iširo dėl jų abiejų, tai yra ieškovo ir jos kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 str., 140 str. 2 d.).

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (sutuoktinių pareigos išvardintos CK 3.26., 3.27 str.3.30 str.).

Sutuoktiniai yra lygiateisiai ir visus klausimus turi spręsti ieškodami kompromiso ir atsižvelgdami ne tik į savo bet ir į kito sutuoktinio interesus (CK 3.26 str. 2 d., 3d.). Jeigu kuriuo klausimu sutuoktiniai nesusitaria tarpusavyje jie turi teisę kreiptis į teismą kilusiam ginčui dėl pareigų vykdymo ar teisių įgyvendinimo išsprendimui ( CK 3.33 str.). Bylos šalys pagal bylos duomenis nesutarimams dėl teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo išspręsti nesikreipė nei į šeimos psichologą, nei kitur iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo.

Sutuoktiniai turi būti lojalūs vienas kita, gerbti vienas kitą ir elgtis taip jog kitam sutuoktiniui nekiltų abejonių dėl ištikimybės ir lojalumo, šios bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, nesprendė kilusių nesutarimų dėl teisių ir pareigų vykdymo bendru sutarimu, nesikreipė į teismą CK 3.33 str. nustatyta tvarka, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, sutuoktiniai taikytis ir gyventi bendrai nesutinka ir nustačius jog santuoka iširusi, ji nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Ieškovas įrodinėja, kad atsakovė buvo neištikima jam jau nuo 2020 m. vasaros, atsakovė šios aplinkybės iš esmės neneigia, tačiau įrodinėja, kad jos ir ieškovo bendras gyvenimas pasibaigė dar 2019-09-01. Kiekvienas iš sutuoktinių kaltina vienas kitą girtavimu ir nesirūpinimu šeima. Byloje yra duomenys, kad ieškovas buvo baustas administracinėmis nuobaudomis bei teistas, tačiau nei vienas pažeidimas nebuvo padarytas asmens apsvaigusio nuo alkoholio. Rašytinių įrodymų dėl atsakovės girtavimo byloje taip pat nėra. Bylai buvo apklausta liudytoja atsakovės teta B. A., kuri liudijo, kad atsakovė buvo neištikima ieškovui dar 2019 metais, vieną iš (duomenys neskelbtini) ji rado dar 2019 m. pavasarį, atsakovė buvo girta, kitas vyras – L. P. taip pat atsirado dar sutuoktiniams gyvenant kartu ir 2020-07-01 liudytoja grįžusi iš darbo rado atsakovę ir L. P. jos (liudytojos) bute, kur sutuoktiniai tuo metu gyveno neblaivius, liepus L. P. išeiti iš buto, išėjo kartu ir atsakovė, palikusi dukrą E. N. ir dukra ilgą laiką nesirūpino. Buvo grįžusi po savaitės laiko, tačiau pabuvo tik kelias dienas ir vėl pabėgo, 2020-07-22 pasiėmė daiktus ir išvažiavo, vėl buvo grįžusi tik po metų.

Liudytoju apklaustas J. M. daugiau pasisakė dėl situacijos šeimoje jau nustačius laikiną atsakovės bendravimą su dukra, tai yra apie sutuoktinių išlikusius konfliktiškus santykius, ieškovo „manipuliavimą“ paimant ir grąžinant vaiką tėvui, apie tai, kad ieškovas tinkamai nesirūpina vaiko sveikata ir pan. Šiam liudytojų sutuoktinių šeima žinoma jau tik laikotarpiu kai atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) su L. P., kuris taip pat byloje buvo apklaustas liudytoju ir paaiškino, kad su atsakove kaip (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2020 m. spalio mėn. , bet pažįsta ją iš anksčiau. E. N. jam grasino ir liepė nerašinėti jo žmonai žinučių ir kurį laiką jis su G. N. nebendravo. Jis neneigia, kad buvo pas G. N. 2020-07-01, tačiau jos teta B. A. jų tikrai neišvijo. Jis dirba (duomenys neskelbtini) uždirba apie 1000 EUR. E. N. iš karto su jais negyveno, nes pradžioje neturėjo tinkamų sąlygų vaikui gyventi, dabar sąlygos yra geros ir E. N. bendrauja ir sutaria su juo bei su mama ir su kitais dviem jo ir atsakovės vaikais, jis sutinka ir nori, kad visi vaikai gyventų kartu. Liudytojas taip pat patvirtino, kad tarp sutuoktinių yra konfliktiški santykiai, dažnai ieškovas kviečia policijos pareigūnus vaiko perdavimo jam metu, priekaištauja, kad vaiką parveža jis (liudytojas) vienas ar vėluoja vaiką parvežti. Liudytojas I. L., kurio susirašinėjimą SMS žinutėmis su ieškovu ir atsakove detaliai išanalizavusi atsakovė priešieškinyje pasisakė, kad E. N. pažįsta apie 15 metų, su G. N. kažkada seniai gal ir susirašinėjo SMS žinutėmis, tačiau jam niekas nenurodinėjo ką tose žinutėse rašyti. Jam E. N. nieko nesakė ką jis turėtų liudyti byloje. Žinučių turinio jis jau nepamena, susirašinėjimas vyko gal 2020 metais, tuo metu ieškovas buvo jam (liudytojui) skolingas, tai jis ir ieškojo per atsakovę ieškovo šioje byloje, vėliau viskas išsisprendė ir jis jokių pretenzijų ieškovui neturi. Žino, kad ieškovas uždarbiavo (duomenys neskelbtini), dėl kokių priežasčių iširo ieškovo ir atsakovės santuoka nežino. Liudytojas pasisakė, kad ieškovas „su alkoholiu problemų neturi, bet atsigeria kartais, tai yra alkoholį vartoja saikingai.“

Byloje yra duomenys, kad byla buvo du kartus sustabdyta, nes atsakovei gimė du vaikai, jai esant santuokoje su ieškovu ir buvo ginčijama tėvystė ieškovo jiems, bei byla buvo perduota teisminei mediacijai teismo nutartimi, tačiau sutuoktiniai kompromiso nerado ir ginčo išspręsti taikiai nepavyko.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad sutuoktiniai buvo ir yra nelojalūs vienas kitam, nelinkęs konfliktų spręsti taikiai, neieško galimybės išsaugoti šeimą.

Atsakovė ieškovo kaltę įrodinėja „romantiškais santykiais“ su savo teta B. A., tačiau net jeigu jie ir būtų, ko teismas nenustatė ir atsakovė neįrodė (CPK 178 str., 185 str.) tokių santykių tikrai nebuvo iki 2020 m. liepos mėn. ar iki 2019-09-01 kaip skirtingai sutuoktiniai įrodinėja bendro gyvenimo momentą.

Atsakovė taip pat neįrodė, kad ieškovas smurtavo prieš ją, ieškovo girtavimą iš esmės įrodinėja asmeniniu jos ir ieškovo draugo susirašinėjimu SMS žinutėmis, tačiau teismas vertina jog to nepakanka išvadai, kad ieškovas girtavo ir, kad tai buvo šeimos iširimo priežastis.

Dėl santuokos nutraukimo įtakos turtinėms teisėms (CK 3.67 str.).

Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos kai ji su ieškovu nustojo bendrai (kartu) gyventi, tai yra nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.

Teismas pirmiausia pasisako, kad nei ieškiniu, nei priešieškiniu neprašoma dalinti turtą kaip bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pagal pateiktus duomenis sutuoktiniai tokio turto neturi kaip ir neturi prievolių kreditoriams kurių vykdymas po santuokos nutraukimo būtų sprendžiamas šioje byloje, nei vienas sutuoktinis neprašo priteisti neturtinės žalos ar išlaikymo sau, todėl sunku įvertinti kokioms turtinėms teisėms padariniai kiltų tenkinus šį priešieškinio reikalavimą, kurio aiškiai nepagrindė atsakovė ir bylos nagrinėjimo metu.

Reikalavimas suformuluotas priešieškiniu ir turi būti sprendžiamas, todėl toliau teismas pasisako dėl teisinio reglamentavimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.67 str. 1 d. reglamentuoja, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. To paties straipsnio antra dalis nustato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų , jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str.).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams kartu negyvenant yra sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams , teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-916/2015).

Kaip jau minėta nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas nei dėl turto kaip bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo nei prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo klausimai.

Bendrąja prasme kaip turinius klausimus galima būtų vertinti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės gautus ir ne vaiko reikmėms išleistus „vaiko pinigus“ laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki 2020-03-17 (ieškinio 6 p.) ir dėl šio laikotarpio ginčo tarp šalių nėra, tai yra nėra ginčo, kad sutuoktiniai nuo 2020 m. liepos 1 d. kartu negyvena.

Kitu turtiniu reikalavimu galimai vertintinas išlaikymas vaikui ir šiuo atveju ieškovas išlaikymą ir įsiskolinimą ieškiniu skaičiuoja nuo 2020-07-01 (ieškinio 5 p.). Atsakovė priešieškiniu išlaikymą dukrai prašo priteisti, tačiau nenurodo nuo kada jį prašo priteisti (priešieškinio 6 p.), tačiau tikrai ne nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.

Teismas dėl šių aplinkybių, tai yra išlaikymo vaikui pradžios momento ir „vaiko pinigų“ priteisimo šioje sprendimo dalyje pasisako atsižvelgdamas ir praktiką suformuotą Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2019-260/2015.

Teismas taip pat pasisako, kad pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 str. 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas nenustatė, kad sutuoktiniai bendrai (kartu negyvena ) nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. taip pat atsakovė neįrodė kokioms turtinėms teisėms kiltų pasekmės ir atsakovės priešieškinio reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugsėjo 1 dienos netenkina kaip nepagrėsto ir neįrodyto (CPK 1778 str., 185 str.).

Teismas santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsiranda tos pačios pasekmės kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 str.3d. )

Po santuokos nutraukimo paliekamos pavardės vyrui – N., moteriai – A. (CK 3.69str.).

Nutraukiant santuoką turi sprendžiami klausimai nurodyti (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.).

Byloje nesuformuluoti reikalavimai dėl turto įgyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise padalinimo, dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo, dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šie klausimai nutraukiant santuoką nesprendžiami, kadangi teismas sprendžia tik ieškiniu/priešieškiniu pareikštus reikalavimus (CPK 5 str., 135 str., 143 str.).

Dėl vaiko pinigų panaudotų ne vaiko poreikiams priteisimo

Byloje yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pažyma apie pajamas 2021-08-17 Nr. PSP (8.33)-197, kurioje yra duomenys, kad G. N. nuo 2020-07-01 iki 2021-03-31 buvo paskirta išmoka vaikui, pirmus 6 mėnesius po 60,06 EUR, paskutinius 2 mėnesius po 70,00 EUR kas mėnuo ir minimu laikotarpiu išmokėta 500,36 EUR. Taip pat yra to paties subjekto pažyma 2021-08-10 Nr. PSP (8.33)-190, kad nuo 2021-03-17 išmoka vaikui paskirta E. N..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esama aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenustato vaiko aplinkos keitimo.

Taigi, tėvams gyvenant skyrium vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kilus ginčui, gyvenamąją vietą nustato teismas.

Tėvai turi vienodas teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, nežiūrint to su kuriuo iš tėvų gyvena vaikas. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK) 3.155 str. Tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Vaikas turi teisę gyventi su tėvais, būti jų auklėjamas ir išlaikomas, bendrauti su tėvais ir giminaičiais jeigu tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 str. 3 d.). Tėvai gyvenantys skyrium turi visus klausimus spręsti, susijusius su vaikais, tarpusavio susitarimu, o nesusitarus jų ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Nutraukdami santuoką vaikų tėvai be ginčo nesusitarė ir nesusitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, tai yra ieškovas ieškiniu prašo E. N. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o atsakovė priešieškiniu prašo šio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

Kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo aktualu nustatyti su kuriuo iš tėvų faktiškai gyvena vaikas ir jeigu vaikas su vienu iš tėvų gyveno ilgiau kaip vienerius metus, tėvas prašantis vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, tai yra pakeisti nusistovėjusią vaiko gyvenamąją vietą turi įrodyti jog vaikui gyventi su tuo iš tėvų su kuriuo jis gyvena tapo nesaugu ar, kad iš esmės pasikeitė padėtis.

Byloje 2021-09-01 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu bei iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas po 80 EUR kas mėnuo. Nutartis įsiteisėjusi ir įgijusi privalomą pobūdį.

Vaikas dar yra tokio amžiaus, kad pakankamai aiškios ir išreikštos nuomonės gyvenamosios vietos nustatymo ir kitais bylos klausimais dar nesugeba suformuluoti, kadangi turi dar ir kalbos sutrikimą.

Teismo nutartimi buvo paskirta ir yra atlikta teismo psichologijos ekspertizė (toliau ekspertizė) ir ekspertizės akte Nr. 103 MS-46/2023 (toliau akte) nurodoma jog vaiko pasisakymai labiau palankūs tėvui, tačiau taip pat pasisakoma, kad vaikui daromas poveikis jos gyvenamojoje aplinkoje, formuojama nuomonė su kuo jai gyventi, kad apie mamą mergaitė kalba pašnibždomis, nedrąsiai, daroma išvada, kad mergaitė negali išsakyti savo nuomonės ir norų nei gyvenamosios vietos nustatymo nei kitais bylos klausimais (bendravimo tvarkos). Tuo pačiu pasisakoma, vaiko ryšys yra pozityvus su abiem tėvais, tiek motina, tiek tėvas vaikui yra emociškai reikšmingi prieraišumo asmenys, jos santykis su abiem tėvais yra saugiai prieraišus, stebima, kad jų draugijoje vaikas gali laisvai tyrinėti aplinką, ramiai bendrauti ir yra ramios emocinės būsenos. Pasisakoma, kad abiejų tėvų aktyvus ir lygiavertis dalyvavimas vaiko gyvenime yra aktualus ir reikšmingas darniai jos raidai ir asmenybės formavimuisi bei, kad vaiko psichoemocinę būklę ir raidą reikšmingai paveiktų tėvų gebėjimas suprasti ir įgyvendinti vaiko emocinius poreikius (mylėti abu tėvus, siekti jų abiejų dėmesio, meilės ir globos). Ekspertai be kitų išvadų pasisako, kad vaiko emocinėje būsenoje vyrauja nerimastingumas, jaučiama emocinė įtampa, kylantys dėl konfliktinių tėvų santykių, vaikui rekomenduojamos tęstinės psichologo konsultacijos.

Vienas iš pagrindinių atsakovės motyvų nesutinkant jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu yra tas, kad ieškovas netinkamai rūpinasi vaiko sveikata ir nepakankami užtikrina vaiko lankymąsi pas logopedą bei psichologą.

Byloje yra duomenys jog 2022-08-13 vaiką vertino logoterapeutė S. L., kuri nurodė jog bendravimo gebėjimai atitinka amžių, kalbos suvokimas aktyvus, žodynas pakankamas, sutrikusi tartis, netaisyklingai taria žodžius, kalbos gramatinė sandara nesusiformavusi bei teikiama išvada, kad vaikui konstatuojamas (duomenys neskelbtini) rekomenduojama lankyti logopedo užsiėmimus.

2023-10-12 buvo vertinta vaiko raida ir teikiami duomenys, kad taisyklingai išsivysčiusi, normalios mitybos, nedrąsi, kalbines instrukcijas supranta ir vykdo, spalvas įvardina, skaičiuoja iki 10 be klaidų, kopijuoja geometrines figūras, piešia žmogų, sudėlioja 10 dalių dėlionę, miega gerai, noriai bendrauja, judesių koordinacija ir pusiausvyra nesutrikusi, nuo mažens stebėtas kalbos raidos vėlavimas, kalbėti pradėjo 3 metų, nurodomi siuntimo duomenys - normalios fiziologinės raidos sutrikimas, nepatikslintas(duomenys neskelbtini), konsultuotis vaiko raidos centre.

Vaikų lopšelis darželis (duomenys neskelbtini) teikė informaciją, kad nuo 2023-09-01 iki 2023-11-03 vaikui logopedo pagalba buvo teikta aštuonis kartus. Atsakovės atstovės prašymu, darželio administracija teikė papildomus duomenis 2024-01-25 raštu, kad vaikas nuo 2023-10-05 iki 2024-01-24 logopedo užsiėmimus lankė kartą per savaitę ir įvyko 10 užsiėmimų, kiti neįvyko dėl vaiko ligos.

Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra vienodos, nežiūrint su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena ir esant byloje duomenims jog vaiko kalbos raida vėlavo nuo gimimo, tai yra pradėjo kalbėti trijų metų, vaikas gimęs (duomenys neskelbtini) m., iki 2020-07-01 vaiko tėvai gyveno kartu, taigi ir tuo metu kaip ir vėliau bei šiuo metu turėjo ir turi vienodas pareigas rūpintis vaiko sveikata ir ją tinkamai užtikrinti.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad vaiko tėvai nelinkę ieškoti kompromiso ir savo elgesio koreguoti taip, kad būtų kuo mažiau konfliktinių situacijų matant vaikui.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui

Teismas vertina, kad ginčo dėl vaiko poreikių byloje nėra, nes priešieškiniu atsakovė prašo iš ieškovo priteisti išlaikymą vaikui taip pat periodinėmis išmokomis po 200 EUR.

Išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai proporcingai vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, išlaikymas turi būti tokio dydžio jog užtikrintų būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2d., 3 d. ). Tėvams nesusitariant dėl išlaikymo dydžio ir formos ar vienam jų nevykdant pareigos išlaikyti vaikus, išlaikymas nustatomas teismo sprendimu (CK 3.194 str.). CK 3.198 str. 1 d.) reglamentuoja jog teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kad jis būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl išlaikymo vienam vaikui priteisimo, tačiau atsakovė turi tris nepilnamečius vaikus, ieškovas turi vieną nepilnametį vaiką ir į tai taip pat atsižvelgiama nustatant išlaikymo vaikui dydį. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra jauno amžiaus ir darbingi, galintys dirbti asmenys. Mažiausiam atsakovės vaikui (duomenys neskelbtini) metais sukaks (duomenys neskelbtini), taigi atsakovė galės dirbti ir gauti didesnes pajamas nei gauna šiuo metu. Atsakovė yra nurodžiusi, kad gauna išmokas iš Valstybės ir jų dydis apie 300 EUR. Apklaustas liudytoju jos sugyventinis L. P. nurodė, kad jo pajamos yra apie 1500 EUR kas mėnuo ir jis turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus su atsakove byloje, tai reiškia jog jis tikrai gali skirti bent po 500 EUR kas mėnuo savo ir dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Teismas sutinka su atsakovės pozicija priešieškinyje, kad nustatant išlaikymo dydį neviršijantį minimalios mėnesio algos (toliau MMA) nereikia detaliai įrodinėti vaiko poreikių, reikalaujant iš vaiko tėvų kiekvieną poreikį patvirtinančių įrodymų (čekių, kvitų ir pan.). Tokią praktiką formuoja ir Kasacinis teismas pasisakantis, kad tas iš tėvų, kuris įrodinėja atitinkamai didesnius ar mažesnius vaiko poreikius nei MMA turi pareigą pagrėsti tokius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Nuo bylos iškėlimo MMA kito didėjimo linkme, tai yra (neatskaičius mokesčių) 2020 m. ji buvo 607 EUR, 2021 m. – 642 EUR, 2022 m. – 730 EUR, 2023 m. – 840 EUR, 2024 m. yra 924 EUR.

Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nuosavybės teise neturi nei ieškovas, nei atsakovė.

Teismas aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis be kitų ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė turi tris nepilnamečius išlaikytinius, visas bylos aplinkybes bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu priteisia iš atsakovės išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnuo po 150 EUR nuo ieškinio padavimo dienos (2021-08-16) iki pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei priteisia išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020-07-01 iki 2021-08-15, mėnesiui skaičiuojant po 150 EUR, tai yra priteisia 2025 EUR ( 150 EURX13,5 mėn.), kadangi CK 3.200 str. reglamentuoja, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos.

Teismas tuo pačiu pasisako, kad byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir 2021 m. rugsėjo 01 d. nutartimi priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovės vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnuo po 80 EUR ir ši nutartis yra įsiteisėjusi.

Vykdant teismo sprendimą išlaikymo įsiskolinimą, jeigu toks yra, skaičiuoja antstolis, todėl teismas sprendimu nepasisako kiek yra sumokėjusi atsakovė vaiko išlaikymui pagal 2021-09-01.

Ta pačia nutartimi buvo nustatyta ir vaiko laikinoji gyvenamoji vieta su ieškovu.

Taikytos šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos šiuo teismo sprendimu, išsprendus ginčą iš esmės (CPK 150 str.)

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.155 str. 2 d. nustatytas tėvų valdžios turinys ir tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios nesvarbu su kuriuo iš tėvų nustatyta vaikų gyvenamoji vietą, abiejų tėvų pareigos ir teisės išlieka vienodos (CK 3.156 str. ) Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.), Tėvai negali savo valdžios naudoti priešingai vaikų interesams, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako tiek tėvas, tiek motina (CK 3.159 str. 2 d., 3 d.). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė, CK 3.161 str.).

Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus pirmiausia tarpusavio sutarimu. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Kasacinis teismas taip yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

CK 3.170 str. 1 d. nustatyta, kad tėvas ar motina negyvenantys kartu su vaiku turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Tėvams dėl to nesusitariant bendravimo tvarką nustato teismas CK 3.170 str. 3 d.). Tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas turi nekliudyti kita iš tėvų bendrauti su vaiku (CK 3.170 str. 4 d.).

Kasacinis teismas yra suformavęs Teismų praktiką, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais ir, kad tėvų negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku yra asmeninio pobūdžio, kurią įgyvendinti galima kai kitas iš tėvų nekliudo tokiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus, kad tėvai turi bendradarbiauti siekiant jog vaikas galėtų tinkamai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriais nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

CK 3.175 str. 1 d. nustato, kad kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo gali kreiptis vaiko tėvas ar motina, vaikų globėjai ar rūpintojai. To paties straipsnio 2 (antra) dalis reglamentuoja, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Taigi bendravimo tvarką teismas nustatinėja derindamas vaikų tėvų (motinos ir tėvo) interesus, laikydamas vaikų interesus prioritetiniais, vadovaudamasis, minėtomis anksčiau civilinio kodekso trečios knygos nuostatomis, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu (CK 1.5 str., 3.3 str., CPK 376 str., 3.175 str. 2 d.).

Nustatant bendravimo tvarką šioje byloje teismas pirmiausia pasisako, kad vaikas aiškios savo nuomonės ginčo klausimais neišreiškė dėl savo amžiaus ir asmens brandos, tai patirtinta ir psichologinės ekspertizės akte, tačiau savo norus vaikas išsakė, jam abu tėvai vienodai reikšmingi ir jis nori bendrauti tiek su tėvu, tiek su motina, nori būti jų mylimas ir globojamas. Vaikas noriai bendrauja su motina ir kitais jos vaikais, dėl motinos sugyventinio faktų, patvirtintų įrodymais, jog L. P. netinkamai elgėsi su ginčo šalių vaiku, byloje nenustatyta. Ieškovas aiškino, kad vaikas grįžęs po bendravimo su motina yra sakęs, kad motina ir jos sugyventinis barėsi ir vaikui buvo baisu, tačiau teismo vertinimu net ir buvus tokiam konfliktui, to nepakanka konstatuoti jog yra pagrindas nustatyti minimalų motinos ir vaiko bendravimą ir bendravimas nustatomas maksimalus, kadangi motinos ir vaiko emocinis ryšys yra susiformavęs, buitinės sąlygos bendrauti motinos gyvenamojoje vietoje yra ir be to nustatomas teismo sprendimu bendravimas su motina, tačiau nenustatoma konkreti vieta kur motina ir vaikas gali bendrauti.

Tuo pačiu teismas pasisako, kad vaiko tėvai sprendžiant klausimus dėl vaiko ugdymo, sveikatos poreikių, bendravimo su skyrium gyvenančia motina nebendradarbiauja, neieško kas geriausia atitinka vaiko interesus, o dėl susiklosčiusių aplinkybių yra linkę kaltinti vienas kitą, reikšmingesniais laikyti pirmiausia savo interesus, nelinkę daryti nuolaidų ar siekti kompromiso. Bendraujant vaikui su motina pagal teismo nutartimi nustatytą lakiną bendravimo tvarką, nuolat tarp tėvų kyla nesutarimai, kuriuos tenka spręsti ir institucijai bei policijos pareigūnams.

Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaikų tėvai nėra vienodai vaikui prieinami ir lankstūs bei, kad tarp jų išliko ginčas dėl bendravimo su vaiku, tarpusavio susitarimo nepavyko pasiekti ir bendravimo tvarka nustatoma teismo sprendimu.

Ieškiniu ieškovas konkrečios bendravimo tvarkos nesuformulavęs, bylos nagrinėjimo pabaigoje pasisakė, kad turėti likti tokia bendravimo tvarka kokia nustatyta teismo nutartimi dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.

Priešieškiniu atsakovė prašo nustatyti konkrečią vaiko su tėvu bendravimo tvarką, tačiau teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu ir sprendžiamas klausimas ne dėl bendravimo tvarkos nustatymo su tėvu, bet dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su motina ir šiuo klausimu teismas pasisako, kad atsakovė byloje yra teikusi prašymą (DOK 47346, 2021-12-17) dėl jos (motinos) bendravimo tvarkos nustatymo su vaiku ir yra įsiteisėjusi teismo nutartis 2021-12-23, kuria buvo nustatyta vaiko bendravimo tvarka su skyrium gyvenančia motina.

Nagrinėdamas šeimos bylas teismas vadovaujasi prioritetiniais vaiko interesais ir gali viršyti pareikštus reikalavimus, tai yra tenkinti daugiau reikalavimų nei yra pareikšta taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3-4 d., CK 3.3 str.).

Sprendimu nustatoma platesnė bendravimo tvarka nei įsiteisėjusia nutartimi dėl lakino bendravimo, atsižvelgiant į tai, kad sprendimu išsprendžiamas ginčas dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina ir nustatomas konkretus bendravimas Motinos dieną, Tėvo dieną, nustatant jog kiekvienas metais vaikas su motina bendrauja – Motinos dieną, tai yra pirmąjį gegužės mėn., sekmadienį, o Tėvo dieną – pirmąjį birželio sekmadienį vaikas praleidžia su tėvu, nors pagal nustatytą bendravimo tvarką (kitus punktus) turėtų bendrauti motina. Teismas pasisako, kad atsižvelgiant į vasaros atostogų trukmę ir vaiko prisirišimą prie abiejų tėvų, norą būti jų mylimam bei globojamam, tai yra vaiko interesus, tikslingiau yra nustatyti, kad vasaros atostogų metu vaikas su motina bendrauja kiekvieno mėnesio po 14 dienų nepertraukiamai, tai yra lyginiais metais pirmąsias kiekvieno vasaros atostogų mėnesio dienas, nelyginiais metais – atitinkamai paskutines kiekvieno vasaros atostogų mėnesių dienas.

Sprendimu nustatoma konkreti motinos bendravimo su vaiku tvarka, tėvai kaip jau minėta turi pareigą bendradarbiauti jog sprendimas būtų realiai vykdomas ir sprendimu nustatoma, kad dėl objektyvių priežasčių nesant galimybės bendrauti, ieškovas ne trumpesniu kaip 24 valandų laikotarpiu turi SMS žinute ar elektroniniu laišku apie tai informuoti atsakovę, kuri taip pat negalėdama konkrečiu laikotarpiu bendrauti su vaiku turi SMS žinute ar elektroniniu laišku informuoti apie tai ieškovą. Tėvai turi teikti informaciją vienas kitam apie vaiko sveikatos būklę ir vaiko naudojamus vaistus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas bylą vedė per pasirinktą atstovą - advokatą, atsakovė tai pat bylą vedė per savo pasirinktą atstovą – advokatą bei pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK 4269,2024-01-29) .

Ieškinys tenkinamas dalinai, priešieškinis tenkinamas dalinai ir bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atitinkamai proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Ieškovas byloje patyrė 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinama 70 proc. ieškinio reikalavimų (3,5 reikalavimo iš 5 reikalavimų), iš atsakovės ieškovui priteistina 1050 Eur (1500 Eur * 70 proc.) advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovė byloje patyrė 2980 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinama 20 procentų priešieškinio reikalavimų (1 reikalavimas iš 5 reikalavimų), iš ieškovo atsakovei priteistina 596 Eur ( 2980 Eur * 20 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 376 straipsniu, 385 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priešieškinį tenkinti dalinai.

Nutraukti ieškovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: vyrui – N., moteriai – A.

Nepilnametės dukros E. N., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 150 EUR kas mėnuo nuo 2021m. rugpjūčio 16 d. iki pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas šio vaiko interesais uzufrukto teise valdo (naudoja) ieškovas E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai E. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), 2025 EUR (du tūkstančius dvidešimt penkis eurus) laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 dienos, nustatant, kad išlaikymo įsiskolinimo lėšas šio vaiko interesais uzufrukto teise valdo (naudoja) ieškovas E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovui E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,36 EUR valstybės teiktas išmokas vaikui E. N. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 01 d. iki 2021 m. kovo 17 dienos panaudotas ne vaiko poreikiams tenkinti iš atsakovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Netenkinti priešieškinio reikalavimo. nepilnametės dukros E. N. gyvenamąją vietą nustatyti su motina G. N..

Netenkinti priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovo G. N. išlaikymą nepilnametei dukrai E. N., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Netenkinti priešieškinio reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių E. N. ir G. N. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugsėjo 01 dienos.

Nustatyti atsakovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarką su nepilnamete dukra E. N., gimusia (duomenys neskelbtini) taip: nustatyti, kad G. N., (toliau motina), su dukra E. N., gimusia (duomenys neskelbtini) (toliau dukra), bendrauja tokia tvarka:

1) motina su dukra bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 16 val. arba nuo užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos, pasiimdama dukrą iš ugdymo įstaigos, iki sekmadienio 16 val. pristatydama dukrą į jos gyvenamąją vietą;

2) darbo dienomis atsakovė bendrauja su dukra nuo 19 val. iki 20 val. ryšio priemonėmis, atsižvelgdama į vaiko užimtumą bei dienos režimą, o ieškovas E. N., užtikrina vaiko pasiekiamumą ryšio priemonėmis;

3): lyginiais kalendoriniais metais pirmąją pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų motina bendrauja su dukra, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos, pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. nelyginiais kalendoriniais metais antrą pusę atostogų motina bendrauja su dukra pasiimdama dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val., ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. paskutinę atostogų dieną;

Vasaros atostogų metu lyginiais metais motina bendrauja su dukra kiekvieno vasaros atostogų mėnesio pirmąsias keturiolika dienų nepertraukiamai paimdama dukrą pirmąją tokių atostogų dieną iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindama keturioliktą tokių atostogų dieną iki 19 val. į gyvenamąją vietą.

Nelyginiais metais vasaros atostogų metu motina bendrauja su dukra kiekvieno vasaros atostogų mėnesio paskutiniąsias keturiolika dienų nepertraukiamai paimdama dukrą pirmą tokių atostogų dieną 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindama į dukros gyvenamąją vietą keturioliktą dieną iki 19 valandos.

4) valstybinių švenčių dienomis motina bendrauja su dukra, pasiimdama ją iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą tokia tvarka: a) nelyginiais metais: gruodžio 24-ąją nuo 10 val. iki gruodžio 25-osios dienos 19 val. (Šv. Kūčios ir pirma Šv. Kalėdų diena); vasario 16-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; Šv. Velykų metu pirmą Velykų dieną nuo 10 val. iki antros Velykų dienos 19 val.; gegužės 1-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; liepos 6-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; lapkričio 1-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; b) lyginiais metais: nuo gruodžio 25-osios dienos 19 val. iki gruodžio 26-osios dienos 19 val. (pirma ir antra Šv. Kalėdų diena); Naujųjų metų švenčių metu nuo gruodžio 31 d. 19.00 val. iki sausio 1 d. 13.00 val.; kovo 11-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; birželio 24-ąją nuo 10 val. iki 19 val.; rugpjūčio 15-ąją nuo 10val. iki 19 val.

5) motina bendrauja su dukra kiekvienų metų Motinos dieną, tai yra pirmąjį gegužės sekmadienį kiekvienais metais nuo 10 val. paimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindama dukrą į gyvenamąją vietą iki 19 valandos nežiūrint to su kuriuo iš tėvų vaikas turėtų būti pagal ankstesnius punktus.

6) dukra praleidžia su tėvu kiekvienų metų Tėvo dieną, tai yra pirmąjį birželio sekmadienį nežiūrinti to su kuriuo iš tėvu vaikas turėtų tą dieną būti pagal ankstesnius punktus.

7) dėl objektyvių priežasčių nesant galimybės bendrauti motinai su dukra ar dukrai su motina kiekvienas iš tėvų, tai yra nesant galimybės bendrauti dukrai su motina, ieškovas E. N. privalo informuoti atsakovę G. N. SMS žinute ar elektroniniu laišku, likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki bendravimo pradžios momento. Nesant galimybės dėl objektyvių priežasčių bendrauti motinai su dukra G. N. privalo informuoti ieškovą E. N. SMS žinute ar elektroniniu laišku, likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki bendravimo pradžios momento.

8) dukros tėvai bendru susitarimu įformintu raštu gali susitarti kaip bus kompensuojamas praleistas dėl objektyvių priežasčių motinos bendravimo su dukra ar dukros bendravimo su motina laikas aptartas sprendimo septintame punkte.

9) už E. N. sveikatą ir saugumą atsako tas iš tėvų kurio žinioje vaikas tuo metu faktiškai yra.

10) tėvas E. N. ir motina G. N. turi teikti vienas kitam informaciją apie vaiko sveikatos būklę ir naudojamus vaistus, tai yra tėvas turi informuoti motiną prasidedant jos bendravimui su dukra, o motina atitinkamai informuoti tėvą grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones taikytas šioje byloje Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimis: dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo - 2021 m. rugsėjo 01 dienos bei dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo - 2021 m gruodžio 23 dienos.

Priteisti iš atsakovės G. N. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1050 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų ieškovui E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 596 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 12,65 EUR iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (mokamos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas -5662).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti civilinės metrikacijos skyriui

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.