Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1887-918/2015 pagal ieškovės N. N. ieškinį atsakovui R. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys: „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, M. V., BUAB „Rimnora“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Paltaja“, išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas iš dalies pakeistinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006; kt.). Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ar teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl sprendžia tik dėl tų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, dėl kurių ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms teisėms ir pareigoms taikymo momento

Lietuvos teismų praktikoje dėl CK 3.67 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms, išaiškinta, kad pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-94-916/2015).

Kauno apylinkės teismas, spręsdamas tokį ieškovės prašymą, 2015 m. gegužės 28 d. sprendime padarė išvada, jog ieškovei neįrodžius, kad šeima iširo jau 2009 m. gegužės 1 d., taip pat nepateikus duomenų, iš kurių būtų galima objektyviai nustatyti šeimos iširimo laiką, ieškovės reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo dienos, kada jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. 2009 m. gegužės 1 d., atmestinas, laikytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2013-02-14.

Apeliantė nesutinka su tokių sprendimu teigia, kad teismas, spręsdamas šį prašymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija laiko šį apeliacinio kasacinio skundo argumentą teisiškai pagrįstu.

Priimdamas sprendimą šiuo svarstomu klausimu pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip jis vertina pačios ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas 2009 m. gegužės 1 d., palikęs ieškovę su nepilnamečiu sūnumi, išvyko gyventi į užsienį, nuo to laiko jie negyvena santuokinio gyvenimo ir bendro ūkio neveda. Šias aplinkybes, nagrinėjant bylą teisme, taip pat patvirtino trečiasis asmuo, ieškovės mama, M. V., ir liudytoju apklaustas atsakovo tėvas V. N., tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Teismas taip pat nenurodė, kaip jis vertina paties atsakovo R. N. pripažinimą, kad jis išvyko į užsienį 2009 metų gegužės 1 d. ir nuo to laiko praktiškai gyvena užsienyje, t.y. atsakovo pripažintą aplinkybę, kad ieškovės ir atsakovo bendras šeimos gyvenimas ir bendro ūkio vedimas objektyviai buvo neįmanomi.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šių ieškovės nurodytų, pirmosios instancijos teismo neįvertintų ir neaptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad tikrai ieškovė su atsakovu kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 2009 m. gegužės 1 d., juo labiau, kad iš esmės tą pripažino ir apskųstąjį sprendimą priėmęs teismas, pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo priežasčių, pripažindamas, kad atsakovas paminėtą dieną išvyko gyventi į Prancūziją, taip pat spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimo priteisimo, pripažindamas, kad išlaikymo vaikui atsakovas nuo išvykimo iš Lietuvos neteikė. Dėl šių priežasčių yra pagrindas nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gegužės 1 d., t.y. nuo tada, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės prašymo nurodė, kad atsakovui 2009 m. gegužės 1 d. išvykus į užsienį, jo ryšiai su ieškove nenutrūko. Jis 2009 m. rugpjūčio mėn. grįžo ir kartu su ieškove bandė spręsti paskolų problemą – sutuoktiniai kartu ėjo į kredito įstaigas, kad būtų refinansuotos esamos paskolos, be to apie kreditų grąžinimą susirašinėjo elektroniniu paštu siunčiamais laiškais, tad šie veiksmai, teismo nuomone, rodo, kad šeima nėra iširusi, sutuoktiniai veikia kartu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie teismo argumentai nėra visiškai pagrįsti, nes to nepripažįsta ieškovė, kuri aiškino, jog į kredito įstaigas ji su atsakovu buvo priversta eiti dėl atsakovo anksčiau paimtų kreditų, ne dėl naujų kreditų gavimo, o tik dėl paskolos refinansavimo, mėnesinių kredito įmokų sumažinimo, nes atsakovui išvykus į užsienį ji viena stengėsi grąžinti paskolas ir viena privalėjo rūpintis nepilnamečiu sūnumi. Taigi ieškovės ir atsakovo tik dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties epizodinis bendravimas sprendžiant bendrų paskolų grąžinimo klausimus dar neįrodo jų bendro gyvenimo ir po 2009-05-01. Netikėti ieškovės paaiškinimais, kada pats pirmosios instancijos teismas pripažino, jog viena iš šeimos iširimo priežasčių yra atsakovo neatsakingas skolinimasis, kada ieškovė viena liko gyventi bankui įkeistame už paskolas bute, kurio taip ir nesugebėjo išlaikyti (butas 2014 metais buvo parduotas varžytinėse), pagrindo nėra.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gegužės 1 d., t.y. nuo tada, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Todėl šioje dalyje, kuria atmestas aptartas ieškovės reikalavimas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – šį reikalavimą patenkinti, nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės N. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kada jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2009-05-01.

Dėl kompensacijos iš atsakovo ieškovei priteisimo

Priimdamas sprendimą dėl ieškovės reikalavimų priteisti jai iš atsakovo 37116 Lt kompensaciją už jos ieškovės įvykdytus kreditorinius įsipareigojimus, teismas šiuos ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo civilinės bylos iškėlimo momento 2013-02-14 viena vykdė prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB, iš viso nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2013-02-14 iki 2014-03-04 trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB sumokėjo 4092 Lt sumą, taip pat trečiajam asmeniui AB SEB bankui sumokėjo 2000 Lt sumą. Kadangi šios prievolės turėjo būti vykdoma abiejų šalių, teismas pripažino, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į ½ dalį sumokėtų sumų ir yra pagrindas jai priteisti iš atsakovo 3046 Lt (882,18 Eur) kompensaciją už įvykdytą solidarių prievolių dalį (CK 6.9 str. 1 d.). Likusioje dalyje teismas ieškovės reikalavimus atmetė, pripažindamas, kad kitos solidariosios prievolės pagal kredito sutartis, kurios buvo įvykdytos iki 2013-02-14, t.y. kai dar nebuvo iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, buvo vykdomos iš bendro sutuoktinių turto.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra visiškai pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d.). Tačiau šis teismas, kaip jau minėta, nepagrįstai nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo santuokos nuraukimo bylos iškėlimo.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gegužės 1 d., t.y. nuo tada, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai nustato ir šioje dalyje pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl pakeistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręsti ieškovės reikalavimai priteisti jai 37116 Lt kompensaciją už įvykdytus solidarius kreditorinius įsipareigojimus.

Ieškovė pateikė byloje paskaičiavimus, kad ji iš viso AB DNB bankui sumokėjo 14575,54 Lt, „BIG BANK“ AS filialui – 9135 Lt, „Swedbank“, AB – 16071,84 Lt, AB SEB bankui 34450 Lt, todėl pusę šių sumų, t.y. 37116 Lt prašo priteisti iš atsakovo. Šis reikalavimas laikytinas pagrįstu, nes ieškovė turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo, kaip bendraskolio to, ką jis įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį (CK 6.9 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas, padidinant iš atsakovo ieškovei priteistą kompensaciją nuo 882,18 Eur iki 10750 Eur.

Dėl prievolės AB SEB bankui

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu prašė po santuokos nutraukimo likusį atlyginti kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007-12-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti solidaria atsakovo ir ieškovės prievole toje dalyje, už kiek vykdymo procese parduotas įkeistas butas (duomenys neskelbtini), o likusioje dalyje kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui pripažinti asmenine atsakovo prievole.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstąjį sprendimą, pripažino nustatytu, kad 2007-12-21 atsakovas ir AB SEB bankas sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteiktas 73689,10 EUR kreditas būsto pirkimui, refinansuojant „Swedbank“, AB kreditą, šeimos poreikių tenkinimui, AB SEB Vilniaus banko vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui (b.l. 25-33, t. I). Šios sutarties Specialiosios dalies 1.2 punkte kredito gavėju nurodytas R. N. ir sutarties 13 punkte nurodyta N. N., įvardijama kaip kredito gavėjo sutuoktinė, patvirtino, kad susipažino su kredito sutarties sąlygomis prieš Kredito gavėjui pasirašant sutartį ir jas suprato, sutinka su visomis sutarties sąlygomis, jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią, supranta, kad nutraukus sutartį, skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto. AB SEB banko pažyma (3 t. 149 b.l.) patvirtina, kad 2007-12-21 kredito sutarties pagrindu R. N. ir N. N. suteiktas 73689,10 EUR (254433,72 Lt) kreditas, iš kurio 47188 Lt skirta R. N. įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui, 26067,88 Lt skirta N. N. įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui, 46522,36 Lt skirta R. N. įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui, 133274,66 Lt skirta šeimos poreikių tenkinimui ir išmokėta į R. N. banko sąskaitą. Iš į bylą pateiktos kredito paraiškos kopijos (b.l. 52-55, t. IV) matyti, kad į AB SEB banką dėl kredito refinansavimo, vartojimo kredito dengimo bei kredito šeimos poreikių tenkinimui suteikimo kreipėsi abu sutuoktiniai, taigi, tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo žinomas 2007-12-21 kredito sutartimi suteikto kredito tikslas, t.y. kad dalis kredito suteikta dėl ankstesnių bendrų sutuoktinių paskolų vykdymo, o dalis kredito suteikiama šeimos poreikių tenkinimui. Nors šalys ir nurodė, kad šeimos poreikių tenkinimui gauta paskolos dalis ir nebuvo panaudota šeimos reikmėms, ieškovė ir atsakovas yra solidarūs skolininkai pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovės reikalavimas nustatyti, kad ieškovė yra skolinga tik įkeisto turto vertės ribose yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiškino 2007-12-21 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp AB SEB Vilniaus banko ir R. N., sąlygas, šalių įsipareigojimus todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad visa po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui AE SEB bankui pagal 2007-12-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari N. N. ir R. N. prievolė. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino 2007-12-21 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp AB SEB Vilniaus banko ir R. N., sąlygas, labai formaliai vertino šios paskolos sudarymo aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymi, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde paaiškino, kad 2007-12-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas su atsakovu R. N. sudarė dėl ankstesnių šeimos paskolų refinansavimo, prašydama kredito ji nurodė : „kredito refinansavimui ir šeimos poreikių tenkinimui turimo vartojimo kredito dengimui“. Kredito sutartyje buvo nurodyta, kad kreditas suteikiamas „būsto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, refinansuojant AB banko „Hansabankas“ kreditą šeimos poreikių tenkinimui, AB SEB Vilniaus banko vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui ir kredito AB banke „Hansabanke“, skirto kilnojamojo turto įsigijimui ir vartojamųjų paskolų dengimui“. Ji, pasirašydama tokią sutartį, sutiko, kad skola bus išieškoma iš įkeisto turto, įsipareigojimo grąžinti AB SEB banko atsakovui suteiktą kreditą ji nedavė. Tačiau bankas be lėšų paskolų refinansavimui 2008-01-28 į atsakovo R. N. sąskaitą dar pervedė ir 133274,66 Lt, kuriuos šis iš sąskaitos pasiėmė grynais pinigais ir juos panaudojo savo asmeninėms, bet ne šeimos reikmėms, o ieškovei apie tapo žinoma tik bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, kada 2014 m. balandžio mėn. ji tik teismo liudijimo gauti bylai reikalingus įrodymus pagalba gavo atsakovo sąskaitos banke išrašą (b.l. 74, t. III).

Trečiasis asmuo AB SEB bankas į bylą pateikė duomenis (b.l. 149, t. III), kad pagal 2007-12-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banko suteiktas kreditas išmokėtas taip: 47188 Lt sumokėta į AB bankas „Hansabankas“ sąskaitą R. N. įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui; 26067,88 Lt sumokėta į AB SEB banko sąskaitą N. N. įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui; 46522,36 Lt sumokėta į AB bankas „Hansabankas“ sąskaitą R. N. įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui; taip pat 133274,66 Lt sumokėta į R. N. sąskaitą AB SEB banke šeimos poreikių tenkinimui.

Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas pagrindo nesutikti su ieškovės paaiškinimu, pripažįsta, kad gaunat kreditą iš AB SEB bankas ieškovė paraiškoje kreditui gauti nurodė, kad kreditas reikalingas kredito refinansavimui ir šeimos poreikių tenkinimui, t.y. vartojimo kredito dengimui, Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialioje dalyje nurodant kredito paskirtį taip pat nebuvo išskirta, kad dalis kredito bus naujas kreditas, skirtas ne ankstesnių skolų refinansavimui, todėl ieškovė suprato, kad kreditus atsakovas su jos žinai ima tik refinansavimui, dėl ko sutiko ir su šeimos buto įkeitimu. Kadangi kredito dalis – 133274,66 Lt – atsakovui buvo išmokėta be ieškovės žinios, atsakovas ją panaudojo tik savo asmeninėms reikmėms, atsakovas su banku šią kredito dalį nuo ieškovės nuslėpė, bankas kredito sutarties sudarymo metu nesuteikė ieškovei kaip kredito gavėjo sutuoktinei pilnos aiškios informacijos apie kredito sudedamąsias dalis, t.y. apie kreditą duomenų, kokius pateikė nagrinėjamoje byloje (b.l. 149, t. III), negalima pripažinti, kad šioje kredito dalyje atsirado solidarioji sutuoktinių prievolė (CK 3.109 str. 3 d.).

Remdamasi šiais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo likusį atlyginti kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007-12-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidaria atsakovo ir ieškovės prievole toje dalyje, už kiek vykdymo procese parduotas įkeistas butas (duomenys neskelbtini), o likusioje dalyje kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui pripažinti asmenine atsakovo prievole, yra pagrįstas ir tenkintinas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria nustatyta, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal 2007-12-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari N. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė, pakeistinas ir nustatytina, kad po santuokos nutraukimo likęs atlyginti kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007-12-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari atsakovo ir ieškovės prievole toje dalyje, už kiek vykdymo procese parduotas įkeistas butas (duomenys neskelbtini), o likusioje dalyje kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007-12-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismui pakeičiant atskiras aukščiau nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis padaugėja patenkintų ieškovės reikalavimų, dėl ko yra būtina pakeisti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos nagrinėjant bylą šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė paduodama ieškinį ir patikslintą ieškinį privalėjo sumokėti 41 Eur žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio byloje pareikštus reikalavimus ir už turtinio pobūdžio reikalavimus – priteisti iš atsakovo 1448 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 10750 Eur piniginę kompensaciją, t.y. iš viso 12198 Eur, – 366 Eur žyminį mokestį, iš viso 407 Eur.

Ieškovė sumokėjo 116 Eur žyminį mokestį, 291 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas jai buvo atidėtas. Ieškovės turtinio pobūdžio reikalavimai patenkinti iš viso 11000 Eur sumai, t.y. 90 procentų. 10 procentų ieškovės sumokėtos žyminio mokesčio sumos sudaro 41 Eur, t.y. dalis ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, kuri jai nepriteistina iš atsakovo. Iš 116 Eur atėmus 41 Eur lieka 75 Eur, kurie ieškovei priteistini iš atsakovo. Žyminio mokesčio dalis – 291 Eur, nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį, patenkinus jos reikalavimus, priteistina į valstybės biudžetą iš atsakovo. Į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinas taip pat 218 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ji turėjo 640,06 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti ir 202,73 Eur išlaidų dėl kuratoriaus byloje skyrimo, prašė priteisti jai šias turėtas išlaidas. Ieškovei, iš dalies patenkinus jos ieškinį, iš atsakovo priteistina 90 procentų turėtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, t.y. 596,06 Eur ir 202,73 Eur išlaidų, turėtų dėl kuratoriaus byloje skyrimo (CPK 88, 93 ir 98 straipsniai).

Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 873,79 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų: 75 Eur žyminio mokesčio, 596,06 Eur išlaidų už advokatų teisinę pagalbą ir 202,73 Eur išlaidų, turėtų dėl kuratoriaus skyrimo.

Pirmosios instancijos teismas turėjo 50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu byloje dalyvaujantiems asmenims. Šios išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą taip: 45 Eur (90 procentų) iš atsakovo ir 5 Eur (10 procentų) iš ieškovės.

Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinos 554 Eur bylinėjimosi išlaidos (509 Eur žyminis mokestis ir 45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) ir iš ieškovės 5 Eur bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos).

Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikindamas šio sprendimo dalį, kuria teismas netenkino

ieškovės prašymo dėl jos nurodyto santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms teisėms ir pareigoms taikymo momento, šioje dalyje priima naują sprendimą – ieškovės reikalavimą patenkina, taip pat pakečia apskųstojo teismo sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta dėl atsakovo mokėtinos ieškovei kompensacijos, dėl prievolės trečiajam asmeniui AB SEB bankui ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis teisėjų kolegija palieka nepakeistas.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 41 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėta dalis žyminio mokesčio). Nuo dalies žyminio mokesčio – 255 Eur – sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą ieškovė buvo Kauno apylinkės teismo 2015-06 23 nutartimi atleista.

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jai iš atsakovo priteistinos 41 Eur bylinėjimosi išlaidos. Žyminio mokesčio dalis – 255 Eur, nuo kurios ieškovė buvo atleista, kaip bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330 straipsniu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas jos, ieškovės N. N., ir atsakovo R. N. turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kada jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y., nuo 2009-05-01, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti šį ieškinio reikalavimą, nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės N. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kada jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2009 m. gegužės 1 d.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) , ieškovės N. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 882,18 Eur kompensaciją už ieškovės grąžintų bendrų kreditų dalį, padidinant šią priteistą piniginę kompensaciją iki 10750 Eur (dešimt tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt eurų).

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal 2007-12-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari N. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė, ir nustatyti, kad po santuokos nutraukimo likęs atlyginti kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007-12-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari atsakovo ir ieškovės prievolė toje dalyje, už kiek vykdymo procese parduotas įkeistas butas (duomenys neskelbtini), o likusioje dalyje kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007-12-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir šią dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei N. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 873,79 Eur (aštuoni šimtai septyniasdešimt trys eurai 79 centai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 554 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės N. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5 Eur (penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660“.

Kitas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei N. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 255 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.