Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovams E. N., L. P., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad atsakovas E. N. nėra P. N. tėvas; 2) nustatyti, kad atsakovas L. P. yra P. N., tėvas; 3) ištaisyti P. N. gimimo įraše Nr. 1653, duomenis apie tėvą, panaikinant įrašą apie tėvą E. N. ir įrašant tėvą L. P. 4) ištaisyti P. N. gimimo įraše Nr. 1653 duomenis apie vaiką, pakeičiant vaiko pavardę iš „N.“ į „P.“.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad G. N. ir E. N. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Kalvarijos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 28. Santuokos metu (duomenys neskelbtini). jiems gimė dukra E. N.. Taip pat G. N., (duomenys neskelbtini). gimė sūnus D. N.. 2022 m. balandžio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai civilinėje byloje Nr. e2-608-985/2022 priėmė sprendimą, kuriuo patenkino G. N. ieškinį: pripažino, kad E. N. nėra D. N., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvas ir panaikino D. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr. 36, išduoto Kalvarijos savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus, duomenis, kad jo tėvas yra E. N.; nustatė, kad L. P., yra D. N., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis D. N., gimęs (duomenys neskelbtini)., yra L. P., sūnus; suteikė D., gimusiam (duomenys neskelbtini), pavardę P.. (duomenys neskelbtini). G. N. susilaukė dukters P. N., kuri, nors yra gimusi santuokoje su E. N., nėra sutuoktinio E. N. dukra, kadangi šalys bendro ūkio nebeveda jau nuo 2019 m. rugsėjo mėn., P. N., kaip ir D. N., yra L. P., biologinis vaikas. G. N. su L. P. santykius užmezgė jau sutuoktiniams nustojus vesti bendrą ūkį, L. P. tėvystę pripažįsta, asmenys kartu gyvena, L. P. nepilnamete dukra rūpinasi. Šiuo metu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-157-301/2022 dėl sutuoktinių G. N., ir E. N. santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. G. N. ir E. N. neveda bendro ūkio nuo 2019 m. rugsėjo mėn., kartu negyveno, nepalaikė jokių ryšių, išskyrus atvejus, kurie buvo susiję su bendru asmenų vaiku - dukra E. N.. Tai, kad sutuoktiniai jau ilgą laiką neveda bendro ūkio patvirtinta ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-608- 985/2022, kuriame konstatuojama, kad dar (duomenys neskelbtini). gimęs D. N., nėra E. N., biologinis sūnus, kadangi jau nurodytu metu G. N., bendrą ūkį vedė su L. P., su juo bendrą ūkį veda iki pat šios dienos. G. N., nurodo, jog jos nepilnametė dukra P. N. yra L. P., biologinė dukra, L. P. tėvystę pripažįsta, vaiku rūpinasi, visi asmenys gyvena kartu tame pačiame būste. Būtent dėl nurodytos priežasties G. N. nemano, jog, jeigu visos bylos šalys sutinka ir pripažįsta, kad L. P. yra nepilnamečio vaiko P. N., biologinis tėvas, šiuo metu būtų tikslinga atlikti ekspertizę vaiko biologinei kilmei nuginčyti, kadangi, kaip minėta anksčiau, tėvystės nustatymas yra galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu, jeigu visos šalys atsisako mokslinių tyrimų, t. y. sutinka dėl biologinės tėvystės fakto nustatymo, remiantis kitais įrodymais. Šiuo konkrečiu atveju laikytina, jog E. N. tėvystės nuginčijimas nepažeis P. N., interesų, nes vaikas žinos savo biologinį tėvą - L. P., todėl be tėvo neliks. Dėl to vaiko ir ieškovo E. N., teisinio ryšio nutraukimas, turėtų būti vertinamas kaip teisingu tiek teisine, tiek moraline prasme. Atsižvelgiant į tai, jog L. P., pripažįsta esantis P. N., biologinis tėvas, nuginčijus E. N., tėvystę, P. N., biologiniu tėvu pripažintinas L. P..

Ieškovė G. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinio reikalavimus palaiko. Su N. negyvena nuo 2019 metų rugsėjo mėn. Pirmoje byloje dėl sūnaus tėvystės nuginčijimo ir nustatymo E. N. jis patvirtino šį faktą. Su L. pradėjo gyventi nuo 2020 liepos mėn. Nuo 2019 metu rugsėjo mėn. su E. N. nevedė bendro ūkio ir jokių santykių neturėjo. Kai pradėjo gyventi su L. neturėjo jokių santykių su N., tik žodinius konfliktus. Būstą su L. nuomojasi. P. pavardė buvo suteikta N. ir jis nurodomas kaip tėvas, nes vaikas gimė esant santuokoje su N.. Šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas. P. tėtis yra L. P.. Mano ekspertizė nereikalinga šiam faktui nustatyti, prašo jos neskirti. Reikalavimus dėl pavardės vaiko gimimo liudijimo pakeitimo ir tėvo, palaiko. Jos ir E. N. duktė E. šiuo metu gyvena su atsakovu, ji siekia, kad duktė gyventų su ja. L. rūpinasi tiek pirmu, tiek ir antru vaiku.

Ieškovės G. N. atstovė advokato padėjėja V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl bylos dalyko nėra. Taip pat yra teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad gimus pirmajam vaikui D., E. N. su atsakove nepalaikė jokių santykių. Šiuo metu vyksta byla dėl santuokos nutraukimo, todėl P. negali būti E. N. vaikas. Nuginčijus tevystę, nustatytina tevystė L. P., vaikas neliks be tėvo. L. P. su P. sukūręs emocinį ryšį.

Atsakovas L. P. teismui pateiktu atsiliepimu prašo patenkinti ieškinį. Nurodo, kad su reikalavimu sutinka, pripažįsta esantis P. N. tėvas.

Atsakovas L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra susipažinęs su ieškiniu, jis pilnai palaiko ieškinį, kad pripažintų jį P. N. tėvu. Su ieškove bendrauti pradėjo nuo 2020 m. birželio – liepos mėn. Susitikinėjo, vėliau apsigyveno kartu. Pirmasis vaikas D. gimė (duomenys neskelbtini). P. gimė (duomenys neskelbtini). Su G. N. nebendravo. Jei bendrauja, tai daugiau konfliktuoja. Yra įsitikinęs kad P. yra jo duktė. Prašo neskirti ekspertizės, nes vaikas yra jo. Palaiko ir kitus reikalavimus. Gyvena nuomojamame būste, P. sudarytos tinkamos sąlygos, nuo gimimo dalyvauja jos auginime ir auklėjime.

Atsakovas E. N. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Byloje kartu su išvadą teikiančios institucijos išvada pateiktas 2022 m. rugsėjo 2 d. E. N. paaiškinimas dėl P. N., kuriame nurodoma, kad atsakovas sutinka su ieškiniu Nr. e2-5853-1146/2022, t. y. sutinka, kad jis nėra biologinis P. N. tėvas, kadangi su G. N. bendro ūkio neveda ir negyvena kartu nuo 2020 m. liepos mėn.

Atsakovas E. N. teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimas įteiktas tinkamai. Nutarta bylą išnagrinėti atsakovui E. N. nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad E. N. tėvystės nuginčijimas P. N. atžvilgiu ir nustatymas, kad L. P. yra vaiko tėvas neprieštarauja mažametės teisėms ir geriausiems jos interesams.

Teismo posėdžio metu išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė nurodė, kad pateiktą išvadą palaiko. Susitiko su E. N., jis nurodė, kad visiškai sutinka su ieškiniu, pateikė paaiškinimą raštu. Gali patvirtinti, kad šeima ilgą laiką negyvena (ieškovė ir atsakovas E. N.). Skyrius dalyvavo ir ieškovės vaiko D. tėvystės nuginčijimo ir nustatymo byloje). Mano, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas. Mano, kad DNR tyrimas nėra reikalingas. Nuvykę pas E. N. nurodė, kad atvyko dėl P. N. tėvystės nuginčijimo bylos, nurodė, kad dokumentus jis gavo ir sutinka su ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nuginčijimo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad P. N. gimė (duomenys neskelbtini)., jos tėvu įrašytas E. N.. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. balandžio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-608-985/2022, nutarta: pripažinti, kad atsakovas E. N. nėra D. N., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvas ir panaikinti D. N., gimusio (duomenys neskelbtini)., gimimo įrašo Nr. 36, išduoto Kalvarijos savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus, duomenis, kad jo tėvas yra E. N.; nustatyti, kad atsakovas L. P., yra D. N., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvas, o nepilnametis D. N., gimęs (duomenys neskelbtini)., yra atsakovo L. P., sūnus; suteikti D., gimusiam (duomenys neskelbtini)., pavardę P.. Taigi, kaip seka iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų, šalių teigimu, P. N. yra antrasis L. P. ir G. N. vaikas. Pirmojo – D. P. tėvystė taip pat buvo nuginčyta ir nustatyta minėtu teismo sprendimu.

Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. CK 3.148 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo pagrindus, pirmojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės. Vadinasi, DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas neturi skirti DNR ekspertizę spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologiniam ryšiui patvirtinti ar paneigti, jeigu vaiko tėvai, veikiantys kaip vaiko atstovai pagal įstatymą ir (ar) savo vardu (jeigu aptariamai ekspertizei atlikti reikalingi ir jų (vieno ir (ar) kito) kraujo mėginiai), išreiškia nesutikimą dėl tokios ekspertizės skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes bei išdėstytą nuomonę, nebuvo tikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad atsakovas E. N. nėra nepilnametės P. N. tėvas, kadangi, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų, jog atsakovo E. N. tėvystė nepilnamečiam vaikui būtų nuginčyta, t. y. šalys išreiškė pozicijas patvirtinančias ieškinio dalyką, jokių nesutikimų ir/ar prieštaravimų nenustatyta, jau pirmojo G. N. ir L. P. vaiko D. tėvystės nuginčijimo/nustatymo klausimas buvo sprendžiamas teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės, atsakovų E. N. ir L. P. bei Skyriaus išdėstytas ir bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).

Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, o atsakovas E. N. patvirtino, kad jis nėra vaiko P. N. tėvas, todėl ieškovės G. N. reikalavimas dėl jos vaiko P. N. tėvystės E. N. nuginčijimo tenkinamas (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376 straipsnis, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Remiantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad nors ieškovės ir atsakovo E. N. santuoka dar nėra nutraukta, tačiau ieškovė ir atsakovas E. N. bent jau nuo 2020 m. liepos mėn. (ieškovės teigimu dar anksčiau), kartu negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Ieškovės ir atsakovo L. P. teigimu, jie nuo 2019 m. pradžios pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį. Byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių minėtas ieškovės ir atsakovų nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis), priešingai, jas patvirtina 2022 m. balandžio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-608-985/2022. Byloje nustatyta, kad atsakovas L. P. nuo pat dukters P. gimimo rūpinosi vaiku, teikė ir teikia jam išlaikymą, o tarp vaiko ir biologinio tėvo formuojasi emocinis bei psichologinis ryšys. Iš Skyriaus pateiktos išvados taip pat matyti, jog ieškovės ir atsakovo L. P. gyvenamojoje vietoje, sudarytos tinkamos sąlygos vaikų ugdymui, laisvalaikiui ir poilsiui. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė ir atsakovai nuosekliai laikosi vieningos pozicijos, jog nepilnametis vaikas P. N. yra L. P. dukra, todėl teismas ieškovės ir atsakovų E. N. ir L. P. nurodytas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei šalių paaiškinimus teismo posėdyje, aplinkybę, jog atsakovas L. P. pripažįsta savo tėvystę nepilnamečiam vaikui, juo rūpinasi, teikia vaikui išlaikymą, taip pat į tai, jog atsakovas E. N. palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė, kad jis nėra P. N. tėvas, vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, atsakovas L. P. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko P. N. tėvu (CK 3.148 straipsnis).

Dėl vaiko pavardės

Ieškovė prašo ištaisyti P. N. gimimo įraše Nr. 1653, duomenis apie tėvą, panaikinant įrašą apie tėvą E. N. ir įrašant tėvą L. P. bei ištaisyti P. N. gimimo įraše Nr. 1653 duomenis apie vaiką, pakeičiant vaiko pavardę iš „N.“ į „P.“.

CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Nagrinėjamu atveju ieškovės dukrai P. N. suteikta atsakovo E. N. pavardė „N.“. Atsižvelgdamas į ieškovės prašymą ir atsakovo L. P. sutikimą, į tai, kad teismas tenkina ieškovės reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, teismas ieškovės prašymus tenkina, pakeičia ieškovės dukrai P. pavardę į „P.“ bei įpareigoja civilinės metrikacijos skyrių įrašyti P. N. (P.), gimusios (duomenys neskelbtini)., duomenis apie tėvą L. P..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų priteisti neprašo, todėl šioje byloje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 12,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 6,20 Eur, nes jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvas ir panaikinti P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., gimimo įrašo Nr. 1653, išduoto Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus, duomenis, kad jos tėvas yra E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvas, o nepilnametė P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., yra atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Pakeisti P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini)., pavardę į P..

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrių įrašyti P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,20 Eur (šešis eurus 20 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,20 Eur (šešis eurus 20 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.