Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.3.; 2.6.10.5.1.; 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

2023 m. lapkričio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“ ieškinį atsakovams E. J. ir I. T. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autobanga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų E. J. ir I. T. 16 303,69 Eur nuostolius, 93,80 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė savo reikalavimus grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Tarp automobilio nuomotojos UAB „Autobanga“, atstovaujamos įgalioto asmens – (duomenys neskelbtini) J. P., ir automobilio nuomininkų E. J. bei I. T. 2021 m. rugsėjo 2 d., 13:00 val. buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis Nr. 2021/VLN ID#30009 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovai iš ieškovės 3 paroms, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 5 d., 13:00 val., išsinuomojo automobilį Mercedes Benz CLA 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2.2. Atsakovai ieškovei sutarties sudarymo metu sumokėjo sutartimi nustatytą 267 Eur nuomos mokestį ir 150 Eur dydžio užstatą. Automobilio perdavimo atsakovams metu (2021 m. rugsėjo 2 d.) buvo pasirašytas automobilio apžiūros aktas. Standartinė automobilio vienos paros nuomos kaina buvo 80 Eur, tačiau atsakovams buvo pritaikyta 25 proc. nuolaida ir šis automobilis buvo išnuomotas pritaikius 60 Eur/parą nuomos kainą.

2.3. Į automobilio nuomos kainą pagal standartines automobilio nuomos sąlygas įskaičiuotas transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės draudimas, galiojantis Lietuvos, Latvijos bei Estijos teritorijoje. Draudimo bendrovė kompensuoja dėl nuomininko kaltės įvykusio draudiminio įvykio metu padarytą žalą tretiesiems asmenims (iki 500 000 Eur) ir / ar turtui (iki 100 000 Eur) (Sutarties 2 punktas „Draudimas“). Avarijos, trečiųjų asmenų veiklos ar stichinės nelaimės atveju nuomininko atsakomybės dydis už kiekvieną dėl jo kaltės įvykusį įvykį (avariją) ir/ar kiekvieną įvykį, kurio kaltininkas nebuvo nustatytas (trečiųjų asmenų veikla ar stichinė nelaimė), yra nurodytas nuomos sutartyje, išskyrus atvejus, nurodytus 4.1. punkte, kuomet nuomininkas privalo 100 proc. atlyginti žalą. Šalys susitarė, kad įvykus susidūrimui su gyvūnu, kaltininku bus laikomas nuomininkas. Kai automobilis žūva ar yra sugadinimas draudiminio įvykio metu, nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui padarytus nuostolius, nuomininko atsakomybės ribose, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad automobilis žuvo ar buvo sugadintas ne dėl jo kaltės ir tikrasis įvykio kaltininkas yra nustatytas. Nustačius, kad automobilis žuvo arba buvo sugadintas dėl nuomininko kaltės, arba tikrasis kaltininkas nėra nustatytas, nuomininko sumokėtas užstatas yra įskaitomas į atsiradusius nuostolius, padarytus automobiliui. Atsitikus įvykiui (apgadinus automobilį) bus taikomas papildomas 60 Eur žalos administravimo mokestis (Sutarties 2 punkto „Draudimas“ punktas „Avarija, trečiųjų asmenų veikla, stichinė nelaimė“). Pagal standartines automobilio nuomos sąlygas (Sutarties 4 punktas „Nuomininko atsakomybė“ 4.1. papunktis) nuomotojas turi teisę reikalauti, o nuomininkas įsipareigoja 100 proc. atlyginti žalą, jeigu: a) įvyksta nedraudiminis įvykis (vairavimas pavargus, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, vairavimas neturint teisės vairuoti, pasišalinimas iš įvykio vietos, ir pan.); b) apie įvykį nebuvo pranešta policijai ir/arba nuomotojui; c) nuomininkas nepateikia nuomotojui eismo įvykio deklaracijos ir/arba policijos pažymos ir raštiško įvykio aplinkybių aprašymo; d) nuomininkas pateikia melagingą informaciją apie įvykį; e) žala buvo padaryta dėl tyčinių nuomininko veiksmų ar neveikimo; f) nuomininko nevykdo šios Sutarties sąlygų.

2.4. Nagrinėjamu atveju nuomininkai, užsakydami automobilį nuomai, bei sudarydami automobilio nuomos sutartį, papildomai pageidavo sumažinti savo finansinę atsakomybę iki 0 Eur dydžio. Tą jie padarė įsigiję „SUPER draudimą“. Nuomos sutarties sąlygose aiškiai numatyta, kad „SUPER draudimas“ galioja tik tuo atveju, jeigu yra įvykdomos šios sąlygos – pateikiamas raštiškas eismo įvykio aplinkybių paaiškinimas ir eismo įvykių deklaracija ir / arba policijos pažyma. Nuomininkai su šiomis sąlygomis buvo supažindinti pasirašant nuomos sutartį.

2.5. Pasibaigus pradiniam nuomos sutarties terminui – 2021 m. rugsėjo 5 d., atsakovas E. J. telefonu pratęsė to paties automobilio nuomos terminą papildomai 4 paroms, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. 13:00 val., ir automobilio nuomos pratęsimo (1) susitarimo pagrindu atsakovai ieškovei susitarė sumokėti 356 Eur už šiuo susitarimu nustatytą 4 dienų nuomos terminą. Pasibaigus papildomam nuomos sutarties terminui (2021 m. rugsėjo 9 d.), atsakovas E. J. telefonu pratęsė to paties automobilio nuomos iš ieškovės terminą papildomai 10 parų, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. 13:00 val., ir automobilio nuomos pratęsimo (2) susitarimo pagrindu atsakovai ieškovei susitarė sumokėti 890 Eur už šiuo susitarimu nustatytą 10 dienų nuomos terminą. Už šiuos papildomus automobilio nuomos laikotarpius atsakovai yra sumokėję nuomos mokestį.

2.6. Automobilis turėjo būti grąžintas ieškovei 2021 m. rugsėjo 19 d. 13:00 val. tuo pačiu adresu, kuriuo automobilis buvo perduotas atsakovams: (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku automobilis nebuvo grąžintas, apie numatomą tolimesnį nuomos paslaugų pratęsimą ieškovė informuota nebuvo. Nuomos laikotarpiu, 2021 m. rugsėjo 20 d., ieškovė gavo iš Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog atsakovų išnuomotas automobilis Mercedes Benz CLA250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 11:50 val. pateko į autoįvykį Kalvarijų g. / Konstitucijos pr. sankryžoje, Vilniaus mieste, o jį vairavęs asmuo yra pasišalinęs iš įvykio vietos.

2.7. Ieškovės darbuotojas ((duomenys neskelbtini) J. P.) 2021 m. rugsėjo 20 d. nuvyko į įvykio vietą, avarijos vietoje automobilio nebuvo, tačiau įvykio vietoje mėtėsi sudaužytos automobilio dalys, o už 200 metrų, šalia prekybos centro IBRAHIM (adresu Kalvarijų g. 24A, Vilnius) pastebėjo priparkuotą sudaužytą atsakovų išnuomotą automobilį. Vairuotojo nei automobilyje, nei šalia automobilio nebuvo, automobilis buvo užrakintas, raktai automobilyje ar šalia automobilio nebuvo palikti. Ieškovės darbuotojas padarė eismo įvykio vietos ir apgadinto automobilio nuotraukas ir vaizdo įrašus.

2.8. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į UAB „Autobaltic“ dėl automobilio Mercedes Benz CLA25, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo. UAB „Autobaltic“ apgadintą automobilį pargabeno į ieškovės aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. rugsėjo 27 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą BALT Nr. 4080 sumoje 181,82 Eur + PVM. Ieškovė sąskaitą apmokėjo.

2.9. Atsakovams negrąžinus automobilio raktelių, ieškovė ėmėsi veiksmų, bandydama surasti atsakovus, tačiau sutartyje nurodytais telefonų numeriais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) atsakovai neatsiliepė. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 22 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) atsakovams išsiuntė prašymą pateikti įvykio aplinkybių paaiškinimą bei policijos pažymą, eismo įvykio deklaraciją. 2021 m. rugsėjo 22 d. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ieškovė pateikė atsakovams žinute prašymą grąžinti išsinuomoto automobilio raktelius bei pateikti išsamų raštišką eismo įvykio aplinkybių paaiškinimą, eismo įvykio deklaraciją ir policijos pažymą. Taip pat nurodė, kad iki tol, kol bus grąžinti automobilio rakteliai, toliau bus skaičiuojamas automobilio nuomos mokestis bei informavo, kad visa ši informacija buvo pateikta atsakovams ir elektroniniu paštu. 2021 m. rugsėjo 22 d. atsakovai atsakė į ieškovės žinutę ir nurodė, kad elektroniniu paštu siųstą ieškovės prašymą gavo, raktus pasistengs grąžinti dar šiandien bei užpildys nurodytą formą dėl įvykusio eismo įvykio.

2.10. 2021 m. rugsėjo 23 d. ryte, adresu (duomenys neskelbtini), biuro pašto dėžutėje ieškovės darbuotojas rado automobilio Mercedes Benz CLA250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius. 2021 m. rugsėjo 23 d. 10:40 val., naudojantis grąžintais automobilio rakteliais, automobilis buvo atrakintas ir pilnai apžiūrėtas, padarytos fotonuotraukos, surašytas automobilio apžiūros aktas bei nustatyti šie automobilio trūkumai ir apgadinimai: pustuštis automobilio kuro bakas, daužta automobilio priekinė dalis, daužta automobilio galinė dalis, apgadintas automobilio kairės pusės šonas, pamestas automobilio dešinės pusės stogo moldingas, apgadinti automobilio ratlankiai, išbėgę tepalai iš automobilio.

2.11. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 28 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio specialistės E. B. gavo el. laišką kartu su atsakovo E. J. suklastota eismo įvykio deklaracija ir nuotraukomis iš eismo įvykio vietos, kurias padarė nukentėjusio automobilio vairuotoja. Nuotraukose matyti eismo įvykyje dalyvavęs tik E. J., o pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje E. J. nurodė, kad neva nuomotą automobilį vairavo I. T., kuri kalta dėl eismo įvykio, ir pats užpildė eismo įvykio deklaraciją bei pasirašė atsakovės I. T. vardu.

2.12. Ieškovė 2021 m. spalio 6 d. informavo atsakovus, kad negavo nei atsakovų paaiškinimo, nei eismo įvykio deklaracijos ir / ar policijos pažymos dėl automobilio. Ieškovė 2021 m. spalio 12 d. pakartotinai priminė atsakovams, kad jokie dokumentai ir paaiškinimai susiję su atsakovų išsinuomoto automobilio apgadinimais, nėra pateikti bei prašė ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 13 d. pateikti raštiškus eismo įvykio aplinkybių paaiškinimus, tikrą eismo įvykio deklaraciją ir / ar policijos pažymą. Taip pat ieškovė žinute nurodė, kad nesulaukus prašomų dokumentų, 2021 m. spalio 14 d. automobilį pradės remontuoti, o visas remonto išlaidas pateiks atsakovams apmokėti.

2.13. Atsakovas E. J. 2021 m. spalio 13 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė nepasirašytą pasiaiškinimą atsakovės I. T. vardu, kuriame nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. rytą atsakovė I. T., vairuodama išsinuomotą automobilį Mercedes Benz CLA250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į netikėtai stabdant priekyje važiavusį automobilį BMW markės automobilį, taip apgadindama išsinuomotą automobilį. Taip pat nurodoma, kad eismo įvykis įvyko ties (duomenys neskelbtini). Apie įvykį pranešus policijai, pastaroji nurodė, kad nesant ginčo dėl kaltės būtina užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kas ir buvo padaryta. Taip pat nurodyta, kad BMW automobilį vairavusi vairuotoja, vairavusi draugės automobilį, nebuvo pilnai užpildžiusi savo deklaracijos pusės. Ieškovei paprašius atsiųsti pasirašytą paaiškinimą, atsakovas nurodė „Atsiprašome, I. T. išvykusi, bet gausime tuoj jos parašą ir atsiųsime paaiškinimo nuotrauką ar nuskenuotą dokumentą jei bus tokia galimybė jį nuskenuoti“. Į raginimus pateikti eismo įvykio deklaraciją atsakovas nurodė „deklaracijos nuotrauką atsiųsime kiek vėliau, ji telefone sudužusiu ekranu, tuo užsiimama“. Nei pasirašyto pasiaiškinimo, nei eismo įvykio deklaracijos / pažymos ieškovė iš atsakovų taip ir negavo.

2.14. Minėtas pasiaiškinimas pateiktas atsakovės I. T. vardu, nors 2021 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad būtent atsakovas E. J. 2021 m. rugsėjo 20 d. 12 val. 28 min. „vairavo automobilį Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, važiuodamas neatidus, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusi MBW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam pristačius, atsitrenkė į jo užpakalinę dalį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET reikalavimus“.

2.15. UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ 2021 m. lapkričio 18 d. pateikė kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2210943-p, kurioje nustatyta, kad apgadinus ginčo automobilį ieškovei padaryta 12 405,61 Eur žala. UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą NAB 7954 už transporto priemonės vertimo paslaugą sumoje 150 Eur + PVM. UAB „Autobanga“ 2021 m. gruodžio 17 d. apmokėjo UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ už suteiktas paslaugas.

2.16. Ieškovė buvo įsipareigojusi automobilį Mercedes Benz CLA250 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomoti kitam klientui, iš karto pasibaigus su atsakovais sudarytos sutarties terminui, t. y. 2021 m. rugsėjo 19 d. Kadangi atsakovai eismo įvykio metu apgadino minėtą automobilį ir jis buvo remontuotinas bei netinkamas tolimesniam naudojimui (nuomai), ieškovė buvo priversta išnuomoti pakaitinį automobilį iš UAB „Autobaltic“ tikslu įvykdyti sutartinius įsipareigojimus prieš kitus klientus. UAB „Autobaltic“ 2021 m. lapkričio 18 d. pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą BALT Nr. 4178 už pakaitinio automobilio nuomą 2 636,36 už 58 kalendorines dienas. Ieškovė 2021 m. kovo 18 d. apmokėjo UAB „Autobaltic“ už pakaitinio automobilio nuomą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d.

2.17. Ieškovė kreipėsi į UAB „Automenas“ tikslu suremontuoti atsakovų eismo įvykio metu apgadintą automobilį. UAB „Automenas“ suremontavo automobilį ir 2021 m. lapkričio 23 d.pateikė PVM sąskaitą faktūrą AM Nr. 9357 sumai 12 800 Eur plius PVM, iš viso – 15 488 Eur.

2.18. Ieškovė 2021 m. spalio 27 d. išrašė atsakovams PVM sąskaitą faktūrą IŠL_KOMP Nr. 3749 sumai 75,51 Eur kompensacija už nepripiltą kurą (60,51 Eur) ir mokestį už kuro pripylimą (15 Eur). Ieškovė 2021 m. spalio 27 d. išrašė atsakovams PVM sąskaitą faktūrą IŠL_KOMP Nr. 3750 sumai 15 828,18 Eur žalos atlyginimas už Mercedes benz CLA250 vals. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą iš eismo įvykio vietos, žalos dydžio įvertinimą, remontą, žalos administravimo mokestį, pakaitinio automobilio nuomą apgadinto automobilio laikotarpiu. Ieškovė 2021 m. spalio 28 d. išrašė atsakovams PVM sąskaitą faktūrą Serija KET Nr. 1091 400 Eur sumai už nuomotu automobiliu atsakovų padarytų 10 kelių eismo taisyklių ir / ar parkavimo pažeidimų administravimą.

2.19. Egzistuoja visos atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Pagal Sutarties pagrindinių sąlygų 6.2. punktą „Visu šios sutarties galiojimo laikotarpiu nuomininkas išlieka atsakingas už automobilio saugumą ir šios sutarties sąlygų vykdymą“. Pagal sąlygų 3.5. punktą atsakovai, kaip transporto priemonės nuomininkai, įsipareigojo „Įvykus bet kokiam draudiminiam įvykiui (avarijai, gaisrui, vagystei, trečiųjų asmenų nusikalstamai veikai) nedelsiant informuoti policiją telefonu 112 bei nuomotoją telefonu (duomenys neskelbtini), pateikti Policijai ir nuomotojui visus reikalingus dokumentus įvykio priežastims, aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti bei pateikti raštišką aplinkybių paaiškinimą nuomotojui per 24 valandas.“. Atitinkamai sąlygų 4.1. punkte numatyta, kad „Nuomotojas turi teisę reikalauti, o nuomininkas įsipareigoja atlyginti 100 proc. padarytą žalą, jeigu <...> b) apie įvykį nebuvo pranešta policijai ir / arba nuomotojui; c) nuomininkas nepateikia nuomotojui eismo įvykio deklaracijos ir/arba policijos pažymos ir raštiško įvykio aplinkybių paaiškinimo; d) nuomininkas pateikia melagingą informaciją apie įvykį; <...> f) nuomininkas nevykdo šios sutarties sąlygų“.

2.20. Atsakovai pažeidė pasirašytos automobilio nuomos sutarties sąlygas, todėl jiems kyla solidari atsakomybė ir teisinės pasekmės už sutarties sąlygų nesilaikymą. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jiems išsinuomojus ieškovei nuosavybės teise priklausantį automobilį, atsakovė I. T., turėdama teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemonę, pati jos nevairavo ir perdavė atsakovui E. J., kuris vairavo išnuomotą automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, važiuodamas neatidus, nesilaikė saugaus atstumo ir sukėlė eismo įvykį bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Atsakovai apie eismo įvykį nepranešė sutartyje numatytu terminu, nepateikė ieškovei raštiško įvykio aplinkybių paaiškinimo per 24 valandas, o kiek vėliau, aktyviai prašant ieškovės, atsakovas E. J. pateikė nepasirašytą ir atsakovės I. T. vardu surašytą pasiaiškinimą, nepateikė eismo įvykio deklaracijos (kuri policijai buvo pateikta E. J. pasirašant deklaraciją kaip neva I. T. vardu ir parašu). Be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 26 d. administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad E. J. 2021 m. rugsėjo 20 d. 12 val. 28 min. „vairavo automobilį Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių“ bei „iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET reikalavimus“.

2.21. Atsakovai, nesilaikydami sutarties nuostatų, kuriomis jie galėtų būti atleisti nuo civilinės atsakomybės ir jiems galėtų būti taikomas „SUPER draudimas“, pasišalindami iš eismo įvykių vietos, apgadinę išsinuomotą transporto priemonę ir bandę nuslėpti eismo įvykį nuo ieškovės jai nepranešdami sutarties numatytomis sąlygomis, nepateikę eismo įvykio deklaracijos, nepateikę jokių kitų dokumentų, patvirtinančių eismo įvykio faktą, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, ir taip užkirto kelią ieškovei tinkamai administruoti žalą, išsiaiškinti visas eismo įvykio aplinkybes būtinas, nustatant draudžiamąjį įvykį, todėl būtent atsakovai dėl savo kaltės neįvykdę sutartinių įsipareigojimų, privalomų tam tikslui, kad jie galėtų būti atleisti nuo civilinės atsakomybės ir jiems galėtų būti taikomas „SUPER draudimas“, šiuo atveju privalo visiškai atlyginti ieškovei padarytą žalą.

2.22. Bendra atsakovų solidariais veiksmais ieškovei padarytų nuostolių suma yra 16 303,69 Eur (75,51 + 181,82 + 12 950 + 60 + 2 636,36 + 400), kuri priteistina solidariai iš abiejų atsakovų.

3. Atsakovė I. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuomos sutartis buvo pratęsta tik atsakovo E. J., atsakovei nedalyvaujant ir nesant informuotai apie nuomos sutarties pratęsimą. Atsakovė manė, kad automobilis yra grąžintas. Automobilį autoįvykio metu vairavo tik atsakovas ir tik jis bendravo su ieškove dėl įvykusio įvykio. Atsakovas pripažino, kad I. T. nėra susijusi su įvykiu ir su nuomos sutarties pratęsimo faktu.

4. Atsakovas E. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pripažįsta, kad I. T. niekaip nebuvo susijusi nei su eismo įvykiu, nei su automobilio nuomos pratęsimo faktu ir sutiko, kad visos turtinės pretenzijos būtų reiškiamos tik jam.

5. Atsakovė I. T. 2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su E. J. buvo pažįstami apie pusantrų metų. Kadangi turi paveldėsaugos žinių, dažnai jį konsultuodavo. Ji nieko nežinojo apie atliktą automobilio nuomos rezervaciją, o tik jau nuvyko į nuomos punktą paimti automobilio. E. J. prašė nuvairuoti iki Kauno, nes jo automobilis buvo sugedęs. Ji žinojo, kad E. J. vairuodavo, matė jį nuolatos vairuojant. Iš Kauno grįžo į Vilnių kitą dieną, susipykę, ir E. J. pažadėjo automobilį grąžinti į nuomos punktą rugsėjo 5 d. Pasitikėjo juo, kad taip ir padarys. Ji skambino E. J. ir paklausė, ar grąžino, kuris patvirtino, kad grąžino. Ji pati rugsėjo 5 d. automobilio negrąžino, nes susirgo. Pratęsiant nuomos sutartį ieškovės atstovas jai neskambino ir neklausė, ar ji sutinka dėl pratęsimo.

6. Atsakovas E. J. 2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovų tarpusavio santykiai buvo neformalūs, asmeniškai bendravo. Pažinojo vienas kitą apie metus. Jis buvo (duomenys neskelbtini) vadovas ir steigėjas. Kadangi reikėjo skubiai nuvažiuoti iki Kauno, o jo automobilis buvo sugedęs, paprašė I. T. išnuomoti, nes jis buvo išgėręs ir vairuoti tądien negalėjo. Jis fiziškai vairuotojo pažymėjimą turėjo ir sprendimas atimti vairavimo teisę buvo apskųstas. I. T. matydavo jį vairuojant, nes jis vairuodavo, o sustabdžius policijai jį paleisdavo, nes ir pareigūnai tiksliai nežinojo, kaip vertinti situaciją dėl vairavimo teisės. Jis asmeniškai užpildė automobilio nuomos rezervaciją, o banko kortelė, kuria mokėta, buvo įmonės. Jis parvairavo iš Kauno, jiems esant susipykus. Nepasakė I. T., kad pratęsė nuomos sutartį. Jis pasakė ieškovės atstovui, kad nori įmonės vardu pernuomoti, todėl ir sąskaitą išrašė įmonei.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovė neprivalo kontroliuoti nuomininkų veiksmų, automobilio perdavimo fakto ir pan. E. J. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tad I. T. negalėjo nesuprasti, kad jis negalėjo vairuoti. Jokios prievartos atsakovės atžvilgiu perduoti automobilio raktelius nebuvo. Ieškovė galėjo išrašyti bet kokiam subjektui sąskaitą apmokėjimui, bet tai nepatvirtina fakto, kad nuomos sutartis po pratęsimo buvo pakeista. Jeigu I. T. nebūtų perdavusi automobilio atsakovui, nebūtų kilę žalos. Yra tiesioginis priežastinis ryšys. I. T., būdama automobilio nuomininkė, nesirūpino automobilio grąžinimu rugsėjo 5 d. (pasibaigus terminui) ir nepatikrino, ar E. J. gali vairuoti. CK numato ir žodinį nuomos sutarties pratęsimą. I. T. savo veikimu neprieštaravo nuomos pratęsimui.

8. Liudytojas J. P. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba UAB „Autobanga“ (duomenys neskelbtini). Įmonės ofise E. J. teigė, kad nevairuos, tik mokės už nuomą. Buvo duotas I. T. vairuotojo pažymėjimas, kurio numeris įrašytas ir į sutartį. I. T. išvairavo automobilį iš ofiso. Kad būtų patogiau klientui, telefonu žodžiu aptarė nuomos sutarties pratęsimo klausimą. Pratęsiant sutartį nuomininko keisti negali. Su nauju nuomininku sudaroma nauja sutartis. Iš I. T. nebuvo jokių žinių dėl noro nutraukti sutartį po 3 dienų termino pasibaigimo. Abu buvo nuomininkai – vienas vairuotojas, kitas mokėtojas, nes jo banko kortelė naudota sutarčiai vykdyti. I. T. neinformavo asmeniškai apie sutarties pratęsimą, bet ir neinformavo apie nenorą jos pratęsti, automobilio negrąžino. Grąžinti automobilį nėra būtina abiem. Grąžina, kas vairuoja. Pratęsiant sutartį, nuomininkas E. J. informavo, kad I. T. vairuos toliau.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Autobanga“ solidariai iš atsakovų E. J. ir I. T. 16 303,69 Eur nuostolius, 93,80 palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą (16 397,49 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir lygiomis dalimis 4 483,13 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo ieškovei po 2 241,46 Eur; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei 33,20 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 16,60 Eur.

10. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

10.1. Tarp šalių 2021 m. rugsėjo 2 d. 13.00 val. buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis Nr. 2021/VLN ID #30009, kurios pagrindu atsakovams E. J. ir I. T. buvo išnuomotas automobilis „Mercedes Benz CLA 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. 13:00 val. iki 2021 m. rugsėjo 5 d. 13:00 val., iš viso 3 paroms, apdraudžiant papildomai „Super draudimu“. Automobilio paėmimo ir grąžinimo vieta (duomenys neskelbtini). Sutartyje vairuotoja buvo pažymėta I. T., įrašant jos vairuotojo pažymėjimo numerį prie „Nuomininkas 2“ duomenų. Prie „Nuomininkas 1“ – E. J., vairuotojo pažymėjimo numeris neįrašytas, tik įrašyti banko kortelės duomenys. Nuomos sutartis buvo pratęsta dar du kartus – nuo rugsėjo 5 d. iki 9 d. ir nuo rugsėjo 9 d. iki 23 d., nuomininkui E. J. paskambinus telefonu ir jam apmokėjus nuomos mokestį iš jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) sąskaitos.

10.2. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 20 d. gavo iš Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešimą, kad ieškovės išnuomotas automobilis apie 11.50 val. pateko į autoįvykį Kalvarijų g. / Konstitucijos pr., Vilniuje, sankryžoje. Nuvykęs įmonės atstovas (liudytojas J. P.) į įvykio vietą, rado automobilį apgadintą šalia prekybos centro Ibrahim (Kalvarijų g. 24A, Vilnius). Ieškovė 2021 m. rugsėjo 22 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė prašymą pateikti įvykio aplinkybių paaiškinimą, policijos pažymą ir eismo įvykio deklaraciją. Ieškovė eismo įvykio deklaraciją, užpildytą I. T. vardu kartu su foto nuotraukomis apie įvykį gavo iš policijos.

10.3. Iš prie bylos prijungto baudžiamojo įsakymo Nr. e1-2342-961/2022 duomenų teismas nustatė, kad atsakovas E. J. suklastojo 2021 m. rugsėjo 20 d. eismo įvykio deklaraciją, pasirašydamas I. T. vardu, dėl ko pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Regitra duomenimis, atsakovo vairuotojo pažymėjimo galiojimas panaikintas dar 2021 m. sausio 19 d. ir dabartiniu laiku negalioja.

10.4. Tarp šalių nėra ginčo, kad nurodytos nuomos sutarties pagrindu ieškovė atsakovams perdavė transporto priemonę Mercedes Benz CLA 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuri, ieškovei buvo grąžinta 2021 m. rugsėjo 23 d., ieškovės biuro pašto dėžutėje paliekant automobilio raktelius, po ieškovės raginimo grąžinti raktelius, sudaužytą automobilį radus 2021 m. rugsėjo 20 d. po eismo įvykio Kalvarijų gatvėje, Vilniuje.

10.5. Automobilio apžiūros akte nurodyta išnuomojamo automobilio būklė 2021 m. rugsėjo 2 d. 13:20 val.: kilometražas 40 510 km, kuro bako pilnas, o grąžinamo 2021 m. rugsėjo 23 d. 10:40 val. – 42 725 km, kuro bakas – 1/4, be to, automobilis grąžintas nešvarus, daužtas priekis, galas, apibraižytas k. p. šonas, pamestas d. p. stogo moldingas, išbėgę tepalai. Automobilio būklė fiksuota ir foto nuotraukose, padarytose eismo įvykio dieną 2021 m. rugsėjo 20 d., radus automobilį paliktą Kalvarijų g.,Vilniuje.

10.6. Sugedęs automobilis UAB „Autobaltic“ buvo nuvežtas į ieškovės aikštelę, dėl ko buvo išrašyta 2021 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaita faktūra 181,82 Eur be PVM už paslaugas, kuri ieškovės apmokėta. UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ pateikė automobilio remonto vertinimo išvadą, jog ieškovei padaryta 12 405,61 Eur be PVM žala, dėl ko buvo patirtos 150 Eur išlaidos, kurios apmokėtos. Automobilis buvo suremontuotas, išrašant 12 800 Eur be PVM sąskaitą faktūrą Nr. AM 9357 ir ją ieškovei apmokant 2021 m. lapkričio 26 d. Kadangi automobilis buvo remontuojamas iki 2021 m. lapkričio 23 d., ieškovė patyrė 2 636,36 Eur be PVM išlaidas pakaitinio automobilio nuomai, vykdant sutartinius įsipareigojimus kitiems savo klientams.

10.7. Ieškovė išrašė atsakovams 2022 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3749 75,51 Eur sumai už nepripiltą kurą ir mokestį už kuro pylimą, remiantis sutarties 4.2 punktu. Taip pat išrašyta 2022 m. spalio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 3750 60 Eur sumai už žalos administravimą, remiantis sutarties 2.7 punktu. Remiantis sutarties 4.6 punktu, 2022 m. spalio 28 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 1091 400 Eur sumai administruojant 10 kelių eismo taisyklių ar parkavimo pažeidimų. Iš viso ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 16 303,69 Eur nuostolius.

11. Teismas nurodė, kad ginčo materialiniai santykiai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.522 straipsnyje įtvirtintą transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties sampratą. Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovų (nuomininkų) solidarios atsakomybės už išnuomoto jiems automobilio sugadinimą (CK 6.500 straipsnis) ir dėl to atsiradusios žalos, t. y. dėl civilinės atsakomybės nuomininkams kilimo (CK 6.245–6.249 straipsniai).

12. Teismas nurodė, kad esminio ginčo dėl žalos išnuomotam automobiliui fakto, dydžio bei kitų sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį nuomininkams byloje nekilo. Atsakovai neginčijo ir neteikė savo argumentų ar papildomų įrodymų, paneigiančių ieškovės įrodinėtą kilusios žalos faktą, dydį, automobiliui patekus į eismo įvykį bei nuomininkams nepateikus raštiško pranešimo apie eismo įvykį, policijos pažymos bei pasirašytos eismo įvykio deklaracijos.

13. Teismas nurodė, kad nors nuomininkai sumokėjo papildomą mokestį dėl savo civilinės atsakomybės papildomo draudimo „Super draudimas“, siekdami sumažinti savo civilinę atsakomybę iki nulio, tačiau remiantis sutarties nuostatomis, papildomo draudimo apsauga ginčo atveju negalioja. Nuomos sutarties 4.1 punkte buvo įtvirtinta aiški sąlyga, kad nuomotojas turi teisę reikalauti, o nuomininkas įsipareigoja atlyginti 100 proc. padarytą žalą, jeigu <...> b) apie įvykį nebuvo pranešta policijai ir/arba Nuomotojui; c) Nuomininkas nepateikia Nuomotojui eismo įvykio deklaracijos ir/arba policijos pažymos ir raštiško įvykio aplinkybių aprašymo; d) Nuomininkas pateikia melagingą informaciją apie įvykį; e) žala buvo padaryta dėl tyčinių Nuomininko veiksmų ar neveikimo; f) Nuomininko nevykdo šios Sutarties sąlygų. Pagal standartines Automobilio nuomos sąlygas (Sutarties 10 punktas „EXTRA ir SUPER draudimai“) Nuomininkas, įsigijęs EXTRA arba SUPER draudimą, sumažina savo finansinę atsakomybę, įvykus draudiminiam įvykiui iki šioje sutartyje nurodytos sumos. EXTRA ir SUPER draudimai galioja tik pateikus eismo įvykio deklaraciją ir/arba policijos pažymą ir raštišką įvykio aplinkybių aprašymą. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad papildoma civilinės atsakomybės apsauga ginčo atveju netaikytina ir negalioja, kadangi nuomininkai neįvykdė sutartinių reikalavimų, įvykus eismo įvykiui, remiantis sutarties 3.5 punktu. Ginčo dėl to byloje tarp šalių nekilo ir šiuo aspektu savo civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo prievolės nuomininkai neneigė.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas E. J. neneigė bylos nagrinėjimo metu savo neteisėtų veiksmų, padarius sugadinimus nuomotam automobiliui, kaltės dėl automobilio sugadinimo bei negrąžinimo išsinuomoto automobilio po trijų parų (t. y. 2021 m. rugsėjo 5 d.), ką, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, buvo žadėjęs padaryti kitai nuomininkei I. T. bei patekęs į eismo įvykį, neteikė nuomotojui informacijos apie eismo įvykį, jo detales, nepranešė apie įvykį policijai, o pasišalino iš eismo įvykio bei nepateikė eismo įvykio deklaracijos, ką numatė nuomos sutarties 3.5 punktas. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. eismo įvykio įvykusio kaltininku pripažintas atsakovas, kuris ne tik pasišalino iš eismo įvykio vietos, bet ir teikė suklastotą eismo įvykio deklaraciją, kas sąlygojo kilusią automobilio žalą, prievolę atlyginti automobiliui padarytą žalą bei kitus sutartinius įsipareigojimus, remiantis nuomos sutarties nuostatomis, nesant pagrindo taikyti „Super draudimas“ nuostatas, atleidžiančias nuomininkus nuo civilinės atsakomybės.

15. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje iš esmės kilo dėl atsakovų, kaip solidarių skolininkų, prievolės atlyginti žalą, grąžinus sudaužytą automobilį bei padengti kitas išlaidas, remiantis nuomos sutarties nuostatomis. Atsakovas tiek teikdamas ieškinį, tiek teismo posėdžio metu pripažino savo civilinę atsakomybę dėl kilusios žalos ir kitų sutartinių įsipareigojimų, nesutikdamas su I. T., kaip nuomininkės, sutartine solidaria atsakomybe.

16. Teismo vertinimu, dėstyti atsakovo argumentai teismo posėdyje, kad PVM sąskaitos faktūros po nuomos sutarties pratęsimo buvo rašomos (duomenys neskelbtini) vardu ir už pratęsimą apmokėtos iš juridinio asmens (duomenys neskelbtini) sąskaitos nepaneigia nuomos teisinių santykių tęsimo tarp nuomininkų (atsakovų) ir ieškovės fakto, pasirašius automobilio nuomos sutartį Nr. 2021/8VLN ID #30009. Teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas ne sutarties šaliai, o kitam nurodytam subjektui yra leidžiamas PVM įstatymo nuostatų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina tik kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties Nr. e3K-3-200-421/2019 21 punktą, 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).

17. Teismas sprendė, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas, apmokėjimas (duomenys neskelbtini) tik patvirtina pinigų už nuomos paslaugas sumokėjimą, tačiau nėra pakankamas įrodymas pagrįsti, kad ieškovę nuo 2021 m. rugsėjo 5 d. siejo nuomos teisiniai santykiai su (duomenys neskelbtini), o nebe su atsakovais, kadangi nuomos rašytinė sutartis pasirašyta tarp atsakovų ir ieškovės nenutraukta. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad E. J. buvus (duomenys neskelbtini) vadovu ir savininku, kuris neturėjo teisės vairuoti 2021 m. rugsėjo 5 d., nuomos teisinių santykių subjekto pakeitimas objektyviai buvo neįmanomas, esant pagrindinei sąlygai išsinuomoti automobilį – vairuotojo pažymėjimo turėjimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas tokią atsakovą poziciją vertino kaip gynybinę, nepagrįstą objektyviais duomenimis bei neatitinkančią automobilio nuomos teisinių santykių esmės.

18. Teismas pasisakydamas dėl atsakovės I. T. kaip solidarios skolininkės sutartinės atsakomybės, pažymėjo, kad sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės. Nurodė, kad ieškovė, įrodinėdama atsakovės I. T., kaip antros automobilio nuomininkės, veiksmų neteisėtumą, argumentuoja, kad jos veiksmų neteisėtumas, tiesiogiai sąlygojęs žalos kilimą, nuomotam automobiliui pakliūvant į eismo įvykį, yra automobilio perdavimas vairavimo teisės neturinčiam asmeniui – atsakovui. Jeigu nebūtų neteisėto perdavimo, eismo įvykis nebūtų kilęs ir žala nebūtų atsiradusi.

19. Iš nuomos sutarties 6.1 punkto teismas nustatė, kad automobilį turi teisę vairuoti asmenys nurodyti nuomos sutartyje ir turintys galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir ne mažesnį kaip vienerių metų vairavimo stažą. Atsakovė I. T., neigdama automobilio perdavimo E. J. 2021 m. rugsėjo 4 d. neteisėtumą, atsakovams grįžus iš Kauno, nurodė, kad jai nebuvo žinoma, kad E. J. neturi teisės vairuoti, nes matydavo jį vairuojant, tik tąkart jo automobilis buvo sugedęs, dėl ko ir paprašė sutikti išsinuomoti automobilį. Šią poziciją teismas vertino kaip abejotiną, labiau gynybinę ir nepaneigiančią atsakovės veiksmų neteisėtumo.

20. Teismas pažymėjo, kad viena vertus, liudytojas J. P., tiesiogiai dalyvavęs sutarties pasirašyme ofise, paaiškino, kad nuomininkai aiškiai nurodė, jog automobilį vairuos I. T., kuri pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir išvairavo automobilį iš aikštelės prie ofiso. Tuo tarpu E. J. aiškiai pažymėjo, kad jo kortele bus atsiskaitoma. Teismo vertinimu, šie liudytojo paaiškinimai atitinka sutarties turinį, tokio pobūdžio faktai užfiksuoti ir pačioje nuomos sutartyje, įrašius I. T. vairuotojo pažymėjimo numerį, o banko sąskaita nurodyta E. J. duomenų grafoje. Kita vertus, kiekvienas vidutiniškai rūpestingas, atidus asmuo, be to, turintis vairavimo patirtį ir žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiant vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems tokios teisės, perduodamas transporto priemonę bet kuriam asmeniui privalo įsitikinti tokio veiksmo galimumu.

21. Teismas sprendė, kad atsakovė ne tik pažeidė nuomos sutarties 6.1 punktą, perduodama nuomotą automobilį neturinčiam teisės vairuoti atsakovui, bet taip pat ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, t. y. įsitikinti savo veikimo teisėtumu, juolab, kad tai susiję su didesnio pavojaus šaltinio valdymo perdavimu. Bet kuriam atidžiam, rūpestingam, sąžiningam vairuotojui pats faktas, kad antrasis automobilio nuomininkas neteikia savo vairuotojo pažymėjimo nuomos kompanijai, o pristato save tik mokėtoju, teismo vertinimu, akivaizdu, turi sukelti pagrįstų abejonių transporto priemonės vairavimo galimumu, lemiančių objektyvų įsitikinimą vairavimo teisės turėjimu prieš perduodant transporto priemonę vairuoti. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatytas ir įrodinėtas transporto priemonės paėmimas prieš I. T. valią.

22. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės I. T. veiksmų neteisėtumą, bendros rūpestingumo pareigos pažeidimą, sudarius transporto priemonės nuomos sutartį, atskleidžia ir faktas, kad perdavusi asmeniui nuomotą transporto priemonę vairuoti prieš pasibaigiant 3 parų nuomos terminui, atsakovė nebesirūpino jo grąžinimo faktu automobilio nuomotojui, pasitikėdama atsakovo žodiniu patvirtinimu dėl būsimo grąžinimo. Tuo tarpu kiekvienas vidutiniškai rūpestingas, atidus nuomininkas, prisiėmęs įsipareigojimą naudoti automobilį pagal nuomos sutartyje nustatytą tvarką (nuomos laikas, grąžinimo vieta ir t. t. – nuomos sutarties 3.1 punktas) ir būdamas atsakingas už automobilio saugumą ir sutarties vykdymą (sutarties 6.2 punktas) privalėjo ir turėjo įsitikinti transporto priemonės saugiu pristatymu automobilio savininkui (nuomotojui), ko atsakovė nevykdė ir sutarties užbaigimu nesidomėjo. Priešingai, atsakovė neatidžiai ir lengvabūdiškai veikdama, pasitikėdama atsakovo tinkamu veikimu, žodiniu patvirtinimu, galbūt neįvertindama pasekmių, savo kaip nuomininkės pareigų – grąžinti transporto priemonę nuomotojui nevykdė ir jokių veiksmų neatliko.

23. Teismas pažymėjo tai, kad papildoma atsakovei, kaip vartotojai, suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojas gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jam suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdamas išvengti ar pakeisti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

24. Teismas taip pat pastebėjo tai, kad nurodytų motyvų kontekste reikšminga, kad atsakovė kvestionuoja netinkamą ieškovės veikimą, pratęsus nuomos sutartį 2021 m. rugsėjo 5 d. iki 9 d. ir po to dar iki rugsėjo 23 d. be atsakovės atsiklausimo, sutarus telefonu tik su atsakovu E. J.

25. Iš nuomos sutarties 7.3 punkto nuostatų teismas nustatė, kad vėluodamas grąžinti automobilį arba norėdamas nuomos laikotarpį pratęsti nuomininkas privalo raštu informuoti nuomotoją bei gauti jo sutikimą. Vertindamas šias sutartines sąlygas, teismas sprendė, kad tokio pobūdžio sąlygos įtvirtintos nuomotojo apsaugai, jog sutarties pratęsimo galimybei yra būtinas nuomotojo sutikimas ir dar įtvirtinta rašytinė forma, įvertinus nuomotojo verslo specifiką įsivertinti savo galimybę tęsti sutarties galiojimą suteikiant teisę toliau naudotis išsinuomotu automobiliu, esant jam laisvam, nerezervuotam. Teismas nurodė, kad ši sąlyga nesuponuoja vertinimo, kad nuomotojas turėjo pareigą kreiptis į nuomininką ar abu nuomininkus raštu dėl nuomos sutarties pratęsimo, sulaukti jų abiejų raštiško atsakymo ir tik tada pratęsti nuomos sutartį. Ginčo atveju, vienam iš nuomininkų telefonu informavus nuomotoją dėl būtinybės pratęsti nuomos sutartį ir sumokėjus reikiamą nuomos mokestį, automobilio nepristačius į sutartą vietą po pagrindinio 3 dienų termino pasibaigimo neturėjo sukelti nuomotojui pagrįstų abejonių dėl abiejų nuomininkų valios tęsti nuomos teisinius santykius. Šie nuomininkų veiksmai – prašymo pratęsti teikimas telefonu, nuomotojui identifikuojant asmenį pagal sutartyje įrašytą telefono numerį, ką paaiškino liudytojas teismo posėdžio metu, nuomos pratęsimo apmokėjimas ir automobilio negrąžinimas pasibaigus pagrindiniam nuomos 3 parų laikotarpiui, teismui leido sutikti su ieškovės pozicija, kad nuomotojas savo sutartinių įsipareigojimų nepažeidė, kas lemtų žalos kilimą (CK 6.282 straipsnis).

26. Teismas nesutiko su atsakovės atstovo pozicija, kad automobilio nuomos sutartis po 2021 m. rugsėjo 5 d. buvo pratęsta tik su atsakovu E. J. arba (duomenys neskelbtini), iš kurios sąskaitos buvo apmokėtos išrašytos PVM sąskaitos faktūros dėl nuomos mokesčio, atsakovei sutarties pratęsime nedalyvaujant.

27. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatos nuomos teisinių santykių pabaigą sieja ne tik su termino pasibaigimu, bet ir su transporto priemonės grąžinimu nuomotojui (sutarties 7.1 punktas), kas išplaukia iš nuomos sutarties esmės. Ginčo atveju, atsakovė, pasibaigus 3 parų terminui, negrąžino transporto priemonės nuomotojui, remiantis sutartiniu įsipareigojimu (sutarties 7.1 punktas), kas teismui leido spręsti buvus valiai tęsti sutartinius santykius, esant nuomotojo sutikimui. Teismas pastebėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų perdavusi automobilį nuomotojui iki 2021 m. rugsėjo 5 d. (pradinio termino pabaigos), tokiu būdu užbaigdama sutartinius santykius su ieškove.

28. Teismas, spręsdamas dėl astakovų solidarios atsakomybės rėmėsi CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, taip pat kasacinio teismo praktika dėl solidariosios atsakomybės objektyvaus bendrininkavimo atveju.

29. Teismas nurodė, kad atsakovo E. J. neteisėti veiksmai, lėmę žalos kilimą, pasireiškė tuo, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. patyrė eismo įvykį ir apgadino nuomotą automobilį, neturėdamas teisės transporto priemonę vairuoti, be to, nepranešė apie eismo įvykį nuomotojui, nepateikė tikros eismo įvykio deklaracijos ir/ar policijos pažymos. Atsakovė, būdama nuomininkė – vairuotoja, perduodama automobilį valdyti asmeniui neturinčiam teisės vairuoti ir nepasirūpinusi tinkamu nuomoto automobilio pristatymu pasibaigus 3 parų sutarties terminui tokiu veikimu taip pat tiesiogiai sąlygojo eismo įvykio ir žalos kilimą. Taigi, teismo vertinimu, tiek atsakovas E. J., tiek atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovės turtas buvo sugadintas, ieškovė patyrė papildomas išlaidas pakaitinio automobilio nuomai, todėl vertino, kad yra pagrindas spręsti dėl atsakovų solidariosios atsakomybės taikymo.

30. Teismas pažymėjo, kad nuomotas automobilis buvo sugadintas ir patirtos nuomotojo išlaidos ne tik dėl nuomininko E. J. tiesioginių veiksmų, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, dėl kurio kaltės buvo sugadinta transporto priemonė, bet ir dėl atsakovės I. T. lengvabūdiško, nerūpestingo ir neatidaus elgesio, nevykdant tiek nuomos sutarties, tiek Kelių eismo taisyklių reikalavimų – vairuoti transporto priemonę tik turinčiam tokią teisę. Neperdavus transporto priemonės valdymo atsakovui, neturinčiam teisės vairuoti, nebūtų buvę ir transporto priemonės žalos kilimo.

31. Remdamasis tuo, kad išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovė byloje įrodė abiejų solidarių skolininkų civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį su kilusia žala.

32. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių dydžio, nurodė, kad abu atsakovai jokių argumentų dėl įrodinėjamų nuostolių dydžio neteikė, ieškovės atstovui teigiant, kad nėra jokios aiškios pozicijos dėl nuostolių dydžio (ne)sutikimo, dėl ko nėra galimybių teikti atsikirtimus ir paaiškinimus. Baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovas išreiškė abejonę įrodomąja UAB „Automenas“ išrašyta 2021 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AM 9357 reikšme. Atsakovės atstovas nurodė, kad PVM sąskaitoje faktūroje nėra detalizuota, kokios detalės buvo naudotos, nenurodyti atlikti konkretūs darbai, remontuojant automobilį.

33. Teismas nurodė, kad nustačius, kad ieškovės turto vertė sumažėjo turtą apgadinus, ieškovei pripažintina teisė į apskaičiuotą turto vertės sumažėjimo atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atstovas tik baigiamųjų kalbų reiškė bendro, abstraktaus pobūdžio prieštaravimus ieškovės pateiktai 2021 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitai faktūrai Nr. AM 9357, kuri ieškovės yra apmokėta, tačiau, teismo vertinimu, šios PVM sąskaitos faktūros duomenis patvirtina Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, jos turinys dėl keistinų detalių ir atliktinų darbų, kurie visiškai atitinka pateiktose į bylą nuotraukose po eismo įvykio fiksuotus apgadinimus. Atsakovė neginčijo ir teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti turto vertinime nurodytomis darbų ir detalių kainomis, apskaičiuotomis naudojantis Audatex sistema.

34. Teismas pažymėjo, kad ieškovė byloje turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovai, nesutikdami su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą žalos dydį, tik deklaratyviai nurodė, jog ieškovės teikti įrodymai yra abejotini ir tik hipotetiškai nurodė, jog minėta PVM sąskaita faktūra nepatvirtina žalos dydžio.

35. Teismas pastebėjo, kad atsakovės atstovas baigiamųjų kalbų metu, kvestionuodamas UAB „Autobaltic“ išrašytą 2021 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4178, išsinuomojus ieškovei pakaitinį automobilį sugadinto automobilio remonto laikotarpiui, kaip įrodymą pagrindžiantį nuostolių dydį, jokių esminių įrodymų, paneigiančių būtinybę nurodytam laikotarpiui persinuomoti kitą automobilį, užtikrinant ieškovei savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą klientams, neteikė. Teismas sprendė, kad atsakovės atstovo deklaratyvūs argumentai, nepateikiant kitų įrodymų, niekaip nepaneigia ir nesudaro pagrindo mažinti ieškovės apskaičiuotos žalos dydžio.

36. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė byloje nekėlė klausimo ir nesinaudojo savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje būtų nustatytas realus žalos atsiradimo dydis bei ekspertų būtą konkrečiai atsakyta, ar pagal buvusius/atsiradusius transporto priemonės apgadinimus, transporto priemonės detales galimai buvo galima remontuoti ar jos turėjo ir privalėjo būti keičiamos ir pan., ar automobilį reikėjo remontuoti atitinkamą laikotarpį.

37. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atsakovams iš esmės įrodymų dėl nuostolių dydžio paneigimo nepateikus, įvertinęs integralaus žalos atlyginimo principą, sprendė, kad nėra pagrindo ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo netenkinti visa apimtimi, todėl ieškovės ieškinį tenkino ir solidariai iš atsakovų ieškovei priteisė 16 303,69 Eur nuostolių atlyginimą.

38. Teismas, įvertinęs 2021 m. lapkričio 3 d. pretenziją atsakovams, bei ieškinyje išdėstytą palūkanų skaičiavimą už 42 pradelstas dienas nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki ieškinio pateikimo dienos, taip pat tenkino ieškovės reikalavimą dėl solidaraus 93,80 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovų, atsakovams neįvykdžius piniginės prievolės pretenzijoje nustatytu terminu (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

39. Teismas taip pat priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (16 397,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

40. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 4 795,36 Eur bylinėjimosi išlaidas. Visgi teismas sprendė, kad ne visos jos ir / ar ne visa apimtimi gali būti vertinamos kaip pagrįstos ir būtinos ir dėl to ieškovei priteistinos. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos atlyginti išlaidos už ieškinio parengimą, susipažinimą su atsiliepimais ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje (1 951,13 Eur) atitinka Rekomendacijose numatytus rekomenduotinus maksimalius jų dydžius (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktai), yra pagrįstos ir protingo dydžio. Tuo tarpu, įvertinęs suteiktų paslaugų pobūdį, galimas laiko ir darbo sąnaudas, Rekomendacijose numatytus dydžius (Rekomendacijų 8.16, 8.18, 8.19 punktus), teismas sprendė, kad 1 543,48 Eur išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą, paklausimo parengimą ir jo pateikimą teismą bei pasiruošimą ir dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko 25 minutes yra per didelės, neatitinkančios būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, todėl, jas sumažino iki protingos 1 000 Eur sumos, įvertinęs maksimalius Rekomendacijose nustatytus dydžius. Teismas, įvertinęs 2023 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas teisines paslaugas, jų apimtį bei Rekomendacijose nustatytus dydžius už paklausimus (8.18 punktas), prašymų parengimą, teikiant išreikalautus dokumentus (8.17 punktas) bei rengimąsi ir atstovavimą 2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje, kuris truko 2 val. 15 min (8.19 punktas), priteisė 800 Eur (0,42 × 1900,30 Eur). Kadangi 363 Eur išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. birželio 2 d. teismo posėdyje atitiko rekomenduojamą maksimalų dydį (Rekomendacijų 7, 8.19 punktai), 363 Eur (0,2×1900,30 Eur) išlaidas teismas priteisė iš atsakovų (2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1275).

41. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteisė 369 Eur žyminį mokestį ir 4 114,13 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą, iš viso – 4 483,13 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 2 241,56 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

42. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovų bylinėjimosi išlaidos neatlygintos (CPK 93 straipsnis).

43. Teismas iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteisė 33,20 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 16,60 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

44. Atsakovė I. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą ir ieškinį atsakovės I. T. atžvilgiu atmesti, o jei dėl procesinių pažeidimų to padaryti apeliacinės instancijos teisme negalima, – gražinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

44.1. Pirmosios instancijos teismas formaliai ir tik iš ieškovės pozicijos vertindamas faktines aplinkybes, nekreipdamas dėmesio į vartojimo teisinius santykius, ne tik neįvertino civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau ir netinkamai vertino iš sutarties kylančius įsipareigojimus bei vartotojo ir verslininko pareigų ir atsakomybės apimtis, iškreipė nuomininko sąvoką, ją papildydamas „vairuotojo“ ir „mokėtojo“ sąvokomis, nors to nenumatė nuomos sutartis.

44.2. Teismas iš esmės nekvalifikavo nuomos sutarties, nenustatė šalių statuso, kas lėmė netinkamą nuomos sutarties sąlygų kvalifikavimą, o būtent, teismui nenustačius, kad nuomos sutartis sudaryta su vartotoja – atsakove I. T., teismas netinkamai vertino nuomos sutarties pratęsimo aplinkybes, taip pat netinkamai vertino ir atsakomybės ribas.

44.3. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad preziumuojama, kad nesąžiningos sąlygos, kuriomis netinkamai panaikinamos arba apribojamos vartotojo teisės verslininko ar kitos šalies atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus. Remiantis sutarties 7.3 punktu, vėluodamas grąžinti automobilį arba norėdamas nuomos laikotarpį pratęsti nuomininkas privalo raštu informuoti nuomotoją bei gauti jo sutikimą. Šiuo atveju nuomininkė I. T. nepareiškė valios pratęsti nuomos sutartį. Ieškovė patvirtino, kad nuomos sutartį pratęsė atsakovas E. J., todėl paties ieškovės nuomos sutarties tvarkos ir formos nesilaikymas, vertinamas ieškovės nenaudai. Nustačius, kad ieškovė, kaip verslininkė, negavo raštiško nuomos sutarties pratęsimo iš atsakovės I. T., laikytina, kad ieškovė ne tik nepratęsė su ja sutarties, bet ir neturėjo teisės tą padaryti.

44.4. CK 6.192 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Nuomos sutartį sudarė abu atsakovai, ją pasirašė, tačiau apie nuomos pratęsimus telefonu informavo tik atsakovas E. J., jo pavedimu ieškovė atliko nuomos pratęsimo žymas. Darant išvadą, kad nuomos sutartis buvo rašytinės formos su visų šalių parašais, tai ir pakeitimai (pratęsimai) turėjo būti tokios pačios formos, t. y. pakeitimus privalėjo patvirtinti abu atsakovai savo parašais, o ne savavališkai ieškovė savo žymomis. Atsakovės sutikimas / prašymas nuomos sutarties tęsimui gautas nebuvo, atsakovė po sutartyje nurodytais pratęsimais (ieškovės ranka padarytų įrašų) nepasirašė, todėl nuomos pratęsimai atsakovei negaliojo.

44.5. Atsakovė I. T. sutartį pasirašė tik laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 5 d., o toliau galiojusi sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo E. J. ar jo įmonės (duomenys neskelbtini), nes būtent šiai įmonei buvo išrašomos sąskaitos, ji atliko mokėjimus už nuomojamą automobilį, susirašinėjimas taip pat vyko šio juridinio asmens elektroninio pašto adresu.

44.6. Faktą, kad nuomos sutartis buvo pratęsta tik su E. J., teismo posėdyje patvirtino ieškovės darbuotojas liudytojas J. P. Be to, jis patvirtino, kad transporto priemonės neturi grąžinti abu nuomininkai, grąžinama nepasirašant jokio grąžinimo akto, o dokumentai ir raktai įmetami į dėžutę. Taigi atsakovė I. T. galėjo leisti automobilį grąžinti vienam E. J. ir tikėti jo patikinimu, kad automobilis grąžintas. Laiku negrąžinus ar turint pretenzijų dėl grąžinimo, ieškovė turėjo pareigą informuoti apie tai atsakovę, ko nepadarė.

44.7. Ieškovė sutiko pratęsti su atsakovu E. J. nuomos sutartį, nors jo vairuotojo pažymėjimo numeris įrašytas nebuvo, todėl ieškovė nebuvo tiek rūpestinga, kiek turėjo būti, kaip verslininkė. Tuo tarpu atsakovė I. T. nežinojo apie atsakovo E. J. (ne)turimą teisę vairuoti, tuo labiau, kad atsakovas E. J. fiziškai vairuotojo pažymėjimą turėjo, kadangi jis iš jo nebuvo paimtas. Be to, atsakovė matė E. J. vairuojant transporto priemones, todėl negalėjo nuspėti, kad atsakovas dėl kažkokių priežasčių negalėtų vairuoti automobilio.

44.8. Ieškovei negavus atsakovės I. T. sutikimo ir prašymo dėl nuomos sutarties pratęsimo, atsakovei nesant nuomos sutarties šalimi, ieškovei nuomos pratęsimo metu kilusi žala yra neturinti sutartinės atsakomybės pagrindo.

44.9. Ieškovė ieškinyje neanalizavo atsakovės I. T. veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, to nepadarė ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovė tik nurodė, kad atsakovams kyla solidari atsakomybė, tačiau, kodėl taip nutarė, nėra paaiškinta nei ieškinyje, nei motyvuota teismo sprendime. Teismas nenustatė, kas nagrinėjamu atveju yra neteisėti veiksmai – ar eismo įvykyje kalto asmens veiksmai, ar nuomos sutarties sąlygų pažeidimas (kas konkrečiai buvo pažeista). Teismas nevertino, ar apskritai egzistavo atsakovės I. T. kaltė neteisėtuose veiksmuose.

44.10. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žalą ieškovei padarė E. J., ką jis pripažįsta ir už ką buvo nubaustas. Dėl įvykio atsakovės I. T. neteisėtų veiksmų, kaltės, kaip ir priežastinio ryšio, nėra. Ieškovė nepateikė nė vieno dokumento, kuris patvirtintų bet kokį susirašinėjimą su atsakove, jai pateiktas pretenzijas dėl automobilio negrąžinimo ir kitais klausimais. Atsakovė taip pat nebuvo informuota apie sugadinto automobilio apžiūrą, jai nebuvo siunčiamos dėl to jokios pretenzijos; ji jas pamatė tik gavusi ieškinį.

44.11. Teismui konstatavus, kad žala yra eismo įvykio padarinys, teismas turėjo pareigą pagrįsti atsakovės I. T. sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio egzistavimą, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju nėra teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovės galimų neteisėtų veiksmų, susijusių su transporto priemonės negrąžinimu, ir kilusios žalos, susijusios su atsakovo E. J. eismo įvykio padarymu, taip pat faktinis priežastinis ryšys egzistuoja tik tarp atsakovo E. J. elgesio ir eismo įvykio padarymo, prie kurio atsakovė I. T. neprisidėjo ir negalėjo prisidėti.

44.12. Atsakovė I. T. nei E. J. baudžiamojoje, nei administracinio nusižengimo bylose net nebuvo apklausta liudytoja, kas patvirtina, kad jokio ryšio ji neturėjo nei su eismo įvykiu, nei su aplinkybėmis, kurios vyko po 2021 m. rugsėjo 5 d., po to, kai ieškovė nuomos sutarties pratęsimą suderino asmeniškai tik su atsakovu E. J.

44.13. Dėl eismo įvykio padarytos žalos nėra atsakovės I. T. bendrų veiksmų su atsakovu E. J. Vien deklaratyvūs teiginiai, kad atsakovė leido vairuoti atsakovui E. J. negali sąlygoti jos atsakomybės. Atsakovei negali būti keliami aukštesni standartai nei eiliniam vartotojui, negalima iš jos reikalauti numatyti atsakovo E. J. veiksmų, ar to, kad jis neturės teisės vairuoti.

44.14. Pagrindas taikyti solidariąją civilinę atsakomybę būtų tik nustačius, kad žala atsirado dėl atsakovės I. T. veiksmų. Teismui nustačius, kad atsakovės neteisėti veiksmai susiję tik tuo, kad transporto priemonė buvo perduota atsakovui E. J., buvo būtina nustatyti, kiek transporto priemonės perdavimas bendram nuomininkui galėtų lemti atsakovės I. T. atsakomybę, tačiau teismas tokių aplinkybių netyrė.

45. Ieškovė UAB „Autobanga“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

45.1. Teismas išsamiai išanalizavo susiklosčiusią situaciją, nustatė reikšmingas aplinkybes, įvertino įrodymus, dėl ko priėmė pagrįstą, logišką ir motyvuotą sprendimą. Teismas įvertino visų bylos šalių teikiamas faktines aplinkybes, pagrindė vartotojo ir verslininko pareigų ir atsakomybės apimtis, įvertino visas civilinės atsakomybės sąlygas bei iš sutarties kylančius įsipareigojimus, neiškreipė nuomininko sąvokos. Jokie proceso ar materialinės teisės nuostatų pažeidimai nebuvo padaryti.

45.2. Ieškovė neteigė, kad atsakovų išsinuomoto automobilio pratęsimai buvo pasirašyti abiejų atsakovų atvykus raštiškai. Priešingai, ieškovė aiškiai nurodė, kad nuomos pratęsimas buvo atliktas naudojant telefono ir el. susirašinėjimo priemones sutartyje nurodytu el. paštu. Atsakovai, pasirašydami automobilio nuomos sutartį, buvo supažindinti su automobilio nuomos sutarties sąlygomis ir forma, suprato sutarties tekstą ir sąlygas bei matė, kurioje sutarties vietoje yra automobilio pratęsimo sutarties skiltis, bei pasirašydami sutiko tiek su sutarties turiniu, tiek su sutarties forma, jokių pretenzijų ieškovei dėl to niekada nereiškė.

45.3. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad po sutarties pratęsimo, sutartis laikytina sudaryta tik tarp ieškovės ir atsakovo E. J. ar (duomenys neskelbtini). Ginčo, jog automobilio nuomos sutartis buvo pratęsta atsakovės nekilo iki tol, kol ieškovė kreipėsi dėl žalos atlyginimo. Tik tada atsakovė sukūrė versiją, kad ji automobilio nuomos sutarties nepratęsė, o pratęsė atsakovas E. J., nors sudariusi automobilio nuomos sutartį ir vienintelė turėjusi teisę vairuoti išnuomotą automobilį bei pati nuomojamu automobiliu išvairavusi iš nuomos vietos buvo atsakovė, kuri niekada ieškovei automobilio pagal nuomos sutartį taip ir negrąžino, dėl kito asmens (E. J.) automobilio iš jos perėmimo nei į ieškovę, nei į policijos pareigūnus niekada nesikreipė.

45.4. Iš automobilio nuomos rezervacijos el. laiško (atlikta I. T. vardu iš el. pašto (duomenys neskelbtini), kurio siuntėja ir el. pašto dėžutės turėtoja yra nurodyta būtent I. T.), aiškiai matyti, kad nuomojamo automobilio rezervacija el. paštu atlikta 2021 m. rugsėjo 2 d. 11.42 val., o jau po šiek tiek daugiau nei vienos valandos, t. y. 13.00 val. jau išnuomotas automobilis – abiejų atsakovų pasirašyta sutartis. Tad neįtikinamai atrodo atsakovės versija, kad jai nebuvo žinoma ši el. pašto dėžutė ir ji ja nesinaudoja. Be to, tai, kad mokėjimai buvo atlikti iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos, taip pat neįrodo, kad nuomos sutarties pratęsimai buvo atlikti (duomenys neskelbtini). Sudarius sutartį, nuomos mokestį ir užstatą taip pat sumokėjo (duomenys neskelbtini), nors automobilis buvo nuomotas abiejų atsakovų asmeniniams reikalams. Nei sutarties šalys, nei nuomos sutarties mokėtojas nepasikeitė ir sutarties pratęsimo metu.

45.5. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ji apie nuomos pratęsimą nežinojo, jam nepritarė ir sutikimo nedavė. Ieškovė niekada neteigė, kad nuomos sutartis buvo pratęsta tik su vienu nuomininku E. J.. To nenurodė ir liudytoju apklaustas J. P.. Priešingai, liudytojas nurodė (2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio 33:00 min.), kad nuomos sutartis buvo pratęsta su abiem nuomininkais ir, kad „abu asmenys yra atsakingi už automobilį, o jei kažkuris asmuo prieštarautų nuomos pratęsimui, būtų išreikšta tokia nuomonė, kad automobilį norim grąžinti“, taip pat nurodė, kad jei dėl nuomos sutarties pratęsimo kreipiamasi telefonu, tai identifikacija vyksta pagal telefono numerį, tikrinama, ar jis įtrauktas į automobilio nuomos sutartį. Be to, liudytojas nurodė (34:35 min.), kad pratęsiant automobilio nuomos sutartį, jei būtų keičiamas nuomininkas, būtų sudaroma nauja sutartis, bei tai, kad žodžiu nauja sutartis nėra sudaroma, o reikia atvykti į biurą ir tik tuomet nutraukiama sena sutartis bei sudaroma nauja sutartis. Tai rodo, kad net jei E. J. ir būtų norėjęs vienas asmeniškai pratęsti sudaryti sutartį, to jis nebūtų galėjęs padaryti (dėl neturimos teisės vairuoti). Liudytojas taip pat nurodė (35:05 min.), kad atsakovė niekada nesikreipė su pranešimu, kad automobilis ne jos žinioje, kad ji nebenori tęsti automobilio nuomos sutarties.

45.6. Atsakovė neprašė teismo nei visos nuomos sutarties, nei kokių nors konkrečių jos sąlygų pripažinti nesąžiningomis ar negaliojančiomis, tad teismui, nesant tokio reikalavimo, nereikėjo vertinti, ar kokios nors nuomos sutarties sąlygos yra neaiškios, neskaidrios ir / ar nesuprantamos atsakovei, kaip vartotojai. Atsakovė taip pat neginčijo nei vienos sutarties sąlygos, kuri būtų susijusi su ieškovės, kaip verslininkės, pareigų vartotojui pažeidimu.

45.7. Atsakovė klaidinančiai nurodo, jog sutarties pratęsimas buvo atliktas tik telefono pokalbio su vienu iš atsakovų metu, ignoruodama abiejų atsakovų pasirašytos sutarties nuostatas, o būtent 7.3 punktą. Nuomos pratęsimui sutarties šalys buvo identifikuotos pagal nuomos sutartyje nurodytą telefono numerį ir el. paštą, taip pat sutartyje nėra įtvirtinta, kokia būtent konkrečia rašytine forma turi būti atliktas sutarties pratęsimas. Ieškovė su atsakovais dėl nuomos sutarties pratęsimo bendravo ne tik telefonu, bet ir el. paštu (rašytine forma), nurodytu nuomos sutartyje, kuriuo buvo išsiųstos išankstinės sąskaitos nuomos pratęsimo apmokėjimui, gauti patvirtinimai dėl apmokėjimo. Jei atsakovės kontaktiniai duomenys pasikeitė, ji turėjo apie tai informuoti nuomotoją, o to nepadariusi, prisiėmė atsakomybę už tinkamą informacijos gavimą. Ieškovė nepažeidė CK 6.192 straipsnio 4 dalies, nes laikėsi nuomos sutartyje numatytų ir su atsakovais sutartų nuomos sutarties pratęsimo sąlygų.

45.8. Kritiškai vertintinas atsakovės teiginys, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui susitarus dėl nuomos sutarties pratęsimo, atsakovė liko pašalinta iš nuomos teisinių santykių. Kaip teisingai pastebėjo teismas, tarp šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatos nuomos teisinių santykių pabaigą sieja ne tik su termino pasibaigimu, bet ir su transporto priemonės grąžinimu nuomotojui (sutarties 7.1 punktas). Atsakovė, pasibaigus 3 parų terminui negrąžino transporto priemonės nuomotojui. Jeigu atsakovė būtų nepageidavusi pratęsti nuomos sutarties termino, ji, kaip vienintelis asmuo, kuriam ir buvo suteikta teisė vairuoti išsinuomotą automobilį ir, kaip asmuo, kuris vienintelis iš dviejų nuomininkų turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemones, galėjo iki 2021 m. rugsėjo 5 d. 13.00 val. grąžinti („atvežti“) automobilį ieškovei, tačiau taip nepasielgė ir toliau jį vairavo. Vadinasi, atsakovė suprato, kad automobilio nuomos terminas yra pratęstas.

45.9. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad liudytojas J. P. teigė, kad transporto priemonės neturi grąžinti abu nuomininkai, todėl, atsakovės teigimu, ji galėjo leisti automobilį grąžinti vienam E. J.. Liudytojas 2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu (51:30 min.) nurodė priešingai, t. y., kad „grąžinti nėra būtina atvykti abiem nuomotojams, automobilį turi grąžinti tas asmuo, kuris turėjo vairuoti automobilį pagal sutartį“, taigi šiuo atveju atsakovė, nes tik jai automobilio nuomos sutartimi buvo suteikta teisė vairuoti išsinuomotą automobilį.

45.10. Liudytojas J. P. (53:11 min.) taip pat nurodė, kad „jei automobilis grąžinamas nedarbo metu, yra numatyta galimybė grąžinti automobilį numatytoje vietoje ir raktelius įmesti į raktų dėžutę“, kas patvirtina, kad tokia galimybė suteikiama nuomininkui tik nedarbo metu, ir paneigia atsakovės teiginius dėl automobilio grąžinimo aplinkybių, grąžinimo akto nereikalavimo. Nedarbo metu grąžinamas automobilis negali būti apžiūrimas ir surašomas grąžinimo aktas, todėl automobilio nuomos sutarties 7.2. punkte atsakovams buvo nurodyta, jog „nedarbo metu (nuomos biurai dirba nuo 08:00 iki 17:00 darbo dienomis) grąžintas automobilis gali būti apžiūrėtas sekančią darbo dieną, kuomet ir surašomas automobilio apžiūros aktas, o nuomininkas informuojamas apie nustatytus automobilio apgadinimus, trūkumus. Atsakovams apie automobilio surašomą automobilio apžiūros aktą buvo žinoma, nes kartu su automobilio nuomos sutartimi atsakovams pasirašytinai buvo perduotas ir 2021 m. rugsėjo 21 d. automobilio apžiūros aktas, kurio pirmoji dalis buvo įvardinta kaip „Išnuomojamo automobilio būklė“, o antroji dalis kaip „Grąžinamo automobilio būklė“. Šis atsakovės pasirašytas aktas teismo buvo nurodytas ir analizuotas.

45.11. Ieškovė nenurodė jokio skirtingo atsakovų, kaip nuomininkų, statuso – „vairuotojas“ ir „mokėtojas“, nuomos sutarties atžvilgiu, todėl ir teikė ieškinį dėl solidaraus nuostolių atlyginimo iš atsakovų. Prieš pasirašant ieškovė išsiaiškina, kas būtent vairuos išsinuomojamą transporto priemonę, ir tokio būsimo nuomininko pateiktas vairuotojo pažymėjimas (jo galiojimas) visais atvejais patikrinimas VĮ „Regitra“ tinklapyje adresu: https://www.eregitra.lt/services/driver-license/validity-inf, nurodžius asmens kodą ir pateikto vairuotojo pažymėjimo numerį. Ieškovė nebūtų sudariusi automobilio nuomos sutarties vien tik su E. J., nes šis asmuo neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, reikalingo atitinkamos kategorijos automobiliui teisėtai vairuoti. Šis variantas net nebuvo svarstomas, nes tik nuomininkė I. T. pateikė ieškovei galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tuo tarpu nuomininkas E. J. sumokėjo už automobilio nuomą, pateikdamas jo turimą banko kortelę.

45.12. Kritiškai vertintinas atsakovės teiginys, kad ji nežinojo apie atsakovo (ne)turimą teisę vairuoti. Tai, jog E. J. negali vairuoti išnuomotos transporto priemonės buvo nurodyta sutartyje įrašant nuomininko Nr. 1 ir nuomininko Nr. 2 rekvizitus. Automobilio nuomos sutarties sudarymo metu tik viena atsakovė ieškovės darbuotojui pateikė vairuotojo pažymėjimą, tuo tarpu atsakovas neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Taigi netgi tuo atveju, jeigu atsakovė teigė iki tol nežinojusi apie faktą, jog atsakovas neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tikrai šią aplinkybę sužinojo sutarties pasirašymo metu.

45.13. Kritiškai vertintina atsakovės pozicija, kad ji paskutinę automobilio nuomos sutarties dieną (2021 m. rugsėjo 5 d.) automobilį perdavė atsakovui grąžinti ir daugiau juo nesinaudojo. Ieškovė pateikė teismui oficialius rašytinius įrodymus – Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinių nusižengimų protokolus, kuriais atsakovė I. T. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už išnuomotu automobiliu padarytus administracinius nusižengimus (viršijus greitį) automobilio nuomos sutarties pratęsimo laikotarpiais (2021 m. rugsėjo 5 d., 19 d., 20 d.). Atsakovė už administracinius pažeidimus baudas yra apmokėjusi, kas patvirtina faktą, kad atsakovė naudojosi išsinuomotu automobiliu ir po nuomos sutarties termino pratęsimo. Atsakovės teismo posėdžio metu nurodyti teiginiai, kad ji apmokėjo šias baudas, pati nežinodama už kokiu automobiliu padarytą nusižengimą moka, yra nepagrįsti, nes administracinio pažeidimo protokoluose yra aiškiai nurodyta, kokį automobilį (markė, valstybinis numeris) vairuojant yra padarytas administracinis nusižengimas.

45.14. Priešingai nei nurodo atsakovė, teismas išsamiai atskleidė neteisėtus atsakovės veiksmus, kuriuos jis siejo ne tik su automobilio perdavimu vairavimo teisės neturinčiam atsakovui, bet ir su automobilio negrąžinimu ieškovei pagal sudarytą nuomos sutartį. Jeigu nebūtų šio neteisėto automobilio perdavimo, eismo įvykis nebūtų kilęs ir žala nebūtų atsiradusi. Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės. Šiuo atveju atsakovė, turinti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, nepaisė ir šių Kelių eismo taisyklėse įtvirtintų eismo dalyvių pareigų bei draudimų.

45.15. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad atsakovo automobilis buvo sugedęs, dėl ko jis ir paprašė atsakovės išsinuomoti automobilį jai kaip nuomininkei. Tokia versija neįtikima, kadangi vien automobilio sugedimo faktas atsakovui E. J., jeigu jis būtų turėjęs galiojantį vairuotojo pažymėjimą, nebūtų sutrukdęs išsinuomoti automobilio. Akivaizdu, kad atsakovei buvo žinoma, kad E. J. neturėjo teisės vairuoti automobilį, juolab, kad atsakovai nurodė, kad juos asmeninis, neformalus bendravimas siejo pusantrų metų, kai tuo tarpu atsakovo vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas dar 2021 m. sausio 19 d. (beveik 8 mėnesiai iki automobilio nuomos).

45.16. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas nustatė, kad neteisėti veiksmai pasireiškė tik eismo įvykiu. Teismas nustatė abiejų atsakovų neteisėtus veiksmus, tarp jų ir atsakovės neteisėtus veiksmus perduodant automobilį teisės vairuoti neturinčiam asmeniui bei negrąžinus automobilio ieškovei, tiek atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį pagrindė objektyviais įrodymais, pateiktais byloje. Todėl buvo pagrindas spręsti dėl atsakovų solidariosios atsakomybės taikymo.

45.17. Teismas pagrįstai taikė sutartinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu, nustačius visas būtinas sutartinės civilines atsakomybes sąlygas ir priteisė iš atsakovės išlaidas, kurių pagrįstumo atsakovė apeliaciniu skundu nepaneigė.

46. Atsakovas E. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir nuostolių atlyginimą priteisti iš nuomininkės (duomenys neskelbtini); teismui sprendžiant, kad atsakomybė tenka tik fiziniam asmeniui, nuostolių atlyginimą prašo priteisti iš atsakovo E. J. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

46.1. Atsakovė I. T. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atsakovas E. J. neturi teisės vairuoti. Tuo metu atsakovas turėjo fizinį, teisę vairuoti suteikiantį, dokumentą – vairuotojo pažymėjimą. Be to, reguliariai vairavo savo automobilį.

46.2. Automobilio nuoma buvo pratęsiama I. T. nedalyvaujant, ir visoms šalims žinant, kad sutartis pratęsiama tik tarp atsakovo įmonės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos atsakovo, kaip jos vadovo, ir ieškovės UAB „Autobanga“.

46.3. I. T. niekaip neįtakojo, neprisidėjo ir nežinojo apie įvyksiantį ar įvykusį eismo įvykį. Ji taip pat nežinojo apie automobilio nuomos pratęsimą – tuo metu atsakovai nebendravo.

46.4. Atsakovas patvirtina ir visas kitas atsakovės išdėstytas aplinkybes.

47. Ieškovė UAB „Autobanga“ 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą, kuriame prašo per EPP sistemą įkelto E. J. atsiliepimo į atsakovės I. T. apeliacinį skundą (DOK-125154) nelaikyti E. J. procesiniu dokumentu šioje byloje ir jame nurodytų aplinkybių nevertinti nagrinėjant atsakovės apeliacinį skundą. Nurodo, kad susipažinus su šio atsiliepimo metaduomenimis, matyti, kad atsiliepimą rengė ne atsakovas E. J., o pati atsakovė I. T., kuri, matyt, pasinaudodama atsakovo E. J. (nes pastarasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini)) paskyra EPP sistemoje, šį atsiliepimą ir įkėlė į EPP sistemą, siekdama teismui sudaryti įspūdį, kad neva atsakovas pritarė jos apeliaciniame skunde išdėstytiems teiginiams.

48. Bylai esant apeliacinės instancijos teisme, 2023 m. rugpjūčio 21 d. gautas atsakovo E. J. pranešimas dėl ieškovės 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateikto prašymo, kuriame jis nurodo, kad:

48.1. Atsiliepimas į ieškinį buvo rašytas atsakovo E. J., ir kuris pasimatymo su artimaisiais (duomenys neskelbtini) metu, buvo perduotas atsakovo broliui E. J., turinčiam notarinį įgaliojimą atstovauti atsakovą, tam, kad šis atsiliepimą atspausdintų kompiuteriu ir įkeltų į EPP sistemą.

48.2. Teismo metu, nagrinėjant šią bylą, jau buvo minėta, jog atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnį dėl dokumentų klastojimo, naudojant būtent I. T. asmens duomenis. Atsakovas yra pakankamai įgudęs MS Office programų paketo naudotojas, daug metų naudojęs jį asmeniniais ir darbo reikalais, todėl žinojo, kad egzistuoja metaduomenys ir kaip reikia juos redaguoti. Kadangi atsakovo brolis naudojosi atsakovo kompiuteriu, siekdamas atspausdinti atsiliepimo į apeliacinį skundą tekstą, tokiu būdu I. T. vardas ir atsirado metaduomenyse.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

3. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių priteisimo solidariai iš atsakovų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindo vertinti atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, (ne)buvimo

4. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateiktame prašyme prašo teismo nevertinti atsakovo E. J. teismui per EPP sistemą 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikto atsiliepimo į ieškinį (DOK-125154), teigdama, kad šis atsiliepimas, remiantis šio procesinio dokumento metaduomenimis, iš tiesų yra parengtas ne atsakovo, tačiau atsakovės I. T., pasinaudojant atsakovo paskyra ir siekiant patvirtinti savo pačios apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

5. Visgi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo E. J. 2023 m. rugpjūčio 21 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktą patvirtinimą, kad, nepriklausomai nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismui pateikto atsiliepimo į ieškinį metaduomenų (nurodomo atsakovės I. T. vardo ir pavardės), šis atsiliepimas yra rengtas atsakovo ir jame yra išreikšta būtent atsakovo pozicija dėl ginčo esmės, taip pat į tai, kad atsakovas kartu su šiuo patvirtinimu apeliacinės instancijos teismui pateikė ir jo paties ranka rašytą ir pasirašytą 2023 m. rugpjūčio 6 d. atsiliepimą į ieškinį, kurio autentiškumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir kurio turinys iš esmės yra analogiškas 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismui per EPP sistemą pateikto atsiliepimo į ieškinį turiniui, sprendžia, kad nenustatytas pagrindas nesivadovauti atsakovo atsiliepime į ieškinį pareikšta pozicija, sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl šios priežasties ieškovės prašymas nevertinti atsakovo atsiliepimo į ieškinį (DOK-125154) atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl apeliacinio skundo ribų

6. Atsakovė I. T. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji yra solidariai atsakinga su atsakovu E. J. dėl nuostolių atlyginimo ieškovei UAB „Autobanga“. Atsakovė pažymi, kad ji 2021 m. rugsėjo 20 d. eismo įvykio, kuomet ieškovės išnuomotą automobilį vairavo atsakovas E. J. ir kurio metu būtent buvo padaryta žala automobiliui, nesukėlė, o, be to, tuo metu jos ir ieškovės apskritai nebesiejo sutartiniai automobilio nuomos teisiniai santykiai, todėl ji negali būti atsakinga už sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs atsakovės, kaip vartotojos statuso, netinkamai kvalifikavo ginčo santykius bei, netinkamai vertinęs automobilio nuomos sutarties nuostatas, šios sutarties sudarymo / pratęsimo aplinkybes, nevertinęs sutarties sąlygų nesąžiningumo aspektu, padarė nepagrįstą išvadą, kad automobilio nuomos sutartis 2021 m. rugsėjo 5 d. buvo pratęsta ir atsakovės, kai ji buvo pratęsta tik tarp ieškovės ir atsakovo E. J. ir / ar jo vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ir esant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, nors nenustatyti ir neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, kaltė bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Atsakovė taip pat nurodo, kad nesant jos neteisėtų veiksmų, kaip ir neteisėtų veiksmų su atsakovu E. J. bendrumo, neegzistuoja ir solidari atsakovų atsakomybė, todėl ieškovės ieškinys atsakovės atžvilgiu turėjo būti atmestas.

7. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl atsakovės apeliaciniame skunde ir ieškovės bei atsakovo atsiliepimuose į jį dėstomų faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo, sudarant ir pratęsiant transporto priemonės nuomos sutartį

8. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovai E. J. (nuomininkas Nr. 1) ir I. T. (nuomininkas Nr. 2) 2021 m. rugsėjo 2 d. automobilio nuomos sutartimi Nr. 2021/VLN ID #30009 laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. 13.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 5 d. 13.00 val. (3 paroms), išsinuomojo iš ieškovės UAB „Autobanga“ (nuomotojos) automobilį Mercedes Benz CLA250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad ši automobilio nuomos sutartis buvo pratęsta du kartus: nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. 13.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 9 d. 13.00 val. ir nuo 2023 m. rugsėjo 9 d. 13.00 val. iki 2023 m. rugsėjo 23 d. 8.50 val., atsakovui E. J. susisiekus su ieškove telefonu ir apmokėjus nuomos pratęsimo mokestį iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos. Byloje nėra ginčo, kad automobilio nuomos mokestis sumokėtas tiek nuomos sutarties sudarymo metu, tiek ir už vėlesnius jos pratęsimus. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad eismo įvykis, kurio metu padaryti sugadinimai ieškovės išnuomotam automobiliui ir dėl ko ieškovė iš esmės ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai didžiąją dalį nuostolių atlyginimo (greta nuostolių dėl pakaitinio automobilio), įvyko 2021 m. rugsėjo 20 d., t. y. pratęstos automobilio nuomos sutarties galiojimo metu.

9. Teisėjų kolegija, vertindama tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinę prigimtį, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju šalių – ieškovės ir atsakovų, 2021 m. rugsėjo 2 d. sudaryta sutartis atitinka transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties esmę (CK 6.522 straipsnis). Be to, atsižvelgiant į šalis siejančių teisinių santykių pobūdį, byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad šalių sutartiniams santykiams šiuo atveju taikytinos ir vartojimo nuomos sutarties nuostatos (CK 6.504–6.511 straipsniai) bei vartojimo sutartis reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK VI knygos XVIII1 skyriuje. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad ieškovė UAB „Autobanga“, užsiimdama ūkine komercine veikla – automobilių nuoma, veikė kaip savo srities profesionalė – verslininkė, taip pat kad atsakovų, kaip fizinių asmenų, išsinuomotas automobilis buvo skirtas jų asmeniniams poreikiams tenkinti (ginčo dėl šios aplinkybės nekilo, tą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pačių šalių dėstyta pozicija).

10. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šalių, kaip verslininko-vartotojo, teisinių santykių atskirai skundžiamame sprendime ir neakcentavo bei dėl to išsamesnių argumentų nedėstė, visgi iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, jos, kaip vartotojos, teisinis statusas teismo buvo įvertintas, pasisakant aspektu dėl vartotojams suteiktinos papildomos apsaugos ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo privalomumo (pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis)) santykio. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu konstatavo, jog vartotojo statusas pats savaime nelemia to, kad vartotojas nėra atsakingas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą ir dėl to kitam asmeniui padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad, atsakovės buvimas vartotoja šiuo konkrečiu ginčo atveju sudarė pagrindą spręsti, jog atsakovė nėra solidariai atsakinga už ieškovei kilusią žalą. Tokia išvada darytina dėl žemiau nurodomų motyvų.

11. Atsakovė apeliaciniame skunde, dėstydama argumentus dėl automobilio nuomos sutarties pratęsimo, teigia ne tik tai, kad ji nedalyvavo nuomos sutarties pratęsime, todėl nuo 2021 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutartis jos nesaisto, tačiau ir tai, jog nuomos sutarties 7.3 punkto nuostata nėra sąžininga tuo aspektu, kad nuomos sutartis atsakovės atžvilgiu negalėjo būti pratęsta negavus jos raštiško sutikimo / prašymo. Be to, remdamasi CK 6.192 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus, atsakovė teigia, kad nuomos sutarties pratęsimas, kaip ir 2021 m. rugsėjo 2 d. sutarties sudarymas, turėjo būti patvirtintas abiejų atsakovų parašais, o ne pačios ieškovės sutartyje padarytomis žymomis, pasiremiant tik atsakovo E. J. telefono skambučiu atliktu sutarties pratęsimu. Tokiu būdu, nesant atsakovės pareikštai valiai tęsti automobilio nuomos teisinių santykių su ieškove, atsakovės teigimu, sutartis buvo pratęsta tik su atsakovu E. J. ir / ar jo vadovaujama (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiai atsakovės dėstomai pozicijai.

12. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio (pagal pareigas) vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 24 punktas). Ši nuostata reiškia tai, kad nepriklausomai nuo to, ar byloje yra pareikštas materialusis teisinis reikalavimas pripažinti konkrečią sutarties sąlygą nesąžininga, teismas turi pareigą savo iniciatyva įvertinti vartojimo sutartyje įtvirtintos ir byloje taikytinos sąlygos atitiktį sąžiningumo kriterijams, numatytiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje.

13. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai; šioje dalyje nurodyti atvejai, kuomet preziumuojamas sutarties sąlygų nesąžiningumas. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, jog bet kuri vartojimo sutarties sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos taip pat laikomos nesąžiningomis.

14. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualiame 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutarties 7.3 punkte numatyta, kad vėluodamas grąžinti automobilį arba norėdamas nuomos laikotarpį pratęsti nuomininkas privalo raštu informuoti nuomotoją bei gauti jo sutikimą.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą 7.3 punkto nuostatą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas pripažinti ją nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl to, kad ši nuostata savo esme yra skirta nuomotojo apsaugai tuo aspektu, jog nuomotojas galėtų įsivertinti savo galimybę tęsti sutarties galiojimą suteikiant teisę toliau naudotis išsinuomotu automobiliu; ši sąlyga nereiškia to, kad nuomotoja turi kreiptis raštu į nuomininką (-us) dėl sutarties pratęsimo, gauti nuomininko (-ų) raštišką atsakymą (sutikimą) ir tik tada pratęsti nuomos sutartį. Tokią išvadą ir 7.3 punkto tikslą iš esmės pagrindžia ir sutarties 7.4 punktas, numatantis, kad nuomotojas gali atsisakyti pratęsti nuomos laikotarpį ir pareikalauti grąžinti automobilį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nuomininkas (vartotojas), siekdamas pratęsti nuomos sutarties terminą, turi apie tai informuoti nuomotoją ir gauti jo sutikimą, atitinka įprastą ir normalią verslo praktiką ir tuo nėra pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai, dėl ko kiltų pagrindas minėtą sutarties sąlygą vertinti kaip nesąžiningą.

16. Be to, teisėjų kolegija apskritai pastebi tai, kad nors atsakovė apeliaciniame skunde ir kelia klausimą dėl sutarties sąlygos, įtvirtintos 7.3 punkte, sąžiningumo, tačiau iš atsakovės dėstomų argumentų dėl to, kad sutartis buvo pratęsta be jos raštiško sutikimo, matyti, kad atsakovė iš esmės šiuo atveju kvestionuoja ne šios sutarties sąlygos įtvirtinimą sutartyje (nuomininko pareigą informuoti nuomotoją dėl noro pratęsti sutartį ir tam gauti nuomotojo sutikimą), taigi ir ne jos atitiktį sąžiningumo reikalavimams pagal CK 6.228⁴ straipsnį, tačiau nesutinka su praktiniu šios sutarties nuostatos įgyvendinimu, o, būtent, tuo, kad, atsakovės teigimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovė (nuomotoja) nepagrįstai pratęsė nuomos sutartį negavusi atsakovės raštiško sutikimo tą padaryti, kaip tai numatyta sutarties 7.3 punkte. Visgi teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 2 d., 11.42 val. internetu buvo atlikta ieškovei priklausančio automobilio Mercedes Benz CLA rezervacija (kontaktinis asmuo nurodytas I. T., el. p. (duomenys neskelbtini)). Šios rezervacijos pagrindu, tą pačią dieną (2021 m. rugsėjo 2 d.) buvo sudaryta ir automobilio Mercedes Benz CLA 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 2021/VLN ID #30009 laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. 13.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 5 d. 13.00 val. (3 paroms), kurią, fiziškai atvykę automobilio buvimo vietos adresu pasirašė abu atsakovai – E. J. (nuomininkas Nr. 1) ir atsakovė I. T. (nuomininkas Nr. 2). Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

18. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovų išsinuomotas automobilis 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutartyje numatytu terminu – 2021 m. rugsėjo 5 d., 13.00 val. ieškovei grąžintas nebuvo, o E. J. telefono skambučiu automobilio nuomos terminą pratęsė nuo 2021 m. rugsėjo 5 d. 13.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 9 d., 13.00 val., vėliau dar kartą nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. 13.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 23 d., 8.50 val. Apie tai ieškovės pažymėta (užpildyta) 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutarties skiltyse „Nuomos pratęsimas 1“ ir „Nuomos pratęsimas 2“. Atsakovų 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarytoje sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ieškovė dėl automobilio nuomos termino pratęsimo išsiuntė išankstines sąskaitas apmokėjimui, prašydama patvirtinti sumokėjimo faktą. Toks patvirtinimas iš minėto elektroninio pašto buvo gautas, už nuomos termino pratęsimą buvo sumokėta. Nustatyta, kad apmokėjimai už nuomos sutarties pratęsimą, kaip ir 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutarties sudarymą, buvo atlikti iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos.

19. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė I. T. ir teigia, kad sutarties pratęsimas, nesant jos raštiško sutikimo / prašymo, jai negalioja, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti. Kaip jau minėta, automobilio nuomos sutartį 2021 m. rugsėjo 2 d. pasirašė abu atsakovai. Iš 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutarties matyti, kad nuomininko Nr. 1 (E. J.) skiltyje be kitų duomenų nurodyti ir kontaktiniai duomenys: el. paštas (duomenys neskelbtini) bei telefono Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu nuomininko Nr. 2 (I. T.) skiltyje tokių duomenų nėra (nurodytas tik atsakovės I. T. asmens kodas ir vairuotojo pažymėjimo numeris). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad automobilio nuomos sutartis sudaryta abiejų atsakovų bendrai, sutartį patvirtinant savo parašais, darytina išvada, kad abu nuomininkai, taigi ir I. T., išreiškė valią, jog su jais būtų bendraujama ir jie būtų identifikuojami būtent jų sutartyje nurodytais kontaktiniais duomenimis – telefono numeriais ir elektroninio pašto adresu, kurie yra bendri abiem nuomininkams (CPK 185 straipsnis).

20. Tokiu būdu, vienam iš nuomininkų – atsakovui E. J., automobilio nuomos sutarties termino pabaigos dieną (2021 m. rugsėjo 5 d.) telefonu susisiekus su ieškove ir išreiškus pageidavimą dėl automobilio nuomos sutarties termino pratęsimo, atsakovą, kaip vieną iš nuomininkų, identifikavus pagal sutartyje įrašytą telefono numerį, ką patvirtino byloje liudytoju apklaustas J. P., atsakovams ieškovei negrąžinus automobilio po sutarties termino (2021 m. rugsėjo 5 d.), taip pat atlikus mokėjimą dėl sutarties pratęsimo (dėl to bendrauta sutartyje nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimą už sutarties pratęsimą, kaip ir 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarant nuomos sutartį, padarius tai pačiai (duomenys neskelbtini)), laikytina, kad ieškovei nebuvo pagrindo abejoti nuomininkų valia pratęsti automobilio nuomos sutartį.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsta ir protinga teigti, kad, esant atsakovų kartu sudarytai pradinei nuomos sutarčiai ir jų nurodytiems bendriems kontaktiniams duomenims (atsakovo E. J., kaip nuomininko Nr. 1, skiltyje), ieškovei gavus prašymą pratęsti nuomos sutartį iš vieno sutartyje nurodyto nuomininko, ieškovė dar papildomai būtų turėjusi kreiptis ir į kitą nuomininką (atsakovę) dėl raštiško sutikimo pratęsti sutartį gavimo, juolab, kai pati atsakovė savo parašu sutartyje sutiko su jos sąlygomis, joje užfiksuotais duomenimis ir atskirai savo kontaktinių duomenų (kurie būtų kiti negu nurodyti nuomininko Nr. 1 skiltyje), 2021 m. rugsėjo 2 d. automobilio nuomos sutartyje netgi nenurodė. Teisėjų kolegija sprendžia, nagrinėjamu atveju minėtas šalių komunikavimo būdas (telefonu ir el. paštu) pratęsiant sutartį buvo galimas ir savo esme neprieštarauja CK 6.192 straipsnio 4 dalies nuostatai. Šiuo atveju ieškovės atstovo 2021 m. rugsėjo 2 d. sutarties skiltyje „Nuomos pratęsimas 1“ ir „Nuomos pratęsimas 2“ ranka padaryti įrašai apie nuomos sutarties termino pratęsimus, nelaikytini vienašališku sutarties sąlygų pakeitimu, o savo esme yra tik atsakovų pareikštos valios tęsti nuomos sutartinius teisinius santykius užfiksavimas, atitinkamai dėl to padarant žymas šalių sudarytoje nuomos sutartyje.

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei I. T., vienintelei sutartyje nurodžiusiai vairuotojo pažymėjimo numerį ir turinčiai teisei vairuoti išsinuomotą automobilį (sutarties 6.1 punktas), šio automobilio 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutartyje numatytu terminu (2021 m. rugsėjo 5 d.) negrąžinus ieškovei (sutarties 7.1 punktas), o kitam pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. sutartį nuomininkui – atsakovui E. J., 2021 m. rugsėjo 5 d. informavus ieškovę apie norą nuomos sutartį pratęsti, atlikus analogiškus sutarties pratęsimo veiksmus kaip ir jos sudarymo metu, kuomet dalyvavo ir pati atsakovė I. T. (susirašinėjant el. paštu (duomenys neskelbtini) ir atliekant mokėjimus iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos), ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą spręsti esant abiejų atsakovų valią tęsti automobilio nuomos sutartinius santykius, ir tokį jų pareikštą norą akceptavo.

23. Atsakovų apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį palaikoma pozicija dėl to, kad atsakovė I. T. nuomos sutarties pratęsime nedalyvavo ir apie tai nieko nežinojo, nekeičia šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo. Minėta, kad automobilis šalių sudarytos nuomos sutarties pabaigos termino dieną (2021 m. rugsėjo 5 d.) ieškovei grąžintas nebuvo (atsakovai sutarties tinkamu jos įvykdymu neužbaigė), atsakovas E. J. sutarties pratęsimo metu nepareiškė ieškovei, kad jis siekia pakeisti nuomos sutarties sąlygas ir tik jis būti saistomas sutarties, todėl tik ieškovei pareiškus atsakovams reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, atsakovų pradėti dėstyti argumentai dėl to, kad nuomos sutartis buvo pratęsta tik vieno nuomininko, vertintini kaip atsakovų gynybinė pozicija, siekiant paneigti vieno iš jų prievolę atlyginti ieškovei padarytą žalą (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų tarpusavio vidiniai santykiai, galimi susitarimai, nepakeičia ir nepanaikina jų turimų įsipareigojimų ir jų apimties kitos sutarties šalies – nuomininkės (ieškovės), atžvilgiu.

24. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti ir su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad 2021 m. rugsėjo 5 d., 2023 m. rugsėjo 9 d. atlikti nuomos sutarties pratęsimai yra nauja sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo E. J. ir / ar jo vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad minėti nuomos sutarties pratęsimai buvo sudaryti iš esmės analogiškomis aplinkybėmis kaip ir 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutartis, kurią pasirašė ir pati atsakovė I. T.. Jau anksčiau konstatuota, kad sutarties pratęsimas galiojo abiems atsakovams, taigi sutarties pratęsimas netaikytinas tik atsakovo E. J. atžvilgiu ir juolab nelaikytinas naujos sutarties tik su šiuo atsakovu sudarymu.

25. Byloje nustatyta, kad atsakovo E. J. vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas dar 2021 m. sausio 19 d., ir nei 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutarties sudarymo metu, nei jos pratęsimo metu – 2021 m. rugsėjo 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 9 d., negaliojo. Todėl vien jau dėl šios priežasties nei nuomos sutartis, nei jos pratęsimai, esant sąlygai asmeniui, siekiančiam išsinuomoti automobilį, turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, ieškovės vien tik su atsakovu (be I. T.), neturinčio tokio galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nebūtų buvę sudaryti. Nors atsakovas teigia, kad fiziškai jis vairuotojo pažymėjimą ir turėjo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad de jure (teisiškai) šis pažymėjimas negaliojo, ir, tikėtina, ši aplinkybė atsakovui visgi buvo žinoma, įvertinus tai, kad jis vairuotojo pažymėjimo duomenų, sudarydamas 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutartį, ieškovei, turinčiai galimybę pagal nuomininko asmens kodą ir vairuotojo pažymėjimo numerį patikrinti jo galiojimą VĮ „Regitra“, taip ir nepateikė, nors, remiantis atsakovų paaiškinimais, spręstina, kad automobilio nuoma, bent jau šios sutarties sudarymo metu, labiau suinteresuotas buvo atsakovas (teigė, kad jo automobilis buvo sugedęs, o jam reikėjo vykti į Kauną) (CPK 185 straipsnis).

26. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad aplinkybė, jog mokėjimai dėl sutarties pratęsimų buvo atlikti iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (kaip, beje, tas buvo padaryta ir 2021 m. rugsėjo 2 d. sutarties sudarymo atveju), neturi įtakos sutarties šalių pasikeitimui, kadangi šalys buvo laisvos pasirinkti, kokiu būdu jos įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei, t. y., kas sumokės nuomos sutarties sudarymo / pratęsimo mokestį ieškovei. Šalys sutartyje neįtvirtino to, kad mokėjimai turi būti atlikti tik asmeniškai atsakovų, kaip fizinių asmenų, ir tik toks prievolės įvykdymas bus laikomas tinkamu. Tai, kad faktiškai mokėjimai buvo atlikti iš (duomenys neskelbtini), nesančios sutarties šalimi, banko sąskaitos, šio juridinio asmens per se (savaime) nepadaro sutarties šalimi. Šiuo atveju automobilis ieškovei po 2021 m. rugsėjo 2 d. sutartyje numatyto termino atsakovų grąžintas nebuvo (ginčo dėl to nekilo), todėl sutartis tarp šalių – ieškovės UAB „Autobanga“ ir atsakovų E. J. bei I. T., nebuvo pasibaigusi. Todėl dėl atsakovų išsinuomoto automobilio negalėjo būti sudaryta ir nauja sutartis su (duomenys neskelbtini). Be to, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, E. J. buvus (duomenys neskelbtini) vadovu ir savininku, kuris sutarties pratęsimo metu neturėjo teisės vairuoti, nuomos teisinių santykių subjekto pakeitimas objektyviai buvo neįmanomas, esant pagrindinei sąlygai išsinuomoti automobilį – vairuotojo pažymėjimo turėjimas.

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutartis 2021 m. rugsėjo 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 9 d. buvo pratęsta abiejų atsakovų (galutinis nuomos terminas – 2021 m. rugsėjo 23 d., 8.50 val.), taigi ir eismo įvykio metu (2021 m. rugsėjo 20 d.), iš kurio ieškovė pagrinde ir kildina žalą, nuomos sutartis galiojo abiejų atsakovų atžvilgiu. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisėjų kolegijai neleidžia daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ir solidarios atsakovų prievolės atlyginti ieškovei žalą (ne)buvimo

28. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ją ir ieškovę eismo įvykio metu siejo sutartiniai automobilio nuomos teisiniai santykiai, taip pat nesutinka su tuo, kad egzistuoja jos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovės teigimu, ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl to nėra jos kaltės, kaip ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos. Be to, atsakovės vertinimu, nėra pagrindo teigti ir esant jos ir atsakovo E. J. solidarią atsakomybę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems atsakovėms teiginiams.

29. Nagrinėjamu atveju jau anksčiau šioje nutartyje konstatavus, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutarties pratęsimai galioja abiem atsakovams, spręstina, kad eismo įvykio kilimo metu (2021 m. rugsėjo 20 d.), abu atsakovus, taigi ir atsakovę I. T., siejo sutartiniai nuomos teisiniai santykiai su ieškove, todėl ginčo atveju, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, taikytinos sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

30. Remiantis CK 6.499 straipsnio 1 dalimi, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas pablogina išnuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pablogėjimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis).

31. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

32. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Taigi sutartinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015).

33. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės. Taip išvengiama sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos, kai bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas kyla iš sutarties vykdymo, tačiau pats savaime galėtų būti savarankišku deliktu CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 36 punktas). Tuo atveju, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023, 73 punktas).

34. Šalių 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarytos nuomos sutarties 6.1 punkte numatyta, kad automobilį turi teisę vairuoti asmenys, nurodyti nuomos sutartyje ir turintys galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir ne mažesnį kaip vienerių metų vairavimo stažą. Pagal sutarties 6.2 punktą visu šios sutarties galiojimo laikotarpiu nuomininkas išlieka atsakingas už automobilio saugumą ir šios sutarties sąlygų vykdymą. Remiantis sutarties 7.1 punktu, nuomininkas grąžina tvarkingą automobilį su visais dokumentais, rakteliais, priedais ir įranga (<...>), pilnu degalų baku (jei sutartyje nenurodyta kitaip), ne vėliau kaip iki šioje sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos į šioje sutartyje nurodytą grąžinimo vietą, pažymėtą Autobanga ženklu. Nedarbo metu (nuomos biurai dirba nuo 8:00 iki 17.00 darbo dienomis) grąžintas automobilis gali būti apžiūrėtas sekančią darbo dieną. Šalys susitaria, kad jei automobilis grąžintas nešvaria išore, nuomotojas jį papildomai apžiūrės ir įvertins jo būklę po plovimo. Apie nustatytus automobilio apgadinimus ir trūkumus nuomininkas bus informuotas el. paštu per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį (ne vėliau kaip per 7 dienas).

35. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, vertindama atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, kurie pasireiškė ne tik nuomos sutartyje įtvirtintų sąlygų, tačiau ir bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad atsakovė I. T. pažeidė nuomos sutarties 6.1 punktą, perduodama išsinuomotą automobilį vairuoti tokios teisės neturinčiam atsakovui E. J., kaip ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, t. y. įsitikinti tokio savo veiksmo teisėtumu (tuo, kad automobilis perduodamas naudoti tik teisę vairuoti turinčiam asmeniui), juolab, kad tai susiję su didesnio pavojaus šaltinio valdymo perdavimu.

36. Kaip jau minėta, 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutartyje duomenis apie turimą vairuotojo pažymėjimą nurodė tik atsakovė I. T., todėl, remiantis sutarties 6.1 punktu, ji ir turėjo galimybę vairuoti išnuomotą transporto priemonę. Atsakovui vairuotojo pažymėjimo sutarties sudarymo metu nepateikus (jo duomenų nenurodžius), o vėliau ir paaiškėjus, kad jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas panaikintas dar 2021 m. sausio 19 d., akivaizdu, kad atsakovė, nepaisydama sutartinių įsipareigojimų ir perduodama automobilį naudoti pagal jo paskirtį – važinėti, teisės vairuoti neturinčiam atsakovui, ne tik elgėsi neapdairiai, tačiau ir pažeidė savo sutartines pareigas, o tai laikytina neteisėtu atsakovės veikimu civilinės teisės prasme.

37. Atsakovės argumentai dėl to, kad ji nežinojo, jog atsakovas neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vertintini kritiškai (CPK 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienam vidutiniškai apdairiam ir rūpestingam asmeniui turėtų sukelti abejonę ta aplinkybė, kad nuomos sutarties, kurios tikslas yra išsinuomoti automobilį, sudarymo metu antrasis nuomininkas, teigdamas, kad turi galiojantį vairuotojo pažymėjimo, visgi jo duomenų nuomotojui neteikia. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju labiau tikėtina, jog toks pasirinktas sutarties sudarymo būdas – nuomininkais tampant abiem atsakovams, buvo nulemtas būtent atsakovės žinojimo ir suvokimo to, kad atsakovas pats vienas, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir nepasitelkdamas atsakovės, tokios sutarties apskritai nebūtų galėjęs sudaryti. Tokia išvada darytina ir dėl to, kad, kaip nurodė patys atsakovai, juos asmeniniai tarpusavio santykiai siejo daugiau nei metus laiko, kas teisėjų kolegija leidžia abejoti tuo, kad atsakovei ši aplinkybė nebuvo ar negalėjo būti žinoma (CPK 185 straipsnis).

38. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovės I. T. veiksmų neteisėtumą, bendros rūpestingumo pareigos pažeidimą, sudarius transporto priemonės nuomos sutartį, atskleidžia ir tas faktas, kad perdavusi atsakovui nuomotą transporto priemonę vairuoti prieš pasibaigiant 3 parų nuomos terminui (2021 m. rugsėjo 5 d.), atsakovė nebesirūpino (nesidomėjo) jo grąžinimo automobilio nuomotojai (ieškovei) faktu, pasitikėdama tik atsakovo žodiniu patvirtinimu dėl automobilio grąžinimo. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pati automobilio 2021 m. rugsėjo 5 d. negrąžino, nes susirgo, ir nors ši aplinkybė ir nėra pagrįsta jokiais rašytiniais duomenimis, tačiau bet kuriuo atveju nelaikytina objektyviai galėjusia užkirsti kelią pačiai atsakovei susisiekti su nuomotoja (ieškove) sutartyje nurodytais jos kontaktiniais duomenimis (telefonu, el. paštu) ir įsitikinti automobilio grąžinimo faktu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų tarpusavio pasitikėjimo pagrindu grįsti santykiai nėra aplinkybė, atleidžianti atsakovus ar vieną jų nuo sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo ieškovei.

39. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl automobilio grąžinimo nuomotojai būdo (įmetant raktus į pašto dėžutę ar perduodant pagal grąžinimo aktą), nagrinėjamu atveju nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir nepašalina atsakovės civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija pastebi tai, kad tinkamu sutarties užbaigimu ir sutarties dalyko – automobilio, grąžinimu ieškovei, turėjo rūpintis nuomininkai, kadangi būtent jiems tokia pareiga sutartyje numatyta. Šiuo gi atveju, 2021 m. rugsėjo 5 d. pratęsus automobilio nuomos sutarties terminą, šiai sutarčiai toliau galiojant, nepagrįsta ir nelogiška teigti, kad ieškovė tuo metu turėjo kelti klausimą dėl automobilio jai grąžinimo (CPK 185 straipsnis). Priešingai, būtent atsakovė, laikydama, kad ji nuomos sutarties po 2021 m. rugsėjo 5 d. tęsti nebenori, turėjo rūpintis tinkamu išsinuomoto automobilio grąžinimu ieškovei sutartyje numatyto termino pabaigos dieną, tačiau to nepadarė.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad anksčiau nurodytų motyvų pagrindu atsakovės I. T. veiksmų neteisėtumas, pasireiškiantis tiek sutartinių nuostatų, tiek bendros rūpestingumo pareigos pažeidimu, šioje byloje yra nustatytas.

41. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nesant jokių jos neteisėtų veiksmų, kaltės būtent dėl 2021 m. rugsėjo 20 d. kilusio eismo įvykio, kurio metu ieškovės išnuomotą automobilį vairavo atsakovas E. J., ir dėl kurio ieškovei kilo žala, taip pat priežastinio ryšio, atsakovės solidari atsakomybė kartu su atsakovu E. J. nėra galima. Su šiais atsakovės argumentais nesutiktina.

42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje susiklostė vadinamojo objektyvaus bendrininkavimo situacija.

43. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Tokiu atveju konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 28 punktas; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-403/2023, 38 punktas; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-174-378/2023, 25 punktas; 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-684/2023, 92 punktas).

44. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmiausia nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Toliau nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023, 41 punktas).

45. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigia atsakovė, solidariai atsakomybei kilti nėra būtina tai, kad atsakovė būtų tiesiogiai sukėlusi eismo įvykį. Šiuo atveju įvertinus jau anksčiau konstatuotus atsakovės neteisėtus veiksmus, akivaizdu, kad atsakovė reikšmingai prisidėjo prie žalos ieškovei atsiradimo, taip pat pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kuri įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tokia žala atsakovės galėjo būti protingai numatoma kaip tikėtinas jos veiksmų rezultatas. Galimybės naudotis automobiliu asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, sudarymas, įvertinus jo dalyvavimą viešajame eisme, kur yra ir kitų eismo dalyvių, neabejotinai sudaro pakankamą pagrindą kiekvienam asmeniui, taigi ir atsakovei, suvokti savo atliekamų veiksmų pavojingumą (rizikingumą), nepriklausomai nuo to, ar yra detalizuojami, ar ne konkretūs galimi dėl to kilti padariniai ar jų mastas (žala turtui, sveikatai, pan.).

46. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme. Tiek atsakovo E. J., sukėlusio eismo įvykį, tiek atsakovės I. T. anksčiau nurodyti neteisėti veiksmai, yra faktiniu bei teisiniu priežastiniu ryšiu susiję su žalos ieškovei atsiradimu. Šiuo atveju atsakovei tinkamai laikantis sutartinių įsipareigojimų, būnant atidžiai ir rūpestingai, neperdavus transporto priemonės vairuoti tokios teisės neturinčiam asmeniui, grąžinus sutartyje numatytu terminu automobilį, atsakovas, neturėdamas fizinės galimybės naudotis išnuomotu automobiliu, nebūtų sukėlęs eismo įvykio, taigi ir ieškovei nebūtų atsiradusi žala.

47. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad objektyvusis bendrininkavimas padarinių prasme sukuria solidariąją skolininkų atsakomybę. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis; 6.279 straipsnio 1 dalis).

48. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas objektyvusis bendrininkavimas siaurąja prasme, pabrėžtina, kad abu atsakovus siejo bendri veiksmai dėl kilusių padarinių, t. y. abu atsakovai savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie padarytos žalos; taip pat šių abiejų atsakovų neteisėti veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusia žala. Dėl to spręstina, kad šioje byloje buvo visos būtinos sąlygos, atsakovų E. J. ir I. T. solidariajai atsakomybei kilti.

49. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, esant nustatytoms visoms atsakovų civilinės atsakomybės sąlygoms, pagrįstai solidariai priteisė iš atsakovų ieškovei jos prašomą nuostolių atlyginimą.

50. Pažymėtina tai, kad apeliaciniame skunde atsakovė nedėsto argumentų dėl žalos (jos pobūdžio), neginčija jos dydžio, taip pat nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo priteistų palūkanų, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl to šioje nutartyje nepasisako.

Dėl bylos baigties

51. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

54. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 420 Eir išlaidas už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).

55. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11 punktas – 2 547,87 Eur (paskaičiavimas: 1 959,90 Eur (2023 m. I ketvirčio VDU) x 1,3).

56. Nors nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus jų dydžio, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad yra labai jam artimos, taip pat tai, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisiniai klausimai, jog ieškovę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas, todėl ginčo situacija jam jau buvo žinoma, galimas advokato darbo laiko sąnaudas, taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškovės teisinės pagalbos išlaidas sumažinti iki pagrįstos 1 800 Eur sumos, kuri, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteistina ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

57. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės I. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autobanga“, juridinio asmens kodas 126230739, 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.