Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

4. 2023-05-02 teismo posėdžio metu atsakovė I. T. paaiškino, kad su E. J. buvo pažįstami apie pusantrų metų. Kadangi turi paveldėsaugos žinių, dažnai jį konsultuodavo. Ji nieko nežinojo apie atliktą automobilio nuomos rezervaciją, o tik jau nuvyko į nuomos punktą paimti automobilio. E. prašė nuvairuoti iki Kauno, nes jo automobilis buvo sugedęs. Ji žinojo, kad E. J. vairuodavo, matė jį nuolatos vairuojant. Iš (duomenys neskelbtini) kitą dieną, susipykę ir E. J. pažadėjo automobilį grąžinti į nuomos punktą rugsėjo 5 dieną. Pasitikėjo juo, kad taip ir padarys. Ji skambino E. ir paklausė, ar grąžino, kuris patvirtino, kad grąžino. Ji pati rugsėjo 5 dieną automobilio negrąžino, nes susirgo. Pratęsiant nuomos sutartį ieškovės atstovas jai neskambino ir neklausė, ar ji sutinka dėl pratęsimo.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovė neprivalo kontroliuoti nuomininkų veiksmų, automobilio perdavimo fakto ir pan. E. J. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tad I. negalėjo nesuprasti, kad jis negalėjo vairuoti. Jokios prievartos atsakovės atžvilgiu perduoti automobilio raktelius nebuvo. Ieškovė galėjo išrašyti bet kokiam subjektui sąskaitą apmokėjimui, bet tai nepatvirtina fakto, kad nuomos sutartis po pratęsimo buvo pakeista. Jeigu I. T. nebūtų perdavusi automobilio atsakovui, nebūtų kilę žalos. Yra tiesioginis priežastinis ryšys. I. T., būdama automobilio nuomininkė, nesirūpino automobilio grąžinimu rugsėjo 5 dieną (pasibaigus terminui) ir nepatikrino, ar E. J. gali vairuoti. CK numato ir žodinį nuomos sutarties pratęsimą. I. T. savo veikimu neprieštaravo nuomos pratęsimui.

7. Liudytojas J. P. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Įmonės ofise E. J. teigė, kad nevairuos, tik mokės už nuomą. Buvo duotas I. T. vairuotojo pažymėjimas, kurio numeris įrašytas ir į sutartį. I. T. išvairavo automobilį iš ofiso. Kad būtų patogiau klientui, telefonu žodžiu aptarė nuomos sutarties pratęsimo klausimą. Pratęsiant sutartį nuomininko keisti negali. Su nauju nuomininku, sudaroma nauja sutartis. Iš I. T. nebuvo jokių žinių dėl noro nutraukti sutartį po 3 dienų termino pasibaigimo. Abu buvo nuomininkai – vienas vairuotojas, kitas mokėtojas, nes jo banko kortelė naudota sutarčiai vykdyti. I. T. neinformavo asmeniškai apie sutarties pratęsimą, bet ir neinformavo apie nenorą jos pratęsti, automobilio negrąžino. Grąžinti automobilį nėra būtina abiem. Grąžina, kas vairuoja. Pratęsiant sutartį, nuomininkas E. J. informavo, kad I. T. vairuos toliau.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojo paaiškinimų nustatyta, kad tarp bylos šalių 2021 m. rugsėjo 2 d. 13 val. 00 min. buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovams E. J. ir I. T. buvo išnuomotas automobilis „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. 13:00 val. iki 2021 m. rugsėjo 5 d. 13:00 val., iš viso 3 paroms, apdraudžiant papildomai „Super draudimu“. Automobilio paėmimo ir grąžinimo vieta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15-17). Iš sutarties turinio matyti, kad vairuotoja buvo pažymėta I. T., įrašant jos vairuotojo pažymėjimo numerį prie „Nuomininkas 2“ duomenų. Prie „nuomininkas 1“ - E. J. vairuotojo pažymėjimo numeris neįrašytas tik įrašyti banko kortelės duomenys, dėl ko ginčo byloje nekyla. Nuomos sutartis buvo pratęsta dar du kartus – nuo rugsėjo 5 d. iki 9 d. ir nuo rugsėjo 9 d. iki 23 d., nuomininkui E. J. paskambinus telefonu ir E. J. apmokėjus nuomos mokestį iš jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (DOK – 48079 priedai). Ginčo dėl nuomos mokesčio sumokėjimo fakto byloje nekyla. 2021-09-20 ieškovė gavo iš Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešimą, kad ieškovės išnuomotas automobilis apie 11 val. 50 min. pateko į autoįvykį (duomenys neskelbtini), sankryžoje. Nuvykęs įmonės atstovas (byloje pakviestas liudytojas J. P.) į įvykio vietą, rado automobilį apgadintą šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini), ieškinio priedai Nr. 4-13). 2021-09-22 ieškovas el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė prašymą pateikti įvykio aplinkybių paaiškinimą, policijos pažymą ir eismo įvykio deklaraciją (ieškinio priedas Nr. 16). Ieškovė eismo įvykio deklaraciją, užpildytą I. T. vardu kartu su foto nuotraukomis apie įvykį gavo iš policijos (ieškinio priedai 17-19). Iš prie bylos prijungto baudžiamojo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad atsakovas E. J. suklastojo 2021-09-20 eismo įvykio deklaraciją, pasirašydamas I. T. vardu, dėl ko pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vairuotojo pažymėjimo galiojimas panaikintas dar (duomenys neskelbtini) ir dabartiniu laiku negalioja (DOK 48818).

9. Tarp šalių nėra ginčo, kad nurodytos nuomos sutarties pagrindu ieškovė atsakovams perdavė transporto priemonę Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, ieškovei buvo grąžinta 2021 m. rugsėjo 23 dieną, ieškovės biuro pašto dėžutėje paliekant automobilio raktelius, po ieškovės raginimo grąžinti raktelius, sudaužytą automobilį radus 2021 m. rugsėjo 20 dieną po eismo įvykio (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedai Nr. 4-13, 17).

10. Automobilio apžiūros akte (el. b. l. 17, ieškinio priedas Nr. 3) nurodoma išnuomojamo automobilio būklė 2021 m. rugsėjo 2 d. 13:20 val.: kilometražas 40 510 km, kuro bako pilnas, o grąžinamo 2021 m. rugsėjo 23 d. 10:40 val. – 42 725 km, kuro bakas - 1/4, be to automobilis grąžintas nešvarus, daužtas priekis, galas, apibraižytas k. p. šonas, pamestas d. p. stogo moldingas, išbėgę tepalai. Automobilio būklė fiksuota ir kartu su ieškiniu pateiktose foto nuotraukose, padarytose eismo įvykio dieną 2021-09-20, radus automobilį paliktą (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedai Nr. 3-13).

11. Sugedęs automobilis vežėjo UAB „Autobaltic“ buvo nuvežtas į ieškovės aikštelę, dėl ko buvo išrašyta 2021-09-27 PVM sąskaita faktūra 181,82 Eur be PVM už paslaugas, kuri ieškovės apmokėta (ieškinio priedas Nr. 14-15). UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ pateikė automobilio remonto vertinimo išvadą, jog ieškovei padaryta 12 405,61 Eur be PVM žala (ieškinio priedas Nr. 23), dėl ko buvo patirtos 150,00 Eur išlaidos ir apmokėtos (el. b. l. 103-104, ieškinio priedas 25). Automobilis buvo suremontuotas, išrašant 12 800 Eur be PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją ieškovei apmokant 2021-11-26 (el. b. l. 107-108, ieškinio priedai 28-29). Kadangi automobilis buvo remontuojamas iki 2021-11-23, ieškovė patyrė 2 636,36 Eur be PVM išlaidas pakaitinio automobilio nuomai, vykdant sutartinius įsipareigojimus kitiems savo nuomininkams (ieškinio priedai 26-27; papildomi ieškovės įrodymai DOK – 48079 priedai Nr. 11-13).

12. Ieškovė taip pat išrašė atsakovams 2022-10-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 75,51 Eur sumai už nepripiltą kurą ir mokestį už kuro pylimą (ieškinio priedas Nr. 30), remiantis sutarties 4.2 punktu. Taip pat išrašyta 2022-10-27 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 60,00 Eur sumai už žalos administravimą, remiantis sutarties 2.7 punktu. Remiantis sutarties 4.6 punktu, 2022-10-28 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur sumai administruojant 10 kelių eismo taisyklių ar parkavimo pažeidimų (ieškinio priedai Nr. 32-33; DOK – 48079 papildomi paaiškinimai). Iš viso ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai 16 303,69 Eur nuostolių ir sutartinių įsipareigojimų atlyginimo.

13. Ginčo materialiniai santykiai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.522 straipsnyje įtvirtintą transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties sampratą. Pagal transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). Specialiosios teisės normos nereglamentuoja nuomininko atsakomybės prieš nuomotoją tvarkos ir sąlygų, todėl sprendžiant atsakomybės klausimą, taikomos bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios normos. CK 6.489 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas pablogina išnuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pablogėjimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis).

14. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CK 6.522 straipsnis) ir ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovų (nuomininkų) solidarios atsakomybės už išnuomoto jiems automobilio sugadinimą (CK 6.500 straipsnis) ir dėl to atsiradusios žalos, t. y. dėl civilinės atsakomybės nuomininkams kilimo (CK 6.245–6.249 straipsniai).

15. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis šalis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

17. Kaip matyti iš atsakovų atsiliepimuose dėstomos lakoniškos pozicijos bei paaiškinimų teismo posėdžių metu, esminio ginčo dėl žalos išnuomotam automobiliui fakto, dydžio bei kitų sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį nuomininkams byloje nekilo. Atsakovai neginčijo ir neteikė savo kontraargumentų ar papildomų įrodymų, paneigiančių ieškovės įrodinėtą kilusios žalos faktą, dydį, automobiliui patekus į autoįvykį bei nuomininkams nepateikus raštiško pranešimo apie eismo įvykį, policijos pažymos bei pasirašytos eismo įvykio deklaracijos.

18. Kaip matyti iš nuomos sutarties nuostatų, nuomininkai sumokėjo papildomą mokestį dėl savo civilinės atsakomybės papildomo draudimo „Super draudimas“, siekiant sumažinti savo civilinę atsakomybę iki nulio, tačiau remiantis sutarties nuostatomis, papildomo draudimo apsauga ginčo atveju negalioja. Nuomos sutarties 4.1 punkte buvo įtvirtinta aiški sąlyga, kad nuomotojas turi teisę reikalauti, o nuomininkas įsipareigoja atlyginti 100 proc. padarytą žalą, jeigu <...> b) apie įvykį nebuvo pranešta policijai ir/arba Nuomotojui; c) Nuomininkas nepateikia Nuomotojui eismo įvykio deklaracijos ir/arba policijos pažymos ir raštiško įvykio aplinkybių aprašymo; d) Nuomininkas pateikia melagingą informaciją apie įvykį; e) žala buvo padaryta dėl tyčinių Nuomininko veiksmų ar neveikimo; f) Nuomininko nevykdo šios Sutarties sąlygų. Pagal standartines Automobilio nuomos sąlygas (Sutarties 10 p. „EXTRA ir SUPER draudimai“) Nuomininkas, įsigijęs EXTRA arba SUPER draudimą, sumažina savo finansinę atsakomybę, įvykus draudiminiam įvykiui iki šioje sutartyje nurodytos sumos. EXTRA ir SUPER draudimai galioja tik pateikus eismo įvykio deklaraciją ir/arba policijos pažymą ir raštišką įvykio aplinkybių aprašymą. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad papildoma civilinės atsakomybės apsauga ginčo atveju netaikytina ir negalioja, kadangi nuomininkai neįvykdė sutartinių reikalavimų, įvykus eismo įvykiui, remiantis sutarties 3.5 punkte. Esminio ginčo dėl to byloje tarp šalių nekilo ir šiuo aspektu savo civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo prievolės nuomininkai neneigė.

19. Atsakovas E. J. neneigė bylos nagrinėjimo metu savo neteisėtų veiksmų, padarius sugadinimus nuomotam automobiliui, kaltės dėl automobilio sugadinimo bei negrąžinimo išsinuomoto automobilio po trijų parų (t. y. 2021-09-05), ką, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, buvo žadėjęs padaryti kitai nuomininkei I. T. bei patekęs į eismo įvykį, neteikė nuomotojui informacijos apie eismo įvykį, jo detales, nepranešė apie įvykį policijai, o pasišalino iš eismo įvykio (2021-11-26 administracinio nusižengimo protokolas – el. b. l. 40) bei nepateikė eismo įvykio deklaracijos, ką numatė nuomos sutarties 3.5 punktas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad eismo įvykio įvykusio 2021-09-20 kaltininku pripažintas atsakovas, kuris ne tik pasišalino iš eismo įvykio vietos (el. b. l. 40), bet ir teikė suklastotą eismo įvykio deklaraciją (baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys; ieškinio priedai Nr. 17-18; administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) medžiaga – DOK - 69096), kas sąlygojo kilusią automobilio žalą, prievolę atlyginti automobiliui padarytą žalą bei kitus sutartinius įsipareigojimus, remiantis nuomos sutarties nuostatomis, nesant pagrindo taikyti „Super draudimas“ nuostatas, atleidžiančias nuomininkus nuo civilinės atsakomybės.

20. Esminis ginčas byloje kyla dėl atsakovų kaip solidarių skolininkų prievolės atlyginti žalą, grąžinus sudaužytą automobilį bei padengti kitas išlaidas, remiantis nuomos sutarties nuostatomis. Atsakovas tiek teikdamas ieškinį, tiek teismo posėdžio metu pripažino savo civilinę atsakomybę dėl kilusios žalos ir kitų sutartinių įsipareigojimų, nesutikdamas su I. T., kaip nuomininkės, sutartine solidaria atsakomybe.

21. Dėstyti atsakovo argumentai teismo posėdyje, kad PVM sąskaitos faktūros po nuomos sutarties pratęsimo buvo rašomos (duomenys neskelbtini) ir už pratęsimą apmokėtos iš juridinio asmens (duomenys neskelbtini) sąskaitos (DOK – 48079) teismo vertinimu nepaneigia nuomos teisinių santykių tęsimo tarp nuomininkų (atsakovų) ir ieškovės fakto, pasirašius automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pritartina ieškovės pozicijai, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas ne sutarties šaliai, o kitam nurodytam subjektui yra leidžiamas PVM įstatymo nuostatų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina tik kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties Nr. e3K-3-200-421/2019 21 punktą, 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Nagrinėjamu atveju PVM sąskaitos faktūros išrašymas, apmokėjimas (duomenys neskelbtini) tik patvirtina pinigų už nuomos paslaugas sumokėjimą, tačiau nėra pakankamas įrodymas pagrįsti, kad ieškovę nuo 2021 m. rugsėjo 5 dienos siejo nuomos teisiniai santykiai su (duomenys neskelbtini), o nebe su atsakovais, kadangi nuomos rašytinė sutartis pasirašyta tarp atsakovų ir ieškovės nenutraukta. Akivaizdu, kad E. J. buvus (duomenys neskelbtini), kuris neturėjo teisės vairuoti 2021-09-05 dienai (VĮ Regitra duomenys, DOK – 48818), nuomos teisinių santykių subjekto pakeitimas objektyviai buvo neįmanomas, esant pagrindinei sąlygai išsinuomoti automobilį – vairuotojo pažymėjimo turėjimas. Tad tokia atsakovo pozicija vertintina kaip gynybinė pozicija, nepagrįsta objektyviais duomenimis bei neatitinkanti automobilio nuomos teisinių santykių esmės.

22. Sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės.

23. Vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

24. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo atveju, jeigu vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės. Taip išvengiama sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos, kai bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas kyla iš sutarties vykdymo, tačiau pats savaime galėtų būti savarankišku deliktu CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 36 punktas). Tuo atveju, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio.

25. Ieškovė, įrodinėdama atsakovės I. T. kaip antros automobilio nuomininkės veiksmų neteisėtumą, argumentuoja, kad jos veiksmų neteisėtumas, tiesiogiai sąlygojęs žalos kilimą, nuomotam automobiliui pakliūvant į eismo įvykį, yra automobilio perdavimas vairavimo teisės neturinčiam asmeniui – atsakovui. Jeigu nebūtų neteisėto perdavimo, eismo įvykis nebūtų kilęs ir žala nebūtų atsiradusi.

26. Automobilio nuomos sutarties 6.1 punkto nuostatos numatė, kad automobilį turi teisę vairuoti asmenys nurodyti nuomos sutartyje ir turintys galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir ne mažesnį kaip vienerių metų vairavimo stažą. Atsakovė I. T., neigdama automobilio perdavimo E. J. 2021 m. rugsėjo 4 dieną neteisėtumą, atsakovams grįžus iš (duomenys neskelbtini) (paaiškinimai teismo posėdyje) nurodė, kad jai nebuvo žinoma, kad E. J. neturi teisės vairuoti, nes matydavo jį vairuojant, tik tąkart jo automobilis buvo sugedęs dėl ko ir paprašė sutikti išsinuomoti automobilį. Ši pozicija teismo vertinimu yra abejotina, labiau gynybinė ir nepaneigianti atsakovės veiksmų neteisėtumo. Viena vertus, liudytojas J. P., tiesiogiai dalyvavęs sutarties pasirašyme ofise, paaiškino, kad nuomininkai aiškiai nurodė, jog automobilį vairuos I. T., kuri pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir išvairavo automobilį iš aikštelės prie ofiso. Tuo tarpu E. J. aiškiai pažymėjo, kad jo kortele bus atsiskaitoma. Šie liudytojo paaiškinimai atitinka sutarties turinį, tokio pobūdžio faktai užfiksuoti ir pačioje nuomos sutartyje, įrašius I. T. vairuotojo pažymėjimo numerį, o banko sąskaita nurodyta E. J. duomenų grafoje. Kita vertus, kiekvienas vidutiniškai rūpestingas, atidus asmuo, be to, turintis vairavimo patirtį ir žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiant vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems tokios teisės, perduodamas transporto priemonę bet kuriam asmeniui privalo įsitikinti tokio veiksmo galimumu. Kaip matyti iš bylos duomenų ir atsakovų paaiškinimų, atsakovė ne tik pažeidė nuomos sutarties 6.1 punktą, perduodama nuomotą automobilį neturinčiam teisės vairuoti atsakovui, bet taip pat ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, t. y. įsitikinti savo veikimo teisėtumu, juolab, kad tai susiję su didesnio pavojaus šaltinio valdymo perdavimu. Bet kuriam atidžiam, rūpestingam, sąžiningam vairuotojui pats faktas, kad antrasis automobilio nuomininkas neteikia savo vairuotojo pažymėjimo nuomos kompanijai, o pristato save tik mokėtoju, akivaizdu turi sukelti pagrįstų abejonių transporto priemonės vairavimo galimumu, lemiančių objektyvų įsitikinimą vairavimo teisės turėjimu prieš perduodant transporto priemonę vairuoti. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nebuvo nustatytas ir įrodinėtas transporto priemonės paėmimas prieš I. T. valią.

27. Dar daugiau, atsakovės I. T. veiksmų neteisėtumą, bendros rūpestingumo pareigos pažeidimą, sudarius transporto priemonės nuomos sutartį, atskleidžia ir faktas, kad perdavusi asmeniui nuomotą transporto priemonę vairuoti prieš pasibaigiant 3 parų nuomos terminui, ką nurodė abu atsakovai teismo posėdžio metu, nebesirūpino jo grąžinimo faktu automobilio nuomotojui, pasitikėdama atsakovo žodiniu patvirtinimu dėl būsimo grąžinimo. Akivaizdu, kad kiekvienas vidutiniškai rūpestingas, atidus nuomininkas, prisiėmęs įsipareigojimą naudoti automobilį pagal nuomos sutartyje nustatytą tvarką (nuomos laikas, grąžinimo vieta ir t.t. – nuomos sutarties 3.1 punktas) ir būdamas atsakingas už automobilio saugumą ir sutarties vykdymą (sutarties 6.2 punktas) privalėjo ir turėjo įsitikinti transporto priemonės saugiu pristatymu automobilio savininkui (nuomotojui), ko atsakovė nevykdė ir sutarties užbaigimu nesidomėjo. Priešingai, I. T. neatidžiai ir lengvabūdiškai veikdama, pasitikėdama atsakovo tinkamu veikimu, žodiniu patvirtinimu, galbūt neįvertindama pasekmių, savo kaip nuomininkės pareigų – grąžinti transporto priemonę nuomotojui nevykdė ir jokių veiksmų neatliko.

43. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovai, nesutikdami su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį). Nagrinėtinu atveju, atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą žalos dydį, tik deklaratyviai nurodė, jog ieškovės teikti įrodymai yra abejoti (taip siekdamas ir permesdamas įrodinėjimo naštą ieškovei) ir tik hipotetiškai nurodė, jog minėta PVM sąskaita faktūra, nepatvirtina žalos dydžio.

44. Atsakovės atstovas vėlgi baigiamųjų kalbų metu kvestionuodamas UAB „Autobaltic“ išrašytą 2021-11-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išsinuomojus ieškovei pakaitinį automobilį sugadinto automobilio remonto laikotarpiui (ieškinio priedas 26-27, DOK – 48079) kaip įrodymą pagrindžiantį nuostolių dydį, jokių esminių įrodymų, paneigiančių būtinybę nurodytam laikotarpiui persinuomoti kitą automobilį, užtikrinant ieškovei savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą klientams, neteikė. Atsakovės atstovo deklaratyvūs argumentai, nepateikiant kitų įrodymų, niekaip nepaneigia ir nesudaro pagrindo mažinti ieškovės apskaičiuotos žalos dydžio.

46. Remiantis išdėstytu, atsakovams iš esmės įrodymų dėl nuostolių dydžio paneigimo nepateikus, įvertinus integralaus žalos atlyginimo principą, nėra pagrindo ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo netenkinti pilna apimtimi. Ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 16 303,69 Eur suma nuostoliams ir sutartiniams įsipareigojimams atlyginti, remiantis byloje pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, jų apmokėjimais bei sutartiniais įsipareigojimais, dėl kurių esminių prieštaravimų iš atsakovų pusės nebuvo.

47. Terminą piniginei prievolei įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

49. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (16 397,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-12-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

50. Pagal 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.