Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam E. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 m.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi subendrintos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, paskirta galutinė 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 m.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi taikytas bausmės vykdymo atidėjimas – nutarta vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi paskirtą 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 2 d., bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 2 d.

Anksčiau teistas: Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės; Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 20 parų arešto (bausmę atlikęs).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis E. B. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodoma, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (73 balai pagal „OASys“), ir nors nuteistajam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 77 iki 73 balų, tačiau ši rizika išliko vidutinė, dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo E. B. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau konstatuotina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – priešingai, du kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, paskutinį kartą – 2017 m. sausio 5 d., ir nors nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų (paskirta drausminė nuobauda panaikinta prieš terminą 2017 m. gegužės 15 d.), tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Teismas taip pat įvertina tai, kad E. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vieną nusikalstamą veiką, anksčiau teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, vieną kartą nuteistasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vieną kartą nuteistajam paskirta 20 parų arešto bausmė, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis pakartotinai darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys veiksniai: ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Išvada taip pat nustatyta, kad nuteistasis šiuo metu minimalizuoja savo nusikaltimo rimtumą ir savo vaidmenį jame, nuteistasis turi retus savikontrolės praradimo epizodus, supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Įvertinus paminėtą, pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nėra pagrindo.

Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, taip pat gali neatitikti nukentėjusiųjų asmenų lūkesčių ir suteikti pagrindą abejoti teisingumu.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam E. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 18 d. priimtą nutarimą Nr. 93-676 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 7 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 93-676 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė