Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1001-269/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-11-29Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-29
Bylos Nr.
1-1001-269/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20477-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis
Kaltinamasis
V. Š.
Advokatai
Antanas Paulauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1001-269/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20477-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant Erikai Bernotaitei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,kaltinamajam V. Š. ir jo gynėjui advokatui Antanui Paulauskui,laiduotojai J. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje V. Š. (V. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1981-05-11 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent:

jis, 2021 m. birželio 22 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz GL 450", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius, šis atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo (b.l. 72, 106).

Kaltinamasis V. Š. (toliau-kaltinamasis) teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) automobilyje „Mercedes Benz GL 450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, kadangi susipyko su žmona ir iš sielvarto išgėrė ,,Alita" putojančio vyno butelį, 0,7 talpos. Tuo metu buvo vienas. Išgėręs iš karto pradėjo važiuoti link Vilniaus miesto pusės. Važiuodamas daugiau alkoholio nevartojo. Neblaivumą atsisakė tikrintis, nes bijojo pripūsti. Su nusikaltimu sutinka, savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal žmonos laidavimą. Su žmona santuokoje 10 metų, turi aštuonerių metų vaiką. Su sutuoktinė sutaria labai gerai, gyvena draugiškai, sprendimus priima abu, tariasi. Jis įsiklauso į sutuoktinės nuomonę. Supranta, kad jo poelgis kėlė grėsmę, buvo pavojingas. Gailisi dėl padaryto ir pažada ateityje to paties nekartoti. Automobilio „Mercedes Benz GL 450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra jis. Prašo atsižvelgti į tai, kad pastoviai vairuoja automobilį, todėl teisė vairuoti automobili jam yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Prašo nekonfiskuoti automobilio (b.l. 73-76, 90-92, 143-146).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė Jūratė Žvironienė (toliau-prokurorė), kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Šalies argumentai

J. Š. 2021-10-18 prašymu su pridėtais dokumentais ir teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis ir ji sau prisiima atsakomybę už vyrą, kad jis nieko nepažeidinėtų. Kalbėjosi su vyru apie šį įvykį, tokį jo elgesį vertina blogai. Galės ateityje vyrui daryti teigiamą įtaką, kad jis taip daugiau nesielgtų. Vairuotojo pažymėjimą turi. Niekada nėra bausta dėl to, kad vairavo transporto priemones girta. Automobiliu, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, yra šeimos automobilis. Šeimai bus labai didelis smūgis netekti automobilio. Prašo atleisti vyrą nuo atsakomybės pagal laidavimą ir nekonfiskuoti automobilio (b.l. 122-142, 143-146).

Vilniaus apskr. VPK KP NVRS tyrėjo tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20477-21 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2021-06-22 apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini) gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes Benz GL 450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 6).

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariate Patrulių rinktinės 2-osis kuopos 5 būrio vyriausiuoju patruliu. 2021-06-22 dirbdamas pagal iš anksto numatyta grafiką, patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu D. V. iš AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas važiuoja paskui manevringai vairuojantį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra galimai neblaivus, vingiuoja po kelią. Jam su kolega vykstant link nurodyto adreso, susisiekė su pranešėju A. B., t.y paskambino jam nurodytu telefono numeriu. Pranešėjas paaiškino, kad 2021-06-22 apie 21:50 val., važiuojant keliu nuo (duomenys neskelbtini), jį aplenkė automobilis MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasak, pranešėjo vairavo vyras. Pranešėjui važiuojant, MB vairuotojas buvo sulėtinęs greitį iki 40 km/h, ir po keleto sekundžių padidinęs greitį iki 120 km/h, išvažiuodavo į priešpriešinio eismo juostą nieko nelenkdamas bei vingiavo kelyje. Prieš vidutinio greičio matavimo pabaigą A3 kelią link Vilniaus, sustojo kelkraštyje priešais (duomenys neskelbtini) ir liko sėdėti automobilyje. Jam ir jo kolegai atvykus nurodytu adresu, kairėje pusėje, pirmojoje eismo juostoje priešais (duomenys neskelbtini) pastebėjo kampu į važiuojamąją kelio dalį stovintį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį. Priėjus prie automobilio pastebėjo atidarytą priekinį vairuotojo pusės langą, pro atvertą langą vairuotojas buvo iškišęs kairę ranką ir mojavo. Jam ir jo kolegai priėjus prie automobilio pastebėjo, kad dešinė jo ranka buvo ant vairo, koja buvo nuspaudęs akseleratoriaus pedalą, dėl ko kilo variklio apsukos ir šokinėjo tacheometro rodyklė. Kadangi stovėjimo stabdis buvo įjungtas iš galinių ratų rūko dūmai. Jam paklausus vairuotojo, kas atsitiko, jis nereagavo. Stebint ir būnant šalia vairuotojo iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, laikysena nestabili, todėl kilo įtarimas, kad vairuotojas galimai neblaivus. Vėliau buvo nustatyta, kad už automobilio MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo sėdėjo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris automobilyje buvo vienas. Jiems su kolega pasiūlius pasitikrinti girtumo (neblaivumo) laipsnį, jis tai daryti atsisakė. Asmenį jis ir jo kolega dėl atsakomybės įspėjo. Vėliau asmuo buvo sulaikytas 22:20 val., ir įsodintas į tarnybinį automobilį, bei tolimesniam aiškinimuisi pristatytas į policijos įstaigą. Automobilis buvo nutemptas į saugojamą automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 55-56).

Šalies argumentai

A. B. paaiškinime nurodoma, kad 2021-06-22 apie 21:50 važiuojant keliu nuo (duomenys neskelbtini) keliu jam priklausančiu automobiliu Subaru Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant jį aplenkė automobilis MERSEDES-BENZ GL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyriškos lyties asmuo. Sukėlė įtarimą jo atliekami manevrai, o tiksliau važiuodamas prieš jį pradėjo lėtinti greitį iki 40 km/h, tai pagreitėdavo iki 120 km/h. Išvažiuodavo į priešpriešinio eismo juostą nieko nelenkdamas, vingiavo. Ties vidutinio greičio matavimo pabaiga A3 keliu link Vilniaus, vairuotojas labai pagreitino ir prisivijo jį link (duomenys neskelbtini) tvenkinio pradžios. Vairuotojas sustojo kelkraštyje ir liko sėdėti automobilyje iki kol atvyko policijos pareigūnai, kurie buvo iškviesti per pagalba 112 (b. l. 12).

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-06-22 apie 21:50 val. vairuojant automobilį SUBARU LEGACY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodytu automobiliu važiuojat keliu A3 (kryptis nuo (duomenys neskelbtini).), pastebėjo važiuojantį paskui jį automobilį MERCEDESS BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tam tikru momentu nurodytas automobilis pradėjo lenkti. Nurodyto automobilio viduje, vairuotojo sėdimoje vietoje, sėdėjo vyras, apie 40 metų amžiaus (kitų jo požymių nurodyti negali, kadangi jį matė labai trumpą laiko tarpą, tačiau kiek atsimena, jis buvo trumpai kirptų tamsios spalvos plaukų). Aplenkus, automobilis MERCESDESS BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo vingiuoti per abi tos pačios krypties eismo juostas. Iš pradžių pagalvojo, kad automobilį vairuojantis asmuo naudojasi mobilaus ryšio priemone, tačiau tam tikru momentu, automobilis du kartus buvo išvažiavęs į priešpriešinę kelio eismo juostą. Be to, automobilis MERCEDESS BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tam tikru momentu važiavo apie 40 km/h greičiu, kelio atkarpoje, kurioje maksimalus leistinas greitis buvo 90 km/h. Toks automobilio MERCEDESS BENZ manevravimas pasirodė įtartinas. Apie nurodytą įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112 policijos pareigūnams. Telefoninio pokalbio metu, policijos pareigūnams nurodinėjo automobilio MERCEDESS BENZ judėjimo kryptį. Tam tikru momentu nurodytas automobilis buvo sustojęs kelio dešinėje pusėje esančiame kelkraštyje, ir tuo pačiu metu policijos pareigūnai telefoninio pokalbio metu nurodė, kad mato minėtą automobilį MERCEDESS BENZ, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad jos viduje mato sėdintį asmenį. Tuo pačiu momentu jis išvažiavo savo automobiliu toliau, link Vilniaus miesto pusės, bei kitų įvykio aplinkybių aš nematė (b. l. 60).

Vilniaus apskr. VPK PR vyr. patrulio D. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2021-06-22 apie 21.56 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. V. iš AVPK OVS budėtojo gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini). pranešėjas važiuoja paskui pavojingai manevruojantį automobilį Mersedes - Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra galimai neblaivus, vingiuoja po kelią. Vykstant nurodytu adresu dėl aplinkybių patikslinimo buvo nuspręsta susisiekti su pranešėju. Susisiekus su pranešėju, jis paaiškino, kad 2021-06-22 apie 21:50 val. važiuojant keliu nuo (duomenys neskelbtini) jį aplenkė automobilis MERSEDES-BENZ GL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyriškos lyties asmuo ir savo atliekamas manevras, o tiksliau važiuodamas priešais pradėjo lėtinti greitį iki 40 km/h, o vėliau pradėjo greitinti iki 120 km/h., išvažiuodavo į priešpriešinio eismo juostą nieko nelenkdamas, vingiavo. Ties vidutinio greičio matavimo pabaiga A3 keliu link Vilniaus, vairuotojas labai pagreitino ir prisivijus jį link (duomenys neskelbtini) tvenkinio pradžios vairuotojas sustojo kelkraštyje priešais Filomatų g. 8 ir liko sėdėti automobilyje. Atvykus nurodytu adresu A3 kelyje, kairėje pusėje, pirmoje eismo juostoje priešais (duomenys neskelbtini) pastebėjo kampu į važiuojamojoje dalyje stovintį MERSEDES-BENZ GL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį. Priekinis vairuotojo pusės langas buvo atidarytas. Pro atvertą langą vairuotojas buvo iškišęs kairę ranką ir mojavo. Priėjus prie automobilio pastebėjo, kad dešinė jo ranka buvo ant vairo, koja buvo nuspaudęs akseleratoriaus pedalą, dėl ko kilo variklio apsukos ir šokinėjo tacheometro rodyklė. Kadangi stovėjimo stabdis buvo įjungtas, iš galinių ratų rūko dūmai. Paklausus vairuotojo, kas atsitiko, jis nereagavo. Stebint ir būnant šalia vairuotojo iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, laikysena nestabili, todėl kilo įtarimas, kad vairuotojas galimai neblaivus. Nustatyta, kad už automobilio Mersedes Benz GL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo sėdėjo V. Š., kuris automobilyje buvo vienas. V. Š. blaivumo pasitikrinti atsisakė. Dėl atsakomybės buvo įspėtas (b. l. 10-11).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimame ,,Body" kameros įraše Nr. 2021_0622_222528_004, kurio trukmė 5:09 min. filmavimo pradžia 22:24 val. matoma, kad automobilio Meredes - Benz, GL450 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas bendrauja su policijos pareigūnai, tačiau jo kalba nerišli, asmuo nesiorientuoja aplinkoje. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnams kelis kartus pasiūlius asmeniui tikrinti neblaivumą, šis atsisako (b. l. 26-27).

2021-06-22 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyti neblaivumo požymiai- iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvačiai elgėsi, nerišliai kalbėjo, nustatytas judesių nekoordinavimas, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę (b. l. 13).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) automobilyje Mercedes Benz GL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN 4(duomenys neskelbtini) krovinio nėra. Automobilio bagažinėje guli dviratis ir sportbačiai. Savininkas V. Š., registracijos liudijimo serija ir Nr: Y 409787, drausta privalomu draudimu AKA2126165, liudijimas galioja iki 2022-05-28, TA Nr. 001-1889113 galioja iki 2022-05-30. Neapgadinta. Fotografuota (b.l. 17-24).

VĮ ,,Regitra" duomenimis automobilio Mercedes Benz GL450 4Matic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. Š. (b.l. 28).

Všį ,,Emprekis" duomenimis automobilio Mercedes Benz GL450, benzinas, pasirinkti metai 2011, variklio galia 250 kW (335 AG) kaina be PVM 8832,20 eurų, kaina su PVM 11180,00 eurų (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 3-5, 14-16, 30-53, 64, 77).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14. punktas nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. Š. prisipažino dėl nusikaltimo padarymo. Taip pat nurodė, kad tikrintis girtumą atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas D. S. patvirtino, kad V. Š. atsisakė tikrintis girtumą ir tai užfiksuota ir policijos vaizdo kameros vaizdo įraše. V. Š. veiksmai įrodyti ir kita bylos medžiaga teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi policijos pareigūnams tikrinimo metu jam kaip vairuotojui vairavusiam transporto priemonę nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis 2021-10-18 prašymu ir teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b.l. 118-121, 143-146).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

Išimtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) teisinė priemonė kaltinamojo padarytam nusikaltimui, byloje nėra. Toks proporcingumo principo taikymas patvirtinamas ir teismų praktika šios kategorijos bylose ( 2018-09-25 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje 1A-522-870/2018).

Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės J. Š. laidavimą. V. Š. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą. V. Š. dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. Š. iki nusikalstamos veikos padarymo administracine nebaustas už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, taip pat nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis, tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos, neteistas, vedęs, turi vaiką, finansinių įsiskolinimų, dirba ir yra UAB (duomenys neskelbtini), vykdančios gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos veiklą, vadovas, kas patvirtina tamprius kaltinamojo darbinius ir socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Neigiamai V. Š. charakterizuojančių duomenų nei byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas-prokurorė neprieštaravo, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai V. Š. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą padarytą nusikaltimą vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip V. Š. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti V. Š. pasitikėjimą.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad J. Š. yra tinkama būti laiduotoja. J. Š. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį, prisiimti jai teksiančią atsakomybę bei nurodė, kad jos sutuoktinis pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką. J. Š. praeityje neteista (b. l. 126), administracine tvarka nors ir vien kartą bausta, tačiau ne už šiurkštų KET pažeidimą, paskirtą nuobaudą sumokėjusi ir galiojančių nuobaudų neturinti (b. l. 129-130). Tiek kaltinamasis, tiek J. Š. parodė, kad jie kaip sutuoktiniai palaiko labai artimus gerus ryšius. Visas iškilusias problemas sprendžia, sprendimus priima bendrai, palaiko vienas kitą, jie pakankamai ilgai kartu veda bendra šeimos ūkį, puikiai sutaria. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad J. Š. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad V. Š. nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl J. Š. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sutuoktinio elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja J. Š. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti V. Š. elgesį. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad J. Š. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, J. Š. rūpi jos sutuoktinio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie J. Š. asmenybę, tiek jos bei V. Š. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad J. Š. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką V. Š., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos J. Š. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, V. Š. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos J. Š. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė V. Š.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį V. Š. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Laiduotojos ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas. Įvertinus V. Š. ir J. Š. asmenybes, šeimynines aplinkybes ir bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei išlaikomi asmenys nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020).

Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-149-312/2021).

Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020-06-23 (b.l. 79). Minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingą pusiausvyrą ir nagrinėjamu atveju taikant šią priemonę bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam V. Š. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Teismas konstatuoja, jog V. Š., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo materialinę padėtį (šeimos pajamos į rankas siekia apie 2400 Eur per mėnesį, iš kurių 600 Eur yra skiriami kreditams padengti, jis išlaiko vaiką ir žmoną, transporto priemonė yra šeimos turtas, juo naudojasi kaltinamas ir laiduotoja), atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, daro išvadą, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilį netikslinga, todėl konfiskuoja ne patį automobilį, o jo vertę. Kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis galėtų sumokėti visą automobilio be PVM 8 832, 2 eurų kainą, todėl visos automobilio vertės ar paties automobilio kaip jo šeimos turto konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkraunama per didelė finansinė našta, žlugdytų jį finansiškai, todėl iš kaltinamojo teismas konfiskuoja mažesnę nei konfiskuotino turto (automobilio ) vertę atitinkančią jo prašyme nurodytą sumą – 6000 eurų, kas labiau atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus, o automobilis saugotinas kaltinamajam žinomoje vietoje jam grąžintinas (b.l. 14-16, 30-53, 83-89, 94-96, 116-146).

Procesiniai klausimai

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (b. l. 79-80) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai (b. l. 79-82, voke prie bylos viršelio).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Žvironienės 2021-06-23 nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas V. Š. priklausančiai ir jo vardu registruotai transporto priemonei „Mercedes Benz GL 450", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-42), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl piniginės vertės turto konfiskavimo įvykdymo, o jam įvykdžius šis apribojimas panaikintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-CD diskas su gautu iš policijos Body kameros 1706 vaizdu įrašu saugotinas byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 10-11, 26-27, voke prie bylos viršelio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,-

nusprendė:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, V. Š. (V. Š.), padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos J. Š. laidavimą ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1001-269/2021 nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojos J. Š. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. Š. (V. Š.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 23 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis V. Š. (V. Š.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Mercedes Benz GL 450", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) vertę, o šį automobilį saugomą V. Š. žinomoje vietoje, jam grąžinti.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus jas panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr(duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-CD diską su gautu iš policijos Body kameros 1706 vaizdu įrašu saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą V. Š. priklausančiai ir jo vardu registruotai transporto priemonei „Mercedes Benz GL 450", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl šio automobilio piniginės vertės konfiskavimo įvykdymo, o jam įvykdžius šį apribojimą panaikinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. Š. (V. Š.) ir laiduotojai J. Š., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis