Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-150-497/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-11-29Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
1A-150-497/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20477-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė, Jurgita Mačionytė
Advokatai
Antanas Paulauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-150-497/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20477-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei,

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, V. Š. (V. Š.) gynėjui advokatui Antanui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį J. Š. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla V. Š. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 23 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš jo į valstybės biudžetą išieškant konfiskuotino automobilio „Mercedes Benz GL 450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį – 6 000 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. V. Š. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 22 d. apie 22.20 val., Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Motiejiškių k., Minsko pl., ties Filomatų gatve, vairavo automobilį „Mercedes Benz GL 450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius, šis atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Matulionis (toliau – ir prokuroras) prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį dalyje dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo pakeisti – pripažinti V. Š. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz GL 450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo padarytos nusikalstamos veikos priemone ir jį konfiskuoti. Skunde nurodoma:

2.1. teismas, atleidęs V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi egzistavo visos sąlygos konfiskuoti automobilį, o ne jo vertę atitinkančios pinigų sumos dalį. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta nuostata taikoma tik tam tikrais atvejais, imperatyviai numatytais baudžiamajame įstatyme – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso kitiems asmenims, ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Šiuo konkrečiu atveju nei viena iš minėtų sąlygų nebuvo nustatyta, o teismo vertinimas, kad nagrinėjamu atveju netikslinga konfiskuoti automobilio, paremtas iš esmės deklaratyviais ir nepakankamais motyvais. Nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas būtų proporcingas padarytam nusikaltimui, todėl nesutiktina su teismo motyvais, jog automobilio konfiskavimas šiuo atveju netikslingas;

2.2. teismas nepagrįstai išskyrė V. Š. materialinę padėtį kaip pagrindą jam netaikyti automobilio konfiskavimo. Nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad V. Š. šeimos pajamos į rankas siekia apie 2 400 Eur per mėnesį, iš kurių 600 Eur yra skiriami kreditams padengti, jis išlaiko vaiką ir žmoną, yra įprastinės, būdingos beveik kiekvienam piliečiui. Priešingai teismo vertinimui, V. Š. materialinė padėtis nėra išimtinai bloga ar tokia, kuri pateisintų švelnesnių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą. V. Š. šeimos pajamos yra vidutinės, be kita ko, jų šeima turi ne vieną nekilnojamąjį turtą, o turimo automobilio vertė be PVM siekia 8 832,20 Eur. Akivaizdu, kad šios aplinkybės tik patvirtinta, jog V. Š. materialinė padėtis yra stabili. Turto konfiskavimas labiau siejasi su V. Š. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri parodo, kokią riziką asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamą veiką ir tuo pačiu teisine atsakomybe plačiąja prasme;

2.3. teismo argumentas, kad transporto priemonė yra šeimos turtas, taip pat neturi lemiamos reikšmės turto konfiskacijai. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu darydamas nusikalstamą veiką kaltininkas kaip įrankį ar priemonę naudoja turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį. Todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką;

2.4. visų šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad minėto automobilio konfiskavimas, turint omenyje ir asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir itin trumpą specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminą, jokiu būdų nereikštų neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Priešingai, šioje situacijoje visuomenės ir V. Š. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuota transporto priemonė, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą tenkinti, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, V. Š. gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės V. Š. taikymo bei vienos iš paskirtų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paskyrimu ir nustatytu terminu. Tačiau prokuroras nesutinka su kita V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio dalies vertės konfiskavimu. Prokuroro teigimu automobilis turi būti pripažintas V. Š. padarytos nusikalstamos veikos priemone ir konfiskuotas.

7. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas pagal teismų praktiką paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020).

8. Pagal nustatytas aplinkybes V. Š. vairavo automobilį ir, policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo, jis suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Taigi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnyje nustatytą veiką, panaudodamas automobilį. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad šis automobilis pagal BK 72 straipsnio 2 dalį atitinka konfiskuotino turto sampratą ir turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant įgyvendinti prevencinius tikslus, šiuo atveju turi būti taikomas. Byloje kyla ginčas dėl šios poveikio priemonės taikymo apimties, o būtent dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo pagrįstumo.

9. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020, 2K-112-942/2021).

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo materialinę padėtį, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę be PVM – 8 832,20 Eur (b. l. 29), sprendė, kad visos automobilio vertės ar paties automobilio, kaip jo šeimos turto konfiskavimas iš kaltinamojo, neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, kaltinamajam bei jo šeimai būtų užkraunama per didelė finansinė našta, žlugdytų jį finansiškai, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskavo ne patį automobilį, o dalį jo vertės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais pagrindo nesutikti neturi. Nustatyta, kad V. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltę pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, padarė tinkamas išvadas. Dėl šių V. Š. neteisėtų veiksmų niekas nenukentėjo, jis anksčiau neteistas, administracine tvarka už analogiškus pažeidimus nebaustas, neteisėtas V. Š. poelgis yra atsitiktinis, o ne sistemingas. Byloje nėra duomenų apie neigiamas jo nuostatas apie visuomenėje priimtas elgesio normas. V. Š. turi nuolatinį darbą, mėnesinės jo šeimos pajamos yra apie 2 400 Eur, iš kurių jis moka kreditinius įsipareigojimus – apie 600 Eur, taip pat turi pareigą pasirūpinti nepilnamečiu (duomenys neskelbtini) metų vaiku. V. Š. teigimu jis taip pat rūpinasi savo sergančiais tėvais, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat, nors VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio valdytojas ir savininkas yra V. Š. (b. l. 28), automobilis reikalingas ne tik V. Š., juo naudojasi ir jo sutuoktinė, jis reikalingas šeimos, tame tarpe ir nepilnamečio sūnaus, poreikiams tenkinti.

11. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad šiuo atveju, konfiskavus automobilį, kurio vertė Lietuvoje su PVM yra 11 310 Eur (b. l. 29), V. Š. bei jo šeimai būtų sukeliamos neproporcingai didelės pasekmės, nesuderinamos su šios poveikio priemonės tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sutiktina su prokurore, jog aplinkybė, kad automobilis yra šeimos turtas, negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl konfiskuotino turto ar jo vertės išieškojimo, tačiau, kaip minėta, sprendžiant turto konfiskavimo klausimą turi būti vertinama ne tik ši aplinkybė, o visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sudaro pagrindą taikyti ne turto – automobilio konfiskavimą, o konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes iš V. Š. konfiskuotina ne visa automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o jos dalis – 6 000 Eur, kuri taip pat yra pakankamai didelė ir sudaro daugiau nei pusę automobilio vertės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu šiuo konkrečiu atveju tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonė yra teisinga, proporcinga V. Š. asmenybei ir jo padarytai nusikalstamai veikai ir yra pakankama prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl ją keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėJurgita Mačionytė