Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-107-449/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-01-14
Bylos Nr.: 1A-107-449/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Linas Šiukšta, Alenas Piesliakas
Nuteistasis: R. R.
Civilinis ieškovas: UAB ,,xxx“

Kategorijos

1.2.14.7.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas (BK 184 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-449/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10389-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2.1.; 2.1.16.2.2.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,nuteistajai R. R.,gynėjui Andriejui Melkovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. R. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąją R. R. pradėti dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti darbą, susijusį su finansine veikla, 3 (trejiems) metams.

Iš nuteistosios R. R. civiliniam ieškovui UAB ,,xxx“ priteista: 907 219,34 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, ir 8 000 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. R. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2017 m. vasario 21 d., būdama UAB ,,xxx“ (įm. kodas xxxx, vykdomos veiklos adresas (duomenys neskelbtini)), vyriausiąja buhaltere, iššvaistė jai patikėtus ir jos žinioje buvusius UAB ,,xxx“ 909 143,59 Eur, o būtent:

2016 m. birželio 21 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 9 000 Eur pervedimą, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 09.07 val. atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,76289) atliko pervedimą į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 09.12 val. atliko 6 635 GBP tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Mr. T. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. birželio 22 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 32 000 Eur pervedimą, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 08.31 val. atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,76145) atliko 31 190,49 GBP pervedimą į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 08.39 val. atliko 13 750 GBP tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės J. A. M. LTD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC, be to tą pačią dieną apie 08.46 val. atliko 10 000 GBP tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens O. A. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią HALIFAX (a trading name of bank of Scotland PLC).

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. birželio 27 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 24 000 Eur pervedimą, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 08.21 val. atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,82586) atliko 23 369,58 GBP pervedimą į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 08.28 val. atliko 19 300 GBP tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės J. A. M. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. birželio 30 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 24 000 Eur pervedimą, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 13.37 val. atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,82323) atliko 24 294,55 GBP pervedimą į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 13.45 val. atliko 20 000 GBP tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės J. A. M. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. liepos 4 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 30 000 Eur pervedimą, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 08.31 val. atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,83501) atliko 29 939,76 GBP pervedimą į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 08.31 val. atliko 25 000 GBP tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės J. A. M. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. liepos 8 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 18 000 Eur pervedimą, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 08.22 val. atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,84935) atliko 17 661,61 GBP pervedimą į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 08.27 val. atliko 15 000,89 GBP tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės L. G. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią BARCLAYS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. liepos 11 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 33 400 Eur pervedimą, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 14.55 val. atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,84629) atliko 34 208,13 GBP pervedimą į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 15.09 val. atliko 28 950 GBP tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės J. A. M. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. liepos 15 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 24 000 Eur pervedimą, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 13.33 val. atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,8291) atliko 24 122,54 GBP pervedimą į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 13.57 val. atliko 20 000 GBP tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens E. C. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SANTANDER BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. liepos 18 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 50 000 Eur pervedimą, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 13.02 val. atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,82979) atliko 42 179,35 GBP pervedimą į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 13.08 val. atliko 20 000 GBP tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens B. K. R. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC, be to tą pačią dieną apie 14.46 val. atliko 15 000 GBP tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės O. S. S. LTD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią BARCLAYS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. liepos 19 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 8 000 Eur pervedimą, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 13.17 val. atliko 15 900 Eur pervedimą į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 13.18 val. atliko 15 850 Eur tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens C. F. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. liepos 21 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 40 000 Eur pervedimą, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną iš savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) apie 12.48 val. atliko 20 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens B. K. R. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC, bei tą pačią dieną iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apie 13.05 val. atliko 20 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens S. T. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią BARCLAYS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. liepos 25 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 20 000 Eur pervedimą, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 14.37 val. atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,82838) atliko 6 035,88 GBP pervedimą į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, be to 2016 m. liepos 26 d. apie 15.59 val. atliko 5 000 GBP tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens B. K. R. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC, be to, 2016 m. liepos 29 d. apie 12.05 val. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,83616) atliko 13 155,38 GBP pervedimą į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 13.00 val. atliko 11 000 GBP tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens A. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią TSB BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. rugpjūčio 2 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 40 500 Eur pervedimą, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 08.18 val. atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,8369) atliko 40 626,12 GBP pervedimą į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 08.24 val. atliko 17 000 GBP tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės S. S. LTD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią BARCLAYS BANK PLC, be to tą pačią dieną apie 08.56 val. atliko 17 000 GBP tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens P. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. rugpjūčio 8 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 8 400 Eur pervedimą, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 08.27 val. atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,8291) atliko 8 442,89 GBP pervedimą į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 08.28 val. atliko 7 000 Eur tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens B. K. R. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. rugpjūčio 8 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 9 500 Eur pervedimą, į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 10.09 val. atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,84061) atliko 9 516,90 GBP pervedimą į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, tą pačią dieną apie 10.19 val. atliko 8 000 Eur tarptautinį pervedimą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB“ banke į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės S. S. LTD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią BARCLAYS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. rugpjūčio 18 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,86640) atliko 17 850 GBP pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Mr. T. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. rugpjūčio 29 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,87951) atliko 14 925 GBP pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens B. K. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. rugpjūčio 29 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,85450) atliko 14 925 GBP pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens O. A. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią HALIFAX (a trading name of bank of Scotland PLC).

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. rugpjūčio 29 d. iš savo darbdavio UAB „xxx” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,85450) atliko 3 000 GBP pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens S. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. rugsėjo 5 d. iš savo darbdavio UAB „xxx” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB” banke, atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,84260) atliko 9 000 GBP pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės S. S. LTD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią BARCLAYS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. rugsėjo 6 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,83643) atliko 7 000 GBP pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės S. S. LTD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią BARCLAYS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. rugsėjo 13 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 20 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens B.K. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. rugsėjo 14 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 20 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės S. S. LTD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią BARCLAYS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. rugsėjo 14 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 20 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens B.K. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. rugsėjo 14 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 10 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens R. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią NATIONAL WESTMINSTER BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. rugsėjo 20 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 5 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens B.K. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. spalio 3 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 10 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens J. E. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią TSB BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. spalio 6 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 20 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens O. A. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią HALIFAX (a trading name of bank of Scotland PLC).

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. spalio 11 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 20 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens B. K. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. spalio 13 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 20 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens B. K. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. spalio 13 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 11 300 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens O.A. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią HALIFAX (a trading name of bank of Scotland PLC).

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. spalio 18 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 15 000 GBP pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens D. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. lapkričio 10 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 20 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens B.K. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią TSB BANK PLC (F. L. TSB S).

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. lapkričio 10 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 20 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės M. S. LTD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią BARCLAYS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. lapkričio 21 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 25 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės P. S. LTD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią BARCLAYS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. lapkričio 22 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 15 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens B. K. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią TSB BANK PLC (F. L. TSB S).

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. lapkričio 24 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 10 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens B. K. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią TSB BANK PLC (F. L. TSB S).

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2016 m. lapkričio 25 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,84800) atliko 3 000 GBP pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens B. K. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią TSB BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2017 m. sausio 17 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 25 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės T. S. LTD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią BARCLAYS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2017 m. sausio 17 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 25 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens U. D. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią HALIFAX PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2017 m. sausio 23 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 25 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens U. G. O. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią NATIONAL WESTMINSTER BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2017 m. sausio 23 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 7 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens B. K. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią BARCLAYS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2017 m. sausio 23 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atliko 25 000 Eur pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės K. LTD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2017 m. vasario 3 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,86068) atliko 20 000 GBP pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens U. G. O. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią NATIONAL WESTMINSTER BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2017 m. vasario 21 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,85145) atliko 20 000 GBP pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens D. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2017 m. vasario 21 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,85145) atliko 10 000 GBP pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens B. K. RONALD banko sąskaitą Nr. GB98BARC20298163117928, esančią BARCLAYS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2017 m. vasario 21 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,85145) atliko 10 000 GBP pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės A. M. S. LTD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią LLOYDS BANK PLC.

Be to, ji tęsdama nusikalstamą veiką 2017 m. vasario 21 d. iš savo darbdavio UAB „xxx“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, atlikdama valiutos keitimą iš Eur į GBP (keitimo kuras 0,85145) atliko 10 000 GBP pervedimą į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos įmonės E. E. L. LTD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią NATIONAL WESTMINSTER BANK PLC.

Šiais veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistosios R. R. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir R. R. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Arba skundžiamą nuosprendį pakeisti ir civilinį ieškinį priteisti solidariai iš visų atsakovų, baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti arba jos terminą trumpinti, procesinių palūkanų nepriteisti arba jas sumažinti, bylinėjimosi išlaidų nepriteisti arba jas sumažinti. Prašo įtraukti į bylą civiliniais atsakovais: 1) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pašto kodas (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pašto kodas (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); 4) AB ,,SEB“; 5) AB ,,Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“.

Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių. R. R. nurodė, kad pinigines lėšas pervedė tiek iš savo asmeninių lėšų, tiek iš įmonės sąskaitos būdama apgauta ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų. Sukčiavimą jos atžvilgiu vykdę asmenys liko nenustatyti, o asmeniškai pati jokių įmonės lėšų nesisavino. Gynėjas mano, kad šiuo atveju R. R. veiksmuose nebuvo tyčios, visas finansines operacijas ji atvaizdavo įmonės buhalterijoje, jokių kaltinimų dėl apgaulingo įmonės apskaitos tvarkymo jai nepateikta. Ji faktiškai skolinosi įmonės lėšas, o pinigus pervedė būdama apgauta.

Skunde gynėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Tačiau iš kaltinamojo akto matyti, kad jame yra anglų kalba tekstai, kurie nėra išversti. Kaltinamojo akto 1 lape nurodoma, kad „į ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens O. A. S. banko sąskaitą Nr., esančią HALIFAX („a trading name of bank of Scotland“). Minėtas tekstas nėra išverstas. Šis sakinys nurodomas ir kitose kaltinamojo akto vietose. Analogiškai užsienio kalba pateiktas tekstas ir pirmosios instancijos nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buvo padarytas BPK 8 straipsnio pažeidimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. R. pinigus pervedinėjo įtakojama apgaulės kitų asmenų, kadangi tai patvirtinama tiek jos parodymais, tiek teisinės pagalbos prašymu metu gauta medžiaga, sąskaitų išklotinėmis, elektroniniais laiškais. Byloje yra 2018-12-06 prokuroro nutarimas, kuriuo atskiriamas ikiteisminis tyrimas ir yra nurodoma, kad „nenustatyti asmenys pateikdami klaidingą informaciją R. R. apie laimėjimą iš Didžiosios Britanijos dėl 950 000 svarų sterlingų, sukurstė apgaulės būdu R. R. atlikti grynųjų pinigų pavedimus į Didžiosios Britanijos bankų sąskaitas. Minėtos aplinkybės kaltinime R. R. nutylėtos, nors yra itin svarbios. Taigi nėra aiškus, koks gi yra R. R. ir kitų asmenų vaidmuo, ar jie bendrininkai? Akivaizdu, kad esant tokiai formuluotei kyla klausimas dėl vykdytojo, tačiau tuomet nėra aišku, kodėl nėra bendrininkavimo instituto. Nėra aišku, kodėl R. R. nėra nukentėjusioji, o gal ji yra nukentėjusioji išskirtame tyrime? Jei išskirtame tyrime yra kiti kaltinamieji, kodėl jie nėra bendrininkai šioje byloje, nes be jų neteisėtų veiksmų, pinigai nebūtų jiems nukeliavę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje priešingai nei nustatyta ikiteisminio tyrimo medžiaga klaidingai nurodomi faktiniai duomenys dėl asmenų, kuriems buvo pervestos piniginės lėšos. Tai ypatingai turi reikšmę vėliau nagrinėjant galimus civilinius ieškinius regreso tvarka, nes atsakovų vardus ir pavardes privalu nurodyti tiksliai. Nors šie duomenys buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau prokuroras netiksliai suformulavo kaltinimą, o pirmosios instancijos teismas šios klaidos neištaisė.

Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, todėl jis privalo atitikti BPK 219 straipsnio reikalavimus. Nesuprantamas, nelogiškas ir prieštaringas veikų aprašymas kaltinamajame akte ne tik neatitinka BPK, bet ir akivaizdžiai trukdo teismui nagrinėti bylą. Gynėjas pastebi, kad nuosprendyje nurodoma, jog R. R. pinigus pervedė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmenų banko sąskaitas, nors byloje yra tikslūs banko sąskaitos valdytojo duomenys gauti, pagal teisinės pagalbos prašymą. Gynėjas nurodo, kad asmenys, į kurių sąskaitas pateko pinigai, turėjo būti apklausti liudytojais ir paaiškinti dėl to susijusias aplinkybes, ir nors posėdžio metu gynyba prašė juos apklausti liudytojais, buvo nurodyti jų adresai, prašyta taikyti Europos tyrimo orderį apklausai atlikti, tai buvo atsisakyta padaryti. Akivaizdu, kad visi asmenys, kurie gavo pinigines lėšas ir neteisėtai praturtėjo, laikytini atsakovais, tačiau jų net nebuvo ieškota, nors jų oficialūs duomenys byloje yra. Kadangi į šių asmenų sąskaitas pateko pinigai, jie po to sugebėjo įsteigti įmones ir tapti jų akcininkais. Teismui buvo pateikti Jungtinės karalystės registrų centro duomenys bei prašymas apriboti nuosavybės teisę į akcijas, siekiant užtikrinti ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas civilinių ieškovų teises, nesiėmė šių privalomų veiksmų. Baudžiamojo proceso nuostatos įpareigoja prokurorą ir teismą būti aktyviems sprendžiant baudžiamajame procese civilinio ieškinio klausimus. Netgi tuo atveju, kuomet civilinis ieškovas neišreiškia savo valios dėl materialiai už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus atsakingo asmens įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo, tokį sprendimą privalėjo priimti prokuroras ar teismas. Gynėjas pažymi, kad tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą klausimas gali būti sprendžiamas ir apeliacinio bylos nagrinėjimo stadijoje.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymu ir PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu, finansų rinkos dalyviai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu, o tai apima ir lėšų gavėjo ir (ar) gavėjo banko tikrinimą dėl sankcijų. Pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, finansų įstaigos ir kiti subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos, privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2005/60/EB ,,Dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui“ numato, kad įstaigos ir asmenys, kuriems taikoma ši direktyva, privalo taikyti deramo klientų patikrinimo priemones tokiu atveju, vykdomi nenuolatiniai sandoriai, kurių vertė 15 000 Eur ar daugiau, tiek tuomet, kai sandoris vykdomas kaip vienas veiksmas, tiek tuomet, kai jis vykdomas kaip keletas susijusių veiksmų; kai esama abejonių dėl anksčiau gautų klientų tapatybės duomenų teisingumo ar atitikimo. Kaip matyti, R. R. yra gim. 1970 m., gyvenanti kaime, dirbanti samdoma darbuotoja su nedideliu darbo užmokesčiu, gaunanti nedidelį atlyginimą, neturinti vertingo turto ir didelių santaupų, uždirbanti vos nedidelį atlyginimą. Jokios stambios finansinės operacijos jos sąskaitoje iki 2016 m. birželio mėn. nebuvo būdingos. Tačiau, kaip matyti iš banko sąskaitos UAB ,,xxx“, į R. R. sąskaitą atkeliavo itin didelės pinigų sumos, po ko iš R. R. AB ,,DNB“ bankas iškeliavo daugkartinėmis sumomis virš 15 000 Eur nežinomiems asmenims į HALIFAX banką, N. W. Banką, Barclays bank PLC, LLOYDS banką, Barclays banką PLC. R. R. ir asmenų, įmonių į kurias buvo vedami pinigai nesiejo jokie santykiai, pinigai buvo išvilioti apgaulės būdu. Visi piniginių lėšų pavedimai buvo atliekami nenurodant aiškaus ekonominio pagrindo, mokėjimo paskirtyje nurodant frazes „DE7900ESRB“, „ECB/Frc“, „Ref-UNDPREGINA“. Turimais duomenimis, visos lėšos užsienio bankuose buvo išgrynintos, nurodyta suma viršijo 25 000 Eur ribą. Esant aukščiau nurodytiems požymiams, bankams Lietuvoje AB „DNB“ ir AB „SEB bankui“ kilo pareiga apie įtartinas ir neįprastas finansines operacijas pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, tačiau šiai dienai nėra žinoma ar bankai atliko savo prievolę ir teisingai bei laiku identifikavo neįprastas ir įtartinas pinigines operacijas bei apie jas informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Nustačius, jog bankai nepateikė informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, darytina išvada, kad tokiais veiksmais jie pažeidė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarką, todėl keltinas šioje byloje civilinės atsakomybės klausimas ir minėtos finansinės institucijos gali būti atsakovais byloje.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad kaltinamosios R. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji prisipažino atlikusi neteisėtus mokėjimų pavedimus, tačiau juos vertina kitaip, nes pati buvo apgauta. Kaip matyti, R. R. pripažino faktines veikos aplinkybes, davė nuo pat pirmosios apklausos išsamius paaiškinimus, paaiškino, jog tapo nusikaltimo auka, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio, todėl jos atžvilgiu turėtų būti nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teismas įpareigojo nuteistąją R. R. pradėti dirbti, tačiau jai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atėmė teisę dirbti darbą, susijusį su finansine veikla 3 metų laikotarpiui. Pirmiausia, BK 68 straipsnis numato, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą uždrausti asmeniui naudotis specialia teise. Antra, pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kodėl skyrė specialiosios teisės atėmimą. Trečia, BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, vienu atveju teismas įpareigoja R. R. pradėti dirbti, tačiau uždraudžia jai dirbti darbą, susijusį su finansine veikla. Kaip matyti, R. R. yra 50 metų, ji registruota darbo biržoje, turi buhalterės išsilavinimą. Ji nėra teisiama dėl kokio nors aplaidaus ar apgaulingo buhalterijos tvarkymo, todėl nėra aišku, kaip jos veikla susijusi su nusikaltimo padarymu. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas vartodamas terminą – draudimą dirbti darbą susijusį su finansine veikla išsireiškė itin plačiai, nėra aišku kaip tai turi būti suprantama, ar ši veikla turi būti vertinama išimtinai pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (kodas K) ar kitaip, pvz. ar gali R. R. dirbti „Maximoje“ kasininke arba vykdyti draudimo brokerio veiklą? Penkta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2017 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017) išaiškino, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Šiuo atveju R. R. asmenybė vertinama teigiamai, ji nėra teista ar padariusi ANK pažeidimų, padaryta vos viena veika, teismas visiškai nemotyvavo taip ilgai trunkančios specialiosios teisės atėmimo termino.

Pirmosios instancijos teismas priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Pirmiausia, procesinių palūkanų priteisimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kaip matyti, iš R. R. priteistas civilinis ieškinys sudaro 907 219,34 Eur, taigi procesinės palūkanos sudaro net 12 427 Eur per metus, kas yra visiškai neadekvatu, nes R. R. neturi jokio turto, ji nedirba, jai uždrausta dirbti pagal specialybę, ji yra ne itin jauno amžiaus, gyvena iš pašalpos. Antra, minėtoje kasacinėje nutartyje plenarinė sesija nuosprendžio įsiteisėjimą įvardijo kaip anksčiausią laiką, nuo kada galima skaičiuoti proceso palūkanas; atskirais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą.

Pirmosios instancijos teismas priteisė neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas (8 000 Eur), nors teismas nustatė, kad kaltinamoji neturi turto, gyvena su mama, šiuo metu nedirba. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad byloje išties buvo nemažai teismo posėdžių, tačiau ne dėl kaltinamosios kaltės – teisėjas atidėjo paskutinio žodžio paskelbimą, civilinė ieškovė prašė suteikti papildomo laiko ir pan., didelė dalis posėdžių netruko nė 30 min., byloje buvo daromos pertraukos, byloje teiktas ieškinys savo turiniu ir esme buvo nesudėtingas, todėl 8 000 Eur bylinėjimosi išlaidos yra neadekvačios ir neproporcingos. Gynėjo nuomone, šiuo atveju jos iš viso nepriteistinos arba ženkliai mažintinos.

3. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašo nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, tačiau prašo įskaityti į nuteistajai R. R. paskirtą bausmę laiką, išbūtą Utenos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertiniame skyriuje, kol buvo atliekama stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios R. R. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai).

Dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto ir baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų

5. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistosios R. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Nuteistosios R. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl kaltinamojo akto trūkumų yra nepagrįsti. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2014, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017, 2K-141-693/2018, 2K-264-689/2018 ir kt.).

6. Šioje baudžiamojoje byloje aprašant nusikalstamą veiką, kaltinamajame akte nurodytos visos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos aplinkybės – tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Nusikalstamos veikos aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo turinį, atspindi veikos sudėties būtinus elementus ir visa, kas reikšminga kvalifikavimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamajame akte nurodytos R. R. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pakankamai išsamiai ir konkrečiai atskleidžia BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties turinį, todėl R. R. teisė gintis nuo aiškaus ir suprantamo kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis) nebuvo pažeista. Visos nuosprendyje nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės R. R. buvo žinomos pareiškiant įtarimus ir nurodytos kaltinamajame akte, todėl R. R. turėjo galimybę pasiruošti gynybai, šias aplinkybes ginčyti bylą nagrinėjant teisme. Nuosprendyje dėl R. R. nusikalstamų veikų nurodytas turtinės žalos dydis nuteistajai taip pat nebuvo naujiena, su prokuroro prašymu pakeisti kaltinimą ji buvo supažindinta, buvo duota laiko pasiruošti gynybai. Ši aplinkybė taip pat neduoda pagrindo manyti, kad R. R. teisė gintis nuo aiškaus ir suprantamo kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis) buvo pažeista. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistosios gynėjas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, prieš pradedant įrodymų tyrimą, kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teisme R. R. gynėjo prašymą grąžinti bylą prokurorui motyvuotai atsisakyta tenkinti teismo protokoline nutartimi (t. 8, b. l. 149). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl prašymo atmetimo nenustatyta jokių baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų. Kita vertus, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad perskaičius kaltinamąjį aktą, kaltinamoji R. R. į teisėjos klausimą aiškiai atsakė suprantanti, kuo yra kaltinama. Taigi jos teisė žinoti, kuo yra kaltinama, taip pat teisė ir galimybė gintis nebuvo pažeistos.

7. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas, kuriuo motyvuojamas BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimas, yra tai, kad asmenys, kuriems nuteistoji pervedė pinigus, nepripažinti civiliniais atsakovais, neaiškus jų vaidmuo šioje byloje, jie nepripažinti ir bendrininkais, neapklausti, nepilnai nurodyti tų asmenų duomenys. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirma, nusikalstamos veikos kvalifikavimo kontekste jokios nuorodos į R. R. ir nenustatytų asmenų bendrininkavimą darant nusikalstamą veiką nėra nurodytos. Priešingai, kaltinamajame akte daromos nuorodos į sąmoningą R. R. veikimą savo naudai. Antra, asmenys, kuriems buvo pervedami pinigai nėra šios bylos baudžiamosios atsakomybės subjektas, todėl jiems reikšti kaltinimo nebuvo jokio pagrindo. Juo labiau, nebuvo jokio pagrindo šioje byloje juos pripažinti civiliniais atsakovais. Trečia, kaltinime fizinių ir juridinių asmenų, kuriems nuteistoji neteisėtai pervedė pinigus, duomenys nurodyti tokie, kokie buvo nurodyti mokėjimų pavedimuose. Paminėta, kad Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl minėtų asmenų galimai nusikalstamų veiksmų. Būtent toje byloje aktualu nustatyti teisingus tų asmenų duomenis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamasis aktas surašytas, nepažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimų.

8. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas į šį baudžiamąjį procesą civiliniais atsakovais įtraukti: (duomenys neskelbtini), AB ,,SEB“ ir AB ,,Luminor Bank AS Lietuvos skyrių“ jau buvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme ir atmestas kaip nepagrįstas. Analogišką prašymą pareiškus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija jį atmetė, motyvuodama tuo, kad pagal teismų formuojamą praktiką yra galimybė byloje papildomus asmenis patraukti civiliniais atsakovais, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija tokios galimybės nemato, kadangi toks klausimas gali būti sprendžiamas, jeigu nuteistasis būtų nepilnametis asmuo, tai civiliniais atsakovais būtų galima patraukti jo tėvus, o kartais, galbūt, ir juridinį asmenį, bet tokiu atveju juridinis asmuo pagal įstatymą turėtų pareigą atlyginti žalą, padarytą tam tikro asmens. Šiuo atveju nurodyti asmenys tokios įstatymo numatytos pareigos neturi.

9. Nuteistosios R. R. gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad kaltinamajame akte ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje keturis kartus anglų kalba paminėtas žodžių junginys nėra išverstas į lietuvių kalbą, negali būti vertinama kaip BPK 8 straipsnio pažeidimas. Šioje byloje procesiniai veiksmai atlikti, jų rezultatai užfiksuoti, dokumentai išversti į lietuvių kalbą, o procesas vyko valstybine (lietuvių) kalba, kurią nuteistoji moka. Kita vertus, iš prokuroro teisme pateikto kaltinimo pakeitimo turinio (t. 9, b. l. 74–80) matyti, kad apelianto skunde minimas anglų kalba žodžių junginys yra nurodytas lietuvių kalba ,,banko „Scotland PLC“ prekybinis pavadinimas“. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistoji nesupranta šio žodžių junginio reikšmės, yra nepagrįstas.

Dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo

10. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. R., būdama UAB ,,xxx“ vyriausiąja buhaltere, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2017 m. vasario 21 d. iššvaistė jai patikėtus ir jos žinioje buvusius UAB ,,xxx“ 909 143,59 Eur. Nuteistosios R. R. gynėjas apeliaciniame skunde šių faktinių aplinkybių neginčija, tačiau teigia, jog R. R. veiksmuose nebuvo tyčios, nes ji pati nukentėjo, kadangi buvo apgauta. Tokie apeliacinio skundo argumentai prieštarauja byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams.

11. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už šį turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-7-648/2019 ir kt.).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. R. dirbant UAB ,,xxx“ vyriausiąja buhaltere bei pagal užimamas pareigas esant atsakingai už jai patikėtas bendrovės pinigines lėšas, nuteistoji iš bendrovės sąskaitos pervesdama pinigines lėšas į savo asmeninę sąskaitą, o vėliau į užsienio įmonių ir bankų bei fizinių asmenų sąskaitas, iššvaistė jai patikėtus UAB ,,xxx“ priklausančius 909 143,59 Eur. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad vienintelė R. R. turėjo galimybę disponuoti – atlikti pavedimus iš bendrovės sąskaitos, ji vienintelė turėjo generatorių ir prisijungimus prie bendrovės sąskaitų, todėl, kaip minėta, šios piniginės lėšos negalėjo būti paimamos iš kasos bei perduodamos kitiems asmenims R. R. nežinant. Kaip jau minėta, patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Šiame nuosprendyje jau aptarta, kad R. R. turėjo tokius įgalinimus, kadangi buvo materialiai atsakinga už jai patikėtą UAB ,,xxx“ turtą. Tiesa, R. R. buvo kaltinama ir skundžiamu nuosprendžiu nuteista, kad ji iššvaistė ne tik jai patikėtą, bet ir jos žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,xxx“ turtą, t. y. nurodant abu požymius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, jog R. R. iššvaistė jos žinioje buvusį turtą, kadangi dėl savo užimamų pareigų ji nepriklausė asmenų, kurių žinioje turtas gali būti, ratui. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Bylos aplinkybių neatitinka teismo išvada, kad R. R. iššvaistė jos žinioje buvusį turtą, ši kaltinimo dalis iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama. R. R. iššvaistytas svetimas turtas buvo jai tik patikėtas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Šiame nuosprendyje jau paminėta, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai, neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Šioje byloje nustatyta, kad R. R. neteisėtai iš bendrovės UAB ,,xxx“ sąskaitų atliko pavedimus į savo asmeninę sąskaitą bei pavedimus įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems Didžiojoje Britanijoje, neturintiems jokių sąsajų su UAB ,,xxx“. Tai ir sudaro inkriminuoto nusikaltimo sudėtį – jai patikėto didelės vertės svetimo UAB ,,xxx“ turto iššvaistymą. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog R. R. faktiškai skolinosi bendrovės lėšas, o pinigus pervedė būdama apgauta. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniame skunde R. R. bandoma pateikti ir kaip nukentėjusiąją, tačiau baudžiamasis procesas nenumato tokios galimybės, asmuo negali būti ir nuteistasis, ir nukentėjusysis toje pačioje byloje. Pirmosios instancijos teisme R. R. pati pripažino, kad bankinius pavedimus darė neteisėtai, nes darbdavio pinigai jai nepriklausė. Jokia nei rašytinė, nei žodinė sutartis su UAB ,,xxx“ dėl pinigų paskolos nebuvo sudaryta. Aplinkybės, kam kaltininkas – šiuo atveju nuteistoji R. R., perleidžia svetimą turtą ir kas su tuo turtu vėliau atsitinka, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Iššvaistyme nusikaltimas yra baigtas tada, kai asmuo neteisėtai perveda pinigus tretiesiems asmenims, tai šiuo atveju nusikaltimas buvo baigtas R. R. iš bendrovės neteisėtai pervedus pinigus fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems Didžiojoje Britanijoje.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. R. didelės vertės svetimo turto iššvaistymą padarė netiesioginės tyčios kaltės forma (BK 15 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, jog ji norėjo kilusių padarinių, t. y. padaryti UAB ,,xxx“ turtinę žalą, tačiau savo elgesiu – pervesdama bendrovės pinigus fiziniams ir juridiniams asmenims į Didžiąją Britaniją bei tikėdamasi, kad gavusi laimėjimą grąžins bendrovei pinigus, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Dėl to nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog R. R. veiksmuose nėra subjektyviojo šio nusikaltimo požymio – tyčios. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. R. iššvaistė svetimą jai patikėtą UAB ,,xxx“ turtą – 909 143,59 Eur (tokia suma vadovaujantis BK 190 straipsniu laikytina didelės vertės turtu), yra pagrįsta ir teisinga. Nuteistosios R. R. veika dėl UAB „xxx“ didelės vertės svetimo turto iššvaistymo teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir baudžiamojo poveikio priemonės

15. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas be pagrindo nepripažino R. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, nuteistosios parodymų turinį, jos asmenybę, visas kitas bylos aplinkybes, konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

16. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Vadinasi, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti nustatyta.

17. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2011, 2K-412/2014). Tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

18. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pripažįsta iššvaisčiusi jai patikėtus UAB ,,xxx“ pinigus, dėl to ką padarė nuoširdžiai gailisi, prisiima visą atsakomybę, pažada atlyginti padarytą žalą. R. R. sutiko, kad byloje būtų taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Tačiau tokia jos pozicija pasikeitė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. R. R. pakeitė savo poziciją ir pareiškė, jog nesutinka, kad būtų taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Nors ji pripažino atlikusi neteisėtus mokėjimų pavedimus, tačiau tvirtino buvusi apgauta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, norint konstatuoti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ne tik savanorišką prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdų gailestį. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistoji R. R. tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo linkusi menkinti savo kaltę teigdama, kad dėl visko kalti yra asmenys, kuriems buvo pervesti pinigai, taip pat ji kaltina bankus ir UAB ,,xxx“ administraciją, kurie neužkirto kelio jos atliktiems neteisėtiems pinigų pervedimams. Tai rodo nuteistosios nenuoširdumą. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino R. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. R. paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti darbą, susijusį su finansine veikla 3 metams. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti arba sutrumpinti jos terminą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismo sprendimas kartu su bausme taikyti R. R. ir BK 68² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti darbą, susijusį su finansine veikla, yra teisėtas bei pagrįstas.

20. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Nors skundžiamame nuosprendyje nenurodyta jokių motyvų dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į R. R. būtent darbinės veiklos srityje padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tos veikos trukmę, padarytos žalos dydį ir daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti darbą, susijusį su finansine veikla nuteistajai paskirta pagrįstai ir kad ji yra būtina įgyvendinant bausmės paskirtį. Nuteistosios R. R. gynėjo prašymas panaikinti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę argumentuojant tuo, kad ji praras galimybę dirbti ir pragyvenimo šaltinį, pagal savo amžių neturės galimybės įsidarbinti ne pagal specialybę, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.

21. Teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68² straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti darbą, susijusį su finansine veikla, trejų metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė, objektyvaus pagrindo tokį terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą – nėra. Taigi, vadovautis gynėjo apeliaciniame skunde pateikiamais samprotavimais, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. R. nustatytą baudžiamojo poveikio priemonės – atėmimą teisės dirbti darbą, susijusį su finansine veikla, terminą, teisinio pagrindo nėra.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

22. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas iš nuteistosios R. R. civiliniam ieškovui UAB ,,xxx“ priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas prašo procesinių palūkanų nepriteisti arba jas sumažinti. Toks prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.

24. Nepagrįstas gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas civiliniam ieškovui galėjo nepriteisti procesinių palūkanų, nes jų priteisimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2019 m. birželio 6 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinio ieškovo UAB ,,xxx“ ieškinį dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo.

25. Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios terminą. Su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino. Vadinasi, nuosprendžio įsiteisėjimas yra anksčiausias laikas, nuo kada galima skaičiuoti proceso palūkanas ir tik atskirais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą. Apeliaciniame skunde gynėjas, prašydamas nustatyti vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo terminą nurodo, jog R. R. neturi turto, nedirba, nėra jauno amžiaus, gyvena iš pašalpos ir daro nuorodą į Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-174-1076/2020. Tačiau tarp nagrinėjamos bylos ir nurodyto nuosprendžio nėra jokios analogijos. Minėtame nuosprendyje teismas nustatė procesinių palūkanų skaičiavimo terminą nuo teismo paskirtos bausmės įvykdymo, kadangi nuteistajam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Šiuo atveju nuteistajai R. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas, todėl jai nėra jokių kliūčių susirasti darbą ir pradėti dirbti. Tai, kad nuteistoji neturi pajamų ir nėra jauno amžiaus, taip pat nėra kliūtis pradėti dirbti. Beje, tai ji galėjo daryti ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistosios R. R. civiliniam ieškovui penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, tinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimą ir nenukrypo nuo teismų praktikos dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamojoje byloje.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio

26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu iš R. R. civiliniam ieškovui UAB ,,xxx“ priteistos 8 000 Eur turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, nuosprendžiu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliaciniame skunde nuteistosios R. R. gynėjas prašo bylinėjimosi išlaidų nepriteisti arba jas sumažinti. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad civilinį ieškovą UAB ,,xxx“ atstovavusi advokatė pirmosios instancijos teisme prašė už suteiktas teisines paslaugas priteisti 12 775,18 Eur ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Įvertinęs civilinio ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumą, atsižvelgęs į kaltinamosios turtinę padėtį (neturi turto, gyvena su mama, nedirba), į tai, kad civilinio ieškovo atstovės iniciatyva buvo patikslintas civilinis ieškinys, dėl ko byloje buvo padaryta pertrauka, kviečiamas specialistas bei paskirtas papildomas specialisto tyrimas, į patikslinto civilinio ieškinio turinį, teismas nusprendė, kad dalis patirtų išlaidų kelia abejonių dėl advokatės darbo sąnaudų tikslinant civilinį ieškinį, todėl prašomą priteisti sumą sumažino iki 8 000 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jų pagrįstumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti yra teisinga ir tą išlaidų sumą dar labiau mažinti nėra pagrindo.

Dėl BPK 141 straipsnio 1 dalies taikymo

27. BPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi R. R. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui (t. 7, b. l. 42–44). Pateiktas ekspertizės aktas patvirtina, kad R. R. Utenos ekspertiniame skyriuje buvo tiriama nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 29 d. (t. 7, b. l. 56–58).

28. Pagal BPK 141 straipsnio 1 dalį buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką. Tuo tarpu pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Tai reiškia, kad į bausmę R. R. neįskaitydamas laiko, kurį nuteistoji išbuvo ekspertizės įstaigoje, teismas pažeidė ne tik BPK, bet ir BK nuostatas, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 6 nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį apie tai, kad nuteistosios R. R. iššvaistytas didelės vertės UAB ,,xxx“ turtas buvo jos žinioje.

Vadovaujantis BPK 141 straipsnio 1 dalimi, BK 66 straipsnio 1 dalimi, į nuteistajai R. R. paskirtą bausmę įskaityti stacionarios teismo psichiatrinės ekspertizės įstaigoje išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 29 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Albinas BielskisAlenas PiesliakasLinas Šiukšta