- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-244-616/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36468-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- M. M.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Simas Šuminas, Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.7Turto iššvaistymas (BK 184 str.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 1 dalyje (susijusią su automobilio „Mercedes Benz“ iššvaistymu) ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams.
M. M. nusikalstami veiksmai (susiję su automobiliu „BMW“) iš BK 184 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu ir patikslintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutartimi, neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, prieš tai pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį (23 d.) santykiu 1:2 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir M. M. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams 10 dienų.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metus, įpareigojant M. M. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti, mokytis arba, netekus darbo (nutraukus individualią veiklą), ne vėliau kaip per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti ar mokytis; nesudaryti daiktų, išskyrus gyvenamojo būsto, nuomos ar lizingo sutarčių.
M. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 17 d. civilinio ieškinio dalis dėl 1 709,65 Eur turtinės žalos atlyginimo su procesinėmis palūkanomis priteisimo tenkinta visiškai ir iš M. M. priteista 1 709,65 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 % metinės procesinės palūkanos nuo priteistos turtinės žalos atlyginimo sumos – 1 709,65 Eur, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo visiško įvykdymo.
Palikta nenagrinėta civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 17 d. civilinio ieškinio dalis dėl 300 Eur ir 6,48 Eur nuostolių netesybų forma atlyginimo bei 5 % metinių procesinių palūkanų nuo priteistinos sumos (300 Eur ir 6,48 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško atlyginimo, priteisimo.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 11 d. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. M. jo naudai priteista 3 500 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino 2023 m. kovo 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 11 d. civilinį ieškinį, skirtas laikinas (6 mėnesių trukmės) nuosavybės teisių apribojimas į lėšas – 3 500 Eur (sumažinus laikino nuosavybės teisių apribojimas mastą nuo 6 000 Eur), esančias arba galinčias patekti į M. M. vardu „(duomenys neskelbtini)“, AB atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jas valdyti, naudoti ir disponuoti, paliktas galioti tol, kol jis civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atlygins priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą – 3 500 Eur.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:
1) automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurios paliktos saugoti liudytojui A. G., palikti jo neribotai nuosavybei;
2) per kratą iš liudytojo A. G. paimtą valstybinį numerį „(duomenys neskelbtini)“, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, grąžinti jo neribotai nuosavybei;
3) transporto priemonės 2022 m. balandžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus iš liudytojo A. G. per kratą 2022 m. gruodžio 2 d., prisegtus voke prie 1 tomo galinio viršelio, grąžinti jo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei;
4) 4 vnt. vokų su kompaktiniais diskais ir vaizdo įrašais juose iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, M. M., liudytojų L. G. ir D. U. nuotolinėmis apklausomis, prisegtus prie 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. M. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. lapkričio 30 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (veikiančia (duomenys neskelbtini)) įgaliota atstove J. J. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartimi jam buvo patikėtas naudoti ir valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas – automobilis „Mercedes Benz E220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 830 Eur, M. M. priėmė naudoti ir valdyti automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei įsipareigojo iki 2026 m. lapkričio 30 d. mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 147,10 Eur/mėn. nuomos mokestį, M. M. sumokėjo tik kelias įmokas ir nenustatytomis aplinkybėmis perleido automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytam asmeniui be raštiško UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo, tokiu būdu M. M. iššvaistė jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiksliai nenustatytą turtinę žalą, kuri didesnė kaip 10 MGL, bet mažesnė kaip 400 MGL.
2. Be to, M. M. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. kovo 5 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (veikiančio (duomenys neskelbtini)) įgaliotu atstovu D. U. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jam buvo patikėtas naudoti bei valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas – automobilis „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 000 Eur, M. M. priėmė naudoti ir valdyti automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojo iki 2027 m. vasario 5 d. mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 229,46 Eur/mėn. nuomos mokestį, tačiau M. M. įmokų nemokėjo, o, prisistatęs automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku ir pateikęs registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 1 d. pardavė automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. G. be raštiško UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo, tokiu būdu M. M. pasikėsino pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko perregistruoti automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu, ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 000 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Karjakinas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendį ir M. M. veiką (dėl automobilio „BMW 520“ iššvaistymo) perkvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį bei skirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams 3 mėnesiams. Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas M. M. veiksmus, jam disponuojant automobiliu „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), netinkamai nustatė kaltininko veikos baigimo momentą, todėl priėjo klaidingą išvadą dėl veikos baigtumo, kas sąlygojo klaidingą sprendimą dėl veikos kvalifikavimo.
3.2. Pasak prokuroro, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas M. M. veiką, realizuojant automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertino kaip turto pasisavinimą, motyvuodamas tuo, jog dviejų registracijos liudijimų automobiliui „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gavimas ir vieno jų pateikimas lizingo davėjui, kito – naujajam automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui, rodo, jog nuteistasis ruošėsi pasisavinti automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes nepavyko perregistruoti automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu. Prokuroro vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių, todėl yra klaidinga.
3.3. Akcentuoja, kad iš objektyvių bylos duomenų matyti, jog 2022 m. kovo 5 d. buvo pasirašyta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šių sutarčių esmė yra ta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei šį automobilį išnuomojo M. M.. Taip jam buvo patikėtas naudoti bei valdyti svetimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas – automobilis „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6000 Eur. Pasirašius sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įgaliojo automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininką – M. M. savo lėšomis VĮ „Regitra“ atlikti veiksmus, susijusius su transporto priemonės „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo deklaravimu, SDK kodo gavimu, perregistravimu naujo savininko vardu, registravimo liudijime nurodant transporto priemonės savininką – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir transporto priemonės valdytoją – M. M.. M. M. 2022 m. kovo 7 d. realizavo šią teisę ir VĮ „Regitra padalinyje“ perregistravo transporto priemonę, registracijos liudijime nurodant transporto priemonės savininką – UAB „(duomenys neskelbtini)“, transporto priemonės valdytoją – M. M.. Registracijos liudijimo kopijoje užfiksuota, kad šie įrašai atlikti 2022 m. kovo 7 d. Tokie pat duomenys nurodyti ir 2022 m. spalio 3 d. VĮ „Regitra“ rašte, kur nurodyta, kad 2022 m. kovo 7 d. transporto priemonė „BMW 5ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), vardu („savininkas“), o M. M., gim. (duomenys neskelbtini) įregistruotas šios transporto priemonės „valdytoju“. Išduotas registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini).
3.4. Prokuroro vertinimu, akivaizdu, kad 2022 m. kovo 7 d. M. M. atliko tik techninius, 2022 m. kovo 5 d. sutartimi sutartus ir įgaliojimu leistus veiksmus, kurie privalomi registruojant automobilio pirkimo pardavimo sandorį, t. y. tarpininkavo automobilio savininkui VĮ „Regitra“ padalinyje keičiant registracijos liudijimo įrašus apie naują automobilio savininką ir jo valdytoją.
3.5. Teigia, kad vertinant 2022 m. balandžio 1 d. M. M. veiksmus VĮ „Regitra“ gaunant naują registracijos liudijimą, matyti, jog jie nebuvo susiję su savininko įrašo keitimu. VĮ „Regitra“ nurodė, kad 2022 m. balandžio 1 d. M. M., pateikęs įgaliojimą, kreipėsi į VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialą dėl naujo registracijos liudijimo gavimo vietoje prarasto (duomenys neskelbtini). Jam buvo išduotas naujas registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), transporto priemonės savininkas nesikeitė. Apklausiamas M. M. nurodė, kad A. G. jis automobilio savininku neprisistatė. Pirkėjui minėjo, kad yra automobilio valdytojas, rodė automobilio registracijos liudijimą, kuriame jis įrašytas transporto priemonės valdytoju. Automobilį A. G. pardavė jo neįregistravęs savo vardu.
3.6. Prokuroro teigimu, tiek 2022 m. kovo 7 d., tiek 2022 m. balandžio 1 d. M. M. išduotuose automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimuose jis buvo nurodytas tik kaip šio automobilio valdytojas, o ne savininkas, t. y. M. M. teisių apimtis svetimo turto atžvilgiu nepakito. Todėl nesant duomenų apie ketinimą automobilį registruoti savo vardu, nėra pagrindo išvadai, jog jis siekė pasisavinti automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak prokuroro, nors nėra galimybės objektyviai nustatyti konkrečių M. M. tikslų išsinuomojant automobilį, tačiau akivaizdu, kad 2022 m. balandžio 1 d. gavus naują registracijos liudijimą, jo veika nesibaigė ir jis toliau valdė šį automobilį, tą pačią dieną automobilį pardavė A. G., kartu perdavė ir naujai įgytą registracijos liudijimą. Todėl tvirtina, kad šioje situacijoje nėra pagrindo nuteistojo veiksmų vertinti kaip pasikėsinimo pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, nes po registracijos liudijimo gavimo M. M. savo veiką tęsė, taip realizavo savo nusikalstamą sumanymą bei sukėlė baudžiamojo įstatymo apibrėžtus padarinius.
3.7. Pažymi, kad vertinant M. M. veikos požymius, matyti, jog 2022 m. balandžio 1 d. A. G. perduodamas automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis realizavo svetimą, nuomos sutartimi jam patikėtą turtą. Tokiam veiksmui M. M. negavo automobilio savininko pritarimo, neinformavo jo apie automobilio pardavimo faktą, gautos naudos neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, dėl to turto savininkas prarado turtą ir patyrė žalos. Teigia, kad šios aplinkybės rodo, jog M. M. veika buvo baigta ir jis realizavo visus nusikaltimo požymius, atitinkančius BK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį.
3.8. Apibendrintai teigia, kad įvertinus išdėstytas aplinkybes, prieitina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino M. M. veiką (susijusią su neteisėtu disponavimu automobiliu „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepagrįstai ją kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino apeliacinį skundą nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Simas Šuminas prašo prokuroro skundo dalį dėl veikos perkvalifikavimo spręsti įstatymo nustatyta tvarka ir baudžiamojoje byloje esančių duomenų pagrindu; nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo palikti nepakeistą; jeigu prokuroro apeliacinis skundas dėl veikos perkvalifikavimo būtų patenkintas ir M. M. veiksmai (susiję su automobiliu „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų perkvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, spręsti klausimą dėl bausmės M. M. sušvelninimo.
4.1. Gynėjas teigia, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pripažino jam inkriminuojamų veikų faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neatliko sutrumpinto įrodymų tyrimo, nes sprendė klausimą, ar M. M. veiksmai su automobiliu „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertintini kaip svetimo turto iššvaistymas ir kvalifikuotini pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ar kaip pasikėsinimas pasisavinti svetimą turtą ir kvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį. Būtent dėl šios aplinkybės, skiriant bausmes M. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas netaikė BK 64¹ straipsnyje numatytos galimybės sumažinti jam skirtą bausmę vienu trečdaliu. Nurodo, kad M. M. ir jo atstovas neteikė apeliacinio skundo dėl veikos perkvalifikavimo, nes bet kuriuo atveju sutrumpintas įrodymų tyrimas atliktas nebuvo ir BK 64¹ straipsnyje numatyta galimybė sumažinti jam skirtą bausmę vienu trečdaliu nebūtų buvusi pritaikyta. Teikdamas atsiliepimą į prokuroro apeliacinį skundą M. M. ir jo gynėjas palieka teismui spręsti M. M. veiksmų (susijusius su automobiliu „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kvalifikavimo klausimą. Tačiau dalyje dėl prokuroro pateiktos pozicijos, susijusios su bausmės dydžiu, jeigu būtų patenkintas jo skundas ir veika (susijusi su automobiliu „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų perkvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, M. M. ir jo gynėjas turi tam tikrų pastebėjimų.
4.2. Teigia, kad iš prokuroro apeliacinio skundo matyti, jog prokuroras nekvestionuoja M. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės – 1 metų 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo – dydžio. Taip pat prokuroras nekvestionuoja ir BK 75 straipsnyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo taikymo M. M. ir jo termino. Tačiau prašydamas veiką (dėl automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) perkvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, prokuroras nenurodė aplinkybių, kodėl, jo manymu, M. M. būtent už šios nusikalstamos veikos padarymą turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams. Atkreipia dėmesį, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta maksimali bausmė yra laisvės atėmimas iki 2 metų, tuo tarpu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta maksimali bausmė yra laisvės atėmimas iki 3 metų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, atsižvelgė į nusikalstamos veikos sankcijoje numatytos bausmės maksimumą (ir vidurkį), taip pat kitas aplinkybes bei motyvuotai paskyrė jam bausmę. Todėl mano, kad prokuroras, teikdamas apeliacinį skundą, turėjo atsižvelgti į aplinkybes, jog tuo atveju, jei jo skundas būtų patenkintas ir būtų pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas suklydo dėl veikos kvalifikavimo, būtų buvusi galimybė taikyti BK 64¹ straipsnį ir galutinė bausmė M. M. už padarytas nusikalstamas veikas būtų buvusi trečdaliu mažesnė, be to, už veikos, į kurią prašoma perkvalifikuoti, bausmės maksimumas yra mažesnis. Taigi, prokuroras turėjo aptarti aplinkybes, kaip veikos perkvalifikavimas gali įtakoti M. M. skirtos bausmės dydį, nes tai tiesiogiai tarpusavyje susijusios aplinkybės.
4.3. Pasak gynėjo, jeigu veika būtų perkvalifikuota, iš naujo turėtų būti vertinama, kokia bausmė turėtų būti skirta M. M. už veikos (dėl automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymą, sprendžiamas subendrinimo klausimas, tai yra, ar galutinė bausmės neturėtų būti švelninama. Pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, M. M. bus visiškai atlyginęs žalą civiliniams ieškovams, kurie pretenzijų M. M. nebeturės ir tai akivaizdžiai turės įtakos M. M. bausmės individualizavimui apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu. Taip pat pažymi, kad šio atsiliepimo pateikimo dienai (o tai reiškia, jog šios aplinkybės egzistuos ir teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu) M. M. yra visiškai atlikęs bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutartimi, paskirtą bausmę, todėl skundžiamu nuosprendžiu atliktas bausmių subendrinimas, pridedant jam neatliktos bausmės dalį, nebegali būti taikomas.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Artūras Karjakinas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas advokatas Simas Šuminas teigė paliekantis teismui spręsti veiksmų kvalifikavimo klausimą, o tuo atveju, jei prokuroro skundas būtų tenkinamas ir veika perkvalifikuojama, prašė spręsti klausimą dėl bausmės sušvelninimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino apeliacinis skundas tenkinamas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
7. Apeliaciniu skundu prokuroras neskundžia nuosprendžio dalies dėl M. M. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje apeliacine tvarka netikrina (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys). Prokuroras skunde prašo M. M. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio), t. y. ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pasikėsinimo pasisavinti M. M. patikėtą svetimą turtą – automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, su prokuroro apeliacinio skundo argumentais sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai).
Dėl M. M. kaltės iššvaistant jam patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą (automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini))
9. Turto pasisavinimas BK 183 straipsnio prasme – tai tyčinis neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą. Tuo tarpu turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Išaiškinta, iššvaistymą nuo pasisavinimo skiria tai, kad turtas iššvaistomas jo neužvaldžius bent trumpam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 8 „ Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 str. ir 275 str.)“, 9 punktas. Teismų praktika, 1998, Nr. 10).
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. M. veiksmus, susijusius su automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), realizavimu, vertino kaip pasikėsinimą pasisavinti jam patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir motyvavo tuo, kad dviejų registracijos liudijimų automobiliui „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gavimas bei vieno jų pateikimas lizingo davėjui (UAB „(duomenys neskelbtini)“), o kito – naujajam automobilio „BMW“ savininkui (liudytojui A. G.), rodo, jog nuteistasis ruošėsi pasisavinti automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes nepavyko perregistruoti automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo vardu. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis bei prieitomis išvadomis nesutinka.
11. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2022 m. kovo 5 d. buvo pasirašyta automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šių sutarčių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį automobilį išnuomojo nuteistajam M. M. (1 t., b. l. 10, 12-17, 20-23,). Nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam M. M. buvo patikėtas naudoti bei valdyti svetimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas – automobilis „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6000 Eur. Pasirašius minėtas sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įgaliojo automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininką – nuteistąjį M. M. savo lėšomis VĮ „Regitra“ atlikti veiksmus, susijusius su transporto priemonės „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo deklaravimu, SDK kodo gavimu, perregistravimu naujo savininko vardu, registravimo liudijime nurodant transporto priemonės savininką – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir transporto priemonės valdytoją – M. M. (1 t., b. l. 19). Iš registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, M. M. 2022 m. kovo 7 d. šią teisę realizavo ir VĮ „Regitra padalinyje“ perregistravo transporto priemonę, registracijos liudijime nurodant transporto priemonės savininką – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o transporto priemonės valdytoją – M. M. (1 t., b. l. 27). Tokie duomenys nurodyti ir 2022 m. spalio 3 d. VĮ „Regitra“ rašte, kuriame nurodyta, kad 2022 m. kovo 7 d. transporto priemonė „BMW 5ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu („savininkas“), o nuteistasis M. M. įregistruotas šios transporto priemonės „valdytoju“. Išduotas registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 139). Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kad 2022 m. kovo 7 d. M. M. atliko 2022 m. kovo 5 d. sutartimi sutartus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktu įgaliojimu leistus veiksmus, kurie buvo privalomi registruojant automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sandorį, t. y. tarpininkavo automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Regitra“ padalinyje keičiant registracijos liudijimo įrašus apie naują automobilio savininką ir jo valdytoją.
12. Byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad nuteistojo M. M. veiksmai, kuomet jis 2022 m. balandžio 1 d. VĮ „Regitra“ gavo naują automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, taip pat nebuvo susiję su automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko įrašo keitimu. Transporto priemonės registracijos dokumento išraše užfiksuota, kad 2022 m. balandžio 1 d. buvo paskelbta transporto priemonės „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) paieška ir šis registracijos liudijimas pripažintas negaliojančiu (1 t., .b. l. 134-135). Byloje esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 1 d. įgaliojimo kopija (1 t., b. l. 140) patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinai įgaliojo automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininką – nuteistąjį M. M. savo lėšomis VĮ „Regitra“ atlikti veiksmus, susijusius su transporto priemone „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo liudijime nurodant transporto priemonės savininką – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir transporto priemonės valdytoją – M. M. (1 t., b. l. 140). VĮ „Regitra“ 2022 m. spalio 3 d. raštas taip pat patvirtina, kad M. M. 2022 m. balandžio 1 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ Šiaulių filialą dėl naujo registracijos liudijimo išdavimo vietoje prarasto registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir VĮ „Regitra“ raštu patvirtino, jog nuteistajam M. M. buvo išduotas naujas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame transporto priemonės „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nesikeitė (1 t., b. l. 139-140). Šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad tiek 2022 m. kovo 7 d., tiek 2022 m. balandžio 1 d. išduotuose automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimuose nuteistasis M. M. nurodytas tik kaip šio automobilio valdytojas, o ne savininkas, taigi, nuteistojo M. M. teisių apimtis jam svetimo turto – automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nesikeitė. Byloje apklausti proceso dalyviai taip pat nepateikė duomenų, kad atlikdamas veiksmus, susijusius su registracijos liudijimų gavimu, M. M. būtų bandęs pasisavinti jam patikėtą automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. M. nurodė, kad automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsinuomojo (duomenys neskelbtini) aikštelėje ir už šį automobilį turėjo kažkiek metų mokėti po maždaug 224 Eur kiekvieną mėnesį. Teigė, kad automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė, o mokėti įmokas pradėjo tik pradėjus nagrinėti šią baudžiamąją bylą. Pasak nuteistojo, parduodamas automobilį pirkėjui prisistatė ir pasakė, kad automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirko su išperkamąja nuoma, automobilis kaip ir „ant lizingo, kaip ir ne“, kiekvieną mėnesį moka įmokas už automobilį. Teigė pirkėjui neprisistatęs automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku ir sakė, kad yra šio automobilio valdytojas. Taip pat teigė, kad pirkėjas matė automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, klausė nuteistojo, ar jis mokės įmokas, ar automobilis „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra paieškomas, ar nebus problemų. Nuteistasis jam atsakė, kad įmokas mokės. Taip pat nuteistasis parodė, kad nepranešė automobilį išnuomojusiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pardavė „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes galvojo mokėti įmokas, bet taip nesigavo (3 t., b. l. 60-63). Iš šių parodymų matyti, jog apklausiamas pirmosios instancijos teisme nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su pirmosios instancijos teismo nustatytu pasikėsinimu pasisavinti jam patikėtą automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gaunant du skirtingus šio automobilio registracijos liudijimus.
14. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. M., be kita ko, parodė, kad su pirkėju pasirašė automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, tačiau šios sutarties neberanda. Tvirtino, kad automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas žinojo, jog automobilis „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei, tačiau pirkėjui šis faktas nebuvo svarbus. Taip pat teigė, kad automobilį pardavė už 900 Eur, kadangi negalėjo jo perregistruoti. Tvirtino neturėjęs tikslo automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsinuomoti, o po to parduoti (2 t., b. l. 176-178). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas patvirtino, kad žinojo (suprato), jog negali parduoti automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 193-194). Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. M. paminėjo, kad negalėjo automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perregistruoti, tačiau jokie byloje esantys objektyvus duomenys nepatvirtina, kad jis būtų bandęs tą padaryti. Kaip jau minėta, iš VĮ „Regitra“ pateikto rašto matyti, kad nuteistasis 2022 m. balandžio 1 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ su prašymu išduoti naują automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, vietoje pamesto, ir minėtas prašymas nebuvo susijęs su savininko įrašo keitimu – tiek registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), tiek registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio savininkas nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“.
15. Apklausiamas liudytoju A. G. parodė, kad prieš pirkdamas automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apžiūrėjo ir patikrino VĮ „Regitra“, jog dokumentai išrašyti nuteistojo M. M. vardu. Netikrino, kam priklauso automobilis „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas sakė, jog automobilis „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Tvirtino, kad pardavėjas neminėjo, jog automobilis „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra lizinguotas (3 t., b. l. 101), visgi apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teigė, jog automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas sakė, kad automobilį paėmė lizingu ir jį išmokėjo. Liudytojas teigė, kad pardavėjas nenurodė, jog automobilis „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei, o pats neatkreipė dėmesio, kas yra savininkas, registracijos pažymėjime matė įrašytą pardavėjo (M. M.) pavardę (1 t., b. l. 65-66). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2022 m. gruodžio 2 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota, kad liudytojui A. G. M. M. atrodė panašiausias į vaikiną, iš kurio jis pirko automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 69-74). Pastebėtina, kad iš VĮ „Regitra“ transporto priemonėms skirtų registracijos liudijimų pavyzdinės formos (https://www.regitra.lt/lt/paslaugos/transporto-priemones/registracijos-liudijimo-pavyzdys) matyti, jog registracijos liudijimo skiltys C1 (C1.1, C1.2, C1.3, C1.4) yra skirtos įrašyti transporto priemonės valdytoją, skiltys C2 (C2.1, C2.2, C2.3, C2.4) – transporto priemonės savininką. Skilčių išaiškinimai (dešifravimas) nurodyti kitoje transporto priemonės registracijos liudijimo pusėje prie pastabų. Taigi, tiek transporto priemonės valdytojas, tiek jos savininkas yra įrašomi į transporto priemonės liudijimą ir dėl to akivaizdu, jog liudytojas A. G. matė įrašytus nuteistojo M. M. vardą ir pavardę jame, visgi nebuvo pakankamai atidus ir nesiaiškino minėto įrašo reikšmės, tai yra to, kad nuteistasis M. M. yra tik automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, o ne savininkas. Be to, jo parodymai niekaip nepatvirtina, jog nuteistasis M. M. kėsinosi pasisavinti jam patikėtą turtą, prieš jį iššvaistydamas, tai yra, prieš parduodamas jį liudytojui A. G.. Apklausiami liudytojai D. U. ir G. Š. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, reikšmingų nustatant pirmosios instancijos teismo nustatytą nuteistojo M. M. siekį pasisavinti automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš jį parduodant (3 t., b. l. 100-102).
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant objektyvių duomenų apie nuteistojo M. M. ketinimą automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užregistruoti savo vardu, nėra pagrindo išvadai, jog jis kėsinosi pasisavinti šį automobilį. Byloje nėra gauta automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu nuteistasis M. M. teigia pardavęs automobilį liudytojui A. G., tokia sutartis nėra registruota ir VĮ „Regitra“ sistemoje. Tačiau paties nuteistojo M. M. ir liudytojo A. G. parodymai patvirtina, kad 2022 m. balandžio 1 d. gavęs naują registracijos liudijimą, nuteistasis ir toliau valdė jam patikėtą svetimą turtą – automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei tą pačią dieną šį automobilį pardavė liudytojui A. G., kartu perduodamas ir naujai įgytą registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo nuteistojo M. M. veiksmų vertinti kaip pasikėsinimo pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi po registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo M. M. realizavo savo nusikalstamą sumanymą ir iššvaistė jam nuomos sutartimi patikėtą svetimą turtą, parduodamas jį liudytojui A. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad tokiam veiksmui M. M. negavo automobilio savininko pritarimo, neinformavo jo apie automobilio pardavimo faktą, gautos naudos neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, dėl to turto savininkas prarado turtą ir patyrė žalos. Šios aplinkybės rodo, jog M. M. veika buvo baigta ir jis realizavo visus nusikaltimo požymius, atitinkančius BK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį.
17. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pripažintos įrodytomis šios M. M. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės:
17.1. M. M.
2022 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu D. U. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jam buvo patikėtas naudoti bei valdyti svetimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas – automobilis „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6000 Eur, įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, mokant UAB „(duomenys neskelbtini)" sutartyje numatytą 229,46 Eur mėnesinį nuomos mokestį iki 2027 m. vasario 5 d., tačiau, po sutarties pasirašymo automobilį priėmė naudoti ir valdyti, o prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, daugiau jokių turto vertės dengimo mokėjimų neatliko, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ raginimus mokėti susidariusią skolą ir į įspėjimus apie galimą sutarties nutraukimą bei pareigą grąžinti automobilį bendrovei nereagavo, o 2022 m. liepos 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" vienašališkai nutraukus transporto priemonės nuomos sutartį ir pareikalavus grąžinti automobilį „BMW 520“, šio turto negrąžino, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 6000 Eur žalą, nes, neturėdamas nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštiško sutikimo, nei kitokio teisėto pagrindo, 2022 m. balandžio 1 d. minėtą automobilį pardavė A. G., kuris jį išardė, tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 6000 Eur vertės turtą.
18. Nenustačius, kad byloje M. M. pasikėsino pasisavinti jam patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o jį iššvaistė, nėra pagrindo nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria M. M. nusikalstami veiksmai iš BK 184 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, ir M. M. pripažįstamas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje (dėl „BMW“ automobilio). Tokiu būdu skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Dėl bausmės
19. Pripažinus M. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje (dėl „BMW“ automobilio), iš naujo sprendžiami bausmės skyrimo, bendrinimo ir bausmės vykdymo atidėjimo taikymo klausimai.
20. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).
21. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
22. Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 184 straipsnio 1 dalis).
23. Nustatyta, kad M. M. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šias nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (už 11 vagysčių) (2 t., b. l. 141-159), bausmės atlikimo metu, yra jauno amžiaus (2 t., b. l. 118), nevedęs, nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. vasario 9 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 122), nuo 2021 m. liepos 2 d. vykdo individualią veiklą, turi oficialaus darbo stažo Lietuvos Respublikoje nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2022 m. kovo 7 d. (2 t., b. l. 123), 2022 m. balandžio 11 d. išbrauktas iš Užimtumo tarnybos be teisės registruotis 6 mėnesius (2 t., b. l. 124), 2021-2022 m. 12 kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (dominuoja greičio viršijimas, vairavimas neapdraustos, neperregistruotos, be techninės apžiūros transporto priemonės), karo prievolininko pareigų nevykdymas (2 t., b. l. 119-120, 125-140). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir jas padaręs gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam M. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymą (dėl automobilio „BMW“) paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau jo dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį – 1 metus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinama su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje (dėl automobilio „Mercedes Benz”), prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 3 mėnesius. Sprendžiant dėl pridedamos bausmės dalies dydžio, taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: priežastį, eigą, padarytos turtinės žalos dydį, nuteistojo asmenybę, nustatytas po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistojo atžvilgiu nebėra galimybės taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų, nors jis kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų proceso metu pripažino.
24. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
25. Nustatyta, kad nuteistasis M. M. nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), padarė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu. Tačiau atsižvelgus į tai, kad minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistasis jau yra atlikęs (laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 19 d.), nebėra pagrindo naujai paskirtos subendrintos bausmės bendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu. Todėl šios bausmės nebendrinamos.
26. BK 75 straipsnio 2 dalyje (BK redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas išvadai, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).
27. BK 75 straipsnyje nenustatytas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019).
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. M. M. yra nuteistas už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų – 1 metai 3 mėnesiai. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
29. Kaip jau minėta, nuteistasis M. M. naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas vieną kartą, paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, ne kartą baustas administracine tvarka. Tačiau šiuo atveju vien M. M. praeityje padarytų nusikaltimų bei administracinių nusižengimų vertinimas, neatsižvelgus į jo turimus socialinius ryšius, elgesį po šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei kitas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo. Be minėtų M. M. iš esmės neigiamai charakterizuojančių duomenų atsižvelgiama ir į tai, kad visos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra panašaus pobūdžio – nesunkūs nusikaltimai. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistasis naują nusikaltimą padarė paskirtos laisvės apribojimo metu, tačiau sprendžiant iš bylos duomenų, nuteistasis iš esmės laikėsi jam nustatytų laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygų (du teikimai dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu buvo atmesti), naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Nustatyta ir teigiamų nuteistojo savybių: jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vykdo individualią veiklą. Be to, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jis visiškai atlygino abiem nusikaltimais civiliniams ieškovams padarytą žalą (3 t., b. l. 78-186). Todėl, apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, M. M. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už nesunkių, panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
30. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent bausmės vykdymo atidėjimas ilgesniam nei vidutiniam atidėjimo terminui, įpareigojant nuteistąjį dirbti, mokytis arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat uždraudžiant sudaryti daiktų, išskyrus gyvenamojo būsto, nuomos ar lizingo sutartis, bei griežta kompetentingos institucijos kontrolė probacijos laikotarpiu bus daug efektyvesnė poveikio priemonė pasiekti BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės skyrimo tikslams, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Kadangi M. M., suvokdamas, kad bausmės vykdymas jam gali būti panaikintas, jeigu jis toliau darys pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bus priverstas koreguoti savo elgesį ir pozityviai elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. M. skiriami įpareigojimai bei socialinių ryšių palaikymas laisvėje, gali turėti didesnę teigiamą įtaką tolimesniam jo elgesiui, o bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu vis dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant jam dar vieną galimybę pasitaisyti. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis proceso metu kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, priimto nuosprendžio neskundė, taigi, sutiko su juo paskirta bausmės rūšimi, nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir įpareigojimais. Visa tai atskleidžia M. M. iš esmės kritišką požiūrį į savo įvykdytas nusikalstamas veikas, o tai taip pat sudaro prielaidą manyti, jog pasitikėjimas nuteistuoju dar gali būti rezultatyvus.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. APD-2023-13797, kurioje prašoma priteisti valstybei iš M. M. 110 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Modesto Švažo nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 164).
32. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).
33. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.
34. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 22 d. nuosprendį apskundė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Artūras Karjakinas. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nuteistajam M. M. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Tačiau kartu su nuteistojo M. M. gynėjo advokato Simo Šumino atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą buvo pateiktas advokato Simo Šumino 2023 m. rugsėjo 20 d. orderis ginti nuteistąjį M. M. teismuose pagal sutartį Nr. 23-24 (3 t., b. l. 171). Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus paskirtas gynėjas advokatas Modestas Švažas buvo atleistas nuo pareigos ginti nuteistąjį M. M.. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Karjakino apeliacinį skundą tenkina. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. M. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. M. nusikalstami veiksmai (susiję su automobiliu „BMW“) iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams, bei subendrintos bausmės.
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje (dėl „BMW“ automobilio), ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, naujai paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje (dėl „BMW“ automobilio), dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje (dėl „Mercedes Benz“ automobilio), ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. M. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti, mokytis arba, netekus darbo (nutraukus individualią veiklą), ne vėliau kaip per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti ar mokytis; uždrausti sudaryti daiktų, išskyrus gyvenamojo būsto, nuomos ar lizingo sutartis.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 110 Eur – priteisimo iš M. M. atmesti.