Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.3.; 1.2.14.6.1.; 1.2.14.7.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2023 m. birželio 26 d.

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (11 veikų) galutine subendrinta sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės neatliko,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

M. M. 2021 m. lapkričio 30 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (veikiančia (duomenys neskelbtini)) įgaliota atstove J. J. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI30112021/0013. Nuomos sutartimi jam buvo patikėtas naudoti ir valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis „(duomenys neskelbtini)“), kurio vertė 2 830 €. M. M. priėmė naudoti ir valdyti automobilį „(duomenys neskelbtini)“ bei įsipareigojo iki 2026 m. lapkričio 30 d. mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 147,10 €/mėn. nuomos mokestį. M. M. sumokėjo tik kelias įmokas ir nenustatytomis aplinkybėmis perleido automobilį „(duomenys neskelbtini)“ nenustatytam asmeniui be raštiško UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo. Tokiu būdu M. M. iššvaistė jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiksliai nenustatytą turtinę žalą, kuri didesnė kaip 10 MGL, bet mažesnė kaip 400 MGL, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 184 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. M. 2022 m. kovo 5 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (veikiančio (duomenys neskelbtini)) įgaliotu atstovu D. U. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. L461670, pagal kurią jam buvo patikėtas naudoti bei valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas – automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis „(duomenys neskelbtini)“), kurio vertė 6 000 €. M. M. priėmė naudoti ir valdyti automobilį „(duomenys neskelbtini)“ bei įsipareigojo iki 2027 m. vasario 5 d. mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 229,46 €/mėn. nuomos mokestį. M. M. įmokų nemokėjo, o, prisistatęs automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir pateikęs registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 1 d. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ A. G. be raštiško UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo. Tokiu būdu M. M. pasikėsino pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko perregistruoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu, ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 000 € turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. balandžio 21 d. kaltinamasis M. M. kaltu dėl turto iššvaistymo prisipažino ir paaiškino, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo (duomenys neskelbtini) per nuomą. Turėjo mokėti po 147 € ir kažkiek centų per mėnesį. Iš pradžių mokėjo įmokas, kažkiek vėlavo, bet mokėjo. Nepasakė, kiek sumokėjo. Daug kartų skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir skundėsi defektu greičių dėžėje. Vyras atsakydavo, kad jis - ne automechanikas, tegul kaltinamasis tegul toliau važinėja ir stebi, kaip viskas vyksta. Kaltinamasis skambinėdavo vos ne kas antrą vakarą ir toliau važinėjo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Paskui nebesikreipė. Greičių dėžė sugedo. Važiuodavo įsijungęs avarinį režimą, nes ūždavo. Su tokia mašina važinėjo apie 3 mėnesius.

Po 3 mėnesių mašina nebevažiavo. Kaltinamasis nebeturėjo, su kuo dirbti, todėl nusprendė ją parduoti. Socialinio tinklapio „(duomenys neskelbtini)“ grupėje pamatė skelbimą, kad superka automobilius. Per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ parašė potencialiam pirkėjui. Pristatė savo (t. y. neišgalvotu) vardu. Rašė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pirko išperkamąja nuoma – lizingu. (Potencialus pirkėjas) atrašė, kad suprato. Sutarė kainą. (Potencialus) pirkėjas neprisistatė. Kaltinamasis nežino, su kokiu asmeniu susirašinėjo per programėlę „(duomenys neskelbtini)“, jo vardo, pavardės. Jis (potencialus pirkėjas) buvo pasidaręs puslapį „(duomenys neskelbtini). Pinigai iš karto“ ar kažkaip taip. Pirkėjas atsiuntė traliuką ir pasiėmė (automobilį „(duomenys neskelbtini)“). Pirkimo - pardavimo sutarties nepasirašė. Už mašiną kaltinamajam sumokėjo grynais 800 €. Gautus pinigus jis išleido buto nuomai, pragyvenimui, nes tuo metu buvo labai sunkus laikas. Nežino parduoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ likimo.

Antrą mašiną pasiėmė (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis norėjo įsigyti kitą automobilį, bet ten buvo vienas vyras ir bandė įsiūlyti būtent tą automobilį („(duomenys neskelbtini)“). Vyras (sakė): „Einam, einam prie to automobilio. Labai geras. Variklis geras, naujesnis modelis,“ ir t. t. Automobilis („(duomenys neskelbtini)“) 2008 m. gamybos, atrodo. Už automobilį („(duomenys neskelbtini)“) kaltinamasis turėjo kažkiek metų mokėti po 224 € ar panašiai kas mėnesį. Tik dabar (nagrinėjant bylą) pradėjo mokėti įmokas, pervedė 500 € ir atsiuntė teismui kopiją. Vos tik kaltinamasis išvažiavo su automobiliu („(duomenys neskelbtini)“), užsidegė avarinis rėžimas. Greičių dėžėje įsijungė avarinis rėžimas ir vėl reikėjo perkurti mašiną. Kaltinamasis paskambino į tą pačią „aikštelę“ (pardavėjui). Jie pasakė kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (lizingo davėją). Kaltinamasis skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jį ramino, kad čia gal yra momentinis dalykas, nes mašina („(duomenys neskelbtini)“) ilgai stovėjo aikštelėje, kad gali važinėti toliau. Kažkiek laiko kaltinamasis važinėjo su defektu. Pradėjo dingti antifrizas iš bakelio. Nufotkino, kad skydelyje išmetė (rodo) antifrizo klaidą. Buvo galima važiuoti su tuo automobiliu („(duomenys neskelbtini)“), bet nežinia, kiek ilgai jis būtų važiavęs.

Kaltinamasis pardavė ir šitą automobilį („(duomenys neskelbtini)“). Pirkėją rado per socialinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“, bet kitame puslapyje. Kaltinamasis įdėjo (skelbimą) ir jam parašė iš „(duomenys neskelbtini)“. Buvo kitas asmuo, nes socialiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo kita anketa. Nežino pirkėjo vardo ir pavardės, jis neprisistatė.

Kaltinamasis pristatė ir pasakė, kad automobilį („(duomenys neskelbtini)“) pirko išperkamąja nuoma, kad jis kaip ir „ant lizingo, kaip ir ne“. Nelabai žino, kuo jie (ilgalaikė nuoma ir išperkamoji nuoma - lizingas) skiriasi. Kaltinamasis pasakė (potencialiam pirkėjui), kad kiekvieną mėnesį moka įmokas už automobilį („(duomenys neskelbtini)“). Kaltinamasis neprisistatė automobilio („(duomenys neskelbtini)“) savininku - sakė, kad yra automobilio („(duomenys neskelbtini)“) valdytojas. Pirkėjas matė mašinos („(duomenys neskelbtini)“) valstybinį dokumentą (registracijos liudijimą); klausė, ar kaltinamasi mokės įmokas, ar automobilis („(duomenys neskelbtini)“) nėra paieškomas, ar nebus problemų. Kaltinamasis atsakė, kad dabar mokės įmokas. Pirkėjas sakė, kad su tuo automobiliu („(duomenys neskelbtini)“) nevažinės.

Kaltinamojo finansinė padėtis neleido mokėti (įmokų už automobilį „(duomenys neskelbtini)“). Tada buvo nutraukta (išperkamosios nuomos - lizingo) sutartis. Prasidėjo visas šitas (baudžiamasis procesas).

Atsakinėdamas į teisėjos klausimus, kaltinamasis nurodė, kad parduodant automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo daužtas. Priekinis stiklas sveikas. (Automobilis „(duomenys neskelbtini)“) buvo kaip visos eilinės mašinos gatvėje. Nežino, iš kur ir dėl ko buvo sugalvota tokia versija. (Liudytojas A. G.) meluoja, nes kaltinamasis iš jo gavo grynais 1 350 €. Už gautus 1 350 € kaltinamasis išvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti, nes Lietuvoje nebebuvo ką daryti. Iš tyrėjos žino, kad pirkėjas išardė automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilyje buvo įrengtas GPS.

Kaltinamasis nepasakė (lizingo davėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“), kad pardavė (lizinguojamą) automobilį („(duomenys neskelbtini)“), nes galvojo mokėti įmokas ir išmokėti, bet taip nesigavo: kaltinamasis darbo ((duomenys neskelbtini)) nerado, neturėjo pinigų, prasidėjo visa tai (baudžiamasis procesas), gailisi dėl to. Nežinojo, kad pasidarys tokia finansinė padėtis.

Atsakinėdamas į prokuroro M. F. klausimus, kaltinamasis nurodė, kad jis po tris kartus per savaitę skambindavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui L. G. ir reikšdavo pretenzijas (dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ defektų). Supranta, kad, prieš pasirašydamas sutartį, turėjo įvertinti savo (finansines) galimybes. Iš dalies supranta, kad automobilis („(duomenys neskelbtini)“) priklausė ne jam ir negalėjo jo parduoti. Kaltinamasis galvojo, kad gali parduoti automobilį („(duomenys neskelbtini)“), bet jis turės padengti skolą. Kaltinamasis skaitė (išperkamosios nuomos - lizingo) sutartį. Ten daug lapų - 10 ar 15. Visų neskaitė, paskaitė pagrindinį. Suprato, kad automobilis („(duomenys neskelbtini)“) priklauso ne jam ir negali jo parduoti (be savininko sutikimo).

Kaltinamojo teigimu, jis planuoja atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą per 6 mėnesius. Pervedė 500 €. Liko atlyginti 5 500 €. Tėvai padės, kiek galės. (Inkriminuotų nusikalstamų veikų metu) kaltinamasis buvo susipykęs su mama, nebendravo. Dabar dirba „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), vakarais išvežioja maistą ir dar pagal individualios veiklos pažymą prie statybų. Per mėnesį uždirba apie 1 000 €.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 24 d. apklaustas įtariamuoju M. M. kaltu prisipažino ir paaiškino (2 t., b. l. 176-178), kad už automobilius („(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“) nemokėjo, nes iš anksto neturėjo tikslo jų pasiimti.

Įtariamasis prieš 2021 m. gruodį (turėtų būti - lapkritį) aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), išsinuomojo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį („(duomenys neskelbtini)“) nuomojo sau, kad galėtų važinėti į darbą. Savo automobilio tuo metu neturėjo. Pradėjęs važinėti išsinuomotu automobiliu („(duomenys neskelbtini)“), pastebėjo problemas su greičių dėže. Apie pastebėtą problemą (2021 m.) gruodį informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kalbėjo su kažkokiu vyru (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“). Darbuotojas pasakė toliau važinėti nuomotu automobiliu („(duomenys neskelbtini)“) ir stebėti, kas bus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė automobiliui („(duomenys neskelbtini)“) 2 mėnesių garantiją. Įtariamasis važinėjo automobiliu („(duomenys neskelbtini)“) toliau. (2022 m.) gegužės pabaigoje automobilis („(duomenys neskelbtini)“) visai sugedo ir nebegalėjo juo važinėti.

Įtariamasis mokėjo įmokas už išsinuomotą automobilį („(duomenys neskelbtini)“). Sumokėjo gal 6 įmokas, t. y. iki 1 000 €. Vėliau neteko darbo, neturėjo pinigų, reikėjo mokėti už butą. Kadangi automobilis („(duomenys neskelbtini)“) stovėjo (buvo sugedęs), jį pardavė. Automobilį („(duomenys neskelbtini)“) pardavė (2022 m.) liepą ar rugpjūtį nepažįstamam žmogui Šiauliuose. Pirkėjas socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ skelbimų skiltyje „(duomenys neskelbtini)“ įdėjo skelbimą, kad superka automobilius. Įtariamasis susirašė su (potencialiu) pirkėju ir susitiko prie (duomenys neskelbtini) degalinės, šalia (duomenys neskelbtini). Įtariamasis atvyko į susitikimo vietą išsinuomotu automobiliu („(duomenys neskelbtini)“) avariniu režimu 30 km/val. greičiu. Automobilį („(duomenys neskelbtini)“) pardavė už 400 €. Įtariamasis nežino, kokia buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė pagal jo būklę. Automobilis („(duomenys neskelbtini)“) praktiškai nevažiavo, prietaisų skydelis rodė daug klaidų. Pirkimo-pardavimo dokumentų nepasirašė. Pirkėjai užsikėlė automobilį („(duomenys neskelbtini)“) ant traliuko ir išvyko.

Kai įtariamasis pradėjo nebemokėti įmokų už automobilį („(duomenys neskelbtini)“), kelis kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo elektroninius laiškus. Laiškuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašė, kad nutrauks sutartį. (Įtariamajam atsiųstame) UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniame laiške teigiama, kad (sutartis) nutraukta ir jis turi grąžinti automobilį („(duomenys neskelbtini)“) arba atlyginti žalą. Įtariamasis sutarė, kad kiekvieno mėnesio 21 d. jis sumokės po 400 €. Vakar (2022 m. lapkričio 23 d.) sumokėjo pirmą 400 € įmoką UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam elektroniniu paštu nurodė, kad reikia sumokėti 2 800 € už automobilį („(duomenys neskelbtini)“) ir kažkiek delspinigių, iš viso 3 100 €. Taip pat informavo, kad jei įtariamasis sumokės, viskas bus gerai ir turbūt su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašys taikos sutartį. Jei jis nemokės įmokų, tuomet perduos teismui. Įtariamasis nederino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio („(duomenys neskelbtini)“) pardavimo. Manė, kad toliau mokės įmokas, ir viskas, tačiau taip nesigavo. Anot įtariamojo, pirkėjas žinojo, kad parduodamas automobilis („(duomenys neskelbtini)“) priklauso ne įtariamajam, bet pirkėjams tai nekliuvo. Mano, kad pirkėjai pirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kad (išardytų) parduotų jį dalimis. Įtariamasis planuoja sumokėti visą likusią automobilio („(duomenys neskelbtini)“) vertę, kurią jam nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įtariamasis nerado susirašinėjimų su automobilio („(duomenys neskelbtini)“) pirkėju socialiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimena, kaip pirkėjas buvo pasivadinęs socialiniame tinklapyje. Prisimena, kad skelbimas vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Su automobilio („(duomenys neskelbtini)“) pirkėju nebendravo telefonu, tik per programėlę „(duomenys neskelbtini)“.

Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ istorija tokia pat kaip su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Gali būti, kad pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, t. y. 2022 m. kovo 5 d., įtariamasis nuvažiavo į aikštelę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) išsinuomoti automobilį. Nežino aikštelės adreso, bet, internete įvedus pavadinimą, iš karto rodo adresą. Įtariamasis norėjo nuomotis baltą „(duomenys neskelbtini)“, bet darbuotojas vis įkalbinėjo rinktis „(duomenys neskelbtini)“. Įtariamajam išvažiavus minėtu automobiliu („(duomenys neskelbtini)“) iš aikštelės, iš karto išmetė (rodė) greičių dėžės klaidą, pradėjo šokinėti apsukos ir automobilis („(duomenys neskelbtini)“) užgeso. Įtariamasis paskambino į tą aikštelę, iš kurios pasiėmė automobilį („(duomenys neskelbtini)“), bet jam nurodė kreiptis į nuomojusią įmonę. Pasiskambinus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasakė, kad negali niekuo padėti, siūlė važiuoti namo ir apžiūrėti tą automobilį („(duomenys neskelbtini)“).

Įtariamasis nuvežė automobilį („(duomenys neskelbtini)“) į servisą, rodė gedimą greičių dėžėje, taip pat buvo kitų problemų. Dar išaiškėjo, kad automobilio („(duomenys neskelbtini)“) rida atsukta. Pasak įtariamojo, jis bandė tartis su įmone, tvarkė automobilį („(duomenys neskelbtini)“), tačiau nieko neišėjo ir pardavė jį. Jeigu būtų grąžinęs automobilį („(duomenys neskelbtini)“) įmonei, jie būtų priskaičiavę tūkstančius už tai, jog įtariamasis neva sugadino automobilį („(duomenys neskelbtini)“).

Automobilio („(duomenys neskelbtini)“) pirkėją įtariamasis rado socialiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“. Minėtame tinklapyje (potencialus) pirkėjas vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Įtariamasis susitiko su pirkėju prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios prie PPC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Tai buvo kažkur mėnuo po nuomos pradžios, t. y. (2022 m.) balandžio pradžioje. Automobilį („(duomenys neskelbtini)“) pardavė už 900 €.

Nuomotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ važiavo, tačiau su problemomis. Antifrizas iš automobilio („(duomenys neskelbtini)“) dingdavo per parą, taip pat buvo problemų su greičių dėže. Su pirkėju pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau įtariamasis jos neberanda ir tikrai neberas. Įtariamasis pasirašė sutartį savo vardu. Automobilio („(duomenys neskelbtini)“) pirkėjas žinojo, kad automobilis („(duomenys neskelbtini)“) yra (priklauso) įmonės, tačiau jam buvo nesvarbus šis faktas. Įtariamasis nežino, kokiam tikslui pirkėjas pirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilių servisuose jam sakė, kad tokios būklės automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė yra 2 000 – 3 000 €. Įtariamasis automobilį pardavė už 900 €, nes negalėjo jo perregistruoti.

Įtariamasis nemokėjo už automobilio („(duomenys neskelbtini)“) nuomą, nes kai jį pardavė, išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, ieškodamas automobilio („(duomenys neskelbtini)“), skambino ir rašė SMS žinutes, vos ne grasino, neva jis „sės“. Įtariamasis nieko neatrašė įmonės atstovui. Įtariamasis tikėjosi, kad gaus elektroniniu paštu kažką panašaus, kaip gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir būtų susitaręs, jog sumokės už automobilį („(duomenys neskelbtini)“). UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašė elektroninį laišką ir nurodė to paties asmens, kuris įtariamajam prieš tai skambinėjo ir gąsdino, telefono numerį. Jis nenorėjo su tuo asmeniu bendrauti ir nieko nemokėjo. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ susisiektų su įtariamuoju ir susitartų gražiuoju, jis tikrai sumokėtų už automobilį („(duomenys neskelbtini)“). Nebeturi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo SMS žinučių, nes jos buvo lietuviškame (telefono) numeryje.

Įtariamasis užtikrino, kad neturėjo tikslo automobilį išsinuomoti, po to parduoti. Neatjungė automobilių GPS daviklių. Mano, kad daviklius atjungė pirkėjas. Automobilius atidavė su įjungtais davikliais. Įtariamasis neinformavo pirkėjų, kad automobiliuose yra įrengta GPS. Negali pateikti visų susirašinėjimų su įmonėmis, nes jie yra jo sename pašte, prie kurio nebegali prisijungti. Kai įtariamasis registravo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jis neturėjo deklaravęs gyvenamosios vietos (Lietuvoje), todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kuri tvarkė dokumentus, greitai internetu deklaravo jį pas save, kad VĮ „Regitra“ galėtų užsiregistruoti automobilį. Įtariamasis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) dirbti sezoninį darbą, šiuo metu vykdo individualią veiklą: dirba „(duomenys neskelbtini)“, UAB ir prie statybų aplink (duomenys neskelbtini).

Įtariamasis gailisi, kad pardavė automobilius, nemokėjo įmokų ir nebandė susisiekti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu dėl mokėjimo.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 6 d. apklaustas įtariamuoju M. M. (2 t., b. l. 193-194) kaltu prisipažino ir paaiškino, kad žinojo, jog negali parduoti automobilių. Tikėjosi, kad mokės įmokas ir nekils problemų. Susidūręs su finansiniais sunkumais, nebegalėjo mokėti įmokų. Nepažįsta asmens, kuriam pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Kaip minėjo, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkėją rado socialiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“. Reguliariai moka UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat planuoja pradėti mokėti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes vienu metu apmokėti už du automobilius yra per didelė suma. Artimiausiu metu ketina susisiekti su įmone ir tartis dėl apmokėjimo.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. gegužės 22 d. liudytojas L. G. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prevencijos vadovu. Jo funkcijos – „blogų“ (nemokių) klientų paieška, identifikavimas, transporto priemonių susigrąžinimas ir kiti dalykai. Liudytojas L. G. apie 2022 m. spalio 5 d. gavo užduotį surasti dingusį klientą. Klientas atliko tik 5 mokėjimus, transporto priemonė („(duomenys neskelbtini)“) irgi kažkaip dingusi. Skolų skyrius jokiais kontaktais negalėjo surasti kliento. Vaikinai fiziškai važiavo pas klientą nurodytais adresais, ieškojo transporto priemonės („(duomenys neskelbtini)“) per GPS. Paskutinę (transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ buvimo) vietą rodė prie angaro (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu kliento adresu, kaimynai pasakė, kad mašina gali būti perleista, parduota, todėl liudytojas L. G. (2022 m.) spalį kreipėsi į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Apie (2022 m. spalio) 21 d. M. M. susisiekė elektroniniu paštu ir nurodė, kad negali grąžinti transporto priemonės („(duomenys neskelbtini)“). Normaliai nepaaiškino, kodėl negali grąžinti. Skiriasi jo versijos, kur gali būti transporto priemonė („(duomenys neskelbtini)“), bet M. M. nurodė, kad norės atsiskaityti dalimis, gali mokėti 400 € (per mėnesį). Po to pasakė, kad pasikeitė jo finansinės galimybės, prarado darbą, gali mokėti po 200-250 € (per mėnesį). Liudytojas L. G. pateikė tyrėjai susirašinėjimą su M. M. elektroniniu paštu.

M. M. moka pagal (papildomą) susitarimą. Paskutinis mokėjimas - 250 € - gautas (2023 m. gegužės) 20 d., šeštadienį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 2 000 € su kažkiek (žalos atlyginimo priteisimo). Dabar skola įmonei siekia 1 516,13 €. M. M. žadėjo sumokėti (skolą) kitą mėnesį.

Liudytojas L. G. dar kartą peržiūrėjo ir nerado (oficialių kaltinamojo) pastabų dėl transporto priemonės („(duomenys neskelbtini)“), pareikštų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Matė, kad, iš karto paėmęs transporto priemonę („(duomenys neskelbtini)“), klientas ieškojo pardavėjo kontaktų ir skundėsi, jog meta (rodo) klaidą. Nusipirkęs transporto priemonę („(duomenys neskelbtini)“), iš pradžių jis (kaltinamasis) bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėdavo įmokas. Vieną kartą jis buvo perduotas į skolos skyrių, kai neatliko dviejų mokėjimų, paskui padengė 453 € skolą. Kol (vėl) iškilo problemos dėl mokėjimo, (kaltinamasis) nebendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio (defektų).

Pirkėjas išsirenka transporto priemonę, kreipiasi dėl refinansavimo ir (išsinuomavęs) gali naudotis transporto priemone. Liudytojas L. G. negalėjo atsakyti įklausimą, ar kažkas primygtinai siūlė pirkėjui automobilį, bet labai sunku įpiršti klientui kitą transporto priemonę, nes žmonės renkasi pagal savo finansines galimybes ir norus. Vadybininkai, pardavėjai gali patarti, jei mato, kad ta transporto priemonė yra blogesnė, o šita geresnė, bet ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakinėdamas į prokuroro G. M. klausimus, liudytojas L. G. parodė, kad jis (kaltinamasis) iš pradžių nurodė, jog yra išvykęs ir pasikeitė darbovietė, elektroninio pašto adresas, paskui - jog nesusisiekė bijodamas, nesijausdamas saugiai, negalėdamas nieko paaiškinti. Sutartis nutraukta (2022 m.) spalio 4 ar 5 d.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 24 d. apklaustas liudytojas L. G. (2 t., b. l. 48-49) parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ prevencijos vadovu. Pas juos patenka nemokūs klientai, kai su jais negalima susisiekti ir jų buvimo vieta nežinoma. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ klientas nesumokėjo (pradelsė) daugiau negu 40 d., į elektroninius laiškus nereagavo, telefonai buvo atjungti. Tai buvo 2022 m. spalio pradžioje. Įmonės vadybininkas G. M. nuvyko į kliento gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau nei kliento, nei automobilio („(duomenys neskelbtini)“) nerado. Kažkas iš kliento kaimynų nurodė, kad asmuo gali būti užsienyje, charakterizavo jį neigiamai. Liudytojas L. G. su vadybininku nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo paskutinės (automobilio „(duomenys neskelbtini)“) GPS koordinatės. Rado apleistą teritoriją, detalių supirktuvę, elektriką, tačiau automobilio („(duomenys neskelbtini)“) nebuvo. Klientui siuntė elektroninius laiškus, skambino bet jis neatsakinėjo.

Skolų išieškojimo skyrius nutraukė automobilio („(duomenys neskelbtini)“) nuomos sutartį ir nusiuntė klientui pranešimus SMS žinute, elektroniniu paštu. Sutartyje nurodyta, kad galima per 5 dienas ar per kažkurį laiką gražinti automobilį („(duomenys neskelbtini)“) arba atsiskaityti. Klientui kiekvieną dieną buvo siunčiami laiškai su priminimu, bet jis nereagavo. Liudytojas L. G. kreipėsi su pareiškimu į Šiaulių apskrities VPK. Iš policijos gavo pranešimą, kad jų pareiškimas yra pridėtas prie kito jau pradėto ikiteisminio tyrimo to paties kliento atžvilgiu.

Pagal sutartį transporto priemonė klientui buvo išnuomota, o pasibaigus nuomos sutarčiai jis galėjo išsipirkti automobilį („(duomenys neskelbtini)“) už likutinę vertę. Klientas sumokėjo 7 įmokas, bet ne visas. Klientas (2022 m.) rugsėjį ar spalį atsiuntė pavedimo kopiją, kad sumokėjo, tačiau pinigai negauti. Parašęs iš kito elektroninio pašto klientas teigė, kad nori tartis dėl apmokėjimo bei nori, jog įmonė atsiimtų pareiškimą. Klientas apie automobilį („(duomenys neskelbtini)“) kiekvieną kartą aiškino vis kitaip. Vieną kartą sakė, kad automobilis („(duomenys neskelbtini)“) sugedęs, kitą kartą - kad yra užsienyje, dar kitą kartą - kad yra Lietuvoje, bet jo negali atsiimti ir grąžinti. Tik išsinuomavęs klientas neminėjo jokių pretenzijų dėl automobilio („(duomenys neskelbtini)“) gedimo. (Susisiekęs) klientas iš pradžių žadėjo mokėti po 400 €/mėn., tačiau (2022 m.) gruodį nurodė, kad turi daug skolų ir negali sumokėti visos sumos. Pervedė tik 250 €. (2023 m.) sausį sumokėjo 199 €, o šį (vasario) mėnesį paragintas sumokėjo 250 €. Nesudarė su klientu rašytinio susitarimo dėl apmokėjimo, susitarė elektroniniu paštu. Skolos likutis - 2 266,13 €.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. gegužės 22 d. liudytojas D. U. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Įmonė prekiauja naudotais automobiliais. Automobilius laiko stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), priešais centrinę VĮ „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia ilgalaikės nuomos paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Per dieną būna begalė klientų. Liudytojas D. U. negali atsiminti kiekvieno per tokį ilgą laiką; negali atpasakoti pokalbio su asmeniu, kuris rinkosi automobilį („(duomenys neskelbtini)“), kad paskui išsinuomotų jį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 24 d. apklaustas liudytojas D. U. (1 t., b. l. 53) parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Įmonė užsiima naudotų automobilių pardavimu. Įmonė turi aikštelę (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiauja su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi automobilį ir suveda klientą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlo automobilių ilgalaikės nuomos paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir išnuomoja jį. Jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įdeda į automobilius GPS. Liudytojas D. U. pagal įgaliojimą pasirašė nuomos sutartį. Pardavė ne vieną automobilį „(duomenys neskelbtini)“, todėl neprisimena automobilio („(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos M. M. aplinkybių.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. gegužės 22 d. liudytojas A. G. parodė, kad, pamatęs kaltinamąjį, iš dalies prisimena jį. Seniai čia viskas vyko. Liudytojas A. G. įdėjo skelbimą, kad įmonė superka automobilius išardyti dalimis, ir viskas. Jis (kaltinamasis) parašė per socialinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiūlė (pirkti) automobilį („(duomenys neskelbtini)“); parašė lokaciją, kur susitikti. Susitarė, kad susitiks (duomenys neskelbtini). Liudytojas A. G. apžiūrėjo automobilį („(duomenys neskelbtini)“), patikrino VĮ „Regitra“, kad dokumentai yra išrašyti jo (kaltinamojo) vardu, ir viskas. Netikrino, kam priklauso automobilis („(duomenys neskelbtini)“). Liudytojas A. G. nėra susidūręs su tokia situacija, kai yra du (automobilio) savininkai. VĮ „Regitra“ (puslapyje) suvedė automobilio („(duomenys neskelbtini)“) (valstybinį) numerį, VIN kodą ir patikrino bendrą informaciją, ar automobilis („(duomenys neskelbtini)“) turi galiojančią techninę pažymą, draudimą; ar nėra vogtas, paieškomas. Automobilio („(duomenys neskelbtini)“) pardavėjas sakė, kad automobilis („(duomenys neskelbtini)“) jo (priklauso jam), kad parduoda automobilį („(duomenys neskelbtini)“), nes berods išvažiuoja į (duomenys neskelbtini) ar į (duomenys neskelbtini) dirbti. Pardavėjas pardavė automobilį („(duomenys neskelbtini)“) pigiau nei rinkos kaina. Liudytojas A. G. sumokėjo už automobilį („(duomenys neskelbtini)“) 2 400 € ar 2 700 €. Automobilio („(duomenys neskelbtini)“) rinkos kaina būtų 3 500 – 3 700 €.

Liudytojas A. G. pasitvarkė automobilio („(duomenys neskelbtini)“) defektus ir kurį laiką važinėjo tuo automobiliu, nes buvo kablys. Paskui išardė. Buvo kėbulo pažeidimas. Kėbulo palankstymai netrukdė eksploatuoti automobilį („(duomenys neskelbtini)“). Stogas su defektais. Ar jis (pardavėjas) avariją padarė, ar kažkas, kad stogas nubrauktas, ar po šlagbaumu palindo? Priekinis bamperis ir kapotas buvo pažeisti. Greičiausiai pardavėjas keitė automobilio („(duomenys neskelbtini)“) priekinį stiklą, nes tvarkydamas jį liudytojas A. G. rado daug (pribirusių) stiklų (šukių). Įlenktas galinis dangtis, buvo minimalių nubrozdinimų. Berods liudytojas A. G. klausė, kodėl automobilis („(duomenys neskelbtini)“) yra tokios būklės. Neatsimena, ką pardavėjas atsakė. Pardavėjas neminėjo, kaip įsigijo automobilį („(duomenys neskelbtini)“). Liudytojas A. G. nežinojo, kad automobilyje („(duomenys neskelbtini)“) buvo įrengta P. P. sakė: „Jei rasi kažkokią dėžutę, paskambink mums.“ Rado tik laisvų rankų įrangą. Dabar tas automobilis („(duomenys neskelbtini)“) yra įmonės garaže išardytas dalimis.

Atsakinėdamas į prokuroro G. M. klausimus, liudytojas A. G. parodė, kad pardavėjas neminėjo, jog automobilis („(duomenys neskelbtini)“) yra lizinguotas. Jis (kaltinamasis) sakė, kad automobilis („(duomenys neskelbtini)“) yra jo (priklauso jam ), parduoda automobilį („(duomenys neskelbtini)“), nes išvažiuoja į užsienį ir jam nebereikia automobilio („(duomenys neskelbtini)“). Liudytojas A. G. neatsimena, ką sakė tyrėjai prieš metus. Gali būti, kad (kaltinamasis) sakė, jog automobilis („(duomenys neskelbtini)“) lizinguojamas, bet dabar liudytojas A. G. nebepamena. Galima remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 2 d. apklaustas liudytojas A. G. (1 t., 65-66) parodė, kad 2022 m. kovo pradžioje socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ skelbimų skiltyje „(duomenys neskelbtini)“ iš savo paskyros „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą „(duomenys neskelbtini)“, t. y. kad superka automobilius. Tą skelbimą jis iki šiol atnaujina ir jis ten dar yra. Liudytojui A. G. paskambino ar parašė vaikinas ir pasiūlė nupirkti automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi automobilio pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta 2022 m. balandžio 1 d., tai jis susitarė dėl automobilio („(duomenys neskelbtini)“) pirkimo dieną prieš pasirašydamas sutartį, t. y. 2022 m. kovo 31 d. Liudytojo A. G. manymu, pardavėjas paskyroje buvo pasivadinęs savo vardu ir pavarde. Vaikinas per socialinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė automobilio („(duomenys neskelbtini)“) nuotraukas ir sakė, kad automobilis („(duomenys neskelbtini)“) yra daužtas. Jie sutarė, kad liudytojas A. G. nupirks automobilį („(duomenys neskelbtini)“) už 2 700 €.

Liudytojas A. G. su sutuoktine, dviem dukrytėmis ir pažįstamu A. 2022 m. balandžio 1 d. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ su angliškais numeriais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Su pardavėju susitiko automobilių aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pardavėjas nurodė adresą. Pamatęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“, liudytojas A. G. pastebėjo, kad sudaužytas automobilio („(duomenys neskelbtini)“) galinis dangtis, įskeltas priekinis stiklas, ant kėbulo matėsi braukimo žymės, bildėjo važiuoklė. Liudytojas A. G. sutarė, kad jis nupirks automobilį („(duomenys neskelbtini)“) už 2 500 €. Liudytojas A. G. paprašė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, bet pardavėjas nelabai norėjo. Visgi jie pasirašė sutartį, tačiau pardavėjas norėjo, kad sutartyje būtų įrašyta 500 € kaina, neva jam taip geriau dėl mokesčių. Liudytojas nematė pardavėjo (asmens) dokumento. Pardavėjas aiškino, kad automobilį („(duomenys neskelbtini)“) parduoda, nes neturi pinigų jo tvarkyti ir išvyksta į užsienį. Taip pat pardavėjas sakė, kad automobilį („(duomenys neskelbtini)“) paėmė lizingu ir išmokėjo jį. Pardavėjas nenurodė, kad automobilis („(duomenys neskelbtini)“) priklauso įmonei, o liudytojas A. G. neatkreipė dėmesio (kas yra savininkas), registracijos pažymėjime matė įrašytą pardavėjo pavardę. Liudytojas A. G. nematė ir nežino, ar automobilyje („(duomenys neskelbtini)“) buvo GPS įrenginys. Pardavėjas nieko apie jį jam nesakė.

Liudytojas A. G. automobilį („(duomenys neskelbtini)“) ardė tuo pačiu adresu, kur ir dabar yra jo detalės, t. y. (duomenys neskelbtini). Liudytojas A. G. nežino, kaip atrodo GPS įrenginys, todėl negali atsakyti, ar jį rado, kai ardė automobilį („(duomenys neskelbtini)“). Gal GPS įrenginys ir dabar ten yra, žiūrint, kur jis įmontuotas. Nusipirkęs automobilį („(duomenys neskelbtini)“), liudytojas A. G. juo važinėjo. Su prie automobilio („(duomenys neskelbtini)“) prikabinta priekaba vežė iš namų šiukšles. Automobilis („(duomenys neskelbtini)“) išardytas apie 2-3 savaites. Iki išardymo automobilis („(duomenys neskelbtini)“) stovėdavo prie liudytojo A. G. namų arba (duomenys neskelbtini). Liudytojas A. G. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pirko išardymui, nes užsiima autodetalių prekyba. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ detalių dar nepardavė, tik pridavė į metalo laužą kėbulą su galiniu dangčiu ir kapotu, nes jie buvo sulankstyti. Taip pat nėra vienos galinės lempos, priekinio stiklo, jie sudužę. Liudytojas A. G. savo vardu nepersirašė automobilio („(duomenys neskelbtini)“), nes ketino jį ardyti.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. gegužės 22 d. liudytojas G. Š. parodė, kad buvo laisvai samdomas darbuotojas. Jo funkcijos plataus profilio. Viena jų - aplankyti skolininkus ir pasiteirauti, dėl ko nemoka įmokų. Jei atsisako mokėti, įmonė atsiima automobilį. Tikslaus laiko neprisimins, galėjo būti 2022 m. birželis, kai liudytojas G. Š. gavo iš įmonės pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kažkiek ((duomenys neskelbtini)) gyvena nuomininkas. Reikėtų nuvykti ir pasiteirauti, dėl ko jis nemoka įmokų. Nuvykęs nurodytu adresu, liudytojas G. Š. nerado skolininko. Kaip prisimenu, buto duris pradarė moteris ir paaiškino, kad M. M. yra išvykęs į užsienį. Moteris nieko nežinojo apie automobilį („(duomenys neskelbtini)“), tačiau sakė, jog jo (M. M.) ieško ne pirmas ir ne paskutinis žmogus. Liudytojas G. Š. daug kartų bandė susisiekti su juo (M. M.) telefonu. Pavyko susisiekti tik vieną kartą. Ryšys greitai nutrūko, kai M. M. sužinojo, dėl ko liudytojas G. Š. skambina. Kai liudytojas G. Š. skambindavo (kitais kartais), M. M. numesdavo ragelį arba neatsakydavo, arba išjungdavo. Liudytojas G. Š. abejoja, ar rašė elektroninių laiškų, nes neturėjo asmeninio (elektroninio pašto). Įmonė (paslaugos užsakovas) galėjo siųsti elektroniniu paštu. Liudytojas G. Š. perdavė įmonei, kad automobilio („(duomenys neskelbtini)“) kieme nėra ir ką jam sakė moteris. Daug žmonių taip teigia (kad išnuomotas automobilis turi trūkumų), bet, liudytojo G. Š. žiniomis, prieš perkant automobilį visada patikrina autoservise. Šiuo atveju (lizinguojamas) turėjo būti naudotas automobilis („(duomenys neskelbtini)“).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 23 d. apklaustas liudytojas G. Š. (1 t., b. l. 59-60) parodė, kad vykdo individualią veiklą. Interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) yra įdėjęs savo C. T. datos neprisimena, bet (2022 m.) pavasarį arba vasaros pradžioje su liudytoju G. Š. susisiekė moteris iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas G. Š. gavo nurodymą pabendrauti su skolininku, kuris išsinuomojo automobilį („(duomenys neskelbtini)“) ir nemoka įmokų. Neprisimena skolininko anketinių duomenų, gali būti M. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė automobilio („(duomenys neskelbtini)“) naudotojo kontaktinius duomenis ir visus automobilio nuomos sutarties duomenis. Liudytojas G. Š. skambinėjo sutartyje nurodytu telefonu, bet niekada nekėlė ragelio. Vieną kartą skolininkas parašė SMS žinutę su klausimu: „Kas ieško?“ Liudytojas G. Š. atrašė, kad ieško dėl mašinos („(duomenys neskelbtini)“). Neprisimena, ar skolininkas atrašė, ar kalbėjo su juo. Liudytojas G. Š. prisimena, kad skolininkas lyg nurodė, jog yra išvykęs. Liudytojas G. Š. nuvyko skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Namuose nerado skolininko. Duris atidarė moteris ir lyg teigė, kad yra buvusi jo (skolininko) partnerė, su kuria jis gyveno neįregistravęs santuokos. Moteris aiškino, kad visi ieško jo (skolininko) kad jis daug „prisidirbo“ ir yra išvykęs į (duomenys neskelbtini). Moteris nieko nežinojo apie automobilį („(duomenys neskelbtini)“). Liudytojas G. Š. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad skolininkas išvyko į užsienį. Automobilio („(duomenys neskelbtini)“) taip pat nerado. Kiek liudytojas G. Š. žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ žadėjo kreiptis į policiją. Liudytojas G. Š. nežino apie automobilio („(duomenys neskelbtini)“) naudotojo skundus dėl automobilio („(duomenys neskelbtini)“) gedimų. Pasak liudytojo G. Š., prieš perduodant nuomojami automobiliai būna patikrinti, nustatomi (užfiksuojami) jų trūkumai, jei tokių būna, ir nuomininkas informuojamas apie tai.

VĮ „Regitra“ duomenimis (2 t., b. l. 80), R. M. iki 2021 m. lapkričio 30 d. buvo transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, po to savininku tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o M. M. – valdytoju. Laikinai įregistruota transporto priemonė („(duomenys neskelbtini)“) 2022 m. birželio 2 d. buvo išregistruota.

VĮ „Regitra“ rašte (2 t., b. l. 86) nurodė, kad M. M. nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki 2022 m. birželio 2 d. buvo įregistruotas kaip transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas, nes nebuvo deklaravęs Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos. Pasibaigus laikino įregistravimo terminui, 2022 m. birželio 2 d. transporto priemonė „(duomenys nskelbtini)“ išregistruota automatiškai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 11 d. pareiškime su priedais (2 t., b. l. 1-26) teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. M. 2021 m. lapkričio 30 d. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI30112021/0013 (toliau – nuomos sutartį). Pagal nuomos sutartį įmonė suteikė M. M. teisę valdyti ir naudotis automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o M. M. priėmė automobilį („(duomenys neskelbtini)“), jį valdė bei naudojosi su teise išpirkti; įsipareigojo mokėti nuomos įmokas. Nuo sutarties sudarymo M. M. atliko 5 mokėjimus, bet tik raginamas, kad (antraip nuomos) sutartis gali būti nutraukta ir paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“. M. M. nemoka įmokų nuo 2022 m. rugpjūčio. M. M. nepasiekiamas telefonais, elektroniniu paštu, kitomis priemonėmis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai apsilankė M. M. gyvenamojoje vietoje. Nepavyko rasti nei M. M., nei automobilio („(duomenys neskelbtini)“) buvimo vietos. Gauta informacija, kad transporto priemonė („(duomenys neskelbtini)“) gali būti perleista tretiesiems asmenims. Todėl kyla įtarimų, kad automobilis („(duomenys neskelbtini)“) gali būti pasisavintas ar perleistas tretiesiems asmenims. Nuomos sutartis su M. M. buvo nutraukta ir pareikalauta grąžinti automobilį („(duomenys neskelbtini)“), bet M. M. vengė bendradarbiauti su įmone, automobilio („(duomenys neskelbtini)“) negrąžino. M. M. padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 066,01 € žalą (nedetalizuota, iš ko susideda, kaip apskaičiuota žala).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pardavėjo ir automobilio nuomos paraiškų kopijas (2 t., b. l. 21-25), 2021 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės (automobilio „(duomenys neskelbtini)“) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PS30112021/0013 tarp pardavėjo R. M., pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavėjo M. M. kopiją (2 t., b. l. 17-19), priėmimo – perdavimo akto Nr. PS30112021/0013 kopiją (2 t., b. l. 20), 2021 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNTI30112021/0013 tarp davėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavėjo M. M. kopiją (1 t., b. l. 3-15), kliento atmintinės kopiją (2 t., b. l. 15-16).

2021 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PS30112021/0013 tarp pardavėjo R. M., pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavėjo M. M. kopijoje rašoma, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina yra 2 830 €.

Kliento atmintinės kopijoje rašoma, kad klientas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Sutarties sudarymo metu bendrovė įvertina transporto priemonės būklę ir įsitikina, ar transporto priemonė tinkama naudoti; padeda klientui fiksuoti ir įvertinti automobilio trūkumus; tarpininkauja tarp kliento ir pardavėjo, klientui pareiškus pretenzijas dėl transporto priemonės būklės [...].

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2023 m. vasario 24 d. ir 2023 m. gegužės 22 d. savo parengtos skolos detalizacijos Nr. RNTI30112021/0013-E1 kopijas (2 t., b. l. 45, 52, 76; 3 t., b. l. 107). Skolos detalizacijų kopijose rašoma, kad nepadengtas nuomos mokestis (iki nuomos sutarties nutraukimo) lygus 303,72 €, netesybos (iki nuomos sutarties nutraukimo) – 2,76 €, neapmokėta transporto priemonės („(duomenys neskelbtini)“) vertė (arba dar kitaip vadinama „kompensacija už turto defektus“) – 2 759,53 €, netesybos už (nuomos) sutarties nutraukimą – 300 €.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie kaltinamojo atliktus mokėjimus ir lėšų paskirstymą (2 t., b. l. 54). Iš jų matyti, kad nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. kaltinamasis per 9 kartus iš viso sumokėjo 1 240,50 €. 31,66 € priskirti dengti pagrindinę prievolę, 738,85 € skirti palūkanoms, 249,53 € - permoka.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 30 d. atsakyme (2 t., b. l. 40) nurodė, kad gavėjas (kaltinamasis) 2022 m. lapkričio 21 d. susisiekė (su įmonės atstovais) ir teigė, jog pripažįsta skolą, nori ją grąžinti, gali mokėti dalimis po 400 €/mėn. 2022 m. lapkričio 24 d. jis sumokėjo 400 € (2 t., b. l. 77), vėliau – dar 250 € ir 199 €, iš viso 850 €. (Kaltinamasis) žadėjo ir toliau mokėti po 200-250 €/mėn., nes turi ir daugiau įsipareigojimų. Skola sudaro 2 516,13 €.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė elektroninių laiškų (po ikiteisminio tyrimo pradėjimo) susirašinėjant su kaltinamuoju kopijas (2 t., b. l. 51-77).

Iš ieškomų kelių transporto priemonių išrašo (2 t., b. l. 78-79) matyti, kad 2022 m. spalio 19 d. paskelbta transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ paieška.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškime su priedais (1 t., b. l. 5-6, 10-28) teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su M. M. (turėtų būti M.), a. k. (duomenys neskelbtini) el. p.:(duomenys neskelbtini), gyvenančiu (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 5 d. sudarė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutartį Nr. L461670 (toliau – lizingo sutartį). Pagal lizingo sutartį M. M. iki 2027 m. rugsėjo 5 d. išnuomojo minėtą automobilį („(duomenys neskelbtini)“). Automobilio („(duomenys neskelbtini)“) vertė, sudarant lizingo sutartį, – 6 000 €. Pagal lizingo sutartį visą nuomos laiką automobilis („(duomenys neskelbtini)“) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o M. M. privalėjo mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 229,46 €/mėn. išperkamosios nuomos mokestį. Sudarant lizingo sutartį, M. M. pateikė duomenis apie pagal darbo sutartį su įmone (duomenys neskelbtini) gaunamas pajamas, todėl nekilo mintis, jog jis bus nemokus. M. M. nesumokėjo nė vienos įmokos, todėl lizingo sutartis su juo nutraukta. UAB “(duomenys neskelbtini)” reikalavo iš M. M. grąžinti transporto priemonę („(duomenys neskelbtini)“). M. M. negrąžino automobilio („(duomenys neskelbtini)“). Įtaria, kad M. M. specialiai vengė kontaktuoti, todėl buvo išsiųsti keli įspėjamieji pranešimai, kad (įmonė) kreipsis į trečiuosius asmenis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandį-liepą ieškojo automobilio („(duomenys neskelbtini)“) pagal GPS, bet 2002 m. balandžio 3-4 d. GPS buvo atjungtas (atjungimo koordinatės: (duomenys neskelbtini), esančios – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje, (duomenys neskelbtini)) ir automobilis („(duomenys neskelbtini)“) nerastas.

Susisiekus su M. M. (2022 m.) balandį, iš pradžių šis teigė, kad automobilis („(duomenys neskelbtini)“) sugedo ir taisomas, žadėjo skolintis pinigų ir padengti skolas. Vėliau M. M. dar kelis kartus žadėjo mokėti įmokas, tačiau pažadų nevykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešojoje erdvėje rado informacijos, kad M. M. galėjo būti ne kartą teistas už vagystes, sukčiavimus, išsinuomoto iš įmonių turto pasisavinimą, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai suprato, kad galėjo tapti iš anksto suplanuoto nusikaltimo auka.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2022 m. kovo 5 d. transporto priemonės (automobilio „(duomenys neskelbtini)“) pirkimo - pardavimo sutarties Nr. SPL461670 tarp pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopiją (1 t., b. l. 20-23), automobilio („(duomenys neskelbtini)“) nuomos 2022 m. kovo 5 d. paraiškos kopiją (1 t., b. l. 24), 2022 m. kovo 5 d. transporto priemonės (automobilio „(duomenys neskelbtini)“) nuomos sutarties Nr. L461670 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. M. bendrųjų ir specialiųjų sąlygų kopiją (1 t., b. l. 10, 12-17), transporto priemonės (automobilio „(duomenys neskelbtini)“) priėmimo - perdavimo akto kopiją (1 t., b. l. 18), kliento atmintinės kopiją (1 t., b. l. 11).

2022 m. kovo 5 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. SPL461670 tarp pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopijoje rašoma, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina yra 6 000 €.

Kliento atmintinės kopijoje, be kita ko, sakoma, kad kliento įstatyminė ir sutartinė pareiga techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą bei visus kitus veiksmus, užtikrinant, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti. [...]

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė elektroninių laiškų (1 t., b. l. 142-157), nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. spalio 20 d. susirašinėjant su M. M., kopijas.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2022 m. gruodžio 2 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 69-74) nurodyta, kad M. M. liudytojui A. G. panašiausias į vaikiną, iš kurio jis pirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“.

Kratos 2022 m. gruodžio 2 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 85-117) teigiama, kad, atlikus kratą MB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), rasta išardytų įvairių automobilių detalių. Patalpų nuomininkas A. G. pateikė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ registracijos pažymėjimą, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį; parodė vietas, kur sudėtos išardyto automobilio („(duomenys neskelbtini)“) detalės. Dešinėje pusėje, žiūrint nuo įėjimo durų, rastos automobilio („(duomenys neskelbtini)“) detalės, įskaitant kėbulo, važiuoklės, salono detales. Rasta priekinė keleivio oro pagalvė Nr. 08B197UA0929K, priekinis amortizatorius Nr. 08B1903S0093U, šoninio statramsčio oro pagalvės Nr. 08B1840G05050, Nr. 08B1840G26365, lubų apdaila Nr. 7114570-17, panelė Nr. 08B203RB10690, prietaisų skydelis Nr. 62.10-9177261. Be to, rasti 4 automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ratai. Patalpoje, esančioje tiesiai prieš įėjimo duris, rastas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ variklis Nr. 81066907, greičių dėžė Nr. 0531659W2N, galinis tiltas ir vienas valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini) Visos išvardintos ir kitos rastos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dalys nufotografuotos, bet nepaimtos, o paliktos saugoti liudytojui A. G.. Toje pačioje patalpoje rastos ir kitų automobilių dalys, jos nepaimtos.

Daiktų 2022 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 119-123) užfiksuota transporto priemonės (automobilio „(duomenys neskelbtini)“) valstybinio numerio, paimto 2022 m. gruodžio 2 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), iš liudytojo A. G., apžiūra. Numerio ženklas yra Lietuvos transporto priemonės registracijos, sudarytas iš raidžių (duomenys neskelbtini) ir skaičių (duomenys neskelbtini). Numerio ženklo lentelė turi baltą foną ir juodą tekstą, yra su mėlyna Europos Sąjungos identifikavimo etikete. Numerio ženklas neapgadintas, nesurūdijęs, nesulankstytas ar kitaip nepažeistas. Taip pat numerio ženklas neturi jokių tvirtinimo žymių ar susijusių kiaurymių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 7 d. elektroniniame laiške su priedais (1 t., b. l. 179-183) rašė, kad 2022 m. rugsėjo 17 d. (liudytojui) A. G. išnuomojo priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią jis naudojo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 7 d. rašte su priedais (1 t., b. l. 175-176) nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. (liudytojui) A. G. išnuomojo priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią jis naudojo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“.

Kitų objektų apžiūros 2022 m. gruodžio 14-15 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., 167-173) aprašyta vaizdo įrašo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra.

Transporto priemonės registracijos dokumento išraše (1 t., .b. l. 134-135) teigiama, kad 2022 m. balandžio 1 d. paskelbta transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) paieška, jis (registracijos) pripažintas negaliojančiu.

VĮ „Regitra“ duomenimis (1 t., b. l. 136), transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 7 d. buvo priskirtas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. balandžio 1 d. - registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (tą pačią) 2022 m. balandžio 1 d. – (naujas) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš ieškomų kelių transporto priemonių išrašo (1 t., b. l. 128) matyti, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. paskelbta transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ paieška.

Informacijoje iš VĮ „Regitra“ (1 t., b. l. 130-131) nurodyta, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ savininku 2022 m. kovo 7 d. įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, o M. M. – valdytoju. Transporto priemonės registracijos liudijimo numeris – (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė automatiškai išregistruota 2022 m. rugsėjo 24 d., gavus informacijos iš policijos, kad ji gali būti pavogta.

VĮ „Regitra“ 2022 m. spalio 3 d. rašte (1 t., b. l. 139-140) teigė, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, savininku 2022 m. kovo 7 d. įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, o M. M. – valdytoju. Išduotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

M. M. 2022 m. balandžio 1 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ Šiaulių filialą dėl naujo registracijos liudijimo vietoj prarasto registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 1 d. įgaliojimą (1 t., b. l. 140). M. M. išduotas naujas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės („(duomenys neskelbtini)“) savininkas nesikeitė.

Lizingo sutarties esmė yra ta, kad lizingo bendrovė perka lizingo gavėjo nurodytą daiktą, įgyja į jį nuosavybės teises ir perleidžia kitam asmeniui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti su teise per tam tikrą laiką išpirkti daiktą ir, sumokėjus visą sutartyje nurodytą kainą, tapti jo savininku. Asmuo, gavęs turtą naudoti, neturi teisės disponuoti turtu (jį perleisti) be lizingo bendrovės sutikimo. Jei sutarties sąlygos nevykdomos, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien sutarties sąlygų nevykdymo ar turto negrąžinimo. Jei nukentėjusiajam žala padaroma dėl lizingo sutarties sąlygų pažeidimo, reikia nustatyti, ar kaltininkas visai neketino mokėti pagal lizingo sutartį numatytų įmokų, o turtas paslepiamas ar perleidžiamas kitiems asmenims, dėl to apsunkinamas arba tampa neįmanomu turto susigrąžinimas natūra ar pinigine išraiška arba sutartis nevykdoma dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208/2013).

BK 183 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o BK 184 straipsnio 1 dalis - tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad kaltinamasis 2021 m. lapkričio 30 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, sumokėjo kelias įmokas ir kažkuriuo metu pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ be savininko leidimo. Taip pat kaltinamasis 2022 m. kovo 5 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė išperkamosios nuomos – lizingo sutartį dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, nesumokėjo nė vienos įmokos ir 2022 m. balandžio 1 d. pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ liudytojui A. G. be savininko leidimo.

Byloje kilo klausimas, kaip turėtų būti kvalifikuojami kaltinamojo veiksmai, susiję su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pardavimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK, galiojusio iki 2003 m., 274 ir 275 straipsniai) 9 punktas sako, kad turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. 11 punktas sako, kad pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje Nr. AB-42-1 (BK 183 ir 184 straipsniai) rašoma, kad turto pasisavinimo ar iššvaistymo atveju kaltininkas turi tam tikrus įgaliojimus turto atžvilgiu, o apgaulę naudoja pakeisdamas šio turto teisinį statusą.

Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise, taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/ 2012, 2K-92/2012 ir kt.).

Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-168/2013, 2K-210/2012, 2K-526/2010 ir kt.).

Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-630/2013, 2K-197/2012, 2K-322/2012 ir kt.).

Turto pasisavinimo ir iššvaistymo neatlygintinumas pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu ar turtine teise arba juos perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2013, 2K-411/2012, 2K-526/2010 ir kt.).

Kadangi turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialios, tai lemia ir šių veikų baigtumo momentą. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo neteisėtai disponuoti savo nuožiūra taip padarant žalos turto savininkui ar teisėtam valdytojui. Svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju (nepriklausomai nuo to, ar jis ją realizavo), taip padarydamas žalos turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/ 2014, 2K-499/2012, 2K-213/2012 ir kt.). Nekilnojamojo turto, t. y. turto, kuriam būtina teisinė registracija, pasisavinimas paprastai yra baigtas juridiškai pakeitus nuosavybės teisės subjektą.

Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams – savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai).

Kaltininkui pasisavinus ar iššvaisčius turtą ar turtinę teisę ir vėliau šį turtą ar turtinę teisę ar jų ekvivalentą grąžinus, baudžiamosios atsakomybės pagrindai už šias veikas neišnyksta. Tačiau tokie veiksmai gali būti laikomi baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei turtas ar turtinė teisė buvo grąžinti savo noru.

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2008 ir kt.).

BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/ 2012, Nr. 2K-503/2012).

Priešingai nei turto pasisavinimo atveju, turto iššvaistymas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Turto iššvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jei kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2012, 2K-202/2006, 2K-615/2006 ir kt.).

Byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 1 d. įgaliojimo, pasirašyto dviem kvalifikuotais elektroniniais parašais, kopija (1 t., b. l. 140), suteikianti pardavėjui ar kaltinamajam teisę deklaruoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimą pagal pirkimo – pardavimo sutartį ir perregistruoti automobilį („(duomenys neskelbtini)“). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 1 d. įgaliojimo kopija (1 t., b. l. 140) pagal formą ir turinį atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 5 d. liudytojui D. U. išduotą įgaliojimą (1 t., b. l. 19), skiriasi tik įgaliojimo išdavimo data ir galiojimo laikas.

VĮ „Regitra“ 2022 m. balandžio 1 d. iš pradžių išdavė kaltinamajam automobilio „(duomenys neskelbtini)“ registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to tą pačią dieną – registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Prie pareiškimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (1 t., b. l. 27) ir neužsimena apie naują registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip galima suprasti iš vėlesnių įvykių, kaltinamasis perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintą negaliojančiu, o registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – naujajam automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininkui A. G., kuriam perleido automobilį „(duomenys neskelbtini)“.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) nurodė, kad pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už mažesnę nei rinkos kainą, nes negalėjo jo perregistruoti (savo vardu).

Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog pardavėjas (kaltinamasis) aiškino, kad automobilį („(duomenys neskelbtini)“) paėmė lizingu ir jį išmokėjo; nenurodė, kad automobilis („(duomenys neskelbtini)“) priklauso įmonei. Liudytojas A. G. neatkreipė dėmesio (kas yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininkas), registracijos pažymėjime matė įrašytą pardavėjo (kaltinamojo) pavardę.

VĮ „Regitra“ transporto priemonėms skirtų registracijos liudijimų pavyzdinę formą galima rasti adresu https://www.regitra.lt/lt/paslaugos/transporto-priemones/registracijos-liudijimo-pavyzdys. Registracijos liudijimo skiltys C1 (C1.1, C1.2, C1.3, C1.4) yra skirtos įrašyti transporto priemonės valdytoją, skiltys C2 (C2.1, C2.2, C2.3, C2.4) - transporto priemonės savininką. Skilčių išaiškinimai (dešifravimas) nurodyti kitoje transporto priemonės registracijos liudijimo pusėje prie pastabų.

Pasisavinant kaltininkui patikėtą ar jo žinioje esantį nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą, kuriam nustatyta teisinė registracija, kaltininkas turi juridiškai pakeisti nuosavybės teisės subjektą. Fizinis tokio daikto paėmimas nėra būtinas. Jeigu kaltininkas dokumentais neįformina tariamos teisės, jis gali tik naudoti arba valdyti turtą, bet negali juo disponuoti. Tokia veika yra nebaigta (informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaro 346 psl., 2009 m.).

Teismas pripažįsta, kad dviejų registracijos liudijimų automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ gavimas ir vieno jų pateikimas lizingo davėjui, kito – naujajam automobilio („(duomenys neskelbtini)“) savininkui rodo, jog kaltinamasis ruošėsi pasisavinti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes nepavyko perregistruoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu, todėl nusikalstama veika, susijusi su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pardavimu, perkvalifikuojama iš BK 184 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį.

2022 m. kovo 5 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. SPL461670 tarp pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopijoje rašoma, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina (vertė) yra 6 000 €. Kaltinamasis nemokėjo įmokų pagal lizingo sutartį už automobilį „(duomenys neskelbtini)“, todėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina (vertė) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala sutampa, t. y. 6 000 €.

Kaltinamajam buvo inkriminuota, kad jis negrąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 2 759,53 €, ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 759,53 € turtinę žalą. Kaltinamasis mokėjo dalį eilinių įmokų už automobilį „(duomenys neskelbtini)“, t. y. iš dalies padengė automobilio vertę. Todėl, kitaip nei automobilio „(duomenys neskelbtini)“ atveju, nelogiška, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala sutaptų.

Sąvokos „automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė“, „pagal nuomos sutartį likusi mokėti (nesumokėta) automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė“ (turto netekimas arba padaryta turtinė žala) (žr. Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.) ir „likutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė“ (atskaičius natūralų nusidėvėjimą) nėra tapačios.

2021 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PS30112021/0013 tarp pardavėjo R. M., pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavėjo M. M. kopijoje rašoma, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina (arba vertė) yra 2 830 €.

2021 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNTI30112021/0013 tarp davėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavėjo M. M. Pagrindinių nuostatų 5 punkte nurodytos kelios transporto priemonės vertės. Transporto priemonės vertės skiriasi priklausomai nuo to, kokiam terminui sudaroma nuomos sutartis. Kuo ilgesniam terminui sudaroma nuomos sutartis, tuo mažesnė transporto priemonės likutinė vertė. 2021 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis Nr. RNTI30112021/0013 buvo sudaryta nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2026 m. lapkričio 30 d., t. y. 5 metams arba 60 (12 mėn. x 5) mėnesių. Jeigu transporto priemonės nuomos sutartis sudaroma 48 mėnesiams (ar ilgiau), likutinė jos vertė lygi 1 776 €.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 24 d. ir 2023 m. gegužės 22 d. savo parengtų skolos detalizacijų kopijose (2 t., b. l. 45, 52; t. 3., b. l. 107) rašė, kad iki nurodytų datų (atitinkamai 2023 m. vasario 24 d. ir 2023 m. gegužės 22 d.) neapmokėta transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ vertė (arba padaryta turtinė žala) yra 2 759,53 €.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip civilinis ieškovas 2023 m. balandžio 17 d. civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo priteisti 1 709,65 € turtinės žalos, atsiradusios kaltinamajam pagal nuomos sutartį nesumokėjus dalies eilinių įmokų ir vėliau negrąžinus automobilio „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimo.

Minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 30 d. atsakyme (2 t., b. l. 40) nurodė, kad kaltinamasis 2022 m. lapkričio 24 d. sumokėjo 400 €, vėliau – dar 250 €, 2023 m. sausį - 199 €, iš viso 850 €.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo prevencijos vadovas L. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 24 d., parodė, kad kaltinamasis (neaišku kada) pervedė 250 €, (2023 m.) sausį - 199 €, šį mėnesį (2023 m. vasarį) - 250 €, bet dokumentų nepateikė.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo prevencijos vadovas L. G., apklausiamas teisme, parodė, kad kaltinamasis 2022 m. lapkričio 24 d. sumokėjo 400 €, vėliau – dar 250 € ir 199 €, iš viso 850 € (dokumentų nepateikė).

Kaltinamasis atsiuntė teismui mokėjimo pavedimų kopijas (3 t., b. l. 109, 111). Iš šių kopijų matyti, kad jis 2023 m. balandžio 20 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 250 €, 2023 m. gegužės 20 d. – 250 €, iš viso – 500 €.

Vadinasi, pradėjus ikiteisminį tyrimą ir vėliau, kaltinamasis sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 599 € (400 € + 250 € + 199 € + 250 € + 250 € + 250 €). Tačiau neaišku, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirstė (įskaitė) kaltinamojo vykstant baudžiamajam procesui sumokėtas sumas.

Civilinio kodekso 6.54 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymą. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos sumokėti netesybas. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs.

Kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) sakė, kad už išsinuomotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo gal 6 įmokas (t. y. mokėjo palūkanas ir dengė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertę) iki 1 000 € (neaišku nuo kada ir iki kada); kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 2022 m. liepą ar rugpjūtį. Kadangi nežinoma, kada kaltinamasis iššvaistė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, neįmanoma apskaičiuoti, kokią iki to laiko automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dalį jis buvo sumokėjęs (be palūkanų, kt.) ir kokia dalis dar buvo likusi mokėti (arba padaryta turtinė žala). Todėl, remiantis 2021 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. PS30112021/0013 tarp pardavėjo R. M., pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavėjo M. M., į kaltinimą įrašoma, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė buvo ne 2 759,53 €, o 2 830 €, ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta tiksliai nenustatyta turtinė žala, didesnė kaip 10 MGL, bet mažesnė kaip 400 MGL (2 830 € - iki 1 000 €) (BK 190 str. 2 d.). Teismo iniciatyva atliktos korekcijos nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą [...], gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 183 str. 1 d.).

Tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 184 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta ir pasikėsinta padaryti nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamų veikų sudėtys materialios. Nusikalstama veika pagal BK 184 straipsnio 1 dalį baigta, nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį nebaigta. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys nesklebtini) m.) (2 t., b. l. 118). (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. vasario 9 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 122). Nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą. Lietuvoje turi oficialaus darbo stažo nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2022 m. kovo 7 d. (2 t., b. l. 123). 2022 m. balandžio 11 d. išbrauktas iš Užimtumo tarnybos be teisės registruotis 6 mėnesius (2 t., b. l. 124). 2021-2022 m. 12 kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (dominuoja greičio viršijimas, vairavimas neapdraustos, neperregistruotos, be techninės apžiūros transporto priemonės), karo prievolininko pareigų nevykdymas (2 t., b. l. 119-120, 125-140). 2022 m. teistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (už 11 vagysčių) (2 t., b. l. 141-159). Bausmės neatliko. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir tvirtino, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastį, eigą, turtinės žalos dydį, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatytas po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką galėtų būti griežčiausia sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jų dydį (trukmę) parinkdamas artimą sankcijos vidurkiui už nusikalstamą veiką pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir mažesnį už sankcijos vidurkį už nusikalstamą veiką pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (BK 50 str. 2 d.), t. y. atitinkamai 1 metų ir 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtos 1 metų ir 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės subendrinamos tarpusavyje iš dalies sudedant ir skiriama (nustatoma) subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pripažino kaltinamąjį kaltu už tai, kad jis nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. balandžio 13 d. padarė 11 vagysčių, ir skyrė galutinę subendrintą sumažintą 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas jį dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą žalą; mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitė laikino sulaikymo laiką (1 parą) ir laikė, kad M. M. atliko dvi laisvės apribojimo dienas. Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtino nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu iš dalies pakeitė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendį ir papildomai uždraudė visą bausmės vykdymo laiką M. M. bendrauti su kitais bendrininkais J. A. ir E. Š..

Probacijos tarnyba kontroliuoja (nuteistojo) M. M. elgesį nuo 2022 m. kovo 21 d. (2 t., b. l. 144). Numatoma laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 19 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. vasario 10 d. nutartimi (2 t., b. l. 157-159) nustatė, kad (nuteistasis) M. M. turi atlyginti (iki šiol neatlygintą) padarytą 11 792 € žalą iki 2023 m. birželio 30 d.

Šio nuosprendžio priėmimo dieną (2023 m. birželio 26 d.) likusi (nuteistojo) M. M. neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis yra lygi 23 d. (4 d. iš 2023 m. birželio plius 19 d. iš 2023 m. liepos).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirta tarpusavyje subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutartimi, neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, prieš tai pagal Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį (23 d.) santykiu 1:2 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutartyje (2 t., b. l. 157-159) rašoma, kad nuteistasis priežiūros laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, vykdo teismo skirtus įpareigojimus: dalyvavo elgesio pataisos programos užsiėmimuose bei mediacijos procese, vykdo individualią veiklą, gauna stabilias pajamas, atlygino dalį (850 €) priteistos žalos, vykdo bendrąsias probuojamojo pareigas: atvyksta į probacijos tarnybą, teikia paaiškinimus.

Šią baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas parodo kaltinamajam itin atsargų pasitikėjimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 2 metus, įpareigodamas jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti, mokytis arba, netekus darbo (nutraukus individualią veiklą), ne vėliau kaip per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti ar mokytis; nesudaryti daiktų, išskyrus gyvenamojo būsto, nuomos ar lizingo sutarčių (BK 75 str. 2 d., 5 d. 5 p., 6 d.).

BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) išvardintas pareigas [...].

Įpareigojimo atlyginti ar pašalinti turtinę žalą kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslas, kad turtinė žala būtų atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą (BK 69 str. 3 d.). Turtinės žalos atlyginimo priteisimas, nuosprendžiu visiškai ar iš dalies patenkinus civilinį ieškinį, savaime reiškia pareigą atlyginti priteistą turtinę žalą. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos atlyginti priteistą turtinę žalą, kreditorius gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kad galėtų jį pateikti antstoliui, kitą dieną po to, kai nuosprendis įsiteisėja (Civilinio proceso kodekso 588 str.). Turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo institutas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti taikomas, kai baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Baudžiamojoje byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ši baudžiamojo poveikio priemonė neskiriama.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 1-3) – taikoma, kol įsiteisės nuosprendis; po to panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

Civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo priteisimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 17 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 2 016,13 € turtinės žalos atlyginimą, 5 % metines procesines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos atlyginimo sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo visiško įvykdymo (3 t., b. l. 48-50). Nurodė, kad negrąžintos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ vertė pagal 2021 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNTI30112021/0013 Pagrindinių nuostatų 5 punktą yra 1 709,65 €, netesybos pagal 2021 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNTI30112021/0013 Bendrųjų nuostatų 10.6 punktą sudaro 300 €, netesybos pagal 2021 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNTI30112021/0013 Bendrųjų nuostatų 10.3 punktą – 6,48 €.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 17 d. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinama visiškai.

Kaip galima suprasti, civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 17 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 1 709,65 € turtinės žalos, atsiradusios kaltinamajam pagal nuomos sutartį nesumokėjus dalies eilinių įmokų ir vėliau negrąžinus išsinuomoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimo.

Kaltinamasis neginčijo civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 17 d. civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo faktinio ir/ar teisinio pagrindo arba dydžio, todėl ji tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).

Iš kaltinamojo taip pat priteisiamos 5 % metinės procesinės palūkanos nuo priteistos turtinės žalos atlyginimo sumos - 1 709,65 €, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 17 d. civilinio ieškinio dalys dėl netesybų paliekamos nenagrinėtos.

Civilinio kodekso 1.138 straipsnis įtvirtina nebaigtinį sąrašą civilinių teisių gynimo būdų, įskaitant netesybų (baudų, delspinigių) priteisimą. Baudžiamajame procese gali būti taikomas tik vienas Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje numatytas pažeistų subjektinių teisių gynimo būdas – (ne)turtinės žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo priteisimas (žr. BPK 107 str.). Todėl baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas palieka nenagrinėtas civilinio ieškinio dalis, kuriomis civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš kaltinamojo 300 € ir 6,48 € netesybų pagal 2021 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNTI30112021/0013 Bendrųjų nuostatų 10.3 ir 10.6 punktus. Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali kreiptis į teismą dėl netesybų priteisimo civilinio proceso tvarka.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 11 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 6 000 € turtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 45). Nurodė, kad M. M. nuomojasi automobilį „(duomenys neskelbtini)“, ir privalo mokėti po 229,46 €/mėn. išperkamosios nuomos mokestį, bet įmokų nemokėjo ir automobilio negrąžino.

Kaltinamasis neginčijo civilinio ieškinio faktinio, teisinio pagrindo ar dydžio (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.), tik atsiuntė mokėjimo pavedimų kopijas (3 t., b. l. 76, 108, 110). Iš šių kopijų matyti, kad jis 2023 m. balandžio 20 d. pervedė civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 €, (2023 m. gegužės 19 d. – data matosi tik elektroniniame mokėjimo nurodymo variante) – 2 000 €. Tokiu atveju civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 11 d. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamojo likusią turtinės žalos atlyginimo sumą - 3 500 € (6 000 € - 2 500 €). Kita civilinio ieškinio dalis atmetama.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro A. K. 2023 m. kovo 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 11 d. civilinį ieškinį, skirtas laikinas (6 mėnesių trukmės) nuosavybės teisių apribojimas į lėšas – 3 500 € (sumažinus laikino nuosavybės teisių apribojimas mastą nuo 6 000 €), esančias arba galinčias patekti į kaltinamojo vardu „(duomenys neskelbtini)“, AB atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 197-198), uždraudžiant jas valdyti, naudoti ir disponuoti, paliekamas galioti, kol kaltinamasis civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atlygins priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą - 3 500 €.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dalys, kurios paliktos saugoti liudytojui A. G., paliekamos jo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

2) per kratą iš liudytojo A. G. paimtas valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini) saugomas Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 125, 127), grąžinamas jo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

3) transporto priemonės 2022 m. balandžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartis ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), paimti iš liudytojo A. G. per kratą 2022 m. gruodžio 2 d., prisegti voke prie 1 tomo galinio viršelio, grąžinami jo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

4) keturi vokai su kompaktiniais diskais ir vaizdo įrašais juose iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamojo (tuo metu įtariamojo), liudytojų L. G. ir D. U. nuotolinėmis apklausomis, prisegti prie 2 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamas su byla.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje (susijusią su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ iššvaistymu), ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nusikalstamus veiksmus (susijusius su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“) iš Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. M. šiuo nuosprendžiu skirtas 1 metų ir 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir skirti (nustatyti) subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, M. M. šiuo nuosprendžiu skirtą tarpusavyje subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 4 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutartimi, neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, prieš tai pagal Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį (23 d.) santykiu 1:2 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 9 mėnesius 10 dienų laisvės atėmimo.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtos galutinės subendrintos 1 metus 9 mėnesius 10 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metus, įpareigodamas M. M. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti, mokytis arba, netekus darbo (nutraukus individualią veiklą), ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti ar mokytis; nesudaryti daiktų, išskyrus gyvenamojo būsto, nuomos ar lizingo sutarčių.

M. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis; įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 17 d. civilinio ieškinio dalį dėl 1 709,65 € turtinės žalos atlyginimo su procesinėmis palūkanomis priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti iš M. M. 1 709,65 € turtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 % metines procesines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos atlyginimo sumos - 1 709,65 €, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo visiško įvykdymo.

Palikti nenagrinėtą civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 17 d. civilinio ieškinio dalis dėl 300 € ir 6,48 € nuostolių netesybų forma atlyginimo priteisimo bei 5 % metinių procesinių palūkanų nuo priteistinos sumos (300 € ir 6,48 €), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško atlyginimo, priteisimo.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 11 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš M. M. 3 500 € turtinės žalos atlyginimą. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro A. K. 2023 m. kovo 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 11 d. civilinį ieškinį, skirtą laikiną (6 mėnesių trukmės) nuosavybės teisių apribojimą į lėšas – 3 500 € (sumažinus laikino nuosavybės teisių apribojimas mastą nuo 6 000 €), esančias arba galinčias patekti į M. M. vardu „(duomenys neskelbtini)“, AB atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jas valdyti, naudoti ir disponuoti, palikti galioti tol, kol jis civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atlygins priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą - 3 500 €.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurios paliktos saugoti liudytojui A. G., palikti jo neribotai nuosavybei;

2) per kratą iš liudytojo A. G. paimtą valstybinį numerį „(duomenys neskelbtini) saugomą Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, grąžinti jo neribotai nuosavybei;

3) transporto priemonės 2022 m. balandžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus iš liudytojo A. G. per kratą 2022 m. gruodžio 2 d., prisegtus voke prie 1 tomo galinio viršelio, grąžinti jo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei;

4) keturis vokus su kompaktiniais diskais ir vaizdo įrašais juose iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, M. M., liudytojų L. G. ir D. U. nuotolinėmis apklausomis, prisegtus prie 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.