Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovams ERGO Insurance Se, veikiančiam per ERGO Insurance Se Lietuvos filialą, ir G. B. dėl padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apelianto ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. liepos 1 d., apie 12.30 val., kelio A11 (Šiauliai-Palanga) 18–ame kilometre, Šiaulių rajone, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas G. B., vairuodamas automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į šalikelėje pastatytą greičio matuoklį „PoliScan FM1“ Nr. PS-955186 (toliau – ir greičio matuoklis) ir jį sugadino.

19. 2023 m. liepos 1 d. eismo įvykio metu transporto priemonės „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo ERGO Insurance Se.

Dėl žalos dydžio nustatymo pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą

26. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovui ERGO Insurance Se reikalavimas pareikštas kaip draudikui, apdraudusiam už žalą atsakingo transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, sprendžiant dėl žalos dydžio reikšmingas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reguliavimas, įtvirtinantis teisės normas, kurios taikomos nustatant žalos dydį.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minėtos TPVCAPDĮ ir Taisyklių nuostatos žalos nustatymo aspektu vertintinos kaip reguliuojančios draudėjo pareigą pateikti atitinkamus dokumentus, reikalingus draudimo išmokai išmokėti, draudiko (Biuro) pareigą juos rūpestingai įvertinti, kitas draudėjo ir draudiko pareigas, taip pat tam tikrus procedūrinius reikalavimus, susijusius su žalos nustatymu ir draudimo išmokos išmokėjimu. Tačiau nėra teisinio pagrindo minėtas teisės aktų nuostatas vertinti kaip įpareigojančias draudiką nustatant žalos dydį (atitinkamai draudimo išmokos dydį) remtis konkrečiu ir vieninteliu žalos dydžio nustatymo metodu. Atvirkščiai, pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos (įskaitant ir bendrosios draudimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos) kaip tik patvirtina draudiko pareigą vertinti visus jam pateiktus dokumentus ir įvertinti visas aplinkybes, įskaitant ir nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, siekiant, kad žalos dydis būtų nustatytas taip, kad nukentėjusiam asmeniui žala būtų kompensuota visiškai, tiek, kiek tai leidžia privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančios taisyklės. Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018 37 punktą).

34. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Tai yra bendro pobūdžio proceso teisės normos, nustatančios bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę. Taigi, CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

35. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Taigi, teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

36. Nagrinėjamo ginčo kontekste aktuali kasacinės instancijos teismo nuosekliai išplėtota praktika, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-155/2010, Nr. 3K-3-35/2011, Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2011, Nr. e3K-3-420-969/2015, Nr. e3K-3-201-695/2018).

38. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė ERGO Insurance Se teisingai paskaičiavo ir atlygino ieškovo patirtą žalą, nes ieškovo sprendimas remontuoti greičio matuoklį buvo ekonomiškai netikslingas.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, neturi pagrindo sutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. viešo pirkimo būdu iš viso įsigijo 37 greičio matavimo įrenginius, kurio 1 vnt. kaina 32 160, 27 Eur (su PVM). Visi greičio matuokliai buvo įsigyti iš pardavėjo Alarmtec A/S, esančio Estijoje, per subtiekėją UAB „Lema“ pirkimo-pardavimo 2019 m. gegužės 20 d. sutarties Nr. 6-ST2-178 pagrindu. Lėšos matuoklių pirkimui buvo gautos iš Europos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamam projektui Nr.10.1.2-ESFA-V-916-01-0009 „Korupcijos apraiškų mažinimas kelių eismo priežiūros srityje“. Projektas pradėtas vykdyti 2019 metais, projekto aprašymo 4.3. punkte nustatyta, kad projekto įgyvendinimo metu ir 5 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos bus užtikrintas projekto sutarties remiamos veiklos pobūdis, t. y. projekto vykdytojas nekeis pagal projekto sutartį remiamos veiklos pobūdžio, neperleis, neįkeis ir neparduos finansinės paramos lėšomis įsigyto turto ir kitokiu būdu nesuvaržys daiktinių teisių į tokį turtą. Po projekto įgyvendinimo, už įsigyto turto priežiūrą ir techninį palaikymą bus atsakingi policijos įstaigų, kurių žinioje bus šis turtas, atitinkami struktūriniai padaliniai, vykdantys funkcijas, susijusias su policijos įstaigos turimų techninių priemonių aptarnavimu (civilinės bylos 1 t., b.l.95-100).

40. Byloje pateikta 2023 m. spalio 18 d. UAB „Smart Claims“ ekspertinė nuomonė dėl nuostolio sumos, kurioje nurodyta, kad nuostolis apskaičiuojamas, laikantis principo, kad apgadintas objektas turi būti atkurtas iki būklės, buvusios iki įvykio. Jeigu remonto darbų kaštai viršija naujo daikto vertę, nuostolio suma yra laikoma daikto likutinė vertė, t. y. naujo daikto įsigijimo vertė, įvertinus nusidėvėjimą. Ekspertas darė išvadą, kad apgadinto greičio matuoklio nuostolių suma yra laikoma jo likutinė vertė – 12 703,34 Eur su PVM; objekto remonto darbai nėra rentabilūs, ženkliai viršijantys objekto įsigijimo kainą (civilinės bylos 1t., b. l. 39-42, 183-184).

41. Kaip minėta, Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Taigi, pripažinus, kad remontuoti turto ekonomiškai netikslinga, žalos dydis nustatomas pagal turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po sunaikinimo. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

42. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 8 punkto nuostatas specialiosios paskirties turtas – specialioms reikmėms skirtas turtas, kuris yra ribotos paklausos, todėl retai parduodamas, arba ne rinkai skirtas, todėl visai neparduodamas.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, greičio matavimo įrenginiai atitinka minėto įstatymo nustatytus kriterijus, t. y. šis turtas yra specialiosios paskirties, kuris nėra skirtas rinkai, t. y. ribotos paklausos, kadangi vieninteliai subjektai turėję poreikį ir galimybę įsigyti kilnojamus greičio matuoklius, yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Todėl taikyti Taisyklių 14 punkte nustatytą žalos dydžio nustatymo metodą nėra pagrindo, nes objektyviai nėra galimybės nustatyti ginčo turto rinkos vertę. Pažymėtina, kad byloje nėra paneigtos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad 2019 m. mobilieji greičio matavimo prietaisai buvo įsigyti viešo prikimo būdu už ženkliai mažesnę kainą, nes buvo perkamas didelis jų kiekis, dėl ko pardavėjas suteikė didelę nuolaidą.

44. Atsižvelgiant į tai, ieškovo sprendimas taisyti greičio matavimo įrenginį yra ekonomiškai racionalus bei pagrįstas, nes šio turto, skirto specialioms reikmėms, įsigijimo galimybės yra ribotos.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Lema“ 2023 m. liepos 3 d. sudarė Mobiliųjų greičio matavimo prietaisų priežiūros ir remonto paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5-ST2-108, kuria susitarė dėl mobiliųjų greičio matavimo prietaisų priežiūros ir remonto paslaugų. Sutarties 4.2.1. punktas nustato, kad tiekėjas suteikia „PoliScan FM1“ įrangos techninės priežiūros, modernizavimo ir remonto aptarnavimą pagal gautus užsakymus.

46. UAB „Lema“ 2023 m. liepos 13 d. sudarytame defektų akte Nr. S-18/23 nurodyta, kad greičio matuoklis patyrė didelį išorinį smūgį, dėl ko nepataisomai suskilo matuoklio ir blykstės apsauginiai saulės stogeliai, deformuotas blykstės korpusas, sulaužytas trikojis, deformuotas pagrindo elementas, sulaužyta jungtis, todėl įrenginiui būtina atlikti įrenginio lazerio bloko keitimą, gamyklinį kalibravimą ir metrologinę patikrą (civilinės bylos 1 t., b. l. 25-26,33).

47. Bylos duomenimis Policijos departamentas apmokėjo greičio matuoklio remonto išlaidas 61 437,15 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras: PVM sąskaita faktūra 2024 m. vasario 28 d. už „PoliScan FM1“ įrangos komponentų užsakymą pagal užsakovo prašymą (1 vnt.) ir „Alarmtec“ sąskaitos Nr. 241100663 kompensavimą (15 130,50 Eur), už greičio matuoklio dalių pardavimą ir siuntimą, viso 18 646,71 Eur su PVM; sąskaita apmokėta 2024 m. kovo 25 d. (civilinės bylos 1 t., b. l. 46); PVM sąskaita faktūra 2024 m. kovo 20 d. už įrangos patikrinimą ir testavimą, greičio matuoklio kalibravimą, diagnostiką ir „Alarmtec“ sąskaitos Nr. 241101740 kompensavimą (29 996 Eur), už greičio matuoklio dalių pardavimą ir suteiktas paslaugas, viso 40 070,36 Eur su PVM, sąskaita apmokėta 2024 m. kovo 25 d. (civilinės bylos 1 t., b. l.47); PVM sąskaita faktūra 2024 m. kovo 22 d. už atvykimą ir dalyvavimą greičio matuoklio patikroje, viso 187,55 Eur su PVM, sąskaita apmokėta 2024 m. balandžio 2 d. (civilinės bylos 1 t., b. l. 50); PVM sąskaita faktūra 2024 m. balandžio 9 d. už „Alarmtec“ sąskaitos Nr. 241102354 kompensavimą (1 843 Eur), už greičio matuoklio detalių pardavimą ir suteiktas paslaugas, viso 2 230,03 Eur su PVM, sąskaita apmokėta 2024 m. balandžio 12 d. (civilinės bylos 1 t., b. l. 50); UAB „Nordic Metrology Science“ 2024 m. kovo 27 d. PVM sąskaita faktūra už metrologinę greičio matuoklio patikrą, viso 302,50 Eur su PVM, sąskaita apmokėta 2024 m. balandžio 8 d. (civilinės bylos 1 t., b. l. 49).

48. Ieškovas nurodo, kad žalos dydis turi būti vertinamas pagal tai, kiek ieškovas sumokėjo už greičio matuoklio remontą, t. y. 61 437,15 Eur (su PVM), netaikant 60 procentų nusidėvėjimo pakeistoms detalėms. Akcentuoja, kad greičio matuoklis nėra transporto priemonė ar kitas mechaninis prietaisas dalyvaujantis eisme, kurio veikimo eigoje mechaniškai dyla ir kitaip dėvisi detalės; mobilių greičio matavimo prietaisų remontas vykdomas išskirtinai tik gamintojo naujomis dalimis, tik atstovybėse, o esant kalibravimo būtinybei, remontas ir kalibravimas vykdomas išskirtinai tik gamintojo stenduose; suremontuotas prietaisas įgyja gamintojo garantiją, kuri negali nusidėvėti.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo argumentai, kad nėra pagrindo taikyti 60 procentų nusidėvėjimo pakeistoms detalėms, nepagrįsti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

50. Taigi, atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas, kai žala padaroma turto sugadinimu (sugriovimu), turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Todėl, priešingai nei teigia ieškovas, atkūrimo kaštai (patirti nuostoliai) apima išlaidas, reikalingas ne naujo, o tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, kaip ir nagrinėjamu atveju, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį. Jeigu pagal tokį skaičiavimą atkūrimo išlaidas visa apimtimi padengs žalą padaręs asmuo, tai teisiškai reikš turto savininko praturtėjimą skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001).

51. Taigi, ginčo atveju priteisus iš atsakovo visas greičio matuoklio remonto išlaidas, suremontuotas greičio matuoklis būtų vertingesnis už buvusį iki jo sugadinimo, o tai reiškia, kad ieškovas gautų didesnės vertės įrenginį, t. y. nepagrįstai praturtėtų draudimo bendrovės sąskaita. Tokiu atveju teisingo žalos atlyginimo principas būtų pažeistas. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, atkūrimo kaštai (patirti nuostoliai) apima išlaidas, reikalingas ne naujo, o tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti. Šių išvadų nepaneigia ir apelianto nurodytos aplinkybės, kad greičio matavimo prietaisų remontas vykdomas išskirtinai tik gamintojo naujomis dalimis, nes, kaip jau minėta, atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

52. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį yra siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei jam nebūtų padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-283-313/2019).

53. Pagal Lietuvos Respublikos Ekonomikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos patvirtintus Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius ir maksimalius ekonominius normatyvus įrengimų metinio nusidėvėjimo normatyvai vidutiniškai svyruoja nuo 10 iki 15 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad greičio matuoklis buvo įsigytas 2019 metais, įvykis, kurio metu sugadintas greičio matuoklis – 2023 m. liepos 1 d., spręstina, jog pakeistoms greičio matuoklio dalims taikytinas 60 procentų nuvertėjimas.

54. Būtent tokį žalos atlyginimo metodą buvo pasirinkusi ir draudimo bendrovė. Bylos duomenimis 2024 m. gegužės 3 d. draudimo bendrovė sprendė, jog pagal apelianto pateiktas PVM sąskaitas faktūras, greičio matuoklio atstatymas/remontas (be PVM) vertintinas 50 774,50 Eur, naujai pakeistų dalių nuvertėjimas sudaro 60 procentų, t. y. 26 023,80 Eur (43 373,00 Eur – 60 procentų = 20 023,80 Eur), todėl pagal apelianto pateiktą pretenziją, papildomai išmokėjo 12 703,34 Eur dydžio išmoką (civilinės bylos 1 t., b. l. 149).

55. Nors atsakovas ERGO Insurance Se teigia, kad sąskaitose faktūrose nurodytos sumos priteistinos be PVM, teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą. Mokestines prievoles valstybei vykdo mokesčių mokėtojas specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka, tai, be kita ko, reiškia ir gautų pajamų priskyrimo vienokiai ar kitokiai apmokestinimui reikšmingai pajamų kategorijai vertinimą konkrečių mokesčių įstatymų taikymo, kai atliekamos mokesčių apskaičiavimui skirtos procedūros, momentu. Todėl priteisiant ieškovo patirtas išlaidas, priteisiama ir pridėtinė vertė. Pažymėtina, kad toks aiškinimas atitinka ir aktualią teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-461-180/2015, Nr. e2A-1044-381/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-138/2011, Nr. e3K-3-108-248/2018) .

56. Kartu pažymėtina, kad ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius, jog ieškovas neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą ir tokiu būdu susigrąžinti iš biudžeto pirkimo PVM už įsigytas prekes bei paslaugas, kurios nėra skirtos jo ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, o yra naudojamos valstybės deleguotų funkcijų vykdymui (civilinės bylos 1 t., b. l. 170, 175). Taigi, ir šiuo aspektu atsakovo ERGO Insurance Se argumentai, susiję su PVM neįtraukimu į atlygintiną žalos sumą, nepagrįsti.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju priteistini nuostoliai, kuriuos sudaro dalis remonto išlaidų, t. y. 31 488,79 Eur (52 481,33 Eur / 60 procentų) suma už pakeistas detales, taikant 60 procentų nuvertėjimą, bei už atliktus remonto ir kitus su tuo susijusius (diagnostikos, kalibravimo po remonto, kt.) būtinus darbus – 8 955,82 Eur.

58. Taigi, viso priteistina suma už greičio matuoklio remontą – 40 444,61 Eur (31 488,79 Eur + 8 955, 82 Eur). Kadangi draudikas dalį sumos (24 750,70 Eur) yra sumokėjęs ieškovui, todėl iš atsakovo ERGO Insurance Se ginčo atveju priteistina 15 693,91 Eur suma (CK 6.249 straipsnis).

59. Išdėstytų motyvu pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl neteisingai nustatė atlygintinos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys patenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo ERGO Insurance Se 15 693,91 Eur nuostolių atlyginimą.

Dėl subsidiarios atsakomybės

60. Ieškovas prašo iš atsakovų ERGO Insurance Se ir G. B. subsidiariai priteisti padarytą turtinę žalą. Atsakovas G. B. su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad transporto priemonės valdytojo 2023 m. liepos 1 d. eismo įvykio metu civilinė atsakomybė buvo apdrausta ERGO Insurance Se, todėl pareiga atlyginti žalą tenka draudikui (atsakovui ERGO Insurance Se), bet ne G. B.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovo nurodyti argumentai yra pagrįsti.

61. Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – pareigą juos (ją) atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nors už žalos padarymą yra atsakingas ją padaręs asmuo, tačiau tai ne visada reiškia, kad jis pats turės žalą atlyginti. Įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais asmuo gali apdrausti savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Tokios sutarties paskirtis – perkelti neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti žalą padariusiam asmeniui (draudėjui), atsiradimo riziką trečiajam asmeniui – draudikui.

62. Viena civilinės atsakomybės draudimo sutarčių rūšių yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurią turi sudaryti visi transporto priemonių valdytojai, naudojantys transporto priemones Lietuvoje (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Tokia draudimo sutartis yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam (eismo) įvykiui (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013).

63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012; 2013 m. vasario 14 d. nutartis).

64. Taigi, kai atsakingas už žalą asmuo yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017 16 punktas).

65. Taigi, draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų, padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas asmuo pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas atsako tik tuo atveju, jeigu žala viršija draudimo sumas, kurios yra įtvirtintos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje.

66. Nagrinėjamu atveju atsakovas G. B. eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas greičio matuoklis, padarė vairuodamas transporto priemonę, kuri privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu buvo drausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance Se.

67. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį.

68. Taigi, vertinant reikalavimą dėl atsakovo G. B. atsakomybės, ji galima tik tuo atveju, jeigu žala viršytų draudimo sumas, bet šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, todėl nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti subsidiariai žalą ir iš įvykio kaltininko, t. y. atsakovo G. B..

Dėl procesinės bylos baigties

69. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

70. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

71. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant ginčo aplinkybes, teisėjų kolegija dėl jų papildomai nepasisako.

72. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatant atlygintinos žalos dydį, netinkamai taikė ginčui aktualias materialinės bei procesinės teisės normas, todėl tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo ERGO Insurance Se 15 693,91 Eur dydžio nuostolių atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

73. Tenkinant apelianto apeliacinį skundą, atsiranda pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apelianto Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinys patenkintas iš dalies – 42,78 proc. (15 693,91 Eur x 100 proc. / 36 686,45 Eur).

74. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos apeliantui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

75. CPK 98 straipsnyje taip pat nurodoma, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

76. Apeliantas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į bylą nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, be to, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, valstybės institucijos (įstaigos) yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinius dėl lėšų išieškojimo, todėl apeliantas taip pat nepatyrė išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu. Atsižvelgiant į tai, apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

77. Atsakovas Ergo Insurance SE į bylą neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas taip pat nėra sprendžiamas.

78. Pažymėtina, kad pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą, žyminio mokesčio šioje byloje dalis priteistina iš atsakovo Ergo Insurance SE.

80. Ieškinio reikalavimas dėl 36 686,45 Eur žalos atlyginimo yra turtinis ginčas, už kurį mokėtinas 776 Eur (900 Eur + (6 686,45 Eur x 2 proc.) = 1 034 Eur; 1 034 x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies – 42,78 proc., iš atsakovo Ergo Insurance SE valstybei priteisiamas 331,97 Eur (776 Eur x 42,97 proc.) dydžio žyminis mokestis.

81. Valstybei priteistinos pirmosios instancijos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje sudaro 16,45 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (42,78 proc.), dalį (16,45 Eur x 42,78 proc. / 100 = 7,04 Eur) susidariusių išlaidų turi atlyginti atsakovas Ergo Insurance SE bei dalį (16,45 Eur x 57,22 / 100 = 9,41 Eur) apeliantas. Pažymėtina, kad paskirsčius valstybės patirtas išlaidas tarp bylos šalių, priteistina suma iš atsakovo sudaro mažesnę už teisės aktuose nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl pastarosios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

82. Atsakovas G. B. pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pirmosios instancijos teismas ir priteisė. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodydamas, jog su atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimu nesutinka, teigė, kad priteista suma yra per didelė ir neproporcinga, neatitinkanti bylos sudėtingumą bei suteiktų paslaugų apimtį.

83. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Kasacinio teismo nuosekliai nurodoma, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). Taigi atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą.

84. Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas).

85. Nagrinėjamu atveju atsakovas G. B. pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių nurodytų dydžių.

86. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo G. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka tiek protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, tiek ir suteiktų teisinių paslaugų apimtį. Teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovo procesinis elgesys šioje byloje būtų netinkamas, taip pat kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

87. Minėta, kad materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nors apelianto ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau atsakovo G. B. atžvilgiu ieškininiai reikalavimai yra atmesti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovui G. B. iš apelianto 968 Eur dydžio bylinėjimosi išlaid as už suteiktas teisines paslaugas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

88. Apeliantas nepateikė teismui duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Primintina, kad apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo teikiant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

89. Atsakovas G. B. pateikė teismui įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinėms paslaugoms apmokėti). Pažymėtina, kad atsakovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių nurodytų dydžių. Atsižvelgiant į nagrinėjamos apeliacijos procesinį rezultatą, t. y. apeliacinis skundas atsakovo atžvilgiu nėra tenkintas, atsakovui G. B. iš apelianto priteistinos visos 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidos.

90. Atsakovas Ergo Insurance SE į bylą neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

91. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pateikiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis – 331,97 Eur (776 Eur x 42,97 proc.) priteistina iš atsakovo Ergo Insurance SE.

92. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, iš atsakovo ERGO Insurance Se, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 15 693,91 Eur (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 91 ct) nuostolių atlyginimą bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apelianto Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance Se, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 331,97 Eur (trijų šimtų trisdešimt vieno euro 97 ct) žyminį mokestį valstybei (žyminis mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš apelianto Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, 9,41 Eur (devynių eurų 41 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

Priteisti atsakovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apelianto Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, 798,60 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance Se, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 331,97 Eur (trijų šimtų trisdešimt vieno euro 97 ct) žyminį mokestį už apeliacinį skundą valstybei (žyminis mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.