- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- e2-1079-450/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00224-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė (pirm.)
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kreditorius
- VĮ Turto bankas
- Atsakovas
- ,,Ramkesta"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ramkesta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ramkesta“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ramkesta“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Tamtamas“. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; šis sąrašas buvo patikslintas 2018 m. spalio 1 d., 2019 m. kovo 4 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2020 m. rugsėjo 10 d., 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimis. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu informavo nemokumo administratorę apie R. V. ir K. S. 2021 m. liepos 28 d. prašymą (registracijos Nr. DOK-10206), kuriuo prašoma kuo skubiau nutraukti BUAB „Ramkesta“ bankroto bylą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 78 straipsnio l dalies 2 punkte numatytu pagrindu ir įpareigoti nemokumo administratorę UAB „Tamtamas“ dokumentus perduoti bendrovės akcininkams, bei nustatė 7 dienų terminą nuo prašymo gavimo dienos nuomonei į prašymą pateikti.
Atsiliepimas
3. Nemokumo administratorė UAB „Tamtamas“ pateikė atsiliepimą prašydama: 1) atidėti 2021 m. sausio 8 d. R. V. prašymo (registracijos Nr. DOK-403) ir 2021 m. liepos 28 d. prašymo (registracijos Nr. DOK-10206) nagrinėjimą kol bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-780-889/2021; 2) savo iniciatyva (lot. ex officio) konstatuoti, kad BUAB „Ramkesta“ 2020 m. lapkričio 10 d. akcijų dovanojimo sutartis yra niekinis sandoris, nesukuriantis šalims jokių teisių ir pareigų; 3) savo iniciatyva (lot. ex officio) konstatuoti teisines pasekmes, kad R. V., K. S., ir S. K. neturi UAB „Ramkesta“ akcininkų teisių ir pareigų 2015 m. spalio 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pagrindu; 4) savo iniciatyva (lot. ex officio) konstatuoti, kad BUAB „Ramkesta“ 2020 m. gruodžio 9 d. akcininkų susirinkimo, ir 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimai (ir dėl bendrovės veiklos atstatymo) yra niekiniai, nesukuriantys jokių teisių ir pareigų; 5) taikyti bendrovės 2015 m. gegužės 29 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimto sprendimo numatytas pasekmes – likviduoti UAB „Ramkesta“, priimant sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nustatė nemokumo administratorei UAB „Tamtamas“ 7 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.
Atsiliepimas
5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 2 dalimi, numatančia, jog atsiliepimai į pareikštą ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus. Atsiliepimuose į pareikštą ieškinį papildomai nurodoma: 1) sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu; 2) nesutikimo motyvai; 3) įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai; 4) atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų; 5) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 6) atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.
6. Teismas konstatavo, kad CPK nuostatos nenustato teisės atsiliepimu reikšti savarankiškus reikalavimus, kuriuos reiškia nemokumo administratorė pateiktame atsiliepime.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Nemokumo administratorė neįvardijo įstatymais nustatytų konkrečių jo prašomų pripažinti sandorių negaliojančiais negaliojimo pagrindų. Teismo vertinimu, šie sandoriai priskirtini prie nuginčijamų sandorių kategorijos (CK 1.78 straipsnio 2 dalis). Tokiems sandoriams pripažinti negaliojančiais būtinas teismo sprendimas ir ginčas dėl jų turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pareiškiant ieškinį, o ne bankroto byloje iškeliant ginčą dėl sandorių.
Atsiliepimas
8. Teismas vertino, kad atsiliepime nurodomos aplinkybės CPK nustatyta tvarka nebuvo tiriamos, tai yra, naujos nurodomos aplinkybės, kurios turėtų būti išnagrinėtos nagrinėjant bylą ginčo teisenos tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
9. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas administratorei nustatė terminą pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti, kadangi šie trūkumai sudaro esmines kliūtis tolimesnei proceso eigai; trukdo teismui išspręsti procesinio dokumento priėmimo klausimą; užtikrinti kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisę tinkamai pasirengti prašymo nagrinėjimui.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovės BUAB ,,Ramkesta“ nemokumo administratorė pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-111-730/2021. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas atsisakė priimti visą pateiktą procesinį dokumentą, nors trūkumai buvo nustatyti tik dėl reikalavimo konstatuoti niekinio sandorio pasekmes.
10.2. Teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė procesinio dokumento pavadinimui, nes jame yra suformuluotas ir prašymas teismui savo iniciatyva (lot. ex officio) konstatuoti niekinio sandorio pasekmes bei kiti prašymai.
10.3. Pateiktame procesiniame dokumente yra atsakyta ir pateikti prašymai bei paaiškinimai į visus klausimus, kuriuos teismas nutartyje įvardijo kaip trūkumus, t. y. nurodyti visi suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos priimtas teismo procesinis sprendimas; šie asmenys gali pateikti savo argumentus ir samprotavimus, todėl jų teisės nebus pažeistos. Mano, kad įvykdė visus keliamus reikalavimus procesinio dokumento turiniui.
10.4. Apeliantė suformulavo prašymo dalyką ir pagrindą, kurių tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, todėl pateiktas prašymas turi būti priimamas ir nustatyta tvarka išnagrinėtas. Kiti klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis), bet teismo posėdžio metu, nes proceso įstatyme yra įtvirtinta galimybė teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti siekiant
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė nemokumo administratorei UAB „Tamtamas“ septynių dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Byloje nustatyta, kad BUAB „Ramkesta“ bendrovės akcininkai R. V. ir K. S. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti BUAB „Ramkesta“ bankroto bylą JANĮ 78 straipsnio l dalies 2 punkte numatytu pagrindu ir įpareigoti nemokumo administratorę UAB „Tamtamas“ dokumentus perduoti bendrovės akcininkams. Prašymą grindė tuo, kad bendrovės akcininkai atsikaitė su vieninteliu BUAB „Ramkesta“ kreditoriumi, t. y. buvo įvykdytas pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimai, kurių pagrindu konstatuotas įmonės nemokumas. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu nemokumo administratorė buvo informuota apie R. V. ir K. S. 2021 m. liepos 28 d. prašymą (registracijos Nr. DOK-10206) ir jai nustatytas septynių dienų terminas nuo prašymo gavimo dienos nuomonei į prašymą pateikti.
14. Nemokumo administratorė UAB „Tamtamas“ pateikė atsiliepimą į akcininkų 2021 m. liepos 28 d. prašymą prašydama: 1) atidėti 2021 m. sausio 8 d. R. V. prašymo (registracijos Nr. DOK-403) ir 2021 m. liepos 28 d. prašymo (registracijos Nr. DOK-10206) nagrinėjimą kol bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-780-889/2021; 2) savo iniciatyva (lot. ex officio) konstatuoti, kad BUAB „Ramkesta“ 2020 m. lapkričio 10 d. akcijų dovanojimo sutartis yra niekinis sandoris, nesukuriantis šalims jokių teisių ir pareigų; 3) savo iniciatyva (lot. ex officio) konstatuoti teisines pasekmes, kad R. V., K. S. ir S. K. neturi UAB „Ramkesta“ akcininkų teisių ir pareigų 2015 m. spalio 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pagrindu; 4) savo iniciatyva (lot. ex officio) konstatuoti, kad BUAB „Ramkesta“ 2020 m. gruodžio 9 d. akcininkų susirinkimo ir 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimai (ir dėl bendrovės veiklos atstatymo ) yra niekiniai, nesukuriantys jokių teisių ir pareigų; 5) taikyti bendrovės 2015 m. gegužės 29 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimto sprendimo numatytas pasekmes – likviduoti UAB „Ramkesta“, priimant sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos.
15. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nustatė nemokumo administratorei UAB „Tamtamas“ septynių dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento (atsiliepimo į akcininkų 2021 m. liepos 28 d. prašymą) trūkumus.
16. Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-111-730/2021. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia dviem esminiais argumentais: 1) teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė procesinio dokumento pavadinimui; 2) pateiktas dokumentas atitinka visus keliamus reikalavimus procesinio dokumento turiniui. Taigi, šioje nutartyje bus vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantei terminą procesinio dokumento (atsiliepimo į akcininkų 2021 m. liepos 28 d. prašymą) trūkumams pašalinti.
17. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Asmens teisės gali būti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
19. Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi); 3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 4) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 6) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, atsiliepimas turi atitikti ir specialiuosius atsiliepimo reikalavimus nurodant: 1) sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu (šiuo atveju su prašymu); 2) nesutikimo motyvai; 3) įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai; 4) atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų; 5) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 6) atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (CPK 142 straipsnio 2 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš teismui pateikto apeliantės procesinio dokumento matyti, kad apeliantė pateikė atsiliepimą į akcininkų 2021 m. liepos 28 d. prašymą, tačiau tuo pačiu reiškė savarankiškus prašymus teismui savo iniciatyva (lot. ex officio) konstatuoti niekinių sandorių pasekmes bei taikyti sprendimą likviduoti UAB „Ramkesta“.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartimi teismas nenustatė jokių apeliantės atsiliepimo į akcininkų 2021 m. liepos 28 d. prašymą trūkumų, nurodytų CPK 142 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, pritardamas apeliantės atskirajame skunde nurodytai pozicijai konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visam apeliantės pateiktam procesiniam dokumentui (atsiliepimui į akcininkų 2021 m. liepos 28 d. prašymą) nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. atsikirtimų į prašymą dalyje apeliantės atsiliepimas galimai atitiko visus keliamus reikalavimus procesinio dokumento formai ir turiniui.
22. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas atsakovės pareikštam atsiliepimui iš esmės tik dalyje dėl reiškiamų savarankiškų reikalavimų nustatė terminą trūkumams pašalinti, tačiau iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokie konkrečiai trūkumai buvo nustatyti. Pirmosios instancijos teismas nutarties 8 punkte nurodė, kad CPK nuostatos nenustato teisės atsiliepimu reikšti savarankiškus reikalavimus, tačiau konkrečių trūkumų, kuriuos turėtų pašalinti apeliantė nedetalizavo. Be to, teismo nutarties 9–11 punktuose yra nurodomas CK įtvirtintas sandorio pripažinimo niekiniu reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika, t. y. iš esmės jau pateikiamas pačių apeliantės reiškiamų savarankiškų reikalavimų vertinimas (teismo motyvai), kurie galėtų būti naudojami sprendžiant apeliantės prašymus iš esmės.
23. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio (kito procesinio dokumento) trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tam tikslui įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, nurodė, kad gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas, priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 20 punkte, apeliantė teikė atsiliepimą į akcininkų 2021 m. liepos 28 d. prašymą, kuriame be kita ko reiškė savarankiškus prašymus teismui. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės reiškiamus prašymus turėjo priimti ir nagrinėti iš esmės, arba nustačius konkrečius tokio prašymo trūkumus (susijusius ne tik su dokumento pavadinimu) išskirti į atskirą bylą ir pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme metu pasiaiškinti kilusius neaiškumus bei esant būtinybei nustatyti terminą trūkumams šalinti bet kokioje proceso stadijoje dėl reiškiamų savarankiškų reikalavimų. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymo pateikimas yra šalies teisė, o ne pareiga, todėl šiuo atveju neužkerta kelio akcininkų 2021 m. liepos 28 d. prašymui nagrinėti.
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė atsiliepimo į ieškinį trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartis naikinama ir apeliantės procesinio dokumento (atsiliepimo į akcininkų 2021 m. liepos 28 d. prašymą) priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir perduoti apeliantės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ramkesta“ nemokumo administratorės procesinio dokumento (atsiliepimo į akcininkų 2021 m. liepos 28 d. prašymą) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.