- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2-1308-450/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00224-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė (pirm.)
- Atsakovas
- R. V., K. S., V. K., S. K., ,,Ramkesta"
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kreditorius
- VĮ Turto bankas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ramkesta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ramkesta“ ieškinį atsakovams R. V., K. S., V. K. ir S. K. dėl akcijų dovanojimo sandorio, akcininkų teisių ir pareigų, akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ramkesta“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Tamtamas“. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nutarta likviduoti uždarąją akcinę bendrovę „Ramkesta“ dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. Bendrovės akcininkai R. V. ir K. S. 2021 m. liepos 28 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė nutraukti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Ramkesta“ bankroto bylą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 78 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, įpareigojant nemokumo administratorę bendrovės dokumentus perduoti įmonės akcininkams.
Atsiliepimas
3. BUAB „Ramkesta“ nemokumo administratorė pateikė atsiliepimą į akcininkų prašymą, kuriuo prašė ex officio (pagal pareigas) konstatuoti, kad 2020 m. lapkričio 10 d. BUAB „Ramkesta“ akcijų dovanojimo sutartis yra niekinis sandoris, nesukuriantis šalims teisių ir pareigų; ex officio konstatuoti teisines pasekmes, jog R. V., K. S. ir S. K. neturi BUAB „Ramkesta“ akcininkų teisių ir pareigų 2015 m. spalio 20 d. BUAB „Ramkesta“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pagrindu; ex officio konstatuoti, kad 2020 m. gruodžio 9 d. BUAB „Ramkesta“ akcininkų susirinkimo ir 2020 m. spalio 16 d. sprendimai (ir dėl bendrovės veiklos atstatymo) yra niekiniai, nesukuriantys jokių teisių ir pareigų; taikyti 2015 m. gegužės 29 d. BUAB „Ramkesta“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimto sprendimo pasekmes – likviduoti BUAB „Ramkesta“, priimant sprendimą dėl veiklos pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas akcininkų R. V. ir K. S. prašymą, BUAB „Ramkesta“ prašymus 2021 m. spalio 15 d. nutartimi atmetė.
5. BUAB „Ramkesta“ nemokumo administratorė bankroto byloje 2021 m. spalio 8 d. pateikė patikslintą ieškinį, nors ieškovė nebuvo teikusi ieškinio, kuris būtų buvęs priimtas ir būtų pagrindas jį patikslinti.
Šalies argumentai
6. BUAB „Ramkesta“ nemokumo administratorė pateiktu ieškiniu prašė: pripažinti 2020 m. lapkričio 10 d. BUAB „Ramkesta“ akcijų dovanojimo sutartį negaliojančia (niekiniu sandoriu), nesukuriančia šalims jokių teisių ir pareigų, konstatuoti teisines pasekmes, ir nustatyti, kad atsakovai R. V., K. S., V. K. ir S. K. neturi BUAB „Ramkesta“ akcininkų teisių ir pareigų įvykdyto 2015 m. spalio 20 d. BUAB „Ramkesta“ visuotinio akcininku susirinkimo nutarimo pagrindu, pripažinti 2020 m. gruodžio 9 d. BUAB „Ramkesta“ akcininkų susirinkimo ir 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimus (ir dėl bendrovės veiklos atstatymo) negaliojančiais (niekiniais), nesukuriančiais jokių teisių ir pareigų, taikyti 2015 m. gegužės 29 d. BUAB „Ramkesta“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimto sprendimo numatytas pasekmes – likviduoti BUAB „Ramkesta“ priimant sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė priimti BUAB „Ramkesta“ ieškinį atsakovams R. V., K. S., V. K. ir S. K. dėl akcijų dovanojimo sandorio, akcininkų teisių ir pareigų, akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir ieškovei išaiškino, kad ji turi teisę pateikti ieškinį pagal atsakovų gyvenamąją vietą Tauragės apylinkės teismui.
8. Teismas, įvertinęs reiškiamo reikalavimo pobūdį bei jo pateikimo momentą (2021 m. spalio 8 d.), taip pat, kad klausimas nepatenka tarp Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių, darė išvadą, jog ieškovės ieškinio priėmimo klausimas spręstinas vadovaujantis JANĮ nuostatomis.
9. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020 pateiktais išaiškinimais, įvertinęs, kad šiuo atveju civilinė byla pagal BUAB „Ramkesta“ ieškinį nėra pradėta ir sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, nusprendė, jog ieškovės ieškinys turi būti paduotas pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) teismingumo taisykles, nes JANĮ nenumato išimčių dėl teismingumo naujai reiškiamiems bankrutuojančios įmonės ieškiniams. Pasak teismo, byloje nėra duomenų, kad akcijų vertė viršytų 40 000 Eur, todėl ieškinį ieškovė turi teisę pareikšti apylinkės teismui pagal atsakovų gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Teismas ieškinį atsisakė priimti ir jį grąžino ieškovei (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Apeliantė BUAB „Ramesta“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovės reiškiami reikalavimai yra tiesiogiai susijęs su BUAB „Ramkesta“ bankroto procesu, todėl ieškinys teismingas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o ne apylinkės teismui.
10.2. CPK tiesiogiai įtvirtina pareigą teismui savo žinion, laikantis teismingumo taisyklių, priimtą bylą išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 34 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus (CPK 34 straipsnio 1 dalis). Todėl tuo atveju, kai yra pareikštas reikalavimas tiesiogiai susijęs su bendrovės bankroto procesu, teismas turi išspręsti su ieškinio priėmimu susijusius klausimus ir visą bylą išnagrinėti iš esmės, o ne atsisakyti priimti ieškinį (ar spręsti bylos perdavimo kitam teismui klausimą (CPK 33 straipsnio 2 dalis)).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti BUAB „Ramkesta“, atstovaujamos nemokumo administratorės, ieškinį atsakovams R. V., K. S., V. K. ir S. K. dėl akcijų dovanojimo sandorio, akcininkų teisių ir pareigų, akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylų teismingumą reglamentuojančias teisės normas, nes, esant situacijai, kai ieškovė yra bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė, ieškovės ieškinys turi būti nagrinėjamas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, t. y. Klaipėdos apygardos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, reiškia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą.
15. CPK 25 straipsnyje nustatyta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio kodekso nustatyta tvarka. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat ir civilines bylas dėl bankroto bei restruktūrizavimo, išskyrus bylas dėl fizinių asmenų bankroto (4 punktas).
16. Bendrosios bylų teritorinio teismingumo taisyklės yra išdėstytos CPK 29–33 straipsniuose. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendrojo pobūdžio taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą; juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, o tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. CPK 30–33 straipsniuose nustatyti atvejai, kai bylos teismingumas gali būti nustatomas ieškovo pasirinkimu ar šalių susitarimu, taip pat nustatytos išimtinio teismingumo taisyklės ir taisyklės, vadovaujantis kuriomis yra sprendžiamas kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumo klausimas.
17. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
18. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis JANĮ, kurio 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
19. Nagrinėjamu atveju aktuali JANĮ 29 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose nemokiam juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs tas juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.
20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aiškindamas minėtą JANĮ nuostatą, Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iškeltų) bylų perdavimo taisykles. Šioje normoje nustatyta, kad nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Šį įstatymo nuostata reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik tos bylos, kurios buvo pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020; 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1021-781/2020; 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1013-798/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-296-881/2021 ir kt.).
21. Kadangi nagrinėjamu atveju byla pagal atsakovės ieškinį dar nepradėta, o pirmosios instancijos teismas sprendė tik atsakovės ieškinio priėmimo klausimą (ieškinys teismui pateiktas 2021 m. spalio 8 d., o bankroto byla ieškovei iškelta dar 2018 m. gegužės 29 d.), ieškovės ieškinys šiuo atveju, kaip pagrįstai ir nusprendė pirmosios instancijos teismas, turėjo būti paduotas pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles, nes JANĮ nenumato išimčių dėl teismingumo naujai reiškiamiems bankrutavusios įmonės ieškiniams.
22. Kaip matyti iš teismui pateikto ieškinio turinio, šiuo atveju nėra duomenų, kad ieškinio suma viršija 40 000 Eur. Tokios bylos, kurių ieškinio suma nėra didesnė kaip 40 000 Eur, teismingos apylinkės teismui (CPK 26, 27, 28 straipsniai) pagal atsakovo / ų gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Atsakovė teikiamame ieškinyje visų atsakovų gyvenamąsias vietas nurodė Tauragėje, todėl atsakovė su ieškiniu turi teisę kreiptis į Tauragės apylinkės teismą.
23. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su apeliantės skunde pateiktais samprotavimais dėl CPK 34 straipsnyje įtvirtintų nuostatų taikymo. Visų pirma, šiuo atveju sprendžiamas ginčas dėl atsakovės pareikšto ieškinio teismingumo, o ne dėl kito teismo perduotos bylos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (ne)pagrįstumo. Antra, Lietuvos apeliacinis teismas pozicijos dėl naujai pradedamų ginčų, nurodytos nutarties 20 punkte, nuosekliai laikosi visose faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose.
24. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumo taisykles, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.