- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- e2-1021-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00092-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- B. L., A. Č.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arespa“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Valdymo ekspertai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arespa“ ieškinį atsakovams B. L. ir A. Č. dėl žalos atlyginimo perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Arespa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovų B. L. ir A. Č. priteisti 41 070,60 Eur žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi perdavė civilinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
3. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą, todėl ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovės BUAB „Arespa“ nemokumo administratorė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nereglamentuotas naujai pradedamų ginčų teismingumas, o nustatytos jau teismuose nagrinėjamų bylų perdavimo taisyklės. Pažymi, jog nagrinėjama byla yra teisminga Šiaulių apygardos teismui pagal atsakovų gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinė byla perduota nagrinėti pagal teismingumą ieškovės bankroto bylą nagrinėjančiam apygardos teismui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
6. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą.
Žemesnės instancijos teismas
7. CPK 25 straipsnyje nustatyta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio kodekso nustatyta tvarka. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat civilines bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo (4 punktas).
8. Bendrosios bylų teritorinio teismingumo taisyklės yra išdėstytos CPK 29–33 straipsniuose. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendrojo pobūdžio taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą; juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre; o tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. CPK 30–33 straipsniuose nustatyti atvejai, kai bylos teismingumas gali būti nustatomas ieškovo pasirinkimu ar šalių susitarimu, taip pat nustatytos išimtinio teismingumo taisyklės ir taisyklės, vadovaujantis kuriomis yra sprendžiamas kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumo klausimas.
9. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
10. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), kurio 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Analizuojamu atveju aktualus JANĮ 29 straipsnis, kuriame nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose nemokiam juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs tas juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios normos turinį, sprendžia, kad įstatymų leidėjas šias specialiąsias teismingumo taisykles įtvirtino tik teisme jau iškeltų ir (ar) pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje esančių bylų atžvilgiu, o nemokaus juridinio asmens kitiems asmenims naujai reiškiamiems reikalavimams nustatyta išimtis netaikytina. Šiuo atveju nėra pagrindo paminėtą JANĮ 29 straipsnio normą aiškinti plečiamai, nes joje konkrečiai nurodoma, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nėra užuominų dėl paties nemokaus asmens naujai reiškiamų kitiems asmenims reikalavimų teismingumo. Vadinasi, tokiu atveju nemokaus asmens inicijuojamos civilinės bylos teismingumas turi būti nustatomas pagal bendrąsias CPK taisykles, o specialusis reglamentavimas, numatytas jau iškeltoms ir (ar) nagrinėjamoms byloms, kuriose nemokus asmuo yra pareiškęs turtinius reikalavimus kitiems asmenims, netaikytinas. Nustatyta, kad ieškovė BUAB „Arespa“ ieškinį pareiškė atsakovams, kurių gyvenamoji vieta yra Šiaulių miestas, ieškinys pareikštas po nemokumo bylos ieškovei iškėlimo (bankroto byla iškelta 2019 m. liepos 1 d., o ieškinys pareikštas 2020 m. balandžio 29 d.), tad toks ieškinys nagrinėtinas pagal bendrąsias teismingumo taisykles.
12. Apeliacinės instancijos teismas taipogi pažymi, kad tokį JANĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo aiškinimą pagrindžia dabar rengiami šio straipsnio normos pakeitimai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 27, 35, 80, 82, 86, 115, 162-2, 199, 284, 515, 577, 801 straipsnių pakeitimo, LX skyriaus Ketvirtojo, Penktojo ir Šeštojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir kodekso papildymo 799-1 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 29 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektas). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimui teikiama pakeisti JANĮ 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.“ Tokiu būdu siekiama paspartinti bylų, kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs nemokus juridinis asmuo, nagrinėjimą, kartu sukuriant prielaidas operatyvesniam nemokumo bylų nagrinėjimui apygardų teismuose. Kaip nurodyta JANĮ pakeitimo projekto aiškinamajame rašte, iš esmės siūloma grįžti prie iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią bankroto bylą nagrinėjantis teismas akumuliuodavo tik tokias teismuose esančias civilines bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, atsisakant JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto ir tokių bylų, kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, perdavimo nemokumo bylą iškėlusiam teismui. Priešingu atveju galėtų kilti grėsmė nemokumo procesų operatyvumui ir efektyvumui, nemokumo bylų nagrinėjimas pailgėtų, taigi, tokia taisyklė neužtikrintų vieno iš JANĮ tikslų – užtikrinti spartesnį nemokumo bylų nagrinėjimą – įgyvendinimo.
13. Ieškovės BUAB „Arespa“ bankroto administratorė pateikė ieškinį dėl šiai bendrovei padarytos žalos atlyginimo, todėl ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį teismui pagal atsakovų gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nemokaus juridinio asmens inicijuota civilinė byla nagrinėtina nemokumo (bankroto) bylą iškėlusiame teisme pagal nemokaus juridinio asmens buveinės vietą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti šiam teismui.