Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus R. V. prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ramkesta“ kreditorių susirinkimo Nr. 2 balsavimo rezultatų ir nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ramkesta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“. Teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, 2019 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

2. Pareiškėjas kreditorius R. V. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su 2019 m. gruodžio 5 d. prašymu, prašydamas panaikinti 2019 m. lapkričio 29 d. įvykusio bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Ramkesta“ kreditorių susirinkimo Nr. 2 dėl 2019 m. kovo 27 d. BUAB „Ramkesta“ bankroto metu gautų lėšų ir išlaidų suvestinėje nurodytų išlaidų tvirtinimo balsavimo rezultatus ir jo metu priimtus sprendimus, įpareigoti bankroto administratorę UAB „Tamtamas“ sušaukti naują BUAB „Ramkesta“ kreditorių susirinkimą, išaiškinti kokio dydžio yra kreditoriaus R. V. teismo patvirtintas finansinis reikalavimas, prašymą nagrinėti skubos tvarka. Nurodo, kad dėl procedūrinių pažeidimų bankroto administratorė viršijo jai suteiktus įgaliojimus, kadangi protokole nebuvo įtraukti kreditoriaus atstovės pasisakymai, nurodyti klaidingi balsavimo duomenys, kurie bankroto administratorės pateikti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 3 d. nutartimi kreditoriaus R. V. prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ramkesta“ kreditorių susirinkimo Nr. 2 balsavimo rezultatų panaikinimo (Nr. DOK-20994) atsisakė priimti.

4. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1358-459/2019 teismo 2019 m. gruodžio 3 d. posėdyje, nutarta priimti R. V. prašymą (Nr. DOK-20724) ir jo papildymą (Nr. DOK-20830), kuriuose pareikšti reikalavimai iš esmės yra analogiški šioje byloje pareikštame prašyme (DOK-20994) nurodytiems reikalavimams.

5. Teismas sprendė, kad R. V. pareikštas reikalavimas išaiškinti, koks yra kreditoriaus R. V. finansinio reikalavimo dydis, yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. eB2-1358-459/2019 tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl prašymo dalį dėl išaiškinimo, koks yra šiai dienai kreditoriaus R. V. finansinio reikalavimo dydis, atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

6. Teismas taip pat nustatė, kad ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dėl 2019 m. kovo 27 d. BUAB „Ramkesta“ bankroto metu gautų lėšų ir išlaidų suvestinėje nurodytų išlaidų tvirtinimo kreditorių balsų dauguma (100 procentu) nutarimas nepriimtas. Iš 2019 m. lapkričio 29 d. kreditorių registravimo sąrašo matyti, kad susirinkime dalyvavo 100 procentų kreditorių, tai yra valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas ir R. V.. VĮ Turto bankas balsavime dalyvavo raštu ir šis kreditorius, turintis 64,83 proc. visų kreditorinių reikalavimų, ketvirtuoju darbotvarkės klausimu balsavo „prieš“. Kreditorius R. V. balsavo „prieš“. Taigi skundžiamu ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nutarimas nepriimtas, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju kreditorius R. V. skundžia nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuris yra nepriimtas, t. y. nėra apskundimo objekto – nutarimo, todėl prašymą dėl balsavimo rezultatų panaikinimo ketvirtuoju klausimu ir įpareigojimo sušaukti naują kreditorių susirinkimą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme CPK nustatyta tvarka, nesant apskundimo objekto (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

7. Teismas kreditoriaus pateiktą prašymą traktavo kaip skundą dėl bankroto administratorės UAB ,,Tamtamas“ veiksmų, nes skundžiamas administratorės galimas neveikimas, todėl toks reikalavimas nagrinėtinas teikiant skundą kreditorių susirinkimui, o teismui gali būti skundžiamas susirinkime priimtas nutarimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8. Kreditorius R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartį. Nurodo savo nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantas tiesiogiai ir nesuformulavo reikalavimo dėl skundžiamos nutarties, tačiau iš atskirajame skunde pateiktų argumentų, akivaizdu, jog siekia būtent tokio rezultato. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1358-459/2019 nutarė patenkinti kreditoriaus R. V. prašymą dalyje dėl teismo posėdžio atidėjimo, kiti klausimai nebuvo spręsti. Todėl teismo motyvą atsisakyti priimti 2019 m. gruodžio 4 d. kreditoriaus R. V. prašymą (DOK-20994) (toliau – prašymas), nes jame pareikšti reikalavimai iš esmės yra analogiški nagrinėjamiems kitoje byloje, laiko nepagrįstu.

8.2. Nesutinka su teismo nurodytu motyvu dėl R. V. finansinio reikalavimo dydžio, kadangi Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1358-459/2019 sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus R. V. patikslinto finansinio reikalavimo.

8.3. Tuo tarpu kreditorius R. V. 2019 m. gruodžio 4 d. prašymu prašė išaiškinti, koks yra šiai dienai jo finansinio reikalavimo dydis, kadangi klausimas dėl bankroto administratorės išlaidų pagrįstumo yra sprendžiamas kreditorių susirinkime, o jame kreditorius turi tokį balsų skaičių (teismo patvirtintų reikalavimų dalis), kurį kiekvienam kreditoriui suteikia jo teismo patvirtinta finansinių reikalavimų suma. Kreditoriaus R. V. finansinis reikalavimas, anot bankroto administratorės, yra 2 472,90 Eur. Kreditorius su tuo nesutinka, nes 2019 m. kovo 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartys, kuriomis buvo patvirtinti patikslinti R. V. finansiniai reikalavimai, yra panaikintos. R. V. yra įsitikinęs, kad šiai dienai BUAB „Ramkesta“ bankroto byloje jo kreditinis reikalavimas yra 13 032,90 Eur, kuris buvo patvirtintas 2019 m. kovo 4 d. bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi, jį įtraukus į BUAB „Ramkesta“ kreditorių sąrašą. Todėl kreditorius, naudodamasis CPK 42 straipsnio 1 dalyje suteikta teise, prašė teismo išaiškinimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus R. V. prašymą dėl BUAB „Ramkesta“ kreditorių susirinkimo Nr. 2 balsavimo rezultatų ir nutarimų panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad kreditoriaus prašyme pareikšti reikalavimai yra analogiški sprendžiamiems kitoje civilinėje byloje Nr. eB2-520-459/2020 (buvęs Nr. eB2-1358-459/2019) (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Be to, kreditoriaus R. V. skundžiamu ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nutarimas nebuvo priimtas, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra apskundimo objekto (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl prašymo pagrindo ir dalyko

11. Asmuo savo pažeistas teises gali ginti įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimosi į teismą formalizavimas reikšmingas ne tik dėl to, kad įgalina aiškiai ir tiksliai apibrėžti teisme nagrinėtino ginčo ribas bei sukuria prielaidas teisingam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui, bet ir dėl to, kad taip užtikrinamos atsakovo teisės. CPK 111 straipsnio 1 dalis nustato teisinį reguliavimą pateikiant teismui procesinį dokumentą. CPK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinyje (prašyme) turi būti nurodyta inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas (pareiškėjas) grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas (ieškinio dalykas).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

13. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kreditoriaus teisė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus.

14. Šioje byloje pareiškėjas (kreditorius) R. V., pateikdamas prašymą dėl BUAB „Ramkesta“ kreditorių susirinkimo Nr. 2 balsavimo rezultatų panaikinimo, pirmosios instancijos teismo prašė:

17.1. panaikinti 2019 m. lapkričio 29 d. įvykusio BUAB „Ramkesta“ kreditorių susirinkimo Nr. 2 dėl 2019 m. kovo 27 d. BUAB „Ramkesta“ bankroto metu gautų lėšų ir išlaidų suvestinėje nurodytų išlaidų tvirtinimo balsavimo rezultatus ir jo metu priimtus sprendimus;

17.2. įpareigoti bankroto administratorę UAB „Tamtamas“ sušaukti naują BUAB „Ramkesta“ kreditorių susirinkimą dėl 2019 m. kovo 27 d. BUAB „Ramkesta“ bankroto metu gautų lėšų ir išlaidų suvestinėje nurodytų išlaidų tvirtinimo;

17.3. išaiškinti, koks yra šiai dienai kreditoriaus R. V. teismo patvirtintas finansinio reikalavimo dydis.

15. Kreditorius reikalavimus grindė 2019 m. lapkričio 29 d. įvykusio BUAB „Ramkesta“ kreditorių susirinkimo Nr. 2 procedūriniais pažeidimais, teigdamas, kad kreditorių susirinkimo metu nebuvo svarstytas jo klausimas dėl kreditorių susirinkimo atidėjimo; neatsiklausta kito kreditoriaus nuomonės dėl kreditorių susirinkimo atidėjimo; bankroto administratorė suklaidino kreditorius 2019 m. lapkričio 26 d. elektroniniu paštu jiems išsiųsdama klaidingą balsavimo biuletenį, kuris buvo papildytas R. V. 4-uoju darbotvarkės klausimu; be to, bendrovės administratorė, atsižvelgdama į gautą informaciją dėl išsiųsto klaidingo balsavimo raštu biuletenio, likus tik 15 min. iki kreditorių susirinkimo išsiuntė papildytą balsavimo biuletenį ir tokį laiko tarpą laiko neprotingu, per kurį galima būtų kreditoriui išsianalizuoti, kokie papildymai buvo padaryti atsiųstame balsavimo biuletenyje. Taip pat atkreipė dėmesį, kad balsavimo rezultatai nesutampa su užfiksuotais protokole. Pareiškėjas prašyme nurodytą reikalavimą dėl jo šiai dienai turimo finansinio reikalavimo dydžio iš esmės siejo su jo turimų balsų kiekiu, sprendžiant klausimus kreditorių susirinkime, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi panaikino bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo (patikslinimo) klausimą perdavė iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, todėl šiuo metu, pareiškėjo teigimu, turėtų galioti ankstesnė teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartis, kuria jis įtrauktas į BUAB „Ramkesta“ kreditorių sąrašą ir patvirtintas jo 13 032,90 Eur dydžio finansinis reikalavimas.

16. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertinęs kreditoriaus pateiktą prašymą kaip skundą dėl bankroto administratoriaus UAB „Tamtamas“ veiksmų, formaliai nustatęs prašymo dalies dėl R. V. finansinio reikalavimo dydžio tapatumą su Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjama civiline byla Nr. eB2-520-459/2020 ir konstatavęs, kad ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dėl 2019 m. kovo 27 d. BUAB „Ramkesta“ bankroto metu gautų lėšų ir išlaidų suvestinėje nurodytų išlaidų tvirtinimo kreditorių balsų dauguma (100 procentu) nutarimas nepriimtas, kreditoriaus prašymą atsisakė priimti net neįsigilinęs į kreditoriaus R. V. tikruosius pareiškimo (skundo) ketinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius R. V. reiškė reikalavimą dėl 2019 m. lapkričio 29 d. įvykusio BUAB „Ramkesta“ kreditorių susirinkimo Nr. 2 dėl 2019 m. kovo 27 d. BUAB „Ramkesta“ bankroto metu gautų lėšų ir išlaidų suvestinėje nurodytų išlaidų tvirtinimo balsavimo rezultatų ir jo metu priimtų sprendimų panaikinimo ir tik pirmuoju klausimu nebuvo priimtas nutarimas, tuo tarpu, nutarimai dėl administratorės atlyginimo ir administratorės atlyginimui (priemokai) skiriamos sumos, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, buvo priimti. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti kreditoriaus R. V. pareiškimo (skundo) dalyką, faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, galimai taikydamas pareiškimo (skundo) (procesinio dokumento) trūkumų šalinimo institutą dėl netinkamo skundo dalyko ar pagrindo formulavimo, jei iš pareikšto R. V. prašymo nėra aiškūs reikalavimai, skundo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Neišsiaiškinus procesinio dokumento (skundo) dalyko, faktinių aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, būtų iš esmės pažeista ir eliminuota R. V. teisės kreiptis į teismą esmė (CPK 5 straipsnis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

18. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditoriaus R. V. prašymo priėmimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnyje nustatytais pagrindais, nepasinaudojęs trūkumų šalinimo institutu ir neišsiaiškinęs tikrųjų kreditoriaus ketinimų (prašymo pagrindo ir dalyko), todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir kreditoriaus R. V. prašymo (Nr. DOK-20994) priėmimo klausimą grąžina pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus R. V. prašymo (Nr. DOK-20994) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.