Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3866-1077/2024 pagal pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Saulius Mulevičius, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

34. Suinteresuoti asmenys byloje UAB „Mano Būstas Vilnius“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB bankas atsiliepimų į atskirąjį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

36. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Saulius Mulevičius priėmė vykdyti vykdomuosius raštus dėl skolų išieškojimo iš skolininkės: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-26152-808/2019 dėl 3 252,26 Eur sumos išieškojimo UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0170/21/00259), 2) 2021 m. gegužės 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-26371-294/2020 dėl 1 496,29 Eur sumos išieškojimo UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0170/21/00754), 3) 2022 m. lapkričio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-5258-1089/2022 dėl 726,86 Eur sumos išieškojimo UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0170/22/01987), 4) 2023 m. sausio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. eA2-22161-1125/2022 dėl 300 Eur sumos išieškojimo AB SEB banko naudai (vykdomoji byla Nr. 0170/23/00191), 5) 2022 m. gruodžio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-7555-1014/2022 dėl 67,92 Eur sumos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0170/23/00214), 6) 2022 m. gruodžio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-7555-1014/2022 dėl 1 145,79 Eur sumos išieškojimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0170/23/01954).

38. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 26 d. gavo registruotą laišką iš antstolio Sauliaus Mulevičiaus ir skundžiamus procesinius dokumentus: 1) vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. S-23-170-17087 vykdomosiose bylose (Nr. 0170/21/00259, Nr. 0170/21/00754, Nr. 0170/22/01987, Nr. 0170/23/00191, Nr. 0170/23/00214, Nr. 0170/23/01954); 2) patvarkymą dėl skolos išieškojimo 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. S-23-170-17089 vykdomosiose bylose (0170/23/00191, Nr. 0170/23/00214, Nr. 0170/23/01954); 3) nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. S-23-170-17088 vykdomosiose bylose (0170/21/00259, Nr. 0170/21/00754, Nr. 0170/22/01987, Nr. 0170/23/00191, Nr. 0170/23/00214, Nr. 0170/23/01954); 4) patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2023 m. lapkričio 13 d. Nr. S-23-170-16714 vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/01954.

39. Pareiškėja nesutiko su aukščiau nurodytais antstolio procesiniais dokumentais, todėl pateikė antstoliui Sauliui Mulevičiui 2023 m. gruodžio 15 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė: 1) pagal CPK 284 straipsnio nuostatas išdėstyti susidariusios skolos padengimą per 12–18 mėnesių, 2) panaikinti patvarkymus: vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. S-23-170-17087 vykdomosiose bylose, patvarkymą dėl skolos išieškojimo 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. S-23-170-17089 vykdomosiose bylose, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. S-23-170-17088 vykdomosiose bylose, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2023 m. lapkričio 13 d. Nr. S-23-170-16714 vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/01954 ir jų vykdymą.

Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. S-23-170-17087 vykdomosiose bylose (Nr. 0170/21/00259, Nr. 0170/21/00754, Nr. 0170/22/01987, Nr. 0170/23/00191, Nr. 0170/23/00214, Nr. 0170/23/01954).

40. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. CPK 644 straipsnio 1 punktas nustato, kad skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Įpareigojimas nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus turi būti suprantamas ne tik kaip pareiga nesiimti aktyvių veiksmų, kurie tiesiogiai trukdo antstoliui atlikti su vykdymu susijusius veiksmus, bet ir kaip įpareigojimas skolininkui bendradarbiauti su antstoliu siekiant sklandaus vykdymo proceso. O antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

41. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Kartu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, kartu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

42. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos argumentas, jog vykdymo išlaidos yra per didelės, nėra teisiškai pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą įvertinti, ar vykdymo išlaidos buvo grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį, ir/ar vykdomosios bylos administravimo išlaidos atitiko antstolio ir jo darbuotojų patiriamas realias sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti, todėl tokios išlaidos turėjo būti panaikintos arba pakeistos.

43. Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato SVI (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Administravimo išlaidos reglamentuotos SVI 109 ir 120 punktuose.

45. Įvertinęs aukščiau nurodytus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nei savo skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde iš esmės neįrodinėjo, kaip konkrečiai antstolis, atlikdamas vykdymo išlaidų apskaičiavimą, netinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas – apeliantė savo argumentus iš esmės grindžia subjektyviu įsitikinimu dėl teisės aktuose (SVI) nustatytų dydžių nepagrįstumo (apeliantės teigimu, nustatyti dydžiai yra per dideli). Šiuo atveju pareiškėja nepateikė skaičiavimų, nepagrindė savo skundo motyvų aiškiomis aplinkybėmis, teisės normomis, jog antstolis viršija savo įgaliojimus netinkamai atlikdamas skaičiavimus, nustatydamas vykdymo išlaidų dydį ar pan. Patvarkymuose antstolis tiksliai ir konkrečiai nurodo, už ką išskaitomas ir reikalaujamos atitinkamos sumos, nukreipia į teisės aktų normas, detalizuoja kuo remiantis nurodo išieškotinas sumas. Be to, antstolis atliko tik tuos veiksmus, kurie yra būtini kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad antstolių procesiniai dokumentai vykdymo procese yra generuojami Antstolių informacinėje sistemoje (AIS), kuri, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti ir suvedus į sistemą atitinkamas reikšmes (išieškomas sumas), pati automatiškai apskaičiuoja antstolio atlygio sumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog vykdymo išlaidos yra per didelės, teisiškai nepagrįstos ir atitinkamai tokios išlaidos turėjo būti panaikintos arba pakeistos, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

46. Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja ilgą laiką nevykdė teismo sprendimo, o išieškotojas turi teisę vykdomąjį dokumentą pateikti vykdyti per 5 metus ir vykdymo išlaidos indeksuojamos atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Vykdymo išlaidos indeksuojamos pagal SVI 135–136.2 punktus. Taigi, apeliantės nurodyti argumentai neleidžia teigti, kad antstolis pažeidė vykdymo išlaidų indeksavimo tvarką. Vykdymo išlaidų indeksavimo tikslas yra įvertinti infliacijos daromą įtaką vykdymo išlaidų dydžiams. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėja ilgą laiką nevykdė teismo sprendimo, išieškotojas turi teisę vykdomąjį dokumentą pateikti vykdyti per 5 metus ir vykdymo išlaidos indeksuojamos atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja ilgą laiką nevykdė teismo sprendimo, o išieškotojas turi teisę vykdomąjį dokumentą pateikti vykdyti per 5 metus ir vykdymo išlaidos indeksuojamos atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

47. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos argumentas, jog antstolis turėjo siųsti vykdymo išlaidų apskaičiavimą skolininkei elektroniniu paštu, jog būtų patirtos mažesnės vykdymo išlaidos, atmestinas. Antstolis jau vykdė ir kitas vykdomąsias bylas prieš atsakovę, tai jam tikrai buvo žinomas jos elektroninio pašto adresas, nes atsakovė visus procesinius dokumentus bylose siuntė tik elektroninio paštu, todėl antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviui (atsakovei) turėjo būti siunčiami būtent elektroninių ryšių priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad vykdymo išlaidų skaičiavimus antstolis išsiunčia skolininkui kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos (CPK 611 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 605 straipsnio 2 dalį, vykdomose bylose dėl mažesnių sumų nei 1 000,00 Eur procesiniai dokumentai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 16 d. išieškojimo suma viršijo 1 000,00 Eur, dėl to procesiniai dokumentai skolininkei buvo išsiųsti registruota pašto siunta. Be to, pagal CPK 605 straipsnio 4 dalį procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis gavus skolininkės sutikimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomosios bylos medžiagoje nėra duomenų, jog skolininkė būtų pateikusi tokį prašymą, todėl apeliantės argumentai jog antstolis turėjo siųsti vykdymo išlaidų apskaičiavimą skolininkei elektroniniu paštu, taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl patvarkymo dėl skolos išieškojimo 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. S-23-170-17089 vykdomosiose bylose (Nr. 0170/23/00191, Nr. 0170/23/00214, Nr. 0170/23/01954).

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos skundžiamas patvarkymo dėl skolos išieškojimo 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. S-23-170-17089 yra vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/00191. Jame nurodyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įpareigojama daryti išskaitas iš skolininkės gaunamų pajamų (pensijos).

50. Apeliantė nurodo, jog nors skolos išieškojimas iš pensijos yra teisėtas, tačiau antstolis ir pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis LR ir ES teise, CK ir CPK nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Priverstinio išieškojimo metu skolininkės pajamų dalies paliekamos jos pačios būtiniems poreikiams patenkinti nepakanka normaliam jos gyvenimui, todėl toks formalus ir nesąžiningas skolos išieškojimas iš pensijos yra neteisėtas.

52. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja socialinių išmokų negauna, pagal darbo sutartis nedirba, tačiau pareiškėjai nuo 2021 m. spalio 13 d. VSDFV Vilniaus skyriaus paskirta nuolatinė išmoka (pensija). Ši apeliantės gaunama senatvės pensija nėra priskiriama prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 737 straipsnio 7 punktą, 739 straipsnio nuostatas nėra galimas (pvz. šalpos senatvės pensija). Šios paskirties lėšos gali būti areštuojamos antstolio laikantis CPK 667 straipsnyje, 736 straipsnyje bei 737 straipsnyje nustatytos tvarkos. Taigi, antstolis turi teisę vykdyti išieškojimo iš pareiškėjos gaunamos senatvės pensijos. Pabrėžtina, jog įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog antstolis ir pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis LR ir ES teise, CK ir CPK nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais yra deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįsti, todėl atmestini.

54. Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/00214 2023 m. vasario 8 d. buvo priimti patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo buvo įpareigota SODRA daryti išskaitas iš pensijos. Vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/00191 yra skundžiamas 2023 m. lapkričio 16 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo buvo įpareigota SODRA daryti išskaitas iš pensijos.

55. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog aplinkybė, kad egzistuoja du patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriais SODRA įpareigota daryti išskaitymus iš pensijos, savaime netampa neteisėti, pažymėtina, jog patvarkymai priimti dėl išieškojimo pagal skirtingus vykdomuosius raštus, kurie antstoliui buvo pateikti skirtingu metu. Vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/00214 vykdomasis raštas gautas 2023 m. vasario 8 d. ir tą pačią dieną priimtas vykdyti ir priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo (CPK 661 straipsnio 2 dalis). Vykdomojoje byloje Nr. 0170/2023/00191 vykdomasis raštas gautas 2023 m. vasario 2 d. ir tą pačią dieną priimtas vykdomasis raštas, 2023 m. vasario 6 d. apskaičiuotos vykdymo išlaidos ir išsiųstas raginimas įvykdyti teismo sprendimą, dėl to antstolis negalėjo vienu patvarkymu įpareigoti SODRA daryti išskaitas abejose bylose, kadangi vykdomojoje byloje Nr. 0170/2023/00191 2023 m. vasario 8 d. dar nebuvo teisinio pagrindo atlikti priverstinius vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, jog antstolio patvarkymai priimti dėl išieškojimo pagal skirtingus vykdomuosius raštus, kurie antstoliui buvo pateikti skirtingu metu, apeliantės argumentai, jog antstolis pakartotinai nurodo priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir pakartotinai apskaičiuoja vykdymo išlaidas yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

56. Apeliantė nurodo, jog jai turėjo būti suteiktas protingas terminas sumokėti skolą VMI. Antstolis turėjo siųsti raginimą įvykdyti sprendimą, todėl antstolio priimti procesiniai dokumentai buvo neproporcingi, nesąžiningi. Nors valstybei priteistos bendros 67,92 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimas nebuvo išdėstytas, tačiau buvo išdėstytas pats skolos sumokėjimas, todėl valstybei priteistos bendros 67,92 Eur bylinėjimosi išlaidos turėjo būti pareiškėjos sumokamos tik sumokėjus skolą.

57. Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybei priteistos bendros 67,92 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimas nebuvo išdėstytas. Raginimas neturėjo būti siunčiamas, kadangi priteista suma neviršijo 100,00 Eur (CPK 661 straipsnio 2 dalis) Išieškotojos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai priteista pinigų suma, buvo išdėstyta 10 mėnesių laikotarpiui, sprendimas už akių įsitesėjo 2022 m. sausio 1 d., įvykdymo laikotarpis pasibaigė 2023 m. spalio 31, o 2022 m. gruodžio 7 d. vykdomasis dokumentas antstoliui pateiktas 2023 m. lapkričio 13 d. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, dėl to nėra pagrindo teigti, kad antstolis atliko priverstinius vykdymo veiksmus ankščiau nei teismo sprendimo už akių įvykdymo terminas buvo atidėtas. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo tvarka nėra pažeista. Be to, priešingai nei nurodo apeliantė, raginimas neturėjo būti siunčiamas, kadangi išdėstant teismo sprendimo įvykdymą yra nurodomas sprendimo įvykdymo terminas (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Nors apeliantė nurodo, jog valstybei priteistos bendros 67,92 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimas nebuvo išdėstytas, tačiau buvo išdėstytas pats skolos sumokėjimas, todėl valstybei priteistos bendros 67,92 Eur bylinėjimosi išlaidos turėjo būti pareiškėjos sumokamos tik sumokėjus skolą, tačiau tokie apeliantės argumentai yra grindžiami tik apeliantės samprotavimais, deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

58. Apeliantė nurodo, jog civiliniame procese Nr. 2-68-3-00573-2022-0 Vilniaus miesto apylinkės teismas vykdomąjį raštą išdavė 2022 m. gruodžio 7 d., kol dar atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo išnagrinėtas, atitinka tikrovę, nes atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vis dar nėra išnagrinėtas.

59. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-7555-1014/2022 2022 m. birželio 1 d. buvo priimtas sprendimas už akių. Šioje byloje 2022 m. spalio 12 d. atsisakyta tenkinti pareiškėjos pateiktą pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškėjos skundas dėl šios nutarties atmestas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2748-340/2022. Vykdomasis raštas išduotas po to, kai buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl atsisakymo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo vis dar nėra išnagrinėtas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas 2023 m. lapkričio 16 d. Nr. S-23-170-17088 vykdomosiose bylose (Nr. 0170/21/00259, Nr. 0170/21/00754, Nr. 0170/22/01987, Nr. 0170/23/00191, Nr. 0170/23/00214, Nr. 0170/23/01954).

60. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš skolininkės gaunamos 509,45 Eur pensijos gali būti išieškoma 30 procentų, t. y. 152,84 Eur ir turėtų būti paliekama jai 70 procentų, t. y. 356,62 Eur pensijos dalis, ir nepagrįstai pažymėjo, jog antstolio nustatyta 440,00 Eur suma, kurią skolininkė gali naudoti per mėnesį, nepažeidžia jos teisių. Pareiškėjai paliekama 356,62 Eur pensijos dalis yra akivaizdžiai nepakankama normaliam jos gyvenimui, taip pat antstolio nustatyta 440,00 Eur suma, kurią skolininkė gali naudoti per mėnesį yra nelogiška, nesąžininga, nepagrįsta, nes nurodyta suma yra gerokai mažesnė net nei absoliutaus skurdo riba, todėl ji iš esmės prieštarauja protingumo ir sąžiningumo kriterijams.

61. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės yra: išieškojimas iš skolininko lėšų ir pensijos (CPK 624 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 5 punktas). Išieškant iš pensijos pagal kelis vykdomuosius dokumentus išieškoma 30 procentų nuo iš pajamų, neviršijančių minimalaus darbo užmokesčio.

62. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkei nuo 2021 m. spalio 13 d. VSDFV Vilniaus skyriaus paskirta 509,45 Eur dydžio nuolatinė išmoka (pensija). Išskaitos iš šios išmokos pagal vykdomuosius dokumentus antstolio patvarkymų pagrindu sudaro 152,83 Eur, todėl skolininkei išmokamos pensijos likutis sudaro 356,62 Eur. Vykdymo procese nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymo pagrindu skolininkei paskirta vienišo asmens išmoka, sudaranti apie 36,00 Eur. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, iš jos gaunamos 509,45 Eur pensijos gali būti išieškoma 30 procentų, t. y. 152,84 Eur ir turėtų būti paliekama jai 70 procentų, t. y. 356,62 Eur pensijos dalis. Taigi, šiuo atveju matyti, jog antstolio nustatyta 440,00 Eur suma, kurią skolininkė gali naudoti per mėnesį, niekaip nepažeidžia jos teisių. Nors apeliantė nurodo, kad skundžia minėtą antstolio patvarkymą, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl pastarasis yra neteisėtas ar neatitinka įstatymo normų. Vien nurodyti subjektyvūs apeliantės argumentai, jog antstolio nustatyta 440,00 Eur suma, kurią skolininkė gali naudoti per mėnesį yra nelogiška, nesąžininga, nepagrįsta, nes nurodyta suma yra gerokai mažesnė net nei absoliutaus skurdo riba, todėl ji iš esmės prieštarauja protingumo ir sąžiningumo kriterijams vertintini kaip apeliantės deklaratyvus samprotavimai, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti 2023 m. lapkričio 13 d. Nr. S-23-170-16714 vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/01954.

63. Apeliantė nurodo, jog sprendimas už akių buvo išdėstytas 10 mėnesių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, jog 2022 m. birželio 1 d. sprendimas už akių įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 1 d., o antstoliui pateiktas vykdyti 2023 m. lapkričio 13 d. ir dėl to nėra pažeista teismo sprendimo vykdymo tvarka. Vien tai, kad nėra pažeista teismo sprendimo vykdymo tvarka, nebuvo pagrindas atmesti pareiškėjos argumentus dėl nesąžiningo, neracionalaus ir neprotingo išieškotojo elgesio. Apeliantė taip pat nurodo, jog civilinėje byloje Nr. e2-16211-1019/2023 nebuvo išduotas vykdomasis raštas, teismas turėjo išnagrinėti ne klausimą ar yra išduotas vykdomasis raštas, ar ne, o tai, kad pareiškėjo skolos dydis yra neteisėtas ir naikintinas.

64. Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamu 2023 m. lapkričio 13 d. patvarkymu Nr. S-23-170-16714 vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/01954 buvo priimtas vykdyti 2022 m. gruodžio 7 d. vykdomasis raštas Nr. e2-7555-1014/2022, išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo. 2022 m. birželio 1 d. sprendimas už akių įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 1 d., o antstoliui pateiktas vykdyti tik 2023 m. lapkričio 13 d. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigia apeliantės, šiuo atveju nėra pažeista teismo sprendimo vykdymo tvarka.

65. Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo esmę, teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, pirmosios instancijos teismas įvertino, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Be to, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundą teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog apeliantės skundą grindžia savo pačios pasyvumu, ginčija teismo sprendimų, kurių pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai, teisėtumą, ginčija Sprendimų vykdymo instrukcijos teisėtumą, formaliai nurodo visus paskutinį kartą iš antstolio gautus dokumentus esant neteisėtais, tačiau nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, pripažįsta, jog antstolis veikia pagal įstatymą, tačiau pareiškėja nesutinka su įstatymo ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytomis normomis, nurodo aplinkybes, kurios yra klaidinančios, kaip skundų teikimus, sprendimų įsiteisėjimo aplinkybes. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamus procesinius dokumentus.

Dėl baudos skyrimo pareiškėjai ir teismo sprendimų įvykdymo išdėstymo

66. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo tinkamai įvertinti ir antstolio pateiktą nepagrįstą ir nesąžiningą prašymą skirti baudą pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tokį antstolio prašymą ir tokį veikimo būdą bei jį tinkamai užkardyti.

67. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis) bei skirti iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

68. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad priešingai nei teigia apeliantė, byloje buvo įvertintos aplinkybes dėl baudos skyrimo pareiškėjai, t. y. pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nepagrįsto skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas savaime nėra piktnaudžiavimas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog šiuo atveju nebuvo keliamas klausimas, kad pareiškėja pateikė pakartotinį skundą dėl to paties dalyko, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Skundo pateikimas neužvilkino teismo sprendimo įvykdymo ir skundo padavimas vykdymo veiksmų nestabdo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo skirti nuobaudą pareiškėjai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino antstolio pateiktą prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjai.

69. Taip pat apeliantės teigimu, bylos dalis dėl prašymo atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą neturėjo būti nutrauktina, nes vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais pareiškėjos prašymas pagal CPK 284 straipsnio nuostatas išdėstyti susidariusios skolos padengimą per 12–18 mėnesių galėjo ir turėjo būti nagrinėjamas ir patenkintas šioje byloje. Pirmosios instancijos teismo pareiga buvo patikrinti ne tik antstolio veikimo neteisėtumą, bet ir paties vykdymo protingumą ir ekonominį pagrindimą, nes formalus įstatymų laikymasis negali būti panaudojamas nepagrįstai praturtėti, ar pažeisti skolininko (pareiškėjos) interesus.

70. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog skundai dėl antstolio veiksmų atlikimo ar atsisakymo juos atlikti nagrinėtini civilinio proceso tvarka, bet atskirose bylose (CPK 510 straipsnis). Prašymai išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą sprendžiami byloje, kuriose sprendimai buvo priimti (CPK 284 straipsnis).

71. CPK 284 straipsnyje nurodyta, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia teisė suteikta teismui, bet ne antstoliui, dėl to su tokio pobūdžio prašymais turėtų būti kreipiamasi į teismą, bet ne į antstolį. Šiuo atveju prašymą turi pateikti pareiškėja tiesiogiai teismui byloje, kurioje sprendimai buvo priimti, bet ne per antstolį. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog bylos dalis dėl prašymo atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą neturėjo būti nutrauktina visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

72. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, pasisakydama dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, neatsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo motyvus, pakartotinai dėsto argumentus, kuriuos išsamiai ir visapusiškai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde pareiškėja iš esmės kartoja skunde pateiktus teiginius bei prašo apeliacinės instancijos teismo juos pakartotinai įvertinti. Pažymėtina ir tai, kad didelę dalį atskirojo skundo sudaro perkeltas tekstas iš skundo, išnagrinėto pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai sprendė pareiškėjos ginčijimą antstolio veiksmų klausimą, pasisakė dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių bei savo išvadas pagrindė visapusiškai ištyręs byloje pateiktus įrodymus. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, o atmesdamas skundą priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Dėl procesinės bylos baigties

73. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

75. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.