- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-2748-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00573-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- AB „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės A. S. pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo, peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį ir ieškovei iš atsakovės A. S. priteisė 990,32 Eur skolos už šilumos energiją/karštą vandenį, 30,71 Eur delspinigius, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1021,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 25,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Atsakovė A. S. pateikė pareiškimą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad teismas nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė faktines esmines bylos aplinkybes (jų visumą), kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau 2022 m. gegužės 3 d. 13:30 val. vykusiame nuotoliniame teismo posėdyje nedalyvavo, pareiškimo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nėra gauta. Atsakovė pateikė pagrįstą ir motyvuotą 2022-04-20 dienos prašymą nagrinėti šią civilinę bylą rašytinio proceso tvarka (CPK 235 str. 6 d.), tačiau teismas iki teismo posėdžio nepriėmė jokio procesinio sprendimo (nutarties, rezoliucijos) dėl šio atsakovės prašymo. Ieškovė naudojasi savo išskirtine monopoline padėtimi ir elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai atsakovės atžvilgiu, nes jokiu įmanomu būdu tinkamai neinformavo ir neperspėjo atsakovės apie susidariusią skolą ir nepagrįstus ketinimus vienašališkai kreiptis į teismą su nauju pareiškimu dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo. Atsakovė neneigia tos aplinkybės, kad turėjo šiokių tokių sunkumų paskutiniu metu mokant ieškovei už suteiktas paslaugas, tačiau tokia situacija susiklostė dėl objektyvių, nuo atsakovės valios visiškai nepriklausančių aplinkybių – visą pasaulį apėmusi pasaulinė pandemija turėjo esminės įtakos ieškovės gaunamoms pajamoms. Ginčo atveju, nepagrįsti ir neteisėti ieškovės veiksmai vienašališkai dar kartą pakartotinai (jau penktą kartą) kreipiantis į teismą dėl atsakovės skolos, tokių sąlygų jai nesudarė, nes ankstesnės ginčo bylos su ieškove dar nėra pasibaigę (c.b. Nr. 2YT-3329-863/2022). Atsakovė jau sumokėjo visas skolas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus (antstolio Vitalio Milevičiaus vykdomojoje byloje Nr. 0013/19/00268 skolos likutį 1615,10 Eur, ir antstolės Daivos Milevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0012/20/00199 skolos likutį 2436,06 Eur, t.y. visą skolos likutį 4 051,16 Eur). Ieškovės vienašališkas sprendimas kreiptis į teismą su nauju ieškiniu prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą atsakovės, kaip vartotojos, nenaudai (LR CK 6.188 str. 1 ir 2 dalyse), todėl teismo iniciatyva jos turėtų būti pripažintos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 dalis). Atsakovei (vartotojai) nustatyti delspinigiai, kurie siekia net 7,30 procentų metinių palūkanų (0,02 proc. x 365 dienos) yra nesąžiningai ir neprotingai dideli (lupikiški), kai tuo tarpu rinkoje realios palūkanos yra lygios arba mažesnės nei 0,00 procento, be to jiems pagal CPK nuostatas gali būti taikoma senatis.
Atsiliepimas
3. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė su pateiktu pareiškimu nesutinka. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, kasacinio teismo nuomone, turi būti įrodomos: „CPK 288 str. 4 d. įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. <...> Priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį, buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų. Vis dėlto šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikdama pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, turi nurodyti, svarbias neatvykimo į teismą priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 str. 2 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012). Ieškovės nuomone, šiuo atveju neegzistuoja nei viena CPK 288 str. 4 d. nurodyta aplinkybė. Atsakovė neneigia, kad ieškovė tiekia šilumos energiją/karštą vandenį butui, be to, kad yra susidaręs įsiskolinimas už patiektą šilumos energiją. Nagrinėjamu atveju su buto savininke (atsakove) nebuvo sudarytos individualios rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, buto šilumos / karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su buto savininke neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal aprašo nuostatas. Šių aplinkybių atsakovė taip pat neginčija. Tais pačiais klausimais buvo išspręsta ne viena civilinė byla atsakovės atžvilgiu, todėl ieškovei nesuprantama, kodėl atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir visais įmanomais būdais stengiasi apsunkinti teismo sprendimo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovės A. S. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad 2022 m. kovo 25 d. teismo nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2022 m. gegužės 3 d. 13:30 val. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau 2022 m. gegužės 3 d. 13:30 val. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, pareiškimo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nebuvo gauta. Atsakovė, teismui paskyrus parengiamąjį teismo posėdį, pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pagal CPK 235 straipsnio 6 dalį byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė priimti sprendimą už akių. Atsakovės elgesys, teikiant prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jau gavus šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį, t. y. žinant apie teismo priimtą procesinį sprendimą skirti parengiamąjį teismo posėdį 2022 m. gegužės 3 d., teismo vertinimu, turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių bei nesuderinamas su proceso operatyvumo reikalavimais. Atsakovės argumentą, jog toks atsakovės prašymas nebuvo teismo išspręstas laikė nepagrįstu, nes teismas sprendė dėl šio prašymo parengiamojo teismo posėdžio metu ir protokoline nutartimi jį atmetė bei tenkino atvykusios į parengiamąjį teismo posėdį šalies prašymą priimti sprendimą už akių neatvykusios šalies atžvilgiu. Teismas padarė išvadą, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, t. y. aplinkybė, nurodyta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte (byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių), nenustatyta.
6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodyti bendro pobūdžio prieštaravimai, teismo vertinimu, nelaikytini aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl padarė išvadą, kad CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė, kurios pagrindu teismas turėtų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, nenustatyta. Atsakovė jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas (CPK 178 straipsnis, 288 straipsnio 4 dalis). Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovė turi teisę nemokėti už jos butams tiekiamą šilumos energiją/karštą vandenį, byloje nenustatyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-12 nutartį ir patenkinti visus jos prašymo reikalavimus. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
7.1. Atsakovė pateikė pagrįstą ir motyvuotą 2022-04-20 dienos prašymą nagrinėti šią civilinę bylą rašytinio proceso tvarka (CPK 235 str. 6 d.), tačiau teismas iki teismo posėdžio nepriėmė jokio procesinio sprendimo (nutarties, rezoliucijos) dėl šio atsakovės prašymo, nors ieškinio suma yra mažesnė nei du tūkstančiai eurų. Byla galėjo būti skiriama nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, ir kadangi analogiškai sprendė kitoje analogiškoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-04 dienos nutartimi c.b. Nr. e2-5258-1089/2022.
7.2. Atsakovė objektyviais duomenimis pagrindė (ieškovo pateiktomis sąskaitomis už paslaugas), kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas (CPK 178 straipsnis, 288 straipsnio 4 dalis), ir kadangi naujų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovė turėjo teisę nemokėti už jos butams nesąžiningai ir neteisingai apskaičiuotą pateiktos šilumos energiją/karštą vandenį.
7.3. Kadangi pagal bendrąsias energijos tiekimo sutarties nuostatas šilumos tiekėjas įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nustatytos rūšies energiją, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti, todėl šioje byloje ir sprendime teismo negalėjo būti ignoruotos atsakovės pastabos ir argumentai dėl netinkamų ir nekokybiškų paslaugų teikimo ir kainų už jas netinkamo skaičiavimo. Atsakovės suvartotas karštas vanduo (5,401657 m³) yra paskaičiuotas pagal dienos norma gyventojui (0,1742 m³ per dieną), kur dienų skaičius (31 d.), neatitinka jokių protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes atsakovė gyvendama viena jokiu galimu būdu negalėjo sunaudoti (suvartoti) net (5,401657 m³) karšto vandens per mėnesį. Taip pat šioje byloje ir sprendime teismo buvo ignoruoti ir atsakovės argumentai dėl atsakovei (vartotojai) nustatytų delspinigių, kurie siekia net 7,30 procentų metinių palūkanų (0,02 proc. x 365 dienos) nesąžiningumo ir neprotingumo (lupikiškumo).
7.4. Ieškovo teikiamos paslaugos yra centralizuotos ir monopolinės, į butą pateikiamos šilumos kiekis nėra reguliuojamas, todėl atsakovė negali pasirinkti kito šilumos energijos tiekėjo, sumažinti arba atsisakyti jai teikiamų paslaugų. Ieškovas naudojasi savo išskirtine monopoline padėtimi ir elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai atsakovės atžvilgiu, nes jokiu įmanomu būdu tinkamai neinformavo ir neperspėjo atsakovės apie susidariusią skolą ir nepagrįstus ketinimus vienašališkai kreiptis į teismą su nauju pareiškimu dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo. Taip pat ieškovės teikiamos paslaugos nėra kokybiškos, atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl teikiamų paslaugų kokybės (šildymo ir karšto vandens), tačiau paslaugų kokybė nepasikeitė.
7.5. Kadangi ieškovė nepagrįstai ir nesąžiningai, bei vienašališkai priėmė sprendimą pakartotinai (jau penktą kartą) kreiptis į teismą tinkamai apie tai neinformavus ir neįspėjus atsakovės, todėl atsakovės nuomone ieškovas tokiu savo veiksmu padarė atsakovei turtinę ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:
8.1. Atsakovė teigė už suteiktas paslaugas mokėjo ir taip ženkliai sumažino įsiskolinimą, tačiau tokius atsakovės teiginius paneigia prie ieškinio pridėta mokesčių paskaičiavimo pažymą, kurioje nėra fiksuota atliktų mokėjimų ir šios aplinkybės buvo pirmosios instancijos teismo visapusiškai išnagrinėtos.
8.2. Taip pat ieškovė pažymi, kad atsakovės skunde dėstomos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos ne vienoje civilinėje byloje Nr. e2-2053-595/2017, e2-7230-734/2019, e2A-118-933/2020, e2-26371-294/2020, e2A-1234-794/2021 ir yra nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais.
8.3. Nors, atsakovė skunde dažnai mini sutarties nesąžiningas sąlygas, tačiau, kaip ir nurodyta ieškovės pareikštame ieškinyje, atsakovė su ieškove nėra sudariusi individualios rašytinės šilumos energijos tiekimo sutarties, o traktuoti, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos būtų galima tik tuo atveju, jeigu tarp šalių būtų rašytinė šilumos energijos tiekimo sutartis.
8.4. Kadangi atsakovė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį, pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė vadovaudamasi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 371 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalį paskaičiavo delspinigius. Pažymėtina, jog delspinigių paskirtis – užtikrinti prievolės vykdymą, jeigu viena šalis savo pareigą vykdo tinkamai, o kita pareigą su ja atsiskaityti už tinkamai suteiktas paslaugas, vengia, kita šalis siekia apginti savo pažeistas teises.
8.5. Atsakovė teigia, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai, teikdama ieškinį teismui dėl skolos, nes ji moka pagal kitas vykdomąsias bylas, tačiau pažymėtina, jog atsakovė nemoka už jai suteiktas paslaugas, neapmoka jai pateiktų sąskaitų, nereaguoja į pateiktus raginimus ir įspėjimus, teigdama, jog jų negauna, todėl, ieškovė naudojasi įtvirtina teise apginti savo pažeistas teises teismo tvarka kas nėra nesąžininga. Tokie atsakovės teiginiai yra daugiau pamąstymai, tačiau neturintys jokio teisinio pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
13. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Taigi viena iš esminių sąlygų priimti sprendimą už akių yra tinkamas priešingos šalies informavimas apie jai pareikšta ieškinį, t. y. tinkamas procesinių dokumentų įteikimas.
14. CPK 287 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (straipsnio 2 dalis). Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).
15. Atsakovė prašymą panaikinti 2022 m. birželio 1 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą motyvuoja teismui pateiktu jos prašymu bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, į kurį, pasak atsakovės, teismas neatsižvelgė, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 25 d. teismo nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2022 m. gegužės 3 d. 13:30 val. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau 2022 m. gegužės 3 d. 13:30 val. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, pareiškimo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nebuvo gauta. Atsakovė, teismui paskyrus parengiamąjį teismo posėdį, 2022-04-20 pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pagal CPK 235 straipsnio 6 dalį byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Taigi, teismui bylos šalies prašymas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka nėra privalomas, o šiuo nagrinėjamu atveju prašymo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka gavimo dieną parengiamasis jau buvo paskirtas. Kitaip tariant dėl bylos nagrinėjimo parengiamajame posėdyje jau buvo nuspręsta. Pastebėtina, kad atsakovė šioje byloje procesinius dokumentus teikia elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl jai turėjo būti matoma, kad jos prašymas iki parengiamojo posėdžio nebuvo išspręstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė turėjo numatyti, kad prašymas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka gali būti netenkintas žodine nutartimi teismo posėdžio metu. Tačiau nepaisant to, į parengiamąjį posėdį neatvyko ir daugiau jokių prašymų teismui neteikė. Kaip matyti, teismas atsakovės 2022-04-20 prašymą 2022-05-03 protokoline nutartimi atmetė ir bylą pradėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
17. Ieškovė nurodo kitas analogiškas bylas dėl skolos iš jos priteisimo, kuriose byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau kitose bylose atlikti veiksmai teismui nėra privalomi. Be to, ieškovės nurodytoje civilinėje byloje e2-5258-1089/2022, priešingai nei šioje byloje, teismas savo iniciatyva bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šioje byloje teismas sprendė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nesirūpino laiku ir rūpestingai informuoti teismą apie neatvykimą į paskirtą teismo posėdį. Tokiu būdu pagrįstai pripažinta, kad atsakovė į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties (neatvykimo priežastys teismui nebuvo žinomos). Kadangi ieškovė išreiškė valią, esant CPK numatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių atsakovui, pirmosios instancijos teismas nustatęs CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes sprendimui už akių priimti, 2022 m. birželio 1 d. pagrįstai jį priėmė (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
19. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).
20. Taigi, siekdamas savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovė nei pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, apskritai nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ar nepagrįstas.
21. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į ieškinį ir kurie teismui sprendimo už akių priėmimo dieną buvo žinomi. Be to, tokio pobūdžio bylą pagal ieškovės ieškinį dėl skolos iš atsakovės priteisimo (skiriasi tik skolos laikotarpis) nagrinėjama jau ne pirmą kartą ir atsakovė nesutikimą su ieškovės ieškiniais grindžia tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Atsakovė nurodo, kad ieškovės paslaugos nėra kokybiškos, ieškovė netinkamai paskaičiavo suvartojamo karšto vandens kiekį, nors tokiai aplinkybei pateikia tik bendro pobūdžio pamąstymas, kad ji, gyvendama viena, tiek vandens neišnaudoja. Atsakovė nurodo, kad ieškovės sutarties sąlygos yra nesąžiningos, nors sutartis tarp šalių nėra sudaryta. Dėl atsakovės nurodytų argumentų yra pasisakyta ankstesnėse bylose. Vilniaus apygardos teismo 2020-01-21 civilinėje byloje Nr. e2A-118-933/2020 nurodyta, kad atsakovė teismui nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog ieškovės teikiamos paslaugos yra nekokybiškos, nepagrindė, kaip pasireiškia atsakovės teikiamų paslaugų nekokybiškumas. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės teiginių, kad ieškovės teikiamos paslaugos yra monopolinės ir atsakovė negalėjo pasirinkti kito šilumos energijos tiekėjo, pažymėjo, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog butų savininkai turi teisę atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/ 2017, nutarties 36 punktas). Šioje byloje atsakovė taip pat nurodo tuos pačius argumentus, tačiau jokių įrodymų pagrindžiančių šiuos argumentus neteikia. Atsakovė nurodo, kad ieškovė skaičiuoja nepagrįstai dideles palūkanas, tačiau nurodytas 0,02 delspinigių dydis yra įtvirtintas teisės aktuose, kuriuose numatyta, kad uždelsus atsiskaityti už ieškovo teiktas paslaugas, skolininkams gali būti taikomos 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymas dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims įstatymo Nr. I-775 nuostatos. Aprašo 371 punktas, tiesiogiai nustatantis mokėtinų delspinigių dydį – 0,02 procento, įsigaliojo nuo 2018-01-01. Atsakovė nurodo, kad ieškovė neteikė duomenų apie atsakovės susidariusį įsiskolinimą ir ketinimą kreiptis į teismą. Teismo vertinimu, įsiskolinimo laikotarpis yra nurodytas atsakovei pateiktose sąskaitose, taip pat atsakovei turėtų būti žinoma, kad tuo atveju, jei sąskaitos laiku neapmokamos ieškovė turi teisę savo pažeistą teisę ginti teisme. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose ikiteisminė procedūra nėra privaloma. Įvertinus atsakovės argumentus, apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo naikinti sprendimo už akių.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių, nepateikė jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokių duomenų atsakovė nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 178, 185, 314 straipsniai) apeliacinės instancijos teismui, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovės A. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.