Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (ieškovės) A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-831-845/2021 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „SEB bankas“ dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja (ieškovė) A. S. 2022 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti prašymo padavimo praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-831-845/2021 ir peržiūrėti įsiteisėjusį sprendimą dėl atsiradusių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 366 straipsnyje numatytų pagrindų, taip pat pagal CPK 371 straipsnio nuostatas pakeisti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-831-845/2021, ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį pilna apimtimi. Ieškovė taip pat prašo papildyti ieškinį papildomu reikalavimu, t. y. panaikinti atsakovės reikalavimą ieškovei mokėti 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo kaip iš esmės prieštaraujantį kredito sutarties 4 dalies 16 punktui, mokėti bankui specialioje dalyje nustatytas palūkanas, galiojusias sutarties nutraukimo dieną, už laikotarpį nuo bylos dėl išieškojimo iš įkeisto turto iškėlimo teisme iki teismo nutarties dėl priverstinio skolos išieškojimo įvykdymo, jei bankas nutraukia sutartį joje nustatytais atvejais.

2. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-831-845/2021 paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių ir buvo priimtos naujos teismo nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-823/2022). Nurodo, kad kasacinis teismas konstatavo, jog pareiškėja tinkamai nepagrindė savo teiginių, todėl teisėjų kolegija dėl pareiškėjos kasacinio skundo argumentų nepasisakė. Pažymi, kad delspinigiai nebuvo sumokėti ieškovės valia (geruoju), o buvo perduoti ir išieškoti priverstiniu būdu. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėja teikia teismui naujus įrodymus, bei pagrįstus motyvus, kurie patvirtina ieškovės ieškinio teiginius, ir kurie turėjo įtakos nepagrįstiems teismo sprendimams (nutartims) ginčo byloje, bei yra labai svarbūs teisingai išspręsti bylos šalių ginčą iš esmės.

3. Suinteresuotas asmuo (atsakovė) AB „SEB bankas“ atsiliepimu prašo ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovės teigimu, nurodyti argumentai, kuriais ieškovė grindžia praleisto termino atnaujinimo būtinybę, yra nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl negali būti pripažinti svarbiomis aplinkybėmis praleisto termino atnaujinimui.

5. Kita vertus, nauji ieškovės argumentai, pateikti kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo, vertintini kaip gynybinė taktika, siekis papildomai motyvuoti savo poziciją, bet jokiu būdu ne kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, reikšminga sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą. Ieškovės teismui kartu su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes ta pati informacija buvo žinoma ir galėjo būti pateikta teismui nagrinėjant bylą. Kadangi atnaujinti procesą nėra teisinio pagrindo, ieškovės prašymas papildyti ieškinį nauju reikalavimu taip pat nėra pagrįstas.

6. Pažymi, kad ginčas tarp šalių dėl tos pačios kredito sutarties buvo išnagrinėtas kasacine tvarka tris kartus. Bylą pirmus du kartus nagrinėjant kasacine tvarka, ieškovės delspinigių įsiskolinimas atsakovei sudarė vos 58,02 Eur. Bylai pasiekus kasacinę instanciją trečiąjį kartą, ieškovė buvo pilnai atsiskaičiusi su atsakove, savo valia sumokant atitinkamą lėšų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą.

7. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis jos ir atsakovės sudarytos 2008 m. gruodžio 10 d. kredito sutarties Nr. 1450818074101-67 (toliau – ir Sutartis) bendrosios dalies 4.5–4.6 punktuose įtvirtintas sąlygas, nustatančias ieškovės prievolę mokėti 0,1 proc. per dieną netesybas (delspinigius), delspinigių normą sumažinant iki 0,02 proc. dydžio per dieną.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – Sutarties bendrosios dalies 4.5–4.6 punktuose įtvirtintas sąlygas dėl 0,1 procento dydžio delspinigių pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo Sutarties sudarymo dienos dalyje, kuri nustato didesnį nei 0,05 procento delspinigių dydį. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, kad nuo 2017 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas ir šio įstatymo imperatyvios normos, nustatančios ne didesnį nei 0,05 proc. delspinigių dydį už kiekvieną pradelstos sumokėti sumos dieną, kredito sutarties, kurios įvykdymui užtikrinti buvo nustatyta nekilnojamojo daikto hipoteka (nepaisant to, kada tokia sutartis buvo sudaryta), sąlygos, nustatančios didesnius nei 0,05 proc. delspinigius, laikytinos iš esmės pažeidžiančiomis šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, nes vartotojas atsiduria mažiau palankioje padėtyje.

9. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. liepos 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 58 straipsnio 5 dalis galioja visoms be išimties iki jo sudarytoms tebevykdomoms kredito sutartims, nepriklausomai nuo to, ar jos vykdomos tinkamai (yra nenutrauktos) ar netinkamai (jau nutrauktos, bet dar iki galo neįvykdytos). Atsakovė dėl šios teismo nutarties padavė kasacinį skundą.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodydamas, kad teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo ir vertindamas Sutarties 4.5 ir 4.6 punktus, turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo nutartyje (jos 42 punkte) nurodytose kasacinio teismo nutartyse nurodytą apibendrintą CK 6.228⁴ straipsnio normų aiškinimo ir taikymo praktiką.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2021 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, be kita ko, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog šios sąlygos neatitiko sąžiningumo reikalavimo pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį.

12. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2021 m. liepos 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį paliko nepakeistą.

14. Pareiškėja A. S. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju, prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas, pasak ieškovės, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. tuo, jog 2022 m. gegužės 9 d. buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-823/2022, kuria buvo konstatuota, jog pareiškėja tinkamai nepagrindė savo teiginių, todėl ieškovė teikia naujus įrodymus, argumentus ir motyvus nagrinėjamoje byloje.

15. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

16. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi, proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

18. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo, kaip išimtinės teismų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimo formos, paskirtį, CPK normos imperatyviai reglamentuoja tiek tokio atnaujinimo pagrindus, tiek ir tvarką. Pagal CPK 370 straipsnio 1 bei 3 dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintais pagrindais. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti

19. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

20. Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019, 19 punktas).

21. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

22. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

23. Byloje kaip jau minėta, nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-823/2022 priimta 2022 m. gegužės 9 d. Pareiškėja nurodo, kad minėtą nutartį gavo 2022 m. gegužės 10 d., o kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo 2022 m. rugpjūčio 22 d., prašydama atnaujinti prašymo padavimo praleistą terminą dėl svarbių priežasčių.

24. Ieškovė teigia, kad trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ji praleido dėl to, kad turėjo sveikatos problemų, dalyvavo kitose bylose, kurios neleido jai tinkamai ir laiku pateikti prašymą. Jokių įrodymų pagrindžiančių, kad egzistavo svarbios priežastys dėl ko terminas buvo praleistas nepateikė. Kadangi pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, tai yra savarankišku pagrindu prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl prašymo (ne)pagrįstumo

25. Ieškovė savo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-831-845/2021 grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punto nuostatomis, pagal kurias procesas gali būti atnaujinamas, jei paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai (šiuo atveju – ieškovei) bylos nagrinėjimo metu.

26. Teismas pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

27. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog, prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės turi atitikti visus požymius, būdingus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Priešingu atveju jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

28. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė nauja paaiškėjusia esmine aplinkybe laiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-823/2022, kurioje konstatuota aplinkybė, kad ieškovės kasacinio skundo dalis yra netinkamai motyvuota ir neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (šios nutarties 27, 28 bei 52 punktai). Tuo tikslu ieškovė teismui teikia papildomus paaiškinimus ir prie pareiškimo prideda papildomus rašytinius įrodymus: Lietuvos banko viešai prieinami duomenys už laikotarpį nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. bei Europos centrinio banko viešai prieinami duomenys už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. gegužės 8 d.

29. Taigi, ieškovė iš esmės siekia atnaujinti procesą, kad galėtų papildomai motyvuoti savo poziciją, o naujai paaiškėjusiosiomis aplinkybėmis laiko informaciją, kuri buvo žinoma ir galėjo būti pateikta teismui nagrinėjant bylą. Dar daugiau, pati ieškovė nurodo, kad papildomi duomenys, kurie, jos manymu, turi būti iš naujo vertinami byloje (Lietuvos banko viešai prieinami duomenys už laikotarpį nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. bei Europos centrinio banko viešai prieinami duomenys už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. gegužės 8 d.) yra ir buvo viešai prienami, tai reiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. kovo 16 d. priimant sprendimą šie duomenys taip pat buvo vieši. Tuo tarpu, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog, prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės turi atitikti visus požymius, būdingus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Priešingu atveju jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pateikusios ieškovės nurodomos aplinkybės nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

30. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, priimdama 2022 m. gegužės 9 d. nutartį konstatavo, kad bylą pagal ieškovės ieškinį iš naujo nagrinėję teismai tinkamai išnagrinėjo pagrindinį byloje keliamą klausimą dėl Sutarties 4.5–4.6 sąlygų sąžiningumo pagal kasacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020 pateiktus išaiškinimus.

31. Vertinant ieškovės argumentus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo sprendimas toje pačioje byloje ir jame pateikiamas teisės aiškinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, sudarančia pagrindą proceso atnaujinimui.

32. Taigi, reziumuojant, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kurias ji vertina kaip naujai paaiškėjusias, turėjo ir galėjo būti žinomos dar iki priimant ir įsiteisėjant teismo sprendimui šioje byloje. Kaip minėta, jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl šiuo atveju spręstina, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės neatitinka visų pirmiau nurodytų kriterijų (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja pagrindė proceso atnaujinimo pagrįstumą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-831-845/2021 netenkintinas.

34. Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pagrindu. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

35. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

36. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 300 Eur, šios išlaidos pagrįstos, todėl iš ieškovės A. S. atsakovės AB „SEB bankas“ naudai priteistina 300 Eur suma.

37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos (ieškovės) A. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-831-845/2021.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.