Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-831-845/2021,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja (ieškovė) A. S. 2022 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti prašymo padavimo praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-831-845/2021 ir peržiūrėti įsiteisėjusį sprendimą dėl atsiradusių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnyje numatytų pagrindų, taip pat pagal CPK 371 straipsnio nuostatas pakeisti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-831-845/2021, ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį. Ieškovė taip pat prašė papildyti ieškinį papildomu reikalavimu, t. y. panaikinti atsakovės reikalavimą ieškovei mokėti 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo kaip iš esmės prieštaraujantį kredito sutarties 4 dalies 16 punktui, mokėti bankui specialioje dalyje nustatytas palūkanas, galiojusias sutarties nutraukimo dieną, už laikotarpį nuo bylos dėl išieškojimo iš įkeisto turto iškėlimo teisme iki teismo nutarties dėl priverstinio skolos išieškojimo įvykdymo, jei bankas nutraukia sutartį joje nustatytais atvejais.

2. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-831-845/2021 paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių ir buvo priimtos naujos teismo nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-823/2022). Kasacinis teismas konstatavo, jog pareiškėja tinkamai nepagrindė savo teiginių, todėl teisėjų kolegija dėl pareiškėjos kasacinio skundo argumentų nepasisakė. Pažymėjo, kad delspinigiai nebuvo sumokėti ieškovės valia (geruoju), o buvo perduoti ir išieškoti priverstiniu būdu. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėja teikia teismui naujus įrodymus bei pagrįstus motyvus, kurie patvirtina ieškovės ieškinio teiginius, ir kurie turėjo įtakos nepagrįstiems teismo sprendimams (nutartims) ginčo byloje, bei yra labai svarbūs teisingai išspręsti bylos šalių ginčą iš esmės.

3. Atsakovė AB „SEB bankas“ atsiliepimu prašė ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, nurodyti argumentai, kuriais ieškovė grindžia praleisto termino atnaujinimo būtinybę, yra nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl negali būti pripažinti svarbiomis aplinkybėmis praleisto termino atnaujinimui. Nauji ieškovės argumentai, pateikti kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo, vertintini kaip gynybinė taktika, siekis papildomai motyvuoti savo poziciją, bet jokiu būdu ne kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, reikšminga sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą. Ieškovės teismui kartu su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes ta pati informacija buvo žinoma ir galėjo būti pateikta teismui nagrinėjant bylą. Kadangi atnaujinti procesą nėra teisinio pagrindo, ieškovės prašymas papildyti ieškinį nauju reikalavimu taip pat nėra pagrįstas.

4. Ginčas tarp šalių dėl tos pačios kredito sutarties buvo išnagrinėtas kasacine tvarka tris kartus. Bylą pirmus du kartus nagrinėjant kasacine tvarka, ieškovės delspinigių įsiskolinimas atsakovei sudarė vos 58,02 Eur. Bylai pasiekus kasacinę instanciją trečiąjį kartą, ieškovė buvo pilnai atsiskaičiusi su atsakove, savo valia sumokant atitinkamą lėšų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjos A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

6. Teismas nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas, pasak ieškovės, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. tuo, jog 2022 m. gegužės 9 d. buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-823/2022, kuria buvo konstatuota, jog pareiškėja tinkamai nepagrindė savo teiginių, todėl ieškovė teikia naujus įrodymus, argumentus ir motyvus nagrinėjamoje byloje.

7. Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-823/2022 priimta 2022 m. gegužės 9 d. Pareiškėja nurodė, kad minėtą nutartį gavo 2022 m. gegužės 10 d., o kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo 2022 m. rugpjūčio 22 d., prašydama atnaujinti prašymo padavimo praleistą terminą dėl svarbių priežasčių. Nors pareiškėja teigė, kad trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ji praleido dėl to, kad turėjo sveikatos problemų, dalyvavo kitose bylose, kurios neleido jai tinkamai ir laiku pateikti prašymą, tačiau įrodymų, pagrindžiančių, kad egzistavo svarbios priežastys, dėl ko terminas buvo praleistas, nepateikė. Kadangi pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, tai yra savarankišku pagrindu prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

8. Teismas nurodė, kad ieškovė iš esmės siekia atnaujinti procesą, kad galėtų papildomai motyvuoti savo poziciją, o naujai paaiškėjusiosiomis aplinkybėmis laiko informaciją, kuri buvo žinoma ir galėjo būti pateikta teismui nagrinėjant bylą.

9. Teismas vertino, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusios ieškovės nurodomos aplinkybės nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, priimdama 2022 m. gegužės 9 d. nutartį konstatavo, kad bylą pagal ieškovės ieškinį iš naujo nagrinėję teismai tinkamai išnagrinėjo pagrindinį byloje keliamą klausimą dėl Sutarties 4.5–4.6 sąlygų sąžiningumo pagal kasacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020 pateiktus išaiškinimus.

11. Teismas nurodė, kad teismo sprendimas toje pačioje byloje ir jame pateikiamas teisės aiškinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, sudarančia pagrindą proceso atnaujinimui. Taigi, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kurias ji vertina kaip naujai paaiškėjusias, turėjo ir galėjo būti žinomos dar iki priimant ir įsiteisėjant teismo sprendimui šioje byloje.

12. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja pagrindė proceso atnaujinimo pagrįstumą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-831-845/2021 netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

13. Pareiškėja A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo tenkinti ir procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-831-845/2021 atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pareiškėja pateikė teismui aiškiai ir konkrečiai suformuluotą prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindą ir proceso atnaujinimo motyvus, nurodė teismui kaip konkrečiai jos prašymas yra susijęs su jau priimtu teismo sprendimu civilinėje byloje.

13.2. Pareiškėja negalėjo pilnai pasinaudoti CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu prašymui paduoti, nes ji turėjo sveikatos problemų, dalyvavo kitose bylose, kurios neleido jai tinkamai ir laiku pateikti prašymą. Pareiškėja kasacinio teismo nutartį gavo 2022 m. gegužės 10 d., todėl praleistas terminas galėjo būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių (dėl ženklios laiko stokos, ginčo svarbos ne tik ieškovei).

13.3. Naujos aplinkybės teismo turėjo būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio prasme, nes jos atitiko visus reikiamus (įstatyme) nurodytus požymius.

14. Atsakovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Atsakovė ir toliau laikosi nuomonės, kad pareiškėja neįrodė esant pagrindų proceso atnaujinimui ir tinkamai nepagrindė savo prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti.

14.2. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs faktinę situaciją, pasisakė dėl skunde nurodytų argumentų, ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, įrodymus ir priėmė teisėtą bei teisingą nutartį byloje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

15. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-831-845/2021, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

16. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-831-845/2021 pateiktu ieškiniu pareiškėja (ieškovė), prašė pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis jos ir atsakovės sudarytos 2008 m. gruodžio 10 d. kredito sutarties Nr. 1450818074101-67 (toliau – ir Sutartis) bendrosios dalies 4.5–4.6 punktuose įtvirtintas sąlygas, nustatančias ieškovės prievolę mokėti 0,1 proc. per dieną netesybas (delspinigius), delspinigių normą sumažinant iki 0,02 proc. dydžio per dieną.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – Sutarties bendrosios dalies 4.5–4.6 punktuose įtvirtintas sąlygas dėl 0,1 procento dydžio delspinigių pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo Sutarties sudarymo dienos dalyje, kuri nustato didesnį nei 0,05 procento delspinigių dydį. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, kad nuo 2017 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas ir šio įstatymo imperatyvios normos, nustatančios ne didesnį nei 0,05 proc. delspinigių dydį už kiekvieną pradelstos sumokėti sumos dieną, kredito sutarties, kurios įvykdymui užtikrinti buvo nustatyta nekilnojamojo daikto hipoteka (nepaisant to, kada tokia sutartis buvo sudaryta), sąlygos, nustatančios didesnius nei 0,05 proc. delspinigius, laikytinos iš esmės pažeidžiančiomis šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, nes vartotojas atsiduria mažiau palankioje padėtyje.

18. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. liepos 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 58 straipsnio 5 dalis galioja visoms be išimties iki jo sudarytoms tebevykdomoms kredito sutartims, nepriklausomai nuo to, ar jos vykdomos tinkamai (yra nenutrauktos) ar netinkamai (jau nutrauktos, bet dar iki galo neįvykdytos). Atsakovė dėl šios teismo nutarties padavė kasacinį skundą.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodydamas, kad teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo ir vertindamas Sutarties 4.5 ir 4.6 punktus, turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo nutartyje (jos 42 punkte) nurodytose kasacinio teismo nutartyse nurodytą apibendrintą CK 6.228⁴ straipsnio normų aiškinimo ir taikymo praktiką.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2021 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, be kita ko, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog šios sąlygos neatitiko sąžiningumo reikalavimo pagal civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 4 dalį.

21. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2021 m. liepos 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Nutartyje, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjos kasacinis skundas nėra tinkamai motyvuotas, didelė dalis kasacinio skundo argumentų yra išimtinai faktinio pobūdžio (nutarties 27, 28, 52 p.).

23. Pareiškėja skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-831-845/2021. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai vertino, jog tai, kad 2022 m. gegužės 9 d. buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-823/2022, kuria buvo konstatuota, jog pareiškėja tinkamai nepagrindė savo teiginių, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

24. Pareiškėjos teigimu, ji nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį, kurioje, kaip nurodo pareiškėja, buvo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, gavo 2022 m. gegužės 10 d., tačiau prašymo dėl proceso atnaujinimo negalėjo pateikti per 3 mėnesius dėl to, kad turėjo sveikatos problemų, dalyvavo kitose bylose, kurios neleido jai tinkamai ir laiku pateikti prašymą.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (ne)praleidimo

25. Siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-571-467/2022).

26. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 24 punktas).

28. Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-823/2022 priimta 2022 m. gegužės 9 d. Pareiškėja nurodė, kad minėtą nutartį gavo 2022 m. gegužės 10 d., o kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo 2022 m. rugpjūčio 22 d., prašydama atnaujinti prašymo padavimo praleistą terminą dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjos teigimu, ji CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą praleido dėl to, kad turėjo sveikatos problemų, dalyvavo kitose bylose, kurios neleido jai tinkamai ir laiku pateikti prašymą.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

30. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė vien deklaratyviai nurodė, kad turėjo sveikatos problemų, dalyvavo kitose bylose, dėl ko negalėjo neleido laiku pateikti prašymo dėl proceso atnaujinimo, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, taigi aptartų aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad tam tikros sveikatos problemos ar dalyvavimas kitose byloje, jei šios aplinkybės iš esmės neapsunkina byloje dalyvaujančio asmens galimybių pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, savaime nelaikytos svarbiomis aplinkybėmis praleistam procesiniam terminui atnaujinti.

32. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėja nesant svarbių priežasčių praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kas yra savarankišku pagrindu prašymui dėl proceso atnaujinimo atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl prašymo dėl proceso atnaujinimo (ne)pagrįstumo

33. Pareiškėjos teigimu, naujai paaiškėjusiomis aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme turėjo būti pripažintos aplinkybės, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-823/2022, konstatavo, kad ieškovės kasacinio skundo dalis yra netinkamai motyvuota ir neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

34. Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

35. Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

37. Pareiškėja procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti, remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 p.).

38. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo gali būti pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, kad priimant procesinius sprendimus civilinėje byloje Nr. e2-831-845/2021 teismams ir pareiškėjai nebuvo žinomos teisiškai reikšmingos esminės faktinės bylos aplinkybės, kurias nustačius galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 178 str.).

40. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ieškovė iš esmės siekia atnaujinti procesą tam, kad galėtų papildomai motyvuoti savo poziciją dėl ieškinio pagrįstumo, o naujai paaiškėjusiosiomis aplinkybėmis laiko informaciją, kuri buvo žinoma ir galėjo būti pateikta teismui nagrinėjant bylą.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toje pačioje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas teismo procesinis sprendimas ir jame pateiktas pareiškėjo kasacinio skundo vertinimas (nagrinėjamu atveju, nurodant, kad kasacinis skundas nėra tinkamai motyvuotas, didelė dalis kasacinio skundo argumentų yra išimtinai faktinio pobūdžio) negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, sudarančia pagrindą proceso atnaujinimui. Pareiškėjos paminėtos aplinkybės apie kasacinio skundo netinkamą motyvavimą pagrindžia ne tai, kad teismams priimant procesinius sprendimus buvo nežinomos tam tikros faktinės bylos aplinkybės, tačiau tai, kad kasacinis skundas negalėjo būti tenkinamas, kadangi jame pateikti argumentai neįrodo įstatyme įtvirtintų kasacijos pagrindų buvimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartoje kasacinio teismo nutartyje pateiktas vertinimas apie kasacinio skundo argumentų netinkamumą ir/ar nepagrįstumą, kasacijos pagrindų nebuvimą negali būti aiškinamas kaip suteikiantis tokį kasacinį skundą pateikusiam asmeniui teisę į pakartotinį bylos nagrinėjimą pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu.

42. Ieškovė nurodė ir tai, kad papildomi duomenys, kurie, jos manymu, turi būti iš naujo vertinami byloje (Lietuvos banko viešai prieinami duomenys už laikotarpį nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. bei Europos centrinio banko viešai prieinami duomenys už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. gegužės 8 d.) yra ir buvo viešai prienami, taigi Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. kovo 16 d. priimant sprendimą šie duomenys taip pat buvo viešai prieinami, todėl negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

43. Dėl kitų šalių argumentų, kaip nekeičiančių apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

44. Nurodytų motyvų pagrindu, nustačius atskirojo skundo argumentų nepagrįstumą, nesant būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46. Byloje dalyvaujantys asmenys nenurodė patyrę bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.