- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-110-606/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19365-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kristina Kakurinė, Daiva Jazbutienė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- L. P., ir L
- Advokatai
- Irma Grikšelienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. gegužės 30 d. 20.45 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 15.53 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš L. P. konfiskuotas 10 Eur vertės turtas valstybės naudai.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir L. D., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. P. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, 2022 m. gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ir laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį – ne mažiau kaip 1,081 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė nuosavame bute, (duomenys neskelbtini), iki kol 202 m. gegužės 30 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 2, jis įsigytų ir laikomų minėtų narkotinių medžiagų dalį, t. y. 0,530 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai pardavė už 10 Eur L. D., o kitą šių narkotinių medžiagų dalį tą pačią dieną kratos metu L. P. minėtame bute policijos pareigūnai surado ir paėmė.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. P. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalimi, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti jam švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę – baudą arba laisvės apribojimą, panaikinti jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
2.1. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tiek jo bute atliktos kratos metu, tiek ir 2022 m. gegužės 31 d. pirmosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją metu jis savo kaltę dėl narkotinių medžiagų pardavimo L. D. pripažino visiškai. Teigia, kad jis suklydo savo gyvenime ne tik dėl narkotinių priemonių įgijimo, vartojimo, laikymo, pardavimo, bet ir pasirinkdamas šioje byloje advokatą E. D., kuris jį įtikino pakeisti savo išsakytą šioje byloje poziciją ir kaltę pripažinti iš dalies, nepripažįstant kaltės dėl 0,530 g kanapių pardavimo už 10 Eur L. D., teigdamas, kad tik tokiu atveju jis turi galimybę išvengti realios laisvės atėmimo bausmės. Jis yra paprastas, jaunas žmogus, neturintis teisinių žinių, buvo stipriai išsigandęs dėl savo ateities, todėl labai gailisi, kad paklausė šio advokato patarimų nepripažinti kaltės dėl padaryto nusikaltimo. Apelianto tvirtinimu, jis dėl jam inkriminuoto kaltinimo pagal BK 260 straipsnį savo kaltę pripažįsta visiškai, nes išties padarė šį nusikaltimą ir, nors kurį laiką, paveiktas advokato, to nepripažino, tačiau išties labai gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką, dėl to padarė reikiamas išvadas ir tikrai daugiau nepadarys naujų nusikalstamų veikų.
2.2. Apeliantas nurodo, kad už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra numatytas tik laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, taip pat yra nurodęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas pabrėžia bausmės paskirtį, kaip turinčią užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymi, jog teisingumo principas yra bendras, visų teisės šakų pagrindinis orientyras, teisės esmė, o skiriant bausmes, jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.
2.3. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra išimtinių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų jo atsakomybę, rodančių, kad BK 260 straipsnio l dalies sankcijoje numatytos 2 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
2.4. Nuteistasis L. P. teigia, kad jis suvokia, jog padarė sunkų nusikaltimą, tačiau jis padarė vieną nusikaltimą, jo laikytas ir realizuotas narkotinių medžiagų (antžeminių dalių) kiekis buvo išties labai nedidelis (atitinkamai 1,081 g ir 0,530 g) (šių narkotinių medžiagų kiekis laikomas nedideliu, jei jų yra ne daugiau kaip 5 g (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos). Nors jo nusikaltimas ir buvo baigtas, tačiau parduotos L. D. narkotinės medžiagos nebuvo suvartotos, tai reiškia, kad kitam asmeniui žala nebuvo padaryta. Tiek kratos metu, tiek pirmosios apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai, o šiuo apeliaciniu skundu taip pat savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta visiškai, o kažkurį laiką savo kaltę pripažino iš dalies tik įtakotas advokato, dėl to ir dėl savo netinkamo elgesio labai gailisi. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-109-530/2023 dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį konstatavo, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybės pavojingumui, prieštarautų teisingumo principui bei neužtikrintų bausmės paskirties. Šiuo atveju, nuteistojo L. P. teigimu, jis nėra teistas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, charakterizuojamas teigiamai, po sulaikymo iš viso nebevartoja narkotinių medžiagų, dirba, paėmęs iš Luminor banko kreditą įsigijo nuosavą gyvenamąjį būstą, kreditą reikia mokėti kiekvieną mėnesį. 2022 m. liepos 5-8 dienomis savanoriavo Maisto banke dalijant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo maisto paketus nepasiturintiems asmenims (13 valandų), padeda savo tėčiui, kuris serga onkologine liga (jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), kadangi yra vienintelis jo vaikas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turi draugę, kuri su savo dviem mažamečiais vaikais gyvena su juo. Taip pat byloje yra pateikta socialinio tyrimo išvada, kurioje konstatuota, kad jis priklauso žemai pakartotinio teistumo rizikos grupei, palaiko gražius santykius su tėvais, broliais, turi draugę, o tai gali būti kaip apsauginis veiksnys, lanko reabilitaciją, gydosi, yra motyvuotas atsisakyti narkotinių medžiagų. Byloje buvo pateikta E. B. pažyma, kurios teismas, kaip supranta dabar, pagrįstai nevertino, nes ji neatitiko pažymos formos, kėlė daug neaiškumų, todėl su šiuo apeliaciniu skundu teikia tinkamos formos šią pažymą, t. y. Priklausomybės ligų reabilitacijos centro pažymą, kad po šio įvykio, t. y. gegužės mėnesį, jis kreipėsi į šį centrą pagalbos dėl problemų su priklausomybe, siekdamas išmokti sveikai ir blaiviai gyventi, konsultavosi 10 kartų, yra motyvuotas tęsti sveikimo procesą ir toliau bendradarbiauti. Apeliantas pažymi, kad E. B. gali teismui detaliau papasakoti apie tai, koks jis pas juos atėjo, kaip vykdoma jam pagalba, kaip jis keičiasi, todėl prašo jį apklausti, siekiant įrodyti, kad bausmės tikslai jai tikrai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo.
2.5. Apelianto nuomone, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybės pavojingumui, prieštarauja teisingumo principui. Realus laisvės atėmimas būtų labiau žalingas nei naudingas, o, pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalį, švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės paskyrimas tikrai užtikrintų BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį bei neprieštarautų ir Teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-361/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-557/2020). Apeliantas pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir pan., todėl būtų galima apklausti Priklausomybės ligų reabilitacijos centro individualios priežiūros darbuotoją E. B., kuris apibūdintų jo asmenybę ir siekį pasitaisyti.
3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. P. prašo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti jam švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę – baudą arba laisvės apribojimą, panaikinti jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
8. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.
9. Pažymėtina, kad už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
10. Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindinis skiriamos bausmės tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą, individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).
11. Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė, nei nustatyta sankcijoje, bausmė paprastai gali būti skiriama tik esant išimtinėms aplinkybėms ir, kai nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nurodytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-126-693/2018, 2K-21-719/2020 ir kt.). Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-204-942/2015, 2K-316-788/2019).
12. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes vertinant bausmės skyrimo aspektu, laikytina, jog nusikalstamos veikos disponuojant narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis), tyčinis pobūdis ir, akcentuotina, sunkumo laipsnis, nors ir turintys svarią reikšmę, nagrinėjamoje byloje negali iš esmės lemti nuteistajam skirtinos bausmės rūšies griežtumo.
13. Nagrinėjamu atveju pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nurodytą bausmę pagal BK 62 straipsnį nėra, tačiau skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje nustatyta bausmę, teismas gali ir tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.
14. Kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma, padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybė, leidžia daryti išvadą, kad formaliai taikant bendrąsias bausmės skyrimo taisykles nagrinėjamoje byloje nebus įgyvendintas teisingumo principas ir teisingai paskirta bausmė. Kaip minėta, baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017).
15. Nagrinėjamu atveju nuteistojo L. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta ir nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes nuteistasis L. P. 2022 m. birželio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis bei teisiamajame posėdyje pakeitė savo parodymus, duotus 2022 m. gegužės 31 d. ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis pripažino, kad įgijo ir laikė narkotines medžiagas, bet nepripažino, kad jas platino. Apeliaciniame skunde ir apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis L. P. paaiškino, kad jis pakeitė savo poziciją suklaidintas gynėjo, todėl parodė, kad narkotinių medžiagų nepardavė L. D., pasitikėdamas gynėju, be to, nežinojo platinimo sąvokos. Šiuo atveju nuteistojo L. P. 2022 m. gegužės 31 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad L. P. savo kaltę pripažino visiškai bei nuosekliai ir išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes, parodė, jog jis įsigijo ir laikė narkotines medžiagas „žolę“, iš nupirktų narkotinių medžiagų dalį suvartojo jis pats, o dalį jų pardavė L. D., likusią dalį surado ir paėmė policijos pareigūnai, taip pat, kad jis nežinojo, jog pardavimas reiškia platinimą, kad jis dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi (t. 2, b. l. 19–22), o kaltę dėl platinimo pradėjo neigti tik vėliau, kai iš tiesų procese pradėjo dalyvauti nuteistojo nurodytas gynėjas, nepaneigia nuteistojo tvirtinimo, kad jis pasitikėjo būtent gynėjo taktika, ir galėjo būti jo suklaidintas. Apeliaciniame skunde nuteistasis patvirtino, kad jis prisipažįsta dėl padaryto nusikaltimo visiškai ir nuoširdžiai gailisi, parodė, kad jis padarė didelę klaidą, kad neprisipažino dėl narkotinių medžiagų platinimo paklausęs būtent gynėjo, nes gynėjas jam pasakė, jog prisipažinus dėl narkotinių medžiagų pardavimo, jam gali būti atimta laisvė. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju baigiamųjų kalbų metu dėl nuteistojo L. P. visiško prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi neabejojo ir prokurorė, bei prašė šią aplinkybę pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl, atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, neturėdamas pagrindo abejoti nuteistojo nuoširdumu, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo L. P. visišką kaltės pripažinimą ir nuoširdų galėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju L. P. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagos, tačiau jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, tačiau susijusius su transportu ir kelių ūkiu bei su viešąja tvarka (t. 2, b. l. 51–56, 195, 196), nuo 2020 m. sausio 1 d. dirba (t. 2, b. l. 42), turi paėmęs iš banko 28 800 Eur kreditą ir yra įsigijęs butą (t. 3, b. l. 6–9), tiek fiziškai, tiek materialiai rūpinasi onkologine liga sergančiu tėvu (t. 3, b. l. 6–10), gyvena su drauge ir rūpinasi jos mažamečiais vaikais, šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, lanko reabilitaciją, gydosi. L. P., po nusikaltimo padarymo, 2022 m. liepos 5, 7, 8 dienomis savanoriavo Maisto banke, dalijant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo maisto paketus nepasiturintiems asmenims (t. 3, b. l. 4). 2022 m. spalio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad L. P., kaip teisės pažeidėjas, pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASy‘s rezultatą priklauso žemai (17 balų) pakartotinio teistumo rizikos grupei. Nustatyti kriminogeniniai veiksniai: 1) dinaminiai: piktnaudžiavimas narkotikais – narkotikų iš kanapių (antžeminių dalių), kokaino vartojimas; 2) apsauginiai: įgytas vidurinis išsilavinimas, dirba, neturi finansinių sunkumų. Palaiko gražius santykius su tėvais ir broliais, turi draugę, ir ši aplinkybė gali būti kaip apsauginis veiksnys. Turi nusipirkęs butą, lanko reabilitaciją, gydosi, yra motyvuotas atsisakyti narkotinių medžiagų (t. 2, b. l. 151–154). Kartu pažymėtina, kad nuteistasis L. P. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), jų dalį pardavė, tačiau likusias narkotines medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Iš apeliaciniame teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo E. B. parodymų nustatyta, kad jis yra priklausomybės ligų centro socialinio darbuotojo padėjėjas, su direktoriumi prieš 13 metų įkūrė centrą ir 12 metų dirba ten, prieš tai dirbo kituose reabilitacijos centruose, konsultuoja žmones priklausomybės klausimas, veda terapines grupes, 12 žingsnių programos užsiėmimus. Liudytojas parodė, kad 2022 m. gegužės 31 d. L. P. paskambino ir tada turėjo primą susitikimą. Pokalbio metu L. P. papasakojo, kad turi gyvenime problemų, turi problemų su teisėsauga, sakė, kad gali bandyti spręsti priklausomybės cheminėms medžiagoms klausimą. Aptarė, kad reikalingas jo sąžiningumas, kad reikalingos terapinės priemonės jo sveikimui. Jo būsena buvo labai sunki, išgyveno išsiskyrimą su savo drauge, problemas su teisėsauga ir abstinencijos būseną po cheminių medžiagų vartojimo, bet jis ieškojo pagalbos kaip stabilizuoti būseną. Visas gautas užduotis jis atliko, domėjosi ir rodė iniciatyvą, kiek žino, ieškojo pagalbos ir pas psichologus bei psichiatrus, kai būdavo paūmėjusios būsenos. L. P. atkritęs nebuvo, jo pasirinkimai yra veiksmingi, socializacija vyksta sėkmingai, šeimos ryšiai ir įtaka labai stipri, jam tai be galo svarbu, jam pavyksta nenutrūkti nuo savo atsakomybių, kurias turi savo šeimoje. Jo nepriklausomybę išprovokavo negražus buvusios draugės išėjimas. Šiuo metu jis su kita moterimi kuria sėkmingus santykius. Reabilitacijos centre L. P. dalinasi savo patirtimi apie sveikimą, apie sportininko pasiekimus, savo pasirinkimu, jis kaip tikintis žmogus ugdė tikėjimą, lankėsi bažnyčioje, pripažino sąžinės paklydimus. Šiuo metu tęsiamas programos kūrimas, jos planavimas, kurią jis pasiruošęs vykdyti. Aš kaip jo konsultantas esu pasiruošęs tęsti darbą, tai jam labai svarbu. L. P. dar reikalinga pagalba, jos intensyvumas priklauso nuo jų asmeninio susitarimo. Kai L. P. suprato, kad klydo, jis nori pokyčių, turi iniciatyvą daryti gera, pasitarnavo „Maisto banke“, jis sportininkas, savo pavyzdžiu skatindavo užsiiminėti sportu, iš geranoriškų paskatų motyvuoja sportuoti, labai daug dirba.
17. Atsižvelgdamas į nuteistojo L. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gaili, aptartų nuteistąjį L. P. teigiamai charakterizuojančių duomenų visumą, be to, kad jis anksčiau neteistas, o byloje nėra duomenų, jog L. P. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad L. P. padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, po nusikaltimo padarymo jis laikosi įstatymų bei visuomenėje priimtų normų, yra linkęs pasitaisyti ir nebenusikalsti, ir jis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismas konstatuoja, kad netgi minimali sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nebūtų proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir kaltininko asmenybei, o nuteistojo įkalinimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų bausmei keliamų tikslų, taip pat L. P. izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas, nes gali itin neigiamai paveikti jo turimus socialinius ryšius, be to, tai turės neigiamos įtakos ne tik pačiai nuteistajam, bet ir jo šeimos nariams, kai jis šiuo metu yra susikūręs gerbūvį ir gyvena visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, padeda ir kitiems asmenims. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bausmės tikslus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti L. P. skiriant bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrus ir švelnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimo bausmę, kurios atlikimo metu bus kontroliuojamas nuteistojo elgesys ir gyvenimo būdas, t. y. laisvės apribojimo bausmę. Kadangi šiuo atveju nuteistajam, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir taip už padarytą nusikaltimą skiriama švelnesnė nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis, t. y. laisvės apribojimo bausmė, todėl nustatytinas šios bausmės rūšies maksimalus dydis (BK 48 straipsnio 2 dalis), t. y. dveji metai.
18. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 4, 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti įpareigojimus ir draudimus.
19. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nuteistąjį L. P. teigiamai charakterizuojančių duomenų visumą, jo paties norą taisytis ir gydytis nuo priklausomybės narkotikams, esamą šeiminę padėtį, nenustačius, kad jis turi polinkį nusikalsti, kad būtent skirtini įpareigojimai bei draudimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė prarastų prasmę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai bus įgyvendinti nuteistajam ir neskiriant intensyvios priežiūros – kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis, o bausmės paskirties įgyvendinimą užtikrins ir teigiamai paveiks nuteistojo elgesį paskirti įpareigojimai ir draudimai, t. y. paskiriant įpareigojimą visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), gydytis nuo narkomanijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas) bei uždraudus visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
20. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma bei prašymas iš nuteistojo L. P. valstybei priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjos advokatės I. Grikšelienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam L. P. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
21. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė nuteistasis L. P.. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo L. P. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, kolegija
nusprendžia:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis L. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. gegužės 30 d. 20.45 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 15.53 val., paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus pakeista į kardomąjį kalinimą (suėmimą), bausmės pradžia skaičiuotina nuo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
L. P., taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį paskirti dvejų (2) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 5 punktais, 5 dalies 4 punktu, L. P. įpareigoti visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo narkomanijos bei uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. (2 dienas), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pripažinti L. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y., kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.
L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam L. P. apeliacinės instancijos teisme netenkinti.