Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės ir nuteistojo G. U. bei jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 100 MGL (5 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 10 d. 9.30 val. iki 2021 m. gegužės 12 d. 9.30 val., iš viso 2 paros, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudai;

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. M., tačiau dėl jo apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl prokurorės skundo

9. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

10. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Taip pat į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017).

12. Nagrinėjamu atveju E. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą, t. y. įgijo ne mažiau kaip 41,397 g miltelių, kurių sudėtyje yra 8,819 g (21,3%) psichotropinės medžiagos – amfetamino ir jį platino – perdavė ne mažiau kaip 1 g amfetamino automobilyje jo laukusiam D. M.. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, E. J. įgytas amfetamino kiekis nėra didelis ir nustatytos didelio kiekio ribos, t. y. daugiau kaip 20 g, nesiekia. D. M. parodymai patvirtina, kad į (duomenys neskelbtini) įsigyti psichotropinės medžiagos važiavo būtent pastarojo iniciatyva. O kai E. J. atnešė traškučių pakelį, kuriame buvo amfetamino milteliai, jį perdavė jam (D. M.). Jis suprato, kad tos psichotropinės medžiagos yra jo. Automobiliui sustojus miške jis (D. M.) iš traškučių pakelio išsiėmė psichotropinės medžiagos ir jos pavartojo. Nurodė, kad E. J. taip pat vartojo, tačiau pinigų E. J. už šias medžiagas jis nedavė bei patvirtino, kad būtų visą kiekį psichotropinės medžiagos pasiėmęs sau (4 t., b. l. 66-67). Liudytoja apklausta K. K. patvirtino, kad D. M. prašymu važiavo į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad E. J. su savimi atsinešęs bulvių traškučių dėžutę ją padavė automobilio gale sėdinčiam D. M. (1 t., b. l. 106-107). Kartu automobiliu važiavę liudytojai A. K. ir M. Š. apklausiami nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir liudytoja K. K. (1 t., b. l. 109-110, 121-122). Byloje esančiame Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 9 d., apie 15 val., buvo gauta anoniminė informacija, jog D. M. važiuojantis automobiliu „Opel Vectra“ turi su savimi galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 2021 m. gegužės 9 d., apie 18.10 val., sustabdžius minėtą automobilį, vairuojamą K. K., galinėje keleivio vietoje sėdinčio D. M. pusėje, priekinės sėdynės galinėje dalyje įdėto bulvių traškučių pakelio viduje buvo rastas ir paimtas polietileninis maišelis su jo viduje esančiais baltos spalvos milteliais, galimai amfetaminu (1 t., b. l. 12-15). Aukštesniojo teismo vertinimu aukščiau aptarti duomenys, taip pat byloje esantys D. M. ir E. J. susirašinėjimai trumposiomis sms žinutėmis (1 t., b. l. 187-193), patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad E. J. nusikalstamą veiką padarė įkalbėtas D. M.. Ir nors tai E. J. atsakomybės nešalina, tačiau vertinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, reikšmės turi, kadangi E. J. iš šios nusikalstamos veikos jokios finansinės naudos negavo. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi šių aplinkybių buvimą, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nuteistojo E. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis šiuo atveju buvo mažesnis, nei tokios veikos rūšinis pavojingumas.

13. Vertinant E. J. asmenybę pažymėtina, kad nors nuteistasis kaltės dėl šios nusikalstamos veikos įvykdymo ir nepripažino, tačiau kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija negali tiesiogiai įtakoti skiriamos bausmės ir jos dydžio. Nuteistasis apeliacinio skundo apygardos teismui nepateikė, vadinasi su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis sutiko. Bylos nagrinėjimo metu sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teisėjų kolegija patikrinusi tiek teismų informacinę sistemą LITEKO, tiek administracinių nusižengimų registrą, duomenų, kad nuteistasis E. J. po šios nusikalstamos veikos padarymo praėjus daugiau nei 1 metams ir 9 mėnesiams būtų padaręs kokius nors naujus teisės pažeidimus, nenustatė, o tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis išvadas dėl neteisėtų veiksmų, padarė. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino, kad E. J. paskutinįjį kartą teistas 2010 m., teistumas išnykęs, du kartus baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos. Paminėtina ir tai, kad nei anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos, nei administraciniai nusižengimai nėra susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu ar platinimu, o tai teisėjų kolegijos vertinimu parodo, kad ši nusikalstama veika nėra nuteistojo teisei priešingo elgesio modelio dalis. E. J. taip pat dirba ir darbovietėje bei bendruomenėje, kurioje jis gyvena, charakterizuojamas tik teigiamai (4 t., b. l. 78-82). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad E. J. turi sugyventinę ir su ja augina tris mažamečius vaikus, gimusius 2016 m., 2018 m. ir 2022 m. (4 t., b. l. 83-85) bei yra pagrindinis šeimos maitintojas, kadangi jo sugyventinė šiuo metu nedirba, yra vaiko auginimo atostogose. Taigi teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog šiuo atveju nuteistajam E. J. paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą net ir minimalaus dydžio, t. y. 2 metų laisvės atėmimo bausmę, per daug nukentėtų ne tik nuteistojo socialiniai ryšiai, bet ir jo šeimos interesai. Bei būtų pasiektas tik vienas – nubaudimo tikslas. Todėl šiuo atveju nuteistojo E. J. atžvilgiu taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam paskirta švelnesnė, negu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, bausmė – laisvės apribojimas 1 metų 8 mėnesių laikotarpiui kartu su įpareigojimais ir draudimais, teisėjų kolegijos vertinimu yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir nuteistojo E. J. asmenybei bei būtent tokios bausmės paskyrimas padės išlaikyti balansą tarp nustatytų gyvenimiškų aplinkybių ir padarytos nusikalstamos veikos, turės pozityvesnę įtaką nuteistojo elgesiui ateityje tuo pačiu išlaikant ir socialinius ryšius su šeima. Panašios pozicijos yra laikomasi ir kasacinėse nutartyse Nr. 2K-49-976/2020; Nr. 2K-312-222/2019.

Dėl nuteistojo G. U. bei jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundo

14. Apeliantai nesutikdami su nuteistajam G. U. pirmosios instancijos teismo paskirta 100 MGL (5000 Eur) bauda ir prašydami ją sumažinti iki minimalios ribos skunde teigia, kad ši bausmė yra per griežta ir įgyvendina tik vieną – nubaudimo tikslą. Bausmė, pasak apeliantų, paskirta neįvertinus aplinkybių, kad žala šiais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta tik pačiam nuteistajam, kadangi narkotines medžiagas G. U. vartojo savo reikmėms ir jų neplatino. Tuo tarpu nuteistasis G. U. dėl padarytos nusikalstamos veikos iš karto prisipažino, parodymų nekeitė, su kitais nuteistaisiais nebuvo niekaip susijęs, todėl ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu turėjo būti išskirtas arba byla teisme turėjo būti nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimą tvarka, ko pasėkoje būtų taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

15. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

16. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

17. Apygardos teismas pažymi, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

18. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą gali būti paskirta bauda – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio.

19. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio G. U. už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė 100 MGL (5000 Eur) baudą. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgia į tai, jog G. U. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Taip pat pažymėjo, kad nuteistasis buvo sulaikytas iškart po nusikaltimo padarymo, dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neginčijo. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad G. U. yra jauno amžiaus, nors ir nedirbantis, tačiau darbingas, praeityje teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, bauda sumokėta ir šie duomenys teismui leido daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti G. U. paskyrus baudą, mažesnę už 47 straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį.

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, byloje esančius duomenis ir dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui bei individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. U. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas G. U. praeityje buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, baustas už administracinius nusižengimus, kurių baustumai neišnykę. Vertino jo paties parodymus, kad jis kanapes vartoja apie 3 metus ir jas perka iš čigono mažais kiekiais (3 t., b. l. 66-67) ir tai patvirtina jog nuteistasis G. U. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių orientacijos ir tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad nuteistasis G. U. daromos nusikalstamos veikos savo noru nenutraukė, neatvyko į policiją ir apie ją neprašė, o tai, kad policijos pareigūnams atvykus daryti kratą jo namuose ir paklausus ar jis turi draudžiamų daiktų, t. y. narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pastarasis pasakė, kad turi „žolės“ ir nurodė jos buvimo vietą, pagrindo dar labiau švelninti G. U. paskirtą bausmę nėra. Skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis narkotinių medžiagų niekam neplatino, jas vartojo tik savo reikmėms ir, kad šiais G. U. veiksmais žala niekam nebuvo padaryta taip pat nesudaro pagrindo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudą mažinti, kadangi narkotinių medžiagų platinimas nuteistajam G. U. ir nebuvo inkriminuotas, o tai, kad jis tenkindamas savo poreikius elgėsi nusikalstamai, už tai turi atsakyti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi tiek aukščiau nurodytas, tiek skundžiamame nuosprendyje aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiek švelniausia bausmės rūšis – bauda, tiek jos dydis – visiškai artimas minimumui, nuteistajam G. U. buvo parinkti tinkamai ir keisti bei dar labiau švelninti apeliantui skirtą bausmę skunde nurodytais motyvais, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

21. BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

22. Pagrindo, nuteistojo G. U. atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir švelninti apylinkės teismo paskirtą bausmę, taip pat nėra. Iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos matyti, kad G. U. ir kitų dviejų bendrakaltinamųjų byla buvo perduota teismui, byla išnagrinėta ne pagreitinto proceso ar sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, klausimas dėl bylos išskyrimo G. U. atžvilgiu keliamas nebuvo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių prašymas kaip nepagrįstas atmetamas ir apygardos teisme.

23. Netenkinus apeliacinio skundo ir nesumažinus nuteistajam G. U. apylinkės teismo paskirtos 100 MGL (5000 Eur) baudos, apygardos teismo buvo prašoma baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.

24. BPK 352 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnis numato, kad nuosprendžiu asmeniui paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą terminą. Šios įstatymo nuostatos numato galimybę, nuteistajam paskirtą baudą sumokėti per įstatymo numatytą 2 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba prašyti pirmosios instancijos teismo vykdymo stadijoje nustatyti kitą savanorišką baudos sumokėjimo terminą. Nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti baudos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, galima tik nustatyti ilgesnį, nei įstatymo numatytas, terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda.

25. Apygardos teismas įvertinęs tai, kad apeliaciniame skunde nuteistasis G. U. ir jo gynėjas advokatas nepateikė jokių įrodymų, kodėl baudos sumokėjimas per 2 mėnesius yra neįmanomas, šio apeliantų prašymo netenkina ir skundžiamą nuosprendį palieka nepakeistą. Pažymėdamas, kad šio prašymo netenkinimas, neužkerta kelio nuteistajam G. U. nuosprendžio vykdymo stadijoje prašyti apylinkės teismo, nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės ir nuteistojo G. U. bei jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.