Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

dalyvaujant prokurorui Gediminui Bučiūnui, nuteistojo G. V. gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas laikas nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. kovo 17 d. (2 paros).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti G. S., R. T., L. R., G. Ž., D. K. ir D. U., tačiau apeliaciniai skundai jų atžvilgiu negauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti veikiant bendrininkų grupėje, o būtent: 2015 m. kovo 29 d., apie 21 val. 30 min., automobilyje „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už 36 eurus pardavė 2,836 g rusvos spalvos medžiagos, turinčios savo sudėtyje 0,773 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, liudytojui Nr. 1 veikusiam 2015 m. kovo 25 d. ir 2015 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo teisėjų nutarčių, kuriomis leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu.Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. T., neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: 2015 m. balandžio 2 d. apie 18 val. 30 min. automobilyje „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie gamyklos „S“, adresu (duomenys neskelbtini), R. T. pripylus šviesios spalvos medžiagos į vieną polietileninį maišelį, o jam nurodžius šios medžiagos pripilti dar, R. T. papildė ir bendrais veiksmais, neteisėtai, už 25 eurus pardavė 2,000 g šviesios spalvos medžiagos, turinčios savo sudėtyje 0,450 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, liudytojui Nr. 1, veikusiam 2015 m. kovo 25 d. ir 2015 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo teisėjų nutarčių, kuriomis leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu.Nuteistasis G. V. skundžia šį Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendį, teigdamas, kad jam neteisingai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nurodo, kad neaišku dėl ko teismas buvo toks kategoriškas ir nors prokuroras prašė, tačiau netaikė jam bausmės vykdymo atidėjimo. Prašo jį pritaikyti.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo švelninti jam paskirtą bausmę neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Nuteistojo gynėjas teisiamajame posėdyje prašė nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir skirtos bausmės vykdymą atidėti.Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nuo 2015 m. kovo 24 d.) asmeniui ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo –nuosprendžiu G. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, paskirta bausmė leidžia taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors prokuroras pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sakydamas baigiamąją kalbą prašė taikyti G. V. BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 3 metams, vis tik pažymėtina, jog kartu prokuroras klaidingai nurodė, jog G. V. teistumas išnykęs bei, kad padarė veiką jau būdamas neteistas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis G. V. anksčiau buvo teistas už analogišką nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalį) ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Bausmės pabaiga buvo numatyta 2015 m. liepos 4 d., tačiau jis buvo paleistas lygtinai (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis G. V. nusikalstamą veiką padarė 2015 m. kovo ir balandžio mėnesiais, t. y. lygtinio paleidimo laikotarpiu, dėl ko prie paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, turėjo būti pridėta visa ar dalis neatliktos bausmės, tačiau nesant prokuroro skundo, apeliacinės instancijos teismas negali priimti nuosprendžio nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Ši aplinkybė, kad nuteistasis nusikalto lygtinio paleidimo metu, jį charakterizuoja neigiamai, kadangi jam jau buvo suteiktos galimybės pasitaisyti, tačiau pritaikius lygtinį paleidimą nebuvo pasiekti bausmės tikslai – tai nesulaikė G. V. nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo, priešingai, suteikė jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, todėl nebuvo įgyvendintas teisingumo principas. Atsižvelgiant į visa tai manytina, kad nagrinėjamu atveju G. V. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti tik jam realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismų praktikoje nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kuri galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog G. V. bausmės vykdymo atidėjimas netaikytas pagrįstai, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.